Administracinė byla Nr. A-580-438/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08120-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija 16.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Širvintų rajono apylinkės teismo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. M. skundą atsakovui Širvintų rajono apylinkės teismui (trečiasis suinteresuotas asmuo – N. K.) dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėja I. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo (toliau – ir atsakovas) pirmininkės 2013 m. lapkričio 18 d. įsakymą Nr. (2.1)-P30-35 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo raštinės vedėjai I. M.“.

Paaiškino, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą įsakymą, netinkamai taikė teisės aktus, reglamentuojančius tarnybinių nuobaudų skyrimą, ignoravo suformuotą teismų praktiką. Skiriant tarnybinę nuobaudą, nebuvo surinkta objektyvių įrodymų dėl pareiškėjos tarnybinių pareigų pažeidimo, įsakyme atsakovo nurodomi tarnybiniai nusižengimai nėra pagrįsti leistinais įrodymais. Įsakyme bei tarnybinio tyrimo išvadoje nurodytų tariamai pareiškėjos padarytų tarnybinės drausmės pažeidimų gausumu buvo siekiama sudaryti ir sustiprinti įspūdį dėl jos kaltumo. Nekonkretus atsakovo įsakymas nesudaro galimybės tinkamai gintis nuo pareikštų kaltinimų ir žinoti, už kokius konkrečius tarnybinius nusižengimus pareiškėja traukiama atsakomybėn.

Nurodė, kad skundžiamu įsakymu pareiškėja pripažinta padariusi tarnybinį nusižengimą, nes neužtikrino, kad būtų įvykdyta teisėjo L. Zinkevičiaus 2012 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje. Pažymėjo, kad Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas 6 mėnesių naikinamasis terminas, kuriam suėjus, tarnybinė nuobauda negali būti skiriama, pareiškėjos atžvilgiu privalėjo būti taikomas nuo 2013 m. gegužės, t. y. praėjus 6 mėnesiams nuo to (2012 m. lapkričio), kai Širvintų rajono apylinkės teismo raštinės darbuotojai neišsiuntė teisėjo L. Zinkevičiaus 2012 m. spalio 29 d. nutarties ir civilinės bylos Vilniaus miesto apylinkės teismui. Pareiškėjos nuomone, teismo pirmininkė ginčijamu įsakymu neturėjo teisinio pagrindo nubausti jos už 2012 m. spalio–lapkričio mėnesiais galimai padarytą tarnybinį nusižengimą, nes jau buvo suėjęs 6 mėnesių naikinamasis terminas galimai tarnybinei nuobaudai paskirti dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo.

Atkreipė dėmesį, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus, tarp jų ir valstybės tarnautojo kaltę. Skundžiamame įsakyme pareiškėjos kaltė apibūdinama tokiais veiksmažodžiais: neužtikrino, sąmoningai nesiėmė reikiamų priemonių, nepateikė, nepranešė ir tyčia neinformavo. Tačiau ginčijamame įsakyme nėra nurodyta, kokius konkrečius neteisėtus veiksmus pareiškėja atliko, nėra aiškiai ir konkrečiai nurodyta, kokie pareiškėjos atlikti veiksmai vertinami kaip tarnybinis pažeidimas (kas sudaro tarnybinio nusižengimo objektyviąją pusę). Taigi iš skundžiamo įsakymo ir tarnybinio tyrimo išvados nėra aiškios kaltinimo dėl tarnybinio nusižengimo ribos ir apimtis, nusižengimo padarymo aplinkybės, ginčijamame įsakyme ir tarnybinio tyrimo išvadoje I. M. priskirti nusižengimai įvardijami kaip netinkamas pareigų vykdymas remiantis vien bendro pobūdžio nuostatomis apie pareigų vykdymo netinkamumą.

Tvirtino, kad nėra pareiškėjos kaltės dėl to, jog 2012 m. lapkritį raštinės darbuotojai neišsiuntė bylos į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą. 2012 m. spalio 30 d. pareiškėja bylą, kurią reikėjo išsiųsti pagal teismingumą, perdavė raštinės specialistei N. K., kuri 2012 m. lapkričio 5 d. Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO pažymėjo bylos įsiteisėjimo datą, o 2012 m. lapkričio 7 d. pažymėjo, kad byla išsiųsta į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą. N. K. 2013 m. lapkričio 7 d. paaiškinime teismo pirmininkei pripažino, kad būtent ji per klaidą civilinę bylą išnešė į laikinojo saugojimo patalpą. Taigi, pareiškėjai 2012 m. lapkritį nebuvo pagrindo įtarti, kad į Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO įvesti duomenys apie bylos išsiuntimą į Vilniaus miesto apylinkės teismą neatitinka tikrovės. Atsakovas netyrė ir nevertino aplinkybės, ar pareiškėja turėjo galimybę imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią kitų asmenų (raštinės darbuotojų) daromam pažeidimui, kokių konkrečių veiksmų pareiškėja privalėjo imtis nutraukti kitų darbuotojų pažeidimus, bet ji jų nesiėmė. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja 2012 m. spalį –2013 m. rugsėjį žinojo apie kitų asmenų daromą (padarytą) teisės pažeidimą. Atsakovas, pažeisdamas tarnybinio tyrimo procedūrą, nesiaiškino, ar pareiškėja kalta dėl bylos neišsiuntimo 2012 m. lapkritį aplinkybių, o tik preziumavo, kad pareiškėja, kaip raštinės vedėja, atsako už bet kokią raštinės darbuotojų veiklą ar neveikimą. Pažymėjo ir tai, kad tarnybinio tyrimo išvadoje ir skundžiamame įsakyme nurodytas kaltinimas pareiškėjai, kad ji neužtikrino, jog būtų įvykdyta teisėjo L. Zinkevičiaus 2012 m. spalio 29 d. nutartis, yra ne tik neteisėtas, bet ir nelogiškas, nes pareiškėja nėra pareigūnas, užtikrinantis teisėjų priimtų nutarčių įvykdymą, beje, tokios funkcijos jai nėra nustatyta nei pareigybės aprašyme, nei kituose teisės aktuose.

