Civilinė byla Nr. e2S-2274-854/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09480-2023-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.9.12.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2023 m. spalio 5 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Išmanusis finansavimas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Išmanusis finansavimas“ ieškinį atsakovui A. P. (A. P.) dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė „Alansta“.
Apeliacinės instancijos teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Išmanusis finansavimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo A. P. 80 657,68 Eur skolą, 3 048,97 Eur palūkanas, 14 procentų metines kompensacines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos paskolos dalies, už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2023 m. gegužės 8 d.) iki visiško skolos pagal sutartį grąžinimo, 7 988,12 Eur delspinigius, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad tarp jos ir UAB „Alansta“ 2022 m. gruodžio 20 d. sudarytos paskolos sutarties Nr. PS-221220-1 ir 2023 m. sausio 19 d. papildomo susitarimo pagrindu UAB „Alansta“ iš viso buvo suteikta 120 360 Eur paskola. Įsipareigojimų įvykdymas užtikrintas 2022 m. gruodžio 20 d. laidavimo sutartimi Nr. LS-221220-1, pagal kurią atsakovas A. P. laidavo ieškovei už tinkamą skolininkės prievolių pagal sutartį įvykdymą. Be to, pievolių įvykdymas užtikrintas ir UAB „Alansta“ nekilnojamojo turto hipoteka. Kadangi ieškovė netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus (vėlavo mokėti įmokas pagal grafiką), nereagavo į raginimus pašalinti sutarties pažeidimus, ieškovė 2023 m. gegužės 8 d. vienašališkai sutartį su UAB „Alansta“ nutraukė, apie tai informavo skolininkę ir laiduotoją. Atsakovui adresuotame pranešime ieškovė nustatė terminą iki 2023 m. gegužės 15 d. skolininkės prievolėms įvykdyti (padengti įsiskolinimą), tačiau mokėjimų nei iš skolininkės, nei iš laiduotojo gauta nebuvo. Atsižvelgdama į tai, ieškovė inicijavo skolos išieškojimą iš įkeisto skolininkės turto – buvo išduotas Vilniaus m. 35-ojo notaro biuro notarės 2023 m. birželio 14 d. vykdomasis įrašas, kuris perduotas priverstinai vykdyti antstolei (vykdomoji byla Nr. 0173/23/01056). Ieškovė sužinojo, jog skolininkė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos jai iškėlimo, todėl, įvertinusi tai, kad išieškojimas iš skolininkės įkeisto turto gali būti ženkliai apsunkintas, kreipėsi į teismą dėl įsiskolinimo priteisimo iš skolininkės laiduotojo. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.81 straipsnio 1 dalimi, laiduotojo ir skolininko atsakomybė yra solidari, todėl kreditorius turi teisę reikalauti, kad laiduotojas ir skolininkas įvykdytų prievolę tiek kartu, tiek skyrium. Kadangi ieškovė inicijavo skolos išieškojimą iš skolininkės, pradėta vykdomoji byla, ieškinys reiškiamas tik atsakovui.
3. Bylą nagrinėjančios teisėjos 2023 m. rugpjūčio 7 d. rezoliucija ieškovės ieškinys priimtas ir 2023 m. rugpjūčio 8 d. išsiųstas atsakovui bei trečiajam asmeniui atsiliepimams į ieškinį per 14 dienų nuo procesinių dokumentų įteikimo dienos pateikti.
4. Į bylą 2023 m. rugpjūčio 18 d. pateiktas atsakovo atstovės advokatės Astos Poškutės prašymas suteikti prieigą prie elektroninės bylos kortelės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą.
6. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2394-779/2023 iškėlė UAB „Alansta“ restruktūrizavimo bylą; restruktūrizavimo administratore paskyrė UAB „Restruktūrizuoju.lt“. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. rugpjūčio 10 d.
