Civilinė byla Nr. e2A-1797-258/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08995-2020-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 27 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Liudos Uckienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų UAB „Ekspozicijų sistemos“, UAB „TransRental“ ir UAB „Absolut-Trans“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų UAB „Ekspozicijų sistemos“, UAB „TransRental“, Conica AG, UAB „Absolut-Trans“ ieškinį atsakovui K. N. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo BUAB „Eurodebt LT“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami priteisti iš atsakovo K. N. ieškovo UAB „Ekspozicijų sistemos“ naudai 5 149,76 Eur bei 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovo UAB „TransRental“ naudai 9 104,30 Eur bei 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovo Conica AG naudai 9 68021 Eur bei 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, UAB „Absoliut-Trans“ naudai 5 963,96 Eur 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-902-450/2018 bankrutavusiai UAB „Eurodebt Lt“ iš atsakovo priteista 72 622,06 Eur nuostolių atlyginimo ir 5 proc. metinių procesinių palūkanų, tačiau išieškojimas pagal šį sprendimą neįvykdytas. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimu UAB „Eurodebt“ bankrotas pripažintas tyčiniu. 2020 m. sausio 2 d. šios įmonės bankroto administratorius kreipėsi į teismą dėl UAB „Eurodebt Lt“ pabaigos. Iš prašymo turinio matyti, kad kreditoriniai reikalavimai tai dienai sudarė 46 909,83 Eur, gautos pajamos – 3 169,39 Eur, patirtos išlaidos – 3 169,39 Eur, bendrovės likęs turtas – 0 Eur. Kadangi bendrovė turto neturi ir ji jau likvidavimo procese, kreditoriniai reikalavimai nebus patenkinti, todėl žala priteistina ieškovams (kreditoriams) iš buvusio įmonės vadovo – atsakovo.
3. Atsakovas K. N. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį palikti nenagrinėtą. Jei teismas nepaliks ieškinio nenagrinėtu, prašė jį atmesti, solidariai iš ieškovų priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad iš atsakovo jau yra priteista UAB „Eurodebt Lt“ naudai 72 622,06 Eur nuostolių atlyginimo. Iš šios sumos bus padengiami kreditoriniai reikalavimai, kurie yra mažesni, nei priteista suma, taigi jų užteks kreditoriniams reikalavimas patenkinti. Pakartotinai iš atsakovo išieškant ieškovų naudai nuostolių atlyginimą už tą patį pažeidimą atsakovui būtų taikoma dviguba civilinė atsakomybė. Ieškovai nenurodė ir neįrodė, kad kažkokie atsakovo veiksmai jiems padarė individualią žalą, kuri nėra tokia, kaip visiems kitiems kreditoriams padaryta žala, nors būtent tai yra pagrindas tiesioginiam ieškiniui. Ieškovai pareiškė ieškinį neturėdami tam teisės, nes UAB „Eurodebt Lt“ dar nelikviduota, vadinasi, kreditorių interesus gina bankroto administratorius. Be to, ieškinį turėjo reikšti ne Vilniaus miesto apylinkės, o Vilniaus apygardos teismui, nes būtent jame nagrinėjama ir dar neužbaigta UAB „Eurodebt Lt“ bankroto byla. UAB „Eurodebt Lt“ bankroto administratorius kartu su ieškovais yra nusprendę parduoti atsakovo skolą trečiajam asmeniui V. M.. Šią skolą išieškojus UAB „Eurodebt Lt“ naudai, būtų galima patenkinti kreditorių reikalavimus. Šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama byla dėl reikalavimo teisės perleidimo sutarties pripažinimo niekine. Vadinasi, ieškovai, pardavę reikalavimo teisę į atsakovą, yra patenkinę savo reikalavimus.
5. Trečiasis asmuo BUAB „Eurodebt LT“ atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 27 d. sprendimu ieškinį atmetė.
