Civilinė byla Nr. e2-955-940/2020

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05381-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 2.6.18.1.; 2.6.18.6.; 2.6.1.5.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.;

 (S)

3.1.7.; 3.1.7.8.

                PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 5 d.

Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė,

sekretoriaujant Irenai Miliukienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eivensa“ atstovams V. B., advokatui Arnoldui Šukaičiui,

atsakovės Prekybos g. 5 – ojo namo savininkų bendrijos atstovams V. V., advokatui Arvydui Peneliui,

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Doreita“ atstovui D. B.,  

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eivensa“ ieškinį atsakovei Prekybos g. 5-ojo namo savininkų bendrijai, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Doreita“, dėl skolos už atliktus rangos darbus priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 6 761,64 Eur skolą, 178,51 Eur delspinigius už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 10 d. iki 2019 m. gruodžio 20 d., 0,02 procento dydžio sutartinius delspinigius nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną nuo 2019 m. gruodžio 21 d. iki galutinio atsiskaitymo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 6 761,64 Eur skolos sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė savo reikalavimus kildina iš 2019 m. birželio 27 d. rangos sutarties. Pagal šalių sudarytą 2019 m. birželio 27 d. rangos sutartį Nr. 18-25 ir jos priedą lokalinę sąmatą SUM Nr. 0132-02, ieškovė įsipareigojo atlikti automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo darbus, adresu (duomenys neskelbtini). Darbų bendra vertė – 16 999,99 Eur (su PVM). Už delsimą atsiskaityti sutartyje numatyta atsakovės atsakomybė ? 0,02 procento dydžio delspinigiai nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną.

3.       Ieškovė procesiniuose dokumentuose, atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė pilnai įvykdė rangos sutartyje ir lokalinėje sąmatoje numatytus įsipareigojimus, kuriuos užsakovas (atsakovė) 2019 m. liepos 31 d. darbų atlikimo aktu Nr. EIV 221 priėmė. Jokių pretenzijų dėl atliktų darbų kiekio ir kokybės atsakovė neturėjo. Pasirašydama darbų priėmimo aktą jokių atliktų darbų trūkumų nenurodė. Atsakovė nepagrįstai neatsiskaito už atliktus darbus ir kelia nepagrįstas pretenzijas dėl darbų trūkumų. 

4.       Atsakovė byloje nepateikė leistinų ir neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovės atlikti darbai yra su trūkimais ir automobilių stovėjimo aikštelė negali būti naudojama pagal paskirtį, o prašymo skirti teismo ekspertizę byloje atsisakė.

5.       Ieškovei automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo projektas nebuvo pateiktas. Siekiant išspręsti kilusį konfliktą, ieškovė atliko dalį darbų, kurie nėra numatyti lokalinėje sąmatoje, ir juos atliko savo sąskaita. Aikštelėje atsakovei prašant buvo išbraižytos linijos, kai tokie darbai sąmatoje net nebuvo numatyti, taip pat aikštelė buvo padengta bitumine emulsija. Už šiuos darbus atsakovė taip pat nemokėjo.

6.       Atsakovė pasirašydama darbų priėmimo aktą ir nenurodydama jokių trūkumų, negali remtis darbų trūkumu faktu. Pažymi, kad atsakovė nepagrįstai savo atsikirtimus grindžia garantiniu laikotarpiu. Aplinkybių, kad trūkumų, jei tokie buvo, atsakovė negalėjo pastebėti darbų priėmimo metu, atsakovė neįrodė. Automobilių stovėjimo aikštelės įrengimui buvo naudojamos šalių sutartos medžiagos, kurios buvo sutankintos kaip numatyta lokalinėje sąmatoje ? vibroplūktuvu. Aikštelės padengimui buvo panaudotas maltas asfaltbetonis. Įrodymų, kad tokia danga negalėjo būti paklota ir nėra tinkama automobilių stovėjimo aikštelei, nėra. Šalys nei lokalinėje sąmatoje, nei sutartyje nebuvo detaliai numačiusio kokios asfalto rūšies ir kokybės danga turi būti paklota.

7.       Atsakovė su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Procesiniuose dokumentuose, atstovai teismo posėdžio metu  pripažino, kad nėra sumokėjusi ieškovei jos prašomos priteisti sumos, tačiau nurodo, kad ieškovė netinkamai ir nekokybiškai atliko darbus numatytus rangos sutarties priede lokalinėje sąmatoje SUM Nr. 0132-02. Darbus atliko ieškovės pasamdytas subrangovė, byloje dalyvaujanti trečiuoju asmeniu – uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir UAB) „Doreita“. 2019 m. spalio 7 d. Prekybos g. 5-ojo namų savininkų bendrijos susirinkimo metu buvo surašytas protokolas – defektavimo aktas dėl įrenginėjamos aikštelės. UAB „Doreita“ vadovas D. B. sutiko, kad aikštelė neatitinka projekte keliamų reikalavimų ir užsakovės lūkesčių.

8.       2019 m. birželio 27 d. rangos sutarties Nr. 18-25 objektas buvo daugiabučio kiemo automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo darbai pagal lokalinę sąmatą SUM Nr. 0132-02, kuri yra sudėtinė sutarties dalis. Ieškovė buvo įsipareigojusi įrengti 407 kv. m. mažų plotų asfaltbetonio dangą, paskleidžiant masę rankiniu būdu, tankinant vibroplūktuvu (sluoksnis 7 cm storio) už 7717,60 Eur, tačiau šie darbai buvo atlikti netinkamai.

9.       Atsakovė kreipėsi į ieškovę dėl tinkamo aikštelės įrengimo darbų atlikimo, tačiau ieškovė į atsakovės reikalavimus nereagavo. Byloje pateiktas 2019 m. liepos 31 d. darbų atlikimo aktas Nr. EIV 221 buvo pasirašytas tada, kai darbai dar nebuvo baigti. Atsakovės atstovė (pirmininkė) šio akto pasirašymo metu  žodžiu nurodė, kad ieškovės vadovas pateiktų išsamų aikštelės darbų atlikimo aktą. Tokį aktą elektroniniu paštu ieškovė atsiuntė atsakovės pirmininkei V. V. 2019 m. rugpjūčio 5 d. Atsakovės atstovė ant šio akto užrašė: sumokėti 4248,66 Eur, o dėl kitų mokėjimų informuos, nes nebaigti darbai. Šios aplinkybės įrodo, jog atsakovė turėjo akivaizdžių priekaištų ieškovei dėl atliekamų darbų apimties bei kokybės ir, kad darbai 2019 m. liepos 31 d. pasirašant darbų atlikimo aktą dar nebuvo baigti.

10.       Atsakovė dėl ieškovės atliekamų darbų kokybės įvertinimo kreipėsi į akcinės bendrovės „Panevėžio keliai“ laboratoriją. Šios laboratorijos specialistai 2019 m. lapkričio 21 d. paėmė aikštelės dangos mėginius ir surašė Kernų ėmimo aktą Nr. 115-7091, kuris neabejotinai įrodo, kad ieškovės darbai buvo atlikti nekokybiškai ir atlikti su defektais, dėl kurių automobilių stovėjimo aikštelė negali būti naudojama pagal paskirtį.  

11.       Rangos sutarties Nr. 18-25 5 punkte yra nustatyta, kad ieškovė suteikia objektui 5 metų garantiją. Ieškovė per šį laikotarpį turi užtikrinti, kad statybos objektas atitiktų normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir būtų tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį. Ieškovės atlikti darbai neatitinka įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus.

