Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-237-360/2024
Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00310-2024-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6.; 21.11.10.
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gruodžio 20 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024-10-22 nutarties,
n u s t a t ė :
1. Institucija 2024-08-29 nutarimu administracinio nusižengimo byloje J. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį 800 Eur bauda bei jam paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams, kartu skiriant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių, už tai, kad jis 2024-08-20 07.24 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairavo transporto priemonę Subaru Outback, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,97 (po paklaidos) promilių neblaivumas. Tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų „Kelių eismo taisyklių“ (toliau – KET) 14 punktą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas J. P. ne teismo tvarka priimtą nutarimą apskundė apylinkės teismui.
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024-10-22 nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto J. P. skundas tenkintas, pakeistas Institucijos 2024-08-29 nutarimas ir J. P., pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams, skaičiuojant jį nuo asmeniui suteiktos teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo dienos, ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriuose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 1 metams; likusi nutarimo dalis palikta nepakeista.
3. Institucija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024-10-22 nutartį, paliekant galioti Institucijos 2024-08-29 nutarimą be pakeitimų.
3.1. Nurodo, kad atsakomybė už ANK 422 straipsnio 5 dalį neapima veikų, kuriomis neblaivūs vairuotojai padaro žalą kitų asmenų turtui ir sveikatai. Šie nusižengimai (kurie dėl vairavimo neblaiviam gali lengvai peraugti į nusikaltimus) yra apibrėžti kituose ANK straipsniuose. Už mažiau šiurkščius KET pažeidimus yra numatytas privalomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, pvz. už lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti (ANK 420 straipsnio 1 dalis) be numatytos baudos privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių. Šiuo atveju už vairavimą esant neblaiviam būtų taikoma analogiška administracinio poveikio priemonė kaip už lenkimą transporto priemonių kur draudžiama lenkti.
3.2. Apeliantės nuomone, išskirtinėmis negali būti laikomos skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės – negalėjimas vykdyti darbinių funkcijų ar negalimas asmens ir jo artimųjų poreikių tenkinimas, nes J. P. šias aplinkybes žinojo prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus ir privalėjo jas įvertinti, o to nepadaręs, jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką. Natūralu, jog, patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jam pritaikius atitinkamas poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, tačiau šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, akivaizdžiai egzistavo ir J. P. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė. Būdamas socialiai ir finansiškai atsakingas už save ir savo šeimą, jis privalėjo būti atsargus, įvertinti savo atliekamus neteisėtus veiksmus ir dėl to galinčias kilti pasekmes.
3.3. Pagal suformuotą teismų praktiką administracinė nuobauda ir/ar poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, gali būti švelninama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai. Institucijos nuomone, tokių aplinkybių šioje administracinio nusižengimo byloje nenustatyta. Tai, kad pareiškėjas gailisi dėl padaryto nusižengimo, yra teigiamai charakterizuojamas, į nusižengimo pobūdį, buvo atsižvelgta administracinio poveikio priemonės skyrimo procese. Institucijos pareigūnas, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir J. P. skyrė minimalią baudą ir minimalius specialiosios teisės vairuoti atėmimo terminus.
3.4. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad J. P. nusižengimo padarymo metu vairavo transporto priemonę ir nusižengimą padarė 2024-08-20 07:24 val., (duomenys neskelbtini), kur tuo metu yra ypač intensyvus eismas, bei tokiais savo veiksmais sukėlė didelę grėsmę eismo saugumui. J. P. nustatytas 0,97 prom. neblaivumas viršija leistiną normą daugiau nei du kartus, ką įstatymo leidėjas vertina itin kritiškai. Be to, J. P. žmona S. P. turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą, todėl vaikų ir šeimos poreikius gali tenkinti ji. Apylinkės teismas nepagrįstai suteikė išskirtinę reikšmę J. P., netinkamai įvertino byloje surinktą medžiagą, todėl be pagrindo pakeitė Institucijos 2024-08-29 nutarimą administracinio nusižengimo byloje.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
4. Iš apeliacinio skundo matyti, kad ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo nėra, ginčijamas tik ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas ir administracinio poveikio priemonės termino sutrumpinimas. Apygardos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl J. P. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį.
