Civilinė byla Nr. e2-51-883/2023

              Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00338-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.1; 2.6.10.2.4.1; 2.7.1.1; 2.7.6.; 2.8.1.3.; 3.2.6.1.

(S)

 

 

 

 

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. lapkričio 20 d.

Šiauliai

 

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė, 

sekretoriaujant Irenai Dominauskienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „T.“ atstovams advokatams Laurynui Lukošiūnui ir Vytautui Kakliui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „A.“ atstovei advokatei Aušrai – Jūratei Šiugždienei,

trečiojo asmens D. S.L. atstovui advokatui Dariui Krukoniui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu per zoom platformą) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „T.“ ieškinį atsakovei uždarosios akcinės bendrovės „A.“ dėl 282 738,02 Eur žalos atlyginimo priteisimo ir atsakovės priešieškinį dėl 125 004,50 Eur skolos ir nuostolių priteisimo, 9248,40 Eur įskaitymo pripažinimo neteisėtu; trečiasis asmuo D. S.L. ((duomenys neskelbtini)).

 

Teismas 

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai

 

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „T.“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „A.“ 282 738,02 Eur žalos atlyginimą, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

 

2.       Ieškinyje nurodė, kad 2016 m. balandžio 26 d. su atsakove buvo sudaryta programinės įrangos, reikalingos Greitosios medicinos pagalbos kvietimo administravimo informacinės sistemos (toliau – GPM sistema) paslaugoms teikti, nuomos sutartis, tačiau atsakovė be jokio teisėto pagrindo minėtą sutartį 2020 m. balandžio 3 d. (karantino metu) nutraukė. Atsakovė sutartį nutraukė neteisėtai, pažeisdama ieškovės interesus, apie sutarties nutraukimą pranešė tik prieš vieno mėnesio terminą. Nutraukus sutartį, ieškovė negalėjo naudotis atsakovės programine įranga, todėl buvo priversta GMP sistemos naudotojams įdiegti kitą programinę įrangą – INES4U, kurią prieš tai privalėjo įdiegti, pritaikyti ir integruoti su GMP sistema. Sklandžiam GMP sistemos veikimui ieškovė taip pat privalėjo nupirkti sveikatos priežiūros įstaigų laikinam naudojimui perduoti pritaikytą kompiuterinę įrangą (planšetes) bei apmokyti sveikatos priežiūros įstaigų specialistus naudotis atnaujintu funkcionalumu.

 

3.       Atsakovės veiksmai (po pranešimo apie nutraukimą pateiktas reikalavimas mokėti du kartus didesnę kainą už atsakovės įrangą, sutarties neteisėtas nutraukimas, vieno mėnesio pranešimo apie sutarties nutraukimą terminas) atitinka CK įtvirtintą neteisėtų veiksmų sąvoką, o taip pat egzistuojant ir priežastiniam ryšiui, ieškinyje detalizuojamiems ieškovės nuostoliams bei preziumuojant atsakovės kaltę, yra visos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti.

 

4.       Ieškovės nuostolius sudaro programinės įrangos INES4U pritaikymo ir integracijos su trečių šalių sistemomis kaštai (94 628 Eur), naujos programinės įrangos INES4U vienkartinis diegimas (34 680,05 Eur), papildomos kompiuterinės įrangos įsigijimas ( 49 852 Eur), Greitosios medicinos pagalbos stočių specialistų mokymai naudotis atnaujinta sistema (19850 Eur), papildomos išlaidos ieškovės darbuotojams, susijusios su naujos programinės įrangos diegimu, pritaikymu bei kompiuterinės įrangos pristatymu (42976,37 Eur).

 

5.       Atsakovė po sutarties nutraukimo taip pat ėmėsi ieškovės dalykinę reputaciją pažeidžiančių veiksmų – skleidė tikrovės neatitinkančią ir melagingą informaciją apie ieškovės vykdomą komercinę veiklą, pasisakydama LR Seimo Antikorupcijos komisijos posėdyje 2020 m. gegužės 13 d., taip pat tikrovės neatitinkančią informaciją pateikė LR Generalinei prokuratūrai ir Specialiųjų tyrimų tarnybai, tuo padarydama 50 000 Eur neturtinę žalą dėl pažeistos dalykinės reputacijos.

 

6.       Už pagal Sutartį atsakovės suteiktas paslaugas ieškovė yra nepadengusi paskutinio mokėjimo, kurio vertė 9 248,40 Eur (su PVM). Ieškovė šią sumą išskaitė iš atsakovės padarytų nuostolių bendros sumos, taigi bendra atsakovės neteisėtais veiksmais sukeltų nuostolių atlyginimo vertė yra 282 738,02 Eur.

 

7.       Atsiliepime į ieškinį atsakovė UAB „A.“ su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad su ieškove sudaryta programinės įrangos sutartis galiojo iki 2019 m. vasario 28 d. Sutarčiai pasibaigus, joks rašytinis susitarimas tarp šalių nebuvo sudarytas. Atsakovė dar iki sutarties pasibaigimo bei po sutarties galiojimo pabaigos, ne vieną kartą ieškovei siūlė sudaryti naują susitarimą, kuriame būtų numatytos naujos paslaugų teikimo sąlygos, tačiau ieškovė į šiuos pasiūlymus nereagavo ir joks susitarimas pasiektas nebuvo. Sutartyje programinės įrangos nuomos kaina buvo nustatyta 9248,40 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) už vieną mėnesį už 1260 (vienas tūkstantis du šimtai šešiasdešimt) programos aktyvių vartotojų.

 

8.       Sutartyje taip pat buvo nustatytos ir ieškovės pareigos, susijusios su įgytos pagal Sutartį informacijos konfidencialumu ir autorių teisių apsauga (5.1.4, 8.1, 10.2 punktai), tačiau 2020 m. pradžioje buvo nustatyti ieškovės ir UAB „D.” darbuotojų atliekami veiksmai kopijuojant ir analizuojant UAB „A.” programinę įrangą, turint tikslą gautą informaciją panaudoti sukuriant analogišką sistemą, kuri leistų atsisakyti UAB „A.” teikiamų paslaugų.

 

9.       Ieškovė visiškai ignoravo atsakovės pasiūlymus dėl sutarties atnaujinimo, su UAB „A.” nebendradarbiavo, todėl, atsižvelgdama į ieškovės vykdomos nesąžiningos konkurencijos veiksmus, kitus pažeidimus, atsakovė buvo priversta ieškovei pranešti, jog pasibaigus pranešime nurodytam 30 dienų terminui nuo 2020 m. kovo 3 d. pranešimo (dėl paslaugų teikimo pabaigos, pradelstų mokėjimų ir nesąžiningos konkurencijos veiksmų) išsiuntimo, paslaugų teikimas nuo 2020 m. balandžio 3 d. gali būti nutrauktas. Ieškovė nurodė, jog su pasiūlymu keisti galiojančios sutarties sąlygas nesutinka, be to, iš pranešimo, supranta, jog atsakovė po 2020 m. balandžio 3 d. neatsisako pagal sutartį ir toliau teikti savo paslaugas. UAB „A.” elektroniniu laišku patvirtino, kad laiko ieškovės atsakymą sutikimu atnaujinti paslaugų teikimą (sutartį) pagal pateiktas sąlygas, atsakovė niekada nebuvo nutraukusi paslaugų teikimo.

 

10.       Atsakovė pareiškė priešieškinį, prašydama priteisti 125 004,50 Eur, kurią sudaro: 10 173,24 Eur suma už suteiktas paslaugas nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2000 m. balandžio 3 d.; 45 317,16 Eur suma, kurią turėjo mokėti ieškovė nuo 2020 m. balandžio 3 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d.; 69514,10 Eur žala, padaryta nesąžiningos konkurencijos veiksmais nuo 2020 m. balandžio 3 d. iki rugpjūčio 31 d.

 

11.       Atsakovė nurodo, kad ieškovė informavo, jog neapmokės 9 248,40 Eur už suteiktas 2020 m. kovo mėn. paslaugas ir vienašališkai išskaitė šią sumą iš neva atsakovės padarytų nuostolių sumos. Atsakovės teigimu, vienašalis ieškovės įskaitymas negalimas, nes įskaitymas buvo atliktas dėl nuostolių, kuriuos pati ieškovė vienašališkai  paskaičiavo ir su kuriais atsakovė nesutinka; be to, sutartis nenumatė teisės vienašališkai išskaityti nuostolius iš ieškovės mokėtinų sumų; nuostoliai nėra pagrįsti; dalį išskaitytos sumos sudaro PVM. Atsakovės nuomone, ieškovė įskaitymą atliko neteisėtai, todėl prašo įskaitymą pripažinti neteisėtu ir iš ieškovės priteisti 9 248,40 Eur. Nuginčijus įskaitymą, iš ieškovės turėtų būti priteista 10173,24 Eur suma, kurią sudaro 9 248,40 Eur skola už atsakovės paslaugas, suteiktas 2020 m. kovo mėn., ir 924,84 Eur skola už paslaugas, suteiktas nuo 2020 m. balandžio mėn. 1 d. iki 3 d.

 

12.       Kadangi ieškovė ir po 2020 m. balandžio 3 d. naudoja atsakovės teikiamas paslaugas ir jungiasi prie UAB „A.” informacinių sistemų, ieškovė turi mokėti ne mažesnę kainą, nei ši buvo suderinta sutartyje, todėl už laikotarpiu (nuo 2020 m. balandžio 3 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d.) teiktas paslaugas ieškovė turėtų sumokėti ne mažesnę nei 45 317,16 Eur sumą.

 

13.       Atsakovės teigimu, ieškovė vykdė nesąžiningos konkurencijos veiksmus, panaudodamas žinias, gautas analizuojant atsakovei priklausančią, komerciškai svarbią informaciją (programinės įrangos struktūrą, jos sandarą bei sudėtines dalis), tretiesiems asmenims suteikiant prieigą, turėjo tikslą sukurti analogišką į UAB „A.“ programinę įrangą, nors tai buvo draudžiama pagal iki šalių sutarties 5.1.4. punktą. Tokios UAB „A.” verslui jautrios informacijos panaudojimas, vykdant veiklą toje pat rinkoje, kurioje veikia sistemos savininkas, reiškia, kad paklausai nesant ribotai, UAB „A.” netenka galimybės turėti verslo santykius, o kitas asmuo, neteisėtai pasinaudojęs komercine paslaptimi, įgyja prieš jį konkurencinį pranašumą, turėdamas galimybę naudotis kito subjekto komercine paslaptimi, tačiau nepatyręs jokių arba reikšmingų sąnaudų jai sukurti ar plėtoti. Atsakovė nurodo, kad  tokią situaciją patvirtina ir aplinkybė, kad per trumpą laiko tarpą (nepilną mėnesį) buvo sukurta programinė įranga INES4U, kuri pakeitė UAB „A.” programinę įrangą. Tiek akivaizdūs įrangos vizualiniai panašumai, tiek analogiškas įrangos veikimas, suponuoja faktą, kad toks sudėtingas gaminys negalėjo būti sukurtas per tokį trumpą laikotarpį. Tai lėmė neteisėti ieškovės veiksmai, kuriuos ši įgyvendino pasitelkdama UAB „D.”. Atlikusi šiuos neteisėtus veiksmus ieškovė neabejotinai sutaupė pinigų sumą, kurią būtų sumokėjusi atsakovui pagal jo pateiktą pasiūlymą (t. y. 19 367,73 Eur suma be PVM arba 23 434,95 Eur suma su PVM per mėnesį), todėl išaugo jos bendrasis pelnas. Tai reiškia, kad ieškovė nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarė žalos UAB „A.”, kuri pasireiškė ir nauda pačiai ieškovei, todėl atsakovė prašo priteisti 69 514,10 Eur dydžio žalą, sukeltą ieškovės veiksmais dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų prieš atsakovę laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 3 d. iki rugpjūčio 31 d. Atsakovė taip pat prašo priteisti 8 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priešieškinio priėmimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

