Civilinė byla Nr. e2A-1858-855/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20086-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.6.3.2.11.; 1.3.2.9.10.8.; 3.3.1.18.1. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 13 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Česnienės, Andriaus Veriko ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) V. M. (V. M.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Girteka Cargo“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, kompensacijos už neteisėtą atleidimą ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką išieškojimo, neišmokėtos premijos ir netesybų priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas V. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Girteka Cargo“, prašydamas: 1) pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau –DK) 58 straipsnį 1 dalį neteisėtu, laikyti, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną; 2) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai kompensaciją už neteisėtą atleidimą iš darbo, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2020 m. gegužės 7 d.) iki sprendimo įvykdymo dienos; 3) priteisti neišmokėtą premiją už pirmą 2020 metų ketvirtį bei netesybas; 4) priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Ieškinį grindė šiais pagrindiniais argumentais:

1.1.       Ieškovas V. M. ir atsakovė UAB „Girteka Cargo“ 2011 m. vasario 2 d. sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Darbo sutartis), pagal kurią ieškovas įsipareigojo bendrovėje dirbti vadybininko pareigose. 2012 m. ieškovas buvo paskirtas į grupės vadovo pareigas, kuriose dirbo iki 2015 m.; nuo 2015 m. gegužės 8 d. iki 2018 m. rugsėjo mėn. ieškovas dirbo skyriaus vadovo pareigose; nuo 2018 m. rugsėjo mėn. iki 2020 m. sausio 1 d. ieškovas dirbo svarbių vežėjų vadybininko pareigose, o nuo 2020 m. sausio 1 d. – grupės vadovo pareigose.

1.2.       2018 m. gegužės 31 d. ieškovas ir atsakovė sudarė Darbo sutarties priedą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutarties priedas, Priedas), kuriuo be kita ko, ieškovas įsipareigojo vengti interesų konflikto ir nedelsiant pranešti bendrovei apie iškilusį interesų konfliktą, be to, šalys susitarė, kad bendrovės neinformavimas apie galimą interesų konfliktą gali būti laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu.

1.3.       2020 m. balandžio 28 d. darbo pokalbyje su bendrovės atstovais ieškovas buvo informuotas apie tai, kad dėl interesų konflikto, t. y. dėl ieškovo motinai priklausančios mažosios bendrijos (toliau – MB) „Tranida“ (buvęs pavadinimas – MB „Darsla“), kuri užsiima krovinių pervežimu, - ieškovas negali likti bendrovėje, todėl jam dėl galimo interesų konflikto buvo pasiūlyta išeiti iš darbo šalių susitarimu. Ieškovui taip pat buvo nurodyta, kad jam nesutikus išeiti iš darbo šalių susitarimu, jis bus atleistas iš darbo, t. y. bus nušalintas nuo pareigų ir bus atliekamas tarnybinis tyrimas, kuriuo, pasak bendrovės atstovų, bus neabejotinai konstatuotas ieškovo padarytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas. Ieškovas nesutiko su darbo sutarties nutraukimu šalių susitarimu. 

1.4.       Nuo 2020 m. balandžio 28 d. iki 2020 m. gegužės 5 d. bendrovėje vyko vidinis patikrinimas, kuriuo metu buvo nustatyta, kad MB „Tranida“ vadovė A. M. yra ieškovo motina, o ieškovo sutuoktinė D. M. dirba MB „Tranida“ vadybininke; minėtos įmonės registracijos adresas sutampa su ieškovo gyvenamąja vieta. Atsakovė taip pat nustatė, kad laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 18 d. ieškovas MB „Tranida“, kaip vežėją, samdė 26 kartus. Taip pat buvo nustatyta, jog ieškovo minimas 2018 m. pokalbis su tuometiniu tiesioginiu ieškovo vadovu Z. M. dėl interesų konflikto, kuriame ieškovas neva informavo vadovą apie galimą interesų konfliktą, nevyko. Atsakovė nurodė, jog būtent 2020 m., t. y. kai MB „Tranida“ gavo licenciją vežti krovinius (EBKR licencija) bei pradėjus vykdyti veiklą, ieškovui atsirado pagrindas pranešti apie galimą interesų konfliktą, tačiau to padaryta nebuvo. Atsakovės teigimu, dar daugiau interesų konfliktas kilo tuomet, kai ieškovas nusprendė vežimo paslaugas pirkti iš MB „Tranida“, apie tai neinformavęs nei departamento vadovo, nei kitų bendrovės atstovų. Atsakovė nurodė, jog ieškovas pagal einamas pareigas galėjo savarankiškai priimti sprendimus, su kuriais vežėjais dirbti, o su kuriais ne, spręsti, kokią kainą pasiūlyti vežėjui, todėl darbas tiesiogiai su šeimos nariais sukėlė interesų konfliktą. Vidinio patikrinimo metu buvo konstatuota, jog ieškovas sąmoningai nuslėpė informaciją apie savo daromą darbo pareigų pažeidimą – niekam nepranešė apie interesų konfliktą, darbinėje programoje „Axapta“ keitė pervežimus atlikusių priekabų numerius, kad programoje nesimatytų, jog vežėjas yra MB „Tranida“.

1.5.       2020 m. balandžio 30 d. ieškovas atsakovei pateikė prašymą-pasiaiškinimą, kuriame nurodė, kad jis dar 2018 m. buvo informavęs tuometinį savo tiesioginį vadovą Z. M. apie MB „Tranida“, t. y. kad ieškovo motina turi įmonę, užsiimančią krovinių pervežimu. Ieškovas tiesioginio vadovo buvo patikintas, jog tokiu atveju nėra interesų konflikto ir bendrovė neprieštarauja, kad MB „Tranida“ vykdytų veiklą, tačiau nurodė, kad tokiu atveju pats ieškovas toje bendrovėje (MB „Tranida“) negali vykdyti jokios veiklos, t. y. negali dirbti ar užimti pareigų. Minėtame prašyme-pasiaiškinime ieškovas taip pat patvirtino ir tai, kad jo sutuoktinė MB „Tranida“ transporto vadybininke dirba tik nuo 2019 m. vasario mėn., o MB „Tranida“ nuo 2020 m. vasario 20 d. yra gavusi užsakymų iš bendrovės ir atlikusi 25 pervežimus. Ieškovas prašė atsakovę palikti jį dirbti bendrovėje esamose pareigose, įsipareigojo būti bendrovei lojalus, patikimas ir atsakingas darbuotojas, vengti bet kokio galimo interesų konflikto, sutiko, kad jam tam tikrą laiką būtų sumažintas jo gaunamas darbo užmokestis, įrodant, kad jis nori dirbti bendrovėje ir toliau jai nuolat kuriant didelę pridėtinę vertę.

1.6.       2020 m. gegužės 5 d. ieškovas el. paštu gavo pranešimą dėl darbo pareigų pažeidimo ir pasiaiškinimo pateikimo, kuriuo ieškovas buvo informuotas apie bendrovės atliktą tyrimą ir nustatytus pažeidimus bei ieškovo buvo pareikalauta pateikti rašytinius paaiškinimus. 2020 m. gegužės 7 d. ieškovas pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriuo dar kartą prašė palikti jį dirbti bendrovėje ir skirti jam įspėjimą apie galimą atleidimą iš pareigų tokiems atvejams pasikartojus; papildomai nurodė, kad niekaip nemanipuliavo vežėjų konkurencingumu, bendrovės pelningumu bei netinkamų kaštų valdymu, MB „Tranida“ naudai netaikė jokių išskirtinių sąlygų kitų vežėjų atžvilgiu ir nurodė, kad MB „Tranida“ pervežimus bendrovės naudai atliko tokiomis sąlygomis, kaip ir kiti atsakovės partneriai. Ieškovas patvirtino, jog nėra atskleidęs jokios konfidencialios bendrovės informacijos MB „Tranida“ bei su ja susijusiems asmenims. Ieškovas nurodė ir tai, kad jis neslėpė jokios informacijos apie atliekamus pervežimų užsakymus iš MB „Tranida“.

1.7.       Nepaisant to, 2020 m. gegužės 7 d. bendrovė nusprendė, kad ieškovas savo veiksmais ir neveikimu sukėlė interesų konflikto situaciją ir jos neatskleidė, taip pažeisdamas 2018 m. gegužės 31 d. Priedo prie Darbo sutarties 11.1 ir 11.2 punktus, DK 24 straipsnio 5 dalį, 31 straipsnio 2 dalį, taip padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir tuo pagrindu su ieškovu darbo sutartis vis tiek buvo nutraukta pagal DK 58 straipsnio 1 dalį.

1.8.       Ieškovas, vadovaudamasis DK 220 straipsnio 1 dalimi, buvo inicijavęs ginčą privalomoje ikiteisminio darbo ginčų nagrinėjimo instancijoje, tačiau Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisija (toliau – Darbo ginčų komisija) 2020 m. birželio 19 d. sprendimu atmetė ieškovo skundą atsakovei kaip nepagrįstą.

1.9.       Ieškovo nuomone, atsakovė ieškovo galimai padarytą darbo pareigų pažeidimą vertino itin griežtai ir neproporcingai, visiškai neatsižvelgė į ieškovo galimai padaryto darbo pareigų pažeidimo sunkumą ir padarinius, jo padarymo aplinkybes, neatsižvelgė į ieškovo kaltę, nesuteikė jokios reikšmės tokioms aplinkybėms, kaip ieškovo darbo rezultatai iki pažeidimo padarymo ir po pažeidimo padarymo.

1.10.       Priedo prie darbo sutarties 6.3 punkte šalys buvo susitarusios, jog priklausomai nuo bendrovės rezultatų, darbuotojų kiekybinių ir kokybinių veiklos rezultatų, bendrovė gali mokėti darbuotojui premijas ir (arba) piniginius priedus pagal įmonės nustatytą atlygio sistemą. Ieškovas iki atleidimo iš darbo, kaip ir kiti grupės vadovai, visuomet buvo priskiriamas prie grupės darbuotojų, kuriems bendrovė mokėjo 197 proc. darbo užmokesčio priedus už ketvirčio įvykdytus planus. Atitinkamai ieškovas prašo iš atsakovės priteisti jam neišmokėtus priedus, kaip darbo užmokesčio sudedamąją dalį. Be to, pagal DK 147 straipsnio 2 dalį, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju, darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Kadangi ieškovui nebuvo išmokėta darbo premija už 2020 m. pirmojo ketvirčio įvykdytus planus (kitiems darbuotojams premijos buvo išmokėtos), ieškovas prašo priteisti jam neišmokėtą premiją bei netesybas.

1.11.       Atleidimas iš darbo ieškovui buvo visiškai netikėtas ir itin skausmingas ne tik dėl to, kad ieškovas tikėjosi tęsti karjerą bendrovėje, tačiau ir dėl to, kad jis neteko vienintelio savo pajamų šaltinio, kuris yra reikalingas jo šeimai. Ieškovas, netekęs darbo užmokesčio, patiria didelius finansinius sunkumus ir dėl to, kad šiuo metu turi įsipareigojimų pagal būsto kredito sutartį. Netekęs darbo, ieškovas patiria didelius dvasinius išgyvenimus, kasdien turi spręsti problemas, susijusias su šeimos išlaikymu, skoliniais įsipareigojimais ir atsakovės veiksmais padarytą neturtinę žalą ieškovas vertina 10 000 Eur suma.