7. Teismas taip pat nustatė, kad UAB „Alansta“ restruktūrizavimo byloje trečiuoju asmeniu yra įtraukta ir ieškovė UAB „Išmanusis finansavimas“, kuri nurodė nesutinkanti su UAB „Alansta“ restruktūrizavimo bylos iškėlimu, taip pat, kad UAB „Alansta“ iš UAB „Išmanusis finansavimas“ gavo 79 800 Eur paskolą, kuri buvo skirta apyvartinėms lėšoms.
8. Teismas sprendė, kad šiuo atveju ieškovės pagrindiniu skolininku pagal paskolos sutartį ir vėlesnius papildymus yra ne atsakovas A. P., o trečiasis asmuo RUAB „Alansta“ ir ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, jog pagal CK nuostatas ieškovė primiausia dėl skolos išieškojimo kreipėsi į pagrindinį skolininką RUAB „Alansta“. Teismas vertino, kad ieškovė, nesilaikydama CK 6.76 straipsnio nuostatų bei nustatytos tvarkos, ir pirmiausia kreipdamasi į teismą su ieškiniu dėl skolos išieškojimo tik į vieną atsakovą (laiduotoją) A. P., „apėjo“ pagrindinį skolininką RUAB „Alansta“.
9. Teismas nurodė, kad remiantis CK 6.81 straipsnio 1 dalimi, tiek atsakovas A. P. (laiduotojas), tiek trečiasis asmuo RUAB „Alansta“ (pagrindinis skolininkas) atsako kreditoriui (ieškovei), kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (bendraatsakovai), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Ieškovė ieškinyje nurodė tik vieną atsakovą (laiduotoją) A. P. ir tik jam vienam reiškia visus reikalavimus, kildinamus iš paskolos sutarties, žinodama aplinkybę, jog trečiajam asmeniui RUAB „Alansta“ yra iškelta restruktūrizavimo byla.
10. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ)
29 straipsnio 1 dalis numato, kad nemokumo bylą iškėlusiam teismui yra perduodamos teismuose esančios visos civilinės bylos, kuriose nemokiam juridiniam asmeniui yra pareikšti turtiniai reikalavimai ar turtinius reikalavimus yra pareiškęs tas juridinis asmuo, kai šiose bylose dar nepriimta nutartis skirti nagrinėti bylą teismo posėdyje. Lietuvos apeliacinis teismas yra konstatavęs, kad JANĮ 29 straipsnio 1 dalis nereglamentuoja naujai pradedamų ginčų (pateikiamų ieškinių) teismingumo, minėta straipsnio dalis skirta nustatyti jau teismuose nagrinėjamų (iškeltų) bylų perdavimo taisykles. Šioje normoje nustatyta, kad nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui perduodamos teismuose jau esančios bylos. Šį įstatymo nuostata reiškia, kad nemokumo bylą iškėlusiam teismui perduodamos tik tos bylos, kurios buvo pradėtos iki nemokumo bylos iškėlimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-655-1120/2020; 2020 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1013-798/2020; 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-296-881/2021).
11. Teismas pažymėjo, kad CPK 296 straipsnio 1 dalies 13 punktas numato, kad teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą kitais šio Kodekso ir Civilinio kodekso numatytais atvejais.
12. Atsižvelgdamas į tai, kad pagrindinis ieškovės skolininkas yra trečiasis asmuo RUAB „Alansta“, kuriai yra iškelta restruktūrizavimo byla, ir prie ieškinio nėra pateikta jokių duomenų / įrodymų, jog yra galimas iš karto skolos išieškojimas tik iš laiduotojo, „apeinant“ pagrindinį skolininką, be to, pagal JANĮ nustatytą tvarką žinant tą aplinkybę, jog juridiniam asmeniui iškėlus restruktūrizavimo bylą, yra sudaromas kreditorių sąrašas, kur pagal 2022 m. gruodžio 20 d. paskolos sutartį Nr. PS-221220-1 ieškovė UAB „Išmanusis finansavimas“ yra tiesioginė RUAB „Alansta“ kreditorė, teismas darė išvadą, kad šiuo atveju yra negalimas toks ieškovės ieškinio nagrinėjimas Vilniaus miesto apylinkės teisme, kadangi pirmiausia turi būti išspręsti visi turtiniai / skoliniai reikalavimai ir eiliškumas Vilniaus apygardos teisme, t. y. restruktūrizavimo bylą iškėlusiame teisme.
