Civilinė byla Nr. e2-1650-669/2019

Teisminio proceso Nr. 2-33-3-00230-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.2.4.1

 (S)

PLUNGĖSAPYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugpjūčio 28 d.

Plungė

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjas Vaidas Gasiūnas,

sekretoriaujant Zinai Pranskietienei,

dalyvaujant ieškovams M. Š. ir V. Š., jų atstovui advokato padėjėjui Vladimirui Tiurinui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „VVARFF“ atstovui advokatui Vidmantui Stonkui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų M. Š. ir V. Š. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „VVARFF“ dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovai patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 2 121,75 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Patikslintame ieškinyje ieškovai nurodė, jog 2018 m. rugpjūčio 19 d. jiems priklausantis automobilis „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), darbo metu buvo pastatytas (duomenys neskelbtini) namo kieme, Plungėje, besiribojančiame su atsakovui priklausančiu pastatu. Tos pačios dienos vakare automobilis buvo rastas apgadintas, o būtent aptaškytas cemento gabalais, jų buvo ant stogo, kapoto, keleivio pusės durelių, bagažinė bei kitur. Paaiškėjo, jog atsakovės darbuotojai vykdė statybos darbus ir nesilaikė būtinųjų saugumo reikalavimų, todėl ieškovas nedelsdamas susisiekė su atsakovės darbuotoju, kuris pasiūlė pirmiausia nusiplauti automobilį, o tuomet apžiūrėjus kartu, apsitarti dėl žalos atlyginimo. Ieškovas automobilį nuplovė, tačiau cemento dalys taip ir liko ant automobilio. Apžiūrint automobilį, atsakovo atstovai pareikalavo automobilį nuplauti pakartotinai, tačiau po pakartotinio plovimo cemento apnašoms nepasišalinus, ieškovas nuvežė transporto priemonę valymui į uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Zigdona“ autoservisą. Autoserviso meistrai, apžiūrėję automobilį paaiškino, jog kalkės pažeidė paviršinį laką, todėl valymas rezultatų neduos ir pasiūlė automobilį dažyti bei parengė remonto darbų sąmatą, pagal kurią automobilio dažymas kainuotų 1 282,52 Eur. Bylos pasirengimo nagrinėti metu, atsakovei nesutinkant su prašomos atlyginti žalos sumos dydžiu, ieškovė atliko papildomą transporto priemonės vertinimą, pagal kurią transporto atkūrimo kaštai kainuotų 2 121,75 Eur, todėl šios vertinimo ataskaitos pagrindu pakeitė ieškinio reikalavimą ir prašo priteisti iš atsakovės 2 121,75 Eur žalos atlyginimo.

Atsakovė atsiliepimu į ieškinį, ieškinio nepripažįsta, kadangi nesutinka su ieškinio suma, todėl prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodo, kad atsakovė neginčija faktinių aplinkybių, kad jos darbuotojams vykdant darbus skiediniu buvo aptaškytas ieškovų automobilis, tačiau nesutinka su ieškovų nurodyta faktine aplinkybe, kad cemento gabalais buvo aptaškytas stogas, kapotas, durelės, bagažinė ir kt. Atsakovė teigia, kad keliose vietose buvo aptaškytas automobilio stogas, todėl ieškovai nurodydami automobilio aptaškymo mastą iškreipia faktinę situaciją. Ieškovas M. Š. pateikė atsakovei UAB „Zigdona“ sudarytą remonto sąmatą 1 282,52 Eur sumai, tačiau ši suma ir sąmatos pagrįstumas sukėlė abejonių, todėl ieškovės vėl buvo paprašyta nurodyti realią žalos sumą. Atsakovė, nesutikdama pripažinti ieškiniu reikalaujamos priteisti sumos, mano, kad ieškovai nesąžiningai naudojasi žalos atsiradimo faktu ir piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis reikšdami nepagrįsto dydžio ieškinį. Pažymi, jog iš UAB „Zigdona“ 2018-09-13 sudarytos sąmatos neaišku, kokie automobilio sugadinimai nustatyti. Remonto sąmata yra dokumentas patvirtinantis, kokius automobilio remonto darbus ieškovai pageidauja atlikti, tačiau remonto sąmatoje nėra fiksuojama padaryti automobilio sugadinimai.

