Administracinė byla Nr. eA-3467-520/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00731-2021-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. rugpjūčio 18 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini), atstovaujamo pagal įstatymą (duomenys neskelbtini), apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini), atstovaujamo pagal įstatymą (duomenys neskelbtini), skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini), atstovaujamas pagal įstatymą (duomenys neskelbtini) (pareiškėjo motinos), (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2021 m. vasario 18 d. sprendimą Nr. (15/6-5)12PR-17 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėti iš naujo.
2. Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini).
3. Pareiškėjas paaiškino, kad (duomenys neskelbtini).
4. Pareiškėjas akcentavo, kad Migracijos departamentas netinkamai ir neteisingai interpretavo su pareiškėjo motina susijusius faktus, be to, tam tikros išvados neatitinka Migracijos departamento atlikto tyrimo ir pripažintų faktų. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Migracijos departamentas teigia, jog tyrimo metu atviruose šaltiniuose nerasta informacijos, susiejančios (duomenys neskelbtini).
5. Pareiškėjas nesutiko su Migracijos departamento argumentais, kad (duomenys neskelbtini).
6. Pareiškėjas paaiškino, kad sisteminis byloje nustatytų aplinkybių vertinimas pagrindžia prieglobsčio suteikimo pareiškėjui būtinumą ir lemia pavojaus pareiškėjui ir realios grėsmės dėl (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas yra nepilnametis, jam būtina motinos priežiūra ir globa, aiškiai matyti, kad (duomenys neskelbtini), o pareiškėjas turi didelę baimę būti atskirtas nuo motinos, todėl pareiškėjo būti motinos prižiūrimam ir auginamam sutrikdymą ar atėmimą dėl (duomenys neskelbtini) galima prilyginti šiurkščiam žmogaus teisių pažeidimui ar netgi psichologiniam smurtui ir kankinimui, t. y. neigiamiems padariniams pareiškėjui, prilygstantiems persekiojimui prieglobsčio teisės kontekste.
7. Pareiškėjas nurodė, kad Migracijos departamentas Sprendime pripažino, jog vaiko atskyrimas nuo tėvų, priklausomai nuo jo amžiaus ir brandos, atskyrimo trukmės ir sąlygų, gali turėti pakankamai rimtų ir ilgalaikių pasekmių jo gerovei bei tam tikrais atvejais prilygtų persekiojimui. (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjas teigė, kad dėl minėtų priežasčių yra faktinis ir teisinis pagrindas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pareiškėjui.
8. Pareiškėjas nesutiko su Sprendime nurodytais argumentais, kad (duomenys neskelbtini).
9. Pareiškėjas paaiškino, kad, nors (duomenys neskelbtini), tačiau, žmogaus teisių ir prieglobsčio teisės kontekste, priverstinis susilaikymas nuo interesų ir įsitikinimų raiškos sudaro pagrindą spręsti apie tarptautinės apsaugos poreikį esant esminiams žmogaus teisių ribojimams.
10. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
11. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas nesutikimo su Sprendimu teiginius grindžia iš konteksto ištrauktomis Sprendimo ištraukomis, nesiedamas jų nei su tyrimo metu nustatytomis ir Sprendime išsamiai aprašytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, nei su kitomis Sprendimo išvadomis, tokiu būdu savo skunde darydamas išvadas, kurios neatitinka Sprendimo turinio.
12. Atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo prieglobsčio prašymą, surinko ir įvertino kilmės valstybės informaciją prieglobsčio prašytojo pasakojimo kontekste. Tyrimo metu buvo surinkta aktuali informacija apie (duomenys neskelbtini).
13. Atsakovas atkreipė dėmesį, (duomenys neskelbtini). Atsižvelgęs į tai, Migracijos departamentas nurodė, kad Sprendime buvo įvertinta, ar egzistuoja reali grėsmė, kad (duomenys neskelbtini).
14. Migracijos departamentas pažymėjo, kad, pagal kilmės valstybės informaciją, (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas pažymėjo, kad, (duomenys neskelbtini).
15. Atsakovas teigė, kad, nors pareiškėjas nurodė, jog Migracijos departamentas nepagrindė savo teiginių, kad (duomenys neskelbtini), tačiau nepagrindė savo teiginių jokiais objektyviais duomenimis, taip pat nepateikė jokios informacijos, kuri paneigtų Migracijos departamento teiginius.
16. Migracijos departamentas akcentavo, kad, atsižvelgus į tai, jog pareiškėjo motina nebuvo pateikusi prašymo suteikti jai prieglobstį, būtina atskirti prieglobsčio prašytojo motinai ir pačiam prieglobsčio prašytojui kylančias grėsmes.
17. Atsakovas paaiškino, kad, nepaisant to, jog (duomenys neskelbtini). Vadovaudamasis žiniasklaidoje pateikta informacija, atsakovas nustatė, kad (duomenys neskelbtini). Šie atvejai susilaukė didelio žiniasklaidos ir visuomenės dėmesio. (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas teigė, kad surinktos informacijos nesuponuoja pagrįstos tikimybės, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju (duomenys neskelbtini).
