Civilinė byla Nr. e2S-941-555/2024

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08915-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.3.4.3; 2.3.4.4.3; 3.1.18.2.13; 3.1.18.8;

3.3.2.4; 3.3.2.5

 (S)

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                              

 

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. birželio 18 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-854-584/2024 pagal ieškovo M. S. patikslintą ieškinį atsakovei E. S. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo ir atsakovės E. S. priešieškinį ieškovui M. S. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir

 

Apeliacinės instancijos teismas

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovas M. S. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas panaikinti santuokos, sudarytos tarp jo ir atsakovės E. S. (ikisantuokinė pavardė B.) (duomenys neskelbtini) Utenos (duomenys neskelbtini) bažnyčioje, apskaitos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės, paliekant atsakovei santuokinę pavardę S., nustatyti dukters E. S. gyvenamąją vietą su atsakove, priteisti dukters naudai iš ieškovo 280 Eur dydžio išlaikymą, teikiamą kas mėnesį iki duktė sulauks pilnametystės; uzufrukto teise šių lėšų tvarkytoja paskirti atsakovę, nustatyti tėvo M. S. ir dukters bendravimo grafiką, padalinti santuokos metu įgytą turtą ir sutuoktinių prievoles ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Atsakovė E. S. kreipėsi į teismą su priešieškiniu, prašydama panaikinti sudarytos santuokos (duomenys neskelbtini) tarp jos ir ieškovo M. S. (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje apskaitos įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės, neskiriant laiko susitaikymui; atsakovei palikti santuokinę pavardę – S., nustatyti vaiko E. S. gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš ieškovo išlaikymą E. S. naudai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, po 350 Eur dydžio išlaikymą už laikotarpį nuo 2023 m. rugpjūčio 9 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d., ir po 414 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis už̌ laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki E. S. pilnametystės, indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, E. S. priteisto išlaikymo ir lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti E. S., nustatyti ieškovo bendravimo su E. S. tvarką, padalinti santuokos metu įgytą turtą ir sutuoktinių prievoles ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3.       Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – ieškovui M. S. uždrausta išsivežti vaiką E. S. iš jos gyvenamosios vietos su nakvyne.

4.       Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta laikina nepilnamečio vaiko E. S. gyvenamoji vieta su ieškove E. S. iki kol bus išnagrinėta civilinė byla ir priimtas galutinis teismo sprendimas, priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui E. S. iš ieškovo M. S. po 280,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2023 m. rugpjūčio 10 d.) iki sprendimo civilinėje byloje priėmimo, atsakovę paskiriant nepilnamečiui vaikui priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

5.       Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 11 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta laikina ieškovo ir dukters bendravimo tvarka, pagal kurią: 1) kiekvieną savaitę tėvas pasiima dukterį antradieniais ir ketvirtadieniais 17 val. iš vaiko ugdymo įstaigos (pasibaigus užsiėmimams) arba gyvenamosios vietos ir sugrąžina vaiką į gyvenamąją vietą tomis pačiomis dienomis 20 val.; 2) porinėmis savaitėmis tėvas pasiima dukterį iš jos gyvenamosios vietos šeštadieniais ir sekmadieniais 10 val. ir sugrąžina ją į gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20 val.

6.       Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nutartimi pakeistos Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 2 d. bei 2023 m. rugsėjo 11 d. nutarčių dalys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatyta laikina ieškovo ir dukters bendravimo tvarka 2023 m. švenčių dienomis, t. y. ieškovas dukterį paima iš jos gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos per Šv. Kūčias, 2023 m. gruodžio 24 d. 10 val. ryte ir sugrąžina į jos gyvenamąją vietą ar kitą šalių sutartą vietą 2023 m. gruodžio 25 d. 15 val.

7.       Ieškovas M. S. kreipėsi į teismą su prašymu, kuriuo prašė nustatyti laikiną jo ir dukters bendravimo tvarką, numatant bendravimą elektroninių ryšių priemonėmis bei bendravimą kalendorinių švenčių dienomis, tuo pačiu pakeičiant Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį dėl draudimo išsivežti vaiką ir prašo nustatyti tokią bendravimo tvarką: 1) kiekvieną savaitę tėvas pasiima dukterį antradieniais ir ketvirtadieniais apie 17 val. iš vaiko ugdymo įstaigos (pasibaigus užsiėmimams) arba gyvenamosios vietos, o mama E. S. tomis pačiomis dienomis 20 val. vakare pasiima dukterį iš tėvo gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos; 2) porinėmis savaitėmis tėvas pasiima dukterį iš jos gyvenamosios vietos šeštadieniais 10 val., o mama pasiima dukterį iš tėvo gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos sekmadieniais 20 val.; 3) mama E. S. sudaro galimybę tėvui M. S. bendrauti su dukterimi E. S. elektroninių ryšių priemonėmis, t. y. vaizdo skambučiu savaitės dienomis – trečiadieniais ir tais savaitgaliais, kai tėvas nepraleidžia laiko su dukterimi; 4) jeigu duktė suserga ir tuo metu nelanko ugdymo įstaigos, mama E. S. sudaro tėvui M. S. galimybę pabendrauti su dukterimi elektroninių ryšių priemonėmis – pasikalbėti vaizdo skambučiu; 5) Šv. Velykų dieną (sekmadienį) tėvas M. S. pasiima dukterį iš mamos gyvenamosios vietos 10 val. ryte, o mama E. S. pasiima dukterį kitą švenčių dieną – pirmadienį 20 val. vakare iš tėvo gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos, prašymą nagrinėti skubiai. Ieškovas nurodė, kad pasikeitė faktinės aplinkybės ginčo šalių gyvenime, t. y. atsakovė išsikėlė iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), kas turėjo įtakos bendravimo tvarkos laikymuisi ir tinkamam vykdymui; pagal galiojančią laikiną bendravimo tvarką itin minimaliai bendraujant su dukterimi tarp tėvo ir dukters atsiranda emocinė distancija, kas yra neteisinga tiek siekiančio bendrauti su vaiku tėvo, tiek vaiko atžvilgiu. Ieškovas negali pasiekti jokio rezultato bendravime su dukterimi, jeigu tai detaliai neaptarta teismo nutartimi. Anot ieškovo, pagal dabar galiojančios bendravimo tvarkos nuostatas, tik tėvas yra toji šalis, kuris važinėja tiek pasiimti dukterį, tiek sugrąžinti dukterį į mamos gyvenamąją vietą. Tokiu atveju nepatogu tik vienam iš tėvų nuolat važinėti, juo labiau, kai atsakovė, remdamasi pasikeitusiais tarpusavio santykiais, dar kartais linkusi piktnaudžiauti tokia padėtimi.