 

14.       Dublike – atsiliepime į priešieškinį ieškovė UAB „T.“ nurodė, kad ieškovė po 2020 m. balandžio 3 d. nesinaudojo atsakovės programine įranga, o GMP sistemos nuomos paslaugas teikė naudodamasi naujai įsigyta programine įranga INES4U. Sutartis po 2020 m. balandžio 3 d. nustojo galioti, kadangi sutartį vienašališkai nutraukė pati atsakovė 2020 m. kovo 3 d. raštu; pati atsakovė sveikatos priežiūros įstaigoms išplatino pranešimą, kuriuo konstatavo paslaugų teikimo pabaigą; 2020 m. kovo 20 d. raštu atsakovė vienašališko Sutarties nutraukimo sąlygas patikslino išimtiniu reikalavimu - padvigubinti paslaugų įkainį; 2020 m. kovo 27 d. el. laišku atsakovė iškėlė išankstinės sąskaitos – faktūros nuo 2020 m. balandžio 4 d. apmokėjimą ir pripažįsta, kad ieškovė šios sąlygos neįgyvendino; kaip privalomą sutarties pratęsimo sąlygą apmokėti išankstinę sąskaitą – faktūrą atsakovė pakartojo ir paskutinę sutarties galiojimo dieną 2020 m. balandžio 3 d. siųstu el. laišku ir pripažįsta, kad ieškovė šios sąlygos neįgyvendino. Atsakovė nėra pateikusi nei vienos sąskaitos – faktūros už pagal sutartį suteiktas paslaugas, nors jei sutartis neva galiojo (su kuo ieškovė nesutinka) atsakovė nuo 2020 m. balandžio mėn. privalėjo pateikti bent 8 kasmėnesines sąskaitas – faktūras.   Atsakovės argumentai dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų yra išimtinai deklaratyvūs ir be įrodymų.   Atsakovė nepateikia jokių šių pažeidimo įrodymų.  Atsakovė patvirtina platinusi ieškovės nurodytą dalykinę reputaciją žeidžiančią informaciją, sutinka, jog siekė sukurti ieškovei neigiamas pasekmes. Atsakovės paskleista neigiama informacija yra susijusi išskirtinai su ieškovės teikiamomis paslaugomis. Atsakovės  priešieškinio reikalavimas dėl 125 004,5 Eur sumos priteisimo turi būti atmestas, nes dalį reikalavimo (45 317,16 Eur) atsakovė grindžia negaliojančia sutartimi, kita dalis (69 514,10 Eur) yra išskaičiuojama be įrodymų pateikiamomis spekuliacijomis dėl abstrakčių konkurencijos veiksmų, nepaaiškinant šių veiksmų teisinio pagrindo.

 

15.       Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje D. S.L atsiliepime į ieškinį nurodė, kad sutinka su ieškiniu ir nesutinka su priešieškiniu, argumentuodamas tuo, jog trečiojo asmens programinė įranga INES4U yra unikalus trečiojo asmens produktas, atsakovės pateiktas ekspertinis vertinimas yra šališka, paviršutiniška ir nekvalifikuota fizinio asmens nuomonė,  atsakovės ieškovei suteiktas 30 dienų sutartinių santykių nutraukimo terminas atsižvelgiant į paslaugų pobūdį yra neproporcingas ir nepagrįstas informacinių technologijų sektoriuje visuotinai nusistovėjusiais protingais terminais panašios apimties paslaugoms.

 

II. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

 

16.       Ieškovė UAB „T.“ ir atsakovė  UAB „A.“ 2016 m. balandžio 26 d. sudarė programinės įrangos nuomos sutartį Nr. AK-16-04-00, kuria atsakovė įsipareigojo už atitinkamą užmokestį išnuomoti ieškovei prieigą (licenciją) prie nuosavybės teise priklausančios programinės įrangos Colibri ePCR (Sutarties 2.1 p.). Sutarties 3.1. nustatė, kad licencijos  nuomos kaina yra 8 513 Eur su PVM už vieną mėnesį už 1 160 programos aktyvių vartotojų; viršijus maksimalią galimų programos vartotojų ribą, nauji programos vartotojai kuriami papildant sutartį raštišku susitarimu, papildomo vartotojo kaina 7,34 Eur per mėnesį. Sutarties 1 priede buvo nurodytas 18 greitosios medicinos pagalbos stočių, kurioms ieškovė gali suteikti teisę naudotis atsakovės programine įranga. 2016 m. gruodžio 1 d. ketvirtu priedu sutartis buvo pakeista, nustatant, kad leidžiama sukurti ne daugiau kaip 1260 aktyvių programos vartotojų, kurie užsakovės nuožiūra gali būti paskirstyti tarp galutinių vartotojų, nustatyta licencijos nuomos kaina 9248,40 Eur (su PVM) už vieną mėnesį už 1260 aktyvių vartotojų, nurodyta, kad viršijus maksimalią galimų programos vartotojų ribą, nauji programos vartotojai kuriami papildant šią sutartį raštišku susitarimu, papildomo vartotojo kaina 7,34 Eur, nurodyta, kad licencijos nuomos laikotarpiu užsakovas gali suteikti teise naudotis paslauga devyniolikai įstaigų – GMPS ir PSPC. Sutarties galiojimo terminas - iki 2019 m. vasario 28 d.

 

17.       Atsakovė UAB „A.“ 2020 m. kovo 3 d. raštu pranešė ieškovei apie paslaugų teikimo nuo 2020 m. balandžio 4 d. nutraukimą. Nuo 2020 m. balandžio 4 d. ieškovė naudojasi programine įranga INES4U.

 

III. Teisiniai ir faktiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas

 

Ieškinys atmestinas

 

        Dėl susiklosčiusių šalių tarpusavio santykių

 

18.       Ieškovės UAB „T.“ teigimu, sutartis buvo nutraukta vienašališku atsakovės sprendimu, esant susiklosčiusiai išimtinei COVID pandemijos situacijai. Ieškovės atstovas nurodė, kad sudaryta ginčo sutartis yra kvalifikuotina kaip autorinė licencinė sutartis Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau - ir ATGTĮ) prasme, kadangi sutartis buvo sudaryta dėl paslaugos licencijos nuomos; pasibaigus ginčo sutarties terminui, sutartis tapo neterminuota, sutartyje nenurodytas turtinių teisių perdavimo ar suteikimo terminas, todėl sutarties šalis gali nutraukti autorinę sutartį prieš vienerius metus raštu pranešusi kitai šaliai apie sutarties nutraukimą (ATGTĮ 40 straipsnio 2 dalis).

 

19.       Atsakovės UAB „A.“ teigimu, tarp šalių buvo sudaryta programinės įrangos nuomos, o ne autorinė sutartis.

 

20.       Kasacinio teismo praktikoje sutarčių aiškinimo klausimu yra nurodyta, kad kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties rūšies, turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatyme įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-387/2022 38 punktą). Aiškinant sutarties turinį nepakanka remtis pažodiniu jos tekstu; sutarčiai aiškinti reikšmingos aplinkybės, susijusios su konkrečios sutarties šalių elgesiu sudarant ir vykdant sutartį, jų santykių praktika; kartu įstatymas įpareigoja įvertinti ir visuomenėje nusistovėjusią analogiškų sutartinių santykių praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2005; 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2011).

 

21.       Aiškinant sutartį turi būti atsižvelgiama į sutarties rūšį, tokiai sutarčiai taikytiną teisinį reguliavimą ir įpareigojimą pagal sutartį atlikti ne tik tai, kas sutartyje tiesiogiai nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė ir įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-611/2021, 44 punktas). Sutartis negali būti aiškinama tokiu būdu, jog kuri nors jos sąlyga apskritai netektų prasmės, taptų neįmanoma ją įvykdyti ar pasinaudoti iš jos kylančia teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-687/2020, 26 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

 

22.       Nagrinėjamoje byloje sutarties kvalifikavimas svarbus sprendžiant ieškovės reikalavimą taikyti ATGTĮ 40 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl vienerių metų termino pranešti apie sutarties nutraukimą ir atitinkamai dėl nukentėjusios šalies (ieškovės) patirtos žalos dėl neteisėto sutarties nutraukimo dydžio nustatymo.

 

23.       ATGTĮ 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte reglamentuojama, kad kompiuterių programa laikoma autorių teisių objektu. Šio įstatymo 2 straipsnio 30 punkte nustatyta, kad kompiuterių programa – žodžiais, kodais, schemomis ar kitu pavidalu pateikiamų instrukcijų, kurios sudaro galimybę kompiuteriui atlikti tam tikrą užduotį ar pasiekti tam tikrą rezultatą, visuma, kai tos instrukcijos pateikiamos tokiomis priemonėmis, kurias kompiuteris gali perskaityti; ši sąvoka apima ir parengiamąją projektinę tokių instrukcijų medžiagą, jeigu pagal ją galima būtų sukurti minėtą instrukcijų visumą. ATGTĮ 10 straipsnyje numatyta, kad kompiuterių programa saugoma pagal ATGTĮ, jeigu ji yra originali.

 

24.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad autorinės licencinės sutarties kvalifikuojantis požymis yra tai, kad jos pagrindu autoriaus turtinės teisės į tam tikrą kūrinį suteikiamos kitai sutarties šaliai naudotis (licencijuojamos). Licencija – tai autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių subjekto (licenciaro) leidimas, suteikiantis kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto naudotojui (licenciatui) teisę naudoti kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto originalą arba jo kopijas (licencijos dalyką) nurodytoje teritorijoje tokiu būdu ir tokiomis sąlygomis, kaip nustatyta licencinėje sutartyje.

 

25.       Tai reiškia, kad programinė įranga – autorinės teisės objektas, kurį sukūrė ir kuriam naudojimo licenciją nustatė programinės įrangos gamintojas. Programinės įrangos naudojimo licencija – dokumentas, nurodantis, kokiomis sąlygomis naudotojas gali naudotis programine įranga. Programinės įrangos nuomos licencija – teisė paslaugų tiekėjui naudoti programinę įrangą savo paslaugose ir gauti už tai atlygį. Licencija nurodo, kad programinės įrangos nuosavybė niekada nepereina nei galutiniam naudotojui, nei paslaugos tiekėjui.

 

26.       Reikalavimai autorinės licencinės sutarties turiniui nustatyti ATGTĮ 40 straipsnyje. Šioje sutartyje, turi būti numatytas kūrinio pavadinimas, perduodamos teisės (kūrinio panaudojimo būdai), galiojimo teritorija ir galiojimo terminas.

 

27.       Ginčo sutarties šalys sutarties 1. 4 punktu paslauga sutartyje įvardijo programinę įrangą Colibri ePCR, kuri nuosavybės teise priklauso atsakovei UAB „A.“, ir susitarė, kad paslauga - tai galimybė greitosios medicinos pagalbos stočių (GMPS) darbuotojams interneto ryšiu per interneto naršyklę naudotis programa, veikiančia serveryje. Sutarties 2.1 punktu šalys susitarė, kad tiekėjas įsipareigoja užsakovui išnuomoti prieigą (Licenciją) prie paslaugos (programinės įrangos), kurią užsakovas gali perleisti (pernuomoti) galutiniams vartotojams (GMPS) šiai sutarčiai neprieštaraujančiomis sąlygomis.