18. Migracijos departamentas teigė, kad įžvelgiama reali rizika, jog (duomenys neskelbtini), tačiau ši procedūra savaime savo forma ir poveikiu vaikui nesudaro sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą, t. y. „persekiojimą“, kaip tai suprantama pabėgėlių teisės kontekste.
19. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad atsisakymas suteikti pareiškėjui prieglobstį savaime nesuponuoja prievolės grąžinti jį į kilmės valstybę. Pareiškėjo motinos teisinė padėtis Lietuvoje nėra siejama su Sprendimu, nepriklausomai nuo jo turinio. Teisėtai gyvendama Lietuvoje, pareiškėjo motina turi teisę ir galimybę nustatyta tvarka kreiptis dėl vaiko buvimo įteisinimo bei tęsti gyvenimą kartu Lietuvos teritorijoje.
II.
20. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 7 d. sprendimu pareiškėjo (duomenys neskelbtini), atstovaujamo pagal įstatymą (duomenys neskelbtini), skundą atmetė.
21. Teismas, įvertinęs bylos (duomenys neskelbtini) medžiagą, nustatė, kad pareiškėjo motina 2020 m. spalio 21 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą suteikti jos sūnui pabėgėlio statusą dėl to, kad (duomenys neskelbtini) jam ir jų šeimos saugumui kyla grėsmė dėl (duomenys neskelbtini).
22. Teismas nustatė, kad rašytiniame prašyme (duomenys neskelbtini).
23. Teismas nurodė, kad iš pirminės apklausos matyti, jog (duomenys neskelbtini).
24. Teismas nurodė, kad 2020 m. gruodžio 16 d. Migracijos departamente buvo atliktos tiek (duomenys neskelbtini), tiek paties pareiškėjo apklausos. (duomenys neskelbtini).
25. Teismas taip pat aptarė pareiškėjo apklausos duomenis, nurodė, kad pareiškėjas paaiškino, jog pagrindinė išvykimo iš (duomenys neskelbtini) priežastis – jo motinos baimė, kad (duomenys neskelbtini).
26. Teismas nustatė, kad Sprendimu buvo nuspręsta nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėjas nepagrindė savo baimės grįžti į kilmės valstybę, kadangi tyrimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjas bus persekiojamas. Sprendimu taip pat nuspręsta nesuteikti pareiškėjui papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Sprendime konstatuota, kad, nors rizika, jog (duomenys neskelbtini) vaikai, kaip socialinė grupė, potencialiai gali susidurti su padidintu (duomenys neskelbtini) valstybės institucijų dėmesiu jų gyvenimo sąlygoms, yra reali, tačiau nei toks dėmesys savaime, nei taikytini teisiniai mechanizmai, nei jų taikymo praktika, vertinant taikomas priemones ir jų poveikį vaikui, nelaikytini „persekiojimu“ pabėgėlio sąvokos kontekste, o (duomenys neskelbtini) ir paties pareiškėjo baimė, kad (duomenys neskelbtini), nors yra visiškai suprantama, tačiau nagrinėjamu atveju nelaikyta visiškai pagrįsta.
27. Teismas vadovavosi Įstatymo nuostatomis (86 str. 1 d., 87 str. 1 d.), 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlio statuso (toliau – ir Konvencija) nuostatomis (1 str. A d. 2 p., 33 str. 1 d.), Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – ir Chartija) nuostatomis (18 str.), 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – Kvalifikavimo direktyva) nuostatomis (Kvalifikavimo direktyvos Preambulės 12 konstatuojamoji dalis; 2 str. 1 d. d, f p., 4 str. 5 d., 8 str. 2 d., 9 str., 1–3 d., 10 str. 1 d. e p., 2 d.,), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintos visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlygos, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 116.1 punktu.
28. Teismas pabrėžė, kad Sprendime yra detaliai nurodytos teisės normos bei faktinė pareiškėjo atvejo analizė (apimanti ir kilmės šalies informaciją), kas sudaro pagrindą konstatuoti, jog pareiškėjo prieglobsčio prašymas bei jo ir atstovės pagal įstatymą paaiškinimai buvo įvertinti visų surinktų duomenų visumoje.
29. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad Migracijos departamentas nesivadovavo tikslia ir naujausia informacija apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prieglobsčio prašymą, surinko ir įvertino kilmės valstybės informaciją prieglobsčio prašytojo pasakojimo kontekste. Tyrimo metu buvo surinkta aktuali informacija apie priemones, kurių (duomenys neskelbtini) institucijos imasi nustačiusios, kad (duomenys neskelbtini), taip pat apie atitinkamas procedūras, jų reglamentavimą ir taikymą praktikoje.
30. Teismas pažymėjo, kad Sprendime buvo įvertinta, ar egzistuoja aplinkybės dėl kurių (duomenys neskelbtini) valdžios institucijas sudomintų pareiškėjo šeima bei kokios grėsmės kyla pačiam pareiškėjui.