12.       Atsakovė, įvertinusi ieškovės atliktų darbų defektus ir nurodytą teisinį rangos sutarčių reglamentavimą, atitinkamai sumažino lokalinėje sąmatoje SUM Nr. 0132-02 numatytų darbų kainą. Byloje pateikti ir ištirti įrodymai patvirtina, jog ieškovės nekokybiškai yra uždengusi 407 kv. m. mažų plotų asfaltbetonio dangą, už 7717,60 Eur sumą. Atsakovė nėra PVM mokėtoja, todėl moka už visus darbus ir medžiagas kartu su PVM. Taigi, suma už asfaltavimo darbus turi būti 7717,60 Eur plius PVM, t. y. 9338,30 Eur. Atsakovė mažina darbų kainą 9338,30 Eur suma ir prašo ieškinį atmesti.

13.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Doreita“ atsiliepimo byloje neteikė. Atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai. Visi numatyti darbai lokalinėje sąmatoje buvo atlikti. Siekiant išvengti nepagrįstų konfliktų su atsakove, netgi buvo atlikta dalis darbų, kurie nebuvo numatyti lokalinėje sąmatoje. Pažymi, kad dalis darbų (bituminės emulsijos išliejimas) buvo atliktas trečiojo asmens sąskaita, atsakovės pirmininkės V. V. reikalavimu.  

Teismas         

k o n s t a t u o j a:

Faktinės bylos aplinkybės

14.       2018 m. rugpjūčio 16 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pagrindu Nr. 23SŽN -150 – (14.23.55.) atsakovei išnuomota 0,1858 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). 

15.       Byloje pateiktas projektuotojo Lino Pranciškaus Jurčiukonio 2019 m. gegužės 22 d. parengtas automobilių stovėjimo aikštelės (duomenys neskelbtini), statybos supaprastintas projektas (toliau ir projektas). Projekte numatyti užsakovo reikalavimai – suprojektuoti automobilių stovėjimo aikštelę su maksimaliu galimu automobilių stovėjimo vietų skaičiumi, parenkant dangos konstrukciją pritaikytą automobilių eismui. Projektas parengtas dviem popieriniais egzemplioriais ir CD laikmenoje.

16.       Projekte numatyta, kad automobilių aikštelė yra nesudėtingas II grupės statinys. Numatyta įrengti 17 vietų automobilių stovėjimo aikštelę. Projektas parengtas atsakovės užsakymu. Numatyti projektiniai sprendiniai: įvažiavimo vietoje išardyti bordiūrus ir šaligatvį, dalį plokščių, pašalinti krūmus. Aikštelę numatoma įrengti naujoje vietoje. Bendras aikštelės plotas 407 kv. m. Aikštelės bordiūrai rengiami iš gatvinių bordiūrų, lietaus kanalizacijos šulinėliai paaukštinami pagal projektinius lygius. Projekte numatyta, kad dangos konstrukcija sudaro: įrengiamas šalčiui atsparus medžiagų sluoksnis, 20 cm skaldos pagrindo sluoksnis iš nesurištojo mineralinės medžiagos mišinio frakcijos 0/45 – 15 cm, pagrindo danga asfaltbetonis iš AC 16 PD, pagrindo sluoksnis – 6 cm. Tai patvirtina ir projektuojamos automobilių stovėjimo aikštelės dangos konstrukcijos pjūvis.

17.       Projektas parengtas pagal galiojančius standartus (LST), vadovaujantis Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. V-15 patvirtintu „Automobilių kelių asfalto mišinių techninių reikalavimų aprašu TRA ASFALTAS 08“ (toliau ir TRA ASFALTAS 08), Lietuvos Respublikos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. V-15 patvirtintomis „Automobilių kelių dangos konstrukcijos asfalto sluoksnių įrengimo taisyklėmis ĮT ASFALTAS 08“ (toliau ir Taisyklės) ir kitais standartais. 

18.       Panevėžio miesto savivaldybės administracijos teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus rašte Nr. 81-489 (18.7) nurodoma, kad ginčo objektu esančios aikštelės projektas 2019 m. gegužės 15 d. buvo patalpintas IS „Infostatyboje“, o pašalinus trūkumus 2019 m. gegužės 22 d. pateiktas pakartotinai ir priimtas. 2019 m. birželio 4 d. buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. LSNS-51-190604-00060. Tai patvirtina ir teismui pateiktas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Panevėžio teritorinio skyriaus 2020 m. rugsėjo 17 d. raštas Nr. 2 D – 13 049.

19.       Pagal ginčo šalių sudarytą 2019 m. birželio 27 d. rangos sutartį Nr. 18-25 (toliau ir Sutartis) ir jos priedą ? lokalinę sąmatą SUM Nr. 0132-02, ieškovė įsipareigojo atlikti automobilių stovėjimo aikštelės, adresu (duomenys neskelbtini), įrengimo darbus (Sutarties 1 dalies, 1 punktas). Sutarta darbų kaina 16 999,99 Eur suma (su PVM), darbų kaina be PVM ? 14 048,58 Eur. Sutartį ir lokalinę sąmatą pasirašė ieškovės atstovas vadovas V. B. ir atsakovės Prekybos g. 5-ojo namo savininkų bendrijos pirmininkė V. V..

20.       Sutarties sąlygų 1 punkte šalys sutarė, kad atsiskaitymas už faktiškai atliktus darbus po pridavimo pasirašymo. Už papildomus darbus apmokama pagal papildomai šalių patvirtintą sąmatą, o įsipareigojimai ir sankcijos lieka galioti nurodyti sutartyje.

21.       Užsakovė įsipareigojo vykdyti jai priskirtas pareigas, laiku sutartyje numatytais terminais apmokėti už atliktus darbus. Rangovas įsipareigojo atlikti aikštelės įrengimo darbus pagal lokalinę sąmatą SUM Nr. 0132-02. Sutartyje taip pat numatyta, kad ieškovė suteikia penkių metų garantiją nuo darbų priėmimo akto pasirašymo datos. Šalys sutarė, kad darbai pradedami 2019 m. liepos 15 d., o baigiami 2019 rugpjūčio 29 d.

22.       Šalys susitarė, kad atsakovei uždelsus atsiskaityti už atliktus darbus, ji moka ieškovei 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo nepamokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną.

23.       2019 m. birželio 27 d. šalių pasirašytoje lokalinėje sąmatoje SUM Nr. 0132-02, kuri yra neatskiriama Sutarties dalis, numatytos 407 kv. m. automobilių aikštelės įrengimo darbų apimtys, jų kaina ir išlaidos. Lokalinėje sąmatoje numatyta: 1) mechanizuotas grunto nukasimas 100 m3, kiekis 1,221, kaina be PVM 200,58 Eur, 2) 61,050 m3 skaldos (žvyro) pasluoksnis, kaina 4514,19 Eur be PVM, 3) 100 m3 grunto tankinimas vibroplokštėmis, 0,61056 kiekis, kaina 159,31 Eur, be PVM, 4) 407 kv. m. mažų plotų asfaltbetonio 7 cm storio dangos įrengimas, paskleidžiant masę rankiniu būdu, tankinant vibroplūktuvu, kaina be PVM 7717,60 Eur, 5) 8,20 m betono bordiūrų įrengimas ant smėlio pagrindo, kaina be PVM 867,83 Eur, 6) vartų įrengimas, pastatant metalinius stulpus, kaina be PVM 248,66 Eur, 7) statybinių šiukšlių valymas iš statybvietėse, kaina 82,83 Eur be PVM, 8) statybinių šiukšlių išvežimas 10 km atstumu,  automobiliais ? savivarčiais, pakraunant rankiniu būdu, kaina be PVM 164,21 Eur, 9) objekto valdymas (vykimas į objektą, medžiagų komplektavimas ir pristatymo organizavimas, kokybės kontrolė, bendradarbiavimas su medžiagų tiekėjais, darbo kultūros ir švaros palaikymo kontrolė objekte, aktų, sąmatų, ataskaitų ruošimas, nestandartinių klausimų sprendimų paieška), kaina be PVM 94,47 Eur. Šalys taip pat sutarė, kad sąmata gali keistis dėl nenumatytų, paslėptų darbų. Darbų atlikimo metu, atsiradus papildomiesiems, nenumatytiems, paslėptiems darbams, jie yra aktuojami atskirai, prieš tai suderinus su užsakovu.