2.       Atsakovė UAB „Girteka Cargo“ pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1.       Ieškovas, kaip darbuotojas, pažeidė esmines savo pareigas, veikė priešingai atsakovės interesams bendrovei sunkiu metu, siekė asmeninės naudos, elgėsi nesąžiningai, neįvykdė pareigos pranešti apie interesų konfliktą, kurį sukėlė savo veiksmais, atsakovei dėl to kilo neigiami padariniai, buvo prarastas pasitikėjimas darbuotoju, todėl buvo pagrindas nutraukti su juo sudarytą darbo sutartį. Ieškovas nustatytą pažeidimą padarė būdamas grupės vadovu, t. y. eidamas atsakingas vadovaujančias pareigas, nors turėjo veikti išimtinai bendrovės interesais, veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai, būti pavyzdžiu kitiems, tačiau taip nesielgė, pažeidė itin griežtus norminių bei lokalinių teisės aktų reikalavimus, pagrindines savo pareigas, esminius bendrovės interesus, todėl ieškovo padaryti darbo pareigų pažeidimai pagrįstai kvalifikuoti kaip šiurkštūs. Be to, ieškovas pripažino padaręs darbo pareigų pažeidimą, gailėjosi ir prašė netaikyti atleidimo sankcijos, tačiau kartu teigė, jog jo veiksmai neturėtų būti laikomi pažeidimu.

2.2.       Atsakovė laikėsi DK 58 straipsnio 4 ir 6 dalyse numatytų procedūrinių reikalavimų, tinkamai ištyrė pažeidimą, suteikė galimybę ieškovui pasiaiškinti, todėl ieškovo atleidimas iš pareigų dėl nustatytų šiurkščių darbo pareigų pažeidimų yra adekvati ir proporcinga priemonė pagal DK 58 straipsnio 5 dalį.

2.3.       Ieškovas melagingai, nepagrįstai ir nepateikdamas jokių įrodymų ieškinyje teigia, kad interesų konfliktų atvejai nuolat pasitaiko tarp atsakovo darbuotojų, tačiau bendrovės atstovams paprašius nurodyti jam žinomas tokias aplinkybes ir/ar atvejus, ieškovas tokios informacijos bendrovei nepateikė.

2.4.       Atsakovė deda aktyvias ir visas galimas pastangas tam, kad bendrovėje būtų užkirstas kelias interesų konfliktams, nuolat atlieka prevencinius patikrinimus. Bendrovės darbuotojai, kuriems kyla rizika atsidurti interesų konflikto situacijoje, darbo sutartyse yra įsipareigoję raštu pranešti darbdaviui apie ją. Tokiu darbuotoju buvo ir tokį įsipareigojimą turėjo ir ieškovas, tačiau jo nepaisė. Atsakovė nebuvo informuota apie galimą ieškovo interesų konfliktą. Atsakovės sistemoje 2020 m. buvo beveik 20 tūkstančių vežėjų (atsiliepimo rašymo dieną skaičius siekė 19087), per 2019 m. ekspedicijos veikloje atsakovė samdė 5587 vežėjus. Todėl, priešingai nei nurodo ieškovas ieškinyje, atsakovė nežinojo ir negalėjo žinoti, kad MB „Tranida“ yra su ieškovu susijusi įmonė, nes nuolat tikrinti visas įmones, su kuriomis dirba atsakovės darbuotojai, neužtenka žmogiškųjų išteklių, toks tikrinimas nėra automatizuotas. Faktas apie ieškovo sukeltą interesų konfliktą išaiškėjo tik 2020 m. balandžio 24 d. atliekant prevencinį patikrinimą, kai Rizikų departamento vadovė I. L. pastebėjo, jog vežėjo MB „Tranida“ deklaracijoje nurodyta vadybininkės pavardė sutampa su ieškovo pavarde. Rizikų departamento vadovė, vykdydama savo pareigas, apie galimą pažeidimą (galimai kilusį interesų konfliktą) pranešė Akcizinių krovinių departamento vadovui J. D.  ir Komercijos direktoriui P. K..

2.5.       2020 m. balandžio 28 d. Akcizinių krovinių departamento vadovo tarnybinio pranešimo pagrindu buvo pradėtas vidinis tyrimas, kuriuo metu nuo 2020 m. balandžio 28 d. iki 2020 m. gegužės 7 d. buvo nustatyta, jog:

2.5.1.                      Darbuotojas yra susijęs artimais ryšiais su MB „Tranida“, t. y. įmonės savininkai ir darbuotojai yra ieškovo šeimos nariai ir artimieji giminaičiai (MB „Tranida“ vienintelė savininkė ir direktorė yra A. M. - ieškovo motina. Nuo 2019 m. vasario mėn. ieškovo sutuoktinė D. M. dirba MB „Tranida“ vadybininke. MB „Tranida“ registracijos adresas, taip pat kaip ir darbuotojo gyvenamoji vieta, yra Trakų rajone Paluknio kaime);

2.5.2.                      Laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 18 d. ieškovas samdė MB „Tranida“ kaip vežėją darbdavio klientų kroviniams transportuoti net 26 kartus, nors paprašytas pasiaiškinti nurodė, jog samdė tik 6 kartus, t. y. sąmoningai slėpė bendradarbiavimo apimtis;

2.5.3.                      Ieškovas, samdydamas vežėjus, pats turėjo teisę pasirinkti vežėją, užtikrinant geriausią kainą ir sąlygas bendrovės naudai, turėjo teisę savarankiškai spręsti, už kokią sumą bus samdomas vežėjas, tačiau su juo susijusiam vežėjui MB „Tranida“ leido už paslaugas pasiūlyti daug didesnę nei rinkos kainą, taip tenkindamas savo asmeninius ir šeimos interesus, tačiau pažeisdamas Bendrovės interesus bei savo darbo pareigas. Priimdamas sprendimus dėl su juo asmeniškai susijusio vežėjo pasirinkimo, darbuotojas realiai darė įtaką vežėjų konkurencingumui, bendrovės pelningumui, netinkamam kaštų valdymui;

2.5.4.                      Priešingai nei ieškovas nurodo ieškinyje, MB „Tranida“ paslaugas be ieškovo pirko tik vienas buvęs atsakovės darbuotojas – T. K. ir tik vieną kartą. Atsakovo sistemoje buvo įvestas visai kitas MB „Tranida“ adresas nei įmonės registracijos adresas, tikėtina siekiant suklaidinti, kadangi šios įmonės adresas sutapo su ieškovo gyvenama vieta;

2.5.5.                      Patikrinus 2020 m. balandžio 30 d. darbuotojo pasiaiškinime nurodytas aplinkybes, kad jis neva informavo 2018 m. savo tuometinį vadovą Z. M. apie galimą interesų konfliktą, nustatyta, kad darbuotojo nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Nustatyta, kad Z. M.  žinojo apie tai, kad 2013 m. spalio 7 d. buvo įregistruota MB „Darsla“, kurios vadovė buvo darbuotojo motina, tačiau ši įmonė nevykdė konkuruojančios su atsakove veiklos, nebuvo įregistruota PVM mokėtoju ir neturėjo bendrijos licencijos vežti krovinius (EBKR), t. y. interesų konfliktas tokioje situacijoje net nebūtų įmanomas, kadangi MB „Darsla“ neturėjo teisės vykdyti pervežimus ir dėl to negalėjo konkuruoti su atsakove. Z. M.  sesuo savo dalyvavimą MB „Darsla“ nutraukė 2018 m. pradžioje, po to Z. M. jokios informacijos apie šią įmonę neturėjo ir su ieškovu šių klausimų neaptarinėjo. Ieškovo minimas 2018 m. pokalbis dėl interesų konflikto nevyko. Šios aplinkybės iš esmės pasikeitė, kai 2019 m. MB „Darsla“ buvo įregistruota PVM mokėtoju, gavo bendrijos licenciją vežti krovinius (EBKR) bei pradėjo vykdyti veiklą identišką atsakovės, taip pat buvo pakeistas įmonės pavadinimas į MB „Tranida“. Būtent šiuo laikotarpiu ieškovui atsirado pagrindas pranešti apie galimą interesų konfliktą, tačiau jis to nepadarė. Akivaizdus interesų konfliktas kilo tuomet, kai ieškovas nusprendė pirkti vežimo paslaugas iš MB „Tranida“. Apie tai, kad MB „Tranida“ priklauso ieškovo motinai, ieškovas nebuvo pateikęs jokios informacijos raštu ar žodžiu nei savo tiesioginiam vadovui J. D., nei kitiems darbdavio atstovams;

2.5.6.                      MB „Tranida“ kaip vežėjas turi tik 3 registruotus automobilius (viešai skelbiama informacija iš www.rekvizitai.lt). Per trijų mėnesių laikotarpį ši įmonė atliko net 26 pervežimus būtent ieškovo užsakymu, kuriuos apmokėjo atsakovė, bendra suma sumokėta iš viso už šiuos pervežimus - 33 830 Eur. Tokiu būdu ieškovas, pirkdamas paslaugas iš MB „Tranida“, užtikrino savo artimiesiems giminaičiams bei jų valdomai įmonei pervežimų skaičių ir pastovias pajamas bei darbo užmokestį savo šeimos nariui;

2.5.7.                      Ieškovas sąmoningai nuslėpė informaciją apie savo daromą darbo pareigų pažeidimą - ne tik niekam nepranešė apie interesų konfliktą, tačiau bandė nuslėpti šią informaciją. Ieškovas darbinėje programoje „Axapta“ keitė pervežimus atlikusių priekabų numerius, kad programoje nesimatytų, jog vežėjas buvo MB „Tranida“. Programoje „Axapta“ buvo nurodyti duomenys, kurie nesutapo su krovinį lydinčiuose dokumentuose nurodytais numeriais, t. y. ieškovas, suvokdamas, jog atlieka savo darbo pareigų pažeidimą, bandė tą nuslėpti keisdamas įrašus darbinėse programose taip, kad kiti asmenys, prisijungę prie programos, tiksliai nematytų, kokie kroviniai pakrauti ir į kurią priekabą. Išvadoje nurodytais momentais vežami buvo akciziniai kroviniai (alkoholis), o vežant tokius krovinius, keisti transporto priemonių priekabas be leidimų yra draudžiama.

2.6.       Ieškovo ieškinyje išdėstyti teiginiai nėra pagrįsti nei byloje esančiais įrodymais, nei apskritai realiai egzistavusia situacija, argumentai yra pateikti ignoruojant esmines faktines bylos aplinkybes, ieškovo eitų darbo funkcijų ypatumus ir svarbą, atsakovės esminius interesus, kuriuos ieškovas šiurkščiai pažeidė, nepateikiant jokių įrodymų, kuriais grindžia savo teiginius. Byloje nurodytos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina interesų konfliktą, kuris buvo sąmoningai slepiamas, todėl darytina išvada, jog ieškovo kaltė yra nustatyta ir įrodyta - ieškovas veikė tyčia.