8.       Atsakovė E. S. prašė ieškovo prašymą atmesti. Dėl įpareigojimo pasiimti vaiką iš tėvo gyvenamosios vietos nurodė, kad tokį prašymą tenkinus, visi su vaiko poreikių užtikrinimu susiję aspektai būtų perkelti išimtinai tik atsakovei. Esant nustatytai dabartinei bendravimo tvarkai, ieškovui niekada nėra tekę vykti į kitą miestą pasiimti dukros, ieškovas nėra toji šalis, kuris vienintelis ir nuolat važiuoja tiek pasiimti dukterį, tiek ją sugrąžinti į atsakovės gyvenamąją vietą, atsakovei nuolatos tenka pareiga visur nuvežti vaiką. Dėl reikalavimo užtikrinti bendravimą elektroninėmis ryšio priemonėmis nurodė, kad tokių laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nesukels jokių padarinių, kadangi atsakovė jau sudaro visas galimybes ieškovui bendrauti elektroninių ryšių priemonėmis su dukra. Dėl nakvynių atsakovė pažymėjo, kad toks ieškovo reikalavimas atitiktų jo, bet ne mažamečio vaiko interesus. Dukra dėl savo amžiaus, psichologinių aspektų, fiziologinio poreikio žindyti nėra pasirengusi būti atskirta nuo motinos naktimis, nes jokio pereinamojo laikotarpio, tokiems mažametei jautriems įvykių pokyčiams nebuvo. Ieškovas nesugeba pasirūpinti vaiku, sutrikdo dienos režimą, nesupranta, kada vaikas serga, naktį negirdi, kai vaikas verkia, todėl vaiko nakties praleidimas pas ieškovą neužtikrins mažametės interesų. Dėl ieškovo prašymo dalies leisti vaikui praleisti su ieškovu Šv. Velykas nurodė, kad ieškovas yra suinteresuotas pasiimti dukterį būtent tik šventiniais laikotarpiais (tiek Šv. Kučių, tiek šiuo metu – Šv. Velykų laiku).

9.       Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje nurodė, kad duomenų apie netinkamą vaiko tėvo pareigų atlikimą, ar diagnozuotas ligas, dėl kurių jis negalėtų rūpintis vaiku, neturi. Svarbu užtikrinti skyrium gyvenančio tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimą, siekiant išsaugoti vaiko artimą ryšį su šeimos nariais. Šiuo metu galiojanti laikina bendravimo tvarka nėra maksimali ir yra ribojanti tėvo ir dukros bendravimą.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

10.       Kauno apylinkės teismas 2024 m. kovo 28 d. nutartimi ieškovo M. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo patenkino iš dalies: pakeitė Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutarties ir 2023 m. rugsėjo 11 d. nutarties dalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatė laikiną M. S. ir dukters bendravimo tvarką: 1) kiekvieną savaitę tėvas M. S. pasiima dukterį E. S. antradieniais ir ketvirtadieniais apie 17 val. iš vaiko ugdymo įstaigos (pasibaigus užsiėmimams) arba gyvenamosios vietos, o mama E. S. tomis pačiomis dienomis 20 val. vakare pasiima dukterį iš tėvo gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos; 2) porinėmis savaitėmis tėvas pasiima dukterį M. S. pasiima dukterį E. S. iš jos gyvenamosios vietos šeštadieniais 11 val., o mama E. S. pasiima dukterį iš tėvo gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos sekmadieniais 12 val.; 3) mama E. S. sudaro galimybę tėvui M. S. bendrauti su dukterimi E. S. elektroninių ryšių priemonėmis, t. y. vaizdo skambučiu savaitės dienomis – trečiadieniais ir tais savaitgaliais, kai tėvas nepraleidžia laiko su dukterimi; 4) jeigu duktė suserga ir tuo metu nelanko ugdymo įstaigos mama E. S. sudaro tėvui M. S. galimybę pabendrauti su dukterimi elektroninių ryšių priemonėmis – pasikalbėti vaizdo skambučiu; 5) 2024 m. Šv. Velykų dieną (sekmadienį) tėvas M. S. pasiima dukterį iš mamos E. S. gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos 10 val. ryte, o mama E. S. pasiima dukterį E. S. kitą švenčių dieną – pirmadienį 15 val. iš tėvo gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos.