7. Teismas, pasisakydamas dėl teismingumo, nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-377-330/2020 išaiškino, kad įstatymų leidėjas šias specialias teismingumo taisykles įtvirtino tik jau iškeltų ir (ar) pasirengimo nagrinėti metu teisme stadijoje esančių bylų atžvilgiu, o nemokaus juridinio asmens kitiems asmenims naujai reiškiamiems reikalavimams nustatyta išimtis netaikytina. Šis išaiškinimas paneigia atsakovo argumentus, kad tiek visos civilinės bylos, kuriose bankrutuojančiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tiek visos civilinės bylos, kuriose turtinius reikalavimus reiškia pati bankrutuojanti įmonė, nuo 2020 m. sausio 1 d. teismingos bankroto bylą iškėlusiam teismui. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad ieškinys pareikštas ne UAB „Eurodebt Lt“, kuriai iškelta bankroto byla, o jos buvusiam vadovui, ir ne šios įmonės, o jos kreditorių, taigi ir šiuo atžvilgiu nėra pagrindo išvadai, kad byla teisminga bankroto bylą iškėlusiam teismui.
8. Teismas, pasisakydamas dėl teisės reikšti tiesioginį ieškinį, nurodė, kad kol bankrutuojantis juridinis asmuo dar egzistuoja (nėra likviduotas ir išregistruotas iš Juridinių asmenų registro) kaip civilinių santykių subjektas, tokiu atveju visų kreditorių interesus gina bankroto administratorius. Jau pasibaigus juridiniam asmeniui, kuris buvo skolingas savo kreditoriui bankroto byloje neišieškotą finansinio reikalavimo sumą, pasibaigia ir bankroto byla, kurioje teikiamas prioritetas visų to juridinio asmens kreditorių lygiateisiškumui. Nagrinėjamu atveju UAB „Eurodebt Lt“ bankrotas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartimi pripažintas tyčiniu, o ieškovai į teismą kreipėsi 2020-03-26, kuomet UAB „Eurodebt Lt“ bankroto administratorius jau buvo pateikęs prašymą dėl įmonės pabaigos, kuriame nurodė, jog visų ieškovų kaip kreditorių finansiniai reikalavimai nepatenkinti ir įmonė turto neturi, todėl laikytina, kad nepatenkintų reikalavimų dydis ieškovams buvo akivaizdus ir jie turėjo teisę reikšti ieškinį. Aplinkybė, kad reikalavimo teisė į skolą, priteistą iš atsakovo bankrutuojančiai įmonei, yra perleista kitam asmeniui, nepaneigia šios teisės, tačiau sudaro pagrindą spręsti dėl ieškinio pagrįstumo.
9. Teismas, pasisakydamas dėl žalos iš atsakovo priteisimo, nurodė, kad UAB „Eurodebt Lt“ bankrotas pripažintas tyčiniu, todėl ieškovai neprivalo įrodyti prieš juos nukreiptų atsakovo nesąžiningų veiksmų, todėl atsakovo argumentai dėl neįrodytų K. N. nesąžiningų veiksmų ieškovų atžvilgiu atmestini. UAB „Eurodebt Lt“ bankroto administratoriaus 2020-03-06 prašyme Vilniaus apygardos teismui dėl įmonės pabaigos nurodyta, kad kreditorių reikalavimai nepatenkinti, įmonė turto neturi. Aplinkybė, kad iš atsakovo jau buvo priteista 72 622,06 Eur nuostolių bankrutuojančiai įmonei atlyginimo, nepaneigia to, kad iki šiol kreditorių, kurie byloje yra ieškovais, reikalavimai nėra patenkinti jokia dalimi. Teismas pažymėjo, kad 2019 m. gruodžio 20 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi BUAB „Eurodebt Lt“ reikalavimo teisė į jai iš atsakovo K. N. priteistą 72 622,06 Eur nuostolių sumą už 3 000 Eur sumą perleista V. M.. Gauti pinigai panaudoti didžiąja dalimi (2 612,26 Eur) administratoriaus atlyginimui. Likusi suma - kitoms išlaidoms vykdant administravimą. Teismas padarė išvadą, kad atlygis už reikalavimo teisę į iš atsakovo priteistus nuostolius jau panaudotas įmonės bankroto procese, o aplinkybė, kad jokia jos dalimi nepatenkinti kreditorių reikalavimai kaip ir pats atlyginimo dydis už perleistą reikalavimą nagrinėjamu atveju reikšmės neturi. Teismas nurodė, kad tenkinus ieškinį susidarytų situacija, kai reikalavimo teisę į atsakovą dėl tų pačių piniginių lėšų (29 898,23 Eur) turėtų tiek ieškovai, tiek asmuo, kuriam perleista reikalavimo teisė.
10. Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad Vilniaus apygardos teisme iškelta civilinė byla Nr. e2-2993-232/2020 pagal ieškovo K. N. ieškinį atsakovams BUAB „Eurodebt Lt“ ir V. M. dėl reikalavimo teisės perleidimo sutarties, kuria UAB „Eurodebt Lt“ perleido V. M. teisę į iš K. N. priteistą 72 622,06 Eur skolą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas, pripažinimo niekine. Teismas sprendė, kad šiuo metu ši sutartis nėra nuginčyta, o už reikalavimo teisę bankrutuojanti įmonė jau gavo pinigus, kuriuos panaudojo. Kita vertus, jei ši sutartis būtų nuginčyta, taikius restituciją įmonė turėtų teisę į iš atsakovo priteistus 72 622,06 Eur nuostolių, iš kurių iš naujo galėtų spręsti dėl galimybės patenkinti kreditorių reikalavimus. Taigi, neliktų pagrindo tiesioginiam ieškiniui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Apeliaciniu skundu apeliantai (ieškovai) UAB „Ekspozicijų sistemos“, UAB „TransRental“ ir UAB „Absolut-Trans“ prašo panaikinti teismo 2020 m. liepos 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilnai, prijungti apeliacinėje instancijoje papildomus įrodymus, sustabdyti bylos nagrinėjimą iki kol bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2993-232/2020. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
11.1. Atsižvelgiant į tai, kad šios bylos ir civilinės bylos Nr. e2-902-450/2018, kurioje Vilniaus apygardos teismas nusprendė priteisti bankrutavusiai EURODEBT LT, UAB iš K. N. 72.622,06 Eur nuostolių atlyginimo šalys nėra tapačios, todėl žalos priteisimo klausimas šioje byloje spręstinas savarankiškai, šioje byloje žala yra patirta ne bankrutavusios įmonės bet konkrečiai ieškovų, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog tenkinus ieškinį susidarytų situacija, kai reikalavimo teisę į atsakovą dėl tų pačių piniginių lėšų (29 898,23 Eur) turėtų tiek ieškovai, tiek asmuo, kuriam perleista reikalavimo teisė, yra teisiškai nepagrįsta.
11.2. Pirmosios instancijos teismas sprendimo atmesti ieškinį nepagrindė jokia materialinės teisės norma, todėl darytina išvada, jog skundžiamas sprendimas neatitinka CPK 263 str. keliamų teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų.
11.3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą grindžia prielaida, jog tuo atveju, jeigu Vilniaus apygardos teisme iškeltoje civilinėje byloje Nr. e2-2993-232/2020 pagal ieškovo K. N. ieškinį atsakovams BUAB „Eurodebt Lt“ ir V. M. dėl reikalavimo teisės perleidimo sutarties, kuria UAB „Eurodebt Lt“ perleido V. M. teisę į iš K. N. priteistą 72 622,06 Eur skolą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas, pripažinimo niekine, ši sutartis būtų nuginčyta, taikius restituciją įmonė turėtų teisę į iš atsakovo priteistus 72 622,06 Eur nuostolių, iš kurių iš naujo galėtų spręsti dėl galimybės patenkinti kreditorių reikalavimus.
11.4. Aplinkybė, jog Vilniaus apygardos teisme iškeltoje civilinėje byloje Nr. e2-2993-232/2020 yra ginčijama reikalavimo perleidimo sutartis, gali būti vertinama tik kaip privalomas civilinės bylos stabdymo pagrindas (CPK 163 str.). Galiausiai netgi vertinant hipotetiškai, jog reikalavimo perleidimo sutartis bus nuginčyta, tai būtų pagrindas spręsti klausimą dėl proceso atnaujinimo šioje byloje, tačiau tik tuo atveju, jeigu kreditoriniai reikalavimai būtų patenkinti. Tačiau teismo posėdyje buvo nurodyta aplinkybė, kad nėra galimybės išieškoti priteistos sumos iš atsakovo, todėl bankrutuojanti įmonė reikalavimą perleido trečiajam asmeniui. Šios aplinkybės atsakovas neneigė ir ginčo dėl to tarp šalių nekilo.