Nesutiko su nustatytu pažeidimu, kad 2013 m. rugsėjį paaiškėjus, jog civilinė byla nepersiųsta Vilniaus miesto apylinkės teismui, pareiškėja nesiėmė reikiamų priemonių ir neužtikrino minėtos bylos neatidėliotino išsiuntimo Vilniaus miesto apylinkės teismui, ir tuo pažeidė raštinės vedėjos pareigybės aprašymo IV dalies 1 ir 9 punktus. Tačiau šiame teisės akte nėra paaiškinta sąvoka „darbuotojų darbo rezultatai“, neaptartas „darbuotojų darbo rezultatų“ kontrolės turinys, formos, būdai ir pan. Iš bylos medžiagos nėra aišku, kokių „reikiamų priemonių“ pareiškėja nesiėmė, kokiame teisės akte „reikiamos priemonės“ yra nustatytos ir atskleistas jų turinys. Taip pat pastebėjo, kad nei pareiškėjos pareigybės aprašyme, nei Teismo dokumentų rengimo, tvarkymo, apskaitos, saugojimo, naudojimo, kontrolės procedūrose nėra paaiškintas terminas „neatidėliotinas išsiuntimas“.

Pareiškėjos nuomone, atsakovas nei tarnybinio tyrimo išvadoje, nei skundžiamame įsakyme nepagrindė: kokie atsakovo surinkti įrodymai patvirtina atsakovo teiginį, jog pareiškėja sąmoningai, siekdama nuslėpti civilinės bylos nepersiuntimo kitam teismui faktą, teismo pirmininkei nepateikė susipažinti 2013 m. spalio 2 d. AAS „Gjensidige Baltic“ rašto; koks teisės aktas nustatė pareiškėjai pareigą apie 2013 m. spalio 2 d. AAS „Gjensidige Baltic“ raštą informuoti teismo pirmininkę; koks teisės aktas nustatė pareiškėjai pareigą kontroliuoti teisėjo L. Zinkevičiaus 2012 m. spalio 29 d. nutarties įvykdymą, koks teisės aktas nustatė pareiškėjai pareigą informuoti teismo pirmininkę apie tai, kad nebuvo įvykdyta minėta teisėjo nutartis; kaip reikia suprasti terminą nutartis „laiku nebuvo įvykdyta“. Pabrėžė, kad raštinės vedėjos darbo funkcijas apibrėžiančiuose teisės aktuose nėra reglamentavimo, kaip turėtų pasielgti pareiškėja, sužinojusi apie raštinės darbuotojų daromą ar padarytą pažeidimą, pvz., civilinės bylos ilgą laiką neišsiuntimą į kitą teismą. Nesant teisės akto, reglamentuojančio elgesio modelį, negalimas ir jo pažeidimas.

Atsakovas Širvintų rajono apylinkės teismas atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad pažeidimu buvo įvertintas raštines vedėjos neveikimas, t. y. tai, kad ji neinformavo vadovo apie prarastą bylą, gautą teisme raštą, kad neužtikrino tinkamo bylų tvarkymo teismo raštinėje. Pažymėjo, kad raštinės darbuotojai specialistei N. K., kuri tiesiogiai vykdė darbą su bylų išsiuntimu, buvo paskirta pastaba už civilinės bylos neišsiuntimą pagal teismingumą. Buvo nustatyta, kad ji padarė netyčinį pažeidimą (klaidą), dėl kurios byla atsirado archyve, todėl nebuvo išsiųsta pagal teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui. O raštinės vedėja I. M. neužtikrino tinkamo teismo raštinės darbo, t. y. jo neorganizavo taip, kad minėta klaida nebūtų padaryta. Dėl raštinės vedėjos aplaidaus darbo netyčinis pažeidimas peraugo į tyčinį pažeidimą, kuris buvo tiesiogiai susijęs su jos pareigų vykdymu. Pabrėžė, kad, paaiškėjus nepateisinamai ilgam (11 mėnesių) teismo nutarties bylą perduoti pagal teismingumą neįvykdymo faktui, apie tai nebuvo informuotas teismo vadovas, kuriam taip pat nebuvo perduotas Širvintų rajono apylinkės teismui adresuotas raštas dėl dingusios bylos. Raštinės vedėja po gauto rašto dar nepateisinamai ilgą laiką bylą laikė pas save ir vėl apie įvykį neinformavo teismo vadovo. Civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) ir toliau neatidėliotinai išsiųsta nebuvo, t. y. nutartis nebuvo vykdoma. Apie civilinės bylos nepersiuntimą pagal teismingumą į Vilniaus miesto apylinkės teismą l. e. teismo pirmininkės pareigas I. Serafin sužinojo atsitiktinai tik 2013 m. spalio 23 d. iš Širvintų rajono apylinkės teismo teisėjo L. Zinkevičiaus žodžių.

Raštas apie ieškomą bylą teismo vadovui nebuvo apskritai pateiktas. Taip buvo nuslėptas teismo sprendimo neįvykdymo faktas, kuris buvo akivaizdžiai šiurkštus, nes teismo nutartis nebuvo vykdoma apie metus. Šio rašto neliko ir teisme, nes jis su byla buvo persiųstas Vilniaus miesto apylinkės teismui. Tokie pareiškėjos veiksmai yra tyčiniai, nes būtent ji gautą raštą vizavo ir sprendė dėl tolimesnės įvykio eigos. Į ieškovo 2013 m. spalio 2 d. raštą pareiškėjos nurodymu atsakė eilinė raštinės darbuotoja, praėjus dar 20 dienų – 2013 m. lapkričio 6 d. Pareiškėja paaiškino, kad neskubėjo siųsti bylos pagal teismingumą ir dėl ieškovo kaltės, nes, jos nuomone, pats ieškovas 11 mėnesių nesirūpino savo civilinės bylos persiuntimu. Ši pareiškėjos pozicija atskleidžia ir šio pažeidimo subjektyviąja pusę, t. y. sąmoningą sprendimo neįvykdymą – jos tyčią. Galiausiai civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) į Vilniaus miesto apylinkės teismą buvo išsiųsta 2013 m. spalio 22 d., t. y. praėjus vienuolikai mėnesių ir 15 dienų nuo Širvintų rajono apylinkės teismo teisėjo L. Zinkevičiaus 2012 m. spalio 29 d. nutarties priėmimo.