13. Teismas pažymėjo ir tai, kad RUAB „Alansta“ direktorius su Vilniaus apygardos teismui pateiktu prašymu restruktūrizuoti UAB „Alansta“ kartu taip pat pateikė ir visus finansinės atskaitomybės dokumentus bei kreditorių sąrašą, kuriame, be kita ko, kaip kreditorė, yra nurodyta ir ieškovė UAB „Išmanusis finansavimas“ su 83 706,65 Eur finansiniu reikalavimu.
14. Kadangi ieškovės ieškinys yra pareikštas tik atsakovui (laiduotojui) ir nėra reiškiami jokie turtiniai reikalavimai trečiajam asmeniui (pagrindiniam skolininkui), ir ieškovės ieškinys pagal JANĮ nuostatas nėra perduodamas Vilniaus apygardos teismui, t. y. kaip restruktūrizavimo bylą atsakovui iškėlusiam teismui, teismas ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
15. Teismas pastebėjo, kad ieškinyje keisti šalių procesinę padėtį yra išimtinai tik ieškovo procesinė teisė ir teismas negali šios ieškovo teisės riboti / koreguoti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Ieškovė UAB „Išmanusis finansavimas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui. Tokią išvadą teismas padarė ignoruodamas ieškinyje nurodytą informaciją bei pateiktus rašytinius įrodymus apie ieškovės veiksmus, siekiant susigrąžinti skolą iš UAB „Alansta“.
16.2. Ieškovė pirmiausiai kreipėsi į UAB „Alansta“ dėl skolos išieškojimo: i) siuntė įspėjamuosius pranešimus įvykdyti sutartinius įsipareigojimus (suteikiant papildomus terminus tai atlikti), ii) pranešė apie sutarties nutraukimą (suteikiant terminą skolai apmokėti), iii) pradėjo skolos išieškojimą iš UAB „Alansta“ įkeisto nekilnojamojo turto (notaras, prieš išduodamas vykdomąjį įrašą, taip pat siunčia pranešimą skolininkui su papildomu terminu įvykdyti prievoles). Tik tuomet, kai visi šie veiksmai nedavė jokio rezultato (UAB „Alansta“ nepadengė skolos) ir ieškovei tapo akivaizdu, jog skolos nepavyks efektyviai atgauti iš UAB „Alansta“ įkeisto turto (ieškovė sužinojo apie Vilniaus apygardos teismui pateiktą pareiškimą dėl UAB „Alansta“ restruktūrizavimo), ieškovė pasinaudojo teise reikalauti tinkamo sutarties įvykdymo iš laiduotojo. Taigi laiduotojas yra tinkamas atsakovas šioje byloje.
16.3. Aplinkybė, jog ieškovė pasinaudojo hipotekos sutartimi ir pradėjo išieškojimą iš UAB „Alansta“ įkeisto nekilnojamojo turto, rodo, kad ieškovė dėl skolos išieškojimo pirmiausia kreipėsi į pagrindinį skolininką UAB „Alansta“. Teismo nurodymas, kad ieškovė visų pirma turėjo reikšti ieškinį UAB „Alansta“ dėl skolos priteisimo yra perteklinis. Hipotekos sutartis suteikia galimybę kreditoriui nukreipti išieškojimą į skolininko įkeistą turtą be bylinėjimosi. Ieškovei pasinaudojus teise išieškoti skolą iš UAB „Alansta“ įkeisto turto, kreipimasis į teismą dėl skolos priteisimo iš UAB „Alansta“ neteko prasmės ir būtų buvęs visiškai netikslingas.