24.       Byloje nustatyta, kad darbus atliko subrangovė UAB „Doreita“, kuri byloje dalyvauja trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje. Tarp ieškovės (rangovo) ir trečiojo asmens UAB „Doreita“ (subrangovės) 2019 m. liepos 1 d. buvo sudaryta rangos sutartis Nr. 19/7/1 dėl daugiabučio namo kieme esančios automobilių 17 vietų aikštelės įrengimo adresu (duomenys neskelbtini). Bendra sutarties kaina su PVM ? 12 000 Eur. Darbų pradžia numatyta 2019 m. liepos 2 d., o pabaiga – 2019 m. rugpjūčio 20 d. Pagal sutartį atliktini darbai buvo numatyti sutarties priede Nr. 1 (lokalinėje sąmatoje).

25.       2019 m. liepos 31 d. buvo pasirašytas darbų atlikimo aktas Nr. EIV 221. Aktą pasirašė UAB „Eivensa“ atstovas ir atsakovės Prekybos g. 5-ojo namo savininkų bendrijos pirmininkė V. V.. Akte nurodyta, kad ieškovė atliko automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo darbus už bendrą 16 999,99 Eur sumą, pagal sąmatą Nr. 0132-02. Akte nurodyta, kad užsakovas (atsakovė) vykdytojui (ieškovei) privalo sumokėti 16 999,99 Eur. Akte taip pat nurodyta, kad užsakovas (atsakovė) darbus priėmė ir pretenzijų dėl jų kiekio ir kokybės neturi.

26.       2019 m. rugpjūčio 5 d. atsakovės atstovė V. V. patvirtinto detalizuotą darbų atlikimo aktą, su prierašu, kad sumokėti 4248,66 Eur, o dėl kitų mokėjimų informuos, nes nebaigti darbai. Šis aktas pasirašytas tik atsakovės atstovės. Akte detalizuoti darbai atitinka lokalinėje sąmatoje SUM Nr. 0132-02 ginčo šalių sutartus darbus, jų apimtis ir kainą. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad šį aktą 2019 m. rugpjūčio 5 d. elektroniniu paštu atsakovės atstovei atsiuntė ieškovė.

27.       2019 m. liepos 31 d. ieškovė pateikė atsakovei 2019 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą EIV 221 už automobilio stovėjimo aikštelės įrengimą bendrai 16 999,99 Eur sumai pagal lokalinę sąmatą 0132-02. Byloje nustatyta, kad atsakovė ieškovei pagal pateiktą 2019 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. EIV 221 iš viso sumokėjo 10 238,38 Eur. 2019 m. rugpjūčio 12 d. sumokėjo 4238,38 Eur, o 2019 m. spalio 24 d. – 6000 Eur. Liko nepamokėta 6 761,61 Eur suma, dėl kurios sumokėjimo tarp šalių ir kilo ginčas.

28.       Teismas pažymi, kad ieškinyje padarytas akivaizdus rašymo apsirikimas nurodant prašomos priteisti skolos sumą. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pagal 2019 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. EIV 221 liko nepamokėta ne 6761,64 Eur suma kaip nurodyta ieškinyje, o 6761,61 Eur (aritmetinė klaida dėl 3 ct).

29.       2019 m. lapkričio 21 d. atsakovės užsakymu AB „Panevėžio keliai“ laboratorijos specialistai paėmė tris automobilių stovėjimo aikštelės dangos (viršutinio sluoksnio) mėginius (kernus). Mėginiai buvo vertinti ar atitinka teisės norminiuose aktuose asfaltui AC PD 16 keliamus reikalavimus. Atlikus bandymus, 2019 m. lapkričio 25 d. protokole pateikiamos išvados, jog aikštelės granuliometrija netenkina: 1) Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. V-15 patvirtinto „Automobilių kelių asfalto mišinių techninių reikalavimų aprašo TRA ASFALTAS 08 (toliau ir TRA ASFALTAS 08) reikalavimų; 2) Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2010 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. V-150 patirtinių „Automobilių kelių asfalto dangų priežiūrai skirtų medžiagų ir medžiagų mišinių techninių reikalavimų aprašo STRA APM 10“ asfaltbetonio AC 16 PD mišiniui keliamų reikalavimų. Kernų sutankinimo mišiniui nustatyti nepavyko, nes gręžiant kernus jie subyrėjo.

30.       Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia pareikšto ieškinio dalykas ir pagrindas. Byloje kilo ginčas dėl apmokėjimo už atliktus automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo darbus ir jų kokybės. Nors procesiniuose dokumentuose atsakovė nurodė, kad mažina darbų kainą 9338,30 Eur suma, tačiau savarankiškų reikalavimų (priešieškinio) nereiškė, todėl byla nagrinėjam pagal ieškovės pareikštą ieškinį ir jame suformuluotus reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 5 straipsnis, 135 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 1.137 straipsnis, 1.138 straipsnis).

31.       Ieškovė byloje įrodinėjo, kad ji pilnai įvykdė Sutartyje ir lokalinėje sąmatoje numatytus įsipareigojimus ir užsakovė, atstovaujama Prekybos g. 5-ojo namo savininkų bendrijos pirmininkės V. V. 2019 m. liepos 31 d. darbų atlikimo aktu Nr. EIV 221 atliktus darbus priėmė, pretenzijų dėl atliktų darbų kiekio ir kokybės neturėjo, jokių atliktų darbų trūkumų pasirašydama aktą nenurodė. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovės nurodyti trūkumai (netinkama danga), jei jie išties egzistavo, galėjo būti ir turėjo būti pastebėti darbų priėmimo metu. Darbų priėmimo akte atsakovės atstovei nenurodžius jokių trūkumų, atsakovė neteko teisės remtis CK 6.662 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir darbų trūkumų faktu. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad šalims nei Sutartyje, nei lokalinėje sąmatoje nesusitarus kokios kokybės asfaltbetonio danga turi būti paklota, atsakovės teiginiai, kad ieškovė netinkamai įvykdė sutartinius įsipareigojimus yra visiškai nepagrįsti.  

32.       Ieškovė ragino atsakovę vykdyti savo įsipareigojimus ir sumokėti skolą (2019 m. lapkričio 19 d. raginimas). Atsakovė paties skolos dydžio ir fakto neneigia, tačiau savo atsikirtimus ir ieškinio nepagrįstumą grindžia tuo, kad asfaltbetonio dangos įrengimo darbai buvo atlikti netinkamai, nesilaikant projekto sąlygų, darbams numatytas penkerių metų garantinis terminas, ieškovė nustatytų trūkumų nepašalino, todėl atsakovė remdamasi darbų trūkumų faktu nustatytu per garantinį terminą turi pagrįstą teisę mažinti darbų kainą prašoma priteisti skolos suma.

