Pranešėjas E. Maškevičius                             Baudžiamoji byla Nr. 1A-386-417/2011

                                                        Teisminio proceso Nr. 1-60-1-00402-2010-7

Teisėja E Žakevičiūtė              Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8.1.1., 2.1.15.1.

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2011 m. birželio 2 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Eduardo Maškevičiaus,

teisėjų Savinijaus Katausko, Zigmo Pociaus,

sekretoriaujant Irinai Fiodorovai,

dalyvaujant prokurorei Alicijai Petkevičiūtei,

nuteistojo gynėjui advokatui R. P. Mickui,

nukentėjusiajai G. Š.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėdama baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios G. Š. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 11 d. nuosprendžio, kuriuo K. G. pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. ir nubaustas:

pagal BK 178 str. 2 d. (UAB „duomenys neskelbtini“ priklausančio turto pagrobimas) – 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda;

pagal BK 187 str. 3 d. – 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda;

pagal BK 178 str. 2 d. (G. Š. priklausančio turto pagrobimas) – 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda;

pagal BK 178 str. 2 d. (R. G. įmonei priklausančio turto pagrobimas) – 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., bausmės, paskirtos pagal BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 3 d. (UAB „duomenys neskelbtini“ priklausančio turto pagrobimas ir nedidelės vertės turto sunaikinimas), subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę, po to šią bausmę, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., subendrinant iš dalies sudedant su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 178 str. 2 d. (už G. Š. bei R. G. įmonei priklausančio turto pagrobimą) ir K. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 40 MGL (5200 Lt) dydžio bauda.

Nuteistajam išaiškinta, kad teismo paskirtą baudą jis privalo sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Jeigu teismo paskirta bauda nebus sumokėta nustatytu laiku, ją priverstinai išieškos antstolis.

Iš K. G. nukentėjusiosios G. Š. naudai išieškoti 1689 Lt, R. G. įmonės naudai – 427,37 Lt turtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

K. G. pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. už tai, kad 2009 m. vasario 27 d., apie 4.07 val., Palangoje, Vytauto g. 55, veikdamas kartu su asmenimis, kuriems ikiteisminis tyrimas išskirtas, išlaužus 150 Lt vertės durų užraktą, įsibrovė į parduotuvę „duomenys neskelbtini“, iš kur pagrobė svetimą, UAB „duomenys neskelbtini“ priklausantį turtą – 39 vnt. rankinių: 1 vnt. rankinės kodas 033 – 404,20 Lt vertės, 1 vnt. rankinės kodas 204 – 281,71 Lt vertės, 2 vnt. rankinių kodas 1421 – bendros 293,32 Lt vertės, 1 vnt. rankinės kodas 1746 – 107,44 Lt vertės, 1 vnt. rankinės kodas „Vernice 6281“ – 285,72 Lt vertės, 1 vnt. rankinės kodas 1883 – 122,07 Lt vertės, 15 vnt. rankinių „Sominta“, bendros 1150,50 Lt vertės, 17 vnt. rankinių „Sominta“, bendros 702,10 Lt vertės, taip pat sugadino svetimą, UAB „duomenys neskelbtini“ priklausantį 150 Lt vertės turtą, tuo padarydamas UAB „Sogata“ bendrą 3497,06 Lt vertės turtinę žalą.

Be to, K. G. 2009 m. kovo 5 d., apie 2 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, duomenys neskelbtini, veikdamas kartu su asmenimis, kuriems ikiteisminis tyrimas išskirtas, išlaužus durų užraktą, įsibrovė į vaisių prekybos kioską, iš jo pagrobė svetimą, nuketėjusiajai G. Š. priklausantį turtą: 650 Lt vertės elektronines svarstykles, 80 kg bendros 360 Lt vertės mandarinų, 36 kg bendros 162 Lt vertės bananų,  10 kg bendros 45 Lt vertės citrinų,  2 vnt. dėžių bendros 273 Lt vertės kiaušinių,  7 vnt. bendros 49 Lt vertės granatų,  iš kasos aparato grynuosius pinigus – 100 Lt, tuo padarydamas nukentėjusiajai G. Š. bendrą 1639 Lt vertės turtinę žalą.

