Civilinė byla Nr. e2A-498-407/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00273-2020-1
Procesinio sprendimo kategorija 2.11
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugsėjo 9 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Gudžiūnienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus apygardos prokuratūros apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Vilniaus apygardos prokuratūros ieškinį atsakovei Lietuvos advokatūrai dėl Advokatų garbės teismo sprendimo panaikinimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, advokatas E. D., Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Vilniaus apygardos prokuratūra prašė teismo panaikinti Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismo 2020 m. sausio 21 d. spendimą, kuriuo nutraukta advokatui E. D. iškelta drausmės byla, nenustačius drausminės atsakomybės pagrindo.
2. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministras patenkino ieškovės prašymą ir iškėlė advokatui E. D. drausmės bylą už tai, kad advokatas Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-292-318/2018 parodė nepagarbą teismui ir valstybės kaltinimą palaikančiam prokurorui, nes teismo posėdžiuose jo išsakyti teiginiai buvo nepagarbūs, nekorektiški ir viršijantys dalykinės kritikos ribas, jo veiksmai buvo neprofesionalūs ir nedalykiški, neatitinkantys nustatytų advokato profesinei veiklai elgesio standartų ir reikalavimų, buvo nukreipti į prokurorą ir jo vykdomas funkcijas.
3. Ieškovės teigimu, Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismas nepagrįstai nutraukė advokatui E. D. iškeltą drausmės bylą. Advokatų garbės teismas išsamiai neištyrė ir neįvertino visų įrodymų, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, neatskleidė esmės ir sprendime nepateikė aiškių ir pagrįstų motyvų, nepagrįstai rėmėsi paties advokato Advokatų garbės teismo posėdyje duotais parodymais dėl pakelto balso tono naudojimo priežasčių, jų pagrįstumo tiesiogiai nesusiejo su kitais įrodymais, abstrakčiai vertino visų posėdžių momentus kaip vieną, neįsigilino į vykusių posėdžių eigą, atskirų advokato elgesio epizodų kontekstą ir priežastis, netinkamo elgesio nuolatinį pasikartojimą, nevertino, ar toks elgesys atitinka aukštus profesinius standartus, ar šių standartų besilaikantis advokatas būtų pasirinkęs tokį patį elgesio variantą, ar būtų nuo jo susilaikęs. Advokatų garbės teismas nepagrįstai nurodė, kad baudžiamąją bylą nagrinėjęs teismas nevertino advokato E. D. elgesio baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu; nepagrįstai nurodė, kad nenustatyta, jog advokatas teisme naudojo neteisėtas gynybos priemones. Advokato prašymai nušalinti teisėjus ir prokurorą buvo objektyviai nepagrįsti, nekonkretūs, nukreipti į proceso vilkinimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Teismas nurodė, kad, pagal Visuotinio advokatų susirinkimo 2016 m. balandžio 15 d. sprendimu patvirtinto Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 56 punktą, Advokatų garbės teismas nėra varžomas Advokatų tarybos sprendime ar teisingumo ministro įsakyme iškelti drausmės bylą nurodyto teisinio pagrindo. Žodžių junginys „teisinis pagrindas“ civilinio proceso teisės aspektu suprantamas kaip teisės normos, kuriomis remiamasi pareiškus atitinkamą reikalavimą teisme. Bylos šalių nurodytos teismo normos (reikalavimų teisinis pagrindas) teismui neprivalomas, nes teismas turi diskrecijos teisę tinkamai kvalifikuoti pareikštą reikalavimą ir parinkti teisės normas, tinkamas byloje kilusiam ginčui teisingai išspręsti. Atsižvelgęs į aptartą sąvokos „teisinis pagrindas“ sampratą, teismas padarė išvadą, kad Aprašo 56 punkte įvardytas Advokatų tarybos sprendime ar teisingumo ministro įsakyme iškelti drausmės bylą nurodytas teisinis pagrindas, kuris nevaržo Advokatų garbės teismo, reiškia teisės normas, kurias savo dokumente nurodo teisę inicijuoti advokato drausmės bylą turintis subjektas. Tačiau sprendime ar įsakyme nurodytos faktinės aplinkybės, dėl kurių advokatui inicijuojama drausmės byla, t. y. faktinis pagrindas, apibrėžia advokato drausmės bylos nagrinėjimo ribas. Advokatų garbės teismas neturi diskrecijos teisės praplėsti advokato drausmės bylos nagrinėjimo ribų, todėl Advokatų tarybos sprendime ar teisingumo ministro įsakyme iškelti drausmės bylą nurodytam faktiniam pagrindui netaikytinas Aprašo 56 punktas. Šioje byloje Advokatų garbės teismas nagrinėjo tik teisingumo ministro 2019 m. kovo 29 d. įsakyme aptartus advokato E. D. teiginius ir veiksmus. Be to, advokatas 2019 m. gegužės 20 d. paaiškinime, kurį pateikė Lietuvos advokatų tarybos pirmininkui, pateikė argumentus ir savo poziciją tik dėl teisingumo ministro įsakyme iškelti drausmės bylą išvardytų advokato teiginių ir veiksmų. Teismas konstatavo, kad Advokatų garbės teismas 2020 m. sausio 21 d. sprendime pagrįstai vertino ir teisiškai kvalifikavo tik teisingumo ministro 2019 m. kovo 29 d. įsakyme iškelti drausmės bylą išvardytus advokato teiginius ir elgesį.
6. Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 18 d. nutarties, priimtos baudžiamojoje byloje Nr. 2K-269-719/2019, motyvuojamojoje dalyje išdėstytų argumentų matyti, kad, viena vertus, kasacinis teismas nenustatė, jog iš viso nebuvo kasatoriaus nurodytų aplinkybių, dėl kurių nuteistasis ir jo gynėjas kėlė abejones dėl teisėjų nešališkumo. Kita vertus, kasacinis teismas galutinėje konstatuojamoje išvadoje nurodė, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra be esminių trūkumų, dėl kurių reikėtų jį naikinti. Nors ir vėliau, t. y. išnagrinėjus baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, bet advokatas nurodė Specialiųjų tyrimų tarnybos 2019 m. kovo 18 d. antikorupcinio vertinimo išvados apie bylų skirstymą Lietuvos apeliaciniame teisme rezultatus, kad gali kilti abejonių dėl bylų skirstymo skaidrumo. Dėl to, anot teismo, negalima teigti (baudžiamojoje byloje taip pat tai nenustatyta), kad advokatas, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, būtų piktnaudžiavęs teise prašyti teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą, reikšti nušalinimus teisėjų kolegijai, nors jis ir jo ginamasis tai darė ne vieną kartą. Tokie advokato veiksmai nelaikytini nesąžiningais ir neprofesionaliais.
7. Advokatas kėlė klausimą, kodėl teisėja 2018 m. gegužės 23 d. nutartimi paskyrė išteisintajam D. N. valstybės garantuojamą gynėją, nors tai nenustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 50, 51 ir 322 straipsniuose, teisėja 2018 m. birželio 28 d. posėdyje nusprendė įteikti šaukimą išteisintojo artimiems giminaičiams, 2018 m. rugsėjo 11 d. posėdyje svarstė klausimą ir nutarė atvesdinti išteisintąjį, kuriam neįteiktas šaukimas, nors toks asmuo pagal BPK 142 straipsnį negali būti atvesdintas, teisėja 2018 m. spalio 12 d. paprašė vieno liudytojo įteikti teismo šaukimą kitam liudytojui, nors pagal BPK 264 straipsnį teismas turi užtikrinti, kad liudytojai nesusižinotų, teisėja 2018 m. lapkričio 6 d. posėdyje neleido gynėjui pateikti rašytinių prašymų, prieš pradedant įrodymų tyrimą, ir tai truko dvi valandas, nurodė gynėjui sėstis, bet po to pakeitė nuomonę ir leido pateikti prašymus. Taigi advokato nesutikimas sėstis šiuo konkrečiu atveju nelaikytinas advokato profesionalumo, dalykiškumo, korektiškumo reikalavimų, taip pat pagarbos kitiems nesilaikymu.
8. Teismas pažymėjo, kad konfliktinis advokato ir prokuroro santykis atsirado ne 2018 m. spalio 17 d., lapkričio 6 d. ir gruodžio 7 d. teismo posėdžiuose, bet pradėjo formuotis daug anksčiau. Lietuvos advokatūroje 2014 m. gegužės 12 d. gautas Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro raštas „Dėl advokato E. D. profesinės veiklos“. Šiame rašte nurodyta, kad prokurorai G. T. ir L. K. kreipėsi į vyriausiąjį prokurorą dėl galbūt netinkamo advokato elgesio. Lietuvos advokatūros Advokatų taryba 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimu nusprendė nekelti šiam advokatui drausmės bylos. D. N. 2014 m. rugpjūčio 18 d. pateikė Generalinei prokuratūrai prašymą ištirti prokuroro G. T. galbūt padarytus pažeidimus organizuojant ir vykdant ikiteisminį tyrimą. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2018 m. rugsėjo 4 d. raštu nutarta, kad nėra pagrindo inicijuoti nurodyto prokuroro traukimo tarnybinėn atsakomybėn. Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus prokurorės 2016 m. vasario 17 d. raštu iš esmės netenkintas D. N. 2016 m. sausio 19 d. pareiškimas-prašymas. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme advokatas kėlė abejones dėl prokuroro veiksmų, nes, teismui paskyrus išteisintajam valstybės garantuojamos pagalbos gynėją, prokuroras nepareiškė savo pozicijos, prokuroras 2018 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdyje nurodė, kad išteisintajam galioja paskirta kardomoji priemonė, kad jis pažeidė šią priemonę, vengia teismo, siūlė ją sugriežtinti, nors Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 23 d. išteisinamajame nuosprendyje nurodyta, kad rašytinis pasižadėjimas D. N. neišvykti panaikintas, be to, prokuroras neprieštaravo, kad išteisintasis būtų atvesdintas. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, advokato išsakytų teiginių apie prokurorą leksiką, būdą, išraišką, teismas padarė išvadą, kad ši kritika bylą nagrinėjant teisme buvo prokurorui nemaloni, erzinanti, bet pagrįsta advokato įsitikimu, paremtu vertinant prokuroro veiksmus baudžiamojoje byloje.
9. Teismas nustatė, kad advokatas 2018 m. lapkričio 6 d. teismo posėdyje neklausė teisėjų ir neatsisėdo į savo vietą, nes kolegijos pirmininkė nesuteikė jam teisės teikti prašymus (BPK 324 straipsnis). Advokatas 2018 m. gruodžio 7 d. teismo posėdyje pakomentavo teismo veiksmus organizuojant posėdį ir paaiškino baudžiamojo proceso eigos tvarką, nes teisėjų kolegija neturėjo per teismo posėdžių pertrauką pateikto prašymo nušalinti teisėją ir skubėjo nagrinėti bylą, neišsprendusi šio rašytinio prašymo. Nurodytame posėdyje advokatui skaitant pareiškimą dėl teisėjos nušalinimo, teisėjai siūlė trumpinti pareiškimą. Advokatas nesutiko, kad anksčiau apklaustas liudytojas liktų salėje, kol bus apklausiamas kitas liudytojas. Aptarti advokato veiksmai, elgesys bei išsakyti teiginiai, teismo vertinimu, laikytini teismo kritika, kuri buvo pagrįsta advokato įsitikinimu ir atitinkama BPK nuostatų samprata. Ši kritika, pagal jos išraiškos formą ir būdą, yra nemaloni, bet negali būti pagrindas persekioti ją išsakiusį advokatą. Aptariamas advokato elgesys taip pat negali būti laikomas dalykiškumo, diskreditiškumo ir pagarbos reikalavimų nesilaikymu.