 

28.       Ginčo sutarties 2.2 punktu šalys susitarė, kad nuomojama licencija leidžia programoje sukurti ne daugiau kaip 1160 programos aktyvių vartotojų, kurie, užsakovo nuožiūra, gali būti paskirstyti tarp visų galutinių vartotojų. Sutarties 1 priede buvo nurodytas 18 Greitosios medicinos pagalbos stočių, kurioms ieškovė gali suteikti teisę naudotis atsakovės programine įranga. 2016 m. gruodžio 1 d. ketvirtu priedu sutartis buvo pakeista, nustatant, kad leidžiama sukurti ne daugiau kaip 1260 aktyvių programos vartotojų, kurie, užsakovės nuožiūra, gali būti paskirstyti tarp galutinių vartotojų; nurodyta, kad viršijus maksimalią galimų programos vartotojų ribą, nauji programos vartotojai kuriami papildant šią sutartį raštišku susitarimu; nurodyta, kad licencijos nuomos laikotarpiu užsakovas gali suteikti teisė naudotis paslauga devyniolikai įstaigų – GMPS ir PSPC ( VšĮ K. miesto greitosios medicinos pagalbos stotis, VšĮ K. rajono greitosios medicinos pagalbos stotis; VšĮ J. greitosios medicinos pagalbos stotis; VšĮ K. greitosios medicinos pagalbos stotis; VšĮ K. pirminės sveikatos priežiūros centras; VšĮ P. rajono pirminės sveikatos priežiūros centras; VšĮ R. rajono greitosios medicinos pagalbos stotis; VšĮ Š. greitosios medicinos pagalbos stotis; VšĮ V. pirminės sveikatos priežiūros centras; VšĮ T. rajono pirminės sveikatos priežiūros centras; VšĮ J. rajono pirminės sveikatos priežiūros centras; UAB „A.”; VšĮ Š. greitosios medicinos pagalbos stotis; VšĮ Š. rajono pirminės sveikatos priežiūros centras; VšĮ M. pirminės sveikatos priežiūros centras; VšĮ K. greitosios medicininės pagalbos stotis; VšĮ P. rajono greitoji medicinos pagalba; VšĮ G. pirminės sveikatos priežiūros centras; VšĮ A. rajono savivaldybės greitosios medicinos pagalbos stotis).

 

29.       Ginčo sutarties 11.2 punktu šalys susitarė, kad sutartis galioja iki 2019 m. vasario 28 d.

 

30.       Ginčo sutarties 5.2.6. punktu atsakovė įsipareigojo licencijos nuomos laikotarpiu atlikti programos bei serverių priežiūros ir paslaugos palaikymo darbus kaip tai numatyta sutarties priede Nr. 2. (serverių priežiūra: serverių operacinės sistemos ir programinės įrangos savalaikis atnaujinimas; serverių naudojamų resursų monitoringas; operacinių sistemų ir programinės įrangos veikimo monitoringas, metrikų kaupimas ir analizė; serverio ir programinės įrangos tobulinimo planavimas ir vykdymas, kad maksimaliai eliminuoti programos veikimo sutrikimo galimybes.; programos (Colibri ePCR programinės įrangos –PĮ) priežiūra: užtikrinimas, kad programa yra pasiekiama internetiniu ryšiu galutiniam vartotojui, PĮ veikimo stebėjimas, PĮ veikimo sutrikimų šalinimas ir prevencinių priemonių taikymas, kad tokių sutrikimų nepasitaikytų ateityje, PĮ sudėtinių komponentų (naudojamų programinių bibliotekų) atnaujinimas, kad PĮ atitiktų pagrindinius pasaulyje naudojamus IT standartus; Programos palaikymas: galutinio vartotojo konsultavimas (telefonu, el. paštu) klausimais susijusiais su programos naudojimu; reagavimas į klientų pranešimus dėl galimai nekorektiško PĮ funkcionavimo, patvirtintų klaidų šalinimas; sistemos klasifikatorių duomenų tvarkymas (adresų, ligoninių, poliklinikų ir pan.); atliekami neženklūs PĮ pataisymai susiję su Programos funkcionavimo aplinkos pokyčiais.

 

31.       Pagal ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punktą autorius turi išimtinę teisę platinti kūrinio originalą ar jo kopijas parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn arba valdyti, taip pat importuojant, eksportuojant. Pagal ATGTĮ 15 straipsnio 2 dalį bet koks kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo yra laikomas neteisėtu (išskyrus šio Įstatymo nustatytus atvejus). Taigi, autorių teisių objektu (kūriniu) negalima naudotis be autorių teisių turėtojo sutikimo (išskyrus įstatyme įvardytus atvejus), o toks sutikimas (leidimas naudotis kūriniu), įskaitant leidžiamus kūrinio naudojimo būdus, ir yra autorinės licencinės sutarties dalykas (ATGTĮ 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

 

32.       Ieškovė neginčija, kad  a/110 formų automatinį pildymą užsitikrino naudodamasi programine įranga Colibri. Taigi, ginčo sutartimi ieškovei buvo suteikta terminuota teisė naudoti programinę įrangą, sudarant sutartyje išvardintų GMPS darbuotojams prieigos prie šios kompiuterinės programų galimybę, mokant atsakovei licencijos nuomos kainą sutartyje nurodytomis sąlygomis, ir gaunant programinės įrangos aptarnavimo paslaugas. Akivaizdu, kad už užmokestį platindama klientams paslaugą, kuri neatsiejama nuo autorių teisių objektu esančių kompiuterinių programų panaudojimo, ieškovė ir pati naudojosi autorių teisių objektu (kompiuterių programomis) pelnui gauti. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas ieškovės ir atsakovės UAB „A.“ 2016 m. balandžio 26 d. sudarytą programinės įrangos nuomos sutartį Nr. AK-16- 04-00 kvalifikuoja kaip mišrią sutartį, turinčią paslaugos (sutarties 5.2.6 punktas) ir autorinės licencinės sutarties elementų.

 

       Dėl sutartinių santykių tęstinumo

 

33.       Šalių sudaryta ginčo sutartimi ieškovei buvo perduota programinės įrangos atlygintino naudojimo teisė pagal sutartimi apibrėžtas ribas – nustatytam galutinių vartotojų skaičiui ir nustatytam terminui - iki 2019 m. vasario 28 d. Sutarties 11.4. punkte numatyta, kad bet kokie Sutarties pakeitimai (jų tarpe ir dėl sutarties galiojimo termino) atliekami abiejų šalių rašytiniu sutarimu, tačiau joks rašytinis susitarimas dėl sutarties termino pratęsimo tarp šalių nebuvo sudarytas. Šalys nebuvo aptarusios, kad sutartis ar atskiros jos nuostatos lieka galioti pasibaigus sutarties terminui.

 

34.       Įprastai pasibaigus licencinei sutarčiai visos pagal ją gautos licencijos anuliuojamos, licenciatas netenka prieigos prie produkto ir negali jo naudoti. Nagrinėjamo klausimo kontekste aktualu tai, kad pasibaigus ginčo sutarčiai atsakovė iš karto išreiškė savo nesutikimą dėl tolesnio programinės įrangos naudojimo už tą patį atlygį. Atsakovė nurodo, kad 2019 m. vasario 28 d. pasibaigus sutarties terminui, atsakovė ne kartą siūlė pratęsti bendradarbiavimą, sudarant naują susitarimą ir susitariant dėl naujų paslaugų teikimo sąlygų, tačiau ieškovė tokius pasiūlymus ignoravo. Atsakovė pateikė elektroninio susirašinėjimo tarp šalių vadovų ištrauką, kuri patvirtina, kad atsakovės vadovas 2019 m. kovo 8 d. siųsdamas sąskaitą, išreiškė norą „susitikti pašnekėti dėl sutarties“, tačiau atsakovė pažado susitikti ir klausimą išspręsti neįvykdė.

 

35.       Bylos duomenimis nustatyta ir šalys to neginčijo, kad nors ir nesusitarus dėl naujų sutarties sąlygų po sutarties pasibaigimo 2019 m. vasario 28 d. šalių sutartiniai santykiai tęsėsi: atsakovė pagal nusistovėjusią tvarką toliau talpino programinę įrangą serveryje; suteikė prieigą prie programinės įrangos per interneto naršyklę galutiniams vartotojams, ieškovė šia programa naudojosi, o atsakovė išrašydavo PVM sąskaitas faktūras pagal ginčo sutartyje nustatytus įkainius, kurias ieškovė apmokėdavo.

 

36.       Reikalavimas sumokėti autorinį atlyginimą gali būti grindžiamas tuo, kad kiekvienas autoriaus turtinės teisės panaudojimas turi būti atlyginamas (ATGTĮ 15 straipsnio 3 dalis). Tokia taisyklė taikoma tiek tais atvejais, kai autorius sudaro autorinę licencinę sutartį su teisių naudotoju dėl teisių suteikimo, tiek tais atvejais, kai autoriaus teisės naudojamos be sutarties, t. y. neteisėtai naudojant autoriaus teises.

 

37.       Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal ginčo sutartį galutinių vartotojų sąrašas buvo patvirtintas 2016 m. gruodžio 1 d. sutarties 4 priedu (19 įstaigų), tačiau ginčo programine įranga naudojosi ir kitos GMPS, nesančios šiame sąraše. Ieškovė pateikė teismui GMP darbuotojų apmokymo naudotis atnaujinta informacine sistema 2020 m. balandžio mėnesio mokymų grafiką, kuriame nurodyta, kad mokymai bus vedami (duomenys neskelbtini) PSPC, (duomenys neskelbtini) GMPS, (duomenys neskelbtini) miesto PSPC, (duomenys neskelbtini) PSPC, (duomenys neskelbtini) PSPC, (duomenys neskelbtini) PSPC, (duomenys neskelbtini) PSPC, nors šių įstaigų minėtame galutinių vartotojų sąraše nėra. Taip pat pateikti duomenys, kad sudarydama viešųjų pirkimų būdu sutartis su (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir kitų miestų GMPS dėl paslaugų teikimo, a/110 formų automatinį pildymą ieškovė užsitikrino ginčo programinės įrangos pagalba, nors ginčo sutarties terminas baigėsi 2019 m. vasario 28 d., o viešųjų pirkimų sutartys buvo sudaromos dviem- trims metams ir turėjo baigtis 2021 -2022 metais.

 

38.       Trečiojo asmens D. S.L. atstovas posėdžio metu paaiškino, kad ginčo programinės įrangos kaina yra apie 15 000 Eur, o atsakovė vien už jos nuomą per mėnesį paprašė didesnės sumos. Taigi akivaizdu, kad ieškovei nebuvo naudinga sudaryti naujos programinės įrangos sutarties ir susitarti dėl didesnės nuomos kainos. Ieškovė naudojosi atsakovės programine įranga 2016 m. kainomis, ją teikdama vartotojams, kurie nebuvo nurodyti ginčo sutarties priede. Šia prasme paminėtinas ir CK 6.204 straipsnis, numatantis sutartinių įsipareigojimų vykdymą, pasikeitus aplinkybėms. Šios normos reikšmė autorinių sutarčių vykdymui aktuali tuo atveju, kai autorinėje sutartyje numatytas atlyginimas yra akivaizdžiai per mažas, palyginti su pajamomis, kurias gauna kūrinio naudotojas iš kūrinio.  Atsižvelgiant į tai, kad ginčo sutartimi buvo nustatyta fiksuotas atlygis už naudojimąsi programa, o ne procentais nuo autorinio atlygio, atsakovės padėtis akivaizdžiai pablogėjo.

 

39.       Atsakovė pateikia šalių susirašinėjimą, kuriame nurodo, kad „per tiek metų mūsų įmonėms taip ir nepavyko tapto lygiaverčiais partneriais arba bent jau mūsų įmonė nesugebėjo tokiais jaustis“. Taip pat nurodo, kad ieškovė, gavusi pranešimą dėl paslaugų nutraukimo, surengė keletą susitikimų, kurių metu tartis dėl sutarties pratęsimo ar paslaugų kainos nesiūlė, o turėjo ketinimų nupirkti visas atsakovės akcijas. Šalių elgesys pasibaigus ginčo sutarties terminui patvirtina, kad po sutartyje nustatyto jos pasibaigimo termino tarp šalių sutartiniai santykiai tęsėsi, o ieškovė tartis dėl naujų programinės įrangos nuomos sąlygų nesutiko. Tokia susiklosčiusi faktinė situacija, kai ieškovė, žinodama, kad sutarties terminas pasibaigė, nesiekė jos pratęsti, pakeisti ar sudaryti naują sutartį, neatitiko abiejų šalių valios, todėl ieškovė nepagrįstai teigia kad ginčo sutartis tapo neterminuota ir jos nutraukimui taikytinos ATGTĮ 40 straipsnio 2 dalies nuostatos.

