Baudžiamoji byla Nr. 1-30-298/2017

                                                        Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37677-2015-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.3; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.6.3.; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.10.1; 1.2.25.4.2.5; 2.1.4.4.1;  2.1.4.5.1; 2.1.4.6.1; 2.1.4.11.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.4; 2.1.10.1; 2.1.10.3.2; 2.3.4.2;  2.3.4.3; 2.3.4.8; 2.3.5.1; 2.3.5.2; 2.3.6.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2;

VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 15 d.

Vilnius

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vaclavas Karšulis,

sekretoriaujant A. Smagurauskienei,

dalyvaujant prokurorui L. Gružui,

kaltinamiesiems A. S., M. S.,

gynėjams advokatams Z. Jankovskiui, A. Vilkui,

nukentėjusioms D. C., T. M.,

draudimo bendrovės ,,Ergo“ atstovui advokatui D. Butvilavičiui,

vertėjai G. Tijūnėlienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

         A. S. (A. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Rukainių sen., Vilniaus r., neteistas, vidurinio išsilavinimo, vedęs, vykdantis individualią veiklą pagal verslo liudijimą,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 6 dalį,;

M. S. (M. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini) k., Rukainių sen., Vilniaus r., neteistas, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis AB „(duomenys neskelbtini)“ šaltkalviu,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 6 dalį,

n u s t a t ė:

A. S. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir pažeidė kitus kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, o būtent jis:

2015 m. liepos 5 d., apie 20.59 val., Vilniaus rajone, Rukainių seniūnijoje, Kūlių kaime, (duomenys neskelbtini) gatvėje pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „C. C.“ ( valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,12 prom. girtumas, be to, važiuodamas juo Kūlių gatvės kelio su žvyro danga važiuojamąja dalimi, kurią sudaro po vieną eismo juostą skirtą važiuoti kiekviena iš krypčių, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus, numatančius, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių ir kitų asmenų saugumui, o taip pat nesudaryti kliūčių jų eismui, 119 punkto reikalavimą, numatantį, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, 126 punkto reikalavimą, numatantį, kad vairuotojas privalo palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus, ir 127 punkto reikalavimą, numatantį, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, o taip pat turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas, tai yra, vairuojamu automobiliu važiuodamas Kūlių gatvės kelio važiuojamąja dalimi Mūrininkų kaimo kryptimi ties Kūlių gatvės namu Nr. 27 esančiame kelio vingyje į dešinę nevažiuodamas kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir nepalikdamas tarpo iš kairiojo šono, užtikrinančio galimybę saugiai prasilenkti su priešpriešais judančiomis transporto priemonėmis, važiavo vairuojamo automobilio kairės pusės ratais išvažiavęs į priešingos krypties eismo juostą, be to, važiuodamas kelio vingiu į dešinę, ties kuriuo prie kelio dešiniojo krašto esanti augmenija jo važiavimo kryptimi ribojo kelio matomumą, jis pasirinko apie 53 km/h greitį, kuris buvusiomis kelio aplinkos sąlygomis per didelis ir neužtikrino galimybės kilus būtinybei sustabdyti vairuojamą automobilį iki matomumo ribose atsiradusios priešpriešais važiuojančios transporto priemonės, dėl ko tik išvažiavus iš kelio vingio į tiesią kelio atkarpą, jis nesustabdęs vairuojamo automobilio susidūrė su Kūlių gatvės priešingos krypties eismo juosta nuo Mūrininkų kaimo pusės važiavusiu keturračiu, vairuojamu M. S., kuris pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 119 ir 126 punktų reikalavimus saugaus eismo tikslais nepalikdamas tarpo iš kairiojo šono nevažiavo kuo arčiau savo judėjimo krypties dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Eismo įvykio metu priešingomis kryptimis važiuojančioms transporto priemonėms susidūrus priekinių dalių kairiais kraštais ir ratais, keturračiu važiavusi keleivė D. C. patyrė sunkius sužalojimus, nuo kurių 2015-07-07 mirė VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, o M. S. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata,          

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 6 dalyje.