16.4. Teismas nepagrįstai nurodė, jog tai, kad ieškovė dalyvauja UAB „Alansta“ restruktūrizavimo byloje, klausimas dėl skolos turi būti sprendžiamas būtent toje byloje. Tokie teiginiai nepagrįsti, kadangi: 1) UAB „Alansta“ ne(į)vykdė savo prievolių, kylančių iš sutarties, ieškovei, taigi buvo tenkinta CK 6.76 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta laidavimo įgyvendinimo sąlyga ir ieškovė įgijo teisę reikalauti UAB „Alansta“ prievolių įvykdymo iš laiduotojo; 2) skolininko ir laiduotojo atsakomybė prieš kreditorių yra solidari (CK 6.81 straipsnio 1 dalis), todėl kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6. straipsnio 4 dalis). Ieškovė pasirinko savo teisių gynimo būdą, pareikšdama ieškinį laiduotojui ir pareikšdama UAB „Alansta“ reikalavimą restruktūrizavimo byloje; 3) aplinkybė, jog UAB „Alansta“ iškelta restruktūrizavimo byla, nepanaikina ir (ar) kitaip neapriboja ieškovo teisės reikalauti UAB „Alansta“ prievolių įvykdymo iš laiduotojo. Tą patvirtino Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. birželio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-446-450/2020, tuo pačiu nurodydamas, kad laiduotojo atsakomybei neturi įtakos ir nemodifikuoja jos apimčių vien skolininką liečiantys veiksniai, tokie kaip bankrotas ar restruktūrizavimas. Be to, nagrinėjamos bylos atveju sutartis buvo nutraukta ir priverstinis skolos išieškojimas iš UAB „Alansta“ turto pradėtas dar iki UAB „Alansta“ restruktūrizavimo klausimo svarstymo teisme, kaip ir reikalavimai laiduotojui (atsakovui) įvykdyti UAB „Alansta“ prievoles atsirado ir buvo reikšti dar iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo.
16.5. Teismas pažeidė civilinio proceso kodekso normas. Teismas ieškovės, kurios teisės buvo pažeistos ir kuri siekia jas ginti, ieškinį paliko nenagrinėtą. Sprendimas priimtas teismo vienašališkai, nesulaukus atsakovo atsiliepimo, taip pat ignoruojant / deramai nesusipažinus su ieškiniu ir neįvertinus ieškovės pateiktų įrodymų, netinkamai taikant teisės normas. Teismas kaip teisinį pagrindą nurodė CPK 296 straipsnio 1 dalies 13 punktą, nors tai yra blanketinė norma, nukreipianti į kitas teisės normas. Visgi teismas nenurodė, kokia konkrečiai CPK ar CK nuostata rėmėsi priimdamas sprendimą ieškovės ieškinį palikti nenagrinėtą.
16.6. Netgi jei teismo sprendimas dėl netinkamo atsakovo būtų buvęs pagrįstas, teismas turėjo apie tai informuoti ieškovę ir gauti jos sutikimą pakeisti pradinį atsakovą. Jeigu ieškovė nesutiktų, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėtų bylą iš esmės (CPK 45 straipsnio 3 dalis). Teismas neturi įgaliojimų vienašališkai keisti atsakovo, ir netgi ieškovei atsisakius jį pakeisti, tai nebūtų pagrindas palikti ieškinį nenagrinėtą. Pasielgęs priešingai, teismas pažeidė CPK 45 straipsnio 1 ir 3 dalis, taip pat rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo principus.
17. Atsakovas A. P. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
17.1. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio procesinio dokumento pateikimas, ko šiuo atveju nebuvo laikomasi.
17.2. 2022 m. gruodžio 20 d. laidavimo sutarties Nr. LS-221220-1 3.4. punkte numatyta, kad šalys sutaria, kad kreditorius UAB „Išmanusis finansavimas“ visais atvejais turi teisę pasirinkti, kokią prievolės įvykdymo priemonę realizuoti pirmiau. Akivaizdu, kad ieškovė tokią teisę jau yra realizavusi, notaro išduotas vykdomasis dokumentas yra perduotas antstoliams priverstiniam vykdymui, pradėta vykdomoji byla Nr. 0173/23/01056. Ieškovė, teismui priimant skundžiamą nutartį, nebuvo pateikusi antstolės patvarkymo, kad 2023 m. rugpjūčio 28 d. vykdomasis dokumentas persiunčiamas restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui.