31. Teismas atkreipė dėmesį, kad skunde nurodoma, jog Migracijos departamentas nepagrindė savo teiginių, kad (duomenys neskelbtini) nesiskiria nuo Lietuvoje taikomų procedūrų, tačiau šiam teiginiu pagrįsti pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų bei informacijos, paneigiančios Migracijos departamento teiginius.
32. Teismas sutiko su atsakovo atsiliepime į skundą pateiktais argumentais, kad atsisakymas suteikti pareiškėjui prieglobstį savaime nesuponuoja prievolės grąžinti jį į kilmės valstybę, o pareiškėjo motinos teisinė padėtis Lietuvoje nėra siejama Sprendimu, ji, teisėtai gyvendama Lietuvoje, turi teisę ir galimybę nustatyta tvarka kreiptis dėl vaiko buvimo įteisinimo bei tęsti gyvenimą kartu Lietuvos teritorijoje.
33. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo nesutikti su atsakovo atsiliepime į skundą nurodytais argumentais, kad surinkta informacija nesuponuoja pagrįstos tikimybės, jog, grįžimo į kilmės valstybę atveju, pareiškėjo motina būtų (duomenys neskelbtini).
34. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo motina, teikdama paaiškinimus Migracijos departamento specialistams nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, jog Sprendime pagrįstai konstatuota, kad ši informacija (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini).
35. Teismas vertino, kad Sprendime yra detaliai nurodytos teisės normos bei faktinė pareiškėjo atvejo analizė (apimanti ir kilmės šalies informaciją), kas sudaro pagrindą konstatuoti, jog pareiškėjo prieglobsčio prašymas bei jo paaiškinimai buvo įvertinti visų surinktų duomenų visumoje. Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, vadovavosi pareiškėjo bei jo motinos pateikta informacija, įvertino pareiškėjo bei jo motinos pasakojimą surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste, įvertino aktualią kilmės valstybės informaciją, susijusią su prieglobsčio prašymo motyvais, atliko išsamų pareiškėjo atvejo tyrimą, pareiškėjo situacija buvo įvertinta individualiai, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes.
36. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jam grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai, todėl pareiškėjas neatitiko minėtų Įstatymo nuostatų dėl papildomos apsaugos suteikimo.
37. Teismas konstatavo, kad atsakovas atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjo situacijos tyrimą ir tinkamai taikė Įstatymo 83, 86 ir 87 straipsnius, Sprendime pagrįstai nustatyta, jog pareiškėjo situacija neatitinka Įstatymo nustatytų prieglobsčio suteikimo ir papildomos apsaugos suteikimo pagrindų, todėl Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas nurodė, kad, netenkinus pagrindinio reikalavimo, negali būti tenkinamas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.
III.
38. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.
39. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, įvertino aktualią kilmės valstybės informaciją, susijusią su prieglobsčio prašymo motyvais ir atliko išsamų pareiškėjo atvejo tyrimą. Pareiškėjas pažymi, kad aktuali ir naujausia informacija bei tyrimo išsamumas konstatuojami ne savarankiškai, o atsižvelgiant į atitinkamus objektyvius kriterijus, nurodytus Aprašo 115 ir 167 punktuose.
40. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos (2021 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2908-602/2021) sprendžiant dėl Migracijos departamento atliekamo tyrimo ir informacijos patikrinimo. Pareiškėjas pažymi, kad Migracijos departamento surinkta informacija buvo vienpusė, selektyvi, Migracijos departamentas jos nesurinko iš įvairių šaltinių, negavo tarptautinių organizacijų vertinimo ir požiūrio.
41. Pareiškėjas akcentuoja, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog taikytinos procedūros iš esmės nesiskiria nuo analogiškų mechanizmų kitose šalyse, įskaitant Lietuvą, bei savo forma ir poveikiu asmeniui nesudaro sunkaus pagrindinių žmogaus teisių pažeidimo, t. y. persekiojimo, kaip tai suprantama pabėgėlių teisės kontekste. Pareiškėjas nurodo, kad nei Migracijos departamentas, nei pirmosios instancijos teismas neatliko palyginamosios procedūrų pradžios (inicijavimo) priežasčių analizės, buvo apsiribota konstatavimu, kad procedūros nesiskiria, nors toks konstatavimas galimas tik aiškios, konkrečios, detalios lyginamosios analizės pagrindu.
42. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad atsakovas nustatė, jog (duomenys neskelbtini) procedūra praktiškai pradėjo būti labiau eskaluojama ir netgi buvo (duomenys neskelbtini) atvejų būtent po (duomenys neskelbtini), o tai rodo, kad (duomenys neskelbtini) procedūra yra (duomenys neskelbtini) motyvuota, diskriminacinė savo esme ir turiniu bei nukreipta kaip poveikio priemonė prieš (duomenys neskelbtini), siekiant juos atgrasyti nuo (duomenys neskelbtini) bauginant (duomenys neskelbtini), o tuo pačiu pažeidžiant ir vaikų interesus juos neteisėtai (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas turėjo atkreipti dėmesį, kad tokioje priemonėje yra aiškus diskriminacinis elementas, dėl ko daroma didelė žala vaikui, jo vystymuisi, psichinei sveikatai ir normaliai raidai, todėl diskriminacinio elemento buvimas yra pagrindas suteikti pareiškėjui prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
43. Pareiškėjas pažymi, kad argumentai, jog (duomenys neskelbtini), yra nepagrįsti. Pareiškėjas teigia, kad, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas akcentuoja, kad, (duomenys neskelbtini), yra pakankamas ir rimtas pagrindas pripažinti persekiojimo veiksmus, kurie Konvencijos prasme sudaro pagrindą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
44. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
45. Migracijos departamentas paaiškina, jog tam, kad tyrimas būtų atliktas tinkamai, Migracijos departamentas turi surinkti informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę, tačiau tai savaime nereiškia pareigos informaciją rinkti pareiškėjo norimais ir nagrinėjamo prašymo individualiomis aplinkybėmis nesusijusiais aspektais. Migracijos departamentas pažymi, kad iš Sprendimo turinio akivaizdu, jog Migracijos departamentas atliko pareiškėjo profilio vertinimą, remdamasis ne vienu šaltiniu, tačiau surinkęs daug ir įvairios informacijos apie pareiškėjo kilmės valstybę. Ši informacija surinkta iš keleto šaltinių, pateikti šaltiniai tarpusavyje neprieštarauja ir yra darnūs. Migracijos departamentas teigia, kad tyrimo metu buvo surinkta aktuali informacija apie priemones, kurių (duomenys neskelbtini) institucijos imasi nustačius, kad (duomenys neskelbtini), taip pat apie atitinkamas procedūras, jų reglamentavimą ir taikymą praktikoje.
46. Migracijos departamentas nurodo, kad, įvertinus kilmės valstybės informaciją, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas teigia, kad buvo įvertinta, ar egzistuoja aplinkybės, dėl kurių (duomenys neskelbtini) valdžios institucijas sudomintų pareiškėjo šeima bei kokios grėsmės kyla pačiam pareiškėjui.
47. Migracijos departamentas akcentuoja, kad, įvertinus surinktą kilmės valstybės informaciją bei įvertinus tai, kad (duomenys neskelbtini), buvo konstatuota, kad tikėtina, jog (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas nurodo, kad nagrinėjamu atveju buvo įvertinta, ar egzistuoja reali grėsmė, kad (duomenys neskelbtini) procedūros metu pareiškėjas būtų (duomenys neskelbtini).
48. Migracijos departamentas pažymi, kad, pagal kilmės valstybės informaciją, (duomenys neskelbtini). Migracijos departamento turimais duomenimis, (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdamas į tai, Migracijos departamentas daro išvadą, kad kilmės valstybės informacija nepagrindė prielaidos, jog (duomenys neskelbtini) valdžios grasinimai būtų įgyvendinami praktikoje. Migracijos departamentas taip pat pažymi, jog nebuvo rasta informacijos apie tai, kokios konkrečiai rekomendacijos yra skiriamos (duomenys neskelbtini), tačiau turimų duomenų visuma pagrindė prielaidą, jog (duomenys neskelbtini).
49. Migracijos departamentas atkreipia dėmesį, kad informacijos šaltiniai yra prieinami ne tik Migracijos departamentui, bet ir pareiškėjui, kuriam atstovauja advokatas, tačiau argumentų, kurie patvirtintų pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų duomenų buvimą viešosios informacijos priemonėse, tarptautinių ir Europos Sąjungos institucijų (Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos, Europos prieglobsčio paramos biuro ir kt.) rekomendacijose ir apžvalgose, susijusiose su tarptautine migracija, nėra nurodyta.
50. Migracijos departamentas atkreipia dėmesį, kad Sprendimu nebuvo sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo tolimesnės teisinės padėties ir nebuvo priimtas sprendimas dėl jo išsiuntimo. Sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo grąžinimo arba išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, situacija kilmės valstybėje būtų vertinama dar kartą. Pagal Įstatymo 130 straipsnio 1 dalį, draudžiama išsiųsti arba grąžinti užsienietį į valstybę, kurioje jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus arba jis gali būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, arba į valstybę, iš kurios jis gali būti vėliau nusiųstas į tokią valstybę. Pagal Įstatymo 130 straipsnio 2 dalį, užsienietis neišsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos arba negrąžinamas į valstybę, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad joje užsienietis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas. Sprendžiant, ar pareiškėjas gali būti grąžintas (išsiųstas) į kilmės valstybę, būtų vertinama aktuali ir naujausia informacija ir duomenys apie kilmės valstybę. Jeigu būtų nustatytos Įstatymo 130 straipsnio 1 ar 2 dalyse nurodytos priežastys, dėl kurių būtų draudžiama grąžinti arba išsiųsti pareiškėją, būtų priimamas atskiras sprendimas dėl pareiškėjo tolimesnės teisinės padėties.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
51. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkinti pareiškėjo (duomenys neskelbtini), atstovaujamo pagal įstatymą (duomenys neskelbtini), skundo reikalavimai panaikinti atsakovo Migracijos departamento 2021 m. vasario 18 d. sprendimą Nr. (15/6-5)12PR-17) nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, pagrįstumas ir teisėtumas.
52. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad surinkta informacija apie pareiškėjo kilmės valstybę nesuponuoja pagrįstos tikimybės, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjo motina būtų (duomenys neskelbtini), o surinkta kilmės valstybės informacija nepagrindė prielaidos, jog (duomenys neskelbtini) valdžios grasinimai dėl (duomenys neskelbtini) būtų įgyvendinami praktikoje, pažymėjo, jog pareiškėjo motina nėra pateikusi prašymo suteikti jai prieglobstį, todėl būtina atskirti prieglobsčio prašytojo motinai ir pačiam prieglobsčio prašytojui kylančią grėsmę.
53. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, teigdamas, kad jo skundas turėjo būti tenkintas, nurodo, jog Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, neįvertino aktualios kilmės valstybės informacijos, susijusios su prieglobsčio prašymo motyvais, ir neatliko išsamaus pareiškėjo atvejo tyrimo. Pareiškėjas akcentuoja, kad (duomenys neskelbtini), o tai yra pakankamas ir rimtas pagrindas pripažinti persekiojimo veiksmus, kurie Konvencijos prasme sudaro pagrindą suteikti pareiškėjui prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
54. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse; šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo; paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.
55. Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu; šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.
56. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).
57. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).
58. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju prašymą dėl prieglobsčio pateikė nepilnametis asmuo – vaikas. Atsižvelgiant į tai, kaip ir kitų prieglobsčių prašymų atveju, nagrinėjant vaiko pateiktą prašymą suteikti pabėgėlio statusą reikia nustatyti pagrįstą persekiojimo baimę.
59. Kvalifikavimo direktyvos 9 straipsnyje nustatomi kriterijai, kuriais remiantis veiksmai gali laikomi persekiojimu, kaip jis suprantamas pagal Konvencijos 1 straipsnio A skirsnį. Kvalifikavimo direktyvos 9 straipsnio 1 dalies a punkte nurodoma, jog reikšmingi veiksmai turi būti pakankamai rimti pagal savo pobūdį ar dažnumą, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą, ypač absoliučių teisių, kurių negalima varžyti pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 15 straipsnio 2 dalį. Be to, Kvalifikavimo direktyvos 9 straipsnio 1 dalies b punkte pažymima, jog persekiojimo veiksmais taip pat turi būti laikoma įvairių priemonių sankaupa, įskaitant žmogaus teisių pažeidimus, kurie yra pakankamai sunkūs, kad veiktų asmenį panašiai, kaip nurodyta Kvalifikavimo direktyvos 9 straipsnio 1 dalies a punkte.
60. Prieglobsčio teisės doktrinoje pažymima, kad gali būti atvejų, kai kyla grėsmė pagrindinėms žmogaus teisėms, tačiau galimi žalingi padariniai neatitinka „būti persekiojamam“ standarto. Tokiais atvejais teigiama, kad turi egzistuoti aiškus ir įtikinamas pagrindas konstatuoti, kad nagrinėjamo atvejo aplinkybėmis grėsmė, kylanti visuotinai pripažįstamai žmogaus teisei, iš tiesų yra de minimis, turint omenyje ir tai, kad grėsmė būti persekiojamam gali būti nustatyta, remiantis žalingų padarinių aglomeracija, kurių kiekvienas, vertinant atskirai, nesudarytų pagrindo pripažinti persekiojimą. Dėl to vertinant, ar teisių pažeidimas iš tiesų yra de minimis persekiojimo standarto kontekste, nepakanka konstatuoti, kad galima žala patenka į nagrinėjamos teisės paraštes – kompetentingai valstybės institucijai tenka pareiga pagrįsti, kodėl nagrinėjama situacija priskiriama tokiam atvejui (žr. Pobjoy, J. M. The Child in International Refugee Law. Cambridge University Press, 2017, p. 109; Hathaway, J. C., Foster, M. The Law of Refugee Status. Cambridge University Press, 2014, p. 206).
61. Taigi tam, kad žmogaus teisių pažeidimas būtų pripažintas persekiojimu, kaip jis suprantamas pagal Konvencijos 1 straipsnio A skirsnį, jis turi pasiekti tam tikrą sunkumo laipsnį (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2015 m. vasario 26 d. sprendimo Shepherd, C‑472/13, EU:C:2015:117, 25 p. ir jame nurodytą jurisprudenciją; 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimo EZ prieš Vokietijos Federacinę Respubliką, C-238/19, EU:C:2020:945, 22 p.).
62. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pagrindinių teisių, ypatingai susijusių su vaiko šeimos integralumu, pavyzdžiui, teisės į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, saugomos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsniu, kurį atitinka Chartijos 7 straipsnis, prireikus skaitomas kartu su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 straipsniu, kuris buvo pavyzdys nustatant Chartijos 21 straipsnio 1 dalį, nėra tarp pagrindinių teisių, kurių negalima varžyti. Šiomis aplinkybėmis vien tai, kad kilmės valstybėje egzistuoja teisės aktai, reglamentuojantys (duomenys neskelbtini), savaime negali būti laikomi faktu, turinčiu prašytojui tokį reikšmingą poveikį, kad būtų pasiektas sunkumo lygis, būtina, kad ši valstybės institucijų intervencija į vaiko šeimos gyvenimą būtų laikoma persekiojimu, kaip jis suprantamas pagal Konvencijos 1 straipsnio A skirsnį ir Kvalifikavimo direktyvos 9 straipsnio 1 dalį.
63. Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija akcentuoja, kad tarptautinės apsaugos prašymą vertinant individualiai, reikia atsižvelgti į visus reikšmingus faktus, susijusius su atitinkamo prieglobsčio prašytojo asmenine padėtimi ir aplinkybėmis, ypač įvairių priemonių kumuliacinį poveikį prieglobsčio prašytojui, kurio asmens statusas – vaikas.
64. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens padėtis gali prilygti persekiojimui, jeigu jo įvairių priemonių sankaupa, kuri kartu su kitomis nepalankiomis asmeninėmis aplinkybėmis ir / arba atsižvelgiant į bendrą kontekstą, paveikia asmenį panašiai kaip ir pagrindinių teisių pažeidimai. Persekiojimas taip pat turi pasiekti tam tikrą sunkumo lygį. Kai sprendžiamas vaiko prieglobsčio prašymas, vaiko amžius ir priklausomybė nuo juo besirūpinančių asmenų, ilgalaikė įtaka vaiko fizinei ir psichologinei raidai ir gerovei yra kriterijai, kuriuos būtina deramai įvertinti. Atsižvelgiant į visuotinai išplitusias susidorojimo priemones, taikomas (duomenys neskelbtini), užfiksuotas tarptautiniuose dokumentuose (žr., pvz., (duomenys neskelbtini), bendros situacijos, susijusios su vaikų patirtais išgyvenimais (duomenys neskelbtini) metu ir po jų ((duomenys neskelbtini)), pareiškėjo motinos aktyvų įsitraukimą į (duomenys neskelbtini), pareiškėjo šeimos pažeidžiamumą ((duomenys neskelbtini)), pareiškėjo gerovės (materialinės ir emocinės) priklausomybę nuo vieno iš tėvų – motinos, pareiškėjo dalyvavimą (duomenys neskelbtini), kuris gali būti vertinamas kaip (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), egzistuoja labai didelė tikimybė, kad prieglobsčio prašytojo teisė į privatų ir šeimos gyvenimą bus reikšmingai paveikta, tačiau tai turi patikrinti Migracijos departamentas, atlikdamas šių individualių faktų ir aplinkybių vertinimą.
65. Migracijos departamentas, atlikdamas individualų faktų ir aplinkybių vertinimą, be kita ko, turi nustatyti, ar prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje taikomos įvairios priemonės gali, pavyzdžiui, pažeisti pareiškėjo ekonomines, socialines ir kultūrines teises, tokias taip teisė į mokslą, sveikatą, socialinę apsaugą ir visas kitas priemones bei socialines normas, jeigu jos gali būti taikomos pareiškėjui ir pareiškėjas to pagrįstai bijo. Migracijos departamentas turi išsiaiškinti, ar prieš pareiškėją gali būti atliekami veiksmai arba taikoma įvairių priemonių sankaupa, kurie yra pakankamai rimti savo pobūdžiu arba dažnumu, kad būtų laikomi sunkiu pagrindinių žmogaus teisių pažeidimu.
66. Kompetentinga institucija (Migracijos departamentas), vertindama tokią riziką turi atsižvelgti į kelias objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Visų pirma, aplinkybė, kad pareiškėjo mamos (duomenys neskelbtini), kurioms taikomi apribojimai, yra svarbi vertinant rizikos, kurią prieglobsčio prašytojas patirs kilmės šalyje, lygį. Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro 2009 m. gruodžio 22 d. Gairių dėl tarptautinės apsaugos Nr. 8: Vaikų prieglobsčio prašymai pagal 1951 m. Konvencijos dėl pabėgėlių statuso, papildytos 1967 m. Protokolu, 1 straipsnio A skirsnio 2 punktą ir 1 straipsnio F skirsnį (toliau – 2009 metų Gairės), 46 punkte pažymima, kad valstybės institucijos ar nevalstybiniai veikėjai gali priskirti suaugusių asmenų, tėvų, pažiūras ir nuomonę šių asmenų vaikams. Taip gali būti net ir tuo atveju, kai vaikas negeba išreikšti savo (duomenys neskelbtini) ar paaiškinti tėvų veiklos, taip pat atvejais, kai tėvai sąmoningai neatskleidžia informacijos, siekdami apsaugoti savo vaiką. Tokiomis aplinkybėmis šie atvejai turėtų būti nagrinėjami ne tik remiantis (duomenys neskelbtini) pagrindu, bet ir remiantis nuostatomis, susijusiomis su priklausymu tam tikrai socialinei grupei (šiuo atveju – šeimai).
67. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo pozicija, kad, atsižvelgus į tai, jog pareiškėjo motina nėra pateikusi prašymo suteikti jai prieglobstį, būtina atskirti prieglobsčio prašytojo motinai ir pačiam prieglobsčio prašytojui kylančias grėsmes.
68. Jungtinių Tautų vyriausiasis pabėgėlių komisaras dėl objektyviai ribotų galimybių vaikams išreikšti politines pažiūras ragina vaikų prieglobsčio prašymus vertinti šeimos narių padėties kontekste. 2009 metų Gairių 11 punkte nustatyta, kad kai tėvai ar globėjai dėl savo vaiko turi pagrįstą baimę būti persekiojamam, gali būti laikoma, kad vaikas turi tokią baimę, net ir atvejais kai jis neišreiškia arba nejaučia tokios baimės. Kaip nurodoma Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro Vadove dėl procedūrų ir kriterijų, nustatant pabėgėlio statusą ir Gairėse dėl tarptautinės apsaugos (1979 m., pakartotinis leidimas 2019 m., HCR/1P/4/ENG/REV. 4) (toliau – 2019 m. Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro Vadovas ir Gairės), ypač svarbu atsižvelgti į šeimos narių aplinkybes, kurios gali būti esminės sprendžiant vaiko prašymą. Nors vaikas gali išgyventi asmeninę baimę ar patirti persekiojimą, dažnai jis gali bijoti arba gali būti paveiktas kitų persekiojimo priemonių, kurias patiria visa jo šeima (218 p.). Vaikai dažniausiai kilmės valstybę palieka ne savo iniciatyva. Paprastai juos išsiunčia tėvai arba globėjai. Jeigu yra priežasčių manyti, kad tėvai siekia, jog jų vaikas būtų už kilmės valstybės ribų dėl savo pagrįstos baimės būti persekiojamiems, reikia preziumuoti, kad vaikas turi tokią pačią baimę (219 p.).
69. Įvertinus nurodytas aplinkybes, matyti, kad faktas, jog pareiškėjo motina nėra pateikusi prieglobsčio prašymo, šiuo klausimu nėra svarbus.
70. Teisėjų kolegija pažymi, kad prašymą nagrinėjanti institucija negali pagrįstai tikėtis, jog pareiškėjo šeimai taikant įvairias administracines ir teisines priemones, susijusias su vaiko priežiūra, pareiškėjas nepatirtų jokio poveikio, nes kompetentingų vaiko teisių institucijų taikomos priemonės yra nukreiptos ne į vaiko, o į jo tėvų elgesį. Nors daugeliu atvejų vaikams kyla grėsmė patirti persekiojimo padarinius, panašius ar identiškus tiems, kuriuos patiria tėvai, tačiau yra situacijų, kai asmens statusas – vaikas – bus esminė aplinkybė. Šiuo požiūriu svarbus tiek persekiojimo pobūdis, kaip antai atskyrimas nuo tėvų, tiek jo poveikis vaikui. Pastaruoju aspektu pažymima, kad yra atvejų, kai pagrindinė grėsmė yra panaši ar identiška suaugusiajam ir vaikui, tačiau dėl vaiko padidinto jautrumo ir raidos poreikių vaikas patirs didesnio laipsnio žalą. Tokiais atvejais teigiama, kad taikomas standartas išlieka toks pat („būti persekiojamam“), tačiau šis standartas gali būti lengviau išpildomas prašymų, susijusių su vaikais, atvejais (Costello, C., Foster, M., McAdam, J. Oxford Handbook of International Refugee Law. Oxford University Press, 2021, p. 750). Prieglobsčio teisės doktrinoje taip pat atkreipiamas dėmesys, kad vaikas gali patirti fizinius ar psichologinius žalingus padarinius, kurie nebūtų laikomi persekiojimu suaugusiojo asmens atveju, tačiau kurie prilygsta persekiojimui žvelgiant iš vaiko perspektyvos. Iš tiesų tam tikros situacijos yra susijusius su tokiais žalingais padariniais, kuriuos gali patirti tik vaikas, kaip antai atskyrimą nuo tėvų dėl diskriminacinių vaiko globą reglamentuojančių įstatymų, diskriminacijos dėl to, kad vaikas gimė ne santuokoje ir kt. (Pobjoy, J. M. The Child in International Refugee Law. Cambridge University Press, 2017, p. 117; Costello, C., Foster, M., McAdam, J. Oxford Handbook of International Refugee Law. Oxford University Press, 2021, p. 750).