2.7.       Nesutiktina su ieškovo argumentais, jog jis nedarė įtakos vežėjų konkurencingumui, bendrovės pelningumui, netinkamam kaštų valdymui, neatskleidė konfidencialios informacijos, kadangi paties ieškovo su ieškiniu pateiktuose įrodymuose, apklausti vežėjai, kurie pateikia ne žemiausias kainas rinkoje, nurodė, kad tą patį užsakymą, už kurį MB „Tranida“ atsakovas sumokėjo 3 650 Eur, Dar-Pol Transport atliktų už 3 600 Eur, t. y. 50 Eur pigiau. Teigia, jog ši aplinkybė patvirtina ne tik, kad MB „Tranida“ paslaugų teikimo kaina nebuvo ekonomiškai naudingiausia bendrovei ir bendrovė už suteiktas paslaugas sumokėjo daugiau nei būtų sumokėjusi kitam vežėjui, bet ir tai, kad ieškovas realiai turėjo galimybę pasirinkti pigesnį vežėją ir bendrovei palankesnę kainą. Be to, atsakovė, kaip ilgametę patirtį šioje srityje turinti didžiausios Lietuvos logistikos įmonių grupės „Girteka“ įmonė, turinti ilgalaikio bendradarbiavimu grįstus santykius su daugeliu vežėjų, gauna žymiai konkurencingesnius kainų pasiūlymus nei mažesnės įmonės, tokios kaip MB „Tranida“.

2.8.       Atsakovė MB „Tranida“ naudai, t. y. tiesiogiai ieškovo artimiesiems giminaičiams per 3 mėnesių laikotarpį (2020 m. vasaris, kovas, balandis) sumokėjo iš viso: 33 830 Eur, nuo kurios ženkli suma yra permokėta, t. y. bendrovei padarytas nuostolis pagal atsakovo skaičiavimus siekia 9 930 Eur, t. y. beveik 30 proc. 

2.9.       Ieškovas savo pareigomis naudojosi asmeninei naudai gauti bendrovei ypač sunkiu metu, atsižvelgiant į tuo metu buvusias aplinkybes, t. y. COVID-19 plitimą, karantiną ir ekstremalią situaciją visame pasaulyje (2020 m. vasaris, kovas, balandis), šiuo vežimų verslui sudėtingu laikotarpiu, ieškovas siekė pasipelnyti atsakovės sąskaitai ir tokiu būdu padėti savo motinos įmonei, kuri, tikėtina, itin sudėtingomis rinkos sąlygomis tokių ar analogiškų užsakymų nebūtų gavusi.

2.10.       Atsakovė neturėjo pareigos išmokėti ieškovui premiją, nes premijų mokėjimo tvarka ir sąlygos nėra nustatytos atlygio sistemoje ar kitame įmonės patvirtintame dokumente, nėra laikomos darbo sutarties dalimi, premijos išmokamos išimtinai darbdavio nuožiūra. Šiuo atveju atsakovė nustatė ieškovo darbo pareigų pažeidimą, informacijos iškraipymus, todėl atsakovė jokiu būdu neprivalo mokėti ieškovui premijos, nepaisant to, kad kitiems grupės nariams ji už nurodomą ketvirtį buvo išmokėta. Be to, ieškovas į savo rezultatus įsitraukė ir MB „Tranida“ atliktus vežimus, kurie nors ir nesudarė didžiosios dalies jo užsakytų vežimų, tačiau pinigai už šiuos vežimus buvo sumokėti iš atsakovės sąskaitos tiesiogiai ieškovo šeimai ir artimiesiems giminaičiams. Atsakovo vertinimu, ieškovas neturi teisės tokios premijos reikalauti. Dar daugiau, premija skaičiuojama konkrečiam skyriui, bet ne atskiram darbuotojui ir priklauso nuo viso skyriaus pasiekto rezultato, bet ne atskiro darbuotojo. Šios premijos yra mokamos darbdavio iniciatyva, darbdavys sprendžia dėl premijų mokėjimo. 2020 m. balandžio 28 d. ieškovo nušalinimo nuo darbo dieną, tikslūs jo skyriaus ketvirčio rezultatai dar nebuvo apskaičiuoti ir premijos darbuotojams iki ieškovo atleidimo dienos net nebuvo išmokėtos.

2.11.       Atsakovė taip pat neturi pareigos atlyginti ieškovui neturtinę žalą, nes jos jam nepadarė. Ieškovas nesiremia ir neįrodinėja būtinų sąlygų neturtinės žalos priteisimui, t. y. nepateikia įrodymų, kodėl prašo būtent 10 000 Eur, taip pat neįrodo, kad būtent tokią žalą patyrė tik dėl atsakovės veiksmų (t. y. neįrodė, kad egzistuoja priežastinis ryšys). Ieškovo nurodomas neturtinės žalos pagrindimas yra paremtas tik deklaratyviais ir aiškiau nedetalizuotais teiginiais. Ieškovas iš darbo buvo atleistas turint pagrindą ir laikantis visų Darbo kodekse įtvirtintų taisyklių bei procedūrų, atsakovė ieškovo teisių ir interesų nepažeidė, todėl nesant neteisėtų atsakovės veiksmų, nėra jokio pagrindo ieškovui priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Vien galimas neteisėto atleidimo iš darbo faktas nesuponuoja, jog darbuotojui yra ar buvo padaryta neturtinė žala. Atleidimas iš darbo yra gyvenimiškas ir natūralus reiškinys. Neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Pagrindas neturtinei žalai atsirasti yra tada, kai asmens teisės pažeidžiamos taip, kad patiriami rūpesčiai, nepatogumai, kitokie neigiami išgyvenimai peržengia įprastai tam tikrose situacijoje patiriamų neigiamų išgyvenimų ribas, ir konstatuojamas dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, asmens ir garbės pažeidimo, kiti panašūs padariniai. Būti atleistam iš darbo yra normali gyvenimiška rizika ir visada yra grėsmė būti atleistam iš darbo. Ieškovas iki sprendimo atleisti jį iš pareigų žinojo, kad jo veiksmai sukelia interesų konfliktą, todėl atleidimas iš darbo jam neturėjo būti visiškai netikėtas, dėl to kaltas jis pats. Be to, ieškovo nurodomi faktai, kad jis turi didelius būsto kredito įsipareigojimus bei prisiregistravo Užimtumo tarnyboje yra nesusiję su atsakove, todėl niekaip nepagrindžia neturtinės žalos. Ieškovo nurodoma aplinkybė, kad jo sutuoktinė gauna minimalią algą, kelia abejonių, nes pagal DK 141 straipsnio 2 dalį minimali alga yra mažiausias leidžiamas atlygis už nekvalifikuotą darbą. Kaip nustatyta šioje byloje, ieškovo sutuoktinė dirba MB „Tranida“ vadybininke, kas nėra laikoma nekvalifikuotu darbu, todėl galima pagrįstai abejoti, ar ieškovo teiginiai atitinka tikrovę. Ieškovas Darbo ginčų komisijos prašyme savo neturtinę žalą vertino 5 000 Eur, todėl pagrįstai keltinas klausimas, kas pasikeitė, kad neturtinės žalos suma padvigubėjo, nes jokių naujų aplinkybių ieškovas ieškinyje nenurodė.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo V. M. atsakovės UAB „Girteka Cargo“ naudai 2 552,78 Eur advokato pagalbos išlaidų.

4.       Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su byloje esančia medžiaga, išklausęs ginčo šalių atstovų paaiškinimus bei liudytojų parodymus, sprendė, kad ieškovo atleidimas iš darbo realizuotas tinkamai, turint tam teisinį ir faktinį pagrindą, nepadarius procedūrinių pažeidimų, yra adekvatus ir proporcingas.

5.       Teismas, įvertinęs Priedo prie Darbo sutarties 11.1 punkto turinį, kuriuo darbuotojas (ieškovas) įsipareigojo vengti interesų konflikto ir nedelsiant raštu pranešti darbdaviui (atsakovei) apie iškilusį interesų konfliktą, t. y. kad minėtame priede pranešimo apie galimą interesų konfliktą raštiška forma yra akivaizdžiai įvardinta, sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovas nebuvo tinkamai, t. y. raštu, informavęs darbdavio apie akivaizdų interesų konfliktą, t. y. ieškovas nevykdė jam nustatytos akivaizdžios pareigos, apie ką jis pats, būdamas vadovaujančiu asmeniu, negalėjo nežinoti. Ši aplinkybė sudarė pakankamą pagrindą darbo santykiams nutraukti.

6.       Teismas pažymėjo, kad ieškovas, eidamas vadovo pareigas bendrovėje, turėjo veikti išimtinai atsakovės interesais, veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai, tačiau taip nesielgė, pažeidė itin griežtus norminių bei lokalinių teisės aktų reikalavimus, pagrindines savo pareigas, esminius bendrovės interesus, todėl ieškovo padaryti darbo pareigų pažeidimai pagrįstai kvalifikuoti kaip šiurkštūs, atsižvelgiant ir į ieškovo darbo pobūdį bei jam taikytinus aukštesnius standartus, pažeistų reikalavimų pobūdį bei mastą.

7.       Teismas sprendė, jog Priede prie Darbo sutarties 11.1 ir 11.2 punktuose nurodyta neinformavimo raštu apie interesų konflikto situaciją aplinkybė gali būti laikoma šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu ir darbdavys turi diskrecijos  teisę taip nuspręsti. Todėl teismas, atsižvelgęs į ieškovo veiksmų turinį, pažeidimų pobūdį ir akivaizdų ieškovo žinojimą apie kaskart atsirandančius pokyčius jo motinos įsteigtoje įmonėje (licencijos gavimą krovinių vežimo paslaugų teikimui, sutuoktinės įsidarbinimą, ieškovo dėka gautų užsakymų vykdymą bei apmokėjimą už juos), darbdavys turėjo prielaidas ir pagrindą parinkti šią nuobaudą, kuri, pirmosios instancijos teismo įsitikinimu, pagal nustatytą ginčo kontekstą, negali būti laikoma neadekvati ir neproporcinga.

8.       Teismas nurodė, kad nėra pakankamo pagrindo nesutikti su atsakovės pozicija, jog darbuotojas elgėsi nesąžiningai, siekė sąmoningai nuslėpti faktus apie darbą su MB „Tranida“, kadangi, kaip pirmosios instancijos teismas sprendė iš byloje esančių ieškovo paaiškinimų turinio, ieškovas nebuvo nuoseklus dėstomose pozicijose, tyrimo eigos pradžioje nurodė, kad iš MB „Tranida“ paslaugos pirktos 9 kartus, vėliau, po papildomo patikrinimo ir atsakovės jam pateiktų duomenų, pripažino, kad virš dvidešimt kartų; atsakovės nustatyta, kad darbinėje programoje „Axapta“ buvo keičiami priekabų numeriai, tikėtina tam, kad programoje nesimatytų, jog vežėju yra ieškovo motinos įmonė, tad manytina, kad tokiu būdu darbuotojas, supratęs situacijos rimtumą, mėgino nuslėpti tam tikras akivaizdžiai jam žinomas aplinkybes ir išvengti galimų to pasekmių. Teismas sprendė, kad kiekviena abejonė tam tikru aspektu suponuoja nepasitikėjimą darbuotoju, todėl atsakovė, įvertinusi visas šias aplinkybes, galėjo priimti tokį griežtą ieškovo atžvilgiu sprendimą.