M. S. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir pažeidė kitus kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, o būtent jis:

2015 m. liepos 5 d., apie 20.59 val., Vilniaus rajone, Rukainių seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, Kūlių gatvėje pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo nustatyta tvarka neįregistruotą motorinę transporto priemonę – ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto modelio keturratį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,44 prom. girtumas, be to, važiuodamas juo Kūlių gatvės kelio su žvyro danga važiuojamąja dalimi, kurią sudaro po vieną eismo juostą skirtą važiuoti kiekviena iš krypčių, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus, numatančius, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių ir kitų asmenų saugumui, o taip pat nesudaryti kliūčių jų eismui, 119 punkto reikalavimą, numatantį, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, ir 126 punkto reikalavimą, numatantį, kad vairuotojas privalo palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus, tai yra, vienintele savo judėjimo krypties Kūlių gatvės kelio važiuojamosios dalies eismo juosta nuo Mūrininkų kaimo pusės artėdamas prie ties Kūlių gatvės namu Nr. 27 esančio kelio vingio į kairę, ties kuriuo prie kelio kairiojo krašto esanti augmenija jo važiavimo kryptimi ribojo kelio matomumą, jis vairuojamu keturračiu nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, nors tokią galimybę turėjo, ir nepaliko tarpo iš kairiojo šono, užtikrinančio galimybę saugiai prasilenkti su priešpriešais judančiomis transporto priemonėmis, dėl ko privažiavęs kelio vingį į kairę susidūrė su iš kelio vingio išvažiavusiu Kūlių gatvės priešinga kryptimi link Mūrininkų kaimo pusės važiavusiu automobiliu „C. C.“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu A. S., kuris pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 119 ir 126 punktų reikalavimus nevažiuodamas kuo arčiau savo judėjimo krypties dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir saugaus eismo tikslais nepalikdamas tarpo iš kairiojo šono vairuojamo automobilio kairės pusės ratais buvo išvažiavęs į priešingos krypties eismo juostą, skirtą važiuoti nuo Mūrininkų kaimo pusės. Eismo įvykio metu priešingomis kryptimis važiuojančioms transporto priemonėms susidūrus priekinių dalių kairiais kraštais ir ratais, keturračiu važiavusi keleivė D. C. patyrė sunkius sužalojimus, nuo kurių 2015-07-07 mirė VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 6 dalyje.

Kaltinamasis A. S. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę pilnai ir parodė, kad 2015-07-05 nuvažiavo pas T. S., kur išgėrė tris butelius alaus. Vėliau  su T. S. savo automobiliu ,,Chrysler“ išvažiavo namo. N. K. kaimo dešinė kelio pusė apaugusi krūmais, kurie išlindę į važiuojamąją dalį. Važiavo apie 50 km/h greičiu, toje vietoje leistinas didžiausias greitis 70 km/h. Kai įvažiavo į posūkį, susidūrė su keturračiu, kurį vairavo M. S.. Posūkyje nėra jokio matomumo. Kairės pusės matomumas apie 80-100 metrų, nematė dešinės pusės juostos. Kitą transporto priemonę pamatė susidūrimo metu. Jei M. S. būtų važiavęs kairėje pusėje, būtų jį matęs. Gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, prašo taikyti BK 38 str. ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės (T 2, b. l.158).

K. M. S. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę pilnai ir parodė, kad 2015-07-05 jį su D. C. ir dviem vaikais nuvežė prie ežero. Jis gėrė alų, išgėrė apie 6 butelius. Būdami prie ežero, pamatė gaisrą prie D. C. namų. Daiktus palikę prie ežero, pėsčiomis ėjo link D. C. namų. Nuėję pamatė, kad dega kitas namas. Įsitikinę, kad dega ne D. C. namas, jis su D. C. sėdo ant jo keturračio ir važiavo prie ežero pasiimti daiktų. Jis vairavo keturratį, o D. C. sėdėjo jam už nugaros, abu buvo be šalmų. Jiems pasiėmus daiktus ir grįžtant namo, kelio atkarpose, kus staigus posūkis, susidūrė su automobiliu. Toje vietoje dėl medžių ribotas matomumas. Jis važiavo dešine kelio puse, automobilis- kaire. Automobilio kelio pusėje buvo palenkti medžiai ant kelio. Automobilį pastebėjo prieš pat susidūrimą, nespėjo sureaguoti, buvo blogas matomumas. Gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Prašo jo atžvilgiu pritaikyti BK 38 str. ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (T 2, b. l.158-159 ).