33.       Bylos esminės nustatytinos faktinės ir teisinės aplinkybės yra susijusios su rangovo prievolės pagal rangos sutartį įvykdymo tinkamumu darbų kokybės aspektu, garantinio termino rangos darbams taikymu ir užsakovo piniginės prievolės rangovui egzistavimu.

             Dėl reikalavimo priteisti skolą už atliktus darbus

34.       Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnis). Sutarčių vykdymo principai, atspindintys bendruosius civilinių santykių teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, vykdydamos sutartį bendradarbiauti ir kooperuotis, sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo.

35.       Nagrinėjamoje byloje ginčo šalis siejo statybos rangos prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.687 straipsnio 1 dalį, užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Vadovaujantis CK 6.689 straipsnio 2 dalimi, užsakovas, nustatęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, kurie gali pabloginti statybos darbų kokybę, ar kitus trūkumus, privalo apie tai nedelsdamas pranešti rangovui. Užsakovas, nepranešęs apie pastebėtus trūkumus, netenka teisės jais remtis ateityje.

36.       CK 6.694 straipsnyje nustatyta užsakovo pareiga organizuoti darbų perdavimo-priėmimo procedūrą. Užsakovas turi pareigą priimti darbus, kuriuos atliko rangovas. Pagal CK 6.695 straipsnio 1 dalį, rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių.

37.       Rangovo atsakomybė už netinkamos kokybės darbą reglamentuota CK 6.665 straipsnyje. Pagal CK 6.665 straipsnio 1 dalį, jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje.

38.       Vadovaudamasis CK 6.665 straipsnio 3 dalimi, jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius.

39.       Jeigu užsakovo ir rangovo sutartis nedraudžia ir tokio draudimo nenustatyta atitinkamus santykius reglamentuojančiose teisės normose, rangovas turi teisę pasitelkti subrangovą prisiimtoms pagal sutartį su užsakovu prievolėms vykdyti. Bendrosios tokių santykių reguliavimo taisyklės nustatytos CK 6.650 straipsnyje. Jeigu užduočiai vykdyti yra pasitelkiami subrangovai, tai rangovas tampa generaliniu rangovu ir išlieka atsakingas užsakovui už prisiimtų prievolių įvykdymą, o subrangovams – už užsakovo prievolių įvykdymą. 

40.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo šalys, sudarydamos Sutartį nenustatė galimybės pareikšti tiesioginį reikalavimą trečiajam asmeniui, t. y. subrangovė – užsakovei, o užsakovė – subrangovei, todėl taikomos bendrosios taisyklės numatytos CK 6.650 straipsnyje.

41.       Tarp šalių ginčas byloje kilo dėl automobilių stovėjimo aikštelės dangos kokybės ir techninių specifikacijų numatytų Sutartyje bei jos priede lokalinėje sąmatoje, ir realiai paklotos dangos. Ieškovės teigimu, nei rangos sutartyje, nei lokalinės sąmatos 4 pozicijoje – 407 kv. m. 7 cm mažų plotų asfaltbetonio dangos įrengimas, paskleidžiant masę rankiniu būdu, tankinant vibroplūktuvu, nėra numatyta, kokia konkreti danga (asfalto rūšis) turi būti paklota, nebuvo numatyta ir šalių aptarta aikštelės dangos specifikacija ir kokybė, todėl atsakovė nepagrįstai atsisako sumokėti už atliktus darbus.

42.       Automobilių kelių asfalto mišinių techninių reikalavimų aprašo 1 punkte įtvirtinta, kad TRA ASFALTAS 08 (toliau – aprašas) išdėstyti reikalavimai asfalto mišiniams, naudojamiems įrengti dangų konstrukcijas valstybinės reikšmės keliuose. Šis dokumentas taip pat gali būti taikomas vietinės reikšmės keliams (gatvėms), kitoms eismo zonoms. TRA ASFALTAS 08 7.2 punkte yra pateikiama asfaltbetonio sąvoka – tai yra asfalto mišinys, kuris turi tolydžią mineralinių medžiagų mišinio granuliometrinę sudėtį. Asfaltbetonis (AC) pagal paskirtį skirstomas ir žymimas sekančiai: P – asfalto pagrindo sluoksnio mišinys; A – asfalto apatinio sluoksnio mišinys; V – asfalto viršutinio sluoksnio mišinys; PD – asfalto pagrindo-dangos sluoksnio mišinys (TRA ASFALTAS 08 8.1 punktas). Nurodomos šios asfalto mišinių rūšys: AC – visi asfaltbetoniai; SMA – skaldos ir mastikos asfaltas; MA – mastikos asfaltas; PA – poringasis asfaltas. AC 11 VN žymimas asfaltbetonis, skirtas asfalto viršutiniams sluoksniams, veikiamiems normaliąja apkrova, kurio mineralinių medžiagų viršutinio sieto akutės dydis yra 11 mm (TRA ASFALTAS 08 8.5 punktas).

43.       Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. V-255 patvirtintose Automobilių kelių naudoto asfalto granulių panaudojimo rekomendacijų (toliau ir Rekomendacijos) 7.1 punkte pateikiamas asfalto apibrėžimas – mineralinių medžiagų ir bituminio rišiklio mišinys. Prireikus gali būti dedama priedų. Bituminis rišiklis gali būti iš bitumo pagamintas polimerais modifikuotas bitumas, minkštintasis, skiestasis bitumas ar bituminė emulsija. Naudotas asfaltas – frezuotas arba išlaužtas asfaltas. Frezuotas asfaltas – naudotas asfaltas, gautas frezuojant kelio dangos konstrukcijos asfalto sluoksnius (Rekomendacijų 7.2 punktas).

44.       Byloje nustatyta, kad automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo projekte buvo numatyta asfalto pagrindo ? dangos sluoksnio mišinio – AC PD 16, danga (TRA ASFALTAS 08 8.1 punktas). Projekto 1.1 skyriuje numatyta, kad ginčo objektu esančios aikštelės asfalto danga turi atitikti TRA ASFALTAS 08 reikalavimus.

45.       Automobilių kelių dangos konstrukcijos asfalto sluoksnių įrengimo taisyklių ĮT ASFALTAS 08 1 punktas numato, kad šios taisyklės yra kelių ir gatvių tiesimo bei kitų eismo zonų įrengimo (statybos) sutarties sudėtinė dalis, jeigu jos nurodomos sutarties konkrečiosiose sąlygose arba techninėse specifikacijose. Taisyklių 159 punkte įtvirtinta, kad asfalto pagrindo-dangos sluoksniams naudojami asfaltbetonio mišiniai, susidedantys iš tolydžios granuliometrinės sudėties mineralinių medžiagų mišinio ir rišiklio – kelių bitumo. Asfalto pagrindo ? dangos sluoksnio mišiniai klojami ir tankinami karšti. Mišinio sudėtis turi būti parenkama taip, kad asfalto pagrindo-dangos sluoksnis, turintis mažą oro tuštymių kiekį, būtų šiurkštus bei saugus eismui, o jo tūrinis tankis bei granuliometrinė sudėtis, veikiant transporto eismo apkrovoms, pastebimai nekistų. Pagal Taisyklių 160 punktą asfalto pagrindo-dangos sluoksniai gali būti įrengiami kaip viensluoksnė danga mažesnės reikšmės keliuose, pėsčiųjų ir dviračių takuose. Mišinio projektinę sudėtį pagal atitinkamus reikalavimus parenka rangovas ir suderina su užsakovu (statytoju). Rangovas turi atsižvelgti į duomenis apie panaudojimo tikslą, eismo intensyvumą, sunkiojo transporto kiekį, klimato įtaką, vietos sąlygas (Taisyklių 44 punktas).