 

40.       Atlyginimo mokėjimas nepriklauso nuo to, ar teisės naudojamos pagal sutartį ar savavališkai. Nuo teisių suteikimo sutarties sudarymo gali priklausyti tik atlyginimo už naudojimąsi teise dydis. Teismas sprendžia, kad, įvertinus susiklosčiusią situaciją (programine įranga naudojosi vartotojai, kurie nebuvo nurodyti ginčo sutarties priede daugiau vartotojų, sutarties objektas yra autorių teisių saugoma programinė įranga, nesusitarta dėl atlygio už naudojimąsi  programine įranga) abiejų šalių veiksmus, atsižvelgus į teisinių santykių pobūdį, atsakovė turėjo teisę siekti naudojimosi programine įranga apmokėjimo sąlygų nustatymo, o ieškovei nesutikus tartis dėl naujų sąlygų -  nutraukti paslaugų teikimą.

 

41.       Atsakovė 2020 m. kovo 30 d. „Pranešimu dėl paslaugų teikimo pabaigos, pradelstų mokėjimų ir nesąžiningų konkurencijos veiksmų“ informavo ieškovę, kad terminuota sutartis yra pasibaigusi,  tiekėjas turi teisę bet kuriuo metu baigti paslaugų teikimą, todėl nustato protingą terminą (30 dienų) nuo šio įspėjimo išsiuntimo dienos, kuriam pasibaigus paslaugų teikimas bus nutrauktas, 2020 m. balandžio 3 d. yra paskutinė paslaugų teikimo diena. Taip pat nurodė, kad ieškovė nėra sumokėjusi už paslaugas pagal jam pateiktas PVM sąskaitas-faktūras už 2019 m. gruodžio, 2020 m. sausio, 2020 m. vasario mėnesius.

 

42.       2020 m. kovo 16 d. „Atsakyme į 2020 m. kovo 30 d. pranešimą“, ieškovė nurodė, kad „Sutarties objektas yra susijęs su gydymo įstaigų teikiamomis skubios medicininės pagalbos paslaugomis ir yra kritinis jų elementas. Todėl sutarties, kuri tapo neterminuota, nutraukimas yra galimas tik įspėjus prieš protingą terminą iš anksto (LR civilinio kodekso 6.199 str.). Jūsų nurodytas 30 dienų terminas jokiu būdu negali būti laikomas protingu, nes per tokį laiką neįmanoma pasirengti alternatyviam paslaugų teikimui. Protingas terminas galėtų būti bent trys mėnesiai, tačiau dėl nutraukimo momento bet kokiu atveju turite pareigą bendradarbiauti ir konsultuotis su Bendrove.  Todėl Jūsų pranešimas apie Sutarties nutraukimą 2020 m. balandžio 3 d. yra neteisėtas ir negaliojantis.“

 

43.       Kadangi šalys ginčo sutartyje buvo aptarę jos galiojimo terminą, tai aplinkybė, kad, pasibaigus sutarties terminui, tarp šalių tęsėsi sutartiniai teisiniai santykiai, t. y. ieškovė naudojosi atsakovės programine įranga, nesudaro pagrindo spręsti, jog sutartis toliau galioja neapibrėžtą laikotarpį ir  jos nutraukimui taikytinos CK 6.199 straipsnyje nuostatos.

 

44.       Kaip jau minėta, licencinė sutartis yra terminuoto pobūdžio bei apribota teritorijos atžvilgiu (nagrinėjamu atveju – galutinių vartotojų skaičiumi); tai yra tęstinė sutartis, nes licenciatas teisėmis privalo naudotis bei mokėti atlyginimą. Autorine licencine sutartimi leidžiama terminuotai pasinaudoti autoriaus turtinėmis teisėmis tiek, kiek tai būtina sutarties tikslui pasiekti.

 

45.       Kompiuterio programos, kaip autorių teisių objekto, specifika lemia, kad teisėtam šios programos naudojimui reikalinga turėti autoriaus teisių subjekto leidimą (licenciją). Pažymėtina, kad kiekvienas autorių teisių objekto (šiuo atveju – programinės įrangos) naudojimas be autoriaus teisių subjekto leidimo, taip pat viršijant suteiktas naudojimo teises, yra neteisėtas veiksmas, pažeidžiantis autoriaus teises. ATGTĮ nustatyta, kad bet koks kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo yra laikomas neteisėtu (išskyrus šio Įstatymo numatytus atvejus) (ATGTĮ 15 straipsnio 2 dalis). Taigi, nustačius faktą, kad kompiuterio programos naudojamos neturint autoriaus teisių subjekto licencijos, tokie veiksmai pripažįstami neteisėtais pagal įstatymą. Teismo vertinimu, paslaugų (programinės įrangos nuomos) nutraukimas buvo paremtas ne vien vienašališkais atsakovės UAB „A.“ verslo sprendimais, tačiau ir realiais atsakovės autorinių teisių pažeidimais, todėl šio veiksmo nėra pagrindo pripažinti neteisėtu.

 

46.       Nagrinėjamoje byloje naudojimasis licencija, patvirtinančia teisėtą ginčo objektu esančių kompiuterio programų naudojimą, buvo pasibaigęs. Pagal bendrą teisės principą kiekvienas turi pareigą elgtis taip, kad nepažeistų kito asmens teisės ar teisėto intereso. Šis principas reiškia ir tai, kad kiekvienas, kuris naudojasi kieno nors suteikta teise, privalo būti įsitikinęs tos teisės naudojimo teisėtumu, taip pat reikalauti teisėtumo įrodymų iš tokią teisę jam suteikusiojo. Be to, nagrinėjamoje byloje ieškovė yra juridinis asmuo, taigi jai keliami didesni rūpestingumo, apdairumo ir teisėtumo laikymosi savo veikloje reikalavimai. Tai reiškia, kad ieškovė jau nuo pat 2019 m. vasario 28 d. turėjo žinoti ir žinojo, jog teisėtam programinės įrangos Colibri naudojimui būtina turėti licenciją, nes tik toks dokumentas leidžia teisėtai naudotis šia programa.

 

47.       Taigi, programinės įrangos Colibri naudojimo teises suteikianti ginčo sutartis leido naudoti programinę įrangą ribotą laikotarpį. Pasibaigus šiam laikotarpiui programos naudotojas (ieškovė) turėjo arba atsisakyti programos naudojimo, arba pasirašyti kitą autorinę licencinę sutartį, kuria šios programinės įrangos naudojimo teisės yra suteikiamos už atitinkamą atlyginimą. Ieškovė nuo pat sutarties termino pabaigos, daugiau negu metus, žinojo, kad sutartis nėra pratęsta, todėl turėjo galimybę imtis priemonių dėl kitos  programinės įrangos sukūrimo ar įsigijimo. Nesiėmusi jokių veiksmų, ieškovė pati prisiėmė riziką dėl galimų nuostolių, praradus galimybę naudotis ankstesne programine įranga, atsiradimo.  

 

48.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė reikalavimą dėl žalos atlyginimo kildino iš UAB „A.“ neteisėtų veiksmų, vienašališkai nutraukiant 2016 m. balandžio 26 d. programinės įrangos sutartį. Pažymėtina, kad neteisėti veiksmai yra būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga, t. y. nenustačius neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo civilinei atsakomybei kilti. Nustatęs, kad ieškovė neįrodė neteisėtų atsakovės veiksmų, teismas sprendžia, kad įrodinėjami nuostoliai ir priežastinis ryšys yra tik tariami, todėl plačiau nepasisako dėl ieškovės įrodinėtos žalos ir jos dydžio, nes, nesant įrodytų prieš tai aptartų civilinės atsakomybės sąlygų (bent vienos iš jų), civilinės atsakomybės taikymas savaime tampa negalimas. Esant sprendime aukščiau nurodytoms aplinkybėms minėtas ieškovės ieškinio reikalavimas dėl žalos priteisimo  atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

 

       Dėl ieškovės dalykinės reputacijos pažeidimo

 

49.       Ieškiniu ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 50 000 Eur žalos atlyginimą dėl pažeistos ieškovės dalykinės reputacijos. Ieškovė patirtą neturtinę žalą grindžia CK 2.24 straipsniu, teigdama, kad atsakovė, apkaltinusi ieškovę nekokybiškų paslaugų pagal GMP sutartis teikimu, sumenkino ieškovės reputaciją bei pažemino jos gerą vardą. Ieškovė nurodo, kad viešame pasisakyme LR Seimo Antikorupcijos komisijos posėdyje atsakovė nurodė, kad: „Iš GMP stočių pasisakymų yra matoma, kad pats darbas realiai buvo paralyžiuotas, <...> kvietimai buvo negauti 1,5 valandos, <...>, 1,5 valandos greitoji nežino, kad jai reikia važiuoti pas pacientą <...>, iki tokių atvejų buvo“; Iki šiol, turbūt, tęsiasi tam tikrose vietose, kai negali kažko atsispausdinti, pasidaryti išvažiuoti ir panašiai“, „Pati sistema, ta, kurią davė, ji realiai buvo neveikianti“; „Tose įstaigose, kuriose T. neteikia programinės įrangos, visos sistemos veikia stabiliai“. Taip pat nurodo, kad atsakovė tikrovės neatitinkančią informaciją pateikė ir teisėsaugos institucijoms - Lietuvos Respublikos Generalinei Prokuratūrai ir Specialiųjų tyrimų tarnybai.

 

50.       Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos esminės nuostatos, kuriomis vadovaujantis turi būti sprendžiama, ar juridinio asmens teisė į dalykinės reputacijos apsaugą pažeista: civilinėje byloje dėl asmens pažeistos reputacijos gynimo ieškovas turi įrodyti, kad jo dalykinė reputacija realiai nukentėjo, sumenkinta, atsakovui paskleidus žinias, faktinius duomenis, kurie neatitinka tikrovės, arba jeigu asmens dalykinė reputacija pažeista nuomonės, kritikos ar kitokių subjektyvių įsitikinimų skleidimu, tai turi būti nustatyta, kad subjektyvaus pobūdžio teiginiai nepagrįsti ir neobjektyvūs; o asmuo, juos paskleidęs, yra nesąžiningas ir kaltas dėl jų skleidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006; 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2009). 

 

51.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pranešimas ar kreipimasis į valstybės institucijas gali būti pripažintas garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimu ir teisei priešingu veiksmu, jeigu besikreipiantis asmuo buvo nesąžiningas, įgyvendindamas savo teises bei laisves, peržengė šių teisių realizavimo ribas; negali būti pripažintas nesąžiningu kreipimusi dėl pažeistų teisių gynimo asmens prašymas ginti tariamąją, jo įsivaizduojamą pažeistą teisę, nes taip manydamas, jis gali klysti, neadekvačiai įvertinti padėtį  hiperbolizuoti galimą pavojų jo teisėtiems interesams ir neturėti tikslo pažeisti kitų asmenų teisių.