5. ANK 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. ANK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė (ANK 34 straipsnio 3 dalis).
6. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) sprendimą sankcionuoja apylinkės teismo teisėjas. Kaip ne kartą nurodyta teismų praktikoje, pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant: tokios aplinkybės gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti.
7. ANK 422 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. ANK nustato, kad už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių (ANK 422 straipsnio 6 dalis)
8. Institucijos nutarimu J. P. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, jam paskirta minimali 800 Eur bauda, specialioji teisė atimta minimaliam terminui, nustatant, kad teisė vairuoti atimta 6 mėnesiams ir 12 mėnesių uždrausta vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.
9. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas, pritaikęs ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, Institucijos paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą sutrumpino per pusę, specialiosios teisės atėmimo terminą iki 3 mėnesių, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, terminą paliko tą patį. Teismas sprendimą motyvavo tuo, kad J. P. buvo nustatytas 0,97 promilių neblaivumas (po paklaidos pritaikymo), nuo pat administracinio nusižengimo padarymo fakto savo kaltės neginčijo, gailėjosi, kas pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe, neblaivumo patikrinimo nevengė, pripažino aplinkybę, kad vartojo alkoholinius gėrimus iš vakaro, paskirtą baudą sumokėjo, nėra nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, praeityje nėra teistas, nėra baustas administracine tvarka už šiukščius KET pažeidimus, nusižengimas buvo padarytas ne tiesiogine tyčia, kai išgėrus sėdama prie vairo ir važiuojama, o dėl neatsargumo, neįvertinus to, kiek ilgai iš vakaro vartotas alkoholis išlaikys neblaivumo būseną, nebuvo sukeltas eismo įvykis, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti KET reikalavimai, todėl įvertinta, kad padarytas šiurkštus KET pažeidimas – transporto priemonės vairavimas būnant neblaiviam – yra mažesnio pavojingumo. Apylinkės teismas atsižvelgė, kad J. P. yra vedęs, dirba, darbdavio charakterizuojamas išskirtinai gerai, savo darbo funkcijų atlikimui turi vykti į objektus, esančius įvairiose Lietuvos vietovėse, asmuo turi nepilnamečių vaikų, kuriuos reikia vežti į mokymosi įstaigas, rūpinasi senyvo amžiaus mama. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, bylos duomenis bei skundžiamą nutartį, negali sutikti su apylinkės teismo pateiktu vertinimu.
10. J. P. padarė vieną pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai, įvertinus alkotesterio paklaidą, jam nustatytas 0,97 promilės neblaivumas. Nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. J. P. nustatytas neblaivumo laipsnis daugiau nei dvigubai viršija leistiną ribą. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, J. P. neblaivumas buvo tikrintas 2 kartus, pirmu pūtimu jis įpūtė netgi 1 promilę, po beveik 20 min. nustatyta 0,99 promilės, po paklaidos 0,97 promilės apsvaigimas, kas leidžia manyti, jog vairavimo metu J. P. apsvaigimas nuo alkoholio buvo žymus. Be to, kaip nurodė pats J. P., jis alkoholio vartojo įvykio išvakarėse, ryte jis sėdo už automobilio vairo, pareigūnams jį sustabdžius ir, patikrinus alkoholio matavimo prietaisu, neblaivumas vis dar žymiai viršijo leistiną ribą, kas vertinama kaip atsainus požiūris į Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Ketindamas vairuoti transporto priemonę, J. P., o ne kas kitas, turėjo atsakingai įvertinti alkoholio vartojimo riziką, savo būklę kitą rytą po alkoholio vartojimo, o to nepaisęs, dabar turi prisiimti ir dėl to kilusias neigiamas pasekmes. Pagal teismų praktiką asmens kaltė gali būti konstatuojama tiek tuo atveju, kai byloje nustatoma, kad asmuo suvokė, jog vairuoja būdamas neblaivus, tiek ir tuo atveju, kai nustatoma, kad, esant abejonių dėl blaivumo, asmuo sąmoningai ignoravo būtent savo pareigą įsitikinti, jog yra blaivus. Apeliantė pagrįstai pažymėjo ir tai, jog J. P. nusižengimo padarymo metu vairavo transporto priemonę ir nusižengimą padarė 2024-08-20 07:24 val., (duomenys neskelbtini), kur tuo metu yra intensyvus eismas, bei tokiais savo veiksmais sukėlė didelę grėsmę eismo saugumui, todėl asmens nusižengimas negali būti vertinamas kaip mažesnio pavojingumo.