10. Teismas nustatė, kad 2018 m. gruodžio 7 d. posėdyje advokatui užduodant klausimus liudytojui kolegijos pirmininkė šalino advokato klausimus ir vėliau įspėjo advokatą, kad šis gali būti nušalintas nuo bylos nagrinėjimo, nes neklauso kolegijos patvarkymų, tokiu elgesiu rodo nepagarbą teismui, kelia toną. Tada advokatas nurodė, kad kreipėsi į teismo pirmininką ir prašė inicijuoti kolegijos pirmininkei neeilinę atestaciją, nes ji nuolat pažeidinėja BPK reikalavimus. Aptariamo posėdžio protokole ir garso įraše užfiksuota, kad advokatas stipriai jaudinosi, emocingai reagavo į liudytojo atsakymus, kai šis, advokato nuomone, sakė netiesą, kai kolegijos pirmininkė šalino advokato užduotus klausimus ir, advokato nuomone, nepaaiškino, kodėl pašalintų klausimų negalima užduoti liudytojui. Teisėjų kolegijos nariai keturis kartus įspėjo advokatą, kad šis rodo nepagarbą teismui. Kai advokatas paaiškino, kad siekia išsiaiškinti, ar apklausiamas liudytojas buvo nešališkas, ar neturėjo asmeninių interesų, o teisėjų kolegija paaiškino, kokius klausimus advokatas turi teisę užduoti, tai toliau apklausa teismo posėdyje vyko sklandžiai. Iš protokolo ir garso įrašo matyti, kad aptariamame teismo posėdyje advokatas reiškė emocijas, nes teismo veiksmus, t. y. užduotų klausimų šalinimą, suvokė kaip trukdymą jam tinkamai įgyvendinti ginamojo gynybą. Įvertinęs viso posėdžio eigos kontekstą, teismas padarė išvadą, kad advokatas, nors ir emocingai reagavo į liudytojo atsakymus ir teismo pašalintus klausimus, bet vis dėlto šiuo konkrečiu atveju nesusitapatino su savo klientu, neperžengė advokato, kaip gynėjo, padorumo, sąžiningumo, dalykiškumo ir profesionalumo ribų. Be kita ko, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad bylą nagrinėjusi kolegija, nors ir ne kartą reiškė advokatui įspėjimus dėl jo reakcijų liudytojo apklausos metu, bet, pasibaigus posėdžiui, nesikreipė į Advokatų tarybą drausmės bylai inicijuoti.
11. Dėl visų pirmiau nurodytų priežasčių teismas konstatavo, kad Advokatų garbės teismas 2020 m. sausio 21 d. sprendimu pagrįstai nutraukė advokato E. D. drausmės bylą, nenustatęs drausminės atsakomybės pagrindo.
12. Teismas nurodė, kad tai, jog apskųstas Advokatų garbės teismo sprendimas, ieškovės nuomone, nepakankamai išsamiai motyvuotas, jame išdėstyti motyvai nedetalūs, savaime nėra pagrindas spręsti, kad aptariamas sprendimas iš viso be motyvų ir neatitinka Apraše tokio dokumento turiniui nustatytų reikalavimų. Taip pat lakoniškas Advokatų garbės teismo sprendimas šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindas daryti išvadą, kad Advokatų garbės teismas išsamiai neišnagrinėjo advokato drausmės bylos. Iš bylos duomenų matyti, kad advokatas drausmės byloje teikė paaiškinimą, vyko Advokatų garbės teismo posėdžiai, juose buvo klausoma posėdžio dalyvių paaiškinimų, garbės teismo nariai uždavinėjo klausimus, buvo tiriami drausmės byloje pateikti įrodymai. Todėl, anot teismo, nėra pagrindo, remiantis tik ieškovės nurodytais argumentais, jog Advokatų garbės teismo sprendimo motyvacija glausta, naikinti šio apskųsto sprendimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
13. Ieškovė Vilniaus apygardos prokuratūra apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundą grindžia šiais argumentais:
13.1. Teismas neatskyrė Advokatų garbės teismo vykdomos drausminės atsakomybės taikymo advokatams funkcijos nuo teismo vykdomos ginčų nagrinėjimo ir pažeistų teisių gynimo funkcijos, dėl to nepagrįstai prisiėmė vykdyti atsakomybės taikymo advokatams funkciją, netyrė ir nevertino ieškinyje išdėstytų procesinio pobūdžio pažeidimų, kuriuos padarė Advokatų garbės teismas, nevertino skundžiamo Advokatų garbės teismo 2020 m. sausio 21 d. sprendimo motyvų pagrįstumo, neatskleidė civilinės bylos esmės, dėl to padarė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 42 straipsnio 1 dalies, 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktų, Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – Advokatūros įstatymas) 53 straipsnio 3 dalies, 57 straipsnio 1 dalies 4 punkto, Aprašo 56 ir 66 punktų aiškinimo ir taikymo pažeidimus.
13.2. Advokatų garbės teismo 2020 m. sausio 21 d. sprendimas yra akivaizdžiai nemotyvuotas. Ieškinys dėl šio sprendimo panaikinimo buvo grindžiamas procesinio pobūdžio pažeidimais dėl išsamiai neištirtų ir neįvertintų visų drausmės byloje esančių įrodymų, neįvertintų visų reikšmingų aplinkybių, neatskleistos esmės ir sprendime nepateiktų aiškių ir pagrįstų motyvų. Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, kuriuo buvo nagrinėjami ne ieškovės ieškinyje nurodyti Advokatų garbės teismo procesinio pobūdžio pažeidimai, bet drausminės atsakomybės advokatui taikymo klausimas. Pirmosios instancijos teismas sprendimą iš esmės grindė motyvais, kurie nebuvo nurodyti Advokatų garbės teismo 2020 m. sausio 21 d. sprendime. Pirmosios instancijos teismas pats mėgino ištaisyti Advokatų garbės teismo padarytus drausminės atsakomybės taikymo procesinio pobūdžio pažeidimus ir taip peržengė civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Panaši pozicija dėl teismų įgaliojimų ribų yra išdėstyta ir bylose dėl individualaus administracinio akto teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-701/2018; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1555-662/2018, 37 punktas).