71. Teisėjų kolegija pažymi, jog Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija (toliau – Vaiko teisių konvencija), Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuota 1995 m. liepos 3 d., yra svarbus tarptautinis dokumentas, leidžiantis identifikuoti žalingų padarinių formas, į kurias atsižvelgtina nustatant žalingų padarinių, atitinkančių persekiojimą, ribą sprendžiant vaikų prašymus. Teisės, kurias saugo Vaiko teisių konvencija, yra suteikiamos, atsižvelgiant į objektyvią realybę, kad vaikai patiria žalingus padarinius skirtingais nuo suaugusiųjų būdais. Dėl to Vaiko teisių konvencija suteikia pagrindines priemones, kad leistų pritaikyti persekiojimo standarto ribą, atsižvelgiant į vaiko padidintą jautrumą ir skirtingus raidos poreikius (Costello, C., Foster, M., McAdam, J. Oxford Handbook of International Refugee Law. Oxford University Press, 2021, p. 750). Vaiko teisių konvencijos 9 straipsnis įtvirtina, jog valstybės dalyvės užtikrina, kad vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą. Įvertinus vaiko atskyrimo nuo motinos poveikį, netgi įgyvendinant jį kaip laikiną priemonę, gali kilti ilgalaikių neigiamų padarinių vaiko raidai. Vaiko teisių konvencija taip pat draudžia neteisėtą kišimąsi į vaiko šeimos gyvenimą. Pagal Vaiko teisių konvencijos 16 straipsnį ne? vienas vaikas neturi patirti savavališko ar neteisėto kišimosi i? jo asmenini?, šeimynini? gyvenimą. Vaikas turi teise? nuo tokio kišimosi ar kėsinimosi būti įstatymo ginamas. Iš tiesų, vaiko šeimos integralumas yra pagrindinė žmogaus teisė, todėl jos pažeidimas, kartu su kitomis priemonėmis, gali būti vertinamas kaip tokio sunkumo, kad gali tapti panašus į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 15 straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus, į kuriuos daroma nuoroda Kvalifikavimo direktyvos 9 straipsnio 1 dalyje nustatant, kokie būtent veiksmai turi būti laikomi persekiojimu.
72. Šios konkrečios bylos kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro vykdomojo komiteto 2007 m. spalio 5 d. Išvadoje dėl vaikų, kuriems gresia pavojus, Nr. 107 (LVIII), įtrauktos į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos ataskaitą Nr. A/AC.96/1048, raginama nustatyti ne tik prieglobsčio suteikimo procedūras, kurios būtų grindžiamos išskirtiniu požiūriu į vaikus, bet ir su tokiais atvejais susijusius specialius įrodinėjimo reikalavimus. Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro gairėse nurodoma, kad priimant sprendimus dėl prieglobsčio, vaikams derėtų taikyti liberalų abejonių privilegijos principą (anglų kalba – liberal benefit of the doubt) (2019 m. Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro Vadovo ir Gairių 219 p.; Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto Bendrojo komentaro Nr. 6 (2005): Elgesys su nelydimais ir atskirtais vaikais ne jų kilmės šalyje 71 p.; Costello, C., Foster, M., McAdam, J. Oxford Handbook of International Refugee Law. Oxford University Press, 2021, p. 753). Tai reiškia, kad, įvertinus vaiko amžių ir raidą, jeigu pateiktu prašymu, atsižvelgus į viską, galėtų būti tikima, to pakanka, kad būtų suteiktas pabėgėlio statusas (Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro 1998 m. gruodžio 16 d. Pranešimo dėl įrodinėjimo pareigos ir standarto sprendžiant pabėgėlių prašymus 11 p.; Costello, C., Foster, M., McAdam, J. Oxford Handbook of International Refugee Law. Oxford University Press, 2021, p. 753).
73. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytą nacionalinį bei tarptautinį teisinį reguliavimą, tarptautinių institucijų išaiškinimus ir prieglobsčio teisės doktriną, konstatuoja, kad Migracijos departamentas tinkamai ir visapusiškai neišnagrinėjo visų pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį išnagrinėti teisiškai svarbių aplinkybių, neįvertino šiame sprendime nurodytų aspektų. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamento Sprendimas negali būti laikomas pagrįstu bei teisėtu, todėl naikinamas.
74. Dėl pirmiau nurodytų šioje byloje nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo Sprendimas panaikinamas ir atsakovas įpareigojamas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. spalio 21 d. prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį nenagrinėjamas pareiškėjo apeliacinės instancijos teismui pateiktas prašymas įtraukti į bylos nagrinėjimą Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo (duomenys neskelbtini), atstovaujamo pagal įstatymą (duomenys neskelbtini), apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjo (duomenys neskelbtini), atstovaujamo pagal įstatymą (duomenys neskelbtini), skundą tenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. vasario 18 d. sprendimą Nr. (15/6-5)12PR-17 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ ir įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. spalio 21 d. prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai | Audrius Bakaveckas |
| |
| Dalia Višinskienė |
| Virginija Volskienė |