Administracinė byla Nr. eAS-1637-575/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05914-2025-1

        Procesinio sprendimo kategorija 49

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. gruodžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. M. atskirąjį skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas G. M. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. spalio 14 d. sprendimą Nr. 25S222609, kuriuo buvo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) gyventi Lietuvoje (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Sprendimo galiojimą. Šį prašymą jis grindė tuo, kad panaikinus leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir įsigaliojus skundžiamam Sprendimui, jam tektų privalomai išvykti iš Lietuvos, o tai, pareiškėjo teigimu, reikšmingai apsunkintų galimybę ginti savo teises.

II.

Regionų administracinis teismas 2025 m. spalio 29 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjo skundą, tačiau netenkino prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė argumentų ar įrodymų, patvirtinančių, jog jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala. Teismo vertinimu, pareiškėjui išvykus iš Lietuvos, jo interesams galėtų atstovauti advokatas, taip pat būtų sudaryta galimybė dalyvauti bylos nagrinėjime nuotoliniu būdu. Be to, teismas pažymėjo, kad materialinės žalos atsiradimo atveju pareiškėjas įstatymo nustatyta tvarka galėtų siekti jos atlyginimo, nepriklausomai nuo to, jog tam galimai tektų iš naujo kreiptis į teismą.

Teismas taip pat nustatė, kad byloje nėra duomenų apie pareiškėjo atžvilgiu priimtą sprendimą dėl jo grąžinimo ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, todėl šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 29 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir taikyti šią priemonę – sustabdyti Migracijos departamento Sprendimo galiojimą iki skundo išnagrinėjimo.

Pareiškėjas nurodo, kad dar yra nepilnametis. Pareiškėjas nuo 2025 m. spalio 31 d. lanko vairavimo kursus, už kuriuos sumokėjo atitinkamus mokesčius. Išvykęs iš Lietuvos Respublikos jis turėtų nutraukti mokslus, taip prarastų už mokslus sumokėtas įmokas, be to, jam būtų laikinai užkirstas kelias įgyti vairuotojo pažymėjimą. Kadangi pareiškėjas yra nepilnametis, nurodytos aplinkybes vertintinos, kaip didelė žala asmeniui.

Pareiškėjas taip pat nurodo esantis lietuvių kilmės, o jo prašymas dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje šiuo metu yra nagrinėjamas. Pareiškėjo teigimu, esant tikimybei, kad šis prašymas bus patenkintas, jo priverstinis išvykimas iš Lietuvos Respublikos jam sukeltų neigiamų teisinių ir faktinių pasekmių.

Pareiškėjas taip pat teigia, kad išvykęs į (duomenys neskelbtini) jis neturėtų realios galimybės dalyvauti bylos nagrinėjime nuotoliniu būdu ar palaikyti nuolatinį ryšį su savo atstovu, kadangi, pareiškėjo vertinimu, ryšys su (duomenys neskelbtini) yra apsunkintas dėl vykstančių karinių veiksmų Ukrainoje, o interneto ryšio kokybė yra nepakankama.

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo atžvilgiu nėra pradėta grąžinimo į kilmės šalį procedūra. Atsakovo vertinimu, nors pareiškėjas atskirajame skunde teigia, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės jam gali kilti neigiamos pasekmės dėl ginčijamo Sprendimo nesustabdymo, tačiau jis nedetalizavo galimų pasekmių ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad nepritaikius prašomos priemonės jam ar visuomenės saugomiems interesams galėtų būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Atsakovas pažymi, kad vien tik tam tikrų neigiamų pasekmių tikimybė savaime nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu pareiškėjas neįrodo, jog tokių pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar itin sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017).

Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjas prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nenurodė, kokią konkrečiai sunkiai atitaisomą ar neatitaisomą žalą jis patirtų. Pirma, vairavimo kursų lankymo nutraukimas nelaikytinas sunkiai atitaisoma ar neatitaisoma žala. Antra, nuo 2025 m. lapkričio 6 d. pareiškėjas yra pilnametis, todėl argumentai, susiję su jo nepilnametyste, nėra aktualūs. Trečia, Migracijos departamentas pareiškėjo prašymu 2025 m. lapkričio 19 d. priėmė sprendimą Nr. 25S253139 pratęsti savanoriško išvykimo terminą iki 2026 m. sausio 24 d., todėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas neatitiktų šių priemonių paskirties. Ketvirta, pareiškėjo išvykimas iš Lietuvos Respublikos netrukdo Migracijos departamentui nagrinėti jo prašymo dėl leidimo nuolat gyventi. Penkta, pareiškėjo teiginiai dėl interneto ryšio (duomenys neskelbtini) yra deklaratyvūs ir nepagrįsti faktiniais duomenimis.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 29 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, kuria netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, konstatavo, kad pareiškėjas nepagrindė būtinosios šios priemonės taikymo sąlygos – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016).

Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019).        Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010).

Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016 ir kt.). Pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikras neigiamas pasekmes, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė sustabdyti Migracijos departamento Sprendimo galiojimą, nurodydamas, kad priešingu atveju jam tektų išvykti iš Lietuvos Respublikos, dėl ko jis būtų priverstas nutraukti pradėtus lankyti vairavimo kursus ir netektų galimybės tiesiogiai dalyvauti nagrinėjant bylą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, suformuotą teismų praktiką, ginčo esmę, prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės pobūdį, pareiškėjo argumentus ir bylos duomenis, konstatuoja, kad pareiškėjas nepagrindė būtinosios šios priemonės taikymo sąlygos – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos.

Nors pareiškėjas skunde ir atskirajame skunde nurodo neigiamas pasekmes, kurios, jo teigimu, kiltų nesustabdžius skundžiamo akto galiojimo, vien tik galima neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai paprastai nelaikytina ypatinga ar išskirtine aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-562-556/2021 ir kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodyti padariniai nepatvirtina, kad jam būtų padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didelė žala.

Įvertinus Migracijos departamento Sprendimo turinį ir kitus bylos duomenis, darytina išvada, kad pareiškėjo teiginiai apie galimą atsakovo veiksmų tęsimą ir sprendimo dėl jo grąžinimo į kilmės šalį priėmimą yra hipotetinio pobūdžio ir nukreipti į ateitį. Byloje nėra jokių duomenų, kad kompetentinga institucija būtų priėmusi sprendimą dėl pareiškėjo grąžinimo ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, tokių argumentų ar įrodymų nepateikė ir pats pareiškėjas. Todėl pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos duomenis, pagrįstai konstatavo, jog šioje proceso stadijoje pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas būtų neproporcingas, nes pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, patvirtinančių, kad nepritaikius šios priemonės jam galėtų būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Dėl argumentų, jog pareiškėjo grąžinimas į kilmės šalį atimtų iš jo galimybę dalyvauti teismo procese ir teikti teismui paaiškinimus tiesiogiai, pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie priimtą sprendimą dėl jo grąžinimo į kilmės valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Todėl šie argumentai laikytini nereikšmingais ir nepagrindžiančiais reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybės.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, yra teisėta ir pagrįsta, priimta tinkamai taikant ABTĮ 70 straipsnio nuostatas, todėl paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo G. M. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Ramūnas Gadliauskas

        Ričardas Piličiauskas

        Arūnas Sutkevičius