13.3. Pirmosios instancijos teismas neįvertino ir sprendime neaptarė ieškovės 2021 m. rugsėjo 29 d. rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytų argumentų dėl Advokatų garbės teismo nagrinėjamos drausmės bylos nagrinėjimo ribų, neargumentuotai ir remdamasis prieštaringais motyvais nepripažino teismo posėdžio metu ieškovės nurodytos nutarties precedentu, neišklausė ieškovės atstovo, dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad Advokatų garbės teismas 2020 m. sausio 21 d. sprendime pagrįstai vertino tik įsakyme iškelti drausmės bylą išvardytus advokato teiginius ir elgesį bei dėl to padarė CPK 270 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktų, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies aiškinimo ir taikymo pažeidimus.
13.4. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencija dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo, dėl to sprendimo motyvuose neįvertino, ar iš Advokatų garbės teismo sprendimo motyvų yra aišku, kad dėl pagrindinių bylos klausimų pasisakyta, dėl pagrindinių argumentų pateikti konkretūs ir aiškūs atsakymai, nepagrįstai nepripažino Advokatų garbės teismo 2020 m. sausio 21 d. sprendimo motyvų neatitinkančiais Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, dėl to skundžiamame sprendime neįvertino esminių bylos aspektų ir civilinę bylą išsprendė neteisingai bei pažeidė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį ir CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą.
13.5. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar baudžiamojoje byloje pateikti advokato prašymai dėl teisėjų nušalinimo buvo nesąžiningi ir neprofesionalūs, neįvertino ir sprendime nepasisakė apie ieškinyje išdėstytas esminę reikšmę turinčias aplinkybes, nepagrįstai sprendimą grindė vien Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-269-719/2019, kurią laikė turinčia prejudicinę galią, neįvertino įrodymais pagrįstų aplinkybių visumos, pateikė akivaizdžiai prieštaringus motyvus, neatskleidė civilinės bylos esmės, padarė nepagrįstą išvadą, kad advokato veiksmai laikytini sąžiningais ir profesionaliais, bei dėl to pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktus, 182 straipsnio 3 punktą.
13.6. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir sprendime nepasisakė dėl ieškovės argumentų, susijusių su advokato nesąžiningais ir neprofesionaliais prašymais dėl prokuroro nušalinimo, dėl to pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktus bei 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą.
13.7. Pirmosios instancijos teismas sprendime nesivadovavo EŽTT jurisprudencija dėl Konvencijos 10 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo taisyklių, abstrakčiai vertino visų posėdžių momentus kaip vieną, nevertino 2018 m. spalio 17 d. ir 2018 m. gruodžio 7 d. vykusių posėdžių eigos, atskirų advokato elgesio epizodų, kurie susiję su prokuroru, teisėjais ir liudytojais, konteksto, advokato netinkamo elgesio nuolatinio pasikartojimo, priežasčių, ar toks elgesys atitinka aukštus profesinius standartus, ar šių standartų besilaikantis advokatas būtų pasirinkęs tokį patį elgesio variantą, ar būtų nuo jo susilaikęs, neanalizavo advokato teiginių apie prokurorą leksikos, būdo ir išraiškos, nepagrįstai pripažino, kad tarp advokato ir prokuroro buvo konfliktinis santykis, kad dėl to gali būti pateisinami bet kokie advokato teiginiai apie prokurorą, nepriklausomai nuo panaudotos leksikos, būdo ir išraiškos, dėl to pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktus bei Konvencijos 10 straipsnio 1 dalį.
13.8. Visuma aplinkybių patvirtina Vilniaus apygardos teismo teisėjo Tomo Venckaus šališkumą, priimant skundžiamą sprendimą, dėl to buvo pažeistas CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas. Šis teisėjas 2020 m. gegužės 20 d. nutartimi buvo nutaręs nutraukti šią civilinę bylą, motyvuodamas tuo, kad Advokatų garbės teismo 2020 m. sausio 21 d. sprendimas nesusijęs su ieškovės materialiomis teisėmis ar pareigomis, įstatymų saugomais ieškovės interesais. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui panaikinus minėtą nutartį, byla perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui ir paskirta tam pačiam teisėjui. Skundžiamo sprendimo motyvuose konstatuota, kad ieškovė persekioja advokatą už kritiką. Teisėjas 2021 m. rugsėjo 3 d. parengiamajame teismo posėdyje, rodydamas prielankumą trečiajam asmeniui advokatui E. D., leido jam išplėsti civilinės bylos teisminio nagrinėjimo dalyką – teikti argumentus, įrodymus ir apklausti liudytoją, ginčijant įsakymo iškelti drausmės bylą teisėtumą, nepaisydamas to, kad ieškovė prašė atmesti šiuos prašymus kaip nesusijusius su bylos nagrinėjimo dalyku. Nors šių aplinkybių aiškinimasis užėmė didžiąją dalį bylos nagrinėjimo laiko, skundžiamame sprendime apie jas net neužsimenama. 2021 m. spalio 1 d. teismo posėdyje trečiasis asmuo advokatas pavartojo necenzūrinį žodį, tačiau teisėjas nesiėmė jokių veiksmų jį sudrausminti, neinformavo apie tai Lietuvos advokatūros. Skundžiamo sprendimo paskelbimas buvo atidėtas iš viso 6 kartus.