Byloje taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas ((duomenys neskelbtini) str.).

Be visiško kaltinamųjų prisipažinimo, jų kaltė grindžiama tokiais įrodymais ir duomenimis:

- N. T. M. parodymais, kad  D. C.- jos sesuo. 2015-07-05 jai paskambino sesers dukra Dovilė ir pasakė, kad įvyko avarija. Pasakė, kad M. S. buvo be sąmones, o D. C. sąmoninga, M. S. iš karto išvežė į ligoninę, D. C. vėliau. 2015-07-07 atvažiavusi į ligoninę, sužinojo, kad sesuo mirė. D. C. su M. S. apie pora metų draugavo. Po D. C. mirties kaltinamieji jiems padeda. Ji susitaikė su kaltinamaisiais, jiems atleido. Prašo abu kaltinamuosius atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (T 2, b. l. 159);

- Nukentėjusios  D. C. parodymais, kad D. C. – jos motina. 2015-07-05 jai paskambino pusseserė, kuri pamatė įvykį, ir pasakė, kad įvyko avarija. Atvykus į įvykio vietą, M. S. buvo be sąmonės, D. C. buvo sąmoninga, bet negalėjo kalbėti. D. C. su M. S. draugavo apie 3-4 metus. Praėjus porai dienų po įvykio, D. C. mirė ligoninėje. Kaltinamieji padėjo pasiruošti laidotuvėms ir dabar padeda. Liko dvi nepilnametės sesės, ji jų globėja. Prašo atleisti kaltinamuosius nuo baudžiamosios atsakomybės (T 2, b. l. 159-160);

- L. T. S. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kur jis parodė, kad 2015-07-05, apie 21.00 val., Vilniaus rajone, Kūlių kaime, sėdėdamas priekinėje keleivio vietoje važiavo A. S. vairuojamu automobiliu „C. C.“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nors jis prieš tai matė, kad A. S. gėrė alkoholinius gėrimus, jis neprieštaravo kartu su juo važiuoti. Buvo važiuojama Kūlių gatve nuo Jukšėnų kaimo pusės link Mūrininkų kaimo. Buvo šviesus paros metas, be kritulių. Kelio danga – sausas žvyrkelis. Kaimo pabaigoje kelio važiuojamoji dalis darė nežymų vingį. Toje vietoje kelio važiuojamoji dalis buvo labai siaura. A. S. apie 50 km/h greičiu važiavo dešine kelio puse, savo judėjimo krypties eismo juosta. Važiuojant kelio vingiu ties kelio važiuojamosios dalies dešiniuoju kraštu buvo daug krūmų, kurių šakos net braukė per automobilio dešinės pusės langus. Krūmai ribojo kelio matomumą. Išvažiavus iš vingio A. S. vairuojamas automobilis kairiu priekiniu kampu su kažkuo susidūrė. Kelio atidžiai nestebėjo, todėl keturračio, su kuriuo susidūrė jų automobilis, prieš įvykį net nematė. Po susidūrimo jų automobilis slydo šonu ir įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą. Tuo tarpu keturratis, žiūrint jo važiavimo kryptimi, nuvirto į dešinę, į laukus. Po eismo įvykio matė, kad keturračio keleivė D. C., žiūrint jos važiavimo kryptimi, buvo nublokšta ir gulėjo prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, kelio ilgio atžvilgiu netoli automobilio „Chrysler“ šoninio slydimo pėdsakų pradžios. Keturratį vairavęs M. S. gulėjo netoli jos, tik jau žolėje. Jie abu buvo sužaloti. Taip pat pastebėjo, kad jie neturėjo šalmų. Vėliau sužinojo, kad D. C. ligoninėje nuo patirtų sužalojimų mirė ( T1, b.l. 94- 95);

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. M 934/15 (01), kurioje nurodyta, kad D. C. mirė nuo kūno sumušimo, pasireiškusio poodinėmis kraujosruvomis ir odos nubrozdinimais kūne, kraujosruvomis minkštuosiuose audiniuose, muštinėmis žaizdomis kairėje kojoje, kairio IV šonkaulio lūžiu, kairio stipinkaulio lūžiu, įspaustiniu skeveldriniu kaukolės skliauto ir pamato lūžiu, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų minkštaisiais dangalais ir galvos smegenų sumušimu. Sužalojimai komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju, centriniu kvėpavimo ir širdies veiklos sutrikimu. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais (T 1, b. l. 74-79);