9.       Pirmosios instancijos teismas taip pat nesutiko su ieškovo nurodomu argumentu dėl galimo jo atleidimo procedūrinio pažeidimo, t. y. trumpo termino (1 dienos) pasiaiškinimui surašyti nustatymo. Ieškovas nereiškė darbdaviui priekaištų dėl to, kad terminas nepakankamas, neprašė jo pratęsti, pateikė darbdaviui išsamų paaiškinimą, t. y. neįžvelgė jokių laiko sąlygotų kliūčių tam.

10.       Atsisakęs pripažinti ieškovo atleidimą neteisėtu, teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti kitus ieškovo DK 218 straipsnio pagrindu reiškiamus reikalavimus, kuriuos laikė išvestiniais; taip pat, teismo vertinimu, nebuvo pagrindo tenkinti ir ieškovo reikalavimo dėl neturtinės žalos jam atlyginimo.

11.       Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovės pozicija, kad nustačius ieškovo darbo pareigų pažeidimą, darbdavys turi teisę nemokėti ieškovui premijos ir pagrįstai jos nemokėjo. O šiuo atveju, teismui patvirtinus ieškovo darbo pareigų pažeidimą, premija ieškovui negali būti išieškoma, todėl teismas ieškovo reikalavimą dėl premijos mokėjimo už 2020 metų ketvirtį ir netesybų dėl jos nesumokėjimo laiku išieškojimo atmetė kaip nepagrįstą.

I.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12.       Apeliantas (ieškovas) V. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai arba bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; iš atsakovės ieškovo naudai priteisti pastarojo patirtas bylinėjimosi išlaidas; bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka; apklausti liudytoją E. M.. Apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

12.1.       Teisiškai nepagrįsta ir neteisinga pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas nebuvo tinkamai (raštu) informavęs darbdavio apie akivaizdų interesų konfliktą, t. y. neįvykdęs jam nustatytos akivaizdžios pareigos ir ši aplinkybė buvo pakankamu pagrindu darbo santykiams nutraukti. Teismas pernelyg suabsoliutino rašytinę informavimo apie interesų konfliktą formą ir nepagrįstai nusišalino nuo bylai reikšmingų aplinkybių vertinimo ir darbo pareigų pažeidimo teisinio kvalifikavimo; teismas nesivadovavo net ir pačių darbo sutarties šalių sudarytos darbo sutarties nuostatomis, pagal kurias pareigos informuoti darbdavio apie galimą interesų konfliktą neįvykdymas nėra griežtai ar kategoriškai priskiriamas prie šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. Skundžiamu teismo sprendimu taip pat liko neatsakyta į esminius klausimus, kodėl ginčo situacijoje ieškovo pažeidimą vertino kaip šiurkštų, kokie esminiai darbdavio interesai buvo pažeisti, kokias neigiamas pasekmes sukėlė nustatytas pažeidimas ir pan.:

12.1.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino itin reikšmingos aplinkybės apie tai, kad atsakovės, kaip vienos didžiausių krovinių pervežimo bendrovių šalyje, vidaus teisės aktuose nebuvo nustatyta absoliučiai jokios interesų konflikto deklaravimo tvarkos (nebuvo reikalavimo pildyti ryšių su išorės šalimi deklaracijų, nebuvo teikiama jokio klausimyno ar pareigos kitokia iš anksto paruošta forma darbdaviui teikti reikšmingą informaciją), nebuvo nustatyta jokių aiškių taisyklių, susijusių su interesų konflikto deklaravimu, o būtent pačiam darbuotojui, nepriklausomai nuo jo išsilavinimo ir pareigų, buvo paliekama diskrecija įvertinti ir nustatyti, kada ir koks interesų konfliktas iškyla. Todėl laikytina nesąžininga ir neteisinga praktika, kuomet darbdavys, nenustatinėdamas jokios interesų konflikto deklaravimo tvarkos ar taisyklių, taiko darbuotojui drausminę atsakomybę už intereso konflikto neatskleidimą, kai interesų konfliktą identifikuoti paliekama pačiam darbuotojui.

12.1.2.                      Pirmosios instancijos teismas, suabsoliutinęs rašytinę informavimo apie interesų konfliktą formą, nepagrįstai nevertino atsakovės iškviestų liudytojų (J. D., Z. M.) paaiškinimų apie tai, kad bendrovėje pagal nusistovėjusią praktiką yra galima ir žodinė informavimo apie interesų konfliktą forma. Teismas, nepaisydamas šių liudytojų paaiškinimų, kaip reikšmingo įrodymų šaltinio apie bendrovėje susiklosčiusią praktiką, nepagrįstai vadovavosi siauru ir vien tik lingvistiniu 2018 m. gegužės 31 d. Priedo prie Darbo sutarties 11.1 punkto aiškinimu. Be to, teismas nepagrįstai neįvertino, jog atsakovė apie galimą interesų konfliktą, t. y. apie tai, kad MB „Tranida“ priklauso ieškovo motinai ir kad šioje mažoje bendrijoje dirba ieškovo sutuoktinė, žinojo anksčiau ir šį faktą toleravo.

12.2.       Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ieškovas padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, visiškai nesprendė klausimo dėl tokio pažeidimo teisinių padarinių, t. y. teismas nevertino absoliučiai jokių aplinkybių, reikšmingų šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo padarinių taikymui, dėl ko visa apimtimi tinkamai neišnagrinėjo byloje kilusio ginčo, neatskleidė bylos esmės. Šioje byloje taip pat liko neįvertinta, kad atsakovės nurodomas interesų konfliktas jai nesukėlė jokių neigiamų pasekmių (nesukėlė jokios žalos), ieškovo veiksmai nebuvo nukreipti priešingai atsakovės interesams ir jiems neprieštaravo. Nurodytų aplinkybių visuma teismui nesudarė pagrindo spręsti, kad ieškovo atleidimas iš pareigų buvo proporcinga priemonė jo padarytam pažeidimui.

12.3.       Taip pat bylos nagrinėjimo metu buvo padaryta esminių procesinių pažeidimų – teismas, tenkindamas tik vienos šalies, t. y. atsakovės, prašymą dėl liudytojų apklausos, o ieškovo – atmesdamas, taip pat atmesdamas ir ieškovo prašymą dėl bylai reikšmingų duomenų išreikalavimo iš atsakovės, - apribojo ieškovo galimybes įrodinėti, atsikirsti į priešingos šalies argumentus bei siekti atskleisti teismui objektyvią tiesą byloje, šiurkščiai pažeidė rungimosi ir lygiateisiškumo civiliniame procese principus.

12.4.       Atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas atsisakė apklausti liudytoją E. M., taip pat neapklausė ir paties ieškovo, ieškovas prašo šios liudytojos paaiškinimus išklausyti apeliacinės instancijos teisme, taip pat prašo teismo apklausti ir patį ieškovą. Nepaisant epidemiologinės situacijos, teismas bylos nagrinėjime nurodė dalyvauti tik šalių atstovams, t. y. atvykti į teismo posėdžio salę be pačių ginčo šalių, o į ginčo šalių poziciją dėl nuotolinio bylos nagrinėjimo, kuriame būtų galėjusios dalyvauti ir šalys, organizavimo teismas neatsižvelgė. Užkirtus ieškovui pasisakyti teisme, buvo apribota pastarojo teisė teikti byloje paaiškinimus dėl ginčo aplinkybių, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašo apeliacinės instancijos teismo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

13.       Atsakovė UAB „Girteka Cargo“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą; pirmosios instancijos teismo 2021 m. balandžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą; iš ieškovo atsakovės naudai priteisti pastarosios patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

13.1.       Pagal savo užimamas vadovaujančias pareigas ieškovas turėjo teisę ir visas galimybes pats pasirinkti vežėją konkrečiam projektui ir susitarti dėl užmokesčio dydžio vežėjui. Eidamas tokias pareigas apeliantas tiesiogiai galėjo daryti įtaką vežėjų konkurencingumui ir atitinkamai bendrovės pelningumui. Apeliantas taip pat įsipareigojo vengti interesų konflikto ir raštu apie tai pranešti. Nagrinėjamu atveju apeliantas pirko paslaugas, kurias apmokėjo atsakovė, iš vežėjo MB „Tranida“, kuri priklauso apelianto motinai ir kurioje dirba ir apelianto sutuoktinė. Apeliantas, pasirinkęs šį vežėją, vežimo kainą derino su savo sutuoktine arba savo motina. Nei prieš pasirinkdamas šį vežėją, nei jau pradėjęs pirkti paslaugas, apeliantas apie tai nepranešė savo vadovui. Todėl visiškai teisingai ir pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, kad šios aplinkybės lemia akivaizdų interesų konfliktą, kuris buvo sąmoningai slepiamas, kadangi apeliantas ne tik, kad neinformavo darbdavio apie susidariusią situaciją, tačiau visais įmanomais būdais (keisdamas numerius sistemoje) bandė nuslėpti MB „Tranida“ perkamų paslaugų faktą. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, jog apelianto kaltė yra nustatyta ir įrodyta, apeliantas veikė tyčia ir pareigos informuoti darbdavį neįvykdė.

13.2.       Ieškovui, pagal jo užimamas pareigas ir nustatytus labai aiškius įpareigojimus apie interesų konflikto pranešimo tvarką, pastaroji jam buvo žinoma ir aiški. Darbuotojas niekada nesiaiškino, nekėlė klausimo apie pranešimo tvarką, jei ji jam nebuvo aiški. Priešingai – apelianto elgesys labai akivaizdžiai parodo, kad jis suprato pranešimo tvarką, žinojo kaip ir kam turi pranešti apie atsiradusį interesų konfliktą, stengėsi nuslėpti šią informaciją ir elgėsi nesąžiningai. Todėl apelianto teiginiai apie neturimos tvarkos dėl interesų konflikto pranešimo laikytini tik gynybine apelianto pozicija, yra nepagrįsti ir neteisėti.

13.3.       Bendrovė neturėjo jokios informacijos apie apelianto atžvilgiu egzistuojantį interesų konfliktą. Atsakovės sistemoje 2020 m. buvo beveik 20 tūkstančių vežėjų, todėl atsakovė nežinojo ir negalėjo žinoti, kad MB „Tranida“ yra su apeliantu susijusi įmonė, nes nuolat tikrinti visas įmones, su kuriomis dirba atsakovės darbuotojai, neužtenka žmogiškųjų išteklių, todėl bendrovė, siekiant apsisaugoti nuo galimų interesų konfliktų, atlieka prevencinius patikrinimus. Faktas apie apelianto sukeltą interesų konfliktą išaiškėjo tik atliekant prevencinį patikrinimą. Dėl šių aplinkybių bendrovė yra nusistačiusį griežtą interesų vengimo politiką ir aiškią pranešimo apie tokius interesų konfliktus tvarką. Atsakovė, sužinojusi apie galimą interesų konfliktą, elgdamasi atsakingai ir sąžiningai, iš karto ėmėsi priemonių – atliko išsamų vidinį tyrimą, ir tik surinkusi visą informaciją, ją išanalizavusi, priėmė sprendimą – apelianto veiksmus ir jo elgesį laikyti netoleruotinais ir darbo santykius nutraukti.