2009 m. spalio 8 d., apie 4 val., duomenys neskelbtini, K. G. veikdamas kartu su asmenimis, kuriems ikiteisminis tyrimas išskirtas, išlaužus durų užraktą, įsibrovė į prekybos centrą, iš jo pagrobė svetimą, R. G. įmonei priklausantį turtą: 1 vnt. 0,5 1 talpos 46,99 Lt vertės brendžio butelį „Torres“, 1 vnt. 0,7 1 talpos 59,99 Lt vertės brendžio butelį „Torres“, 2 vnt. 0,5 1 talpos bendros 53,98 Lt vertės brendžio butelius „Grand Cavalier“,  2 vnt. 0,7 1 talpos bendros 73,98 Lt vertės brendžio butelius „Grand Cavalier“, 4 vnt. 0,5 1 talpos bendros 87,96 Lt vertės butelius spiritinio gėrimo „Merkurs“,  6 vnt. pakuočių bendros 26,40 Lt vertės koldūnų „Mėgėjų“, 7 vnt. bendros 30,80 Lt vertės pakuočių koldūnų „Ypatingieji“,  9 vnt. bendros 15,30 Lt vertės ledų „Nykštukas“, 6 vnt. bendros 14,40 Lt vertės ledų „Smilgelė“, 23 vnt. bendros 23,00 Lt vertės ledų „Kristi“, 2,860 kg 26,59 Lt vertės mėsos faršo „Gaspadorių“, 12 vnt. bendros 40,68 Lt vertės pakuočių žuvies pirštelių „Viči“,  19 vnt. bendros 72,20 Lt vertės energetinio gėrimo „Battery“,  2 vnt. bendros 13,20 Lt vertės cigarečių pakelių „R. W.“,  iš kasos aparato grynuosius pinigus – 48,41 Lt, tuo padarydamas R. G. įmonei bendrą 633,88 Lt vertės turtinę žalą.

Nukentėjusioji G. Š. pateiktame apeliaciniame skunde prašo pakeisti Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 11 d. nuosprendį dėl nuteistajam K. G. paskirtos per švelnios bausmės bei prašo priteisti turtinės – 1639 Lt – ir neturtinės – 2000 Lt – žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apylinkės teismas visiškai nekreipė dėmesio į tai, kad     2007-12-10 K. G. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas BK 38 str. , BPK 212 str. 5p. pagrindais. Tačiau akivaizdu, kad išvadų nepadarė, šioje byloje pripažintas kaltu dėl keturių nusikalstamų veikų. Apeliantė pažymi, jog iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad K. G. niekur nedirba, ir neaišku, ar kada nors pradės dirbti. Todėl mano, kad vargu ar jis per vienerius metus gali sumokėti valstybei 5200 Lt baudą. Mano, jog tai jis gali padaryti tik darydamas kitus nusikaltimus. Nukentėjusioji taip pat nurodo, kad žala neatlyginta visiškai ir neaišku, kada bus atlyginta, nes pirmiau jis privalo sumokėti baudą valstybei, o tik po to nukentėjusiesiems.

Nuteistasis K. G. atsikirtime į apeliacinį skundą prašo atmesti nukentėjusiosios apeliacinį skundą kaip nepagrįstą. Nurodo, kad siekė atlyginti žalą šiai nukentėjusiajai, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nebuvo įmanoma atsiskaityti su G. Š., o teismo metu pastaroji pinigus grąžino. Mano, kad paskirtoji bausmė yra per griežta, nes šeimos finansinė padėtis sunki, jis šiuo metu intensyviai ieško darbo ir verčiasi tik padedamas tėvų.

Nukentėjusioji prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Nuteistojo gynėjas ir prokurorė prašo nukentėjusios apeliacinį skundą atmesti.

Nukentėjusios apeliacinis skundas atmestinas.

Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 11 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Naikinti ar keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Baudžiamojo įstatymo 55 str. nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, numato, jog asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Tuo tarpu šio įstatymo 54 str. nuostatos įpareigoja teismą skiriant bausmę atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Iš faktinių bylos duomenų matyti, kad nusikaltimų, už kurių padarymą K. G. yra pripažintas kaltu skundžiamuoju nuosprendžiu, darymo metu nuteistasis nebuvo teismo teistas. Tuo tarpu aplinkybė, kad 2007-12-10 K. G. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. pagrindu, nevertintina kaip aplinkybė, leidžiantį asmenį įvardyti kaip anksčiau teismo teisto asmens, kadangi pagal galiojantį Baudžiamąjį kodeksą turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis (BK 97 str. 1 d.). Pažymėtina ir tai, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. nuostatas asmuo laikomas baudžiamosios teisės subjektu, t. y. jam gali kilti baudžiamojo įstatymo numatytos pasekmės, tik vienerius metus nuo sprendimo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, įsiteisėjimo dienos. Todėl 2007-12-10 K. G. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti vertinamas tik kaip jį charakterizuojanti aplinkybė, bet ne apibūdinanti nuteistąjį kaip teistą asmenį. Tačiau pažymėtina, skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ir vertinti visų aplinkybių, numatytų BK 54 str., visumą. Ir nė viena iš jų nėra svaresnė už kitas, neturi pranašumo viena prieš kitą. Ir šiuo konkrečiu atveju K. G. asmenybę apibūdinančios aplinkybės pagrįstai nebuvo vertinamos kaip  išskirtinės prieš kitas aplinkybes, numatytas BK 54 str.