 

52.       Ieškovė pateikia ištraukas ir cituoja atsakovės UAB „A.“ vadovo pasisakymą 2020 m. gegužės 13 d. LR Seimo Antikorupcijos komisijos posėdyje. Faktas, jog žinios pagal savo pobūdį yra žeminančios, turi būti nustatomas analizuojant visą posėdžio metu išsakytą informaciją. Minėtame Antikorupcijos komisijos darbo grupės posėdyje, kurio įrašą galima rasti nuorodoje https://www.youtube.com/watch?v=SETePY40XIM, buvo svarstoma viešai gauta informacija dėl trikdžių teikiant greitosios medicinos pagalbos paslaugas, dėl tinkamo lėšų panaudojimo dispečerinėms ir GMPS perkant programinę įrangą. Darbo grupės posėdyje buvo pateikta informacija, kad skambučių perdavimas buvo sutrikęs, taip pat nurodyta, kad teikiamų paslaugų kokybė nenukentėjo. Pasisakydamas darbo grupės posėdyje, atsakovės vadovas A. F. pristatė bendrą situaciją apie duomenų perdavimą iš dispečerinių greitosios medicinos pagalbos stotims, pateikė savo vertinimą, kodėl buvo sutrikęs duomenų perdavimas. Tai, kad yra kilęs konfliktas tarp dviejų juridinių asmenų – UAB „T.“ ir UAB „A.“, buvo akcentuojama ne vieno kalbėjusiojo ir ne vieną kartą. Darbo grupės komisijos posėdyje kaip GMP asociacijos atstovas išsamiai pasisakė ir N. M., kuris savo pasisakymuose pripažino tarp minėtų bendrovių kilusį konfliktą.

 

53.       Jeigu pradinis faktas nėra visiškai aiškus, o gali būti įvairiai interpretuojamas, tai teigiamo ar neigiamo turinio interpretacija gali būti vertinama kaip asmeniui palanki ar nepalanki nuomonė ar subjektyvus įspūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1349/2002; 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2007; 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2009). Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje pabrėžia būtinybę, sprendžiant dėl juridinio asmens dalykinės reputacijos apsaugos ribų, visuomenės suinteresuotumą atvira diskusija dėl verslo praktikos derinti su konkuruojančiu interesu apsaugoti komercinę sėkmę ir įmonės gyvybingumą ne tik akcininkų ir įmonės darbuotojų naudai, bet ir platesnei ekonominei gerovei. Didelės įmonės, kurių veikla siejasi su viešuoju interesu, neišvengiamai ir sąmoningai atsiveria kruopščiam savo veiksmų tyrimui ir tokių įmonių atžvilgiu priimtinos kritikos ribos, EŽTT vertinimu, yra platesnės. Dalyvaudamas viešoje diskusijoje dėl opios bendrojo intereso problemos, asmuo gali tikėtis tam tikro „perdėjimo, hiperbolizavimo ar provokacijos lygio“, kuris turėtų būti neišvengiamai toleruojamas demokratinėje visuomenėje (žr. sprendimą Steel and Morris v. United Kingdom, no. 68416/01, judgment of 15 February 2005).

 

54.       Teismo vertinimu, kai kuriais atvejais diskusijose gali būti toleruojama net ir labai arši kritika, jeigu ji liečia tinkamą viešųjų paslaugų teikimą ir valstybės lėšų panaudojimą. Juridinis asmuo gali būti kritikuojamas, jeigu tai daroma sąžiningai, siekiant informuoti visuomenę apie jos interesus galinčią pažeisti juridinio asmens veiklą. Atsižvelgęs į pasisakymo aplinkybes ir tikslus, į tai, kad visu pasisakymu atsakovės vadovas siekė atkreipti dėmesį į aktualią problemą, teiginius dėstė su abejonėmis (pasisakyme naudojo žodį „galimai“), neteikė naujos informacijos, o išsakė savo požiūrį į darbo grupei jau pateiktus ir žinomus faktus, išsakytus teiginius įvertinus viso darbo grupės posėdžio kontekste, atsakovės atstovo pasisakymo diskusijų metu Antikorupcijos komisijos darbo grupėje nėra pagrindo vertinti kaip ieškovės reputaciją žeminančių žinių paskleidimo.

 

55.       Ieškovės teigimu, atsakovė tikrovės neatitinkančią informaciją pateikė ir teisėsaugos institucijoms. Teismui pateikti ieškovei UAB „T.“ adresuoti 2020 m. gegužės 27 d. LR Generalinės prokuratūros raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos ir dokumentų kopijos pateikimo“ ir LR Specialiųjų tyrimų tarnybos 2020 m. balandžio 23 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“. Apie informacijos pateikimą valstybės institucijoms kasacinis teismas yra išsakęs nuomonę, jog „valstybės institucijų tarnybinio susirašinėjimo medžiaga nelaikytina informacijos paskleidimu neapibrėžtam asmenų ratui, dėl to tokia informacija neatitinka žinių paskleidimo fakto kriterijaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2006).

 

56.       Ieškovė tiek procesiniuose dokumentuose, tiek duodama paaiškinimus posėdžio metu apsiribojo bendro pobūdžio teiginiu, kad paskleista informacija stipriai sumenkino ieškovės reputaciją bei pažemino gerą vardą, paskleisti duomenys sudaro pagrindą perkančiosioms organizacijoms (greitosios medicinos pagalbos stotims ar pirminės sveikatos priežiūros centrams) abejoti ieškovės visuomenine, gamybine – ūkine, komercine veikla, jos patvarumu, moralinėmis vertybėmis. Tačiau ieškovė neįrodė nei kad jos dalykinė reputacija būtų realiai nukentėjusi ar būtų sumenkinta dėl būtent šios informacijos, nei kad dėl šių atsakovės teiginių ji būtų praradusi konkrečius turėtus klientus ar būtų sukliudyta surasti naujus. Tuo tarpu teigdama, kad atsakovės teiginius sužinojo GMP sutarčių klientai (sveikatos priežiūros įstaigos), LR Seimo nariai bei teisėsaugos pareigūnai bei visi Lietuvos piliečiai, nes duomenys buvo aptarinėjami viešai, nenurodė nei kada, nei kokiu būdu kokia konkreti melaginga informacija buvo skleidžiama (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

 

57.       Remdamasis išdėstyti, teismas sprendžia, kad ieškovė nagrinėjamu atveju neįrodė, kad atsakovė paskleidė ieškovės dalykinę reputaciją pažeidžiančius duomenis ir kad jos dalykinė reputacija realiai nukentėjo, todėl ieškinio dalies dėl ieškovės reputacijai padarytos žalos atlyginimo tenkinti taip pat nėra pagrindo.

 

       Priešieškinys tenkintinas iš dalies

 

       Dėl skolos už naudojimąsi programine įranga Colibri iki 2020 m. balandžio 3 d. priteisimo

 

58.       Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 10 173,24 Eur skolą už paslaugas iki 2020 m. balandžio 3 d., kurią sudaro 9 248,40 Eur skola už paslaugas (naudojimąsi programine įranga Colibri) 2020 m. kovo mėnesį pagal PVM Sąskaitą faktūrą serija AK Nr. (duomenys neskelbtini) ir 924,84 Eur skola už paslaugas, teiktas nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 3 d.

 

59.       Byloje pateikta 2020 m. kovo 31 d. PVM Sąskaita faktūra serija AK Nr. (duomenys neskelbtini) 9248,40 Eur sumai už programinės įrangos licencijos nuomą, apmokėjimo terminas iki 2020 m. balandžio 7 d. Ieškovė neginčija, kad iki 2020 m. balandžio 3 d. naudojosi atsakovei priklausančia programine įranga Colibri. Ieškinyje pripažino, kad naudojosi atsakovės teiktomis paslaugomis ir kad už atsakovės suteiktas paslaugas pagal paskutinį mokėjimą, kurio suma 9 248,40 Eur (su PVM) ieškovė nėra atsiskaičiusi. Ieškovė nurodo, kad šią sumą išskaičiavo iš bendros atsakovės padarytų nuostolių sumos. Atsakovė prašo pripažinti UAB „T.“ atliktą 9248,40 Eur sumos įskaitymą neteisėtu.

 

60.       Priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas yra vienas iš prievolės pasibaigimo pagrindų. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą.  Norint atlikti vienašalį įskaitymą, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius - ir savo skolininko skolininkas. 

 

61.       Teismui atmetus ieškinį dėl žalos priteisimo, ieškovė neturi atsakovei priešpriešinio vienarūšio reikalavimo, todėl ieškovė negali atlikti jokio įskaitymo, nes iš nieko niekas neatsiranda (ex nihilo nihil fit). Sandoris, neturintis dalyko, yra savaime negaliojantis (niekinis), kaip prieštaraujantis imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovė neturi reikalavimo teisės į atsakovę dėl žalos atlyginimo, nes savo reikalavimo teisės neįrodė (CPK 12 straipsnis ir 178 straipsnis). Dėl šios priežasties pripažintina, kad ieškovės atliktas įskaitymas, kuriuo ieškovės skola už 2020 m. kovo mėnesį suteiktas paslaugas tariamai buvo įskaityta, nepagrįstas. Todėl konstatuotina, kad ieškovės atliktas 9 248,40 Eur įskaitymas neatitinka CK 6.130 straipsnio 1 dalies nustatytų imperatyvių sąlygų, taikomų įskaitymui. Teismas ieškovės atliktą vienašališką įskaitymą pripažįsta negaliojančiu, o priešieškinio dalį dėl 10173,24 Eur priteisimo atsakovei iš ieškovės tenkina.

 

Dėl skolos už naudojimąsi programine įranga Colibri nuo 2020 m. balandžio 4 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. priteisimo

 

62.       Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės 45317,16 Eur sumą už naudojimąsi paslaugomis laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 3 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d., taikant 9248,40 Eur mėnesinį paslaugų mokestį. Ieškovė nurodo, kad po 2020 m. balandžio 3 d. nesinaudojo atsakovės programine įranga, o GMP sistemos nuomos paslaugas1 teikė naudodamasi naujai įsigyta programine įranga INES4U.

 

63.       Byloje nesant duomenų, kad ieškovė naudojosi atsakovės programine įranga po 2020 m. balandžio 3 d., reikalavimas dėl 45 317,16 Eur priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

 

Dėl neteisėtos konkurencijos veiksmų

 

64.       Priešieškiniu atsakovė teigia, kad dėl ieškovės nesąžiningos konkurencijos veiksmų patyrė 69514,10 Eur žalą ir prašo ją priteisti. Iš priešieškinio dalyko ir pagrindo matyti, kad žalos atlyginimą ieškovė kildina iš konkurencijos teisės pažeidimo ir remiasi Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau - KĮ) 15 straipsniu. Atsakovė taip pat teigia, kad ieškovė panaudodama žinias, gautas analizuojant UAB „A.” priklausančią, komerciškai svarbią informaciją (programinės įrangos struktūrą, jos sandarą bei sudėtines dalis), tretiesiems asmenims suteikiant prieigą, turėjo tikslą sukurti analogišką į UAB „A.“ programinę įrangą, nors tai buvo draudžiama pagal iki 2019 m. vasario 28 d. galiojusios sutarties 5.1.4. punktą.

 

65.       Atsakovė nurodo, kad dar 2020 m. sausio-vasario mėnesiais, analizuodama sisteminius įrašus, log(inus), nustatė, kad ieškovės ir UAB „D.” darbuotojai atlieka įvairius veiksmus, kuriais siekiama kopijuoti bei analizuoti UAB „A.” programinę įrangą, turint tikslą visapusiškai atsekti jos veikimo mechanizmą (pasinaudojant administratoriui suteiktomis teisėmis buvo naršomi sisteminiai failai, kuriamos įvairios ataskaitos) ir panaudojant kitus sisteminius duomenis sukuriant analogišką sistemą. Atsakovė teigia, kad UAB „D.“, kuri susijusi su trečiuoju asmeniu D. S.L.,  nuolat buvo suteikiama prieiga prie atsakovės programinės įrangos Colibri, programa INES4U buvo sukurta pasinaudojant konfidencialia atsakovės informacija ir jos komercinėmis paslaptimis, kurias UAB „D.” suteikė ieškovė.

 

66.       Ieškovė 2020 m. kovo 16 d. atsakyme nurodė, kad bendrovė nėra suteikusi prieigos prie Colibri ePCR programinės įrangos jokiems tretiesiems asmenims ir nenaudoja jokios atsakovei priklausančios konfidencialios informacijos ne Sutarties vykdymo tikslais.