12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:
12.1. Apeliantų cituojamoje teismų praktikoje nebuvo susiklosčiusi situacija, kai įmonės kreditoriniams reikalavimams patenkinti iš įmonės vadovo priteista žala buvo parduota trečiam asmeniui, o ši reikalavimo perleidimo sutartis buvo ginčijama teisme ir kilo grėsmė, kad įmonės kreditoriai galės patenkinti savo kreditorinius reikalavimus įmonės vadovo sąskaita du kartus.
12.2. Jeigu skundžiamu sprendimu būtų tenkintas apeliantų ieškinys yra tikimybė, kad apeliantai savo kreditorinius reikalavimus galėtų patenkinti du kartus, tai yra priteisus žalos atlyginimą šiuo ieškiniu ir dar apeliantų kreditoriniai reikalavimai būtų patenkinti Vilniaus apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-902-450/2018, kuriuo iš atsakovo priteisė 72 622,06 Eur žalos atlyginimo kreditoriams. Tai reikštų, kad apeliantai nepagrįstai praturtėtų atsakovo sąskaita, todėl skundžiamu sprendimu patenkinus apeliantų ieškinį būtų nepagrįstai pažeistos atsakovo teisės, atsakovas patirtų žalą.
12.3. Šiuo metu net nėra aiški kreditoriams padaryta žala, kadangi atsakovas ginčija 72 622,06 Eur sumą priteistą apeliantų žalos atlyginimui Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-2993-232/2020. Pažymėtina, kad tenkinus ieškinį susidarytų situacija, kai reikalavimo teisę į atsakovą dėl tų pačių piniginių lėšų turėtų tiek apeliantai, tiek asmuo, kuriam perleista reikalavimo teisė.
12.4. Kitas atsakovo kreditorius jau anksčiau yra pareiškęs ieškinį dėl žalos iš atsakovo atlyginimo tuo pačiu pagrindu, kaip ir apeliantai, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-13864-592/2020 ieškovo (kreditoriaus) ieškinį atmetė. Kadangi teismai turi formuoti vieningą teismų praktiką, todėl šis skundžiamas sprendimas neturėtų būti panaikintas.
12.5. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą padarė teisingas išvadas atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, nepažeidė materialių teisės normų apie kurias rašo apeliantai, todėl pagrindo skundžiamo sprendimo naikinti nėra.
12.6. Atsakovas nesutinka su apeliantų prašymu sustabdyti bylą. Apeliantas šia teise galėjo pasinaudoti bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, tačiau šia galimybe nepasinaudojo, nors proceso metu jam buvo siūloma atsiimti ieškinį ar sustabdyti bylos nagrinėjimą iki kol bus išspręstas ginčas nagrinėjamas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2993-232/2020.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
13. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl naujų įrodymų
14. Apeliantas, paduodamas apeliacinį skundą, pateikė naujus įrodymus susijusius su BUAB „Eurodebt LT“ naudai antstolio vykdomu skolos išieškojimu iš atsakovo K. N..
15. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Teisėjų kolegija, susipažinusi su prašomų prijungti prie bylos medžiagos įrodymų turiniu ir dokumentų datomis, sprendžia, kad šie įrodymai neabejotinai egzistavo bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme, todėl galėjo būti pateikti dar pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgdama į tai, apeliantų pateiktus rašytinius įrodymus teisėjų kolegija atsisako priimti.
Dėl bylos sustabdymo
16. Apeliantai prašo sustabdyti šios bylos nagrinėjimą CPK 163 str. pagrindu iki įsiteisės sprendimas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2993-232/2020. Tačiau prašymo, kodėl būtina sustabdyti šios bylos nagrinėjimą nemotyvavo.
17. CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtinta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai. Šis privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje; negalimumas išnagrinėti civilinę bylą, iki bus išnagrinėta kita byla, paaiškinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie nustatomi kitoje byloje, tačiau bus reikšmingi ir nagrinėjamoje byloje.