Manė, kad nepagrįstas skundo argumentas, jog skundžiamame įsakyme nėra aiškiai ir konkrečiai nurodyta, kokius neteisėtus veiksmus pareiškėja atliko ir kodėl jie vertinami kaip tarnybinis nusižengimas, nes tai paneigia nustatyti neabejotini faktai ir aplinkybės, kurie žinomi ir pačiai pareiškėjai. Tyrimas buvo atliktas tinkamai, išsamiai, laikantis teisės aktų reikalavimų, o jį atlikus buvo priimtas teisėtas ir pagrįstas sprendimas – įsakymas skirti nuobaudą. Nors skunde pareiškėja nurodė, kad atsakovas nesilaikė tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos, tačiau detaliau nekonkretizavo ir nenurodė, kas būtent buvo pažeista. Be to, pareiškėja nurodė, kad nebuvo atsižvelgta į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, tačiau ir pati skunde nenurodė, kokias aplinkybes atsakovas turėjo laikyti lengvinančiomis. Pabrėžė, kad atsakomybę lengvinančios aplinkybės nebuvo nustatytos. Šiuo atveju buvo vertinamas konkretus padarytas tyčinis pažeidimas, buvo įvertintos nustatytos aplinkybės, padariniai ir buvo parinkta nuobauda (papeikimas), kuri yra antra pagal griežtumą, t. y. pareiškėja nubausta ne per griežtai. Atsakovo nuomone, skunde aptarti galimi procedūriniai pažeidimai negali turėti įtakos tarnybinio tyrimo išvados teisėtumui.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 14 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino ir panaikino Širvintų rajono apylinkės teismo pirmininkės 2013 m. lapkričio 18 d. įsakymą Nr. (2.1)-P30-35 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo raštinės vedėjai I. M.“.

Teismas analizavo ginčo teisinius santykius reguliuojančius Valstybės tarnybos įstatymo 28 straipsnį, 2 straipsnio 12 dalį, 29 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis, 30 straipsnio 1 dalį, 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus. Vadovaudamasis byloje esančiais duomenimis, nustatė, kad pareiškėjai tarnybinė nuobauda paskirta iš esmės už Širvintų rajono apylinkės teismo pirmininkės 2008 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. (1.3)-V3-5 patvirtinto (2013 m. kovo 22 d. įsakymo Nr.(1.3)-V3-15 redakcija) Raštinės vedėjos pareigybės aprašymo IV dalies 1, 9 punktų ir Širvintų rajono apylinkės teismo pirmininko 2005 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 19 patvirtintų taisyklių „Teismo dokumentų rengimo, tvarkymo apskaitos, saugojimo, naudojimo, kontrolės procedūros ir už jas atsakingi asmenys“ II dalies 5 punkto pažeidimą.

Teismas nurodė, kad tiek Širvintų rajono apylinkės teismo pirmininkės 2008 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. (1.3)-V3-5 patvirtinto Raštinės vedėjos pareigybės aprašymo IV dalies 1, 7 punktuose, tiek ir vėlesnės šio aprašymo redakcijos (2013 m. kovo 22 d. įsakymo Nr.(1.3)-V3-15 redakcija) IV dalies 1, 9 punktuose įtvirtintos šiai bylai aktualios pareiškėjos funkcijos, kurių netinkamu atlikimu pareiškėja kaltinama, išliko tos pačios: organizuoti raštinės darbuotojų darbą ir jiems vadovauti, užtikrinant teismo raštinės funkcijų įgyvendinimą, bei kontroliuoti raštinės darbuotojų darbo rezultatus. Širvintų rajono apylinkės teismo pirmininko 2005 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 19 patvirtintų taisyklių „Teismo dokumentų rengimo, tvarkymo apskaitos, saugojimo, naudojimo, kontrolės procedūros ir už jas atsakingi asmenys“ II dalies 5 punkte nustatyta, kad užregistruoti dokumentai perduodami teismo pirmininkui, kuris susipažįsta, jei reikia, rašo rezoliucijas, paskirdamas vykdytojus, užduotis, jų vykdymo terminus. Dokumentai, adresuoti darbuotojams, teismo raštinei, dokumentai, adresuoti į teismines bylas, tiesiogiai perduodami adresatams. Atsakinga archyvarė.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėja pripažinta padariusi sudėtinį tarnybinį nusižengimą, kuris gali būti išskaidytas į du epizodus. Visų pirma, raštinės vedėja I. M. neužtikrino tinkamo teismo raštinės darbo, t. y. jo neorganizavo taip, kad klaida, dėl kurios civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo išsiųsta pagal teismingumą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui, nebūtų padaryta. Atsakovas atsiliepime ir pareiškėja teismo posėdyje patvirtino, kad raštinės darbuotojai specialistei N. K., kuri tiesiogiai vykdė darbą su bylų išsiuntimu, buvo paskirta pastaba už civilinės bylos neišsiuntimą pagal teismingumą. Taigi pareiškėja iš esmės kaltinama tuo, kad neužtikrino, jog būtų įvykdyta Širvintų rajono apylinkės teismo teisėjo L. Zinkevičiaus 2012 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kiek tai susiję su tinkamu raštinės darbo organizavimu (raštinės darbuotojų kontrole) išsiunčiant bylą į kitą teismą pagal teismingumą.

Teismas nurodė, kad tiek Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje įtvirtinta, kad 6 mėnesių terminas skaičiuojamas nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos, o tarnybinė nuobauda nebegali būti paskirta praėjus 6 mėnesių terminui, t. y. šio termino praleidimas paskirtą nuobaudą savaime daro negaliojančią. Minėtas 6 mėnesių terminas yra naikinimasis, jis negali būti sustabdomas, pratęsiamas ar atnaujinamas, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (2012 m. birželio 22 d.nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2373/2012). Byloje nenustatyta Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų aplinkybių, kurioms esant nuobauda galėtų būti skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos. Todėl teismas konstatavo, kad, sprendžiant dėl 6 mėnesių tarnybinės nuobaudos skyrimo termino skaičiavimo, svarbu atsakyti į klausimą, kada padarytas tarnybinis nusižengimas.

Teismo priimtos savo žinion bylos perdavimas kitam teismui reglamentuojamas Civilinio proceso kodekso 34 straipsnyje, kurio 4 dalyje nustatyta, kad byla perduodama nagrinėti iš vieno teismo į kitą, kai įsiteisėja dėl to priimta teismo nutartis. Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO buvo pažymėta, kad civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2012 m. spalio 29 d. priimta nutartis 2012 m. lapkričio 5 d. įsiteisėjo, 2012 m. lapkričio 7 d. pažymėtas įvykis, kad byla išsiųsta į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą. Byloje nėra ginčo, kad tiesiogiai už bylos išsiuntimą pagal teismingumą buvo atsakinga raštinės specialistė N. K., kuri, kaip nurodė pareiškėja teismo posėdyje, buvo patraukta atsakomybėn už įvykusią klaidą – bylos neišsiuntimą pagal teismingumą. Pareiškėjos atstovas patikslintame skunde ir teismo posėdyje pagrįstai nurodė, kad Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas 6 mėnesių naikinamasis terminas, kuriam suėjus tarnybinė nuobauda negali būti skiriama, pareiškėjos I. M. atžvilgiu dėl bylos neišsiuntimo 2012 m. lapkričio mėnesį epizodo privalėjo būti taikomas nuo 2013 m. gegužės, t. y. praėjus 6 mėnesiams nuo to (2012 m. lapkričio), kai Širvintų rajono apylinkės teismo raštinės darbuotojai neišsiuntė (pareiškėja neorganizavo teismo raštinės darbo taip, kad klaida, dėl kurios civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo išsiųsta pagal teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui, nebūtų padaryta, įskaitant raštinės darbuotojų nepakankamą kontrolę) teisėjo L. Zinkevičiaus 2012 m. spalio 29 d. nutarties ir civilinės bylos Vilniaus miesto apylinkės teismui. Kadangi tarnybinė nuobauda už minėto tarnybinio nusižengimo dalį paskirta praleidus Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą 6 mėnesių terminą (2013 m. lapkričio 18 d.), ši skundžiamo įsakymo dalis teismo nelaikytina teisėta ir pagrįsta.