14. Atsakovė Lietuvos advokatūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti; priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsikirtimus į skundo argumentus:
14.1. Teismo sprendimas yra tinkamai motyvuotas, nes jame išdėstytos teismo nustatytos esminės bylos aplinkybės, įvertinus visus bylos duomenis (šalių paaiškinimus, jų pateiktus įrodymus), pateikti faktiniai ir teisiniai argumentai dėl Advokatų garbės teismo nagrinėjamos advokato drausmės bylos nagrinėjimo ribų, dėl advokato pasisakymų ir elgesio vertinimo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
14.2. Šios bylos ieškinio dalyką sudarė apeliantės prašymas panaikinti Advokatų garbės teismo 2020 m. sausio 21 d. sprendimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškinyje apeliantė aprašė advokato elgesį, kurį apeliantė laikė neteisėtu, nurodė, kad Advokatų garbės teismo 2020 m. sausio 21 d. sprendimas yra nemotyvuotas, priimtas neįvertinus apeliantės akcentuojamų ir, jos vertinimu, reikšmingų aplinkybių. Tai sudarė ieškinio pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Faktinių aplinkybių teisinį kvalifikavimą ex officio (pagal pareigas) atlieka bylą nagrinėjantis teismas, kuris nėra saistomas ieškovo ieškinyje nurodyto juridinio ieškinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą, įvertinęs skundžiamo Advokatų garbės teismo 2020 m. sausio 21 d. sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, konstatavo, kad Advokatų garbės teismas pagrįstai nutraukė advokato drausmės bylą, nenustatęs drausminės atsakomybės pagrindo.
14.3. Advokatų garbės teismo 2020 m. sausio 21 d. sprendime yra visos sprendimo dalys, išdėstyti visi motyvai, kurie yra aiškūs. Aplinkybė, kad motyvai pateikti glaustai, nereiškia, kad jie nėra pakankami. Advokatų garbės teismo 2020 m. sausio 21 d. sprendime apibendrintai iš esmės pasisakyta visais aspektais. Nėra pagrindo teigti, kad Advokatų garbės teismas nebūtų pasisakęs dėl esminių bylos aplinkybių ar neargumentavęs savo sprendimo. Tai, kad drausmės byla buvo išnagrinėta išsamiai, patvirtina pirmosios instancijos teismo motyvas, jog iš bylos duomenų matyti, kad advokatas drausmės byloje teikė paaiškinimą, vyko Advokatų garbės teismo posėdžiai, juose buvo klausoma posėdžio dalyvių paaiškinimų, garbės teismo nariai uždavinėjo klausimus, buvo tiriami drausmės byloje pateikti įrodymai.
14.4. Advokatui iškeltos drausmės bylos nagrinėjimo ribas nustato teisingumo ministro įsakymas. Apeliantės nurodytas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3-881/2015 negali būti taikomas kaip teismo precedentas šiai bylai dėl skirtingų faktinių aplinkybių. Minėtoje byloje buvo vertinamas ieškovo argumentas, kad Advokatų garbės teismas viršijo įgaliojimus ir peržengė bylos nagrinėjimo ribas, nes Advokatų taryba jam už vieną iš Advokatų garbės teismo nustatytų pažeidimų nebuvo iškėlusi drausmės bylos. Nagrinėjamoje byloje apeliantė teigė, kad Advokatų garbės teismas turėjo pareigą analizuoti ir vertinti visus apeliantės argumentus, pateiktus jos 2019 m. vasario 26 d. rašte teisingumo ministrui, o ne tik įsakyme, kuriuo buvo iškelta drausmės byla advokatui.
14.5. Vilniaus apygardos prokuratūra nėra nei fizinis asmuo, nei nevyriausybinė organizacija, nei asmenų grupė, kuri galėtų savo teises ir teisėtus interesus teisme ginti Konvencijos nuostatų pagrindu, kaip nustato Konvencijos 34 straipsnis. Be to, EŽTT praktikoje pažymima, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Iš Advokatų garbės teismo 2020 m. sausio 21 d. sprendimo turinio aišku, kokiais argumentais remdamasis Advokatų garbės teismas nutarė nutraukti advokatui iškeltą drausmės bylą.
14.6. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, vertindamas advokato elgesį reiškiant nušalinimus teisėjų kolegijai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartyje konstatuotų aplinkybių nelaikė prejudicinėmis CPK 182 straipsnio 3 punkto prasme. Ši nutartis buvo vertinama kaip ir kita bylos medžiaga. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas reikšmingomis laikė kitas aplinkybes, įskaitant nustatytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-269-719/2019, nereiškia, kad buvo pažeistos CPK nuostatos, be kita ko, reglamentuojančios įrodymų vertinimą ir jų pakankamumą. Nė vienas apeliantės teiginys nepaneigia advokato sąžiningumo ir profesionalumo ir nepatvirtina jo valios elgtis nesąžiningai ir neprofesionaliai. Su ieškiniu į teismą kreipėsi būtent apeliantė, todėl jai teko pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis ji grindė savo reikalavimus (CPK 178 straipsnis).
14.7. Šioje byloje nei advokato, nei kito byloje dalyvaujančio asmens teisė į saviraiškos laisvę pagal Konvencijos 10 straipsnį nebuvo ginama. Ieškiniu taip pat nebuvo ginama prokuroro ar kito byloje dalyvaujančio asmens garbė, orumas, privatumas, gera reputacija ir pan.