11.       Teismas nustatė, kad šiuo metu teismo nustatytoje bendravimo tvarkoje neaptartas skyrium gyvenančio tėvo bendravimas ilgesnių kalendorinių švenčių dienomis, t. y. Šv. Velykų laikotarpiu, bendravimas elektroninėmis ryšio priemonėmis ir vaiko atvežimo-pasiėmimo iš tėvo gyvenamosios vietos tvarka, kas laikytina atskirai gyvenančio tėvo teisių ir nepilnamečio vaiko interesų pažeidimu, todėl toks trūkumas turi būti pašalintas.

12.       Teismas atsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovė pakeitė savo gyvenamąją vietą ir dabar gyvena (duomenys neskelbtini). Atsakovės priimtas sprendimas pakeisti gyvenamąją vietą apsunkino ieškovo galimybes maksimaliai bendrauti su nepilnamečiu vaiku, puoselėti su vaiku artimą, pasitikėjimu pagrįstą ryšį, kaip tai buvo įmanoma šalims gyvenant viename mieste bei viename turto objekte. Tuomet ir šalių nepilnamečio vaiko kelionė iš vieno tėvo pas kitą neužtrukdavo, tuo tarpu atsakovei apsigyvenus (duomenys neskelbtini), kelionė automobiliu ar viešuoju transportu trunka ilgiau, dėl to tiesioginiam bendravimui su vaiku, įvertinus vaiko rėžimą bei kelionei reikalingą laiką, lieka mažiau laiko. Teismas sprendė, kad teisinga ir sąžininga būtų nustatyti, jog šalims apsigyvenus skirtingose vietovėse, būtent atsakovei tektų pareiga savo sąskaita pasiimti vaiką iš tėvo gyvenamosios vietos. Teismas pažymėjo, jog šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis, spręsdamos su nepilnamečiais vaikais susijusius klausimus, todėl nustačius atsakovei pareigą pasiimti vaiką iš tėvo gyvenamosios vietos, jai kartu teks skirti daugiau aktyvių pastangų vaiko motyvavimui bendrauti su tėvu bei šio bendravimo užtikrinimui.

13.       Teismas sprendė, kad atsakovė nurodydama, jog yra pažeidžiamas vaiko dienos režimas, tinkamas poreikių tenkinimas, neįrodė, jog vaikui tą savaitgalį, kurį jis praleidžia su ieškovu, nebūtų užtikrinami vaiko poreikiai, tokie kaip pastovus dienos rėžimas ir pan. Aplinkybės, kad vaikas patiria įtampą po nakvynių pas tėvą yra nurodomos atsakovės. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas darytų neigiamą įtaką šalių mažamečiam vaikui ar tai, kad jo gyvenamojoje vietoje aplinka būtų nesaugi vaikui; ieškovas ilgą laiką jau vykdė bendravimą su vaiku laikinųjų apsaugos priemonių pagalba, jokių laikinosios bendravimo tvarkos pažeidimų vaiko atžvilgiu nenustatyta; byloje nėra duomenų, kad ieškovas per susitikimus su dukra bendrautų netinkamai, ar toks bendravimas darytų vaikui kokią nors žalą, kenktų; byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų nepajėgus užtikrinti vaiko auklėjimo ir gerovės, todėl turi būti nustatytas kuo maksimalesnis skyrium gyvenančio tėvo ir vaiko bendravimas. Tačiau teismas, atsižvelgęs į vaiko amžių (3,5 m.), nutarė, kad pokyčiai šiuo metu galiojančioje bendravimo tvarkoje turi būti įvedami palaipsniui, dėl šių priežasčių (vaiko amžius, ankstesnis nebendravimas tokiu intensyvumu), vaiko poreikius esamojoje situacijoje geriausiai užtikrintų laikinoji bendravimo tvarka, kai porinėmis savaitėmis tėvas pasiima dukterį iš jos gyvenamosios vietos šeštadieniais 11 val., o mama pasiima dukterį iš tėvo gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos sekmadieniais 12 val., taip iš dalies užtikrinant vaiko žindymo poreikius.

14.       Remiantis iš esmės tais pačiais motyvais, t. y. kad būtų nustatytas kuo maksimalesnis skyrium gyvenančio tėvo ir vaiko bendravimas, ieškovo prašymas nustatyti, kad mama sudaro galimybę tėvui bendrauti su dukterimi elektroninių ryšių priemonėmis, t. y. vaizdo skambučiu savaitės dienomis – trečiadieniais ir tais savaitgaliais, kai tėvas nepraleidžia laiko su dukterimi ir jeigu duktė suserga ir tuo metu nelanko ugdymo įstaigos, mama sudaro tėvui galimybę pabendrauti su dukterimi elektroninių ryšių priemonėmis – pasikalbėti vaizdo skambučiu, patenkintas. Be to, kaip teismas nustatė iš šalių procesinių dokumentų, šalys bendro sutarimo dėl laikinos bendravimo tvarkos savarankiškai nepasiekia.