Dėl 2013 m. rugsėjo–spalio pareiškėjos veiksmų (neveikimo) sprendžiant klausimą dėl per klaidą neišsiųstos civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) teismas pastebėjo, kad pareiškėja kaltinama pažeidusi Širvintų rajono apylinkės teismo pirmininkės 2008 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. (1.3)-V3-5 patvirtinto (2013 m. kovo 22 d. įsakymo Nr.(1.3)-V3-15 redakcija) Raštinės vedėjos pareigybės aprašymo IV dalies 1, 9 punktus ir Širvintų rajono apylinkės teismo pirmininko 2005 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 19 patvirtintų taisyklių „Teismo dokumentų rengimo, tvarkymo apskaitos, saugojimo, naudojimo, kontrolės procedūros ir už jas atsakingi asmenys“ II dalies 5 punktą.

Išanalizavęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-38-662/2015, teismas nurodė, kad, vertinant pareiškėjos 2013 m. rugsėjo–spalio veiksmus (neveikimą), kuriuos atsakovas pripažino tarnybiniu nusižengimu, svarbu įvertinti teisės aktuose, kuriuos pareiškėja pripažinta pažeidusi, I. M., kaip raštinės vedėjai, nustatytas pareigas, reikalavimus ir veiklos principus, kurių ji turėjo laikytis ginčijamoje situacijoje. Raštinės vedėjos pareigybės aprašymo šiai bylai aktualiuose punktuose iš esmės yra įtvirtintos bendro pobūdžio funkcijos, kurias turėjo atlikti pareiškėja, t. y. organizuoti raštinės darbuotojų darbą ir jiems vadovauti, užtikrinant teismo raštinės funkcijų įgyvendinimą, bei kontroliuoti raštinės darbuotojų darbo rezultatus. Širvintų rajono apylinkės teismo pirmininko 2005 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 19 patvirtintų taisyklių „Teismo dokumentų rengimo, tvarkymo apskaitos, saugojimo, naudojimo, kontrolės procedūros ir už jas atsakingi asmenys“ II dalies 5 punkte yra įtvirtinta tvarka, pagal kurią, teisme užregistruoti dokumentai yra perduodami teismo pirmininkui arba adresatams. Iš minėto punkto matyti, kad už teisme užregistruotų dokumentų perdavimą atitinkamiems asmenims yra atsakinga archyvarė.

Teismas nurodė, kad pareiškėja pripažinta kalta sąmoningai nesiėmusi reikiamų priemonių ir neužtikrinusi civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) neatidėliotino išsiuntimo Vilniaus miesto apylinkės teismui, kai paaiškėjo, kad civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo 2012 metais persiųsta pagal teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Be to, teismo raštinės vedėja I. M. pripažinta kalta dėl to, kad nepateikė l. e. teismo pirmininkės pareigas I. Serafin susipažinti AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, 2013 m. spalio 2 d. rašto Nr. (06)1.10/2388 „Dėl informacijos pateikimo“, nepranešė l. e. teismo pirmininkės pareigas I. Serafin, kad laiku nebuvo įvykdyta Širvintų rajono apylinkės teismo teisėjo L. Zinkevičiaus 2012 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir sąmoningai, siekdama nuslėpti civilinės bylos nepersiuntimo pagal teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui faktą, tyčia neinformavo l. e. teismo pirmininkės pareigas I. Serafin apie susidariusią situaciją.

Teismas sutiko su pareiškėjos pozicija, kad raštinės vedėjos darbo funkcijas apibrėžiančiuose teisės aktuose nėra įtvirtinta aiški ir konkreti, vienareikšmiškai suprantama elgesio taisyklė, kaip turėjo pasielgti pareiškėja, sužinojusi apie civilinės bylos ilgą laiką neišsiuntimą į kitą teismą. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad, nesant teisės akto, detaliai reglamentuojančio pareiškėjos elgesio modelį susidariusioje situacijoje, ji pripažinta pažeidusi teismo vidinių teisės aktų nuostatas, įtvirtinančias bendro, abstraktaus pobūdžio reikalavimus tinkamai organizuoti (kontroliuoti) teismo raštinės darbą (darbuotojus). Nors atsakovas teigė, kad pareiškėja apie bylos neišsiuntimą sužinojo 2013 m. rugsėjį, tačiau, teismo vertinimu, byloje nepakanka neginčytinų tai patvirtinančių įrodymų.

Akcentavęs, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1180-756/2015) visos abejonės turi būti traktuojamos traukiamo atsakomybėn asmens naudai, teismas laikė, kad pareiškėja apie neišsiųstą bylą vėliausiai sužinojo 2013 m. spalio 4 d., kai teisme buvo užregistruotas AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, 2013 m. spalio 2 d. raštas Nr. (06)1.10/2388 „Dėl informacijos pateikimo“, ant kurio ji tą pačią dieną užrašė pavedimą N. K. Jau minėta, kad byla Vilniaus miesto apylinkės teismu išsiųsta 2013 m. spalio 22 d. Taigi nuo pareiškėjos sužinojimo apie bylos neišsiuntimą iki jos išsiuntimo praėjo 18 dienų. Teismo nuomone, nesant teisės aktuose nustatyto konkretaus bylos išsiuntimo termino, nagrinėjamu atveju bylos išsiuntimas per 18 dienų laiko tarpą nelaikytinas nepagrįstu delsimu, t. y. pareiškėja šioje situacijoje elgėsi pakankamai apdairiai, rūpestingai ir atidžiai.

