Pranešėjas Marius Dobrovolskis                                                 Civilinė byla Nr. 2S-1216-826/2015

Teisėja Viktorija Čepaitė                                                           (Proceso Nr. 2-06-3-03721-2015-2)

                                           Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                140.1; 122.3.

(S)

   KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. liepos 9 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos J. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. G. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys UAB „Ūkio banko lizingas“, bankrutavusi AB SNORAS, AB „Swedbank“, AB DNB bankas, Kauno arkivyskupijos kredito unija, UAB „4finance“, UAB VIA SMS LT, UAB „MCB Finance“, UAB „ARN group“, UAB „Katalogas“, UAB „Nordecum“, UAB „Bobutės paskola“, UAB „Jurbarko vandenys“, AB „Kauno energija“, UAB Jurbarko komunalininkas“, AB „LESTO“, UAB „Skolų valdymo centras“, UAB „Gelvora“, UAB „Julianus Inkaso“, UAB „Skolų rizikos sprendimai“, UAB „ITM Inkasso“, J. G., G. M., V. M., J. Z.,

n  u  s  t  a  t  ė  :

pareiškėja J. G. kraipėsi į teismą prašydama iškelti jai fizinio asmens bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Centrinis bankroto biuras LT“. Nurodė, kad                2012 m. kovo 5 d. gavo kreditą buto remontui, kuriam užtikrinti buvo įkeistas jos butas. Ji visuomet mokėjo įmokas laiku, tačiau sumažėjus jos darbo užmokesčiui, susidarė įsiskolinimų. Kadangi ji dirbo Jurbarko Naujamiesčio pagrindinėje mokykloje mokytoja, sumažėjus mokinių skaičiui, sumažėjo ir pamokų skaičius, atitinkamai jai buvo sumažintas atlyginimas. Pareiškėja nematydama kitos išeities kreipėsi į kredito bendroves dėl greitųjų kreditų, kurie jai buvo suteikti. Atlyginimui sumažėjus per pusę, ji nebegalėjo grąžinti gautų kreditų, todėl kiek galėdama pratęsinėjo paskolų gražinimus ir imdavo naujus kreditus ankstesniems kreditams grąžinti. Visų prisiimtų įsipareigojimų įvykdyti nepavyko, paskolų refinansavimas privedė ją prie krizės. Pareiškėja 2014 m. liepos 14 d. buvo atleista iš darbo J. N. pagrindinėje mokykloje, o iš S. J. B. pagrindinės mokyklos ji išėjo dėl profesinės ligos, susijusios su balso stygomis. Šiuo metu pareiškėja gyvena Klaipėdoje, pagal verslo liudijimą teikia laiptinių valymo paslaugas, tačiau gaunamų pajamų (apie 400 Eur) vos užtenka pragyvenimui ir buto nuomai.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-05-15 nutartimi atsisakė iškelti pareiškėjai bankroto bylą. Teismas nustatė, kad Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014-11-12 nutartimi jau buvo atsisakyta J. G. iškelti bankroto bylą, Kauno apygardos teismas 2015-02-25 nutartimi paliko Jurbarko rajono apylinkės teismo nutartį nepakeistą. Pareiškėja prisiėmė finansinius įsipareigojimus, kurių ji realiai negalės vykdyti, ir tai žinodama pati sau sukėlė nemokumą, dėl ko pareiškėja pripažinta nesąžininga. Pateikdama prašymą pareiškėja nurodė, jog šiuo metu ji gyvena Klaipėdoje, užsiima nauja veikla pagal verslo liudijimą ir tai gali turėti įtakos sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos jai iškėlimo, taip pat kaip vieną iš pagrindų kelti jai bankroto bylą savo prašyme nurodė, jog iš darbo S. J. B. pagrindinėje mokykloje ji buvo atleista dėl profesinės ligos. Tačiau pareiškėja teismui nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog profesinė liga jai buvo nustatyta įstatymų nustatyta tvarka. Teismas padarė išvadą, kad įrodymų ar duomenų, kuriais remiantis būtų paneigta teismų jau konstatuota išvada dėl pareiškėjos nemokumo ir nesąžiningumo, bei pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, jog iš esmės paaiškėjo naujos aplinkybės, galinčios turėti įtakos pareiškėjos nemokumo klausimo nagrinėjimui, nepateikta.