Atsakovė atsiliepimu į patikslintą ieškinį papildomai paaiškino, kad ieškovai pradiniu ieškiniu reikalaudami atlyginti 1 282,52 Eur dydžio žalą, deklaravo ir sutiko, kad jų grąžinimas į padėtį iki teisių pažeidimo pagal pateiktą sąmatą galimas už 1 282,52 Eur. Patikslintu ieškiniu prašo priteisti 2 121,75 Eur žalos atlyginimo pateikdama naujai atliktą sąmatą, todėl esant tokiam žalos sumų pokyčiui tarp pradinio ir patikslinto ieškinių atsakovei lieka neaišku, kokia konkrečiai reikalinga suma, kad ieškovai būtų grąžinti į padėtį iki teisių pažeidimo ir nebūtų pažeistas žalos atlyginimo kompensacinis tikslas. Pažymi, kad žalos padarymas ieškovams šiuo ginčo atveju nėra tokio pobūdžio, kad žala didėja nuo padarymo momento iki bylos nagrinėjimo. Be to, atsakovei kelia abejonių ataskaitoje nurodyta tokio tipo 2003 metų gamybos automobilio vertė 7 200,00 Eur.

Teismo posėdyje ieškovas M. Š. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, jog cementu aptaškytas ne tik automobilio stogas, bet ir kitos automobilio vietos. UAB „Zigodna“ pradžioje paskaičiavo automobilio dažymo sąmata 1 800,00 Eur sumai, tačiau jam paprašius, ją sumažino. Papildomo automobilio vertinimo atlikti jis nepageidavo, tačiau jį atliko vien dėl to, kad to prašė atsakovė. Ekspertą susirado per internetą. Atlikus vertinimą ekspertas nustatė automobilio lako pažeidimus. Bylos nagrinėjimo dieną, automobilis yra dar nesutvarkytas, kadangi tvarkymo suma yra nemaža. Po automobilio apgadinimo teiravosi keliuose automobilio servizuose dėl automobilio perdažymo, tai preliminariai nurodė, jog dažymo darbai kainuotų apie 2 000,00 Eur, todėl dar iki UAB „Zigdona“ sąmatos sudarymo atsakovui nurodė, kad žalai atlyginti reikalinga apie 2 000,00 Eur suma. Atsakovei nesutinkant sumokėti jos prašomos sumos, ieškovas siūlė, kad atsakovė savo lėšomis pašalintų padarytą žalą. 

Teismo posėdyje ieškovė V. Š. ieškinį palaikė ieškinyje nurodytais motyvais bei papildomai paaiškino, jog gavus UAB „Zigdona“ sąmata, ją pateikė atsakovei, tačiau jis atsakė, kad tokios sumos nemokės, nes automobilis nėra tiek vertas ir pasiūlė sumokėti apie 200,00 Eur. Daugiau smulkmenų dėl derybų su atsakove dėl žalos atlyginimo pasakyti negali, nes šios derybos buvo paliktos tvarkyti vyrui.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas Vidmantas Stonkus su ieškiniu nesutinka atsiliepimuose nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, jog atsakovė neneigė aplinkybių, kad jos darbuotojai, remontuodami šalia esantį pastatą, skiediniu aptaškė automobilį. Ieškovų pateiktose sąmatose nėra nusidėvėjimų normų, nors Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijoje, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu „Dėl kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos patvirtinimo“ 2000 m. balandžio 17 d. Nr. 120/2000 m. balandžio 14 d. Nr. 101 (toliau – Instrukcija) senesnių nei 15 metų automobiliams, taikomas 70 % nusidėvėjimų norma, todėl atsakovės nuomone, priteisiant žalos atlyginimo dydį turėtų atsižvelgiamą į šią normą.

Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas advokato padėjėjas Vladimiras Tiurinas ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad ieškovai kreipėsi profesionalų vertintoją, kuris šia veikla užsiima nuo 2003 metų, todėl nėra pagrindo šia ataskaita abejoti, kadangi ji sudaryta pagal galiojančias metodikas. Atliekant pakartotinį vertinimą, ieškovas kalbėjo su UAB „Klasera“ ekspertu ir parodė jam UAB „Zigdona“ išvadą. Ekspertas įvardijo, kad UAB „Zigdona“ į tam tikrus niuansus neatsižvelgė, nes jie nėra kvalifikuoti vertintojai. Pažymi, kad UAB „Klasera“ vertinimo išvados įrodomoji galia yra aukštesnė, kadangi ją atliko kvalifikuotas vertintojas, vertinimo išvada nėra nuginčyta, todėl priteisiant žalos atlyginimą teismas turtų ja vadovautis.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkinamas

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 19 d. ieškovams priklausantis automobilis „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), darbo metu buvo pastatytas (duomenys neskelbtini) namo kieme, Plungėje, besiribojančiame su atsakovui priklausančiu pastatu. Tos pačios dienos vakare ieškovė rado automobilį aptaškytą cemento skiedinio. Ieškovams paaiškėjus, jog atsakovės darbuotojai vykdė statybos darbus, nedelsdami susisiekė su atsakovės atstovu ir pranešė apie cemento skiediniu aptaškytą automobilį. Pastarasis ieškovams pasiūlė pirmiausi nusiplauti automobilį, o tuomet apžiūrėjus kartu apsitarti dėl žalos atlyginimo. Ieškovai automobilį nuplovė du kartus, tačiau cemento dalys taip ir liko ant automobilio. Nepavykus pašalinti cemento skiedinio likučių nuo automobilio kėbulo, ieškovai kreipėsi į atsakovę, pageidaudami atlyginti virš dviejų tūkstančių eurų žalą. Atsakovės nuomone, ieškovų nurodyta tokio dydžio žala yra nepagrįsta, todėl atsisakė atlyginti prašomo dydžio žalą. Atsakovei nesutinkant su žalos dydžiu, ieškovai kreipėsi į UAB „Zigdona“, kuri sudarė automobilio remonto sąmatą 1 282,52 Eur sumai. Atsakovė su ieškovės pateikta UAB „Zigdona“ sąmata nesutiko taip pat, todėl ieškovai dėl žalos atlyginimo kreipėsi į teismą. Bylos pasirengimo nagrinėti teisme metu, atsakovei nesutinkant su prašomos atlyginti žalos sumos dydžiu ir prašant atlikti automobilio ekspertizę, ieškovė atliko papildomą transporto priemonės vertinimą, pagal kurią transporto atkūrimo kaštai kainuotų 2 121,75 Eur, todėl ieškovai šios vertinimo ataskaitos pagrindu pakeitė ieškinio reikalavimą ir prašo priteisti iš atsakovės 2 121,75 Eur žalos atlyginimo.

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Atsakovė neginčija faktinių aplinkybių, kad jos darbuotojai vykdant statybos darbus skiediniu aptaškė ieškovų automobilį, tačiau byloje kilo ginčas dėl žalos atlyginimo dydžio, kadangi atsakovės nuomone ieškovai iškreipia faktinę situaciją dėl automobilio aptaškymo cementu masto dėl ko nepagrįstai ieškovai atsakovės sąskaita siekia persidažyti visą automobilį bei kvestionuoja ieškovės pateiktas automobilio remonto sąmatas.

Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177 straipsnio 1 dalis). Jokie įrodymai, išskyrus oficialiuosius (CPK 197 straipsnio 2 dalis), teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Pagal kasacinio teismo jurisprudencijoje pateiktus įstatyme įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių išaiškinimus, bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas. Byloje esančius įrodymus teismas įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų, gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, yra logiškai pagrįstos bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-316/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta Nr. 3K-3-340/2011; 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; 2013 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2015 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015; ir kt.).

Ieškovai tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžių metu teigia, kad atsakovės darbuotojai atlikdami pastato remontą, iš esmės cemento skiediniu aptaškė visą jiems priklausantį automobilį, dėl ko jo nepavykus nuplauti, jį reikalinga perdažyti. Atsakovė teigia, kad cemento skiediniu buvo aptaškytas tik automobilio stogas, todėl ieškovai nurodydami automobilio aptaškymo mastą iškreipia faktinę situaciją. Ieškovai pateikė į bylą UAB „Klasera“ kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitą, iš kurios matyti, jog automobilio vertintojas sudarydamas transporto priemonės atkūrimo sąmatą, fotografavo automobilį bei padarytas nuotraukas pridėjo prie ataskaitos. Vertinant prie ataskaitos pridėtas nuotraukas, matyti, jog šviesios spalvos dėmėmis nusėtas ne tik automobilio stogas, bet ir kitos automobilio kėbulo dalys. Atsakovė nei atsiliepime į patikslintą ieškinį nei teismo posėdžio metu automobilio nuotraukose matomų kėbulo pažeidimų atsiradimą nekvestionavo, neneigė, kad nuotraukose matomi šviesios spalvos kėbulo pažeidimai yra ne cemento skiedinio (ieškovų minimų cemento gabalų) žymės, ar, kad šie pažeidimai galėjo atsirasti ne dėl atsakovės darbuotojų kaltės, todėl teismui daryti išvadą, kad ieškovai iškreipia faktinę situaciją, nurodydami, kad atsakovės darbuotojai atlikdami statybos darbus iš esmės cemento skiediniu nutaškė visą automobilį, nėra pagrindo.

