Civilinė byla Nr. e2S-855-643/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00667-2021-3

Procesinio sprendimo kategorija 2.1.4.4

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. kovo 4 d.

Vilnius

        Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Stambrauskaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto ieškovo O. Y. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo O. Y. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Real taste“ dėl darbo ginčo,

n u s t a t ė :

                                                                 I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas laikyti netekusiu galios 2020 m. gruodžio 8 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimą darbo byloje Nr. APS-131-24468, patenkinti pareiškėjo prašymą, priteisti ieškovo naudai iš atsakovės 3091,30 Eur darbo užmokesčio nepriemoką (atskaičius mokesčius), priteisti delspinigius už uždelstą atsiskaityti laikotarpį bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje buvo prašoma atnaujinti praleistą terminą ieškiniui pateikti.

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 15 d. nutartimi ieškinį priimti atsisakė.

3.       Ieškovas 2021 m. sausio 29 d. pateikė teismui atskirąjį skundą dėl 2021 m. sausio 15 d. nutarties.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2021 m. vasario 3 d. nutartimi nutarė prašymo atnaujinti terminą netenkinti bei atsisakyti priimti atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. nutarties ir jį grąžinti padavusiajam asmeniui.

5.       Teismas nutartyje nurodė, kad skundžiama nutartis per EPP sistemą ieškovo atstovams išsiųsta 2021 m. sausio 15 d. Kadangi sausio 16 d. buvo nedarbo diena, vadovaujantis CPK 1751 straipsnio 10 dalimi, laikytina, jog nutartis ieškovo atstovams įteikta 2021 m. sausio 18 d., todėl jos apskundimo terminas suėjo sausio 25 d. Atskirasis skundas dėl 2021 m. sausio 15 d. nutarties pateiktas sausio 29 d., t. y. suėjus terminui.

6.       Pažymėjo, kad priešingai nei nurodo apelianto atstovas, jam kyla pareiga domėtis teismui paduoto dokumento eiga ir tikrinti savo paskyrą elektroninėje bylos kortelėje. Teismas nenustatė priežasčių terminui atnaujinti, todėl prašymo netenkino ir atskirojo skundo nepriėmė.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

7.       Ieškovas pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartį ir priimti O. Y., atstovaujamo Lietuvos profesinių sąjungų Aljanso, juridinio asmens kodas 300135232, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), pateiktą ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme atsakovei UAB „Real taste”.

8.       Nurodo, kad, visų pirma nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. nutartimi, nurodo, kad per apsirikimą buvo nurodytas ne tas atsakovas, todėl turėjo būti vadovaujamasi trūkumų šalinimo institutu, o ne atsisakant priimti ieškinį.

9.       Pažymi, kad skundžiama nutartimi nepagrįstai nebuvo atnaujintas terminas atskirajam skundui pateikti, kadangi terminas praleistas nežymiai, 4 dienomis, nutartis Elektroniniame paslaugų portale (EPP) buvo pamatyta 2021 m. sausio 26 d., taigi terminas atskirajam skundui pateikti turi būti skaičiuojamas nuo tada, kai skundžiama nutartis buvo faktiškai įteikta (pamatyta) EPP sistemoje.

10.       Nurodo, kad nuo tada, kai LPSA teisininkė R. K., įgaliota pateikti ieškinį, jį pateikė, iki 2021 m. sausio 26 d, kai EPP sistemoje buvo pamatyta nutartis, R. K. EPP paskyra buvo neaktyvi. R. K. taip pat yra Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos pirmininkė, taigi turi įprotį naudotis Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos, kaip juridinio asmens, EPP sistema, ji tai aktyviai daro, ir kadangi bylas mato Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos EPP sistemoje, savo, kaip R. K., paskyra naudojasi rečiau. Būtent dėl to, kad R. K. savo EPP paskyra naudojasi retai, ieškinyje nurodė, kad ieškovas pageidauja, kad visus su šia darbo byla susijusius dokumentus gautų tik jo profesinė sąjunga el. paštu (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad teismai paprastai nagrinėja klausimą, ar EPP sistema buvo aktyvi (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-227-565/2021). Lietuvos profesinių sąjungų Aljanso, juridinio asmens kodas 300135232, EPP sistema apskritai neaktyvuota ir nenaudojama. Teismas, matydamas neaktyvią R. K. ir Lietuvos profesinių sąjungų Aljanso paskyrą, turėjo nutartį siųsti ir kitais būdais.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų CPK 329 straipsnis patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

12.       Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti atskirojo skundo pateikimo terminą bei atsisakyta priimti atskirąjį skundą.