15.       Teismas 2023 m. gruodžio 20 d. nutartimi buvo nustatęs laikiną vaiko bendravimo tvarką su skyriumi gyvenančiu tėvu dėl 2023 m. Šv. Kalėdų šventimo su tėvu, tačiau šios tvarkos nepavyko įvykdyti. Teismas, iš esmės vadovaudamasis tais pačiais motyvais, kad leidimas su ieškovu švęsti Šv. Velykas užtikrins galimybę vaikui megzti ryšį su seneliais iš ieškovo pusės ir susipažinti su kitais tėčio artimaisiais giminaičiais, be to, kad vaikas Kūčias ir Šv. Kalėdas praleido su mama nutarė, jog 2024 m. Šv. Velykų dieną (sekmadienį) tėvas pasiima dukterį iš mamos gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos 10 val. ryte, o mama pasiima dukterį kitą švenčių dieną – pirmadienį 15 val. iš tėvo gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos. Teismas pažymėjo, kad ieškovo prašymas bendravimo laiką pirmadienį nustatyti iki 20 val., atsižvelgiant į kelionės laiką ir tokio amžiaus vaikų dienos režimą, neatitiktų mažamečio vaiko interesų. 

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai  

 

16.       Atskiruoju skundu atsakovė E. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. nutarties dalį dėl dukters nakvynių pas ieškovą, kuri išdėstyta taip: „porinėmis savaitėmis tėvas pasiima dukterį M. S. pasiima dukterį E. S. iš jos gyvenamosios vietos šeštadieniais 11 val., o mama E. S. pasiima dukterį iš tėvo gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos sekmadieniais 12 val.“ ir šioje dalyje klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovo prašymo dalį dėl dukters nakvynių pas ieškovą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1.                      Nustatyta laikina ieškovo bendravimo su dukra tvarka, į kurią patenka ir mažametės nakvynės pas ieškovą, neatitinka mažamečio vaiko interesų – ji pažeidžia bei apriboja mažametės fiziologinius poreikius. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laikiną ieškovo ir dukters bendravimo tvarką, nepaisė laikinųjų apsaugos priemonių tikslų – nepažeisti nepilnamečio vaiko interesų ir nustatė tokią laikiną bendravimo tvarką, kuri faktiškai padarys žalą mažamečio vaiko tiek psichinei būklei, tiek uždraus mažametės fiziologinį poreikį žindyti, taigi – maitintis motinos pienu.

16.2.                      Mažametė negali būti atskirta nuo motinos – atsakovės nei savaitgaliais, nei kitomis darbo ir (ar) švenčių, nedarbo dienomis, daugiau kaip 12 val., dėl objektyvių aplinkybių – fiziologinio mažametės poreikio būti žindomai. Atsakovė vis dar žindo mažametę dukrą, kadangi mažametė rodo poreikį būti žindomai, mažametė dažnai serga ir žindymas padeda ne tik apsisaugoti nuo įvairių ligų, bet ir suteikia mažametei saugumo jausmą. Tai, kad mažametė yra faktiškai žindoma atsakovės krūtimi ir ją rekomenduojama toliau žindyti, taip neatskiriant mažametės nuo atsakovės daugiau kaip 12 val., patvirtina ir R. S., Tarptautinės žindymo konsultantės – IBCLC, psichoterapijos praktikės patvirtinimas, kuriame yra aiškiai nurodyta, kad yra rekomenduojama „tęsti žindymą, kad būtų užtikrintas žindomo vaiko poreikis gauti mamos pieną dėl ligų̨ ir alergijų prevencijos, psichinės sveikatos bei vaiko imuninės sistemos stiprinimo. Dukra negali būti atskirta nuo mamos ilgiau kaip 12 val., kad būtų palaikomas žindymas ir tokiu būdu užtikrinamos mažamečio vaiko teisės į geriausią sveikatos apsaugą.

16.3.                      Pirmosios instancijos teismas, nustatęs laikiną ieškovo ir dukros bendravimo tvarką, į kurią patenka mažametės nakvynės pas ieškovą – apribojo mažamečio vaiko instinktyvų, nekontroliuojamą fiziologinį poreikį maitintis, t. y. būti žindomai. Skundžiama nutartimi yra apribojamas ne tik mažametės būtinasis fiziologinis poreikis maitintis, t. y. būti žindomai, bet ir inicijuojami bylos šalių kalti veiksmai dėl vaiko fiziologinių poreikių neužtikrinimo. Tai, kad dukters nakties praleidimas pas ieškovą gali sukelti jai žalą pažymėjo ir teismas 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartyje, ieškovo atžvilgiu pritaikęs laikinąją apsaugos priemonę – draudimą ieškovui išsivežti dukrą iš gyvenamosios vietos su nakvyne.

16.4.                      Ieškovui yra nustatyta pigmentinio retinito liga, kuri pasireiškia akipločio susiaurėjimu ir naktiniu aklumu (užkliūnama už laiptų, šaligatvio, asmuo, turintis šią ligą, nemato žmogaus rankos, kai jis mojuoja, sunkiai suranda daiktus, kurie nukrito ir t. t., įprastai asmenims, norint prisitaikyti prie silpno apšvietimo, prireikia maždaug 20 minučių, tačiau asmenims, turintiems pigmentinio retinito ligą, tai gali užtrukti daug ilgiau arba visai neįvykti). Dukrai esant vos trejų metų amžiaus vis dar reikalinga pagalba nakties metu, dėl ieškovo turimos ligos (itin riboto matymo prieblandoje, aklumo tamsoje), ieškovas negali pilna apimtimi pasirūpinti mažamete nakties metu. Dėl ieškovo turimos ligos, tuo metu, kai dar ieškovas ir atsakovė gyveno kartu, visais mažametės dukters poreikiais nakties metu rūpindavosi išimtinai tik atsakovė.