14.8. Tai, kad šiuo atveju tas pats teisėjas du kartus (antrąkart po to, kai aukštesnės instancijos teismas panaikino pirmąją nutartį) sprendė apeliantės pareikšto ieškinio priėmimo klausimą, nereiškia, kad bylą iš esmės pakartotinai išnagrinėjo tos pačios sudėties teismas. Be to, apeliantė, žinodama, kad bylą nagrinėja tas pats teisėjas, kuris buvo priėmęs nutartį bylą nutraukti, per CPK 68 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą nepareiškė jam nušalinimo. Apeliantės abejonės dėl teismo šališkumo yra paremtos iš esmės vien tik jos subjektyviu vertinimu. Byloje nėra objektyvių duomenų, kurie keltų pagrįstų abejonių dėl bylą išnagrinėjusio teisėjo nešališkumo. Drausmės bylos iškėlimo pagrįstumo patikrinimas yra susijęs su Advokatų garbės teismo sprendimo pagrįstumo patikrinimu. Atsižvelgdamos į tai, atsakovė ir advokatas įrodinėjo, kad drausmės byla advokatui buvo iškelta nepagrįstai, kaip tuometinio teisingumo ministro E. J. kerštas už advokato 2019 m. vasario 27 d. prašyme išdėstytą ministro kritiką ir atitinkamai iš ieškovės pusės – advokato, kaip procesinio priešininko, persekiojimas.
14.9. Nėra pagrindo pripažinti, kad šioje byloje yra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti pagrindai, taip pat, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Taigi apeliacinio skundo prašymas panaikinti 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo negali būti patenkintas ne tik dėl to, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, bet kartu ir todėl, kad tam nėra CPK 327 straipsnyje numatytų pagrindų.
15. Trečiasis asmuo advokatas E. D. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti; civilinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka; priteisti iš ieškovės trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsikirtimus į skundo argumentus:
15.1. Apeliacinis skundas neatitinka CPK 306 straipsnio 2 dalies reikalavimų, nes skundo, kurį sudaro iš viso 110 punktų, apimtis yra 25 lapai, skundas yra deklaratyvus, grįstas ne teisiniais argumentais, o jausmais, subjektyviu nesutikimu su priimtu sprendimu ar nepasitikėjimu teismu vien dėl to, kad teismas priėmė ieškovės atžvilgiu nepalankų sprendimą.
15.2. Apeliacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros vadovas (vyriausiasis prokuroras) J. L. pasirašė nevengdamas interesų konflikto, nes dar dirbdamas Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje yra priėmęs nutarimą, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą prokurorui G. T. Be to, prokuroras J. L. palaiko valstybinį kaltinimą Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-25-487/2021, kurioje trečiasis asmuo gina Baltarusijos Respublikos pilietį S. H. Apeliacinis skundas teikiamas nepaisant Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. I-15 patvirtintų Lietuvos prokurorų etikos kodekso 5.3.3 punkto nuostatų, reglamentuojančių nusišalinimą nuo pareigos ar sprendimo priėmimo, kai yra pažeista psichologinė pusiausvyra, o taip pat 5.4.1 punkto reikalavimų neleisti savo elgesiu ar veikla susiformuoti nuomonei, kad prokuroras piktnaudžiauja suteiktais įgaliojimais ar tarnybine padėtimi bei 7.3 punkto reikalavimo vengti tokių situacijų, kurios galėtų neigiamai paveikti tiek jo, tiek jam pavaldžių prokurorų nešališkumą ir jų procesinių sprendimų teisingumą.
15.3. Apklausti kaip liudytoją buvusį teisingumo ministrą E. J., kuris priėmė sprendimą dėl drausmės bylos advokatui inicijavimo, buvo būtina siekiant atskleisti jam žinomas aplinkybes, ar jo sprendimui neturėjo įtakos to paties advokato prašymas nedaryti įtakos kaip politikui baudžiamosios bylos nagrinėjimui. Taip pat šis liudytojas galėjo išsamiai atskleisti, ar prieš keldamas drausmės bylą advokatui sudarė jam galimybę teikti bent paaiškinimus apie baudžiamojoje byloje vykusių teismo ir prokuroro procesinį elgesį, darytus baudžiamojo proceso tvarkos pažeidimus ir pan.
15.4. Tiek Vilniaus apygardos prokuratūros ieškinys, tiek vėlesni procesiniai dokumentai bei šis apeliacinis skundas nėra ieškovės kaip valstybės įstaigos, išlaikomos iš mokesčių mokėtojų lėšų, teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, nes nei vienam Vilniaus apygardos prokuratūros vadovui nuo nepriklausomybės atgavimo laikų nėra tekę kreiptis su ieškiniu į teismą, traukiant atsakovu Lietuvos advokatūrą už „klaidingo“ Advokatų garbės teismo sprendimo priėmimą. Tai yra aiškus, nedviprasmiškas ir tiesioginis vieno konkretaus advokato persekiojimas už šio nepatogiai išsakomą kritiką susikompromitavusių bet kokiais pagrindais prokurorų atžvilgiu.
15.5. Šios kategorijos bylose teismas, esant pagrindui, gali pripažinti negaliojančiu Advokatų garbės teismo sprendimą, kuriuo advokatui paskirta drausminė nuobauda, tačiau negali pakeisti sprendimo, paskirdamas kitą drausminę nuobaudą, arba panaikinti sprendimą ir paskirti kitą drausminę nuobaudą.
16. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad visiškai sutinka su apeliacinio skundo motyvais, mano, kad ieškovės apeliacinis skundas yra pagrįstas ir prašo apeliacinės instancijos teismo jį tenkinti.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teisme
18. Trečiasis asmuo advokatas E. D. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo civilinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Prašymą grindžia tuo, kad ieškovė nesutinka su Vilniaus apygardos teismo sprendimo motyvais, susijusiais tiek su liudytojo E. J. apklausos metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, tiek su civilinėje byloje teismo priimtais rašytiniais įrodymais, tiek su atsakovės ir trečiojo asmens viešų teismo posėdžių metu išsakytais paaiškinimais, pateikia subjektyvų, neatitinkantį šių duomenų šaltinių turinio interpretavimą.
19. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis).
20. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl žodinio proceso ribojama, nes toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).
21. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė išimtinių aplinkybių, dėl kurių ieškovės apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Šalys procesiniuose dokumentuose išsamiai išdėstė savo argumentus, be kita ko, dėl įrodymų, įskaitant pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausto liudytojo parodymų, šalių ir trečiojo asmens paaiškinimų vertinimo. Šiuo atveju nėra būtinybės apeliacinės instancijos teisme tirti kokius nors papildomus įrodymus, papildomai aiškintis bylos aplinkybes, todėl trečiojo asmens prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkinamas.
Dėl Advokatų garbės teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo
22. Byloje ginčijamas Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismo 2020 m. sausio 21 d. spendimas, kuriuo nutraukta advokatui E. D. iškelta drausmės byla, nenustačius drausminės atsakomybės pagrindo. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo netenkintas jos ieškinio reikalavimas panaikinti minėtą Advokatų garbės teismo sprendimą.
23. Advokatų veiklos principai, įtvirtinti Advokatūros įstatymo 5 straipsnyje, leidžia daryti išvadą, kad advokatas veikia ne tik kaip paslaugų teikėjas, bet ir kaip teisingumo įgyvendinimo proceso dalyvis, o tai sukuria jam specialius reikalavimus ir įpareigojimus siekti teisingumo, būti padoriam ir nepažeisti tam tikrų pamatinių reikalavimų, kurie šiuolaikinėse valstybėse keliami teisininkui, teisiniam proceso ir teisingumo įgyvendinimui. Tai reiškia, kad advokato veikloje yra derinamos kelios vertybės – advokato interesas užsiimti šia veikla ir gauti iš jos pajamų; kliento interesas, kurio naudai advokatas turi veikti; viešas interesas, kuris suprantamas kaip advokato įsipareigojimas dorai elgtis teisingumo įgyvendinimo procese. Advokato veiklos teisinę kontrolę visų pirma įgyvendina valstybė įstatymų lygmeniu. Advokatų veiklos sąlygas, tvarką, drausminės atsakomybės klausimus ir kt. reglamentuoja Advokatūros įstatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-378/2021 23 punktas).
24. Pagal Advokatūros įstatymo nuostatas drausminės atsakomybės pagrindas yra advokato padarytas Advokatūros įstatymo ir Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų bei advokato veiklos pažeidimas (Advokatūros įstatymo 52 straipsnio 1 dalis). Sprendimą iškelti advokatui drausmės bylą priima Lietuvos advokatūra arba teisingumo ministras (Advokatūros įstatymo 52 straipsnio 2 dalis). Advokatų drausmės bylas nagrinėja Advokatų garbės teismas (Advokatūros įstatymo 52 straipsnio 3 dalis). Taigi advokatų drausmės bylų nagrinėjimo ir drausminių nuobaudų taikymo funkciją įstatymu pavesta vykdyti vienam iš Lietuvos advokatūros organų – Advokatų garbės teismui.
25. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodoma, kad Advokatų garbės teismo 2020 m. sausio 21 d. sprendimas yra nemotyvuotas, jame išsamiai neištirti ir neįvertinti visi drausmės byloje esantys įrodymai, neįvertintos visos reikšmingos aplinkybės, neatskleista drausmės bylos esmė, todėl ieškovė dėl šių procesinio pobūdžio pažeidimų prašė panaikinti minėtą Advokatų garbės teismo sprendimą. Tačiau pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, kuriame vertino ne ieškinyje išdėstytus procesinio pobūdžio pažeidimus, o iš esmės išnagrinėjo drausminės atsakomybės advokatui taikymo klausimą, siekdamas ištaisyti Advokatų garbės teismo padarytus drausminės atsakomybės taikymo procesinio pobūdžio pažeidimus, ir taip perėmė Advokatų garbės teismui priskirtą atsakomybės taikymo advokatams funkciją bei peržengė civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Teisėjų kolegija sutinka su šiais apeliantės argumentais.
26. Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarką nustato Lietuvos advokatūra, o teisingumo ministras šią tvarką skelbia Teisės aktų registre (Advokatūros įstatymo 52 straipsnio 4 dalis). Visuotinis advokatų susirinkimas 2016 m. balandžio 15 d. sprendimu patvirtino Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašą, kurį teisingumo ministras paskelbė 2016 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 1R-137. Aprašo 56 punkte nustatyta: „Advokatų garbės teismas drausmės bylą iš esmės išsprendžia priimdamas sprendimą. Advokatų garbės teismas nėra varžomas Advokatų tarybos sprendime ar teisingumo ministro įsakyme iškelti drausmės bylą nurodyto teisinio pagrindo. Priimdamas sprendimą, Advokatų garbės teismas įvertina advokato kaltės laipsnį, pažeidimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes, pažeidimo padarinius ir galiojančias advokatui paskirtas drausmines nuobaudas.“ Pagal Aprašo 58 punktą sprendimo aprašomojoje dalyje nurodomos drausmės byloje nustatytos ir ištirtos aplinkybės; motyvuojamojoje dalyje nurodoma: advokato veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimų teisinis kvalifikavimas, Advokatų garbės teismo motyvai, nuobaudos paskyrimo motyvai.
27. Nagrinėjamu atveju drausmės byla Nr. E20/2019 advokatui E. D. buvo iškelta teisingumo ministro 2019 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1R-131. Šiame įsakyme yra nurodyti konkretūs pažeidimai, kurių pagrindu advokatui iškelta drausmė byla, t. y. Lietuvos apeliaciniame teisme, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1A-292-318/2018, advokato nepagarbūs ir nekorektiški bei viršijantys dalykinės kritikos ribas teiginiai 2018 m. spalio 17 d. ir 2018 m. gruodžio 7 d. teismo posėdžiuose; neprofesionalūs ir nedalykiški, neatitinkantys nustatytų advokatų profesinei veiklai elgesio standartų ir reikalavimų, negerbiantys kitų asmenų teisių advokato veiksmai 2018 m. lapkričio 6 d. ir 2018 m. gruodžio 7 d. teismo posėdžiuose; nesąžiningi ir neprofesionalūs advokato veiksmai, minėtoje baudžiamojoje byloje teikiant teismui prašymus nušalinti teisėjus ir prokurorą bei prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Šios faktinės aplinkybės, kurios minėtame teisingumo ministro įsakyme yra nurodytos detaliau, sudaro iškeltos drausminės bylos nagrinėjimo dalyką. Todėl, atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, Advokatų garbės teismas, nagrinėdamas drausmės bylą, visus teisingumo ministro įsakyme nurodytus pažeidimus ir jų padarymo aplinkybes turėjo ištirti, įvertinti bei teisiškai kvalifikuoti ir apie tai motyvuotai pasisakyti sprendime, išdėstant argumentus, kuriais remiantis priimamas toks sprendimas.