13.       Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 15 d. nutartis išsiųsta R. K. per EPP 2021 m. sausio 15 d. Atskirasis skundas pateiktas 2021 m. sausio 29 d. CPK 335 straipsnio 1 dalyje numatyta, kas taip pat buvo nurodyta ir 2021 m. sausio 15 d. nutartyje, kad kai skundžiama teismo nutartis šio Kodekso nustatyta tvarka yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad CPK 1751 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta, jog įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Dėl šių nuostatų nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad nutartis faktiškai buvo pamatyta 2021 m. sausio 26 d., taigi terminas atskirajam skundui pateikti turi būti skaičiuojamas nuo šios datos. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai apskaičiavo ir nurodė, kad 2021 m. sausio 16 d. buvo nedarbo diena, taigi įteikimo diena persikėlė į 2021 m. sausio 18 d., o paskutinė diena atskirajam skundui paduoti buvo 2021 m. sausio 25 d., taigi ieškovas atskirąjį skundą pateikdamas 2021 m. sausio 29 d. praleido terminą atskirajam skundui pateikti.

14.       CPK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims. CPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Paduodant pareiškimą dėl termino atnaujinimo, kartu turi būti atliekamas procesinis veiksmas (paduodamas skundas, dokumentai ar atliekami kiti veiksmai), kuriam atlikti praleistas terminas (CPK 78 straipsnio 3 dalis). Pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas. Prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą (CPK 78 straipsnio 4 dalis).

15.       Atskirajame skunde iš esmės nurodomos tokios termino praleidimo priežastys: pateikus teismui ieškinį R. K. EPP paskyra nebuvo aktyvi, kadangi ji buvo prisijungusi prie Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos EPP sistemos, kurios atstovė taip pat yra; Lietuvos profesinių sąjungų Aljanso EPP sistema apskritai neaktyvuota ir nenaudojama, o teismas, matydamas neaktyvią R. K. ir Lietuvos profesinių sąjungų Aljanso paskyrą, turėjo nutartį siųsti ir kitais būdais; ieškinyje buvo nurodytas prašymas procesinius dokumentus siųsti elektroniniu paštu. 

16.       Sprendžiant, ar asmuo prarado teisę apskųsti teismo sprendimą dėl įstatyme nustatytos apskundimo procedūros nesilaikymo, būtina įvertinti ne tik tai, ar terminas praleistas nedaug, bet ir pažeidimą lėmusias aplinkybes, t. y. ar termino apeliaciniam (atskirajam) skundui paduoti praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės. Jeigu apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminas yra praleistas nedaug ir tik dėl tokios atsitiktinio pobūdžio aplinkybės kaip klaida, tai iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka – neturėtų prarasti. Priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2010). Jeigu terminas praleistas daug, o šalies nurodomos priežastys negali pateisinti tokio ilgo praleidimo laikotarpio, pagrindo atnaujinti terminą nėra, nes termino atnaujinimas tokiomis aplinkybėmis prieštarautų įstatymo leidėjo ketinimui ir normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2003).

17.       Pagal CPK 1751 straipsnio 9 dalį advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo įmonėms ir audito įmonėms, teismo ekspertams, nemokumo administratoriams teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie CPK nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis. Procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras.

18.       Naudojimosi EPP sistema sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklės, patvirtintos Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) „Dėl Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), panaikinančios Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 21 d. įsakymą Nr. 6P-95-(1.1) „Dėl Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių patvirtinimo“.

19.       Paslaugų gavėjas (šiuo atveju EPP sistema besinaudojantis asmuo – ieškovo atstovė) aktyvuodamas paskyrą (pirmą kartą prisijungia prie EPP sistemos ir autentifikuojasi minėtų taisyklių nustatyta tvarka), patvirtina, kad susipažino su Taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų (šiuo sutikimu kartu laikoma, kad paslaugų gavėjas sutiko gauti procesinius dokumentu jo paskyroje) (Taisyklių 7.2 punktas). Taisyklių 34 punkte numatyta, jog tuo atveju, jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs galiojantį sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti visų bylų, kuriose jis dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu. Ši nuostata netaikoma, jei paslaugų gavėjas konkrečioje byloje Taisyklių 35 punkte nustatyta tvarka atšaukia savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba Taisyklių V skyriuje nustatyta tvarka deaktyvuoja savo paskyrą. Taisyklių 35 punkte nurodyta, kad paslaugų gavėjai, neprivalantys procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, gali atšaukti savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis kiekvienoje konkrečioje byloje pateikdami bylą nagrinėjančiam teismui prašymą pakeisti procesinių dokumentų teikimo formą. Bylą nagrinėjančiam teismui nusprendus tenkinti tokį prašymą ir LITEKO pažymėjus, kad paslaugų gavėjui procesiniai dokumentai teikiami ne elektroninių ryšių priemonėmis, šios bylos procesinių dokumentų teikimas į paslaugų gavėjo paskyrą tampa nebegalimas.