Šiame kontekste sutiktina su atsakovės teiginiu, kad remonto sąmata yra dokumentas patvirtinantis, kokius automobilio remonto darbus ieškovai pageidauja atlikti ir remonto sąmatoje nėra fiksuojama padaryti automobilio sugadinimai, tačiau teismo nuomone, atsakovei neginčijant aplinkybių, kad jos darbuotojai, remontuodami šalia esantį pastatą, skiediniu aptaškė automobilį, kartu neginčijant ir nuotraukose matomų automobilių kėbulo pažeidimų, nėra pagrindo daryti priešingos išvados dėl padarytų automobilio sugadinimų nei nurodo ieškovai. Esant šioms aplinkybėms, teismas mano, jog nors byloje ir nėra ieškovų pateikto rašytinio įrodymo, kuriame būtų fiksuoti padaryti automobilio apgadinimai, tačiau atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes laikytina, kad ieškovai įrodė dėl atsakovės darbuotojų kaltės automobilio kėbului padarytus apgadinimus.

Ieškovai prašydami priteisti iš atsakovės žalos atlyginimą pradiniame ieškinyje žalos dydį grindė UAB „Zigdona“ sudaryta automobilio remonto sąmatą 1 282,52 Eur sumai. Atsakovei nesutinkant su prašomos atlyginti žalos sumos dydžiu ir prašant atlikti automobilio ekspertizę, ieškovai atliko papildomą transporto priemonės vertinimą, kurios išvadoje nurodyta, kad transporto atkūrimo kaštai kainuotų 2 121,75 Eur, todėl ieškovai šios vertinimo ataskaitos pagrindu pakeitė ieškinio reikalavimą ir prašo priteisti iš atsakovės 2 121,75 Eur žalos atlyginimo.

Atsakovė teigia, kad esant tokiam žalos sumų pokyčiui tarp pradinio ir patikslinto ieškinių atsakovei lieka neaišku, kokia konkrečiai reikalinga žalos dydžio suma, kad ieškovai būtų grąžinti į padėtį iki teisių pažeidimo. 

Iš byloje esančios pirminės automobilio remonto sąmatos matyti, kad UAB „Zigdona“ (įmonės kodas nenurodytas, esanti Dariaus ir Girėno g. 38C, Plungė) 2018 m. rugsėjo 13 d. parengė automobilio „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto sąmatą, tačiau sąmatoje nenurodytas vertintojas, parengęs remonto sąmata.

Tuo tarpu, iš ieškovų pateiktos UAB „Klasera“ (įmonės kodas 140544498) kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitos Nr. 19-0071, matyti, jog ieškovų užsakymu vertintojas E. S. (kvalifikacinis pažymėjimas Nr. A000296, išduotas 2003 m. vasario 19 d.) 2019 m. gegužės 27 d. atliko transporto priemonės „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertinimą. Kelių transporto priemonės vertinimo užduotyje prie papildomų sąlygų nurodyta, jog nustatyti automobilio žalą dėl nukritusio betono apgadinimo. Vertinimo išvadoje nurodyta, kad transporto priemonės rinkos vertė prieš apgadinimą 7 200,00 Eur, o transporto priemonės atkūrimo kaštai, įvertinant keičiamų detalių nuvertinimą yra 2 121,75 Eur su PVM. Iš internetinio portalo nuorodos: https://www.klasera.lt/lt/klasera/transporto-priemoniu-vertinimas/ matyti, jog UAB „Klasera“ teikia transporto priemonių vertinimo paslaugas. 