Teismas taip pat nustatė, kad teismo raštinės vedėja I. M. pripažinta kalta dėl to, kad nepateikė l. e. teismo pirmininkės pareigas I. Serafin susipažinti AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, 2013 m. spalio 2 d. rašto Nr. (06)1.10/2388 „Dėl informacijos pateikimo“. Teismas, įvertinęs Širvintų rajono apylinkės teismo pirmininko 2005 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 19 patvirtintų taisyklių „Teismo dokumentų rengimo, tvarkymo apskaitos, saugojimo, naudojimo, kontrolės procedūros ir už jas atsakingi asmenys“ II dalies 5 punkto turinį, darė išvadą, kad ne visi Širvintų rajono apylinkės teisme užregistruoti dokumentai turi būti perduoti teismo pirmininkui susipažinti (5 p. pirmas sakinys), nes dalis jų (dokumentai, adresuoti darbuotojams, teismo raštinei, dokumentai, adresuoti į teismines bylas) tiesiogiai perduodami adresatams (5 p. antras sakinys) ir už tai atsakinga archyvarė. Pareiškėja teismo posėdyje paaiškino, kad teisme susiklosčiusi praktika, pagal kurią dokumentai, adresuoti į teismines bylas, kurios yra teismo raštinės žinioje, perduodami raštinės vedėjai. Teismo nuomone, ši praktika neprieštarauja Širvintų rajono apylinkės teismo pirmininko 2005 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 19 patvirtintų taisyklių „Teismo dokumentų rengimo, tvarkymo apskaitos, saugojimo, naudojimo, kontrolės procedūros ir už jas atsakingi asmenys“ II dalies 5 punktui, kuriame įtvirtintas diferencijuotas teisme užregistruotų dokumentų paskirstymas pirmininkui ir adresatams. Kadangi AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, 2013 m. spalio 2 d. raštas Nr. (06)1.10/2388 „Dėl informacijos pateikimo“ buvo gautas į civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri 2012 metais buvo perduota teismo raštinei, jis pagrįstai perduotas teismo raštinės vedėjai.

Iš ginčijame įsakyme nurodytų teisės normų, kuriomis rėmėsi atsakovas, teismas nustatė, kad juose tiesiogiai nėra įtvirtinta I. M. pareiga informuoti teismo pirmininką apie gautą ginčijamą raštą, jį perduoti pirmininkui, informuoti pirmininką apie laiku neįvykdytą Širvintų rajono apylinkės teismo teisėjo nutartį, perduoti bylą pagal teismingumą ir pranešti pirmininkui apie susidariusią situaciją. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad apie susidariusią situaciją buvo informuotas 2012 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmęs teisėjas L. Zinkevičius, kuris apie susidariusią situaciją informavo l. e. teismo pirmininkės pareigas I. Serafin. Civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjusio teisėjo informavimas apie susiklosčiusią situaciją, teismo nuomone, šiuo atveju pripažintinas adekvačiu ir pakankamu. Esant pagrįstų abejonių, ar atitinkama asmens veika užtraukia tarnybinę atsakomybę, visos abejonės turi būti traktuojamos traukiamo atsakomybėn asmens naudai. Teismas darė išvadą, kad atsakovas ginčijamame įsakyme ir tarnybinio tyrimo išvadoje nepagrindė tarnybinės atsakomybės taikymo taip, kad neliktų abejonių dėl pareiškėjos neteisėto elgesio. Taigi, teismas konstatavo, kad I. M. 2013 m. rugsėjo–spalio veiksmus (neveikimą) Širvintų rajono apylinkės teismas nepagrįstai pripažino tarnybiniu nusižengimu ir skyrė jai už tai nuobaudą – papeikimą.

Teismas atkreipė dėmesį, kad skundžiamame įsakyme nurodytos neigiamos tarnybinio nusižengimo pasekmės (nepateisinamai nepagrįstai ilgai užvilkintas bylos procesas, pažeistos civilinio ieškovo teisės į civilinės bylos teisme išnagrinėjimą per kuo trumpesnį laiką, atsirado teismo kaip institucijos prestižo menkinimo pasekmės) atsirado laiku neišsiuntus civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) pagal teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui 2012 m. lapkritį, tačiau šiame sprendime teismas jau konstatavo, kad už šį epizodą pareiškėja negalėjo būti traukiama tarnybinėn atsakomybėn dėl praleisto Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyto 6 mėnesių tarnybinės nuobaudos skyrimo termino. 2013 m. rugsėjo–spalio pareiškėjos veiksmų (neveikimo) neigiamų pasekmių ginčijamame įsakyme iš esmės nėra nurodyta.

III.

Atsakovas Širvintų rajono apylinkės teismas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti Širvintų rajono apylinkės teismo pirmininkės 2013 m. lapkričio 18 d. įsakymą Nr. (2.1)-P30-35 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo raštinės vedėjai I. M.“.

Nurodo iš esmės tas pačias faktines ir teisines aplinkybes kaip ir atsiliepime į pareiškėjos skundą.

Papildomai nurodo, kad apie civilinės bylos nepersiuntimo pagal teismingumą į Vilniaus miesto apylinkės teismą faktą l. e. p.teismo pirmininkė I. Serafin sužinojo 2013 m. spalio 23 d. iš Širvintų rajono apylinkės teismo teisėjo L. Zinkevičiaus žodžių. Taip pat civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nepersiuntimo faktą l. e. p. teismo pirmininkei telefonu patvirtino Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė L. B. Po gautos žodinės informacijos l. e. p. teismo pirmininkė I. Serafin pareikalavo iš raštinės darbuotojų pateikti informaciją apie galbūt padarytą pažeidimą. Tarnybinis patikrinimas dėl įvykusio fakto buvo pradėtas 2013 m. spalio 24 d. (kitą dieną po bylos neišsiuntimo fakto paaiškėjimo). Pasitvirtinus bylos neišsiuntimo faktui, 2014 m. spalio 30 d. pradėtas tarnybinis nusižengimo tyrimas. Todėl, atsakovo nuomone, nebuvo praleistas Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas 6 mėnesių terminas.

Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi neva egzistuojančia praktika Širvintų rajono apylinkės teisme ir suinteresuoto asmens I. M., kuri teisme iki galimo pažeidimo padarymo dirbo vos dvejus metus, paaiškinimu, neva tokia praktika yra ir ji ją taiko. 2013 m. spalio 2 d. AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, raštas G5-1849 Nr.(06) 1.10/2388 „Dėl informacijos pateikimo“ yra adresuotas Širvintų rajono apylinkės teismui, todėl šio rašto perimti iš jai pavaldžios darbuotojos N. K. ir vizuoti raštinės vedėja I. M. teisės neturėjo, nes raštas buvo ne į raštinėje esančią bylą, o raštas buvo apie teismo raštinės darbo trūkumą – dingusią apie metus laiko bylą Širvintų rajono apylinkės teisme. Teismo pirmininkas organizuoja ir prižiūri administravimą teisme.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Byloje kilęs ginčas dėl pareiškėjai – valstybės tarnautojai, Širvintų rajono apylinkės teismo vedėjai – I. M., paskirtos tarnybinės nuobaudos – papeikimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Širvintų rajono apylinkės teismo pirmininko 2013 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. (2.1)-P30-35 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo raštinės vedėjai I. M.“ (toliau – ir Įsakymas) pareiškėja buvo pripažinta padariusi tarnybinį nusižengimą ir už padarytą tarnybinį nusižengimą jai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas (b. l. 8–9).