16.5.                      Mažamečiam vaikui yra reikalingas pereinamasis laikotarpis, siekiant įgyvendinti tokią bendravimo tvarką, kai mažametis vaikas lieka su nakvynėmis pas ieškovą. Dukra yra vos trejų metų amžiaus mažametis vaikas, turintis itin glaudų ryšį su motina – atsakove, staigus įvykių pokytis, t. y. atskyrimas nuo motinos – atsakovės, nakties praleidimas be jos, žindymo nutraukimas, nesant jokio pereinamojo laikotarpio ir pasiruošimo nakvynėms, gali sukelti mažamečiam vaikui žalos. Atsakovė kreipėsi į ieškovą su siūlymu kreiptis į specialistus dėl dukters paruošimo nakvynėms, dėl pereinamojo laikotarpio, siekiant išvengti dukrai žalos, dėl nakvynių pas ieškovą, padarymo.

16.6.                      Dukters nakties praleidimas pas ieškovą daro žalą jos tiek psichinei, tiek fizinei būklei, o tai patvirtina faktinės aplinkybės bei byloje esantys įrodymai, kuriuos teismas turėjo vertinti. Dukra po nakvynių (ir, tikėtina, jų metu) pas ieškovą patiria stresą: po naktinių susitikimų su ieškovu mažametė savanoriškai vengia būti atskirta nuo atsakovės, net ir jai saugioje aplinkoje, po naktinių susitikimų su ieškovu, mažametė apskritai vengdavo matytis su juo net ir dienos metu. Po nakvynių pas ieškovą, dukra būdavo išsigandusi, nenorėdavo atsitraukti nuo atsakovės, nenorėjo eiti į ugdymo įstaigą (darželį), dukra nenoriai kalbėjosi su specialistais atskirai nuo atsakovės, susidūrė su streso sukeliamomis ligomis. Šiuo metu dukra atsisako likti su nakvynėmis pas ieškovą, o apie tai prakalbus, į tai mažametė jautriai reaguoja (neramiai miega naktimis, nakties metu šaukiasi atsakovės).

17.       Ieškovas M. S. pateikė atsiliepimą į atsakovės atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. nutarties dalį dėl dukters nakvynių pas ieškovą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

17.1.                      Pirmosios instancijos teismo argumentai dėl dukters nakvynių pas ieškovą yra racionalūs, įvertinus tėvų (tiek atsakovės, tiek ieškovo) ir mergaitės interesų pusiausvyrą bei įvertinus visas faktines aplinkybes, kuriomis šalys gyvena santuokos nutraukimo metu, t. y., tas pats teismas nagrinėja šalių santuokos nutraukimo bylą, todėl jam geriausiai žinomos visos faktinės aplinkybės, dėl ko teismas tikrai priėjo pagrįstos išvados dėl galimybės (ir ribų) keisti dabar galiojančią laikiną tėvo ir dukters bendravimo tvarką.

17.2.                      Laikinoji bendravimo tvarka nustatoma tam, kad vaikas šalių santuokos nutraukimo proceso metu, šalims gyvenant skyrium, neprarastų ryšio su kuriuo nors iš tėvų, t. y., šiuo atveju su tėvu. Byloje jau nustatyta, kad atsakovė deda aktyvias pastangas dėl tėvo ir dukters susitikimų ribojimo, t. y., 2023 m. gruodžio 20 d. nutartis dėl tėvo pasiėmimo dukters Šv. Kalėdų laikotarpiui buvo neįvykdyta, kadangi atsakovė neperdavė dukters nutartyje nurodytu metu, taip pat buvo neįvykdyta ir šios, atsakovės skundžiamos nutarties dalis dėl dukters perdavimo ieškovui per Šv. Velykų laikotarpį, kadangi atsakovė vėl neperdavė dukters.

17.3.                      Atsakovė kalba apie pereinamąjį laikotarpį, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog šalys gyvena skyrium nuo 2023 m. rugpjūčio mėn., tačiau per šį laikotarpį atsakovė nepadėjo jokių realių pastangų, kad būtų kuriamas dukters ryšys su tėvu. Priešingai, atsakovė nuolat sugalvoja vis naujų kliūčių, kad tėvo ir dukters bendravimas nevyktų sklandžiai. Tėvas per šį laikotarpį net du kartus kreipėsi į teismą dėl laikinosios bendravimo tvarkos keitimo (abu kartus laikinoji bendravimo tvarka buvo pakeista). Tuo tarpu ieškovas dėjo ir deda kitas aktyvias pastangas atkuriant – stiprinant savo ir dukters ryšį, yra motyvuotas gilinti tėvystės įgūdžius, apsisaugoti ir apsaugoti dukterį nuo galimų nutolimo bei tėvo atstūmimo pasekmių, kad tėvo ir dukters ryšys tėvo pastangomis iš esmės nebūtų prarastas. Šiems veiksmams tėvui reikalinga gauti teismo nutartį, ką ir turėdamas tėvas negali įgyvendinti nutartimi jam suteiktų teisių.