Taigi, teismas įvertinęs abi pateiktas automobilio remonto sąmatas, mano, kad sprendžiant žalos atlyginimo dydžio klausimą, abejoti UAB „Klasera“ turto vertinimo ataskaita nėra pagrindo, kadangi iš ataskaitos vertinimo turinio matyti, jog vertinimą atliko kvalifikuotas vertintojas, turintis nuo 2003 m. vasario 19 d. išduotą kvalifikacinį pažymėjimą, kai tuo tarpu iš UAB „Zigdona“ parengtos sąmatos neaišku, nei ją rengęs asmuo nei jo kvalifikacijos tinkamumas vertinimui atlikti, kas kelia teismui abejonių dėl sąmatos pagrįstumo. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad tarp UAB „Zigdona“ ir UAB „Klasera“ sąmatų parengimo praėjo beveik devyni mėnesiai, todėl tikėtina ir tai, kad per šį laiko periodą automobilių medžiagų ir remonto paslaugų įkainiai gali būti pasikeitę, kas savaime teismui suponuoja prielaidą, kad UAB „Zigdona“ parengta automobilio remonto sąmata šiai dienai gali būti nebetiek objektyvi, kiek UAB „Klasera“ sudaryta sąmata.

Pažymėtina, kad ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas.

Atsakovė akcentuoja, kad UAB „Klasera“ vertinimo išvadoje nėra nurodyta taikoma nusidėvėjimų norma. Iš UAB „Klasera“ vertinimo išvados matyti, kad remonto sąmata, sudaryta įvertinant keičiamų detalių nuvertinimą, todėl teismo nuomone, nesant objektyvių duomenų dėl vertinimo išvados pagrįstumo, mažinti žalos atlyginimo dydį, vien tuo pagrindu, kaip nurodo atsakovė, kad vertinimo išvadoje nėra nurodytos nuvertinimo normos, nėra pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad kasacinis teismas yra nurodęs, kad Instrukcija, nėra tas teisės aktas, kuris reguliuotų standartizuotą žalos, dėl sugadintos transporto priemonės, dydį, o minėtas teisės aktas yra skirtas turto vertintojams, atitinkamais atvejais nustatantiems transporto priemonės vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2019). Be to, atsakovė abejodama sąmatos pagrįstumu, galėjo naudotis savo procesine teise dėl pakartotinio vertinimo atlikimo, tačiau šitokia savo teise nepasinaudojo. Svarbu paminėti ir tai, kad ieškovai siūlė atsakovei pačiai suremontuoti ginčo automobilį, todėl atsakovė abejodama sąmatų pagrįstumu, turėjo teisę savo iniciatyva pašalinti automobiliui padarytą žalą, tačiau to nepadarė. 

Ginčo, jog automobilio vertė galėtų būti mažesnė, nei prašoma ieškovų priteisti žalos atlyginimo suma, nėra, todėl teismas atsakovo argumentų susijusių su automobilio verte neanalizuoja ir plačiau dėl jų nepasisako, kadangi argumentai teisiškai ginčo išsprendimui nėra reikšmingi.

Teismas ištyręs byloje surinktus įrodymus – šalių paaiškinimus, rašytinius įrodymus, remdamasis savo vidiniu įsitikinimu ir vadovaudamasis įstatymais bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis), daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje ieškovai įrodė jiems priklausančiam automobiliui „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovės darbuotojų veiksmais padarytą žalą ir jo dydį, todėl ieškinys tenkinamas pilna apimtimi ir ieškovams iš atsakovės priteisiama 2 121,75 Eur turtinės žalos atlyginimo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškinys dėl žalos atlyginimo tenkinamas, todėl iš atsakovės ieškovams priteistinos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos, o atsakovei jos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Ieškovai pateikė duomenis, jog jų bylinėjimosi išlaidas sudaro 48,00 Eur žyminis mokestis, 1,80 Eur mokesčiai už žyminio mokesčio sumokėjimą, 78,67 Eur už UAB „Klasera“ vertinimo paslaugas bei 870,00 Eur (170,00 Eur už pareiškimą dėl teismo įsakymo parengimą, 500,00 Eur už ieškinio parengimą, 200,00 Eur už patikslinto ieškinio parengimą) advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, todėl ieškinį tenkinus visiškai, šios ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovės. Išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atitinka CPK 98 straipsnio reikalavimus bei 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeisto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, nustatytas ribas, todėl mažinti jų nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 263, 265, 268, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „VVARFF“ 2 121,75 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto dvidešimt vieno euro 75 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2019 m. vasario 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 998,47 Eur (devynių šimtų devyniasdešimt aštuonių eurų 47 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovams M. Š. ir V. Š..

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.

Teisėjas                                                                                Vaidas Gasiūnas