46.       Byloje trečiasis asmuo UAB „Doreita“ teikė PVM sąskaitas faktūras  (2019 m. liepos 9 d. ir 2019 m. liepos 12 d. UAB „Betono mozaika“ sąskaitos, 2019 m. liepos 10 d. ir 2019 m. liepos 11 d. UAB „Betono centras“ sąskaitos, 2019 m. liepos 31 d. UAB „Karjerai“ sąskaita, 2019 m. liepos 12 d. UAB „Skalduva prekyba“ sąskaita) dėl statybinių medžiagų (gatvės bordiūrų, betono, smėlio, augalinio grunto, dolomito skaldos) įsigijimo, jų eksploatacinių savybių deklaracijas. Byloje pateikta AB „Panevėžio keliai“ 2019 m. spalio 2 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 0016310, iš kurios matyti, kad ši bendrovė UAB „Doreita“ pardavė bituminę emulsiją C60B4-S, 2019 m. spalio 4 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 0016325, iš kurios matyti, kad AB „Panevėžio keliai“ UAB „Doreita“ pardavė asfaltbetonio AC 11 VN. AB „Panevėžio keliai“ sąskaita faktūra Nr. 0016375 patvirtina, kad ši bendrovė UAB „Doreita“ pardavė plautos granitinės skaldos fr. 0-2 mm. Teismui taip pat pateiktos AB „Panevėžio keliai“ PVM sąskaitos faktūros Nr. 0016136, Nr. 0016153, Nr. 0016146, Nr. 0016141 ir Nr. 0016149, iš kurių matyti, kad ši bendrovė UAB „Doreita“ pardavė maltą asfaltbetonį. Šios sąskaitos buvo išrašytos ir apmokėtos tą pačią 2019 m. rugpjūčio 29 d. Tai patvirtina prie sąskaitų pridėti kasos kvitai. Taigi, dalis teismui pateiktų PVM sąskaitų faktūrų išrašytos vėliau nei pasirašytas 2019 m. liepos 31 d. atliktų darbų priėmimo aktas Nr. EIV 221.

47.       Atsakovės teigimu pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras nupirkti medžiagų kiekiai negalėjo būti panaudoti vienos aikštelės įrengimui. Liudytojas J. L. teismo posėdžio metu, 2020 m. spalio 12 d. atsakovė rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad pagal trečiojo asmens pateiktas PVM sąskaitas faktūras ir nurodomus kiekius, ji turėjo įrengiant aikštelę panaudoti 225 tonas smėlio arba 150 kub. m., kadangi aikštelės plotas yra 407 kv. m., tai su minėtu kiekiu smėlio turėjo susidaryti 36,9 cm storio smėlio sluoksnis, kai pagal projektą smėlio sluoksnis buvo numatytas 20 cm. UAB „Doreita“ taip pat pateikė duomenis, kad įrengiant aikštelę panaudojo 176,95 t dolomito skaldos mišinio fr. 0/45N arba 98,3 kub. m., kadangi aikštelės plotas 407 kv. m., tai su minėtu kiekiu skaldos turėjo susidaryti 24,2 cm storio skaldos sluoksnis, kai pagal projektą skaldos sluoksnis buvo numatytas 15 cm. UAB „Doreita“ taip pat pateikė duomenis, kad įrengiant aikštelę tariamai panaudojo 63,7 t malto asfaltbetonio arba 27,7 kub. m., kadangi aikštelės plotas 407 kv. m., tai su minėtu kiekiu asfaltbetonio turėjo susidaryti 6,8 cm storio asfaltbetonio sluoksnis, kai pagal projektą skaldos sluoksnis buvo numatytas 6 cm. Sudėjus smėlio, skaldos ir asfaltbetonio sluoksnius, gaunasi bendras 67,9 cm dangos storis (36,9 cm + 24,2 cm + 6,8 cm), nors pagal projektą numatytas tik 41 cm bendras aikštelės dangos storis, todėl pagal pateiktus dokumentus UAB „Doreita“ turėjo pakloti beveik dvigubą dangos sluoksnį. Teismo nuomone šios atsakovės nurodytos aplinkybės neturi teisinės reikšmės ginčo sprendimui, kaip ir liudytojo J. L. 2020 m. spalio 16 d. teismo posėdyje pateikti paskaičiavimai dėl nepagrįstai didelės ekonominės naudos, jei aikštelės įrengimui būtų naudotos statybinės medžiagos (maltas asfaltbetonis) nupirktos pagal trečiojo asmens pateiktas PVM sąskaitas faktūras.

48.       Pažymėtina, kad ieškovė neįrodinėjo, kad visos pagal byloje pateiktus įsigijimo dokumentus įgytos statybinės medžiagos buvo panaudotos konkrečios ginčo aikštelės įrengimui, o ekonominės naudos ribos nėra reglamentuotos nei ginčo šalių rangos sutartyje ir jos priede, nei norminiais teisės aktais. Tačiau remiantis ieškovės ir trečiojo asmens pateiktais duomenimis (PVM sąskaitomis faktūromis, deklaracijomis), nesant kitų objektyvių leistinų įrodymų, įvertinant ir jų įsigijimo laikotarpį (išduotų deklaracijų, PVM sąskaitų faktūrų datos vėlesnės, nei rangos sutartyje ir darbų priėmimo akte numatytas darbų atlikimo laikotarpis ir pabaiga), teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad konkrečios medžiagos, dėl kurių įsigijimo byloje yra pateiktos PVM sąskaitos faktūros, buvo panaudotos ginčo objektu esančios automobilių stovėjimo aikštelės įrengimui.

49.       Įstatyme užsakovo pareiga sumokėti už atliktus rangos darbus ir teisė reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų siejama su perdavimo – priėmimo akto pasirašymu. Pagal CK 6.662, 6.694 straipsniuose įtvirtintą reguliavimą apžiūrėti ir priimti atliktą darbą yra užsakovo pareiga, atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų; pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau negu normali daikto apžiūra, tikrinant, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Paprastai (jeigu ko kita nenumatyta šalių susitarimu) užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbų (rezultato) trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys).

50.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nurodyta taisyklė nėra absoliuti: pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo; tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, o užsakovas gali naudotis įstatyme įtvirtintais teisių gynimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

51.       Atsakovės atstovė nurodė, kad pasirašydama 2019 m. liepos 31 d. atliktų darbų priėmimo aktą Nr. EIV 221 matė ir žinojo, kad ne visi darbai yra atlikti, tačiau tikėjosi, kad rangovas juos atliks. Teismo vertinimu, atsakovė nesielgė kaip rūpestinga ir atsakinga Sutarties šalis – neužfiksavo faktinės padėties, nenustatė, kokių ir kiek darbų realiai atliko ieškovė, kokia atliktų darbų kokybė. Dėl to atsakovei tenka tokio neatsakingo jos pačios elgesio neigiami padariniai – atsakovė suvaržė savo galimybę įrodinėti nesutikimo su ieškovės reikalavimu sumokėti už faktiškai atliktus darbus pagrindu nurodomas aplinkybes. Atsakovei pasirašius atliktų darbų priėmimo aktą ir sumokėjus didesnę dalį sumos už atliktus darbus, teismas neturi pagrindo spręsti, kad darbai numatyti rangos sutartyje nebuvo atlikti, tačiau tai nepaneigia atsakovės teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie nebuvo akivaizdūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2005). Šios bylos kontekste taip pat reikšminga įvertinti faktines ginčo aplinkybes, ieškovės veiksmus bei tai, kad atsakovė kaip daugiabučių namų savininkų bendrija šiuose su ieškove susiklosčiusiuose santykiuose laikytina silpnesniąja šalimi. Ieškovė kaip rangovė laikytina statybų srities profesionale, turinčia daugiau patirties sutartinių statybos rangos santykių kontekste. Ieškovė yra įmonė, užsiimanti ūkine ? komercine veikla ir jos tikslas – pelno siekimas, todėl jai taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat griežtesni atsakomybės už savo veiklą standartai. 