17.4.                      Ieškovui kitą dieną pasikalbėjus su dukterimi (nepavykus praleisti su dukterimi savaitgalio su nakvyne), nuskambėjo mergaitės baimė nakvoti pas tėvą. Tai reiškia, jog motina formuoja mergaitei mintis, kad yra pagrindo bijoti. Perteikia tam tikrą nakvynių viziją taip, kad vaikas būtų įbaugintas. Arba motina visiškai kritiškai nevertina savo elgesio, arba asmenybė yra tokia ribota, kad negeba suvokti galimų savo elgesio pasekmių. Tokiais veiksmais daroma didžiulė žala dukters ir tėvo santykiams apskritai. Nesuvokiama, kokio tikslo siekia atsakovė. Ir tuo pačiu jau nėra aišku, kokiomis teisinėmis priemonėmis ieškovui su tuo kovoti.

17.5.                      Prie atskirojo skundo atsakovė pateikė priedą – ant paprasto balto lapo atspausdintą lakonišką tekstą, kurį pasirašo asmuo vardu ir pavarde L. R., prie kurios nurodoma „psichologė“. Tačiau pateiktame rašte nėra jokių nuorodų į surašiusį asmenį kaip specialistą, tai nėra įstaigos blankas, nėra žinoma surašiusio asmens kvalifikacija. Vertinant patį tekstą, nurodoma, jog rekomendacijos parengtos „pagal papasakotą mamos įvykių eigą“, kas šiuo atveju yra visiškai nepatikima jau vien dėl konfliktiškų šalių santykių. Bet kuriuo atveju, tokių psichologo rekomendacijų teisinė reikšmė abejotina dėl informacijos trūkumo ir fragmentiškumo. Šios bylos kontekste svarbu objektyviai įvertinti piktybišką motinos elgesį, nes jos elgesys yra nukreiptas tikslu sukurti emocinę distanciją tarp tėvo ir dukters, kad ilgainiui būtų prarastas jų tarpusavio ryšys. Esant pagrįstų ir objektyvių abejonių dėl tokių rekomendacijų pagrįstumo, jos neturi būti vertinamos byloje, kadangi tai nėra teismo paskirtas specialių žinių turintis asmuo – psichologas, kuriam pavesta duoti išvadą atitinkamu bylos klausimu.

17.6.                      Atsakovė, remdamasi duomenimis dėl ieškovui diagnozuotos lakių ligos teigia, kad ieškovas negali tinkamai pasirūpinti dukterimi tamsiu paros metu. Tačiau apie savo diagnozę ieškovas papasakojo atsakovei dar iki santuokos sudarymo ir tai jai nebuvo kliūtis 2016 m. susituokti, santuokoje susilaukti dukters ir iki 2023 m. rugpjūčio mėn. gyventi drauge. Ieškovas, matydamas, kaip dažnai šia diagnoze yra remiamasi atsakovės procesiniuose dokumentuose kaip pagrindu, dėl ko neturėtų būti nustatomas tėvo ir dukters bendravimas su nakvynėmis, 2024 m. balandžio 4 d. apsilankė pas oftalmologę, kuri parengė aktualią (ne trijų metų senumo) pažymą apie jo dabartinę būklę. Pateiktame įdėtiniame lape į ambulatorinę asmens sveikatos istoriją nurodoma, jog prie gyvenimo ir darbo sąlygų ieškovas yra prisitaikęs, pablogėjimas nepastebėtas, t. y., jokių pokyčiai, kurie būtų kliūtis ieškovui gyventi normalų gyvenimą arba dirbti, nepastebėti. Dėl to atsakovės argumentai dėl ieškovo turimos diagnozės ir jos poveikio tėvo ir dukters bendravimui atmestini kaip nepagrįsti ir neparemti objektyviomis medikų išvadomis.

17.7.                      Šalims pradėjus gyventi skyrium, ieškovas liko gyventi buvusiame bendrame šeimos būste – name (duomenys neskelbtini), kur duktė turi jai visiškai įprastą aplinką, savo žaislus, savo baldus, todėl nakvynės tokiame būste jai emociškai gali būti net jaukesnės ir priimtinesnės negu atsakovės šiuo metu išsinuomotame būste (duomenys neskelbtini). Dėl tokios faktinės padėties bendravimo tvarkos pakeitimai, nustatyti skundžiama nutartimi niekaip nedestabilizuoja mergaitės padėties, o atvirkščiai, sukuria jai galimybę nakvoti buvusiame šeimos bendrame būste, kur yra jos ir buvo jos tėvų namai santuokos metu.

 

         Apeliacinės instancijos teismas 

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

18.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

 

Dėl naujų įrodymų prijungimo

 

19.       Atsakovė (apeliantė) E. S. kartu su atskiruoju skundu pateikė psichologės L. R. rekomendacijas dėl E. S. nakvynių, tuo tarpu ieškovas M. S. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė susirašinėjimą su atsakove ir įdėtinį lapą į ambulatorinę asmens sveikatos istoriją.

20.       CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis) (CPK 388 straipsnis). Taigi CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis; tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

21.       Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

22.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį, imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes, į tai, kad naujai teikiamais dokumentais šalys grindžia savo argumentus apeliaciniame procese, kad nagrinėjamas ginčas susijęs su nepilnamečių vaikų teisėmis bei interesais, priima ieškovo bei atsakovės kartu su procesiniais dokumentais teikiamus rašytinius įrodymus. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl priimtų naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti.

