Civilinė byla Nr. 3K-3-655/2006

Procesinio sprendimo kategorijos: 24.3; 24.4 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2006 m. gruodžio 15 d.

Vilnius             

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Čaikos (kolegijos pirmininkas), Egidijaus Laužiko (pranešėjas) ir Prano Žeimio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. R. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 31 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. R. ieškinį atsakovams 240-ajai gyvenamųjų namų savininkų bendrijai, A. G., L. K., A. M., A. N., AB bankui „Hansabankas“ dėl bendrijos narių susirinkimo nutarimo, skolos perkėlimo sutarčių pripažinimo negaliojančiais.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

              Ieškovas 2004 m. vasario 25 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir ieškinio pareiškime ir patikslinto ieškinio pareiškime nurodė, kad AB bankas „Hansabankas“ 240-ajai gyvenamojo namo statybos bendrijai suteikė lengvatinį kreditą, kurio negrąžinta suma – 195 745,77 Lt. Atsakovui L. K. paskirta ir jis panaudojo 32 064 Lt, atsakovui A. N. – 87 323 Lt, atsakovui A. G. – 29 224 Lt, atsakovui A. M. – 61 042 Lt, ieškovės vyrui R. R. – 22 508 Lt kredito. Šiuos duomenis patvirtina buvusio bendrijos pirmininko R. R. pažymos, pateiktos Valstybinei mokesčių inspekcijai. 2003 m. kovo 9 d. įvyko 240-osios gyvenamojo namo statybos bendrijos narių susirinkimas. Už jo darbotvarkės 5 klausimą balsavo 14 iš 15 bendrijos narių, ieškovė susilaikė. Susirinkimo dieną bendrijos negrąžinto kredito likutis buvo 195 745,77 Lt. Susirinkimo protokolo 5 punkte nutarta leisti keturiems bendrijos nariams (atsakovams A. G., L. K., A. M. ir A. N.) atsiskirti nuo bendro kredito ir pasiimti vienodas kredito dalis po 39 149,15 Lt. Taigi bendrija (skolininkas), bankas (kreditorius) ir kredito dalis atsiskiriantys bendrijos nariai (naujieji skolininkai) sudarė keturias skolos perkėlimo sutartis. Ieškovė mano, kad 240-osios gyvenamojo namo statybos bendrijos narių susirinkimo 2003 m. kovo 9 d. protokolo 5 punktas pažeidžia ieškovės ir kitų bendrijos narių teises, nes ieškovei buvo priskirta didesnė negu ji panaudojo kredito dalis. Ieškovė apie savo teisių pažeidimą sužinojo, kai Valstybinė mokesčių inspekcija 2003 m. rugpjūčio 28 d. pateikė duomenis apie kiekvieno buto statybai panaudotas lėšas. Ieškovė 2003 m. spalio 15 d., lapkričio 7 d. prašė bendrijos pirmininko išaiškinti, kuo remiantis pirmiau nurodytame bendrijos susirinkime 4 nariams perkelta bendrijos kredito dalis. Negavusi atsakymo, ieškovė 2003 m. gruodžio 7 d. AB banko „Hansabankas“ prašė informacijos, reikalingos ieškiniui pateikti. Taigi ieškovė dėl objektyvių priežasčių nepraleido trijų mėnesių ieškinio senaties termino, todėl jis turi būti atnaujintas.

Ieškovė remdamasis CK 1.131 straipsnio 2 dalimi, 2.82  straipsnio 3, 4 dalimis, prašė teismo pripažinti negaliojančiu 240-osios gyvenamojo namo statybos bendrijos narių susirinkimo 2003 m. kovo 9 d. protokolo 5 punktą, taip pat pripažinti negaliojančiomis notarės L. Telksnienės patvirtintas 2003 m. balandžio 24, 25 skolos perkėlimo sutartis (Nr. 2801; 2888; 2884; 2800).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

              Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. vasario 23 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Teismas sprendime nurodė, kad po buvusio 240-osios gyvenamojo namo statybos bendrijos pirmininko R. R. mirties naujai išrinktam pirmininkui bendrijos susirinkimų protokolai, banko mokėjimo kvitai, finansiniai ir kiti dokumentai nebuvo perduoti. Teismo nuomone, tai reiškia, kad, visuotiniame bendrijos narių susirinkime nariai, priimdami ginčijamą nutarimą, neturėjo dokumentų, patvirtinančių bendrijai suteikto kredito paskirstymą ir panaudojimą. Teismas nurodė, kad nurodytame susirinkime nusprendus paskirstyti bendrijos kreditą nariams vienodomis dalimis ir atskirti keturių narių kredito dalis, prieštaraujančiųjų nebuvo. Teismas pažymėjo, kad atsakovai bendrijos nariais buvo nuo pat kredito suteikimo dienos. Jie dalyvavo bendrijos narių susirinkimuose, taip pat susirinkime, kuriame spręsti kredito panaudojimo ir paskirstymo klausimai. Teismas nurodė, kad ieškovė privalėjo įrodyti, kad bendrijos kreditas jos nariams paskirstytas ir panaudotas nelygiomis dalimis. Ieškovė teismui pateikė bendrijos pirmininko R. R. pasirašytus ir valstybės įmonei Registrų centrui bei Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktas pažymas apie atsakovų butų statybai panaudotas lėšas. Ieškovė nepateikė nei bendrijos susirinkimų protokolų, nei buhalterinių, nei kitų dokumentų. Dėl to teismas padarė išvadą, kad nėra tiesioginių įrodymų, pagal kuriuos buvo rengtos buvusio bendrijos pirmininko pažymos. Taigi ieškovė nepaneigė visuotiniame bendrijos narių 2003 m. kovo 9 d. susirinkime konstatuoto fakto, kad bendrijos kreditas vienodai panaudotas kiekvienam butui. Tai taip pat patvirtino atsakovų ir liudytojų paaiškinimai. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovė praleido sutrumpintą trijų mėnesių ieškinio senaties terminą, nustatytą CK 2.82 straipsnio 4 dalyje. Atsižvelgdamas į pakankamai apdairaus ir rūpestingo žmogaus kriterijų teismas nurodė, kad ieškovė, dalyvaudama bendrijos narių 2003 m. kovo 9 d. susirinkime, susilaikydama ir net prieštaraudama (ji pati tai teigia) balsuojant dėl ginčijamo klausimo, žinojo arba turėjo žinoti, kad ginčijamas sprendimas gali pažeisti jos teises. Teismas atsižvelgė į individualią ieškovės situaciją, t. y. į tai, kad jos dvasinė būsena nepraėjus pusei metų po vyro žūties galėjo turėjo turėti įtakos tam, jog ieškovė subjektyviai vertino susidariusią situaciją ir galėjo nesuvokti savo subjektinės teisės pažeidimo, nors ir dalyvavo pirmiau nurodytame susirinkime. Teismas nurodė, kad ieškovė pripažino, kad apie pažeistą teisę sužinojo 2003 m. rugpjūčio 28 d., taip pat ji 2003 m. spalio 15 d., lapkričio 7 d. kreipėsi į bendrijos pirmininką, 2003 m. gruodžio 7 d. – į AB banką „Hansabankas“, bet ne į teismą. Teismas konstatavo, kad nurodytos priežastys, dėl kurių ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, negali būti pripažintos svarbiomis.

              Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. gegužės 31 d. nutartimi atmetė ieškovės apeliacinį skundą ir Kauno apylinkės teismo 2006 m. vasario 23 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija rėmėsi tokiais pat motyvais kaip ir pirmosios instancijos teismas. Papildomai kolegija nutartyje nurodė, kad bendrijos narių susirinkimo kompetencijai priklauso teisė spręsti dėl disponavimo bendrijos turtu ir lėšomis tvarkos nustatymo, lėšų skolinimosi ir pajamų paskirstymo (Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 11, 20 straipsniai). Kolegija nurodė, kad kreditavimo sutartimis bendrija gavo 460 tūkst. Lt. Kolegija nurodė, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog bendrijos narių visuotinis susirinkimas iki ginčijamo protokolo priėmimo būtų sprendęs bendrijos kredito grąžinimo ir paskirstymo klausimą. Kolegija konstatavo, kad ginčijamas bendrijos narių visuotinio susirinkimo nutarimas nepažeidžia ieškovės turtinių teisių. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovė neteikė įrodymų apie statybos eigą, finansavimą ir lėšų panaudojimą jos butui statyti. Kolegija nurodė, kad kitas bendrijos organas – pirmininkas – neišsprendė kredito grąžinimo klausimo. Liudytojai, bendrijos nariai, patvirtino, kad už gautą kreditą buvo pastatytas gyvenamasis namas be apdailos, kiekvieno buto apdailą bendrijos nariai atliko savo lėšomis, bendrijai nemokėjo pajų ar kitokių įnašų. Kolegija taip pat nurodė, kad bendrijos narių statomų butų plotai buvo panašūs. Dėl to kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė, jog bendrijos narių susirinkime priimtas ginčijamas nutarimas pažeidė jos teises.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. vasario 23 d. sprendimą, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 31 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmetant. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Bylą nagrinėję teismai pažeidė CPK 17, 159, 176, 250 straipsnius, 177 straipsnio 4 dalį, nes, vertindami 240-osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos narių visuotinio susirinkimo 2003 m. kovo 9 d. protokolo 5 punktą, vadovavosi bendrijos narių vienašališkais žodiniais parodymais, bet netikrino ir nevertino šių asmenų parodymų įrodomosios reikšmės, jų leistinumo. Teismai neatsižvelgė į tai, kad atskiriems bendrijos nariams lengvatinį kreditą suteikė ir paskirstė Kauno miesto meras 1995 m. kovo 10 d. potvarkiu Nr. 166 ir 1995 m. liepos 13 d. potvarkiu Nr. 407, atsižvelgdamas į kiekvieno nario įgytą bendrą naudingą plotą, bet ne lygiomis dalimis. Tol, kol nenuginčyti mero potvarkiai, lengvatinis kreditas negali būti perskirstytas.
2. Teismai pažeidė CPK 203 straipsnį, nes pirmiau nurodyti administraciniai aktai ir buvusio bendrijos pirmininko valstybės įmonei Registrų centrui ir Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktos pažymos yra oficialūs rašytiniai įrodymai, turintys didesnę reikšmę negu šalių paaiškinimai ar liudytojų parodymai. Teismai, norėdami įsitikindami nurodytų dokumentų tikrumu, privalėjo juos palyginti su kitais dokumentais, bet ne su žodiniais paaiškinimais.
3. Teismai pažeidė Vyriausybės 1993 m. balandžio 19 d. nutarimo Nr. 274 nuostatas, nes neteisingai įvertino skolos perkėlimo sutartis. Jos prieštarauja nurodyto Vyriausybės nutarimo nuostatoms, nes bendrijos nariai skolos perkėlimo sutartis galėjo pasirašyti tik tokiomis pat sąlygomis ir terminais, kurie buvo nustatyti bendrijos sudarytoje kreditavimo sutartyje.
4. Bylą nagrinėję teismai pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalį, nes teismų procesiniai sprendimai yra nemotyvuoti. Juose nepasisakyta dėl ieškovės pateiktų oficialių dokumentų, kuriuose nurodyti butų bendri ir gyvenamieji plotai, taip pat kitų dokumentų (socialiai remiamų bendrijos narių gautų lengvatinių kreditų ir palūkanų skaičiuotės, banko mokėjimo kvitų ir kt.) įrodomosios reikšmės, leistinumo, dėl ieškovės argumentų apie oficialiuose dokumentuose esančių duomenų, kurių nepripažino atsakovai.
5. Teismai pažeidė CK 1.5, 1.131 straipsnius, nes ieškinio senaties termino praleidimo priežastis pripažino nesvarbiomis ir neatnaujino ieškinio senaties termino, nors turėjo jį atnaujinti.
6. Teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nes nusprendė neatnaujinti ieškinio senaties termino. Teismai nurodė, kad kreipimasis per tris mėnesius į bendrijos pirmininką ir AB banką „Hansabankas“, bet ne į teismą, negali būti pripažintas svarbiomis priežastimis ieškinio senaties terminui atnaujinti. Kasacinis teismas yra pasisakęs priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „VIPS kompanija“ prieš Kauno rajono savivaldybę; byla Nr. 3K-3-348/2006).
7. Teismai pažeidė CK 1.5 straipsnį, nes neįvertino to, kad prievolė mokėti gautą lengvatinį kreditą atsirado pagal Kauno miesto mero potvarkius. Dėl to bendrijos narių visuotinis susirinkimas buvo nekompetentingas paskirstyti lengvatinio kredito panaudojimą. Taigi bendrijos narių visuotinis susirinkimas neteisėtai perskirstė kreditą nariams lygiomis dalimis.

              Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas AB bankas „Hansabankas“ prašo kasacinį skundą atmesti ir teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodoma, kad:

1. Teismai teisingai akcentavo ieškovės įrodinėjimo pareigą. Pagal Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 9 d. nutarimu Nr. 9 patirtintos Gyvenamųjų namų, butų statybos arba pirkimo lengvatinio kreditavimo tvarkos 13 punktą, bendrijos nariai privalėjo priimti sprendimą dėl skolos išskaidymo bendrijos nariams. Teismai padarė teisingą išvadą, kad, bendrijos nariams nežinant, kiek kiekvienas jų panaudojo lengvatinio kredito, bendrijos narių visuotinis susirinkimas pagrįstai nusprendė paskirstyti negrąžintą kreditą nariams lygiomis dalimis. Tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Ieškovė turėjo įrodyti, kiek konkrečiai kiekvienas bendrijos narys yra skolingas negrąžinto kredito. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai yra nepakankami, kad būtų tiksliai nustatytas pirmiau nurodytas faktas.
2. Teismai pagrįstai atsisakė atnaujinti ieškinio senaties terminą, nes, net atsižvelgus į tai, kad mirė ieškovės vyras, ji vis tiek delsė ginti savo teises teisme.
3. Kasatorė nepagrįstai kelia bendrijos narių visuotinio susirinkimo kompetencijos klausimą, nes pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nustatė, kad susirinkimas turėjo teisę spręsti grąžintino kredito paskirstymo klausimą ir kad nagrinėjamoje byloje svarbu išsiaiškinti, ar bendrijos susirinkimo sprendimas nurodytu klausimu nepažeidžia ieškovės teisių. Šie kasatorės argumentai turi būti atmesti, nes yra nauji, nebuvo pareikšti žemesniųjų instancijų teismuose, viršija šios bylos nagrinėjimo ribas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Kauno miesto mero 1995 m. kovo 10 d. ir liepos 13 d. potvarkiais Nr. 166 ir Nr. 407 patvirtintas 240-osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos nariams skirtas bendras naudingas plotas, kuriam suteikiamas lengvatinis kreditas. AB bankas „Hansabankas“ 240-ajai gyvenamojo namo statybos bendrijai suteikė lengvatinį kreditą. Duomenų apie kredito suteikimą ir paskirstymą bendrijos nariams nėra. 2003 m. kovo 9 d. negrąžinto kredito suma lygi 195 745,77 Lt. Atsakovui L. K. paskirta ir jis panaudojo 32 064 Lt, atsakovui A. N. – 87 323 Lt, atsakovui A. G. – 29 224 Lt, atsakovui A. M. – 61 042 Lt, ieškovės vyrui R. R. – 22 508 Lt kredito. 2003 m. kovo 9 d. įvyko 240-osios gyvenamojo namo statybos bendrijos narių susirinkimas. Už jo darbotvarkės 5 klausimą balsavo 14 iš 15 bendrijos narių, ieškovė susilaikė. Susirinkimo protokolo 5 punkte nutarta leisti keturiems bendrijos nariams (atsakovams A. G., L. K., A. M. ir A. N.) atsiskirti nuo bendro kredito ir pasiimti vienodas kredito dalis po 39 149,15 Lt. Bendrija (skolininkas), bankas (kreditorius) ir kredito dalis atsiskiriantys bendrijos nariai (naujieji skolininkai) sudarė keturias skolos perkėlimo sutartis.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinio teismo teisėjų kolegija nurodo, kad nagrinėjamoje byloje turi būti aptartas ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas, nes ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, kai ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį, yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis).

CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK arba kituose įstatymuose nenustatytos svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis laikytinos aplinkybės, kurias nustačius būtų pagrindas pasibaigusį ieškinio senaties terminą atnaujinti. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Sprendžiant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Be to, svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios.

Bylą nagrinėję teismai nustatė ir ieškovė pripažįsta, kad ji apie pažeistą subjektinę teisę sužinojo 2003 m. rugpjūčio 28 d. Sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas pasibaigė 2003 m. lapkričio 28 d. Ieškovė pateikė ieškinį teismui 2004 m. vasario 25 d., nes 2003 m. spalio 15 d., lapkričio 7 d. kreipėsi į 240-osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos pirmininką, 2003 m. gruodžio 7 d. – į AB banką „Hansabankas“, reikalaudama atitinkamų dokumentų. Teismai padarė išvadą, kad ieškovės kreipimasis į bendrijos primininką ir banką negali būti pripažįstamos svarbiomis priežastimis praleistam ieškinio senaties terminui atnaujinti. Kasacinio teismo teisėjų kolegija su šia teismų išvada sutinka ir konstatuoja, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Nurodyta teismų išvada atitinka kasacinio teismo praktiką, suformuotą taikant ir aiškinant ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas (pvz., 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. prieš Lietuvos Respubliką, byla Nr. 3K-3-260/2006; 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Greitkelis“ prieš AB Turto banką, byla Nr. 3K-3-182/2006). Kasatorė nepagrįstai teigia, kad teismai, nepripažinę kreipimosi per tris mėnesius į bendrijos pirmininką ir AB banką „Hansabankas“, bet ne į teismą, svarbiomis priežastimis ieškinio senaties terminui atnaujinti, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „VIPS kompanija“ prieš Kauno rajono savivaldybę; byla Nr. 3K-3-348/2006, suformuotos priešingos taisyklės. Nagrinėjamos ir kasatorės nurodytos bylų faktinės aplinkybės skiriasi, nes byloje, kuria remiasi kasatorė, atsakovas, žadėdamas gauti finansavimą iš valstybės biudžeto vežėjo nuostoliams atlyginti, suklaidino ieškovą. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nagrinėjamoje byloje 240-osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos pirmininkas ir AB bankas „Hansabankas“ nesuklaidino kasatorės.

Teisėjų kolegija nurodo, kad tai, jog asmuo dėl pažeistų teisių kreipiasi į kitus subjektus, bet ne į teismą, objektyviai neužkerta ir neapriboja teisės pareikšti ieškinį teisme. Ieškovės kreipimasis į 240-osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos primininką ir banką, prašant pateikti duomenis apie grąžintino kredito paskirstymą bendrijos nariams bei ieškovei tenkančią grąžintino kredito dalį, tuo pat metu nesant kliūčių kreiptis į teismą dėl pažeistos subjektinės teisės gynimo, negali būti laikoma svarbia ieškinio senaties termino praleidimo priežastimi. Teisėjų kolegija nesutinka su kasacinio skundo argumentais, kad kreipimasis į kitus subjektus, bet ne į teismą, gali būti pripažintas svarbia priežastimi ieškinio senaties terminui atnaujinti, nes asmuo, kurio teisės pažeistos, jau tuo metu išreiškė valią dėl pažeistų teisių.

Teisėjų kolegija taip pat nurodo, kad praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas negali būti sprendžiamas atsižvelgiant tik į ieškovo interesus. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos viešųjų interesų užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą pusiausvyros.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai tinkamai taikė CK 1.131 straipsnio 1 dalį, nustatė šios teisės normos taikymui reikšmingas bylos aplinkybes ir padarė teisingą išvadą, kad pagal byloje esančius duomenis nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą ir priverstinai ginti pažeistą subjektinę teisę, taikant CK 1.131 straipsnio 2 dalį.

Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, nes, nustačius, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, ieškinys gali būti atmestas motyvuojant vien ieškinio senaties termino pasibaigimu. Tokiu atveju teismui nebūtina pateikti argumentų dėl ieškinyje pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo. Taigi kiti kasacinio skundo argumentai nesvarstytini.

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

              Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

              Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.