52.       Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog statinio projektas turi būti parengtas tais atvejais, kai privaloma gauti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1-7 punktuose nurodytus statybą leidžiančius dokumentus. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog statybą leidžiantys dokumentai yra: leidimas statyti naują statinį - naujo nesudėtingojo statinio statybai mieste. Ginčo aikštelė priskiriama prie nesudėtingų statinių, todėl jai statyti buvo reikalingas ir bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad buvo išduotas statybos leidimas.

53.       Kritiškai vertintini ieškovės ir trečiojo asmens atstovų teiginiai, kad jiems nebuvo pateiktas automobilių stovėjimo aikštelės projektas. Ieškovė teigdama, kad byloje nėra jokių rašytinių įrodymų patvirtinančių, kad projektas buvo perduotas ieškovei, nenurodė jokių teisės aktų, kurie numatytų imperatyvią pareigą projektą rangovui perduoti pasirašytinai. Tokia šalių pareiga nenumatyta ir šalių sudarytoje rangos sutartyje. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Panevėžio teritorinį skyriaus 2020 m. rugsėjo 17 d. rašte Nr. 2 D – 13 049 yra pažymima, kad viešai skelbiami duomenys susiję su statybos leidimu, tai yra statybos leidimo tipas, data, leidimą išdavusi institucija, bet ne pats projektas. Tai patvirtino ir liudytojas L. P. J., nurodydamas, kad projekto duomenys yra prieinami tik registruotiems vartotojams. Tačiau šios aplinkybes nesudaro pagrindo spręsti ir konstatuoti, kad projektas ieškovei nebuvo perduotas ir su juo ji nebuvo susipažinusi. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 2 punkte nustatyta, jog rangovas privalo pradėti statinio statybos darbus tik po to, kai statytojas (užsakovas) pateikė statybą leidžiantį dokumentą bei statinio projektą ir pagal aktą perdavė statybvietę (o rangovas ją priėmė), o 3 punkte nustatyta, jog rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą, statybos taisykles. Rangovas privalo vykdyti statybos metu gautus užsakovo nurodymus, tik jeigu jie neprieštarauja statybos rangos sutarties sąlygoms ir normatyviniams statybos dokumentams (CK 6.689 straipsnis).

54.       Teismo abejones iš dalies patvirtino ir pats trečiojo asmens atstovas D. B. nurodydamas, kad ieškovė (generalinis rangovas) UAB „Eivensa“ jį informavo, kad projekto nėra. Šie trečiojo asmens paaiškinimai prieštarauja byloje pateiktiems rašytiniams įrodymams ir nustatytoms faktinėms aplinkybėms, kurios patvirtina, kad automobilių stovėjimo aikštelės projektas buvo parengtas ir remiantis juo buvo gautas statybą leidžiantis dokumentas. Nei ieškovė, nei tretysis asmuo objektyviai nepagrindė, kaip neturėdama projekto ieškovė numatė ir apskaičiavo darbų apimtis ir jų kiekius, ir kokiu būdu buvo sudaryta lokalinė sąmata. Apklaustas liudytoju projektuotojas L. P. J. nurodė, kad vizualiai aikštelės plotas, matmenys, atitinka projekto sąlygas. Pažymėtina ir tai, kad liudytojas nurodė netikrinęs ir nevertinęs pačios aikštelės dangos kokybės ir jos techninių specifikacijų, dėl ko iš esmės tarp šalių byloje ir kilo ginčas. Liudytojas L. P. J. taip pat paaiškino, kad projektas gali būti neįgyvendamas iš karto visa apimtimi. Viršutinė danga gali būti uždėta vėliau, arba rangos sutarties šalys gali sutarti dėl kitos dangos nei numatyta projekte. Liudytojas nurodė, kad automobilių stovėjimo aikštelėje gali būti paklotas ir frezuoto (naudoto) asfalto danga. 

55.       Galiojantys teisės aktai (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“) nedraudžia, laikantis norminiuose teisės aktuose nustatytos tvarkos keisti projektinius sprendinius. Tačiau aplinkybių, jog šalys susitarė dėl kitokios nei projektiniuose sprendiniuose numatyta automobilių aikštelės dangos – asfaltbetonio AC PD 16, ieškovė neįrodė (CPK 185 straipsnis).

56.       Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas nurodė, kad ginčo objekte buvo paklota frezuoto asfaltbetonio danga, tai yra tokia danga kokios reikalavo rangovas. Aplinkybės, kad UAB „Doreita“ savo lėšomis pirko ginčo aikštelės padengimo bitumine emulsija darbus (UAB „Panevėžio gatvės“ 2019 m. rugsėjo 26 d. išrašyta sąskaita faktūra Nr. GATV 18130 ir 2019 m. rugsėjo 26 d. atliktų darbų aktas) ir 2019 m. rugsėjo mėn., po atliktų darbų perdavimo akto pasirašymo, tvarkė aikštelės duobes naudodama karštą asfaltbetonį AC 11 VN, taip pat sudaro pagrindo spręsti, kad ir pats rangovas iš dalies pripažino, jog darbai nebuvo atlikti be trūkumų. UAB „Doreita“ atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad bituminė emulsija buvo pilama siekiant pašalinti nedidelius defektus, duobes ir nelygumus. Trečiojo asmens atstovas taip pat teigė, kad aikštelės danga buvo tankinama vibro volu. Teismui pateikė UAB „JK Ranga“ 2019 m. rugpjūčio 5 d. sąskaitą faktūrą, kurioje nurodoma, kad vibro volas buvo transportuojamas 2019 m. rugpjūčio 1 d., o kaina už tris valandas 105 Eur. Šios aplinkybės suponuoja spręsti, kad aikštelės danga buvo tankinama po atliktų darbų perdavimo akto pasirašymo. Tai, kad 2019 m. rugsėjo aikštelėje buvo liejama bituminė emulsija, karštu asfaltbetoniu lyginamos duobės, taip pat patvirtina atsakovės nurodytas aplinkybes, kad po atliktų darbų perdavimo akto pasirašymo aikštelė faktiškai nebuvo pradėta pagal paskirtį naudoti.

57.       Bylos faktinės aplinkybės, šalių atstovų paaiškinimai leidžia spręsti, kad buvo atliekami darbai, kurie nebuvo numatyti lokalinėje sąmatoje (pvz. linijų žymėjimas), tačiau dėl jų apmokėjimo ir kokybės ginčo byloje nėra. Ieškovė neįrodinėjo byloje, kad atsakovė liko skolinga už atliktus darbus, kurie nėra numatyti lokalinėje sąmatoje. Taip pat nėra pagrindo spręsti, kad šalys buvo žodžiu sutarusios pakeisti lokalinėje sąmatoje numatytus darbus, jų apimtis. Be to, pagal sutarties nuostatas dėl visų papildomų darbų turėjo būti susitariama raštu. Tokių duomenų byloje nėra pateikta.