 

Dėl ginčo esmės

 

23.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pakeistos taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

24.       Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad, ieškovo M. S. ir atsakovės E. S. pareikštų reikalavimų pagrindu, pirmosios instancijos teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko (dukters) gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo ir kt. Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi ieškovui uždrausta išsivežti nepilnametį vaiką iš jos gyvenamosios vietos su nakvyne, o 2023 m. rugsėjo 11 d. nutartimi buvo nustatyta laikina ieškovo bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarka, pagal kurią: 1) kiekvieną savaitę tėvas pasiima dukterį antradieniais ir ketvirtadieniais 17 val. iš vaiko ugdymo įstaigos (pasibaigus užsiėmimams) arba gyvenamosios vietos ir sugrąžina vaiką į gyvenamąją vietą tomis pačiomis dienomis 20 val.; 2) porinėmis savaitėmis tėvas pasiima dukterį iš jos gyvenamosios vietos šeštadieniais ir sekmadieniais 10 val. ir sugrąžina ją į gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20 val.

25.       Ieškovo prašymu, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pakeitė Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutarties ir 2023 m. rugsėjo 11 d. nutarties dalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatė laikiną M. S. ir dukters bendravimo tvarką: 1) kiekvieną savaitę tėvas M. S. pasiima dukterį E. S. antradieniais ir ketvirtadieniais apie 17 val. iš vaiko ugdymo įstaigos (pasibaigus užsiėmimams) arba gyvenamosios vietos, o mama E. S. tomis pačiomis dienomis 20 val. vakare pasiima dukterį iš tėvo gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos; 2) porinėmis savaitėmis tėvas pasiima dukterį M. S. pasiima dukterį E. S. iš jos gyvenamosios vietos šeštadieniais 11 val., o mama E. S. pasiima dukterį iš tėvo gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos sekmadieniais 12 val.; 3) mama E. S. sudaro galimybę tėvui M. S. bendrauti su dukterimi E. S. elektroninių ryšių priemonėmis, t. y. vaizdo skambučiu savaitės dienomis – trečiadieniais ir tais savaitgaliais, kai tėvas nepraleidžia laiko su dukterimi; 4) jeigu duktė suserga ir tuo metu nelanko ugdymo įstaigos mama E. S. sudaro tėvui M. S. galimybę pabendrauti su dukterimi elektroninių ryšių priemonėmis – pasikalbėti vaizdo skambučiu; 5) 2024 m. Šv. Velykų dieną (sekmadienį) tėvas M. S. pasiima dukterį iš mamos E. S. gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos 10 val. ryte, o mama E. S. pasiima dukterį E. S. kitą švenčių dieną – pirmadienį 15 val. iš tėvo gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos.

26.       Apeliantė E. S., nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi dėl dukters nakvynių pas ieškovą, t. y. dėl nutarties dalies, kuria nustatyta, kad: „porinėmis savaitėmis tėvas pasiima dukterį M. S. pasiima dukterį E. S. iš jos gyvenamosios vietos šeštadieniais 11 val., o mama E. S. pasiima dukterį iš tėvo gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos sekmadieniais 12 val.“, pateikė atskirąjį skundą, jį iš esmės argumentuodama tuo, jog nustatyta laikina ieškovo bendravimo su dukra tvarka, į kurią patenka ir mažametės nakvynės pas ieškovą, neatitinka mažamečio vaiko interesų ir juos pažeidžia. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentai ir motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo.

27.       Pažymėtina, kad šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas. Jis yra būtinas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium.

28.       CK 3.65 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Kasacinio teismo išaiškinta, kad šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020, 28 punktas). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio ir CK 3.3 straipsnio nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

29.       Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Pagal CK 3.170 straipsnio nuostatas, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).

30.       Pagal kasacinio teismo praktiką teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą ir tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Taigi, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo atveju byloje nenustatyta objektyvių aplinkybių, kurioms esant negalėtų būti nustatyta ieškovo bendravimo su šalių vaiku (dukra) tvarka, leidžiant vaikui nustatytu laiku ir tvarka nakvoti pas ieškovą. Tokių aplinkybių, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nenurodė ir apeliantė. Byloje taip pat nėra duomenų, kad skundžiama nutartimi nustatytai ieškovo bendravimo su vaiku tvarkai (įskaitant nakvynes) būtų prieštaravusi ir Vaiko teisių apsaugos tarnyba.

31.       Įvertinus apeliantės atskirojo skundo argumentus, darytina išvada, kad esminis nesutikimas pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi nustatytai ieškovo bendravimo su vaiku tvarkai, leidžiant vaikui nakvoti pas tėvą (ieškovą), yra vaiko žindymas (maitinimas krūtimi). Byloje ginčo dėl to, kad apeliantė šalių mažametį vaiką, kuriam šiuo metu yra jau beveik keturi metai, dar maitina krūtimi, nėra, tokias aplinkybes patvirtina ir byloje esantys duomenys, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo neleisti vaikui nustatytu laiku ir tvarka nakvoti pas tėvą.

32.       Apeliacinės instancijos teismas nesutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo apeliantės argumentus dėl mažamečio vaiko interesų pažeidimo, t. y., kad nustatyta bendravimo tvarka pažeidžia vaiko interesus, nes vaikui pasiliekant pas ieškovą su nakvynėmis nebus galimybės užtikrinti fiziologinio vaiko poreikio būti žindomam. Nėra pagrindo nesutikti ir tai yra visuotinai pripažįstama, kad motinos pienas ir pats žindymo procesas yra nepamainomas mažo vaiko augimui bei vystymuisi ir yra skatinamas iki kuo vyresnio amžiaus, tačiau šalių vaikui yra beveik keturi metai ir neabejotinai jis jau valgo pilnavertį maistą. Tai patvirtina ir į bylą pateikta vaiko poreikių lentelė, kurioje nurodyta, kad, vaiko poreikiams užtikrinti, vien tik maisto produktams yra reikalinga 200 Eur suma per mėnesį. Taigi motinos pienas yra kaip papildoma organizmą stiprinanti priemonė, veikianti kaip maisto papildas ar vitaminai.