17.3. Laiduotojo pareiga įvykdyti prievolę kreditoriaus naudai, o kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas įvykdytų skolininko prievolę, gali būti įgyvendinta tik tada, kai skolininkas neįvykdo laidavimu užtikrintos prievolės arba netinkamai tai padaro (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Tai lemia laidavimo prievolės, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo, sąlyginį pobūdį, kuris reiškia galimybės priverstinai įgyvendinti laidavimo prievolės įvykdymą atsiradimą tik tuo atveju jei neįvykdoma laidavimu užtikrinta prievolė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Kadangi yra pradėta vykdomoji byla, antstoliai yra areštavę kreditoriui įkeistą UAB „Alansta“ priklausantį nekilnojamąjį turtą ir, objektyvių duomenų, kad UAB „Alansta“ kreditoriui įkeisto turto neužteks ir skolininkė UAB „Alansta“ neįvykdys prievolės, šioje byloje nėra.
17.4. Nors CK 6.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laiduotojas ir pagrindinis skolininkas atsako solidariai, tačiau laiduotojo solidarioji pareiga atsiranda tik tuo atveju, jeigu pagrindinis skolininkas neįvykdo prievolės.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
19. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
20. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės (kreditorės) ieškinys dėl skolos priteisimo iš atsakovo (laiduotojo) paliktas nenagrinėtas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujo įrodymo priėmimo
21. Ieškovė kartu su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė naują įrodymą – antstolės Aurelijos Puodžiukienės 2023 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, kuriuo antstolė užbaigė vykdomąją bylą Nr. 0173/23/01056 dėl išieškojimo pagal Vilniaus m. 35-ojo notaro biuro notarės 2023 m. birželio 14 d. vykdomąjį įrašą Nr. 5055-7 iš skolininkės UAB „Alansta“ išieškotojos UAB „Išmanusis finansavimas“ naudai ir vykdomąjį dokumentą persiuntė Vilniaus apygardos teismui.
22. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020, 34 punktas).
23. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ginčo pobūdį, ieškovės pateikto antstolės patvarkymo turinį, sprendžia, kad šiuo atveju ieškovės pateiktas įrodymas neturi teisinės reikšmės ginčo klausimui pagal jo nagrinėjimo ribas apeliacinėje instancijoje tinkamai ir visapusiškai išnagrinėti, todėl jį atsisako priimti.
Dėl pagrindo ieškinį palikti nenagrinėtą (ne)buvimo
24. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės UAB „Išmanusis finansavimas“ ieškinį dėl įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo A. P., paliko nenagrinėtą, sprendęs, kad ieškovė neturi teisės reikšti ieškinio reikalavimų atsakovui, kaip laiduotojui, kol nebus išspręsti visi turtiniai / skoliniai reikalavimai ir eiliškumas pagrindinei skolininkei UAB „Alansta“ jos restruktūrizavimo bylą iškėlusiame Vilniaus apygardos teisme. Teismas nurodė, kad ieškovė kartu su ieškiniu nepateikė duomenų, kad pagal CK 6.76 straipsnio nuostatas ieškovė dėl skolos išieškojimo pirmiausia būtų kreipusis į pagrindinę skolininkę – į šioje byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtrauktą RUAB „Alansta“. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad yra galimas iš karto skolos išieškojimas tik iš laiduotojo A. P., reikalavimų nereiškiant pagrindinei skolininkei RUAB „Alansta“.
25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kilusio ginčo pobūdį, skundžiamos nutarties motyvus, teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką ginčui aktualiais aspektais, neturi pagrindo pritarti pirmosios instancijos teismo procesiniam sprendimui ieškovės ieškinį palikti nenagrinėtą dėl žemiau nurodomų motyvų.
26. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6, 13 straipsniuose). Šią teisę suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą – ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. išdėstydamas aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos, besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu, jo pažeistos teisės. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022, 25 punktas).
27. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009).