13.4.       Apeliantas lakoniškai teigia, kad MB „Tranida“ paslaugas teikė tomis pačiomis sąlygomis kaip ir kiti atsakovės partneriai, kad apeliantas nedarė įtakos vežėjų konkurencingumui, bendrovės pelningumui, netinkamam kaštų valdymui, neatskleidė konfidencialios informacijos. Tuo tarpu netgi paties apelianto su ieškiniu pateiktuose įrodymuose apklausti vežėjai, kurie pateikia tikrai ne žemiausias kainas rinkoje, nurodė, kad tą patį užsakymą, už kurį MB „Tranida“ atsakovė sumokėjo 3 650 Eur, atliktų už 3 600 Eur, t. y. 50 Eur pigiau. Tai patvirtina ne tik, kad MB „Tranida“ paslaugų teikimo kaina nebuvo ekonomiškai naudingiausia bendrovei, ir bendrovė už suteiktas paslaugas sumokėjo daugiau nei būtų sumokėjusi kitam vežėjui, bet ir tai, kad apeliantas realiai turėjo galimybę pasirinkti pigesnį vežėją ir bendrovei palankesnę kainą. Atsakovės apklausti vežėjai pateikė atsakymus ir nurodė taikytinas kainas už tapačias vežimo paslaugas. Tuo pagrindu buvo nustatyta, kad atsakovei kilo neigiami padariniai bei akivaizdus priežastinis ryšys tarp apelianto veiksmų ir bendrovei kilusių neigiamų padarinių. Be to, apeliantas, ne kartą, o daugiau nei dvidešimt kartų, pasirinkdamas šį vežėją, vežimo kainą derino su savo sutuoktine arba motina. Būtent dėl to galėjo atskleisti ir įmonės konfidencialią informaciją – informaciją apie kitus vežėjus ar užsakymų kainas, bendrovės kainodarą, projektus ir pan. Tokiais veiksmais akivaizdžiai atsakovas veikė ne darbdavio interesais, bet siekė asmeninės naudos sau bei savo šeimai.

13.5.       Apeliantas turėjo veikti išimtinai bendrovės interesais, veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai bei kvalifikuotai, tačiau taip nesielgė, pažeidė itin griežtus norminių bei lokalinių teisės aktų reikalavimus, pagrindines savo pareigas, esminius bendrovės interesus, todėl apelianto padaryti darbo pareigų pažeidimai kvalifikuotini kaip šiurkštūs, atsižvelgiant į ieškovo darbo pobūdį, taikytinus aukštesnius standartus ir pažeistų reikalavimų pobūdį bei mastą. Tad apeliantas dėl nustatytų pažeidimų prarado pasitikėjimą toliau eiti pareigas, dėl ko apelianto pažeidimai pagrįstai pripažintini kaip šiurkštūs. Be to, apeliantas akivaizdžiai savo veiksmų nesigaili, iki šiol nepripažįsta, kad savo veiksmais, siekdamas pasipelnyti, padarė žalą atsakovei, be to, reikalavo išmokėti jam nepagrįsto dydžio išeitinę išmoką ir nesiekė gera valia atsakovei atlyginti žalos.

13.6.       Teismas visiškai pagrįstai atsisakė apklausti liudytoją E. M., kadangi ji net nedirbo toje pačioje įmonėje kaip ir apeliantas (liudytoja dirbo UAB „Girteka Logistics“, o apeliantas UAB „Girteka Cargo“), todėl ši liudytoja nėra tiesiogiai susijusi su apeliantu. Apelianto nurodytos aplinkybės, dėl kurių buvo prašymas apklausti minėtą liudytoją, neturi sąsajumo su nagrinėjama byla – apeliantas iš darbo buvo atleistas todėl, kad pažeidė darbo pareigas, t. y. kad darbdavio nustatyta tvarka neinformavo bendrovės apie esantį interesų konfliktą, slėpė šį faktą, dėl ko atsakovė visiškai pagrįstai prarado pasitikėjimą apeliantu. Byloje pagrįstai buvo apklausti liudytojai, kurie buvo tiesioginiai apelianto vadovai, kurie turėtų žinoti apie galimą interesų konfliktą, susijusį su apeliantu. Prašymas iškviesti minėtą liudytoją jau buvo reikštas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir jis nėra naujas, o civilinėje byloje neatsirado jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių. Be to, jeigu ir pats ieškovas būtų reiškęs prašymą dalyvauti byloje, teismas būtų atsižvelgęs į tokį ieškovo prašymą, dalyvavimą būtų pripažinęs būtinu ir būtų sudaręs sąlygas jam dalyvauti tiesiogiai byloje, tačiau apeliantas pats pasirinko byloje nedalyvauti, o bylą vesti per atstovą, kurio atstovavimas laikomas tinkamu. Byloje yra surinkti ir ištirti visi įrodymai, todėl prašymas civilinę bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka yra visiškai nepagrįstas, perteklinis bei be pagrindo didinantis šalių bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

14.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 321 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti skundą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais.

15.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2012).

16.       Apeliantas savo prašymą nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka motyvuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovo prašymą apklausti liudytoją E. M., taip pat teismas, atsižvelgdamas į šalyje paskelbtą karantiną, byloje neapklausė ir paties ieškovo.

17.       Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad atsisakymas apklausti liudytojus yra atsisakymas priimti į bylą norimus pateikti įrodymus, todėl šie veiksmai kvalifikuojami pagal CPK 181 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2006). Spręsdamas prašymą dėl liudytojų apklausos, teismas turi įvertinti, ar konkretus asmuo gali būti liudytojas (CPK 189 straipsnis), ar prašymas paduotas laikantis tvarkos (CPK 190 straipsnis), ar liudytojas galės nurodyti aplinkybes, susijusias su byla (CPK 189 ir 180 straipsniai), ar turinčios reikšmės bylai aplinkybės gali būti įrodinėjamos liudytojų parodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis), ar prašymas galėjo būti pateiktas anksčiau, o jo vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą (CPK 181 straipsnio 2 dalis) ir kitas aplinkybes.

18.       Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovo prašoma apklausti liudytoja E. M. dirbo UAB „Girteka Logistics“, tuo tarpu ieškovas dirbo kitoje įmonėje - UAB „Girteka Cargo“, todėl vien dėl to spręstina, jog minėta liudytoja nėra tiesiogiai susijusi su ieškovu, kaip darbuotoju, bei atsakove, kaip darbdave. Be to, liudytoja nėra ir nebuvo apelianto vadove, kuriai apeliantui būtų kilusi pareiga pranešti apie galimai buvusį/esantį interesų konfliktą, arba to paties skyriaus / grupės, kurioje dirbo ieškovas, darbuotoja. Pažymėtina, kad iš nagrinėjamos bylos proceso matyti, kad ieškovas prašymą dėl minėtos liudytojos apklausos jau teikė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Teismui tokį ieškovo prašymą atmetus, 2020 m. rugsėjo 30 d. teismo posėdžio metu ieškovo atstovas pareiškė prašymą dėl teisėjos nušalinimo, kuris 2020 m. spalio 1 d. nutartimi buvo atmestas. Taigi, prašymas dėl liudytojos apklausos jau buvo reikštas pirmosios instancijos teisme, jis nėra naujas, byloje nepaaiškėjo jokių naujų aplinkybių, dėl kurių toks prašymas galėtų būti kitaip išspręstas, nei tą padarę pirmosios instancijos teismas, todėl apeliacinės instancijos teismas nemato pakankamo pagrindo šią liudytoją apklausti apeliacinėje instancijoje.

19.       Taip pat pažymėtina, kad visos faktinės aplinkybės, kuriomis kiekviena iš šalių grindžia savo procesinę poziciją, įskaitant ir paties ieškovo nurodomas faktines aplinkybes, yra aiškios, t. y. aiškiai išdėstytos, kiekvienos iš šalių pozicija nuosekli, atsispindi tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, pirmosios instancijos teismui šalių atstovų duotuose paaiškinimuose; šalių atstovai (įskaitant ir ieškovo) neprašė ieškovo dalyvavimą nagrinėjant bylą iš esmės pripažinti būtinu ir betarpiškai išklausyti paties ieškovo paaiškinimus; teisėjai 2020 m. liepos 20 d. rezoliucija paskyrus parengiamąjį teismo posėdį 2020 m. rugpjūčio 17 dienai, nebuvo jokių apribojimų pačiam ieškovui jame dalyvauti; vykusiuose keliuose vėlesniuose parengiamuosiuose posėdžiuose taip pat nebuvo jokių nustatyta ribojimų ir draudimų pačiam ieškovui dalyvauti; net ir teismo 2021 m. kovo 19 d. pranešime dėl bylos nagrinėjimo iš esmės teismo posėdyje, atsižvelgiant į COVID-19 pandemiją, buvo tik pasiūlyta / rekomenduota posėdyje dalyvauti vien šalis atstovaujantiems advokatams, tačiau nebuvo ir negalėjo būti uždrausta pačiam ieškovui dalyvauti posėdyje, laikantis visų saugumo reikalavimų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, atmestinas.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

20.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

21.       Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

22.       Byloje nustatyta, kad 2011 m. vasario 2 d. apeliantas V. M. ir atsakovė UAB „Girteka Cargo“ sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovas vadybininko pareigose pradėjo dirbti bendrovėje nuo 2011 m. vasario 3 d.; ieškovas ir atsakovė 2019 m. vasario 28 d. susitarė, kad ieškovas nuo 2019 m. kovo 1 d. eis svarbių vežėjų vadybininko pareigas, o 2019 m. gruodžio 31 d. susitarė, kad ieškovas nuo 2020 m. sausio 1 d. eis grupės vadovo pareigas. 2018 m. gegužės 31 d. ieškovas ir atsakovė sudarė darbo sutarties priedą, kuriame susitarė, kad darbuotojas (ieškovas) įsipareigoja vengti interesų konflikto ir nedelsiant pranešti darbdaviui raštu apie iškilusį interesų konfliktą (Priedo 11.1 punktas) bei, kad darbdavio neinformavimas apie galimą interesų konfliktą gali būti laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu (Priedo 11.2 punktas). Darbuotojas pasirašytinai supažindintas su grupės vadovo pareigų aprašymu, taip pat pasirašė konfidencialumo susitarimą.