Vertinant apeliantės skundo argumentą, kad neaišku, kaip K. G. galės sumokėti paskirtąją jam baudą, teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju paskirtoji bauda negali būti vertinama kaip bausmė, nesukelianti nuteistajam jokių teisinių padarinių. Nuteistajam yra suteikta galimybė įrodyti, kad paskirtosios bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus jo izoliavimo nuo visuomenės. Ir šiuo atveju tik paties nuteistojo atsakomybe ir pasirinkimas, kaip tinkamai ją įvykdyti. Priešingu atveju baudžiamasis įstatymas numato gana griežtas pasekmes – baudos pakeitimą viešaisiais darbais ar net areštu. Todėl šiuo atveju teigti, kad K. G. nepatirs jokių suvaržymu paskyrus jam baudą, kaip kriminalinę bausmę, nėra teisinio pagrindo. Tuo tarpu vertinant apeliacinio skundo argumentą dėl žalos realaus atlyginimo nukentėjusiajai pažymėtina, kad nei baudžiamasis, nei baudžiamojo proceso įstatymas nenumato teismo pareigos sudaryti palankias sąlygas nuteistajam, pažymėtina, jo paties kaltais nusikalstamais veiksmais padarytai žalai atlyginti. Todėl šiuo atveju tik paties nuteistojo rūpestis ir net pareiga gauti lėšų žalos atlyginimui, imtis visų įmanomų priemonių, siekiant kompensuoti nukentėjusiųjų patirtą žalą. Todėl teisėjų kolegija, negali sutikti su nukentėjusiosios pozicija, jog baudos, kaip bausmės, paskyrimas tarsi atideda nuteistojo prievolę atlyginti žalą nukentėjusiesiems. Šiuo atveju negalima teigti, kad K. G. pirma privalo tinkamai atlikti bausmę – sumokėti paskirtąją baudą, o tik vėliau atlyginti žalą nukentėjusiesiems. Žalos atlyginimas, kaip ir bausmės atlikimas, turi būti vienodai svarbi prievolė nuteistajam, siekiant pateisinti jam teismo parodytą pasitikėjimą. Pažymėtina ir tai, jog tuo atveju, jei nuteistasis geranoriškai neatlygintų priteistų žalų, nukentėjusieji, tarp jų ir apeliantė, turi teisinę galimybę kreiptis į antstolį dėl priverstinio žalos atlyginimo išieškojimo.

Taip pat atmestinas nukentėjusiosios G. Š. apeliaciniame skunde išreikštas reikalavimas priteisti turtinės  – 1639 Lt, neturtinės – 2000 Lt – žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.

Kaip matyti iš byloje esančio nukentėjusiosios G. Š. ieškinio, pastaroji prašo priteisti 1698 Lt nusikaltimu jai padarytai žalai atlyginti (t. 1, b. l. 82). Atlyginti neturtinę žalą neprašoma. Kitas procesinis dokumentas, kuriame būtų pareikštas ieškinys ir neturtinei žalai atlyginti, šioje baudžiamojoje byloje nebuvo pateiktas. Tuo tarpu BPK 112 str. 1 d. reglamentuojama, kad civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo pradžios. Taigi, kaip matyti iš cituojamos teisės normos, apeliacinės instancijos teisme nukentėjusysis neturi teisės reikšti naujų reikalavimų, kaip šiuo atveju dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad nukentėjusiosios pareikštą ieškinį turtinei žalai atlyginti pirmosios instancijos teismas patenkino visiškai, jos naudai priteisdamas 1689 Lt. Ir to neneigia pati nukentėjusioji, apeliaciniame skunde iškėlusi klausimą, kaip K. G. realiai gali atlyginti žalą, jei nedirba, ir be to, jam kaip bausmė yra paskirta bauda.

Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog tuo atveju, kai nukentėjusysis baudžiamojoje byloje nepareiškia ieškinio ar, kaip šiuo atveju, pareikštas ieškinys tik dėl turtinės žalos atlyginimo, baudžiamojo proceso įstatymas – 112 str. 1 d. – numato šio proceso dalyvio teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Todėl šiuo atveju nukentėjusiosios G. Š. teisės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo nėra apribojamos, ir ji manydama, kad dėl K. G. ir(ar) kitų asmenų padaryto nusikaltimo patyrė ir neturtinę žalą, gali teismui pateikti ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka.

Nukentėjusioji G. Š. taip pat prašo priteisti bylinėjimo išlaidas.

BPK 103 str. numato, kad Proceso išlaidas sudaro: 1) liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti; 2) liudytojams ir nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo; 3) ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį; 4) gynėjams išmokami pinigai, jeigu gynėjai dalyvavo procese pagal paskyrimą; 5) daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos; 6) kitos išlaidos, kurias turi proceso dalyviai ar teismas ir kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Tačiau iš nukentėjusiosios apeliacinio skundo turinio visiškai neaišku, kokias konkrečiai išlaidas pastaroji prašo priteisti. Byloje nėra pateikti jokie dokumentai, liudijantys apie G. Š. turėtas išlaidas, susijusias su šios baudžiamosios bylos nagrinėjimu. Todėl šis nukentėjusiosios reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsižvelgdama į konstatuotas faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti G. Š. apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1 d. 1 p. teisėjų kolegija

n u t a r i a :

nukentėjusiosios G. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                                        Eduardas Maškevičius

Teisėjai                                                                                      Savinijus Katauskas

                                                                                      Zigmas Pocius