18. Visų pirma, pažymėtina tai, kad apeliantai savo prašymo sustabdyti bylą visiškai nemotyvavo. Antra, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra tokių faktų ir aplinkybių, kurių teismas negali nustatyti pats šioje civilinėje byloje, todėl nėra pagrindo stabdyti civilinę bylą CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu. Kaip matyti Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2993-232/2020 ieškovas K. N. prašo pripažinti tarp atsakovų BUAB „Eurodebt LT“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“, ir V. M. sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį niekine. Šioje byloje ieškovai kaip BUAB „Eurodebt LT“ kreditoriai prašo priteisti žalą iš atsakovo kaip buvusios BUAB „Eurodebt LT“. Teisėjų kolegijos vertinimu, reikalavimo perleidimo sutarties ginčijimo byloje nebus nustatinėjamos reikšmingos šiai bylai aplinkybės. Šioje byloje vertinamas kreditorių pareikšto ieškinio dėl žalos atlyginimo buvusiam bankrutavusios įmonės vadovui, kai bankrotas pripažintas tyčiniu. Nepriklausomai nuo civilinės bylos, kurioje ginčijamas reikalavimo perleidimo teisėtumo sandoris, baigties, šioje byloje turi būti vertinama, ar ieškovai įrodė ieškiniu prašomą priteisti žalą.
Dėl ginčo esmės
19. Viena iš bankroto pripažinimo tyčiniu procesinių pasekmių – kreditoriaus teisė likvidavus įmonę dėl bankroto, kuris buvo pripažintas tyčiniu, reikalauti atlyginti žalą dėl įmonės neįvykdytos kreditoriui (kreditoriams) prievolės tiesiogiai iš tyčinį bankrotą sukėlusio asmens (ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalis).
20. Nagrinėjamoje byloje apeliantai ieškinyje nurodė, kad reiškia ieškinį Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 7 dalies pagrindu, numatančios, kad likvidavus įmonę dėl bankroto, kuris buvo pripažintas tyčiniu, žalą dėl įmonės neįvykdytos kreditoriui (kreditoriams) prievolės, kurios dydis negali viršyti dėl asmens tyčinės veikos susidariusių ir bankroto proceso metu nepatenkintų reikalavimų sumos, turi atlyginti asmuo (asmenys), dėl kurio (kurių) veikimo ar neveikimo kilo tyčinis bankrotas, jeigu prievolė neįvykdyta dėl šio (šių) asmens (asmenų) veikimo ar neveikimo ir šis kreditorius (kreditoriai) Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka pareiškė ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo.
21. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-448-781/2018, kuria UAB „Eurodebt Lt“ bankrotas pripažintas tyčiniu rėmėsi Vilniaus apygardos teismo įsiteisėjusiu 2018 m. sausio 12 d. sprendimu, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-902-450/2018. Sprendime konstatuota, jog K. N., kaip UAB „Eurodebt LT“ valdymo organas, netinkamai vykdė ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, veikė pažeisdamas imperatyvius įstatymo reikalavimus ir netinkamai vykdė savo pareigas įmonei – neperdavė bankroto administratorei duomenų apie tai, kad į jo asmeninę sąskaitą pervestus pinigus 72 522,06 Eur būtų panaudojęs įmonės prekėms ir/ar paslaugoms apmokėti, pinigų į sąskaitą negrąžino, todėl teismas padarė išvadą, jog K. N., kaip įmonės vadovas, netinkamai atliko jam pavestas pareigas, kas lėmė žalos atsiradimą – įmonė prarado turtą – 72 522,06 Eur. Pripažindamas bankrotą tyčiniu, teismas konstatavo, kad suinteresuotas asmuo K. N., būdamas atsakovės vadovu ir atitinkamai atskaitingu asmeniu, gavęs 72 522,06 Eur bendrovės veiklai vykdyti, neįrodė, jog visa ši suma buvo panaudota būtent bendrovės reikmėms, jos veiklai vykdyti, šių lėšų įmonei negrąžino, todėl padarė išvadą, jog tokiu būdu suinteresuotas asmuo netinkamai vykdė savo, kaip įmonės valdymo organo, pareigas, ir apribojo galimybę kreditoriams patenkinti savo reikalavimus, iš esmės bloginant įmonės finansinę padėtį. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartimi bankrotą pripažino tyčiniu, tiek, ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu), tiek 4 punkto pagrindu (įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal Civilinio kodekso 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto).