Pareiškėja J. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-05-15 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad teismas netinkamai įvertino pasikeitusias aplinkybes. Po to, kai pareiškėjai kartą jau buvo atsisakyta kelti bankroto bylą, atsirado naujų reikšmingų aplinkybių, susijusių su pareiškėjos mokumu, ir teismas privalėjo jas įvertinti, tačiau teismas tik formaliai nurodė, kad naujų esminių aplinkybių nėra. Teikiant naują pareiškimą į bylos nagrinėjimą buvo įtrauktas dar vienas suinteresuotas asmuo, pasikeitė pareiškėjos gyvenamoji vieta, pajamos, ji užsiima kita veikla, tačiau teismas šių aplinkybių neįvertino. Jeigu nenustatyta naujų esminių aplinkybių, teismas privalėjo pareiškimą atsisakyti priimti, o ne priimti ir nagrinėti bei konstatuoti, kad nėra naujų esminių aplinkybių, nes tokiu atveju pareiškėja apskritai nebegalėtų kreiptis pakartotinai dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas nepagrįstai vadovavosi kitų teismų priimtais sprendimais, nes jie buvo priimti esant kitokioms aplinkybėms. Teismas nepagrįstai nurodė, jog pareiškėja nepateikė įrodymų dėl profesinės ligos, nes pareiškėja pridėjo gydytojo išrašą, kad jai rekomenduojama keisti darbą. Pareiškėja nežinojo, kad tai yra netinkamas įrodymas, o teismas, būdamas aktyvus, galėjo išreikalauti duomenis apie pareiškėjai nustatytą profesinę ligą. Pareiškėjos finansinė padėtis yra itin sunki, jos bute nuo 2014 m. liepos mėn. atjungta elektra, ji niekaip negali atsiskaityti su kreditoriais.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Bobutės paskola“ prašė atskirąjį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjos siūloma administratorė UAB „Centrinis bankroto biuras LT“ prašė skundžiamą nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsiliepime pritarta atskirojo skundo motyvams, dėl to jie nekartojami.

Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė jį atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas neužkirto pareiškėjai kelio kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pakartotinai. Nutartyje pagrįstai pasiremta Kauno apygardos teismo 2015-02-25 nutartimi, nes apeliantės nurodomos naujos aplinkybės (gyvenamoji vieta, darbovietė) nepaneigia įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatytų aplinkybių dėl pareiškėjos nesąžiningumo. Teismo nutartis pakankamai motyvuota, joje tinkamai įvertinti pateikti įrodymai.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Byloje kilo ginčas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, kai asmuo dėl bankroto bylos iškėlimo kreipiasi pakartotinai, po to, kai įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta, jog pareiškėja neatitiko vienos iš FABĮ nustatytų sąlygų, t. y. buvo nesąžininga. Pareiškėja teigia, kad atsirado naujų esminių aplinkybių, kurios yra reikšmingos bankroto bylos iškėlimui.

FABĮ paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad sąžiningo fizinio asmens mokumo atkūrimas galimas tada, kai jo kreditorių reikalavimų patenkinimas užtikrinamas nepažeidžiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Pagal FABĮ 6 str. 1 d. teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą tuomet, jei nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 str. 8 d. nustatytų pagrindų.

FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. nustatytas apribojimas iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą dėl to, kad jis per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 str. nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Civilinė teisė įtvirtina sąžiningumo prezumpciją. CK 6.67 str. yra nustatyta šio principo išimtis ir tokiu būdu yra palengvinama kreditoriaus padėtis, siekiant įrodyti skolininko nesąžiningumą. CK 6.67 str. išvardytais atvejais sandorio šalių nesąžiningumas yra preziumuojamas, t. y. pripažįstama, kad esant šiame straipsnyje išvardytoms aplinkybėms, sandorio šalys žinojo ir turėjo žinoti, jog sandoris pažeidžia kreditorių interesus. Minėtame straipsnyje išvardytų aplinkybių sąrašas yra baigtinis ir plečiamai neaiškintinas. Visais kitais atvejais, kurie nėra numatyti CK 6.67 str., galioja sąžiningumo prezumpcija, todėl kreditorius turi įrodyti, jog skolininkas ir kita sandorio šalis buvo nesąžiningi. Tuo atveju, jeigu nenustatyta CK 6.57 str. nustatytų nesąžiningumo pagrindų, svarbu įvertinti, ar nėra FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. numatyto pagrindo, kuriam esant asmuo gali būti pripažintinas nesąžiningu, t. y. jei jis atlieka kitokius veiksmus, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Konstatuoti asmens nesąžiningumą FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. pagrindu, t. y. kitokių veiksmų, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais, pagrindu, nėra reikalingas pačių sandorių pripažinimo niekiniais ar negaliojančiais faktas. Sprendžiant dėl asmens sąžiningumo, vertinami du aspektai: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų bei įsiteisėjusių sprendimų, priimtų dėl pareiškėjos, visumą, padarė pagrįstą išvadą, jog  apeliantė (pareiškėja) buvo nesąžininga.

   Apeliantė nesutinka su tuo, kad pirmosios instancijos teismas pasirėmė įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2015-02-25 nutartimi, kurioje buvo konstatuotas pareiškėjos nesąžiningumas, ir mano, kad tokiu būdu jai užkertamas kelias pakarotinai kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Ši skundo nuostata nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytas aplinkybes bei pridėtus įrodymus, teisingai konstatavo, jog pareiškėjos nurodytos aplinkybės, dėl kurių ji pakartotinai kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nelaikytinos esminėmis ar lemiančiomis kitokį pareiškėjos elgesio vertinimą. Tačiau tai nereiškia, kad pareiškėjai buvo užkirstas kelias pakartotinai kreiptis į teismą, nes teismas ne atsisakė priimti pareiškimą, o, priešingai, jį išnagrinėjo iš esmės. Skundžiamos teismo nutarties motyvų lakoniškumas nėra pagrindas išvadai, jog teismas pareiškimo apskirtai nenagrinėjo.

Pareiškėja taip pat nepagrįstai teigia, kad teismas neįvertino pasikeitusių aplinkybių, dėl kurių jį pakartotinai kreipėsi į teismą, nes nutarties motyvuojamojoje dalyje teismas nurodė, jog pasikeitusi gyvenamoji vieta bei nauja darbo veikla nelaikytinos esminėmis naujomis aplinkybėmis. Fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui būtinos dvi sąlygos: pradelstų įsipareigojimų suma viršija 25 MMA ir siekiančio bankrutuoti asmens sąžiningumas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos pradelsti įsipareigojimai neginčytinai viršijo 25 MMA, o pareiškėjos atitiktis antrajai sąlygai (sąžiningumas) buvo nustatyta vertinant pareiškėjos pateiktus duomenis kartu su įsiteisėjusioje Kauno apygardos teismo 2015-02-25 nutartyje nustatytais faktais (CPK 182 str.). Teismui nenustačius jokių esminių pasikeitimų, kurie lemtų kitokį pareiškėjos vertinimą sąžiningumo aspektu, pagrįstai buvo konstatuota, kad nėra pagrindo pareiškėjai kelti bankroto bylą. Su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu sutiktina. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja turi 26 kreditorius, 4 iš jų susiję su skolomis už komunalines paslaugomis, 4 kreditoriai yra fiziniai asmenys, likę 18 – juridiniai asmenys, t. y. bankai bei kreditų teikimo bendrovės. Pareiškėja visus vartojimo kreditus ėmė laikotarpiu nuo 2011-04-15 iki 2013-12-15 ir teigė, kad tai buvo daroma siekiant padengti ankstesnius kreditus. Tačiau tokiu atveju dalies kreditorių reikalavimai jau būtų patenkinti, nors byloje esantys duomenys liudija priešingai. Pareiškėja teigė, jog kreditai jai buvo būtini pragyvenimui, nes iš gaunamo mokytojos atlyginimo nepragyvendavo. Pareiškėja turėjo nuolatinį darbą, dirbo mokytoja, jos darbo užmokestis iki darbo sutarties nutraukimo buvo  618,51 Eur, taigi ji turėjo nuolatines, kiek didesnes nei vidutines pajamas, o beatodairiškas vartojimo kreditų ėmimas nebuvo niekaip pagrįstas.