23.       Atsakovė nurodė, kad 2020 m. balandžio 24 d. atliekant bendrovės prevencinį patikrinimą, buvo pastebėta, kad vežėjo MB „Tranida“, su kuria tiesiogiai dirbo apeliantas, deklaracijoje nurodyta vadybininkės pavardė sutampa su apelianto pavarde. Apie galimą pažeidimą – galimai kilusį interesų konfliktą – buvo pranešta Akcizinių krovinių departamento vadovui J. D.  ir Komercijos direktoriui P. K..

24.       2020 m. balandžio 28 d. atsakovė, tirdama darbuotojo galimo padaryto darbo pareigų pažeidimo aplinkybes, nušalino darbuotoją nuo darbo iki 2020 m. gegužės 6 d.; jam buvo įteikti 2020 m. balandžio 28 d. Nušalinimo nuo pareigų aktas Nr. 1 ir 2020 m. balandžio 30 d. Nušalinimo nuo pareigų aktas Nr. 2. 2020 m. balandžio 28 d. bendrovėje Tarnybinio pranešimo pagrindu buvo pradėtas vidinis tyrimas ir įvyko susitikimas su apeliantu bei kitais atsakovės atsakingais asmenimis. Atsakovė nurodo, jog susitikimo metu apeliantas patvirtino nustatytas aplinkybes, jog MB „Tranida“ yra tiesiogiai su juo susijusi įmonė, nes priklauso apelianto motinai, o vadybininke dirba apelianto sutuoktinė. Anot atsakovės, apeliantas savo kaltės nepripažino ir neigė, kad buvo sukeltas interesų konfliktas bei neigė, kad padarė pažeidimą. Atsakovė nurodo, jog susitikimo metu apeliantas nurodė, jog MB „Tranida“ samdė tik kelis kartus, tačiau atlikus tarnybinį patikrinimą, buvo nustatyta, kad ši informacija neatitiko tikrovės ir pervežimų buvo atlikta ženkliai daugiau nei buvo nurodyta paties apelianto.

25.       2020 m. balandžio 30 d. ieškovas pateikė atsakovei Prašymą-pasiaiškinimą, kuriame nurodė, jog jis dar 2018 m. buvo informavęs tuometinį savo tiesioginį vadovą Z. M. apie jo motinai priklausančią MB „Tranida“, kuri užsiima krovinių pervežimu. Nurodoma, jog Z. M. informavo ieškovą, jog tokiu atveju nėra interesų konflikto ir bendrovė neprieštarauja, kad MB „Tranida“ vykdytų veiklą, tačiau nurodė, kad pats ieškovas toje bendrovėje (MB „Tranida“) negali vykdyti jokios veiklos, t. y. negali dirbti ar užimti jokių pareigų. Ieškovas patvirtino, kad jo sutuoktinė MB „Tranida“ transporto vadybininke dirba nuo 2019 m. vasario mėnesio, o MB „Tranida“ nuo 2020 m. vasario 20 d. yra gavusi užsakymų iš atsakovės ir atlikusi 25 pervežimus. Ieškovas taip pat nurodė, jog atleidimo atveju prašo išmokėti jam priklausančias išmokas už nepanaudotas atostogas, priklausančius „bonusus“ už pirmą ketvirtį, darbo užmokestį už balandžio mėnesį, taip pat išeitinę išmoką bent už šešis mėnesius; tuo tarpu paliekant ieškovą dirbti bendrovėje esamose pareigose, ko ieškovas prašė atsakovės, įsipareigojo bendrovei būti lojalus, patikimas ir atsakingas darbuotojas, vengti bet kokio galimo interesų konflikto, t. y. priimant bet kokius abejonę keliančius sprendimus, kurie gali nesutapti su bendrovės pozicija, ieškovas įsipareigojo visuomet informuoti bendrovę tik raštu ir laukti kol bus pateiktas atsakymas ar gautas sutikimas/nesutikimas; ieškovas sutiko, kad jam tam tikrą laiką būtų sumažintas jo gaunamas darbo užmokestis, taip įrodant, kad jis nori dirbti bendrovėje.

26.       2020 m. gegužės 5 d. apeliantui el. paštu buvo išsiųstas pranešimas dėl darbo pareigų pažeidimo ir pasiaiškinimo pateikimo, kuriame darbuotojas buvo informuotas apie bendrovėje atliktą vidinį tyrimą ir nustatytus sekančius pažeidimus: (i) egzistuoja interesų konfliktas darbuotojui vykdant bendrovėje einamas pareigas; (ii) MB „Tranida“ buvo samdoma kaip vežėjas bendrovės klientų kroviniams; (iii) apie interesų konfliktą darbdavys nebuvo informuotas; (iv) darbuotojas privalėjo informuoti darbdavį apie susidariusią situaciją bei laikytis jam nustatytų pareigų, tačiau to nepadarė; (v) darbuotojas sąmoningai slėpė informaciją apie interesų konfliktą. Pranešime buvo pareikalauta darbuotojo pasiaiškinti raštu iki 2020 m. gegužės 6 d.

27.       2020 m. gegužės 6 d. pasiaiškinime ieškovas dar kartą prašė palikti jį dirbti bendrovėje ir skirti jam įspėjimą apie galimą atleidimą iš pareigų tokiems atvejams pasikartojus. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad jis, priimdamas sprendimus, susijusius su kainomis bei vežėjų pasirinkimu, nemanipuliavo konkurencingumu, bendrovės pelningumu bei netinkamu kaštų valdymu, MB „Tranida“ netaikė jokių išskirtinių sąlygų kitų vežėjų atžvilgiu ir kad MB „Tranida“ pervežimus bendrovės naudai atliko tokiomis sąlygomis, kaip ir kiti atsakovės partneriai. Ieškovas patvirtino neatskleidęs jokios konfidencialios atsakovės informacijos MB „Tranida“ bei su ja susijusiems asmenims (motinai, sutuoktinei). Taip pat dar kartą nurodė, kad 2018 m. informavo tuometinį savo tiesioginį vadovą Z M.  apie MB „Tranida“ ir kad ieškovui buvo patvirtinta, jog tuo atveju neegzistuoja interesų konfliktas. Ieškovas pažymėjo, jog jis neslėpė jokios informacijos apie atliekamus pervežimų užsakymus iš MB „Tranida“.

28.       Atlikusį tyrimą ir įvertinusi susidariusią situaciją, atsakovė 2020 m. gegužės 7 d. priėmė sprendimą nutraukti su ieškovu pasirašytą Darbo sutartį DK 58 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 punkto pagrindu, laikydama, kad ieškovas savo veiksmais sukėlė interesų konflikto situaciją, kurios nebuvo atskleidęs darbdaviui, ir taip pažeisdamas 2018 m. gegužės 31 d. priedo prie Darbo sutarties 11.1 ir 11.2 punktus, DK 24 straipsnio 5 dalį ir 31 straipsnio 2 dalį ir padaręs dėl tu šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, prarasdamas atsakovės pasitikėjimą juo.

29.       Nesutikdamas su atleidimu iš darbo, ieškovas 2020 m. gegužės 20 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, prašydamas (i) pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu; (ii) priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką bei kompensaciją už neteisėtą atleidimą iš darbo; (iii) priteisti neišmokėtą premiją, ir (iv) 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Darbo ginčų komisija 2020 m. birželio 19 d. sprendimu ieškovo prašymą atmetė, nustačius, jog ieškovas savo veiksmais padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, t. y. sudarė sąlygas interesų konfliktui kilti, apie jį nepranešė ir slėpė faktus, kad pirko paslaugas iš MB „Tranida“ atsakovės vardu ir lėšomis, tačiau atsakovei nenaudingomis sąlygomis, siekė naudos sau ir savo šeimai bei veikė priešingai atsakovės interesams, todėl dėl tokių priežasčių atsakovė turėjo teisę netoleruoti tokių jos interesams prieštaraujančių ieškovo veiksmų ir spręsti dėl jų padarinių pritaikant proporcingą priemonę, t. y. darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės jam padarius šiurkštų darbo pareigų pažeidimą (DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Nesutikdamas su Darbo ginčų komisijos sprendimu, ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

30.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 13 d. ginčo sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, nusprendęs, jog buvo teisinis ir faktinis pagrindas laikyti ieškovą padarius šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir atleisti jį iš darbo atsakovės įmonėje, kadangi ieškovas nebuvo tinkamai (raštu) informavęs atsakovės apie akivaizdų interesų konfliktą, t. y. nevykdė jam nustatytos akivaizdžios pareigos, apie ką jis pats, būdamas įmonėje vadovaujančiu asmeniu, negalėjo nežinoti, ir ši aplinkybė yra pakankamas pagrindas darbo santykiams nutraukti; taip pat sprendė, kad ieškovo atleidimas iš darbo realizuotas tinkamai, nepadarius procedūrinių pažeidimų, yra adekvatus ir proporcingas; kad nėra pagrindo tenkinti kitus ieškovo DK 218 straipsnio pagrindu reiškiamų išvestinių reikalavimų, taip pat ir reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo. Taigi, apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovo ieškinys, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

31.       DK 32 straipsnio 1-2 dalyse nustatyta, kad darbo sutartis – darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai. Tuo atveju, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos (DK 58 straipsnio 1 dalis). DK 58 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti arba šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas, arba per paskutinius 12 mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas. DK 58 straipsnio 3 dalyje numatyta, kas laikoma šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, o to pačio straipsnio 3 dalies 7 punkte nustatyta, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomi pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos, t. y. DK nustatytas nebaigtinis šiurkščių darbo pareigų pažeidimų sąrašas.

32.       Teismų praktikoje pažymima, kad darbdavys turi diskreciją, atsižvelgdamas į visas su padarytu pažeidimu susijusias reikšmingas aplinkybes, pareigų pažeidimą pripažinti šiurkščiu DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 3 dalies 7 punkto pagrindu. Kasacinio teismo pasisakyta, kad, sprendžiant dėl darbo pareigų pažeidimo pripažinimo šiurkščiu, turi būti įvertinta, kokio pobūdžio gėriai buvo pažeisti, kiek aiškiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos, kokių kilo padarinių dėl padaryto pažeidimo, kokia yra tokių ar panašių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018). Kasacinis teismas, aiškindamas iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą, kurio nuostatos iš esmės atitinka DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punkto nuostatą ir dėl to ši jo praktika išlieka aktuali, yra konstatavęs, kad sprendžiant klausimą, ar darbo drausmės pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių, būtina analizuoti darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius nuostolius bei kitokius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltę ir jos formas, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes; tam, kad būtų konstatuotas šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, ne visais atvejais būtina, kad darbdavys dėl darbuotojo neteisėtų veiksmų patirtų realius nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-562/2012; 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013; 2017 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-55-248/2017).

33.       Byloje nustatyta, kad darbo sutartis su ieškovu yra nutraukta už šiurkštų darbo tvarkos pažeidimą, t. y. ieškovui savo veiksmais sukėlus interesų konflikto situaciją, kurios ieškovas nebuvo atskleidęs darbdaviui, taip pažeisdamas 2018 m. gegužės 31 d. priedo prie Darbo sutarties 11.1 ir 11.2 punktus, DK 24 straipsnio 5 dalį ir 31 straipsnio 2 dalį.