Įsakyme nurodyta, kad pareiškėja neužtikrino, jog būtų įvykdyta Širvintų rajono apylinkės teismo teisėjo L. Zinkevičiaus 2012 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). 2013 m. rugsėjį paaiškėjus, kad civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) nepersiųsta pagal teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui, pareiškėja sąmoningai nesiėmė reikiamų priemonių ir neužtikrino minėtos bylos neatidėliotino išsiuntimo Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nustatyta, kad pareiškėja nevykdė Širvintų rajono apylinkės teismo pirmininkės 2008 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. (1.3)-V3-5 patvirtinto (2013 m. kovo 22 d. įsakymo Nr.(1.3)-V3-15 redakcija) Raštinės vedėjos pareigybės aprašymo IV dalies 1, 9 punktų.

Įsakyme taip pat konstatuota, kad pareiškėja nepateikė l. e. teismo pirmininkės pareigas I. Serafin susipažinti AAS „Gjensidige Baltic“ 2013 m. spalio 2 d. rašto Nr. (06)1.10/2388 „Dėl informacijos pateikimo“ ir nepranešė l. e. teismo pirmininkės pareigas I. Serafin apie tai, kad laiku nebuvo įvykdyta Širvintų rajono apylinkės teismo teisėjo L. Zinkevičiaus 2012 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Įsakyme padaryta išvada, kad pareiškėja, siekdama nuslėpti civilinės bylos nepersiuntimo pagal teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui faktą, tyčia neinformavo l. e. teismo pirmininkės pareigas I. Serafin, tokiu būdu pažeidė Širvintų rajono apylinkės teismo pirmininko 2005 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr.19 patvirtintų taisyklių „Teismo dokumentų rengimo, tvarkymo apskaitos, saugojimo, naudojimo, kontrolės procedūros ir už jas atsakingi asmenys“ II dalies 5 punktą. Laiku neišsiuntus civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) pagal teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui, atsirado neigiamos pasekmės: buvo nepateisinamai nepagrįstai ilgai užvilkintas bylos procesas, pažeistos civilinio ieškovo teisės į civilinės bylos teisme išnagrinėjimą per kuo trumpesnį laiką, atsirado teismo, kaip institucijos, prestižo menkinimo pasekmės.

Pirmosios instancijos teismas, išskaidęs pareiškėjos galbūt įvykdytą tarnybinį nusižengimą į du epizodus, tenkino pareiškėjos skundą, nurodydamas, kad tarnybinė nuobauda už tarnybinio nusižengimo dalį, pagal kurią pareiškėjai tarnybine atsakomybė taikyta už tai, jog civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo išsiųsta pagal teismingumą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui, paskirta praleidus Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą 6 mėnesių terminą (2013 m. lapkričio 18 d.), todėl šios skundžiamo įsakymo dalies pirmosios instancijos teismas nelaikė teisėta ir pagrįsta (pirmasis epizodas). Dėl antrojo epizodo, t. y. dėl 2013 m. rugsėjo–spalio mėn. pareiškėjos veiksmų (neveikimo) sprendžiant klausimą dėl per klaidą neišsiųstos civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) bei AAS „Gjensidige Baltic“ 2013 m. spalio 2 d. rašto Nr. (06)1.10/2388 „Dėl informacijos pateikimo“, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad atsakovas ginčijamame Įsakyme ir tarnybinio tyrimo išvadoje nepagrindė tarnybinės atsakomybės taikymo taip, kad neliktų abejonių dėl pareiškėjos neteisėto elgesio, todėl, pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovas pareiškėjos 2013 m. rugsėjo–spalio veiksmus (neveikimą) nepagrįstai pripažino tarnybiniu nusižengimu ir skyrė jai už tai nuobaudą – papeikimą.

Atsakovas apeliaciniu skundu kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą ir mano, kad nagrinėjamu atveju nebuvo praleistas Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas 6 mėnesių terminas. Taip pat akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi neva egzistuojančia praktika Širvintų rajono apylinkės teisme, pažymi, jog pareiškėja apie gautą raštą privalėjo informuoti teismo pirmininką, kadangi teismo pirmininkas organizuoja ir prižiūri administravimą teisme, o gautas raštas buvo susijęs su netinkamu raštinės darbo organizavimu.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnyje nustatyta tvarka, iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms bei skundžiamame sprendime nurodytiems argumentams, todėl, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, papildo teismo sprendimo motyvus.

Pirmoji atsakovo apeliacinio skundo argumentų dalis yra susijusi su VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje reglamentuotų terminų taikymu.

Pagal šią teisės normą, tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą arba Seimo kontrolieriui atliekant tyrimą, taip pat atliekant tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą, tarnybinio nusižengimo tyrimą šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju – ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, Seimo kontrolieriaus pažymos surašymo, tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo, motyvuotos išvados apie tyrimo rezultatus šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju surašymo dienos. Tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas, tiriamas tarnybinis nusižengimas šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos.

Pažymėtina, kad aplinkybė, jog atsakovas tarnybinę nuobaudą pareiškėjui paskyrė praleidęs VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą imperatyvų 6 mėnesių terminą tarnybinei nuobaudai paskirti, pagal nusistovėjusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, yra pakankamas pagrindas panaikinti tokį atsakovo įsakymą, kuriuo ši nuobauda buvo paskirta (žr., pvz., 2010 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1701/2010; 2005 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A2-1559/2005).

Taigi, jei nėra pagrindo taikyti įstatyme nustatytų išimčių, VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatytas bendrasis 6 mėnesių terminas skaičiuojamas nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos, o jo praleidimas paskirtą nuobaudą savaime daro negaliojančia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-241/2011; 2011 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2662/2011; 2012 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2373/2012). VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas 6 mėnesių terminas yra naikinamasis, jis negali būti sustabdomas, pratęsiamas ar atnaujinamas, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2373/2012).