22. Bankroto byloje nustatyta, kad UAB „Eurodebt Lt“ bankroto administratoriaus 2020-03-06 prašyme Vilniaus apygardos dėl įmonės pabaigos nurodyta, kad kreditorių reikalavimai nepatenkinti, įmonė turto neturi. Šiame prašyme taip pat nurodyta, kad 2018-03-26 įvykusiame pakartotiniame EURODEBT LT, UAB kreditorių susirinkime buvo priimtas nutarimas pripažinti beviltiškais ir nurašyti į sąnaudas šiuos debitorinius įsiskolinimus: V. K. 9326,34 Eur, UAB Litforta 810,94 Eur, UAB „SANVEIKA“ 1 210,00 Eur, E. K. personalinė įmonė „Ekakoma“ 46 498,49 Eur, UAB Juloga 427,54 Eur, UAB Fajetonas 3 600,00 Eur, UAB „Lumata“ 8 486,89 Eur, UAB „KAVOMEDA“ 11 610,97 Eur, iš viso: 81 971,17 Eur. Taip pat administratorius prašyme nurodė, jog bankrutavusi UAB „Eurodebt Lt“ turto nei piniginių lėšų neturi.
23. Nagrinėjamu atveju ieškovai UAB „Eurodebt Lt“ kreditoriai, kai dar nėra priimtos nutarties dėl įmonės pabaigos, tačiau iš bankroto administratoriaus prašymo dėl įmonės pabaigos matyti, kad visų ieškovų, esančių šios įmonės kreditoriais, reikalavimai nepatenkinti, o įmonė turto neturi. Bankroto byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 24 d. nutartimi UAB „Eurodebt Lt“ iškėlė bankroto bylą, 2017 m. vasario 8 d. nutartimi patvirtino kreditorių finansinius reikalavimus, kuriuos patikslino vėlesnėmis nutartimis. Byloje nustatyta, kad bendra kreditorių finansinių reikalavimų suma – 46 903,83 Eur, iš jų apelianto UAB „Ekspozicijų sistemos“ - 5 149,76 Eur, apelianto UAB „TransRental“ - 9 104,30 Eur, apelianto UAB „Absoliut-Trans“ - 5 963,96 Eur.
24. Apeliantai įrodinėjo, kad bendrovės kreditoriniai reikalavimai liks nepatenkinti ir išieškojimas iš atsakovo 2018 m. sausio 12 d. Vilniaus apygardos teismas sprendimu priteistų 72.622,06 Eur lėšų neįmanomas, todėl teikiamas ieškinys dėl žalos iš atsakovo priteisimo. Pažymėtina, jo tuo atveju, kai atsakovui bendrovės vadovui pareiškia tiesioginį ieškinį kreditorius, jis turi pareigą įrodyti, kad atsakovas jam padarė individualią žalą, kuri negali būti sutapatinama su bendrovei ar (ir) visiems kreditoriams padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-540-469/2018, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi specifinis tiesioginio kreditoriaus ieškinio pagrindas yra individuali jam padaryta žala, kurią sudaro bankroto byloje neišieškotas finansinis reikalavimas.
25. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, Kasacinio teismo išaiškinimus, darytina išvada, jog apeliantai turi teisę reikšti tiesioginį ieškinį atsakovui dėl žalos atlyginimo. Tačiau Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad reiškiant tiesioginį kreditoriaus ieškinį juridinio asmens vadovui dėl individualiai kreditoriui padarytos žalos atlyginimo CK 6.263 straipsnio pagrindu turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą (kreditoriaus klaidinimą, apgaulingos informacijos teikimą bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais) ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek kitus juridinio asmens kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-540-469/2018).