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos  toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 5311/15 (01),  iš kurios matyti, kad A. S. eismo įvykio metu buvo neblaivus, jo kraujyje rasta 1,12 promilės etilo alkoholio (T 1, b. l. 69);

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos  toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 5403/15 (01),  kurioje nurodyta, kad M. S. eismo įvykio metu buvo neblaivus, jo kraujyje rasta 1,44 promilės etilo alkoholio (T 1, b. l. 71);

- Apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos teismo medicinos ekspertė J. M.-Čobot susipažinusi su M. S. medicininiais dokumentais ir eismo įvykio aplinkybėmis, padarė išvadą, kad M. S. eismo įvykio metu patyrė minkštųjų audinių patinimą kairės blauzdos srityje su kairės blauzdos abiejų kaulų kūnų lūžiais su poslinkiais ir plačią plėštinę dešinės blauzdos žaizdą su raumenų pažeidimu. Sužalojimai atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą (T 1, b. l. 83);

- Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolais, kuriuose nurodyta, kad 2015-07-05 eismo įvykis kilo Vilniaus r., Rukainių sen., Kūlių kaimo Kūlių gatvėje, ties įvažiavimu į namo Nr. 27 kiemą. Gatvės kelio važiuojamoji dalis yra su žvyro danga. Leistinas maksimalus greitis šioje kelio atkarpoje yra 70 km/h. Įvažiavimas kertasi su kelio dešiniuoju kraštu, žiūrint nustatyta A. S. važiavimo kryptimi link Mūrininkų kaimo. Toliau apžiūros metu užfiksuoti kelio elementai, taip pat tyrimui reikšmingų objektų ir pėdsakų buvimo vieta bus nurodoma žiūrint minėta eismo kryptimi link Mūrininkų kaimo. Prieš įvažiavimą kelio važiuojamosios dalies plotis yra 3,4 m. Be to, prieš įvažiavimą prie pat važiuojamosios dalies dešinio krašto auga medžiai ir krūmai, kurių šakos vietomis išlindusios į važiuojamosios dalies ribas. Žiūrint ta pačia eismo kryptimi, prieš minėtą ties kelio dešiniu kraštu esančią augmeniją (tuo pačiu – prieš įvažiavimą) ir ties ja yra kelio vingis į dešinę pusę. A. S. eismo įvykio metu vairuotas automobilis „C. C.“ stovėjo kelio eismo pusėje skirtoje važiuoti nuo Mūrininkų kaimo pusės, kelio ilgio atžvilgiu – ties įvažiavimu į namo Nr. 27 kiemą. Automobilis stovėjo skersai važiuojamosios dalies ašinės linijos atžvilgiu, priekine dalimi išvažiavęs už važiuojamosios dalies kairiojo krašto, galine dalimi nukreiptas link įvažiavimo į namo Nr. 27 kiemą. Važiuojamojoje dalyje, prieš įvažiavimą buvo apie 9,8 – 12 m ilgio automobilio ratų slydimo pėdsakai (žymės). Dešinės pusės ratų pėdsakai prasidėjo 0,4 m atstumu, o kairės – 1,7 m atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Pėdsakai tęsėsi važiuojamąja dalimi iš dešinės pusės į kairę ir baigėsi ties stovinčio automobilio „C. C.“ ratais. M. S. eismo įvykio metu vairuotas keturratis po įvykio stovėjo pievoje, už važiuojamosios dalies ribų, apie 5,9 – 6,6 m atstumu nuo jos kairiojo krašto, kelio ilgio atžvilgiu – ties automobilio „C. C.“ stovėjimo vieta, tuo pačiu – ties įvažiavimu į namo Nr. 27 kiemą. Be to, už važiuojamosios dalies ribų, apie 1 m atstumu nuo jos kairiojo krašto ir apie 2,8 m atstumu nuo automobilio „C. C.“ priekinės dalies gulėjo nuplėšta keturračio sėdynė (T 1, b. l. 13-31);

- Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolais, iš kurių matyti, kad 2015-07-05 eismo įvykio metu susidūrusios transporto priemonės buvo apgadintos. Automobilio „C. C.“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindiniai apgadinimai lokalizavosi priekinės dalies kairiajame kampe, t. y. buvo apgadinti priekinio bamperio kairė pusė (kampas) ir kairės pusės priekinis sparnas, išlaužtas priekinis kairės pusės ratas, sudaužytas priekinis kairės pusės žibintas, sudaužytas (įskeltas) priekinis stiklas (jo kairė pusė) ir šoninio kairės pusės galinio vaizdo veidrodžio stiklas (T 1, b. l. 32-49). Keturračio pagrindiniai apgadinimai lokalizavosi jo priekinės dalies kairiame kampe ir kairėje pusėje, t. y. sugadinti priekinis bamperis, priekinis ir galinis kairės pusės sparnai, išlaužtas priekinis kairės pusės ratas, sulaužytas vairas, nulaužta sėdynė. Dėl duomenų trūkumo nėra galimybės nustatyti jo gamintojo ir tipo (T 1, b. l. 50-53, 57-62);

- Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-1701(15), kurioje nurodyta, kad automobilis „C. C.“, vairuojamas A. S., Kūlių gatve link Mūrininkų kaimo važiuojant apie 53 km/h greičiu (betarpiškai prieš susidūrimą buvęs greitis) išvažiavęs iš gatvės, kurios kelkraštis posūkyje apaugęs krūmais, vingio į dešinę, priekinės dalies kairiu kraštu ir ratu susidūrė su priešpriešais apie 30 km/h greičiu (betarpiškai prieš susidūrimą buvęs greitis) važiavusio M. S. vairuojamo keturračio priekinės dalies kairiu kraštu ir ratu. Susidūrimo metu keturratis buvo sustabdytas ir nublokštas atgal ir į kairę, žiūrint automobilio judėjimo prieš susidūrimą kryptimi. Susidūrimo metu automobilis „C. C.“ pradėjo suktis prieš laikrodžio rodyklę ir dešiniuoju šonu į priekį persislinko link kelio kairiojo krašto, sustodamas padėtyje, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio. Automobilio „C. C.“ susidūrimas su keturračiu įvyko keturračio atbloškimo metu kairės pusės priekinio rato palikto pėdsako, nukreipto į šalikelę, pradžios zonoje. Keturračio vairuotojo M. S. veiksmai, pasireiškę tuo, kad jis artėdamas prie kelio vingio į kairę, ties kuriuo žvyrkelio kairėje pusėje augantys krūmai ribojo kelio matomumą važiavimo kryptimi, važiavo apie 0,75 m atstumu nuo žvyrkelio krašto, dėl ko nepaliko tarpo iš šono ir susidūrė su priešpriešais važiavusiu A. S. vairuojamu automobiliu „C. C.“, kada M. S. pasitraukus kaip galima arčiau žvyrkelio dešiniojo krašto šis susidūrimas nebūtų įvykęs, buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti. Tuo tarpu vairuotojo A. S. pasirinktas apie 53 km/h greitis techniniu požiūriu buvo priimtinas tik tuo atveju, jeigu jis eismo įvykio vietoje buvusiomis sąlygomis turėjo galimybę pamatyti kliūtį, artėjančią eismo įvykio vietoje esančiomis sąlygomis priimtinu apie 50 km/h greičiu, nemažesniu kaip 85 m atstumu. Jei A. S. pasirinktas greitis buvo nepriimtinas, tai jo veiksmai, pasireiškę tuo, kad jis važiuodamas dalinai kaire žvyrkelio puse per dideliu esamoms kelio sąlygoms greičiu, atsiradus kliūčiai neteko techninės galimybės sustabdyti automobilio iki betarpiško suartėjimo su keturračiu, techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šiuo susidūrimu (T 1, b. l. 107-113);

- Specialisto paaiškinimų protokolu, iš kurio matyti, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro Techninių ekspertizių skyriaus vyriausiasis ekspertas V. Š., detalizuodamas ir papildydamas savo išvadą Nr. 11-1701(15), paaiškino, jog prieš pat eismo įvykį keturratis kairiais ratais važiavo žvyrkelio įsivaizduojama ašine linija, tuo tarpu automobilis „C. C.“, sprendžiant pagal automobilio dešinės pusės ratų užfiksuotų pėdsakų išsidėstymą žvyrkelio krašto atžvilgiu (0,4 m atstumas), kairės pusės ratais už įsivaizduojamos žvyrkelio ašinės linijos ( T 1, b. l. 118,119);

- Eksperimento atlikimo protokolu, iš kurio matyti, kad siekiant nustatyti ar buvusiomis eismo įvykio sąlygomis A. S. turėjo galimybę prieš įvykį pamatyti keturratį nemažesniu kaip 85 m atstumu. Nors eksperimento atlikimo metu ties įvykio vieta, kelio vingyje į dešinę ties dešiniuoju važiuojamosios dalies kraštu (žiūrint A. S. važiavimo kryptimi link Mūrininkų kaimo pusės) buvusi augmenija po įvykio jau buvo iškirsta, tačiau remiantis įvykio vietos apžiūros metu nustatytais duomenimis (tame tarpe nuotraukomis) vizualiai atkūrus jos buvimo vietą, buvo padaryta išvada, kad vairuojamu automobiliu artėdamas prie susidūrimo vietos A. S. neturėjo objektyvios galimybės pamatyti keturračio 85 m ar didesniu atstumu (T 1, b. l. 114-117).

A. S. teisminio bylos nagrinėjimo metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu  jis kaltinamas. Be jo prisipažinimo jo kaltę taip pat patvirtina ir kaltinamojo M. S. parodymai, nukentėjusiųjų T. M. ir D. C. parodymai teisme, liudytojo T. S. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvados, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada, eismo įvykio vietos apžiūros protokolai, transporto priemonių apžiūros protokolai, Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada, eksperimento atlikimo protokolas  ir kita bylos medžiaga. Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis A. S. kaltinamajame akte nurodytu laiku ir aplinkybėmis, vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir pažeidė kitus kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, t. y. padarė neatsargų nusikaltimą, numatytą baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 6 dalyje.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, atlygino nusikalstama veika padarytą žąlą (BK 59 str. 1 d. 2, 3 p.), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

M. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu jis kaltinamas. Be jo prisipažinimo jo kaltę taip pat patvirtina ir kaltinamojo A. S. parodymai, nukentėjusiųjų T. M. ir D. C. parodymai teisme, liudytojo T. S. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvados, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada, eismo įvykio vietos apžiūros protokolai, transporto priemonių apžiūros protokolai, Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada, eksperimento atlikimo protokolas  ir kita bylos medžiaga. Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis M. S. kaltinamajame akte nurodytu laiku ir aplinkybėmis, vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir pažeidė kitus kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, t. y. padarė neatsargų nusikaltimą, numatytas baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 6 dalyje.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, atlygino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 2, 3 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl BK 38 straipsnio taikymo

Bylos medžiagoje yra pateikti kaltinamųjų A. S. ir  M. S. susitaikymo sutartys su nukentėjusiomis, kuriuose prašoma abu kaltinamuosius BK 38 straipsnyje numatyta tvarka atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylą nutraukti (T 2, b. l. 89-91, 92-94, 95-96). Lietuvos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 38 str. 1 d.). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad priimti sprendimą atleisti konkretų asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. 1 d. teismas gali, bet neprivalo, ir tik įvertinęs visus byloje surinktus duomenis ir jų pagrindu nustatęs, jog egzistuoja aukščiau nurodytų sąlygų visuma.

Nors tiek A. S., tiek M. S. nusikalto pirmą kartą ir padarė neatsargų nusikaltimą, savo noru atlygino padarytą žalą ir susitaikė su nukentėjusiomis, nuo veikos padarymo iki šiol padeda nukentėjusiosioms, tačiau abu kaltinamieji šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles, vairavo transporto priemones, būdami neblaivus (A. S. nustatytas 1,12 prom. girtumas, M. S. nustatytas 1,44 prom. girtumas), neatsižvelgė į eismo sąlygas, kelio būklę, kelyje esančias kliūtis, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesilaikė Kelių eismo taisyklių reikalavimo laikytis kuo dešiniau važiuojamosios kelio dalies, dėl ko kilo labai sunkios pasekmės, t. y. žuvo žmogus. Kaip jau minėta, teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, turi teisę, bet ne pareigą taikyti BK 38 straipsnį. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad abu kaltinamieji sąmoningai šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles, ko pasėkoje žuvo kitas žmogus, daro išvadą, kad nėra pagrindo manyti, kad kaltinamieji nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esant minėtoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo taikyti BK 38 str. ir atliesti kaltinamuosius nuo baudžiamosios atsakomybės.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