 

67.       Draudžiami ir civilinės atsakomybės požiūriu neteisėti yra nesąžiningos konkurencijos veiksmai, nustatyti KĮ 15 straipsnyje. Minėto įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas ūkio subjektams atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti. Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato draudimą informacijos, kuri yra kito ūkio subjekto komercinė paslaptis, naudojimą, perdavimą, skelbimą be šio subjekto sutikimo.  

 

68.       Atsakovė nurodo, kad trečiasis asmuo D. S.L. yra antrinė UAB „D.“ įmonė, joms vadovauja ta pati vadovė, o UAB „D.“ su ieškove yra ilgalaikės partnerės, kartu dalyvauja GMP stočių programinės įrangos pirkimų viešuosiuose konkursuose ir kartu pradėjo kurti ir platinti Colibri imituojančią programinę įrangą INES4U. Atsakovė pateikė duomenis, kad prie programinės įrangos Colbri laikotarpiu nuo 2016 m. kovo iki 2020 m. balandžio mėnesio jungėsi ieškovės, UAB „D.“, UAB „A.“, T. ir UAB „K.“, K. GMPS, V. GMPS darbuotojai, tačiau byloje nėra duomenų, kad trečiojo asmens D. S.L. atstovams buvo suteikta prieiga prie atsakovės programinės įrangos.

 

69.       Teisinė konfidencialios informacijos kategorija yra platesnė už teisinę komercinės paslapties kategoriją, taigi komercinės paslaptys yra viena iš konfidencialios informacijos rūšių. Pareiga saugoti konfidencialią informaciją paprastai egzistuoja, kai ji nustatyta sutartyje, o pareiga saugoti komercinę paslaptį visų pirma kyla iš įstatymo. Bylose dėl komercinių paslapčių teisinių santykių tais atvejais, kai tarp konfidencialios informacijos esama duomenų, kurie tuo pat metu yra įmonės komercinė paslaptis, atitinkamos informacijos savininkas privalo įrodyti, o teismas - įvertinti ir nustatyti, ar konkretūs duomenys, dėl kurių vyksta ginčas, atitinka komercinės paslapties formaliuosius požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. civilinė byla Nr. 3K-7-6-706/2016). 

 

70.       Komercinės paslapties samprata ir apsauga reglamentuojama CK 1.116 straipsnyje. Informacija laikoma komercine paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Informaciją, kuri negali būti laikoma komercine paslaptimi, nustato įstatymai. Ši sąvoka apibrėžiama taikant tris reikalavimus. Pirma, informacija turi būti slapta. Antra, informacija turi turėti komercinę vertę. Trečia, informacijos turėtojas turi imtis protingų pastangų, išsaugoti informacijos slaptumą. Protingomis pastangomis išsaugoti informacijos slaptumą, inter alia, galėtų būti laikomos papildomos sutarčių nuostatos, įtvirtinančios konfidencialumo pareigą (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2011).

 

71.       Pagal ginčo sutarties 8.1. punktą visos sutarties sąlygos, informacija, duomenys ir dokumentai, susiję su šia sutartimi, yra laikomi komercine paslaptimi, ir negali būti jokiu būdu atskleisti tretiesiems asmenims be išankstinio rašytinio kitos šalies sutikimo, išskyrus Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytus atvejus.

 

72.       Programinė įranga galėtų būti apsaugota kaip komercinė paslaptis, tačiau, atsižvelgiant į programų specifiką ir faktą, kad svarbiausia jose - funkcionalumas, komercinių paslapčių apsauga nėra adekvati. Patyrę programuotojai, pasinaudodami atgręžtine inžinerija gali nustatyti, iš ko ir kaip gaminys pagamintas. Be to, pagal programos elgseną ar pasinaudodami programinio kodo dekompiliavimu gali atkurti jos veikimo principus ir savarankiškai sukurti lygiai tokią pat programą, nepažeisdami įstatymų (T. S., dr. P. Č., „Programinės įrangos teisinės apsaugos alternatyvos“ Teisės apžvalga Law review  No. 1 (6), 2010).

73.       Programinė įranga Colibri veikia principu, kai bet kuris GMP vartotojas gali pasiekti Colibri programinę įrangą nurodytu internetiniu adresu. Nagrinėjamu atveju nustatyta, ir šalys to neginčija, kad programinė įranga Colibri visą sutarties vykdymo laikotarpį ir jam pasibaigus buvo ir yra  laisvai prieinama tiek ieškovei, tiek galutiniams vartotojams GMPS darbuotojams. Programine įranga Colibri naudojosi pakankamai didelis asmenų ratas, o tai atitinka CK 1.116 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kad informacija, lengvai gaunama toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija, nelaikoma komercine paslaptimi.  

74.       Konfidenciali informacija apima visus privačius nuosavybės teise priklausančius duomenis ir kitą informaciją, kurią viena šalis atskleidė kitai šaliai. Komercinės paslapties apibrėžimas turi būti aiškus ir nedviprasmiškas, kad asmuo galėtų suvokti, kokie konkretūs duomenys yra komercinė paslaptis.  Nagrinėjamu atveju sutartyje nėra įtvirtinta, kokia konkreti informacija sudaro ieškovės komercinę paslaptį, ieškovė niekaip neįrodinėja konkrečios informacijos neviešumo bei jos komercinės vertės, nenurodė, kokiais konkrečiais veiksmais ieškovė konfidencialią informaciją atskleidė tretiesiems asmenims.

 

75.       Ginčo sutarties 5.1.4. punktu šalys sutarties galiojimo laikotarpiu ir jam pasibaigus įsipareigojo nesiimti jokių veiksmų, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai galėtų pažeisti tiekėjo autorines teises. Sutarties 10.2. punktu užsakovas patvirtino, kad jam yra aiški ir žinoma aplinkybė, jog nepaisant pasirinkto apmokėjimo už paslaugas būdo ar sumokėtos sumos, jis jokiais būdais neįgyja nuosavybės teisės į tiekėjo programą ar jos sudėtines dalis ir yra tik tiekėjui nuosavybės teise priklausančios programos vartotojas.

76.       Paprastai sukurta programinė įranga saugoma autorių teisių normomis. Kaip jau minėta, Lietuvoje kompiuterių programos laikomos autorių teisių objektais ir saugomos sudarant autorines licencines sutartis, kurios galioja tam tikrą laiką.

77.       Ieškovė 2020 m. kovo 16 d. atsakyme nurodė, kad bendrovė yra užsakiusi naujos programinės įrangos sukūrimo darbus, tačiau ši programinė įranga yra kuriama pagal bendrovės specialiai sukurtas specifikacijas, kuriose nėra atsakovei priklausančios konfidencialios informacijos ir nesuteikiant jokios prieigos tretiesiems asmenims prie atsakovės programinės įrangos. Byloje nustatyta, kad programinė įranga INES4U pradėta kurti 2020 m. kovo 5 d. Trečiasis asmuo D. S.L. patvirtino, kad būtent jis sukūrė INES4U ir, kad INES4U buvo sukurta naujai, nesinaudojant Colibri įrangos duomenimis.

78.       Autorių teisės saugo tik nuo tiesioginio programinės įrangos kopijavimo, šis klausimas byloje keliamas nebuvo. Atsakovė nagrinėjamu atveju neginčijo, kad naujai sukurta programinė įranga INES4U yra originali, jokio reikalavimo INES4U sukūrusiai D. S.L. nereiškė, autorinių teisių pažeidimo nenurodė, tačiau teigė, kad ieškovės naudojama įranga buvo nukopijuota nuo programinės įrangos Colibri ir tai  iš esmės sumažino INES4U programinės įrangos kūrimo kaštus.

79.       Atsakovė nurodo, kad ieškovės programinė įranga identiška Colibri programinei įrangai tiek funkcine, tiek grafine prasmėmis, visiškai sutampa programa, struktūra ir funkcijų išdėstymas, veikimo principas, duomenų suvedimas, dizainas, funkcijos.

80.       Atsakovė remiasi 2021 m. vasario 1 d. parengta specialisto išvada, kurioje profesorius daktaras O. V. nurodė, kad Colibri ir INES4U programinių įrangų veikimo elementai: funkciniai, grafiniai, vykdymo scenarijų - yra tapatūs arba neatskiriamai panašūs. Ekspertas konstatavo egzistuojant esminį Colibri ir INES4U programų sistemų panašumą. Taip pat nurodė, kad kuriant INES4U buvo remtasi Colibri sistemos naudojama sistemine, funkcine bei veikimo informacija, taip pat buvo analizuojama programos veikimo logika, kuri yra konfidenciali, o INES4U programinė įranga nebūtų sukurta ir negalėtų turėti tokius interfeisus bei funkcionuoti taip, kaip šiuo metu, jeigu INES4U autoriai nebūtų turėję prieigos prie Colibri sistemos. Išvadoje nurodyta, kad INES4U programinės įrangos autoriai, pasinaudodami Colibri programine įranga, turėjo galimybę reikšmingai sumažinti INES4U programinės įrangos kūrimo išlaidas; neturėdami prieigos prie Colibri programinės įrangos, konkurentai negalėtų per jų sunaudotą laiką sukurti tokios tapačiai funkcionuojančios ir pateiktų rezultatų požiūriu panašios programinės įrangos.

 

81.       Teismas, spręsdamas, ar programinė įranga Colibri buvo kopijuojama, remiasi ne tik minėta specialisto išvada, bet ir kitais civilinėje byloje surinktais duomenimis, taigi minėta specialisto išvada nėra lemiantis įrodymų šaltinis.

 

82.       Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2013-12-20 įsakymo Nr. V-1234 (įsigaliojusio 2014-01-01) 1.1 ir 1.2 punktais patvirtino formą Nr. 110/a „Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė“ (toliau – ir kortelė) ir formos Nr. 110/a „Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė“ pildymo, pateikimo ir tikslinimo taisykles (toliau – ir Taisyklės).  Tai reiškia, kad formos a/110 struktūra yra patvirtinta teisės aktais ir tai lemia duomenų generavimo, perdavimo, archyvavimo funkcinius būdus.

 

83.       Siekiant nustatyti, ar kuriant programinę įrangą INES4U buvo pasinaudota programine įranga Colibri ir ar tai galėjo sumažinti INES4U kūrimo kaštus, byloje paskirta informacinių technologijų teismo ekspertizė ir ekspertams pavesta palyginti UAB „A.“ Colibri programinę įrangą su UAB „T.“ naujai pradėta naudoti ir tebenaudojama INES4U programine įranga (atskleidžiant jų panašumus, skirtumus, pasirinktas techninio realizavimo priežastis ir pan.) bei atsakyti į klausimus, ar INES4U programinė įranga atlieka tokias pačias funkcijas bei sprendžia tos pačius uždavinius kaip ir Colibri programinė įranga ir ar INES4U programinė įranga sprendžia uždavinius tokiu pačiu arba neatskiriamai vizualiai panašiu būdu, kaip ir Colibri programinė įranga; ar kuriant INES4U programinę įrangą galėjo būti pasinaudota Colibri programine įranga bei jos sisteminiais ir konfidencialiais duomenimis, vizualine Colibri pateikiama informacija, jos procesais ir funkcijomis, ar tai galėjo sumažinti INES4U programinės įrangos kūrimo kaštus.

