Pranešėjas Artūras Pažarskis                     Baudžiamoji byla Nr. 1A-57-648/2012

Teisėjas Gintautas Būga                                 Teisminio proceso Nr.:  1-49-1-00466-2011-5

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

1.1.7.1., 1.1.8.1.1.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. vasario 10 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Pažarskio, Daivos Kazlauskienės ir Vladislavo Lenčiko,

sekretoriaujant Irmai Znatavičiūtei,

dalyvaujant prokurorei Larisai Fedotovai,

nuteistajam V. C., jo gynėjui advokatui Romualdui Lelertavičiui,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. C. apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 25 d. nuosprendžio, kuriuo V. C. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. laisvės atėmimu 4 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

O. P. iš V. C. priteista 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

V. C. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. už tai, kad jis, grasindamas šaunamuoju ginklu panaudoti fizinį smurtą,  pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2011-10-19, apie 19.44 val., UAB „Ma (duomenys pakeisti)“ parduotuvėje „M (duomenys pakeisti)“, esančioje (duomenys neskelbtini), Visagine, grasindamas panaudoti fizinį smurtą šaunamuoju ginklu - dujiniu pistoletu „Ekol P 29 Cal. 9 mm“ - pardavėjai O. P., V. C. pagrobė iš parduotuvės kasos 181,18 Lt.

Nuteistasis V. C. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Visagino miesto apylinkės teismo 2011-10-25 nuosprendį, jam paskiriant švelnesnę bausmę. Nurodo, kad dujinis pistoletas, kurį panaudodamas jis padarė plėšimą, buvo netvarkingas ir be šovinių, t. y. nepavojingas. Ruošdamasis nusikaltimui, jis iš pat pradžių žinojo, kad dujiniu pistoletu nepadarys jokios žalos pardavėjai O. P.. Jis padarė nusikaltimą, kadangi buvo apimtas baimės dėl reikalavimo grąžinti skolą ir grasinimų jo atžvilgiu. V. C. nelaiko savęs nusikaltėliu ir siekia ateityje būti naudingas visuomenei. Atsižvelgiant į tai, jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis yra per didelis. Taip pat nurodo, kad prokuroro prašymu baudžiamoji byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, nors jis nesutiko su tuo.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė – apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo V. C. apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija nesutinka su nuteistojo V. C. teiginiu, kad jam paskirta bausmė yra per griežta. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 str. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d. nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. sankcija numato laisvės atėmimo bausmę nuo dvejų metų iki dešimties metų. Taigi, įstatymų leidėjas vienintele bausme asmeniui, padariusiam minėtame straipsnyje įtvirtintą sunkų nusikaltimą, laiko laisvės atėmimo bausmę, t. y. būtent tokios bausmės paskyrimas paprastai leidžia įgyvendinti bausmės paskirtį (tikslus). Todėl apylinkės teismas pagrįstai V. C. parinko baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje įtvirtintą laisvės atėmimo bausmę.

V. C. padarė baigtą sunkų nusikaltimą nuosavybei. Plėšimas yra vienas iš pavojingiausių nusikaltimų nuosavybei. Jo pavojingumas pasireiškia ne vien atviru kėsinimusi į nuosavybę, bet ir tokio kėsinimosi padarytu būdu. Pažymėtina, kad plėšimu kėsinamasi į kelis nusikalstamos veikos objektus, t. y. ne tik į nuosavybę, bet ir į papildomą objektą – kito asmens sveikatą. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad V. C. padarė plėšimą panaudodamas šaunamąjį ginklą, jis buvo veidą užsidengęs balta nosine, jis buvo pasiėmęs šiuos daiktus iš savo namų. Tai patvirtina, kad nuteistasis iš anksto ruošėsi padaryti nusikaltimą, siekė būti neatpažintas, jis veikė tiesiogine tyčia. Apeliantas nusikalto iš savanaudiškų paskatų. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis nusikalto dėl reikalavimo grąžinti skolą ir grasinimų jo atžvilgiu, nepagrįsta jokiais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais, todėl atmetama kaip nepagrįsta. Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad dujinis pistoletas „Ekol P 29 Cal. 9 mm“, kuriuo V. C. padarė plėšimą, yra tinkamas šaudyti dujomis užtaisytais šoviniais, jo vamzdis nėra perdarytas, užtaisius pistoletą ir nuspaudus nuleistuką, gaidukas nusileidžia (b.l. 35). Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, dujinis pistoletas yra tvarkingas ir tinkamas naudoti pagal paskirtį. Pasak V. C., dujiniame pistolete nebuvo šovinių, jis iš pat pradžių žinojo, kad dujiniu pistoletu nepadarys jokios žalos nukentėjusiajai O. P., tačiau tai nepaneigia padaryto nusikaltimo pavojingumo, kadangi šis šaunamasis ginklas buvo tiesiogiai panaudotas kaip įbauginimo priemonė pagrobiant svetimą turtą, o nukentėjusioji O. P. teisiamajame posėdyje parodė, jog nusikaltimo padarymo metu buvo reali grėsmė jos gyvybei (b.l. 85). V. C. yra praeityje du kartus trauktas baudžiamojon atsakomybėn už tos pačios rūšies nusikalstamų veikų padarymą, teistumas yra išnykęs (b.l. 52). Jis baustas administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą (b.l. 58-59). V. C. nedirba (b.l. 61), jis yra įrašytas į narkologinę įskaitą nuo 2008 m. (b.l. 64). Nuteistasis pripažino, kad jis kartais vartoja narkotines medžiagas (b.l. 85). Visos minėtos aplinkybės neigiamai apibūdina nuteistąjį, rodo jo didelį pavojingumą visuomenei, kadangi jis ignoruoja visuomenėje nustatytas taisykles ir yra socialiai pavojingas. Todėl darytina išvada, kad V. C. padarė nusikalstamą veiką ne atsitiktinai, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, t. y. jo nusikalstama veika buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Tai, kad V. C. nelaiko savęs nusikaltėliu ir siekia ateityje būti naudingas visuomenei, nėra pakankamas pagrindas švelninti jo teisinės padėties. Apylinkės teismas, skirdamas apeliantui bausmę, taip pat tinkamai atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Taigi, apeliantui paskirta mažesnė laisvės atėmimo bausmė nei Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis nėra aiškiai per griežta.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad V. C. nesutiko su prokuroro prašymu nagrinėti baudžiamąją bylą pagreitinto proceso tvarka, tačiau tai prieštarauja apelianto išsakytai pozicijai teismo posėdyje, kur jis nurodė, jog jis sutinka, kad baudžiamoji byla būtų nagrinėjama tuoj pat, jam nereikalingas laikas pasiruošti gynybai (b.l. 83).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 41 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir Lietuvos Respublikos BK 54 str. nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, o paskirta bausmė atitinka teisingumo principą, todėl Visagino miesto apylinkės teismo 2011-10-25 nuosprendis paliekamas nepakeistu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r ė:

atmesti nuteistojo V. C. apeliacinį skundą.

Kolegijos pirmininkas                                          Artūras Pažarskis

Teisėjai                                                         Daiva Kazlauskienė

                                          Vladislavas Lenčikas