Kaip matyti iš į bylą pateiktos medžiagos, pareiškėjai tarnybinė atsakomybė inter alia taikyta dėl to, jog ji neužtikrino, kad būtų įvykdyta Širvintų rajono apylinkės teismo teisėjo L. Zinkevičiaus 2012 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), išsiunčiant bylą į kitą teismą pagal teismingumą (pirmasis tarnybinio nusižengimo epizodas).

Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai rėmėsi Civilinio proceso kodekso 34 straipsniu, pagal kurio 4 dalį, byla perduodama nagrinėti iš vieno teismo į kitą, kai įsiteisėja dėl to priimta teismo nutartis. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, 2012 m. spalio 29 d. nutartis, dėl kurios tinkamo neišsiuntimo pareiškėja buvo traukiama tarnybinėn atsakomybėn, įsiteisėjo 2012 m. lapkričio 5 d., t. y. šiai nutarčiai įsiteisėjus, ji turėjo būti išsiųsta į atitinkamą teismą. Atsižvelgiant į tai, kad šios pareigos laikytasi nebuvo, konstatuotina, jog tarnybinė nuobauda už šį pažeidimą galėjo būti skiriama iki 2013 m. gegužės mėnesio. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai tarnybinė nuobauda paskirta ginčijamu 2013 m. lapkričio 18 d. Įsakymu, t. y. akivaizdžiai praleidus VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą naikinamąjį 6 mėnesių terminą.

Byloje nenustatyta VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų aplinkybių, kurioms esant, nuobauda galėtų būti skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos. Aplinkybė, kad atsakovas tarnybinę nuobaudą pareiškėjui paskyrė praleidęs VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą imperatyvų 6 mėnesių terminą tarnybinei nuobaudai paskirti, yra pakankamas pagrindas panaikinti tokį atsakovo įsakymą (ar jo dalį), kuriuo ši nuobauda buvo paskirta.

Atsakovas apeliaciniame skunde nepagrįstai aptariamą 6 mėnesių terminą sieja su l. e. p. teismo pirmininkės I. Serafin sužinojimu apie minėtos nutarties nepersiuntimą (2013 m. spalio 23 d.) bei tarnybinio nusižengimo tyrimo pradėjimu (2013 m. spalio 24 d.).

Su šiuo atsakovo argumentu negalima sutikti, nes tarnybinis tyrimas, išaiškėjus apie galbūt padarytą tarnybinį nusižengimą, yra kiekvieno tarnybinio nusižengimo aplinkybių išaiškinimo ir nustatymo procedūros dalis ir negali būti tapatinamas su VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje aptariamomis išimtimis, kurios turi kokybiškai kitą prasmę. Kompetentingo subjekto tarnybinis patikrinimas gali būti atliekamas siekiant įvertinti institucijos, skyriaus ar pareigūno veiklą ir būti apskritai nesusijęs su tarnybinės atsakomybės taikymu, tai savo paskirtimi yra viena iš tarnybinės veiklos vidaus ar išorinės kontrolės formų. Apelianto nurodomas tarnybinis tyrimas buvo atliekamas vadovaujantis Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėmis, taigi, laikytinas specialia tarnybinio nusižengimo procedūros tyrimo dalimi, kuri paprastai yra būtina kiekvienu tarnybinės atsakomybės taikymo atveju ir todėl negali būti laikoma VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatytu išimtiniu atveju (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-1354/2013; 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492 -1159/2014).

Atsižvelgiant į šiuos motyvus, atsakovo apeliacinio skundo argumentas, jog 6 mėnesių terminas tarnybinei nuobaudai skirti, skaičiuojamas nuo nusižengimo padarymo dienos, nebuvo praleistas, atmestini kaip nepagrįsti, o atitinkama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis pripažintina pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.

Vertinant antrąjį pareiškėjos galbūt atlikto tarnybinio nusižengimo epizodą, analizuotinos Įsakyme nurodytos aplinkybės: jog pareiškėja, paaiškėjus, kad 2012 m. spalio 29 d. nutartis neįvykdyta, sąmoningai nesiėmė reikiamų priemonių ir neužtikrino bylos neatidėliotino persiuntimo, t. y. nevykdė Raštinės vedėjo pareigybės aprašymo, patvirtino 2008 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. (1.3)-V3-5 (2013 m. kovo 22 d. įsakymo Nr.(1.3)-V3-15 redakcija), IV dalies 1, 9 punktų; taip pat nepateikė l. e. teismo pirmininkės pareigas I. Serafin susipažinti AAS „Gjensidige Baltic“ 2013 m. spalio 2 d. rašto Nr. (06)1.10/2388 „Dėl informacijos pateikimo“ ir nepranešė l. e. teismo pirmininkės pareigas I. Serafin apie tai, kad laiku nebuvo įvykdyta Širvintų rajono apylinkės teismo teisėjo L. Zinkevičiaus 2012 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo aspektu pareiškėja Įsakyme kaltinama pažeidusi Širvintų rajono apylinkės teismo pirmininko 2005 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 19 patvirtintų taisyklių „Teismo dokumentų rengimo, tvarkymo apskaitos, saugojimo, naudojimo, kontrolės procedūros ir už jas atsakingi asmenys“ (toliau – ir Taisyklės) II dalies 5 punktą.

Atsižvelgusi į šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tarnybinė nuobauda antruoju tarnybinio nusižengimo epizodu paskirta už, kaip įtariama, teisės aktus pažeidžiantį pareiškėjos neveikimą.

Akcentuotina, kad Valstybės tarnautojo atsakomybė už neveikimu padarytą veiką kyla tik tokiu atveju, kai pareiga veikti atitinkamu būdu yra suformuluota konkrečiai, imperatyviai, pavyzdžiui, įtvirtinta valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančiuose teisės norminiuose aktuose, atitinkamos institucijos (įstaigos) vidaus teisės aktuose, kituose teisės aktais patvirtintuose valstybės tarnautojo teisinį statusą (jo teises ir pareigas) apibrėžiančiuose oficialiuose dokumentuose (pareiginėse instrukcijose, pareigybės aprašymuose ir pan.). Taigi, nustatant ar valstybės tarnautojas neveikimu padarė teisei priešingą veiką (tarnybinį nusižengimą), būtina įvertinti, ar konkretus jo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštaravo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti atitinkamu būdu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-706/2010; 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-370/2011).

Taisyklių II dalies 5 punkte įtvirtina, kad užregistruoti dokumentai perduodami teismo pirmininkui, kuris susipažįsta, jei reikia, rašo rezoliucijas, paskirdamas vykdytojus, užduotis, jų vykdymo terminus. Dokumentai, adresuoti darbuotojams, teismo raštinei, dokumentai, adresuoti į teismines bylas, tiesiogiai perduodami adresatams. Atsakinga archyvarė.