 

84.       2023 m. birželio 8 d. Lietuvos teismo ekspertizės centras Ekspertizės akte Nr. 11-2403(21) nustatė, kad Colibri programinės įrangos kūrimui naudotas Java programavimo kalbos karkaso Apache Tapestry 5.3.8 versija, išleista 2014 m. lapkričio 20 d., licencijos tipas „Apache License 2.0“, o INES4U programinės įrangos 2020 m. balandžio versijos sukūrimui panaudotas programavimo kalbos JavaScript kodų rinktuvas webpack 3 ir 980 vnt. išorinių išteklių – pirminių, JavaScript ir TypeScript kalbomis parašytų ar automatiškai sugeneruotų išeities kodo failų su plėtiniais js, ts, tsx bei panaudotas programavimo karkaso ReactJS 2019 m. rugpjūčio 9 d. išleista 16.9.0 versija, licencijos tipas „MitLicence“. Ekspertizės akte nurodyta, kad nėra pagrindo teigti, jog kuriant INES4U programinę įrangą galėjo būti pasinaudota Colibri programine įranga bei jos sisteminiais ir konfidencialiais duomenimis, vizualine Colibri pateikiama informacija, jos procesais ir funkcijomis; Colibri ir INES4U programinių įrangų naršyklės lange panašumas galimai sąlygotas tuo, kad šiuolaikiniai programavimo karkasai, panaudoti kuriant Colibri ir INES4U programines įrangas, vartotojo sąsajos elementų išdėstymą automatizuodami pagal pasirinktus šablonus, funkcionuoja analogiškai.

 

85.       Teismo pareiga kritiškai vertinti ekspertizės išvadą yra siejama su, pirma, nustatytais ekspertinio tyrimo eigos (proceso) trūkumais, antra, išvados turinio trūkumais (išvados prieštaringumu, prieštaravimu kitiems byloje esantiems įrodymams ir pan.); dėl ekspertizės išvadoje tiriamų klausimų specifikos teismui galimybės nustatyti specialių žinių reikalaujančio tyrimo procesą, jo išsamumo lygį ar išvadų santykį su kitais byloje esančiais įrodymais yra ribotos; dėl to teismo paskirtas ekspertas tam tikra prasme tampa kvaziarbitru, nuo kurio išvados didele dalimi priklauso bylos baigtis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/201749 punktą).

 

86.       Atsakovė kelia daugybę įvairių argumentų, kurių pagrindu įrodinėja paskirto teismo eksperto pateiktos išvados turinio ir formos trūkumus, šios išvados nepagrįstumą. Atsakovė remiasi profesorės daktarės E. R. ekspertine nuomone, kad LTEC ekspertizės aktas tinkamai atlieka aprašomąją funkciją (aprašo aplinkybes) ir patvirtina šalių pateiktą medžiagą (jos apimtį) ekspertizei, aktas turi fakto klaidų, jo forma aiškiai prieštarauja turiniui, ekspertizės metu nebuvo atliktas joks moksliškai pagrįstas ekspertizės tyrimas (išskyrus lingvistinį, apie kurio taikymą ir naudojimą praktikoje ir mokslinėje literatūroje nėra žinoma), kuris leistų daryti pagrįstų ekspertizės akto išvadų dalyje nurodytas išvadas dėl ekspertizės akte keliamų klausimų.

 

87.       Tais atvejais, kai sprendžiant eksperto skyrimo klausimą civilinėje byloje ginčo šalys nesusitaria dėl eksperto kandidatūros ir siūlo savo ekspertų kandidatūras, nepritardamos priešingos šalies siūlomo eksperto kandidatūrai, teismas turi užtikrinti šalių lygiateisiškumą: ekspertizę atlikti pavesti ne vienos iš šalių pasiūlytam, o teismo iniciatyva parinktam ekspertui. Nagrinėjamu atveju teismas ekspertizę pavedė atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centrui, kuriam suteikė prieigą prie elektroninės civilinės bylos, įpareigojo UAB „T.“ suteikti Lietuvos teismo ekspertizės centro paskirtam ekspertui prieigą prie 2020 m. balandžio mėnesio programinės įrangos INES4U versijos; įpareigojo UAB „A.“ suteikti paskirtam ekspertui prieigą prie programinės įrangos Colibri.

 

88.       Nagrinėjamu atveju ekspertas tyrė tą medžiagą, kurią pateikė šalys, todėl ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių nekelia abejonių. Teismo vertinimu, atsakovės akcentuojami ekspertizės akto formos trūkumai niekaip negali lemti pačios ekspertizės išvadų nepatikimumo ir nepaneigia ekspertizės akto pagrįstumo iš esmės.

 

89.       Teismas, išnagrinėjęs bylos šalių pateiktus procesinius dokumentus ir jų priedus, šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, įvertinęs Lietuvos teismo ekspertizės centras Ekspertizės akto išvadas, atsakovės nurodomas aplinkybes dėl ieškovės (ne)sąžiningos konkurencijos veiksmų, pripažįsta, kad ieškovė neatliko neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), kurie atsakovei būtų sukėlę kokius nors neigiamus padarinius, kokią nors žalą, todėl priešieškinio dalį dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo atmeta.

 

        Dėl procesinių palūkanų

 

90.       Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės 8 procentų dydžio palūkanas pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą.

 

91.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Visiems tarp ūkio subjektų sudarytiems komerciniams sandoriams, pagal kuriuos už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai, taikomos palūkanos, nustatytos Mokėjimų įstatyme, kuris yra specialusis įstatymas, turintis pirmenybę prieš Civilinio kodekso 6.210 straipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 29 d. konsultacija Nr. A3-130 „Dėl kai kurių Civilinio kodekso normų taikymo“, Teismų praktika, Nr. 23). Atsižvelgiant į tai, kad vėliausia pagrindinė Europos centrinio refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma buvo 0 procentų, atsakovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 10 173,24 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkintinas (CPK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

 

       Dėl procesinės bylos baigties

 

92.       Remdamasis išdėstytais argumentai, teismas ieškovės UAB „T.“ ieškinį atmeta, o atsakovės UAB ‚A.“ priešieškinį tenkina iš dalies, priteisiant 10 173,24 Eur skolą už naudojimąsi programine įranga Colibri iki 2020 m. balandžio 3 d., 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (10 173,24 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. birželio 19 d. iki sprendimo visiško įvykdymo. Teismo vertinimu, šioje byloje apie pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus pasisakyta, kiti ieškovės ir atsakovių nurodomi teiginiai neturi teisinės reikšmės bylos išsprendimui.

 

       Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

93.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

 

94.       Rekomendacijų 2 punkte reglamentuojama, kad teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

 

95.       Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų nustatymo taisykles, tiek ir į konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022 48 punktą). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos.

96.       Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „T.“ patyrė iš viso 76 318,38 Eur bylinėjimosi išlaidas: 63184,38 Eur išlaidas už advokatų teisines paslaugas, 10 000 Eur dydžio išlaidas už teismo ekspertizę ir 3 134 Eur dydžio žyminio mokesčio išlaidas. Nurodė, kad už suteiktas teisines paslaugas ieškovei išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. 2882/20LT, 3651/20LT, 5981/20LT, 0534/21LT, 1150/21LT, 1943/21LT, 2684/21LT, 4029/21LT, 4426/21LT, 5083/21LT, 5681/21LT, 7165/21LT, 8280/22LT, 0674/23LT, 1307/23LT, 2098/23LT ir 015, 023 kurios buvo visiškai apmokėtos. Atstovavimo išlaidos susidarė teikiant šias teisines paslaugas: rašto atsakovei dėl pateiktos sąskaitos rengimas, pretenzijos dėl patirtų nuostolių rengimas; atsakymo Generalinei prokuratūrai rengimas, ieškinio rengimas; prašymo dėl bylos nagrinėjimo Vilniaus apygardos teisme rengimas; atskirojo skundo dėl laikinųjų apsaugos priemonių rengimas; prašymo dėl termino dublikui pratęsimo rengimas; dubliko ir kartu atsiliepimo į priešieškinį rengimas; 2021-01-06 prašymo teismui dėl nuotolinio posėdžio rengimas; pasirengimas bylos žodiniam nagrinėjimui; atstovavimas 2021-01-14 teismo posėdyje; 2021-01-26 prašymo dėl papildomų įrodymų rengimas; 2021-02-01 prašymo dėl papildomų įrodymų rengimas; 2021-02-03 rašytinių paaiškinimų dėl atsakovės 2021-02-02 pateiktų įrodymų nepriimtinumo, prašymų atmetimo, nagrinėjamos civilinės bylos nestabdymo ir papildomų įrodymų prijungimo rengimas, pasirengimas bylos žodiniam nagrinėjimui, atstovavimas 2021-02-02 teismo posėdyje, 2021-03-31 prašymo dėl atsakovės atstovei suteiktų įgaliojimų susipažinti su ieškovės ir civilinėje byloje nedalyvaujančios įmonės komercine paslaptimi panaikinimo rengimas, 2021-04-02 pranešimo dėl trečiojo asmens D., S. L. elektroninio pašto adreso rengimas, pasirengimas bylos žodiniam nagrinėjimui, atstovavimas 2021-04-01 teismo posėdyje, rašto Ekonomikos ir inovacijų ministerijai ir Lietuvos verslo paramos agentūrai dėl konfidencialios informacijos neatskleidimo rengimas, atsakymo į Lietuvos verslo paramos agentūros prašymą rengimas, pasirengimas bylos žodiniam nagrinėjimui, atstovavimas 2021-05-12 teismo posėdyje, komunikacijos teismo ekspertams parengimas ir komunikacija su teismo ekspertais dėl ekspertizės, 2021-06-28 prašymo dėl ekspertizės atlikimo rengimas, pasirengimas bylos žodiniam nagrinėjimui, atstovavimas 2021-06-29 teismo posėdyje, 2021-07-16 nuomonės dėl eksperto paskyrimo, ekspertizei teiktinų klausimų ir atsakovės 2021-06-22 prašymų nepagrįstumo rengimas, 2021-07-28 pareiškimo dėl eksperto A. G. tiesioginių ryšių su atsakove, šio eksperto šališkumo, nuo teismo nuslėptos informacijos ir būtinybės jį nušalinti nuo ekspertizės atlikimo bei kito eksperto skyrimo rengimas, 2021-08-11 nuomonės dėl eksperto A. G. paaiškinimų rengimas, 2021-08-20 prašymo VšĮ „(duomenys neskelbtini) mokslo ir technologijų parkas“ rengimas, 2021-08-24 nuomonės rengimas, 2021-09-03 pranešimo bei avanso už ekspertizę mokėjimo rengimas, 2021-09-03 pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo rengimas, 2021-09-27 nuomonės dėl ekspertizės pavedimo Lietuvos teismo ekspertizės centrui ir įpareigojimo ieškovę bei atsakovę lygiomis dalimis sumokėti ekspertizės avansą rengimas, 2021-09-27 skundo dėl nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą rengimas, 2021-09-30 pranešimo dėl nepateiktų įrodymų ir skundo (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo rengimas, 2021-10-11 lydraščio dėl avanso už Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizę sumokėjimo rengimas, skundo (duomenys neskelbtini) apylinkės teismui dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą rengimas, 2022-12-20 lydraščio dėl informacijos pateikimo Lietuvos teismo ekspertizės centrui rengimas 2022-12-23 rašytinių paaiškinimų ir prašymų rengimas, 2023-02-02 rašto Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai rengimas, 2023-03-06 prašymo rengimas, 2023-03-29 atsiliepimo dėl prieigos prie programinės įrangos pateikimo LTEC, ekspertizės būdo, objekto rengimas, Ekspertizės akto vertinimas, 2023-08-22 prašymo dėl nuotolinio teismo posėdžio skyrimo rengimas, 2023-08-25 paaiškinimų dėl ekspertizės akto ir prašymo teismui dėl rašytinių įrodymų prijungimo rengimas, pasirengimas bylos žodiniam nagrinėjimui, atstovavimas 2023-08-29 teismo posėdyje; 2023-08-29 prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo rengimas, pasirengimas 2023-10-25 teismo posėdžiui, atstovavimas 2023-10-25 teismo posėdyje, 2023-10-30 prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo rengimas, pasirengimas 2023-10-31 teismo posėdžiui, baigiamosios kalbos rengimas, atstovavimas 2023-10-31 teismo posėdyje, kitos susijusios teisinės paslaugos.

 

97.       Byloje nustatyta, kad atsakovė UAB „A.“ iš viso patyrė 31 668 Eur bylinėjimosi išlaidas: už priešieškinį sumokėjo 1913 Eur žyminį mokestį, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas ir pateikė 29755 Eur atstovavimo išlaidas pagrindžiančius dokumentus: 2020-07-08 sąskaita (dokumentų ir situacijos vertinimas ir derinimas su klientu, atsiliepimo į pretenziją, susirašinėjimo parengimas, 8 val.); 2020-07-20 sąskaita (susipažinimas su atskiruoju skundu, atsiliepimo į atskirąjį skundą, prašymo parengimas, 11 val.); 2020-07-20 sąskaitos apmokėjimą ir 2020-07-08 sąskaitos apmokėjimą patvirtinantis dokumentas; 2020-09-07 sąskaita (ieškinio, jo priedų analizė, atsiliepimo ir priešieškinio parengimas, duomenų procesinių dokumentų priedams sisteminimas ir analizė, aptarimas su klientu, 38 val.); 2020-09-07 sąskaitos apmokėjimą patvirtinantis dokumentas; 2020-10-07 sąskaita (susipažinimas su pranešimu dėl bylos nagrinėjimo, pareiškimas dėl teismo suinteresuotumo, atsiliepimo į jį parengimas, 6 val.); 2020-10-07 sąskaitos apmokėjimą patvirtinantis dokumentas; 2020-12-07 sąskaita (teismo nutarčių, dubliko ir atsiliepimo analizė, prašymo, tripliko į dubliką ir dubliko į ieškovo atsiliepimą bei priedų parengimas, 39 val.); 2020-12-07 sąskaitos mokėjimą patvirtinantis dokumentas; 2021-01-11 sąskaita (prašymų parengimas, susipažinimas su pranešimu, teisinis jo vertinimas, pozicijos su klientu aptarimas, pranešimo dėl avanso už ekspertizę sumokėjimo parengimas, nuomonės dėl pavedimo ekspertizę atlikti LTEC, avanso sumokėjimo tikslingumo parengimas, 2020-10-07 atsiliepimo į pranešimą parengimas, 13,5 val.); 2021-01-11 sąskaitos apmokėjimą patvirtinantis dokumentas; 2021-02-04 sąskaita (susipažinimas su rašytiniais paaiškinimais, analizė, pasirengimas posėdžiui, numatomas atstovavimas, prašymų ir rašytinių paaiškinimų parengimas, 26 val.); 2021-02-04 sąskaitos apmokėjimą patvirtinantis dokumentas; 2021-04-01 sąskaita (pranešimo parengimas, susipažinimas su ieškovo prašymu ir papildomais įrodymais, atsiliepimo į ieškovo prašymą, pranešimų - prašymų parengimas, pozicijos teismo procese aptarimas su klientu, 16 val.); 2021-04-01 sąskaitos apmokėjimą patvirtinantis dokumentas; 2021-07-21 sąskaita (prašymo, pranešimo-prašymo, rašytinių paaiškinimų parengimas, pasirengimas ir atstovavimas 2021-06-29, susipažinimas su dokumentais, informacijos analizės pateikimas klientui, pranešimo ir nuomonės dėl teismo ekspertų parengimas, susirašinėjimas su  ekspertais dėl galimybės atlikti ekspertizę, 15 val.); 2021-07-21 sąskaitos apmokėjimą patvirtinantis dokumentas; 2021-10-11 sąskaita (nuomonės dėl ieškovo pareiškimo nušalinti teismo paskirtą ekspertą parengimas, susipažinimas su pranešimu, teisinis jo vertinimas, pozicijos su klientu aptarimas, pranešimo dėl avanso už ekspertizę sumokėjimo parengimas, susipažinimas su nuomonėmis, nuomonės dėl pavedimo ekspertizę atlikti LTEC, avanso sumokėjimo tikslingumo parengimas, teismo nutarties analizė, referavimas klientui, 13,5 val.); 2021-10-11 sąskaitos apmokėjimą patvirtinantis dokumentas; 2022-12-31 sąskaita (LTEC raštų, bylos medžiagos, teismo nutarčių analizė, aptarimas su klientu, pranešimo, prašymo parengimas, konsultacijos, 16.4 val.); 2023-01-05 sąskaitos apmokėjimą, taip pat 2022-12-31 sąskaitos apmokėjimą patvirtinantis dokumentas; 2023-01-25 sąskaita (informacijos dėl duomenų LTEC pateikimo nagrinėjimas, analizė, konsultavimas, situacijos nagrinėjimas/ vertinimas, prašymo VDAI, kt. raštų parengimas, teismų praktikos, įskaitant užsienio IT srityje, įskaitant (duomenys neskelbtini) teismo sprendimą, analizė ir vertinimas, pasirengimas pateikti šį sprendimą Teismui, 16 val.); 2023-01-25 sąskaitos apmokėjimą patvirtinantis dokumentas; 2023-08-24 sąskaita (pranešimo ir prašymo dėl nutarties parengimas, (duomenys neskelbtini) teismo sprendimo pateikimas, susipažinimas su atsiliepimu į prašymą, nutartimi, ekspertizės akto analizė, vertinimas, aptarimas su klientu, 7,3 val.); 2023-08-24 sąskaitos apmokėjimą patvirtinantis dokumentas; 2023-10-23 sąskaita (susipažinimas su ieškovo prašymais, paaiškinimais, kt. procesiniais dokumentais, papildoma LTEC pateiktų dokumentų, ekspertizės akto analizė, įskaitant ekspertinę nuomonę, kt. bylos medžiagos analizė, sisteminimas, aptarimas su klientu, prašymų, pranešimų, rašytinių paaiškinimų, kt. procesinių dokumentų parengimas, įskaitant baigiamąją kalbą, pasirengimas ir atstovavimas numatomuose teismo posėdžiuose, lydraščio dėl bylinėjimosi išlaidų parengimas (dalinis mokėjimas)); 2023-10-24 sąskaita (susipažinimas su ieškovo prašymais, paaiškinimais, kt. procesiniais dokumentais, papildoma LTEC pateiktų dokumentų, ekspertizės akto analizė, įskaitant ekspertinę nuomonę, kt. bylos medžiagos analizė, sisteminimas, aptarimas su klientu, prašymų, pranešimų, rašytinių paaiškinimų, kt. procesinių dokumentų parengimas, įskaitant baigiamąją kalbą, pasirengimas ir atstovavimas numatomuose teismo posėdžiuose, lydraščio dėl bylinėjimosi išlaidų parengimas (dalinis mokėjimas); 2023-10-24 sąskaitos apmokėjimą, taip pat 2023-10-23 sąskaitos apmokėjimą patvirtinantis dokumentas.

 

98.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų atlyginimo nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-684/2023 38 punktas).

 

99.       Pagal Rekomendacijų: 2.1 punktą už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį taikomas 2,5 dydžio koeficientas; 8.3 punktą už dubliką, tripliką – 1,5 dydžio koeficientas; 8.16 punktą už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai – 0,4; 8.17 punktą už kitų, nei nurodyta šių rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai) – 0,1; 8.18 punktą už kiekvieną paklausimą renkant bylai reikalingus įrodymus – 0,01; 8.19 punktą už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1.

 

100.       Kaip matyti iš ieškovės pateiktų dokumentų teisinės paslaugos buvo teikiamos laikotarpiu nuo 2020 m. birželio iki 2023 m. spalio mėn. pabaigos. Šiuo laikotarpiu užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) siekė nuo 1 358,6 Eur iki 1 959,5 Eur, atitinkamai pagal teiktas teisines paslaugas maksimalūs užmokesčio dydžiai atsižvelgiant į teiktų paslaugų laikotarpį ir teiktas paslaugas galėjo būti: už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį 3 396,5 Eur; už dubliką, tripliką 2 037 Eur; už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai 543-798 Eur; už kitų dokumentų parengimą, už paklausimus už valandą atstovavimo teisme ar derybose 135,86–196 Eur. 

 

101.       Ieškovės prašomos priteisti sumos viršija Rekomendacijose nurodytą rekomenduojamus priteisti maksimalius užmokesčių dydžius, kurie apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga, už atitinkamų paslaugų suteikimą. Pažymėtina, kad neatsižvelgiant į tai, kiek advokatų atstovauja šaliai, priteistino užmokesčio dydis negali viršyti rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio vienam advokatui dydžio; nagrinėjamu atveju nepripažintina, kad keleto advokatų dalyvavimas buvo būtinas.

 

102.       Teismo skaičiavimu maksimalus užmokesčio dydis už ieškovei suteiktas atstovavimo paslaugas galėjo būti 39 520 Eur. Teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas, nusprendžia, kad yra pagrindas ieškovės patirtas atstovavimo išlaidas sumažinti iki 39 520 Eur. Tuomet bendras ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis sudaro 52 654 Eur (39520+10 000+  3134). Atsakovės patirtos atstovavimo išlaidos neviršija maksimalių dydžių. Ieškinį atmetus, o priešieškinį tenkinus iš dalies (8 procentais), iš ieškovės atsakovei priteistina 17 100 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš atsakovės ieškovei priteistina 23 957 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus priešpriešinių įskaitymą, iš atsakovės ieškovei priteistina 6856 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

 

      Dėl bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui atlyginimo

103.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad CPK 47 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą). Taigi trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, nors ir nėra tiesioginis ginčo dalyvis, yra suinteresuotas konkrečia bylos baigtimi ir jam procesinių įstatymų suteikiamos visos procesinės teisės, išskyrus tas, kurios susijusios su galimybe disponuoti ginčo dalyku. Tai trečiajam asmeniui leidžia dalyvauti procese taip, kad jis pats galėtų užtikrinti savo teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-219/2019, 54 punktas).

 

104.       Šioje byloje D., S. L dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu įtrauktas atsakovei priešieškiniu pareiškus reikalavimą atlyginti žalą, padarytą ieškovės nesąžiningos konkurencijos veiksmais. Minėtas priešieškinio reikalavimas atmestas, todėl trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas turi atlyginti atsakovė.

 

105.       Trečiasis asmuo D., S. L prašo priteisti iš atsakovės  UAB „A.“ naudai 2 148 Eur bylinėjimosi išlaidų, pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus (PVM sąskaitas faktūras ir apmokėjimo dokumentus), patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalių Rekomendacijose nurodytų dydžių, todėl šios išlaidos trečiajam asmeniui priteistinos iš atsakovės UAB „A.“.

 

          Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

  

106.        Šaliai, kuri piktnaudžiauja proceso teisėmis ir sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, teismas gali paskirti baudą (CPK 95 straipsnio 2 dalis, 106 straipsnio 1 dalis). Ieškovė UAB „T.“ posėdžio metu pakartotinai pareiškė prašymą dėl baudos atsakovei UAB „A.“ skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsakovės UAB „A.“ procesinis elgesys šioje byloje buvo įvertintas 2023 m. kovo 10 d. ir 2023 m. kovo 30 d. teismo nutartimis, todėl pakartotinai nenagrinėjamas.

       

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 265, 270 straipsniais,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Ieškinį atmesti.

Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš ieškovės UAB „T.“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atsakovei UAB „A.“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 10 173,24 Eur (dešimt tūkstančių šimtą septyniasdešimt tris eurus 24 ct) skolos, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (10 173,24 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. birželio 19 d. iki sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą priešieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės UAB A.“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ieškovei UAB „T.“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 6856 Eur (šešis tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų. 

       Priteisti iš atsakovės UAB „A.“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) trečiajam asmeniui D. S.L. (Mokesčių mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini); adresas: (duomenys neskelbtini)) 2148 Eur (du tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimr aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teisme.

 

 

Teisėja                                                  Irena Stasiūnienė