33.       Pažymėtina ir tai, kad abu tėvai turi tinkamai vykdyti savo tėvų pareigas bei vykdant bendravimo tvarką, derinant buvimo su vaiku laiką, vadovautis prioritetiniais vaiko interesais. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į vaiko amžių, nėra pagrindo konstatuoti, jog tėvai, laikinai, kol byla nagrinėjama teisme, neturi objektyvios galimybės suderinti vaiko poreikio gauti motinos pieną taikant alternatyvius maitinimo būdus vaiko buvimo su tėvu metu, su vaiko teise maksimaliai bendrauti su abiem tėvais pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką. Byloje taip pat nėra duomenų, kad, siekiant nedaryti pertraukų vaiko maitinime motinos pienu ir skatinant nuolatinį pieno gaminimąsi motinos organizme, vaikas bendravimo su tėvu metu taip pat negalėtų būti maitinamas ir nutrauktu motinos pienu. Taigi šiuo atveju sutikti su apeliante, kad skundžiama nutartimi nustatyta ieškovo (tėvo) bendravimo su vaiku tvarka (vaiko nakvynės pas tėvą) pažeidžia vaiko interesus, pagrindo nėra.

34.       Nesutiktina ir su apeliantės argumentu, kad tvarka, pagal kurią ieškovas turi galimybę paimti jų nepilnametį vaiką su nakvyne, nėra naudinga vaikui arba net žalinga, kadangi jis yra emociškai prisirišęs prie motinos ir nėra atskirai be jos nakvojęs, jam vis dar reikalinga nuolatinė priežiūra nakties metu, o ieškovas dėl savo akių ligos (itin riboto matymo prieblandoje, aklumo tamsoje) to nesugebėtų užtikrinti, todėl nakvynės pas ieškovą sukeltų vaikui nepaprastai didelį stresą ir įtampą. Tačiau pažymėtina, kad teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas šiuo atveju yra laikinas ginčo situacijos teisinis sureguliavimas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų tarp šalių (ieškovo ir atsakovės), kylančių dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, ypač dėl vaiko nakvynių pas ieškovą, ir siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais, palaikyti ir stiprinti tėvo ir vaiko emocinį ryšį. Be to, beveik keturių metų vaikas nebėra laikomas kūdikiu, kuriam būtina nuolatinė, nepertraukiama motinos priežiūra, todėl, nesant byloje priešingas aplinkybes pagrindžiančių objektyvių duomenų, nėra pagrindo spęsti, kad vaiko nakvynė su tėvu keltų vaikui stresą ar, kad ieškovas būtų nepajėgus užtikrinti vaiko gerovės ir jam saugios aplinkos. Priešingai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai užtikrintų vaiko teisę maksimaliai bendrauti su abiem tėvais ir galėtų prisidėti prie gyvenančio skyriumi tėvo bei vaiko emocinio ryšio stiprinimo.

35.       Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių daryti labiau tikėtiną išvadą, kad beveik keturių metų vaiko nakvynė su tėvu neatitiktų vaiko interesų tėvams gyvenant skyrium, kad tokia bendravimo tvarka būtų žalinga vaiko raidai. Be to, kaip patvirtina ir byloje esantys duomenys, ieškovui dar nei karto nebuvo sudaryta galimybė pasiimti jų vaiką su nakvyne, taigi šiuo metu spręsti apie vaiko patiriama stresą nakvynių pas ieškovą metu ar po jų taip pat nėra jokio pagrindo, todėl apeliantės teiginiai dėl nakvynių pas ieškovą vertintini kaip hipotetiniai ir nepagrįsti. Byloje nesant objektyvių įrodymų, kad vaikas išvis atsisakytų ar nenorėtų bendrauti / būti su tėvu, įvertinus vaiko amžių bei gebėjimą suvokti skirtumą tarp laiko leidimo su tėvu dienos ar nakties metu, apeliantės argumentai dėl konkretaus vaiko atsisakymo nakvoti pas tėvą taip pat vertinami kritiškai.

36.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą, teisingai nustatė visas reikšmingas aplinkybes tokio pobūdžio bylose ir prioritetą šioje ginčo situacijoje teikė būtent vaiko interesams, kartu išlaikydamas šalių interesų pusiausvyrą. Kartu pažymėtina, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją, o ginčas tarp šalių šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas iš esmės. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaikų interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium. Akcentuotina ir tai, kad ieškovui ir atsakovei nėra draudžiama gera valia kiekvieną kartą tarpusavyje susitarti patiems dėl bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarkos.

37.       Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011)

38.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atsakovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį naikinti ar pakeisti. Nurodytų motyvų pagrindu, atsakovės E. S. atskirasis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

 

39.       Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, kadangi byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo turėtas bylinėjimosi išlaidas paskirstys pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjęs iš esmės (CPK 93 straipsnis).

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėjas        Egidijus Tamašauskas