Kaip jau buvo konstatuota Kauno apygardos teismo 2015-02-25 nutartyje, apeliantė, turėdama kreditinių įsipareigojimų, nutraukė darbo sutartį. Pareiškėja nurodė, kad tai lėmė profesinė liga, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad profesinė liga jai būtų diagnozuota. Pareiškėja teismui pateikė V. R. P. individualios įmonės „P.“ išduotą medicininį pažymėjimą, kuriame nurodyta diagnozė – lėtinis laringitas bei rekomenduojama keisti darbo pobūdį, tačiau toks pažymėjimas nepagrindžia teiginio, kad pareiškėjai buvo nustatyta profesinė liga. Apeliantė teigia, kad duomenis apie profesinės ligos diagnozę teismas turėjo išsireikalauti savo iniciatyva. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tam nebuvo jokio pagrindo, nes pareiga pagrįsti savo teiginius tenka pareiškėjai, o šiai pateikus rekomendacinio pobūdžio medicininį pažymėjimą apie diagnozę, bet ne profesinę ligą, teismas neprivalėjo pareikalauti duomenų, kurių galimai net nėra (CPK 178 str.). Įvertintina ir tai, kad pareiškėjai, teigiančiai, jog ji nebegalėjo dirbti mokytojos darbo dėl balso stygų ligos, buvo pasiūlytas kitas darbas, tačiau ji jo atsisakė, nors turėjo įsipareigojimų kreditoriams. Tokie veiksmai yra pagrindas pripažinti asmenį sąmoningai siekus pabloginti savo padėtį, nes ji sąmoningai leido susidaryti skoloms, nedėjo pakankamai pastangų jas grąžinti, elgėsi itin neatsakingai, ypač įvertinus jos išsilavinimą ir gyvenimišką patirtį, ir dėl to buvus nesąžiningą.

Apeliantė nurodė, kad neiškėlus jai bankroto bylos, ji neturi jokios galimybės atsiskaityti su kreditoriais. Tokia apeliantės pozicija liudija tai, jog ji nesiekia atsiskaityti su kreditoriais ar atkurti savo mokumą, o tik siekia nurašyti skolas. Be to, pareiškėja turi butą Jurbarke, kurį gali parduoti ar išnuomoti ir bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais. Tuo labiau kad jame negyvena, o nuomojasi butą Klaipėdoje ir taip neabejotinai patiria papildomų išlaidų. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog egzistuoja pareiškėjos nesąžiningo elgesio ir jos nemokumo priežastinis ryšys, nesąžiningumas turėjo reikšmingą įtaką jos nemokumui (FABĮ 5 str. 8 d. 2 p.).

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimą, tinkamai aiškino ir taikė fizinių asmenų bankrotą reglamentuojančias teisės normas, teisingai įvertino fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimui spręsti teisiškai reikšmingus duomenis, dėl to skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 336–339 straipsniais,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                  Marius Dobrovolskis