28. Šiuo atveju, kaip matyti iš Advokatų garbės teismo 2020 m. sausio 21 d. spendimo, priimto drausmės byloje Nr. E20/2019, turinio, jame iš esmės nieko nepasisakyta dėl teisingumo ministro 2019 m. kovo 29 d. įsakyme Nr. 1R-131 nurodytų konkrečių drausmės bylos advokatui E. D. iškėlimo pagrindų. Sprendimo motyvuojamojoje dalyje abstrakčiai nurodoma apie advokato profesinei veiklai keliamus didesnius elgesio standartus, Advokatūros įstatyme ir Lietuvos advokatų etikos kodekse nustatytus reikalavimus, nesusiejant jų su konkrečiais teisingumo ministro įsakyme nurodytais advokato E. D. teiginiais ir veiksmais, neįvertinant šių teiginių ir veiksmų (ne)atitikimo minėtiems elgesio standartams ir reikalavimams. Sprendimo motyvuojamojoje dalyje taip pat nurodomi Advokatų garbės teismo posėdžio metu duoti advokato paaiškinimai, tačiau argumentuotai nepagrindžiama, kodėl Advokatų garbės teismas vadovaujasi šiais paaiškinimais kaip sudarančiais pagrindą nutraukti drausmės bylą. Ginčijamame Advokatų garbės teismo sprendime konstatuota, kad teismo posėdžių garso įrašai patvirtino baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvusią darbinę įtampą, kuri atsirado dar ir dėl to, jog per teismo ekspediciją advokato pateikti rašytiniai prašymai nebuvo laiku perduoti teismui, taip pat kilo klausimai dėl BPK normų taikymo. Tačiau kaip šios aplinkybės paneigia teisingumo ministro 2019 m. kovo 29 d. įsakyme Nr. 1R-13 nurodytus pažeidimus, Advokatų garbės teismo sprendime nepagrindžiama. Kaip minėta, jokie konkretūs advokato teiginiai ir veiksmai, nurodyti teisingumo ministro 2019 m. kovo 29 d. įsakyme Nr. 1R-13, Advokatų garbės teismo sprendime iš esmės nėra įvertinti, dėl jų teisinio kvalifikavimo motyvuotai nepasisakyta, neaptartos visos reikšmingos aplinkybės, todėl drausmės bylos esmė liko neatskleista. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad Advokatų garbės teismo 2020 m. sausio 21 d. spendimas nėra pakankamai motyvuotas, neatitinka Aprašo 56 ir 58 punktuose nustatytų reikalavimų (žr. šios nutarties 26 punktą), ir tai sudaro pagrindą panaikinti šį sprendimą kaip neteisėtą bei nepagrįstą.
29. Kaip minėta, advokatų drausmės bylų nagrinėjimo ir drausminių nuobaudų taikymo funkciją įstatymu pavesta vykdyti Advokatų garbės teismui. Jeigu sprendimas yra priimtas advokatūros organo, tai nereiškia, kad tokio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo nesaisto bendrieji teisės principai. Advokatų garbės teismo sprendimas gali būti skundžiamas teismui (Advokatūros įstatymo 55 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas vykdo ne drausminės atsakomybės taikymo advokatams, o ginčų nagrinėjimo ir pažeistų teisių gynimo funkciją. Todėl teismas, nagrinėdamas ginčą dėl Advokatų garbės teismo sprendimo, kuriuo advokatui paskirta drausminė nuobauda, turi įvertinti skundžiamo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o nustatęs, kad sprendimas yra nepagrįstas ir (arba) neteisėtas, – ginti pažeistas advokato teises, pripažindamas jį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42-969/2015). Šis išaiškinimas aktualus ir tuo atveju, kai yra skundžiamas Advokatų garbės teismo sprendimas nutraukti drausmės bylą, nesant drausminės atsakomybės pagrindo. Teismui panaikinus Advokatų garbės teismo sprendimą, drausmės bylą Advokatų garbės teismas nagrinėja iš naujo (Aprašo 66 punktas). Taigi nagrinėjamu atveju, esant pagrindui panaikinti skundžiamą Advokatų garbės teismo sprendimą kaip nemotyvuotą, todėl neteisėtą ir nepagrįstą, pirmosios instancijos teismas negalėjo iš esmės nagrinėti drausminės atsakomybės advokatui taikymo klausimo ir taip atlikti Advokatų garbės teismui priskirtą funkciją, kurios šiuo atveju Advokatų garbės teismas tinkamai neatliko.
30. Dėl nurodytos priežasties ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovės Vilniaus apygardos prokuratūros ieškinį patenkinti, panaikinti Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismo 2020 m. sausio 21 d. spendimą, kuriuo nutraukta advokatui E. D. iškelta drausmės byla Nr. E20/2019, nenustačius drausminės atsakomybės pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
nusprendžia
panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės Vilniaus apygardos prokuratūros ieškinį patenkinti.
Panaikinti Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismo 2020 m. sausio 21 d. spendimą, kuriuo nutraukta advokatui E. D. iškelta drausmės byla Nr. E20/2019, nenustačius drausminės atsakomybės pagrindo.
Teisėjai Marius Bajoras
Rasa Gudžiūnienė
Vigintas Višinskis