20.       Taisyklių 6 ir 7 punktuose nurodyta, kad juridinį asmenį paslaugų gavėju Liteko VEP posistemyje registruoja šio juridinio asmens vadovas ar kitas teisėtas atstovas, nurodytas Juridinių asmenų registre, arba teismas šių taisyklių III skyriuje nustatyta tvarka. Juridinio asmens paskyrą aktyvavęs fizinis asmuo tampa šio juridinio asmens paslaugų gavėjo administratoriumi. Paslaugų gavėjas, juridinio asmens vadovas, kitas teisėtas atstovas, nurodyti Juridinių asmenų registre (kai paslaugų gavėjas yra juridinis asmuo) ar paslaugų gavėjo administratorius, kuriam yra suteikti prisijungimo duomenys, aktyvuoja paskyrą, kai pirmą kartą prisijungę prie Liteko VEP posistemio ir autentifikavęsi šių taisyklių nustatyta tvarka, atlieka Taisyklėse nurodytus veiksmus. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos Liteko, Lietuvos profesinių sąjungų Aljanso įgaliota teisininkė R. K. turi aktyvuotą Liteko VEP posistemio paskyrą, kas, atsižvelgiant į nurodytas taisyklių nuostatas, laikytina tinkamu Liteko VEP posistemio administravimu, juo labiau, kad ir ieškinys buvo pateiktas būtent šiomis elektroninėmis ryšių priemonėmis Aljanso vardu. Taigi, Lietuvos profesinių sąjungų Aljanso įgaliota teisininkė R. K. yra sudariusi sutartį su teismų informacinės sistemos valdytoju, yra EPP sistemos vartotoja. Byloje nėra duomenų, jog šis asmuo būtų pasinaudojęs Taisyklių 35 punkte numatyta teise atšaukti sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Liteko sistemoje nurodyta, jog R. K. gali matyti civilinės bylos medžiagą, tai yra ieškovo atstovei nustatytas bylos matomumas. Liteko sistemoje nėra pažymėta, jog R. K., kaip EPP sistemos vartotojai, procesiniai dokumentai nesiunčiami per EPP sistemą, todėl teismas neturi pagrindo vertinti, jog procesiniai dokumentai negalėjo būti siunčiami per EPP sistemą, o vien tik formalus nurodymas ieškinyje procesinius dokumentus siųsti elektroniniu paštu nesudaro pareigos teismui tokį prašymą tenkinti, kuomet yra išreikštas sutikimas procesinius dokumentus gauti per Liteko VEP posistemį Taisyklių 34 punkto tvarka. Kaip matyti iš pačios Taisyklių 35 punkto konstrukcijos, teismas turi teisę, o ne pareigą, tokį asmens prašymą tenkinti, kas Liteko sistemoje turi būti taip pat atitinkamai įforminta pažymint, kad gavėjui dokumentai teikiami ne elektroninių ryšių priemonėmis, šiuo atveju tokių veiksmų padaryta nebuvo.

21.       Atskirajame skunde nurodoma, kad ieškovo atstovės įgaliotos teisininkės EPP paskyra buvo neaktyvi, teismo priimtą nutartį pamatė tik 2021 m. sausio 26 d., tačiau nepateikė jokių tą pagrindžiančių duomenų (CPK 178 straipsnis), todėl teismas iš dabartinių Liteko duomenų negali nustatyti, kada faktiškai ieškovo atstovė buvo prisijungusi prie Liteko sistemos po 2021 m. sausio 15 d. nutarties jai išsiuntimo.

22.       Teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentai, jog įgaliotos atstovės paskyra buvo neaktyvi, nes ji taip pat naudojasi ir Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos EPP sistema, laikytini deklaratyviais, kadangi, veikdama kaip įgaliota atstovė, privalo aktyviai domėtis teisminio proceso, kurį inicijuoti buvo įgaliota, eiga, o nurodomi argumentai, jog nesitikėjo, kad teismas ieškinio nepriims, laikytini subjektyviu asmens vertinimu, niekaip negalinčiu pateisinti proceso nesidomėjimu, dėl ko buvo praleistas terminas atskirajam skundui paduoti. Tokie veiksmai nėra suderinami su CPK 7 straipsnio 2 dalyje, 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis bendrosiomis šalies pareigomis – rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu ir domėtis bylos eiga. Kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, t. y. turi elgtis protingai. Protingumas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Ieškovo atstovės įgaliotas asmuo yra teisininkė, kuriai minėtos nuostatos privalo būti žinomos bei suvokiamos jų netinkamo įgyvendinimo pasekmės.

23.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniais,

n u t a r i a:

ieškovo O. Y. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                Margarita Stambrauskaitė