34.       Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad MB „Tranida“ (buv. MB „Darsla“), įregistruota 2013 m., nuo 2019 m. įgijusi tarptautinių krovinių vežimo licenciją ir užsiimanti krovinių pervežimu, priklauso ieškovo motinai, yra vadovaujama ieškovo motinos ir kad joje dirbanti vadybininkė D. M. yra ieškovo sutuoktinė; įmonės registracijos adresas sutampa su ieškovo gyvenamosios vietos adresu. Šios aplinkybės besąlygiškai rodo, jog ieškovas ganėtinai artimai yra susijęs su MB „Tranida“, kuri vykdo tą pačią, kaip ir atsakovė, veiklą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes dėl MB „Tranida“ sąsajos su ieškovu, bei į 2018 m. gegužės 31 d. priedo prie Darbo sutarties 11.1 bei 11.2 punktų turinį, kuriame yra aiškus ieškovo įsipareigojimas pranešti darbdaviui raštu apie bet kokias interesų konflikto situacijas, aiškiai įtvirtinta darbuotojo pareiga vengti interesų konflikto, detalizuota interesų konflikto sąvoka / atvejai, taip pat aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta, kad darbdavio neinformavimas apie interesų konfliktą laikomas šiukščiu darbo drausmės pažeidimu, įtvirtintos kitos su interesų konfliktu susijusios nuostatos bei sąlygos, - ieškovas neginčytinai turėjo pareigą nedelsiant raštu informuoti atsakovę apie susidariusią situaciją ir galimai atsiradusį interesų konfliktą bei tokio konflikto vengti.

35.       Nors ieškovas nurodo, jog sąmoningai neslėpė jokios informacijos apie galimą interesų konfliktą, priešingai – apie savo motinos įmonę, užsiimančią krovinių pervežimu, informavo savo tuometinį tiesioginį vadovą Z. M. žodžiu dar 2018 m., tačiau šie ieškovo teiginiai byloje nėra įrodyti. Sutiktina, kad iš bylos turinio būtų galima spręsti, jog pokalbis apie MB „Tranida“ tarp ieškovo ir Z. M.  galimai buvo įvykęs, kadangi iš bylos medžiagos matyti, jog Z. M. sesuo E. U. dar 2014 m. turėjo sąsajų su MB „Tranida“ – byloje yra jos prašymas priimi ją MB „Darsla“ nare. Tačiau apeliacinio teismo vertinimu, apelianto argumentų, jog jis dar 2018 m. informavęs savo tiesioginį vadovą apie galimą interesų konfliktą, susidariusį dėl MB „Tranida“ sąsajos su juo, negalima laikyti tinkamu informavimu, kadangi byloje nėra tikslių ir patikimų duomenų, kada būtent įvyko tas pokalbis, koks buvo to pokalbio turinys ir pan. Pažymėtina, jog liudytoju pirmosios instancijos teisme apklaustas Z. M. aiškiai nurodė, kad tik įsteigus įmonę MB „Darsla“, akivaizdaus interesų konflikto nebuvo, nes įmonė tik vėliau gavo vežėjo licenciją, kai jau pakeitė pavadinimą į MB „Tranida; liudytojas nenurodė ir nepatvirtino jo ifnromavimo apie interesų konfliktą iš ieškovo pusės fakto. Todėl nagrinėjamu atveju iš apelianto teiginių apie žodinį savo tiesioginio vadovo informavimą negalima daryti pagrįstos išvados, jog atsakovė apie galimą ir realų susidariusį interesų konfliktą buvo tinkamai (net ne raštu, kaip reikalaujama darbo sutartyje, o žodžiu) informuota per tuometinį tiesioginį apelianto vadovą Z. M..

36.       Negalima sutikti ir su ieškovo argumentais, jog jis nesuvokė, kad turi dar kažkam iš atsakovės atsakingų asmenų pranešti apie jo motinai priklausančią įmonę ir jam nebuvo aišku, kada jis turėjo tai padaryti. Pažymėtina, jog ieškovas bendrovėje ėjo atsakingas vadovaujančias pareigas, kurioms keliami aukštesni atidumo, protingumo ir atsakingumo standartai, todėl apeliantas, būdamas atsakingas ir elgdamasis sąžiningai, nuo to momento, kai MB „Tranida“ gavo licenciją vežti krovinius ir pradėjo verstis vežimo veikla, t. y. pradėjo vykdyti konkuruojančią su atsakove veiklą ir nebendradarbiaujant su atsakove, o ypač kai ieškovo pagalba gavo vežimo paslaugų užsakymus iš atsakovės, kai ieškovo sutuoktinė pradėjo dirbti MB „Tranida“ ir ieškovas su sutuoktine bendravo darbo reikalais, kaip įmonių atstovai, - privalėjo informuoti atsakovę apie akivaizdžiai realiai susidariusią interesų konflikto situaciją. Nors ieškovas nurodo, jog atsakovė netraktuoja kitų darbuotojų atžvilgiu interesų konflikto, kai jie samdo sutuoktinių ar artimųjų giminaičių įmones atsakovės klientų kroviniams pervežti, tačiau apeliantas nepateikė nei pačiai atsakovei, nei Darbo ginčų komisijai, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismams šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų, atsakovė viso ikiteisminio ir teisminio proceso metu neigė tokius ieškovo teiginius, todėl šie ieškovo teiginiai ir argumentai laikytini neįrodytais ir traktuotini kaip deklaratyvus. Atsakovė nurodė, kad siekiant užkirsti kelią interesų konflikto kilimui, bendrovėje yra reguliariai atliekami prevenciniai patikrinimai, kurių metu tikrinami visi vežėjų duomenys, iš kurių bendrovė perka paslaugas. Būtent tokio patikrinimo metu 2020 m. balandžio 24 d. ir buvo nustatytas ieškovo interesų konfliktas.

37.       Taip pat ir apeliacinio skundo teiginys, kad darbdavio vidaus teisės aktuose nebuvo nustatyta jokia interesų konfliktų deklaravimo tvarka, todėl nesant tvarkos, nesąžininga darbuotojo atžvilgiu taikyti drausminę atsakomybę už interesų konflikto neatskleidimą, vertintinas kritiškai. Priešingai, nagrinėjamu atveju netgi ne visiems darbuotojams taikytiname bendrojo pobūdžio lokaliame vidaus darbo teisės norminiame akte, o individualiame, konkrečiam darbuotojui – ieškovui skirtame darbo teisinių santykių akte – Priede prie Darbo sutarties, buvo aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtintos, konkrečiai ieškovo atžvilgiu individualizuotos su interesų konfliktu susijusios nuostatos ir sąlygos: pateikta interesų konflikto sąvoka, nustatytos darbuotojui atitinkamos su tuo susijusios pareigos ir draudimai, įskaitant pareigą deklaruoti ir informuoti apie intereso konflikto situaciją; įtvirtinta informavimo forma (rašytinė); nurodytos šių pareigų neįvykdymo galimos teisinės pasekmės ir pan. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad ieškovo pareigos pranešti apie galimą interesų konfliktą ir daromo pažeidimo suvokimą patvirtina atsakovės argumentai, kad darbinėje programoje „Axapta“ buvo keičiami pervežimus atlikusių priekabų numeriai tam, kad kiti prisijungę prie programos asmenys tiksliai nematytų, jog vežėjas buvo apelianto motinai priklausanti įmonė. Šių atsakovės nurodomų aplinkybių apeliantas nenuginčijo ir iš esmės neginčijo.

38.       Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog apeliantas, atlikdamas savo pareigas, privalėjo vadovautis darbo sutartimi (ir visais pasirašytais priedais prie jos), pagal savo užimamas vadovaujančias pareigas, turėdamas teisę pasirinkti vežėją konkrečiam projektui ir susitarti dėl užmokesčio su juo, t. y. turėdamas galimybę daryti įtaką vežėjų konkurencingumui ir bendrovės pelningumui, įsipareigojo vengti interesų konflikto ir raštu apie jį pranešti. Tačiau nagrinėjamu atveju apeliantas, prieš pirkdamas paslaugas, kurias apmokėjo darbdavys, iš vežėjo MB „Tranida“, kuris priklauso bei yra vadovaujamas apelianto motinos, kur dirba apelianto sutuoktinė, kurio buveinė yra ieškovo gyvenamojoje vietoje, ir prieš derindamas su šiuo vežėju vežimo kainą, apie tai nepranešė atsakovei, todėl susidarė akivaizdus interesų konfliktas, kuri, kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, apeliantas suvokė ir sąmoningai slėpė.

39.       Kasacinis teismas, aiškindamas iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos DK 235 straipsnį, kurio 2 dalies 9 punktas iš esmės atitinka DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir dėl to ši jo praktika išlieka aktuali, yra konstatavęs, kad kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą teismine tvarka (pagal galiojančio DK 220 straipsnį – ir darbo ginčų komisijoje), darbdavys turi įrodyti ne tik nusižengimo padarymo faktą, bet ir tai, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018). Sprendžiant klausimą, ar konkretus darbo pareigų pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių, būtina analizuoti jo objektyvius ir subjektyvius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir formą, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat turi būti įvertinta, kokio pobūdžio gėriai buvo pažeisti, kiek aiškiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos, kokia yra tokių ar panašių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir pan. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2012; 2013 m. sausio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013; 2018 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018). Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog pareigų pažeidimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus, jei dėl tokio pažeidimo darbdavio interesai iš esmės pažeidžiami ir jis pagrįstai praranda pasitikėjimą darbuotoju, t. y. jo sugebėjimu ateityje tinkamai atlikti pavestas darbo funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2007; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2013).

40.       Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ieškovas padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, visiškai nesprendė klausimo dėl tokio pažeidimo teisinių padarinių, t. y. teismas nevertino jokių aplinkybių, reikšmingų šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo kvalifikavimui - byloje liko neįvertinta, kad atsakovės nurodomas interesų konfliktas jai nesukėlė jokių neigiamų pasekmių (nesukėlė jokios žalos, o ieškovo veiksmai nagrinėjamu atveju nebuvo nukreipti priešingai atsakovės interesams ir jiems neprieštaravo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokia ieškovo pozicija.