Skiriant kaltinamajam A. S. bausmę atsižvelgtina į tai, kad jis padarė vieną neatsargų nusikaltimą (BK 16 str.), į jo asmenybę, kuris anksčiau neteistas (T 1, b. l. 136), senai baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (T 1, b. l. 137-138), dirbantis pagal verslo liudijimą, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į kitus bausmės skyrimo principus, į tai, kad yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jam skirtina straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir kaltinamajam prisipažinus, padarius nusikalstamą veiką, paskirta bausmė mažintina trečdaliu (BK 641 str.). Teismas, atsižvelgdamas į ankščiau minėtas aplinkybes ir į tai, kad kaltinamasis po įvykio materialiai padeda nukentėjusiosioms, daro išvadą, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, A. S. atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus bausmės vykdymo, todėl jam paskirstos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 str.).

Kardomoji priemonė - dokumento paėmimas, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Skiriant kaltinamajam M. S. bausmę atsižvelgtina į tai, kad jis padarė vieną neatsargų nusikaltimą (BK 16 str.), į jo asmenybę, kuris anksčiau neteistas (T 1, b. l. 171), senai baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (T 1, b. l. 172-173), dirbantis, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į kitus bausmės skyrimo principus, į tai, kad yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jam skirtina straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir kaltinamajam prisipažinus, padarius nusikalstamą veiką, paskirta bausmė mažintina trečdaliu (BK 641 str.). Teismas, atsižvelgdamas į ankščiau minėtas aplinkybes ir į tai, kad kaltinamasis po įvykio padeda nukentėjusioms, daro išvadą, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, M. S. atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus bausmės vykdymo, todėl jam paskirstos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 str.).

Kardomoji priemonė - dokumento paėmimas, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Atsižvelgiant į tai, kad abu kaltinamieji šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles, vairavo transporto priemones, būdami neblaivūs, jiems nustatytas lengvas girtumas (T 1, b. l. 69, 71), sukėlė eismo įvykį, dėl kurio žuvo žmogus, jiems skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas (BK 68 str. 2 d.).

Automobilis „C. C.“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas savininkui A. S.. Atsižvelgiant į tai, kad M. S. šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles, vairavo įstatymo nustatyta tvarka neįregistruotą keturratį, būdamas neblaivus, keturratis, saugomas aikštelėje, esančioje adresu Durpių g. 2, Vilnius (T 1, b. l. 54), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotinas (BK 94 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) 301-302, 304-305, 307-308 straipsniais,

n u s p r e n d ė:

A. S. (A. S.) pripažinti kaltu padarius neatsargų nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 6 dalyje ir nuteisti 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

        Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu iki 3 (trejų) metų laisvės atėmimo, ją atliekant atvirojoje kolonijoje.

        Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5, 10, 11 p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, neturėti, nenaudoti, neįsigyti alkoholinių gėrimų bei            vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti naudotis kelių transporto priemonėmis 3 (trejus) metus.

  Kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikinti ir  dokumentą (vairuotojo pažymėjimą Nr. 00491035), saugomą prie bylos, perduoti institucijai, vykdančiai specialiosios teisės atėmimo įvykdymą.   

  M. S. (M. S.) pripažinti kaltu padarius neatsargų nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 6 dalyje ir nuteisti 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

          Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu iki 3 (trejų) metų laisvės atėmimo, ją atliekant atvirojoje kolonijoje.

          Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5, 10, 11 p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą,  nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, neturėti, nenaudoti, neįsigyti alkoholinių gėrimų bei            vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti naudotis kelių transporto priemonėmis 3 (trejus) metus.

Kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikinti ir dokumentą (vairuotojo pažymėjimą Nr. 00511025), saugomą prie bylos, perduoti institucijai, vykdančiai specialiosios teisės atėmimo įvykdymą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, automobilį „C. C.“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti savininkui A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) keturratį, saugomą aikštelėje adresu Durpių g. 2, Vilnius, konfiskuoti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                     Vaclavas Karšulis