26. Tokį reikalavimą pareiškęs kreditorius turi įrodyti ne tik bendrąsias deliktinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai)), tačiau visų pirma privalo įrodyti konkrečiai į jį nukreiptų nesąžiningų veiksmų, lėmusių žalos atsiradimą, atlikimą, t. y. kad to asmens neteisėtais veiksmais buvo siekiama padaryti žalos konkrečiai tam subjektui (kreditoriui), o ne visiems bendrovės kreditoriams, sumažinant bendrovės turto masę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-378/2017).
27. Kaip matyti iš nurodytų aplinkybių, apeliantai (kreditoriai) neįrodinėjo ir neįrodė, kad atsakovas padarė tiesioginę žalą kiekvienam kreditoriui konkrečiai – apeliantams (CK 6.263 straipsnio pagrindu). Priešingai, apeliantai nurodo, kad pagal bankroto administratoriaus pareikštą ieškinį priteistos sumos nepakaks jų kreditoriniams reikalavimams padengti. Taip pat ieškovai, atsižvelgdami į bankroto administratoriaus prašymą dėl pabaigos, ieškinyje nurodo, jog bendrovė būtų buvusi pajėgi atsiskaityti su ieškovais iki bankroto bylos jai iškėlimo tuo atveju, jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs savo pareigas, susijusias su bendrovės valdymu, tame tarpe nebūtų pasisavinęs 72.522,06 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovų ieškinyje nurodomi atsakovo neteisėti veiksmai, susiję su netinkamu įmonės valdymu, nėra nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą, t. y. atsakovo veiksmų galimas neteisėtumas nepasireiškia specifiškai kiekvieno apelianto (kreditoriaus) atžvilgiu, bet vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek ir kitus UAB „Eurodebt Lt“. Apeliantų nurodomi atsakovo neteisėti veiksmai yra bendras pareigos bendrovei CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu pažeidimas. Šios pareigos nevykdymas yra konstatuotas įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos teismo sprendime civilinėje byloje Nr. e2-902-450/2018. Šiame sprendime teismas padarė išvadą, kad atsakovas K. N., kaip Eurodebt LT, UAB valdymo organas neperduodamas bankroto administratoriui duomenų apie tai, kad į jo asmeninę sąskaitą pervestus pinigus 72 522,06 Eur būtų panaudojęs įmonės prekėms ir/ar paslaugoms apmokėti, pinigų į sąskaitą negrąžino, netinkamai atliko jam pavestas pareigas, kas lėmė žalos atsiradimą – įmonė prarado turtą – 72 522,06 Eur (CK 2.87 str. 7 d.). Taigi, 72 522,06 Eur mokėjimo pavedimas į atsakovo sąskaitą ir šios skolos įmonei negrąžinimas negali būti vertinamas kaip konkrečiai į apeliantus nukreiptas nesąžiningas veiksmas. Atitinkamai, nėra pagrindo konstatuoti ir jos buvusio vadovo tiesioginės atsakomybės sąlygų. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantų ieškinį atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.
28. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patyrė 330 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas solidariai. Pažymėtina, jog solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų numatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnis). Todėl bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos solidariai iš ieškovų. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad proceso teisės normose nenustatyta solidariosios prievolės bylinėjimosi išlaidoms mokėti, todėl šios išlaidos priteisiamos ne solidariai, o nustatant konkrečias mokėtinas dalis (LAT 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-701/2015, LAT 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2011). Atsakovai lygiais pagrindais naudojasi įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis ir vykdo pareigas. Dėl to iš bylą pralaimėjusių atsakovo bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos lygiomis dalimis (LAT 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012). Kadangi atsakovo bylinėjimosi išlaidos pagrįstos leistinais rašytiniais įrodymais, jam bylinėjimosi išlaidos priteistinos lygiomis dalimis iš kiekvieno apelianto, tai yra, po 110 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Atsakovui K. N., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovų UAB „Ekspozicijų sistemos“, į. k. 123923994, UAB „TransRental“, 300545345, ir UAB „Absolut-Trans“, į. k. 302381250, lygiomis dalimis priteisti 330 Eur bylinėjimosi išlaidų, tai yra, po 110 Eur, iš kiekvieno ieškovo.
Teisėjos Rita Kisielienė
Liuda Uckienė
Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė