Baudžiamoji byla Nr. 1-1510-720/2021

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08405-2021-5

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos:  

                                                                                         1.1.3.2.; 1.1.7.2.2.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.1.;

                                                                                         1.2.17.11.; 1.2.29.1.1.; 2.3.4.2.; 2.3.4.3.;

                                                                                         2.3.4.6.; 2.3.4.12.; 2.3.6.4.6.1.; 2.3.6.4.6.2. (S)                 

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 16 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Tatjana Butkienė,

sekretoriaujant Lukui Žižiui,

dalyvaujant:

prokurorei J. L.,

kaltinamajam P. P., jo gynėjui advokatui V. S.,

nedalyvaujant civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) atstovui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

P. P., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2021 m. liepos 29 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams, skiriant intensyvią priežiūrą - jo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 valandos iki 06.00 valandos, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi ir įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso  207 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

kaltinamasis P. P., veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, apgaule gavo kreditą, o būtent: jo prašymu nenustatytas asmuo nenustatytoje vietoje 2018 m. gruodžio 31 d., 12.47 val., interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) jo vardu užpildė elektroninę paraišką 7500 eurų kreditui gauti, bei klaidindamas dėl kredito sutarties sąlygų atitikimo, jo mokumui melagingai patvirtinti 2019 m. sausio 4 d., 10.52 val. internetu „(duomenys neskelbtini)" pateikė netikrus dokumentus, tai yra jo (P. P.) vardu su Airijos įmone „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. kovo 7 d. sudarytą darbo sutartį ir „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą su duomenimis apie tariamai užsienyje gaunamas pajamas, remiantis šiais žinomai netikrais duomenimis „(duomenys neskelbtini)“ sutikus suteikti kreditą, 2019 m. sausio 15 d., 18.26 val., AB „(duomenys neskelbtini)“ skyriuje esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, jis, tai yra P. P., pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu į jo AB (duomenys neskelbtini) bankas sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ išmokėjo 7500 eurų kreditą, kurį 2019 m. sausio 16 d. jis išgrynino AB (duomenys neskelbtini) skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune ir pasidalino su bendrininku.

Be to, jis, veikdamas su nenustatytu asmeniu bendrininkų grupe, pagamino netikrus dokumentus, o būtent: laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. sausio 4 d., Kaune, tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, turėdamas tikslą pagaminti netikrus dokumentus, davė bendrininkui nufotografuoti savo asmens tapatybės kortelę, kuris pasinaudojęs asmens tapatybės kortelėje nurodytais duomenimis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis atspausdino netikrus dokumentus – jo, tai yra P. P., vardu su Airijos įmone „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. kovo 7 d. sudarytą darbo sutartį, kurią jis savo ranka pasirašė, ir „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus.

Kaltinamasis P. P. savo kaltę pripažino visiškai, pareiškė, kad jis tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir parodė, kad praėjusią žiemą, mėnesio ir datų neprisimena, galėjo būti pranešime apie įtarimą nurodytu laiku, jam labai reikėjo pinigų padengti skolas draugams, todėl sugalvojo paimti paskolą. Tuo metu gyveno Lietuvoje, neoficialiai dirbo krovėju, alga buvo nedidelė ir pinigų jam nepakako. Bandė pasiskolinti pinigų iš kitų draugų, giminių, tačiau niekas neturėjo jam reikalingos sumos, todėl nusprendė paimti oficialią paskolą. Paskolą nusprendė paimti iš „(duomenys neskelbtini)". Nežino kodėl pasirinko šią įmonę. Norint gauti paskolą turėjo būti oficialiai dirbantis, o jis tuo metu oficialiai nedirbo. Paprašė, kad jam suklastotų dokumentus, patvirtinančius, kad jis dirba ir gauna pajamas, tai yra darbo sutartį ir banko sąskaitos išrašą. Atsisako pasakyti, kas tuos dokumentus jam padarė, nes tiesiog nenori sakyti. Kiek atsimena, tie suklastoti dokumentai buvo angliški. Anglijoje maždaug prieš 5 metus jis nelegaliai dirbo, tačiau jokių darbo sutarčių ten nesudarinėjo ir angliškos banko sąskaitos neturėjo. Po to, tuos dokumentus jam nusiuntė į „(duomenys neskelbtini)" ir buvo paprašyta 7500 eurų paskolos. Viskas buvo daroma jo vardu, jis viską žinojo ir norėjo paimti paskolą. Po to jis važiavo į pašto skyrių, kuriame pasirašė kredito sutartį. Ten jis vyko vienas. Ten tik paprašė jo asmens tapatybės kortelės ir davė pasirašyti paskolos sutartį, nieko neklausinėjo. Suklastoti dokumentai, tai yra suklastota darbo sutartis ir sąskaitos išrašas, į „(duomenys neskelbtini)" greičiausiai buvo išsiųsti elektroniniu paštu, tačiau juos siuntė ne jis, o tas, kas jam padėjo. Jis iš pat pradžių žinojo ir suprato, kad paskola bus imama su suklastotais dokumentais ir jo tas nestabdė, nes labai reikėjo pinigų. Tiksliai neprisimena, tačiau galbūt buvo klausiamas arba reikėjo nurodyti internetu kam jis naudos paskolą, pamelavo, kad būsto remontui, nors iš tiesų ji jam buvo reikalinga skoloms padengti. Paskolą, t. y. apie 7400 eurų, nes dalį pinigų nuskaitė už dokumentų tvarkymą, pervedė į jo (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą, kurią jis turi senai. Visus pinigus iš karto išgrynino pateikęs asmens dokumentą (duomenys neskelbtini) banko skyriuje, esančiame Kaune, prie (duomenys neskelbtini). Į klausimą ar reikėjo su kuo nors dalintis gautais pinigais jis atsisako atsakyti. Pinigus išleido skoloms padengti. Neturėjo tikslo paskolos negrąžinti, nes paskolą ėmė savo vardu, nurodė savo banko sąskaitą. Galimybes ją grąžinti turėjo, nes dirbo nelegaliai, gaudavo apie 700 eurų mėnesinį atlygį. Norėdamas greičiau atiduoti paskolą oficialiai įsidarbino lietuviškoje firmoje, kuri siunčia darbuotojus į užsienį. Šiuo metu jo atlyginimas siekia apie 1500 eurų „į rankas". Paskolos sutartį turi, žino, kad pagal ją turi mokėti kiekvieną mėnesį. Šiai dienai yra sumokėjęs vieną paskolos įmoką. Kitų įmokų nepadarė ir uždelsė paskolos grąžinimą, nes jam daug kainavo baigti kursus, kurių reikėjo įsidarbinant užsienyje ir tiesiog trūko pinigų. Po to prokuratūra areštavo jo banko sąskaitą, kurią turi vieną, į šią sąskaitą jis gauna darbo užmokesti, tačiau pinigų negali panaudoti. Šiuo metu jo išlaidas dengia tėvai. Apie asmenis, kurie padėjo paimti paskolą, pasakoti kategoriškai atsisako. Pripažįsta, kad paskolą paėmė pasinaudojęs padirbtais dokumentais, tačiau nepripažįsta, kad turėjo tikslą jos neatiduoti. Labai gailisi ką padarė. Tyrėjo parodytoje Vartojimo kredito sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) ir darbo sutartyje su „(duomenys neskelbtini)" yra jo parašai. Apklaustas įtariamuoju papildomai, P. P. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir parodė, kad kažkiek atsimena ką sakė per pirmą apklausą, viską patvirtina, sakė tiesą. Sutinka atsakyti į papildomus klausimus. Paskola buvo gauta su suklastotais dokumentais, juos jam padarė pažįstamas, kurio vardo ir pavardės nežino, kontaktų neturi, nežino kaip šį būtų galima surasti, senai jo nebematė. Kad dokumentai būtų padaryti reikėjo parodyti tapatybės kortelę, ją pažįstamas fotografavo Kaune, neprisimena kur tiksliai. Mano, kad tai buvo daroma kelios dienos ar savaitės iki paskolos paėmimo. Kaip šis padarė tuos dokumentus nežino. Paskola buvo imta jo iniciatyva, tačiau viską sutvarkė kitas asmuo. Jis paskolą išgrynino ir pasirašė paskolos sutartį pašte. Dalį pinigų, kuriuos gavo kaip paskolą, davė tam pažįstamam, kiek tiksliai - neprisimena. Imdamas paskolą neturėjo ketinimo jos negrąžinti. Sumokėjo tik vieną paskolos įmoką, nes stokojo pinigų sumokėti daugiau. Po paskolos paėmimo oficialiai įsidarbino, tačiau dalį jo darbo užmokesčio nuskaičiavo antstoliai, jam likdavo tik apie 400 eurų per mėnesį, šių pinigų reikėjo maistui, pragyvenimui, todėl paskolos neturėjo iš ko grąžinti. Paskui neteko darbo, prasidėjo karantinas, buvo sunki materialinė padėtis. Dabar įsidarbins vairuotoju ir ketina pradėti paskolą grąžinti. Kad padėtų paimti paskolą, savo pažįstamam turėjo duoti savo sąskaitos elektroninės bankininkystės prisijungimus, paskui šis prisijungimus jam grąžino. Jis pats į „(duomenys neskelbtini)" niekad neskambino, jo akivaizdoje tas pažįstamas taip pat neskambino (2 t., b. l. 71 – 74, 77 - 80, 85 - 88). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis P. P. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad jis visą nusikaltimu padarytą žalą civiliniam ieškovui (duomenys neskelbtini) atlygino, pareiškė, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamas veikas, prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.  

Be kaltinamojo P. P. prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodoma įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Liudytoja G. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba pardavimų vadybininke AB „(duomenys neskelbtini)". Jos darbo vieta yra „(duomenys neskelbtini)" skyrius, (duomenys neskelbtini), Kaune. Viena iš darbo sričių yra tarpininkavimas dėl paskolų. Tarpininkavimo paslaugą teikia keletui įmonių, viena iš tokių yra „(duomenys neskelbtini)". Kalbant apie „(duomenys neskelbtini)", tai gal prieš du metus ši įmonė pakeitė paskolų teikimo sąlygas kai jas buvo galima išduoti užsienyje dirbantiems asmenims, tokiu atveju, kiek pamena, klientui reikėjo pateikti kontraktą, banko sąskaitos išrašą ir dokumentą asmens tapatybei nustatyti. Jos svarbiausia užduotis yra nustatyti asmens tapatybę, kuri nustatoma pagal asmens dokumentą, visuomet atidžiai žiūri į dokumento nuotrauką, lygina su asmeniu, programoje patikrina ar dokumentas galiojantis. Jeigu kiltų kažkoks įtarimas, paskolos jokiu būdu neteiktų. Klientas turi pats prašyti paskolos, jis vienas turi prieiti prie langelio, jeigu būna lydinčių asmenų, šie turi palaukti už durų. Jų tvarkoje nurodyta, taip pat užrašyta ant durų, kad aptarnauja po vieną, to ji visuomet laikosi. Jeigu asmuo prašo paskolos, jis pats turi viską pasakyti. Kai ji kliento prašymu pildo paraišką kreditui, klausia anketinių, kontaktinių duomenų, paskolos sumos, trukmės, apie jo darbovietę, pajamas ir kt. duomenų, kurių prašo paskolą teikianti bendrovė. Kad tuos duomenis klientas atneštų surašytus ant lapelio, o pats nieko nesakytų, nėra buvę. Išgėrusių ar apsvaigusių asmenų neaptarnauja. Bet kokiu atveju jeigu asmuo jai sukeltų kokį įtarimą, kredito neduotų. Kalbant apie tą laikotarpį kai „(duomenys neskelbtini)" išdavinėjo paskolas užsienyje dirbantiems, klientų pateiktas užsienyje sudarytas darbo sutartis ir banko sąskaitos išrašus skenuodavo ir siųsdavo į „(duomenys neskelbtini)", pati jų nevertindavo. Negali pasakyti ar galėjo būti teikiamos netikros ar suklastotos darbo sutartys ar bankų sąskaitų išrašai, kaip sakė tų dokumentų ji nevertino. Klientų vardų ir pavardžių neprisimena. Galimo kliento P. P. vardas ir pavardė jai nieko nesako (1 t., b. l. 78 - 80).

Liudytoja A. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji „(duomenys neskelbtini)" dirbo nuo 2007 m. gegužės mėn. iki 2019 m. gegužės mėn. Paskutiniu laikotarpiu dirbo klientų administratore. Viena iš darbo sričių buvo administruoti klientus, kurių darbo užmokesčio nemato Sodroje, tai yra užsienyje dirbančių, statutinių pareigūnų ir kita. Nuo 2019 m. vasario mėnesio pasikeitė paskolų išdavimo programa, daug procesų buvo automatizuota. Užsienyje dirbančiam asmeniui buvo galima paimti paskolą pateikus darbo sutarties kopiją (asmuo turėjo būti išdirbęs bent šešis mėnesius) ir banko sąskaitos išrašą už paskutinius šešis mėnesius. Minimalaus pajamų reikalavimo kiek pamena nebuvo, tačiau reikėjo vesti iš sąskaitos išrašo pajamų sumą, o skaičiuoklė automatiškai suskaičiuodavo kokią paskolą buvo galima suteikti. Maksimali paskolos suma užsienyje dirbančiam buvo 15 000 eurų, jeigu didesnė suma, sprendimus galėjo priimti aukštesnio sprendimo teisę turintys darbuotojai. Ar pateikta darbo sutartis ir sąskaitos išrašas tikri, patikrinti faktiškai negalėjo. Kalbant apie darbo sutartį, buvo vadovybės nurodymas tikrinti darbdavį internete, tai yra GOOGLE programoje tikrinti ar toks darbdavys egzistuoja, ji tą ir darydavo. Kaip būtų galima patikrinti banko sąskaitos išrašo tikrumą nelabai žino ir jokių reikalavimų tuo klausimu nebuvo. Reikalavimo pateikti dokumentų vertimą į lietuvių kalbą taip pat nebuvo, nors dokumentus gaudavo įvairiomis kalbomis - angliškus, norvegiškus, olandiškus ir panašiai, bei turėdavome juos vertinti. Ji turi tik anglų kalbos pagrindus. 2019 m. vasario mėnesį pasikeitus tvarkai labai padaugėjo klientų, buvo didelis darbo krūvis. Klientų, paskolų gavėjų, pavardžių neprisimena. Kai pradėjo aiškėti faktai, kad dalis klientų galėjo gauti paskolas pateikę netikrus užsienietiškus dokumentus, atvyko komisija iš Estijos, teko rašyti pasiaiškinimus. Sprendimą suteikti paskolą iki 15000 eurų sumai priimdavo ji, kitų darbuotojų parašų ar leidimo tam nereikėjo, dokumentus taip pat vertindavo pati. Užsienietiški dokumentai buvo pateikiami įvairūs, įvairiomis kalbomis, dažnai jie buvo pateikiami chaotiškai, daug failų, lapų, jie eina ne iš eilės ir pan., todėl dokumentus vertinti buvo pakankamai sunku. Jeigu kildavo kokių neaiškumų ar nebuvo galima kažko suprasti, skambindavo klientui ir prašydavo dokumentus pateikti tvarkingai. Kitais atvejais, kilus neaiškumams, būdavo kreipiamasi į aukštesnes pareigas užimantį darbuotoją. Būdavo atvejų, kad tuomet šis perimdavo paskolos administravimą arba patardavo ką daryti. Ji prieš suteikiant paskolas niekada nepastebėjo, kad pateikti dokumentai turėtų klastojimo požymių. Atvejus, kad buvo pateikiamos tų pačių užsienio darbdavių sutartys, prisimena, tačiau jos požiūriu tai yra normalu ir tai įtarimo nekėlė. Reikalavimo tikrinti ar pateiktose darbo sutartyse yra darbuotojo ir darbdavio parašai nebuvo, nors, kiek pamena, vadovaudamasi bendražmogišku supratimu tą tikrindavo ir jeigu būtų pastebėjusi, kad trūksta parašų, būtų skambinusi klientui arba informavusi vadovybę (1 t., b. l. 82 - 85).

Liudytoja N. P., P. P. motina, ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus (1 t., b. l. 87).

2019 m. gegužės 21 d. banko (duomenys neskelbtini) papildomame pareiškime nurodyta, kad 2018 m. gruodžio 31 d. P. P. per Pareiškėjo internetinį puslapį ((duomenys neskelbtini)) užpildė paraišką 7500 Eur kreditui gauti. 2018 m. gruodžio 31 d. pagal Banko pateiktą nuorodą atliko 1 ct. pavedimą į jo atsiskaitomąją sąskaitą dėl asmens duomenų tikrinimo. Mokumui įvertinti P. P. Pareiškėjui pateikė 2017 m. kovo 7 d. darbo sutartį su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išrašą. 2019 m. sausio 15 d. P. P. fiziškai atvyko į (duomenys neskelbtini) skyrių, esantį PC „(duomenys neskelbtini)", (duomenys neskelbtini), Kaunas ir pasirašė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis Kredito sutartimi, (duomenys neskelbtini) išmokėjo P. P. 7500 Eur (finansuojama suma 8025 Eur) kreditą į šio atsiskaitomąją sąskaitą. Mano, kad gaunant kreditą buvo teikti suklastoti dokumentai, prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo. Prie pareiškimo pateikti P. P. vardu sudaryta kredito sutartis, darbo sutartis su „(duomenys neskelbtini)", (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išrašas, P. P. asmens tapatybės kortelės kopija (1 t., b. l. 11 - 36).

2021 m. kovo 23 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti ir aprašyti (duomenys neskelbtini) atsiųsti dokumentai, susiję su P. P. paimtu kreditu (1 t., b. l. 62 – 63).

2019 m. gruodžio 20 d. raštu banko (duomenys neskelbtini) atsiuntė telefoninių pokalbių įrašus su kreditų gavėjais ir atsakymus į patektus klausimus (1 t.,  b. l. 124 - 133).

2021 m. vasario 17 d. banko (duomenys neskelbtini) rašte nurodyta, kad P. P. pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. kovo 29 d. atliko 42,71 eurų mokėjimą. Daugiau įmokų nebuvo gauta, 2019 m. liepos 1 d. sutartis buvo vienašališkai nutraukta (1 t., b. l. 135).

2019 m. rugsėjo 16 d. Airijos įmonės „(duomenys neskelbtini)" atstovo elektroniniame laiške nurodyta, kad P. P. jų įmonėje nebuvo įdarbintas, o pridedama P. P. vardu sudaryta darbo sutartis nėra oficialus dokumentas, pateikti priedai (1 t., b. l. 136 - 142).

2021 m. kovo 23 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti „(duomenys neskelbtini)" atsiųsti su P. P. kredito sutartimi susiję dokumentai. Apžiūros metu nustatyta, kad vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) iš penkių lapų, pirmo lapo viršuje matyti, tikėtina, sutarties sudarymo data – 2019 m. sausio 15 d., kaip kredito gavėjas nurodytas įtariamasis P. P. (nurodyti anketiniai ir kontaktiniai duomenys), kaip davėjas - (duomenys neskelbtini). Bendra kredito suma - 7500 eurų. Keturių sutarties lapų apačioje kairėje pusė yra rankraštinis tekstas – „P. P." ir rankraštinis parašas, dešinėje pusėje - rankraštinis tekstas „G. L. Pardavimų vadybininkė", rankraštinis parašas ir spaudas „AB „(duomenys neskelbtini) 2019 m. sausio 15 d. 005 klientų aptarnavimo skyrius Kaunas". Sutartyje nurodytas palūkanų dydis, kredito mokėjimo grafikas, kitos kredito sutarties sąlygos. Lapo, pavadinimu „Standartinė informacija apie kreditą", kuriame nurodytos kredito sutarties sąlygos, apačioje yra rankraštinis tekstas „P. P. 2019 01 15" ir rankraštinis parašas. Lapas, kuriame nukopijuota P. P. asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), apačioje yra rankraštinis tekstas „Kopija tikra Pardavimų vadybininkė G. L.", rankraštinis parašas ir spaudas „AB (duomenys neskelbtini) 2019-01-15 005 klientų aptarnavimo skyrius Kaunas". Darbo sutartis iš 7 lapų, surašyta anglų kalba, kaip darbdavys nurodytas „(duomenys neskelbtini)", kaip darbuotojas - P. P., nurodytos darbo sutarties sąlygos. Septintame sutarties lape yra rankraštinis tekstas: „P. P.", parašas, „07/03/2017", parašas, „07/03/2017". „(duomenys neskelbtini)" banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašai anglų kalba iš10 lapų, kaip sąskaitos savininkas nurodytas „Mr P. P.". Išrašai apima laikotarpį nuo 2018 m. birželio mėnesio iki 2018 m. gruodžio mėnesio. Išrašuose nurodytos pajamos, gaunamos iš „(duomenys neskelbtini)", įvairios išlaidos. (1 t.,  b. l. 143 - 145).

2021 m. kovo 8 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad, dalyvaujant P. P., buvo apžiūrėti ir aprašyti banko (duomenys neskelbtini) atsiųsti telefoninių pokalbių garso įrašai. Aplanke „P. P." įjungus failą „2019-01-07 d. 12-16 val." vyriškis sako, kad prieš kelias dienas pildė paraišką, pasako asmens kodą, vardą ir pavardę - P. P., adresą. Darbuotoja sako, kad perduos, jog kolega su juo susisiektų. Atidarius failą „2019-01-07 d. 15-48 val." atsiliepia galimai tas pats vyras, darbuotojas sako, kad trūksta kelių dokumentų - išrašo už gruodžio mėnesį ir darbo sutarties. Vyriškis sako, kad poros dienų laikotarpyje pabandys el. paštu atsiųsti. Atidarius failą „2019-01-11 d. 10-55 val." atsiliepia galimai tas pats vyras, sako, kad geriau jam perskambinti už poros valandų. Atidarius failą „2019-01-11 d. 15-55 val." atsiliepia galimai tas pats vyras, darbuotoja sako, kad reiktų papildomų dokumentų - pilnos darbo sutarties, nes atsiuntė tik 2 lapus ir išrašą už gruodžio mėnesį. Vyriškis sako važiuoja ir pabandys dar kartą persiųsti. Apžiūroje dalyvaujantis įtariamasis P. P. pareiškia, kad perklausytuose garso įrašuose kalba ne jis, tai ne jo balsas. Balsas, kur prisistato jo vardu, gali būti pažįstamo, kuris padėjo paimti paskolą, nors tiksliai to pasakyti negali, nes nėra girdėjęs šio asmens balso įrašo (1 t., b. l. 165 - 168).

2020 m. balandžio 9 d. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato KP NNTV 2-ojo skyriaus vyr. tyrėjo L. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad tikrinant duomenis apie įtariamojo P. P. mokumą, iš Lietuvos Respublikos antstolių rūmų gauta informacija, kad jis neįvykdytų bylų dėl skolų išieškojimo neturi. Tretieji asmenys valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė duomenis apie 2018 - 2019 metais P. P. gautas sumoje 33 568 eurų pajamas (27000 eurų iš nekilnojamo turto pardavimo, 6560 eurų pajamų iš darbo santykių ir 7 eurų iš metalų pardavimo). Kasmetinių pajamų deklaracijų už 2018 ir 2019 metus P. P. valstybinei mokesčių inspekcijai neteikė. VĮ „Registrų centras" duomenimis P. P. nuosavybės teise jam priklausančio nekilnojamo turto neturi. VĮ „Regitra" duomenimis, P. P. transporto priemonių neturi. „Sodros" informacinės sistemos duomenimis P. P. nuo 2013 iki 2020 metų įvairiais laikotarpiais dirbo keliose įmonėse (2 t., b. l. 41).

2020 m. kovo 8 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos rašte nurodyta, kad P. P. 2020 metais gavo šias pajamas: 36,30 eurų iš atliekų pardavimo (išskaičiuota 1,82 euro pajamų mokesčio), 1873 eurų iš su darbo santykiais susijusių išmokų (išskaičiuota 190 eurų pajamų mokesčio), 57 eurai ligos, motinystės, tėvystės ir ilgalaikio darbo išmoka (išskaičiuoti 8 eurai pajamų mokesčio), 2880 eurai dienpinigių, išmokėtų į komandiruotę išsiųstiems darbuotojams, 152 eurai gyvybės draudimo išmokos (išskaičiuoti 22 eurai pajamų mokesčio) (2 t.,  b. l. 55 - 57).

2020 m. gegužės 15 d. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos NNTV 2-ojo skyriaus vyr. tyrėjo L. K. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, jog susipažinus su P. P. AB (duomenys neskelbtini) bankas sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašu nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 30 d. iki 2020 m. balandžio 9 d. į paminėtą sąskaitą gauta 7036 eurų įplaukų suma ir patirta tiek pat išlaidų (grynųjų pinigų išėmimas, gyvybės draudimo mokestis, pavedimai fiziniams ir juridiniams asmenims), laikotarpio pabaigoje sąskaitoje lėšų nebuvo (2 t., b. l. 32).

2019 m. birželio 19 d. AB „(duomenys neskelbtini)" raštu atsiųstas P. P. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas, kuriame yra duomenys apie 2019 m. sausio 15 d. 7500 eurų įplauką iš banko (duomenys neskelbtini), bei 2019 m. sausio 16 d. 7360 eurų grynųjų pinigų išmokėjimą bei komisinį mokestį už grynųjų pinigų išmokėjimą. (2 t., b. l. 1 - 7).

2021 m. birželio 21 d. banko (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymas Nr. 24 patvirtina, kad P. P. motina N. P. pervedė bankui (duomenys neskelbtini) 9 483,19 Eur turtinei žalai civiliniam ieškovui atlyginti (2 t., b. l. 162).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule gavo kreditą, paskolą, subsidiją, laidavimo ar banko garantijos raštus arba kitus kreditinius įsipareigojimus (BK redakcija, galiojusi iki 2019 m. liepos 7 d.).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma – paties kaltinamojo P. P. visišku prisipažinimu bei įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio nustatyta tvarka – liudytojų G. L. ir A. M. parodymais, parteiktais (duomenys neskelbtini) dokumentais, garso įrašais, kitais ištirtais rašytinais įrodymais, neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis P. P., veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, apgaule gavo kreditą, o būtent: jo prašymu nenustatytas asmuo nenustatytoje vietoje 2018 m. gruodžio 31 d., 12.47 val., interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) jo vardu užpildė elektroninę paraišką 7500 eurų kreditui gauti, bei klaidindamas dėl kredito sutarties sąlygų atitikimo, jo mokumui melagingai patvirtinti 2019 m. sausio 4 d., 10.52 val. internetu „(duomenys neskelbtini)" pateikė netikrus dokumentus, tai yra jo (P. P.) vardu su Airijos įmone „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. kovo 7 d. sudarytą darbo sutartį ir „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą su duomenimis apie tariamai užsienyje gaunamas pajamas, remiantis šiais žinomai netikrais duomenimis „(duomenys neskelbtini)“ sutikus suteikti kreditą, 2019 m. sausio 15 d., 18.26 val., AB „(duomenys neskelbtini)“ skyriuje esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, jis, tai yra P. P., pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu į jo AB (duomenys neskelbtini) bankas sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ išmokėjo 7500 eurų kreditą, kurį 2019 m. sausio 16 d. jis išgrynino AB (duomenys neskelbtini) bankas skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune ir pasidalino su bendrininku. Be to, jis, veikdamas su nenustatytu asmeniu bendrininkų grupe, pagamino netikrus dokumentus, o būtent: laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. sausio 4 d., Kaune, tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, turėdamas tikslą pagaminti netikrus dokumentus, davė bendrininkui nufotografuoti savo asmens tapatybės kortelę, kuris pasinaudojęs asmens tapatybės kortelėje nurodytais duomenimis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis atspausdino netikrus dokumentus – jo, tai yra P. P., vardu su Airijos įmone „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. kovo 7 d. sudarytą darbo sutartį, kurią jis savo ranka pasirašė, ir „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus.

Kaltinamojo P. P. kaltė ir faktinės nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo padarytos veikos atitinka nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Civilinis ieškinys.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

Civilinis ieškovas (duomenys neskelbtini) AS pateikė civilinį ieškinį dėl 9483,19 Eur nusikaltimu padarytos turtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo P. P.. Civilinis ieškovas kaltinamojo P. P. nusikalstamais veiksmais patyrė turtinę žalą, kuri atsirado dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų, jo padarytos nusikalstamos veikos tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su civilinio ieškovo patirta turtine žala, civilinis ieškinys pagrįstas pateiktais rašytiniais įrodymais (1 t., b. l. 89 – 115).

Kadangi kaltinamojo motina N. P. atlygino civiliniam ieškovui (duomenys neskelbtini) jos sūnaus P. P. nusikalstamais veiksmais padarytą 9 483,19 Eur dydžio turtinę žalą, pateikė tai patvirtinantį banko (duomenys neskelbtini) nurodymą (2 t., b. l. 162), todėl baudžiamosios bylos dalis dėl civilinio ieškinio  nutrauktina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 283 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Bausmės skyrimo nuostatos.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54-61 straipsnių nuostatomis.

Kaltinamojo P. P. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi ir aplinkybę, kad kaltininkas savo noru atlygino žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3  punktai). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 

Kaltinamasis padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, kaltės forma – tiesioginė tyčia.

Kaltinamasis P. P. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, prašė laiduotoja paskirti jo motiną N. P.. 