11. Kaip teisingai pastebėta apeliaciniame skunde, tai, jog nebuvo sukeltas eismo įvykis, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti KET reikalavimai, nėra išskirtinė aplinkybė, atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį neapima veikų kuriomis neblaivūs vairuotojai sukelia eismo įvykius, padaro žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, o šie nusižengimai (kurie dėl vairavimo esant neblaiviam gali lengvai peraugti į nusikaltimus) yra apibrėžti kituose ANK straipsniuose.
12. Apygardos teismo vertinimu J. P. charakterizuojantys duomenys nėra išskirtinai teigiami. Tai, jog J. P. turi šeimą, dirba, darbdavio charakterizuojamas gerai, būdinga daugeliui pozityvų gyvenimo būdą vedančių asmenų. Nors J. P. nagrinėjamo pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą, tačiau administracinių nusižengimų registro duomenys rodo, jog jis neseniai baustas administracine tvarka dėl ankstesnio KET pažeidimo (vairavo automobilį be techninės apžiūros, civilinės atsakomybės draudimo), kuris nors ir nėra šiurkštus, tačiau rodo, jog teisės aktų pažeidimas nėra jau toks visiškai atsitiktinis reiškinys asmens gyvenime.
13. Tai, jog asmuo prisipažino ir gailisi dėl padaryto nusižengimo, į nusižengimo pobūdį, buvo pakankamai atsižvelgta administracinio poveikio priemonės skyrimo procese, dėl ko administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta minimali bauda ir nustatytas minimalus administracinio poveikio priemonės terminas. Gyvenimiški poreikiai, susiję su šeiminėmis, darbo aplinkybėmis, J. P. buvo žinomi ir iki nusižengimo padarymo, tačiau nuo neatsakingo elgesio nesulaikė. Natūralu, jog dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės kurį laiką bus sunkiau ir nepatogiau vykdyti turimus šeiminius, darbinius įsipareigojimus, tačiau asmuo, kuriam teisė vairuoti yra reikalinga, turi būti pats suinteresuotas nedaryti nusižengimų, galinčių lemti šios specialios teisės netekimą. Kita vertus, J. P. dirba šeimos versle, vadovaujamose pareigose, nėra pagrindo manyti, jog laikini J. P. mobilumo sunkumai, atsiradę dėl teisės vairuoti netekimo, neeliminuos jo galimybių vykdyti darbo funkcijas. Šeimos poreikių, susijusių su susisiekimu, tenkinimu, turi galimybę pasirūpinti sutuoktinė, kuri, kaip pažymėta apeliaciniame skunde, turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą. J. P., žinodamas, kad teisė vairuoti jam yra reikalinga šeimos, profesinių poreikių tenkinimui, šia teise naudojosi neatsakingai, nes turėjo ir galėjo numatyti, kad alkoholio vartojimas jo nurodytomis aplinkybėmis (iš vakaro) sukels būseną, dėl kurios jis kitą rytą negalės vairuoti transporto priemonės. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti J. P. teisinę padėtį lengvinančias nuostatas.
14. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir J. P. už jo padarytą nusižengimą skirti švelnesnę negu sankcijoje numatyta, administracinio poveikio priemonę. J. P. Institucijos 2024-08-29 nutarimu paskirta administracinio poveikio priemonė ir nustatytas jos terminas yra proporcingas jo padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, nuobaudos tikslus, nėra per griežtas.
15. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta, todėl naikinama ir paliekamas galioti Institucijos 2024-08-29 nutarimas, kaip to ir prašoma apeliaciniame skunde.
Teisėjas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024-10-22 nutartį ir palikti galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024-08-29 nutarimą be pakeitimų.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjas Savinijus Katauskas