58.       Įvertinus šalių paaiškinimus, byloje pateiktus rašytinius įrodymus (ginčo šalių rangos sutartį, lokalinę sąmatą, subrangovo ir rangovo sudarytą rangos sutartį) teismas daro labiau tikėtiną išvadą, kad ginčo rangos sutartis buvo parengta ieškovės. Todėl aplinkybės, kad sutartyje nebuvo detaliai nurodyta kokių techninių specifikacijų asfaltbetonis turi būti paklotas, nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovė, kaip nurodė jos atstovai teismo posėdžio metu, galėjo pakloti bet kokios kokybės ir projektinių sprendinių neatitinkantį asfaltbetonį.

59.       Ieškovė būdama savo srities profesionalė turėjo galimybę tiksliai ir detaliai aptarti su atsakove sutarties sąlygas (CK 6.193 straipsnis). Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo šalių 2019 m. birželio 27 d. pasirašytoje rangos sutartyje ir jos priede lokalinėje sąmatoje nebuvo aptarti konkretūs kokybiniai reikalavimai statybos rangos darbams, tačiau šalims galioja įstatymo nuostatos, kad rangovo darbų kokybė privalo atitikti įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus, darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį (CK 6.663 straipsnio 1 dalis, 6.665, 6.695 straipsniai). Kita vertus, tokių duomenų nenurodamas nagrinėjamu konkrečiu atveju rangos sutartyje ir lokalinėje sąmatoje savaime nereiškia, kad ginčo šalys nenusitarė dėl konkretaus darbų rezultato ir konkrečių medžiagų panaudojimo rezultatui sukurti. Byloje nustatyta, kad asfaltbetonis yra viena asfalto mišinių rūšių. Maltas (frezuotas) asfaltbetonis yra naudotas asfaltas. Lokalinėje sąmatoje yra numatyta, kad klojama asfaltbetonio danga. Byloje, remiantis ieškovės ir trečiojo asmens atstovų paaiškinimais, kuriuos patvirtina trečiojo asmens pateiktos deklaracijos ir PVM sąskaitos faktūros (AB „Panevėžio keliai“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. 0016136, 0016153, 0016146, 0016141, 0016149), daroma labiau tikėtina išvada, kad buvo klojama frezuoto (naudoto) asfaltbetonio danga. Šias aplinkybes patvirtina ir UAB „Doreita“ paruošta lokalinė sąmata, kurioje numatyta, kad aikštelėje klojamas maltas asfaltbetonis. Sutiktina su ieškovės ir trečiojo asmens teiginiais, kad nėra imperatyvaus teisinio reguliavimo draudžiančio, jog tokia danga būtų klojama įrengiant automobilių stovėjimo aikštelę, tačiau pažymėtina, kad esminė aplinkybė ginčo sprendimui ? dėl kokio darbų rezultato šalys buvo susitarusios sudarydamos rangos sutartį ir kokius sutartinius įsipareigojimus ieškovė prisiėmė.

60.       Šiuo konkrečiu atveju, nors tikslus asfaltbetonio tipas, paskirtis ir nėra nurodytas sutartyje ir jos priede (lokalinėje sąmatoje), tačiau atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, projektinius sprendinius, aplinkybę, kad lokalinėje sąmatoje, kuri yra ginčo rangos sutarties priedas, yra numatyta asfaltbetonio, o ne malto ar frezuoto asfaltbetonio danga, konstatuotina, kad vykdant rangos sutartinius įsipareigojimus turėjo būti paklotas asfalto AC PD 16 (asfaltbetonio) pagrindo-dangos sluoksnio mišinys (TRA ASFALTAS 08 7.2 punktas, CK 6.189 straipsnis, 6.663 straipsnis). Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju šalys buvo susitarusios dėl konkrečios asfaltbetonio AC PD 16 pagrindo - dangos ir šio sutartinio įsipareigojimo ieškovė neįvykdė.

61.       Bylos duomenys patvirtina (2019 m spalio 7 d., 2019 m. gruodžio 10 d. susirinkimų protokolai, tarp šalių vykęs susirašinėjimas), kad atsakovė po 2019 m. liepos 31 d. atliktų darbų perdavimo akto pasirašymo reiškė pretenzijas ieškovei dėl atliktų darbų kokybės ir prašė trūkumus pašalinti.

62.       Atsakovė į bylą pateikė 2019 m. spalio 7 d. protokolą - defektavimo aktą, kuriame nurodyta, kad aikštelės rengėjas D. B., kartu su kitais Prekybos g. 5 - ojo namo gyventojais, dalyvavo įvertinant ginčo aikštelės užbaigtumą ir sutiko, kad automobilių aikštelė neatitinka projekte keliamų reikalavimų ir užsakovo lūkesčių. 2019 m. spalio 7 d. protokole defektavimo akte, kurį pasirašė atsakovės atstovė V. V., kiti Prekybos g. 5 - ojo namo gyventojai, nurodoma, kad aikštelės paviršius turi būti lygus, vientisas, tvirtas. Susitikimo metu nutarta kreiptis į rangovę dėl pilno aikštelės užbaigimo pagal parengtą projektą. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad susirinkime dalyvavo ir trečiojo asmens atstovas D. B.. Nors jis nėra pasirašęs šio protokolo – defektavimo akto, tačiau paties dalyvavimo fakto susirinkime trečiojo asmens atstovas neneigė. Byloje pateikti, duomenys, kad elektroniniu paštu 2019 m. spalio 7 d. šis protokolas - defektavimo aktas buvo išsiųstas trečiajam asmeniui UAB „Doreita“. Tretysis asmuo nepasirašė nurodymo protokolo – defektavimo akto, todėl trečiojo asmens atstovui neigiant ir byloje esant tarp šalių ginčui dėl darbų kokybės, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad su nurodytais trūkumais rangovas sutiko ir pripažino, kad ginčo aikštelė įrengta nesilaikant projektinių sprendimų. Tačiau nustatytos šios aplinkybės suponuoja spręsti, kad atsakovė tinkami vykdė bendradarbiavimo pareigą ir savalaikiai, per protingą terminą informavo apie nustatytus darbų trūkumus (CK 6.691 straipsnis).

63.       Pagal statybos rangos sutartį užsakovui tenka pareigos, be kita ko, priimti darbų rezultatą, sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Pastarosios užsakovo prievolės apimtis rangovui gali mažėti, kai, esant CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms ir priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, atitinkamai sumažinama darbų kaina.

64.       Rangovo pareiga yra atlikti tam tikrą darbą ir gauti jo rezultatą. Reikšminga šios pareigos sudėtinė dalis yra pareiga užtikrinti darbo rezultato kokybę, kitaip dar vadinama rangovo pareiga garantuoti darbų kokybės atitiktį sutarčiai – atitikties sutarčiai garantija arba kokybės garantija pagal įstatymą (CK 6.695 straipsnis, CK 6.663 straipsnis bei 6.665 straipsnio 1 dalis).

65.       Tais atvejais, kai yra nustatytas darbų rezultato kokybės garantinis terminas, rangovas laikytinas atsakingu už darbų rezultato kokybės trūkumus visą darbų rezultato garantinį laikotarpį, todėl paaiškėjus darbų rezultato kokybės trūkumams užsakovas turi įrodyti tik patį defektų buvimo faktą. Užsakovas neturi įrodinėti aplinkybių, kad trūkumai atsirado iki darbų rezultato perdavimo užsakovui momento arba dėl priežasčių, atsiradusių iki šio momento. Rangovas, siekdamas apsiginti nuo pareikštų reikalavimų dėl darbų rezultato trūkumų, turi įrodyti aplinkybes, kad trūkumai atsirado dėl užsakovo ar trečiųjų asmenų kaltės ar dėl normalaus darbų rezultato nusidėvėjimo. Tokį specifinį įrodinėjimo naštos paskirstymą ne kartą yra akcentavęs ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2011).