Įvertinusi išdėstytos teisės normos turinį, teisėjų kolegija pažymi, jog aptartos elgesio taisyklės, teisme gavus ir užregistravus dokumentus, yra skirtos teismo archyvarei. Šioje teisės normoje aiškiai ir konkrečiai nustatyta, kad už teisme gautų ir užregistruotų dokumentų perdavimą kitiems asmenims yra atsakinga būtent archyvarė. Nei ginčijame Įsakyme, nei 2013 m. lapkričio 18 d. tarnybinio tyrimo išvadoje (toliau – ir Išvada, b. l. 10–13) nėra konkretizuojama, kokiu būdu pareiškėja, eidama raštinės vedėjos pareigas, buvo atsakinga už teismo archyvarei Taisyklių 5 punkte nustatytų pareigų vykdymą, inter alia – teismo pirmininko informavimą.

Teismo raštinės vedėjo pareigybės aprašymo (b. l. 74–75) IV dalies 1 punktas įtvirtina, kad raštinės vedėjas organizuoja teismo raštinės darbuotojų darbą ir jiems vadovauja, užtikrindamas teismo raštinės funkcijų įgyvendinimą. Pagal šio akto 9 punktą, raštinės vedėjas kontroliuoja raštinės darbuotojų darbo rezultatus.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, AAS „Gjensidige Baltic“ 2013 m. spalio 2 d. raštas (Širvintų rajono apylinkės teisme gautas 2013 m. spalio 4 d., b. l. 59) buvo skirtas Širvintų rajono apylinkės teismui, ant šio rašto yra 2013 m. spalio 4 d. pareiškėjos parašas bei jos rezoliucija – „N. K. atsakyti“.

Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad pareiškėja, gavusi raštą, tą pačią dieną paskyrė vykdytoją, t. y. veikė operatyviai bei atvirai. Tiek pareiškėjos 2013 m. spalio 24 d. (b. l. 39), tiek N. K. (b. l. 43) bei teisėjo L. Zinkevičiaus (b. l. 46) paaiškinimai patvirtina, kad raštinės darbuotoja N. K., susipažinusi su jai perduoto rašto turiniu bei nežinodama, kaip elgtis, kreipėsi į teisėją L. Zinkevičių dėl 2012 m. spalio 29 d. nutarties vykdymo, t. y. bylos persiuntimo pagal teismingumą ir atsakymo į AAS „Gjensidige Baltic“ 2013 m. spalio 2 d. raštą pateikimo.

Atsižvelgusi į nurodytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas nagrinėjamu atveju neįrodė ir nekonkretizavo, kokiu būdu pareiškėja pažeidė Taisyklių II dalies 5 punkto nuostatas, iš esmės įtvirtinančias teismo archyvarės atsakomybę už teisme gautų dokumentų paskirstymą. Atsakovas taip pat nei faktinėmis, nei teisinėmis aplinkybėmis nepagrindė teiginio, kad pareiškėja sąmoningai, siekdama nuslėpti neišsiųstos bylos faktą, apie susidariusią situaciją neinformavo l. e. teismo pirmininko pareigas I. Serafin, bei, 2013 m. rugsėjį paaiškėjus apie nagrinėjamu atveju aktualios bylos nepersiuntimą, sąmoningai nesiėmė reikiamų priemonių ir neužtikrino minėtos bylos neatidėliotino išsiuntimo. Priešingai, kaip matyti iš bylos medžiagos, apie susidariusią situaciją buvo informuotas nutartį priėmęs teisėjas L. Zinkevičius, t. y. buvo imtasi aktyvių veiksmų siekiant išspręsti 2012 m. spalio 29 d. nutarties neįvykdymo klausimą informuojant bei konsultuojantis su šią nutartį priėmusiu teisėju.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Teismo raštinės vedėjo pareigybės aprašymo IV dalies 1 ir 9 punktai, kurių pažeidimu įtariama pareiškėja, yra bendro pobūdžio, neįtvirtinantys pareiškėjos konkrečių imperatyvių pareigų veikti atitinkamu būdu.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad anksčiau aptartos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, jog pareiškėja operatyviai, t. y. tą pačią dieną, kai teisme buvo gautas AAS „Gjensidige Baltic“ 2013 m. spalio 2 d. raštas, paskyrė atsakingą asmenį, kuris kreipėsi tiesiogiai į 2012 m. spalio 29 d. nutartį dėl bylos persiuntimo priėmusį teisėją L. Zinkevičių. Atsižvelgus į tai, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėja bandė nuslėpti AAS „Gjensidige Baltic“ 2013 m. spalio 2 d. rašto gavimo faktą ar sąmoningai delsė pateikti atsakymą ir todėl, pabrėžtina, tinkamai neorganizavo raštinės darbo, t. y. pažeidė Teismo raštinės vedėjo pareigybės aprašymo IV dalies 1 ir 9 punktus.

Sutiktina su atsakovo argumentu, kad už atsakymo į AAS „Gjensidige Baltic“ 2013 m. spalio 2 d. raštą pateikimą atsakingas asmuo – N. K., į teisėją L. Zinkevičių kreipėsi tik 2013 m. spalio 21 ar 22 d. (b. l. 46), t. y. ne per šiuo atveju pagrįstai trumpą terminą. Vis dėlto, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, atsakovas nenurodė teisės aktų, įtvirtinančių terminus, per kuriuos toks atsakymas turėjo būti pateikiamas bei 2012 m. spalio 29 d. nutartis įvykdyta, paaiškėjus bylos nepersiuntimui, – nei Įsakyme, nei Išvadoje šie terminai nėra konkretizuojami. Atsižvelgus į tai, pareiškėja negali būti traukiama tarnybinėn atsakomybėn už bendro pobūdžio teisės normų, įtvirtintų Teismo raštinės vedėjo pareigybės aprašymo IV dalies 1 ir 9 punktuose, pažeidimą.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas materialinės ir procesinės teisės normas byloje taikė teisingai, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jog atsakovas ginčijamą Įsakymą dėl nuobaudos paskyrimo priėmė praleidęs VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 6 mėnesių terminą (pirmasis tarnybinio nusižengimo epizodas) bei tinkamai neįrodęs tarnybinio nusižengimo padarymo fakto ir pareiškėjos kaltės (antrasis tarnybinio nusižengimo epizodas).

Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, tenkinti atsakovo apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais motyvais, nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Širvintų rajono apylinkės teismo apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                         Romanas Klišauskas

                                                                      Ričardas Piličiauskas

                                                                      Skirgailė Žalimienė