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Antrojoje šio straipsnio dalyje nustatyta, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Trečiojoje šio straipsnio dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Kaltinamasis P. P. kaltinamas dviejų nusikalstamų veikų padarymu. Nors nusikalstamas veika jis padarė būdamas neteistas, tačiau 2021 m. liepos 29 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nuosprendžiu jis pripažintas kaltu ir jam paskirta bausmė. Kaltinamojo motina N. P. prašė atleisti jos sūnų P. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, prašė paskirti ją sūnaus laiduotoja, tačiau pati nurodė, kad sūnus apie padarytas nusikalstamas veikas jai nesako, apie tai ji sužinojo tik kada byla buvo perduota į teismą, ji nurodė, kad ir antrasis sūnus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau ji nežino už ką, nes sūnus jai nieko nesako.   

Esant išvardintoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atleisti kaltinamojo P. P. nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamąją bylą nutraukti ir perduoti kaltinamąjį pagal laidavimą jo motinai N. P. nėra pagrindo, kadangi dėl išvardintų priežasčių darytina išvada, kad kaltinamasis nėra vertas teismo pasitikėjimo, o laiduotoja neturi galimybės daryti teigiamos įtakos kaltinamajam savo sūnui P. P..

Skirdamas P. P. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, dirba, teisiamas antrą kartą, nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas, baustas administracine tvarka už administracinių nusižengimų padarymą (2 t., b. l. 102 – 110), į tai, kad jis padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, kad nusikalstamų veikų padarymas sunkių pasekmių nesukėlė, į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, pobūdį ir paskatas bei pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, todėl daro išvadą, kad jam skirtinos mažesnio, nei jos vidurkis, įstatymo sankcijoje numatyto dydžio bausmės – baudos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant ne mažesnę, nei įstatymo nustatytas minimalus dydis, švelnesnę.

Kadangi kaltinamasis P. P. savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio nustatyta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta subendrinta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su 2021 m. liepos 29 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo 1 (vieneriems) metams bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį.

Kadangi kaltinamasis P. P. savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio nustatyta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam P. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti, pradėjus vykdyti nuosprendį panaikintina.

Daiktai turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti:

- viena kompaktinė plokštelė su telefoninių pokalbių garso įrašais, laikoma voke baudžiamojoje byloje prie pirmojo baudžiamosios bylos tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina prie baudžiamosios bylos;

- vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), laikoma baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 15 – 19), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina baudžiamojoje byloje.

Remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 ir 305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

n u s p r e n d ž i a :

P. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmes:

- pagal BK 207 straipsnio 1 dalį – 60 MGL, tai yra 3 000,00 (trijų tūkstančių) eurų dydžio baudą,

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 50 MGL, tai yra 2 500,00 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrinti paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, paskirti subendrintą bausmę – 102 MGL, tai yra 5 100,00 (penkių tūkstančių vieno šimto) eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 ir 2 dalimis, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą bausmę – 68 MGL, tai yra 3 400,00 (trijų tūkstančių keturių šimtų) eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrinti paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu su 2021 m. liepos 29 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo 1 (vieneriems) metams bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, paskirti P. P. galutinę bausmę - laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, paskiriant intensyvią priežiūrą - jo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 valandos iki 06.00 valandos, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi ir įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, ir 50 MGL, tai yra 2 500,00 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) eurų dydžio baudą.

Į bausmės laiką įskaityti atliktos laisvės apribojimo bausmės dalį pagal Tauragės rajono apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021 m. liepos 29 d. nuosprendį.

Įpareigoti P. P. paskirtą baudą sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į kaltinamojo pasirinkto banko Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Nutraukti šios baudžiamosios bylos dalį dėl (duomenys neskelbtini) AS pareikšto 9 483,19 Eur (devynių tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų ir 19 ct) dydžio civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš kaltinamojo P. P., kaltinamojo motinai N. P. atlyginus civiliniam ieškovui nusikaltimu padarytą turtinę žalą.

Kaltinamajam P. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti,  palikti galioti, pradėjus vykdyti nuosprendį panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam P. P., kad sumokėjus baudą, jis privalo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui pateikti banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis, 23 straipsnis).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- vieną kompaktinę plokštelę su telefoninių pokalbių garso įrašais, laikomą voke baudžiamojoje byloje prie pirmojo baudžiamosios bylos tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie baudžiamosios bylos;

- vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), laikomą baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 15 – 19), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje. 

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Tatjana Butkienė