66.       Pagrindas rangovui reikalauti, jog užsakovas vykdytų jo priešpriešinę pareigą – sumokėtų už darbus, yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo–priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas. Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011). Todėl neatsižvelgiant į tai, kad atsakovė (užsakovė) 2019 m. liepos 31 d. aktu visus statybos darbus priėmė be išlygų (be pastabų darbų kokybei), ji neprarado teisės ginčyti rangovo reikalavimo priteisti už atliktus ir perduotus darbus (prašyti sumažinti darbų kainą), remdamasis perdavimo-priėmimo metu nepastebėtais neakivaizdžiais darbų trūkumais (CK 6.665 straipsnis). Pažymėtina, kad užsakovas turi teisę nevykdyti savo prievolės atsiskaityti už tinkamai atliktus darbus ir tuo atveju jeigu rangovas nėra pašalinęs netinkamai atliktų darbų trūkumų (CK 6.58 straipsnis, 6.658 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

67.       Pagrindo išvadai, kad atsakovės nurodyti ir teismo nustatyti automobilių stovėjimo aikštelės trūkumai - ne šalių sutartos asfaltbetonio AC PD 16 dangos paklojimas, buvo akivaizdūs darbų perdavimo – priėmimo akto pasirašymo dieną, nėra (CK 6.662 straipsnio 2 dalis).

68.       Nustatytos bylos faktinės aplinkybės leidžia spręsti, kad atsakovės nurodomi statybos darbų defektai dėl projekto neatitinkančios dangos paklojimo, negalėjo būti pastebėti darbų perdavimo - priėmimo metu. Šie trūkumai buvo nustatyti tik atlikus specialių tyrimą.  Teismas neturi pagrindo abejoti į bylą pateiktų AB „Panevėžio keliai“ specialistų išvadų patikimumu. Atlikti tyrimai yra aprašyti pakankamai išsamiai, išvadoje nurodyti statybos techniniai reglamentai, kuriais vadovaujantis buvo atlikti laboratoriniai tyrimai, mėginių ėmimas yra užfiksuotas ir fotonuotraukose bei pateikta mėginių paėmimo schema. Ieškovės nurodyti teiginiai ir abejonės dėl pateiktos išvados patikimumo laikytini tik deklaratyviais, defektų egzistavimo faktas nepaneigtas jokiais leistinais įrodymais. Be to, bylos nagrinėjimo metu ieškovė neprašė teismo skirti statybos techninės ekspertizės, nors teismas ir siūlė teikti tokį prašymą (CPK 12 straipsnis, 185 straipsnis). Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė nepaneigė AB „Panevėžio keliai“ specialistų pateiktų išvadų, kad paklota danga neatitinka asfaltbetoniui AC PD 16 keliamų reikalavimų.

69.       Ieškovės, trečiojo asmens argumentai, kad nebuvo paskirtas techninis prižiūrėtojas ar kitas kompetentingas asmuo, kuris vykdytų darbų priežiūrą, neįrodo ieškinio reikalavimo pagrįstumo, nes pagal CK 6.689 straipsnio 4 dalį, rangovas, netinkamai vykdęs sutartį, neturi teisės remtis ta aplinkybe, kad užsakovas nevykdė statybos darbų kontrolės ir priežiūros, išskyrus atvejus, kai tokios kontrolės ir priežiūros pareigą užsakovui nustato įstatymas ar sutartis, o tokių aplinkybių byloje nenustatyta (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 35 straipsnis).

70.       CK nenustatyta, ar garantijos pagal įstatymą ir sutartinės garantijos nustatyti teisių gynimo būdai turėtų būti taikomi alternatyviai, subsidiariai ar kitu principu. Tais atvejais, kai esant sutartinei garantijai yra nustatytas darbų rezultato kokybės garantinis terminas, nėra svarbu, ar daikto trūkumas buvo darbų rezultato perdavimo metu, svarbu, kad jis paaiškėtų per darbų rezultato kokybės garantinį terminą. Tokioje situacijoje užsakovas turi teisę pasirinkti savo teisių gynimo būdą – ar ginti savo teises remiantis CK 6.665 straipsnyje ar sutartinėje garantijoje numatytais teisių gynimo būdais, o jei jie sutartinėje garantijoje nenustatyti – CK 6.664 straipsnio 3 dalyje nurodytais teisių gynimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-1075/2018).

71.       Nagrinėjamu atveju šalys rangos sutartyje susitarė tik dėl penkerių metų garantinio termino laikotarpio. Taikomų teisių gynimo būdų per garantinį terminį ginčo šalys Sutartyje nenustatė.

72.        Šalių ginčas yra dėl mokėjimo už atliktus darbus, darbai yra atlikti ir perduoti atsakovei, atliktų darbų trūkumai nustatyti per garantinį terminą, todėl atsakovė pagrįstai pareikalavo, kad ieškovė neatlygintinai pašalintų trūkumus, o ieškovei trūkumų nepašalinus, atsižvelgiant į nustatytus trūkumus, pagrįstai pasirinko kitą gynybos būdą – sumažinti darbų kainą (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

73.       Ieškovė, nors ir ginčijo savo atsakomybę dėl defektų, tačiau pakankamai tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė, o atsakovė byloje pateikė pakankami įrodymų, kurie sudaro pagrindą konstatuoti ieškovės atliktų darbų defektus, ir kurių ieškovė nepaneigė. Teismas sprendžia, kad atsakovė įrodė, jog lokalinėje sąmatoje 4 pozicijoje nurodyti darbai - 407 kv. m. mažų plotų asfaltbetonio 7 cm storio dangos įrengimas, paskleidžiant masę rankiniu būdu, tankinant vibroplūktuvu, nebuvo atlikti tinkamai. Ieškovė jokiais objektyviais leistinais įrodymais nepaneigė atsakovės nurodytų aplinkybių dėl šių darbų trūkumų nustatytu garantiniu laikotarpiu bei šių trūkumų kainos, lygios šalių sutartai kainai lokalinėje sąmatoje. Esant nustatytoms aplinkybės, konstatuotina, kad ieškovės pareikštas ieškinys priteisti 6 761,61 Eur skolą, 178,51 Eur delspinigius paskaičiuotus nuo šios nesumokėtos sumos už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 10 d. iki 2019 m. gruodžio 20 d., 0,02 procento dydžio delspinigius skolą už statybos rangos darbus yra nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 12 straipsnis, 185 straipsnis, CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktas). 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

74.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

75.       Ieškinį atmetus ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnis).

76.       Atsakovė patyrė 440,00 Eur atstovavimo išlaidų. Šios išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, yra protingo dydžio, todėl ieškinį atmetus, priteistinos iš ieškovės (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnis, 98 straipsnis).

77.       Iš ieškovės priteistinos pašto išlaidos valstybei (CPK 96 straipsnis).

        Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 269-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį atmesti. 

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eivensa“, juridinio asmens kodas   303375898, atsakovei Prekybos g. 5 - ojo namo savininkų bendrijai, juridinio asmens kodas 148463824, 440 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eivensa“, juridinio asmens kodas  303375898, 24,70 Eur (dvidešimt keturis eurus ir 70 ct) pašto išlaidų į valstybės pajamas, įmokos kodas 5660.

Sprendimas gali būti skundžiamas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėja        Alvida Jasaitytė - Pralgauskienė