41.       Atsakovė nurodė, kad bendrovės darbuotojų vertinimu ir skaičiavimais MB „Tranida“ paslaugų teikimo kaina nebuvo ekonomiškai naudingiausia bendrovei, ir bendrovė už suteiktas paslaugas sumokėjo daugiau nei būtų sumokėjusi kitam vežėjui. Nagrinėjant bylą buvo analizuojamas konkretus atvejis, kai buvo pirktos paslaugos iš MB „Tranida“ vyno iš Prancūzijos į Vilnių pervežimui, laikotarpiui nuo 2020 m. kovo 12 d. iki 2020 m. kovo 19 d., už kurias MB „Tranida“ buvo sumokėta 3 650 Eur. Atsakovė nurodo, jog remiantis įprastomis kitų vežėjų nurodytomis kainomis, analogiškomis sąlygomis (tas pats krovinys, laikas, maršrutas ir pan.), toks pervežimas daugiausiai kainuotų 2 800 Eur, todėl šiuo analizuojamu atveju permoka buvo 850 Eur. Nors apeliantas nesutinka su tokiais atsakovės paskaičiavimais, tačiau paties apelianto su ieškiniu pateiktuose įrodymuose apklausti vežėjai, kurie, anot atsakovės, teikia ne žemiausias kainas rinkoje, nurodė, kad tą patį užsakymą galėtų atlikti už 3 600 Eur, t. y. 50 Eur pigiau. Taip pat negalima nesutikti su atsakovės argumentu, jog UAB „Girteka Cargo“, turinti ilgametę patirtį krovinių vežimo srityje bei ilgalaikiu bendradarbiavimu grįstus santykius su daugeliu vežėjų, gauna žymiai konkurencingesnius kainų pasiūlymus nei mažesnės įmonės, tokios, kaip MB „Tranida“, kurios užklausimo pagrindu buvo gautas minėto vežimo 3 600 Eur kainos pasiūlymas. Taigi, iš nurodytų aplinkybių galima daryti pagrįstą išvadą, jog MB „Tranida“ paslaugų teikimo kaina, vis dėlto, nebuvo ekonomiškai naudingiausia atsakovei ir atsakovė už suteiktas paslaugas sumokėjo daugiau nei būtų sumokėjusi kitam vežėjui, o taip pat, kad apeliantas turėjo realią galimybę pasirinkti pigesnį vežėją už atsakovei palankesnę kainą. Taip pat pažymėtina, jog į bylą pateikti atsakovės skaičiavimai, patvirtinantys, jog atsakovė MB „Tranida“ naudai per trijų mėnesių laikotarpį (2020 m. vasario – balandžio mėn.) iš viso sumokėjo 33 830 Eur, ir ši kainos suma, atsakovės darbuotojų skaičiavimais, yra ženkliai permokėta, t. y. bendrovei padarytas 9 930 Eur (arba 30 proc. nuo visos sumos) nuostolis. Apeliantas šių atsakovės argumentų (skaičiavimų) nepaneigė jokiais leistinais įrodymais (skaičiavimais, komerciniais pasiūlymais ir pan.), todėl nurodytos aplinkybės bei į bylą pateikti įrodymai (kainų paskaičiavimai, pasiūlymai) įrodo, jog ieškovas nagrinėjamu atveju tinkamai nevykdė savo darbo pareigų, kadangi, kaip minėta, paslaugas buvo galima pirkti pigiau, atsakovei gaunant didesnį pelną, ir kurio negavusi, atsakovė patyrė netiesioginę žalą, t. y. bendrovei kilo neigiami padariniai bei akivaizdus priežastinis ryšys tarp apelianto veiksmų ir bendrovei kilusių neigiamų padarinių.

42.       Šiame kontekste ypatingai pabrėžtina, jog ieškovas, kaip grupės vadovas, ėjo atsakingas vadovaujančias pareigas, kurioms būtinas darbdavio pasitikėjimas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad darbuotoja padarytas pažeidimas gali būti įvertintas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu būtent dėl tokio darbuotojo darbo specifikos ir pobūdžio, dėl tokios profesijos asmenims taikytinų griežtesnių reikalavimų. Vadovaujamas darbas pagal savo esmę yra susijęs su savarankiškumu, diskrecija, reikalingu sprendimų priėmimu bei atsakomybe, todėl vadovaujančio darbuotojo statusas lemia tai, jog toks darbuotojas privalo ne tik pats vykdyti darbdavio jam priskirtas pareigas, bet ir užtikrinti, kad tokias pareigas tinkamai vykdytų ir jam pavaldūs darbuotojai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2013;2015 m. kovo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-469/2015; ir kt.). Nagrinėjamu atveju ieškovas turėjo veikti išimtinai atsakovės interesais, veikti rūpestingai, atsakingai bei sąžiningai, tačiau, kaip jau yra nustatyta, taip nesielgė, pažeidė norminių bei lokalinių teisės aktų reikalavimus, pagrindines savo pareigas, esminius bendrovės interesus, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog ieškovo padaryti darbo pareigų pažeidimai kvalifikuotini kaip šiurkštūs, atsižvelgiant į ieškovo darbo pobūdį bei jam taikytinus aukštesnius standartus, pažeistų reikalavimų pobūdį bei mastą.

43.       Apeliaciniame skunde ieškovas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018, kurioje buvo sprendžiama dėl atleidimo iš darbo teisėtumo darbuotojo broliui dirbant konkuruojančioje su darbdaviu įmonėje ir interesų konflikto, tačiau pažymėtina, kad nagrinėjamos civilinės bylos aplinkybės nėra tapačios apelianto nurodomos bylos aplinkybėms. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juo labiau suabsoliutinti. Teismams, sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-1075/2019). Apelianto nurodomoje civilinėje byloje teismo padarytomis išvadomis dėl darbo pareigų pažeidimo nebuvimo negali būti remiamasi jau vien dėl to, kad joje buvo nustatyta aplinkybė, kad darbdavys (kiti jo darbuotojai) žinojo apie giminystės ryšius ir darbuotojo brolio darbo vietą, ir tokį faktą ilgą laiką toleravo, dėl ko vien formalaus darbdavio informavimo apie interesų konflikto situacijas nebuvimas / interesų konflikto neatskleidimas nelaikytinas šiukščiu darbo drausmės pažeidimus; taip pat apelianto nurodomoje kasacinio teismo byloje buvo nustatyta, kad darbdavio vidaus teisės aktuose nebuvo numatyta konkreti deklaracijos apie interesų konfliktus teikimo, atnaujinimo, tikslinimo tvarka ir pan. Nagrinėjamos gi bylos atveju nėra duomenų ir pats ieškovas pripažino, kad nebuvo raštu informavęs darbdavį apie interesų konfliktą – nei apie motinos turėjimą ir vadovavimą konkuruojančiai įmonei, nei apie sutuoktinės darbą konkuruojančioje įmonėje, nei apie teisinių sutartinių santykių su konkuruojančia įmone, kuri priklauso ir kurioje dirba ieškovo artimi šeimos nariai, buvimą; be to, pačioje darbo sutartyje ir jos prieduose buvo nustatyta aiški interesų konflikto deklaravimo pareiga, tvarka, forma, interesų konflikto situacijų kilimo draudimas. Dėl nurodytų skirtingų bylose (tiek nagrinėjamos, tiek apelianto nurodytos) esančių aplinkybių, apelianto nurodyta kasacinio teismo praktika, konkreti civilinė byla Nr. e3K-3-461-695/2018, nėra reikšminga nagrinėjamu atveju ir ja negali būti remiamasi.

44.       Kasacinio teismo praktikoje (kuri aktuali ir taikant 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio DK nuostatas) pažymėta, kad parinkdamas drausminės nuobaudos rūšį pagal DK 238 straipsnyje nustatytus kriterijus (kurie iš esmės atitinka nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančio DK 58 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus kriterijus) darbdavys taip pat turi įvertinti skiriamos drausminės nuobaudos tikslingumą ir jos įtaką darbo drausmės užtikrinimui. Darbuotojo požiūris į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimas, kritiškas savo elgesio vertinimas taip pat turi reikšmės drausminės atsakomybės rūšies parinkimui, nes parodo, ar ateityje darbdavys gali tikėtis, kad darbo drausmės pažeidimą padaręs asmuo pasitaisys, kad nereikės jo neteisėto elgesio saugotis ar nuogąstauti dėl tyčinių neteisėtų veiksmų. Kitaip tariant, įvertinęs aplinkybių visumą darbdavys sprendžia, ar yra pagrindas darbuotoju pasitikėti. Jeigu išvardytos aplinkybės rodo pažeidimą padariusio asmens abejingumą dėl savo padarytų veiksmų ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymą su darbdavio interesais, tai pasitikėjimo praradimas ir jo nulemtas darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius teismo gali būti pripažintas proporcinga darbdavio pasirinkta priemone ginant savo interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018 30 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

45.       Dėl byloje aptartų ieškovo atliktų veiksmų ir neveikimo - neinformavimo apie ieškovo motinai priklausančią ir vadovaujamą konkuruojančią su atsakove įmonę, sutuoktinės darbą konkuruojančioje įmonėje, didelio skaičiaus ieškovo, kuris bendrovėje ėjo atsakingas vadovaujančias pareigas, užsakymų motinos įmonei pateikimas (26 užsakymai, iš kurių ieškovas pripažino tik 6, vėliau – 9, ir 25), t. y. sutartinių santykių su ta įmone turėjimas, dėl kurių konkuruojanti su atsakove įmonė gavo užsakymų, atitinkamai ir veiklos pajamų ir pelno; faktas, kad informacinėje programoje, prie kurios ieškovas turėjo priėjimą ir kurios duomenimis galėjo operuoti, nurodyti priekabų, atlikusių vežimus, duomenys nesutapo su duomenimis, esančiais konkrečius vežimus (užsakymus) lydinčiuose tiesioginiuose pirminiuose dokumentuose, - kuriais ieškovas, kaip grupės vadovas, pažeidė jam nustatytas esmines pareigas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė pagrįstai įgijo pagrindą ateityje nepasitikėti ieškovu.

46.       Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog apeliantas savo veiksmais/neveikimu sudarė sąlygas interesų konfliktui kilti, apie jį nepranešė ir slėpė faktus, kad pirko paslaugas iš motinai priklausančios ir su atsakove konkuruojančios bendrovės MB „Tranida“ atsakovės vardu ir lėšomis, tačiau atsakovei nenaudingomis sąlygomis, taip veikdamas priešingai atsakovės interesams, todėl teisėjų kolegija vertina, kad ieškovo padaryta darbo pareigų pažeidimą darbdavys pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų (DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punktas); toks pažeidimo vertinimas atitinka pažeidimo padarymo aplinkybes, tyčinę ieškovo kaltę bei kilusias pasekmes. Atsakovė pagrįstai nurodo, kad dėl padaryto pažeidimo darbuotojas prarado pasitikėjimą ir kad tolimesnis darbuotojo darbas nėra suderinamas su vadovo šioje įmonėje pareigomis, kurias einant būtinas būdingas fiduciarinis pobūdis. Teisėjų kolegija vertina, kad darbo sutarties nutraukimas nagrinėjamu atveju yra proporcinga priemonė padarytam darbo pareigų pažeidimui.

47.       Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

48.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentus, nustatytus faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visetą ir nurodė pakankamus argumentus, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, nebuvo nukrypta nuo teismų praktikos, todėl ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).  

Dėl bylinėjimosi išlaidų

49.       Atmetus apeliacinį skundą, atsakovei iš ieškovo priteistinos apeliacinėje instancijoje patirtos 1 573 Eur bylinėjimosi išlaidos (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis), kurios pagrįstos teismui pateiktais rašytiniais įrodymais, proporcingos bylos sudėtingumui, apimčiai ir neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Apelianto (ieškovo) V. M. (V. M.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Girteka Cargo“ (j. a. k. 302579200, buv. Račių g. 1, Vilnius) iš ieškovo V. M. 1 573 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                             Giedrė Česnienė

   Andrius Verikas

    Renata Volodko