28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškovo procesinę teisę pareikšti ieškinį (teisę į teisminę gynybą procesine prasme) būtina skirti nuo ieškovo teisės į jo pareikšto reikalavimo patenkinimą (teisės į teisminę gynybą materialiąja prasme). Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų (pavyzdžiui, negalima atsisakyti priimti ieškinio motyvuojant reikalavimo teisės neturėjimu ar ieškinio senaties termino praleidimu). Tai svarbu teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-701/2021, 110 punktas).
29. Pažymėtina tai, kad konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą savo turiniu yra platesnė nei teisė į pareikšto reikalavimo patenkinimą: teisę kreiptis į teismą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje (ar vėlesnėje stadijoje (jau po ieškinio priėmimo) sprendžiant dėl ieškinio priimtinumo ir galėjimo jį nagrinėti) teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Tuo tarpu materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Bylos nagrinėjimo metu gali būti nustatyta, jog ieškovo teisės nebuvo pažeistos ir / ar jis neturi reikalavimo teisės, todėl tokiu atveju pareikštas ieškinys teismo sprendimu būtų atmetamas, arba tai, kad ieškovo reikalavimas yra pagrįstas, todėl ieškinys tenkintinas (visiškai ar iš dalies).
30. Proceso įstatymas nustato dvi bylos užbaigimo, nepriėmus sprendimo iš esmės, formas – bylos nutraukimas (CPK 293 straipsnis) ir ieškinio palikimas nenagrinėtu (CPK 296 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad byla nutraukiama tais atvejais, kai ji būna iškelta neteisėtai, nesant teisės kreiptis į teismą prielaidų, arba teisėtai pradėtame procese atsiradus aplinkybių, dėl kurių apskritai negalima užbaigti bylos priimant teismo sprendimą dėl ginčo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020, 15 punktas). Tuo tarpu ieškinys paliekamas nenagrinėtas, kai dėl jau prieš ieškinio priėmimą buvusių ar vėliau atsiradusių procesinio pobūdžio aplinkybių priimti sprendimo dėl ginčo esmės negalima tik jau pradėtame konkrečiame teismo procese, bet ne apskritai, t. y. kai išlieka tapataus ginčo nagrinėjimo teisme galimybė. Pabrėžtina tai, kad tiek bylos nutraukimo, tiek pareiškimo palikimo nenagrinėto pagrindai yra procesinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo procesine teise kreiptis į teismą (teise pareikšti ieškinį), t. y. nesiejant to su pareikšto reikalavimo patenkinimu (teise į teisminę gynybą materialiąja prasme).
31. Kadangi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą, ginčui aktualus būtent CPK 296 straipsnio nuostatų vertinimas. Remiantis CPK 296 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas tik esant vienam iš šios dalies 1–12 punktuose nurodytų konkrečių pagrindų ir tik kitais CPK ir CK nustatytais atvejais (CPK 296 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Būtent pastaruoju pagrindu remdamasis pirmosios instancijos teismas ir paliko ieškovės ieškinį nenagrinėtą. Tačiau, kaip teisingai pažymėjo ir ieškovė atskirajame skunde, ši norma yra blanketinė, ji pati savaime neįtvirtina konkretaus ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindo, todėl teismas, ieškinį palikdamas nenagrinėtu pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 13 punktą, be kita ko, privalo nurodyti ir konkrečią teisės normą, įtvirtintą CPK ar CK, ir sudarančią prielaidas ieškinį palikti nenagrinėtą.
32. Pirmosios instancijos teismas, sprendęs, kad yra pagrindas ieškovės ieškinį palikti nenagrinėtą kitais CPK ir CK nustatytais atvejais, skundžiamoje nutartyje rėmėsi CK 6.76, 6.81 straipsnių, taip pat JANĮ 29 straipsnio nuostatomis. Visgi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo cituotos ir ginčo situacijai taikytos teisės normos nesudarė jokių prielaidų teismui ieškovės ieškinį palikti nenagrinėtą ne tik teismo nurodytu pagrindu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 13 punktas), tačiau ir kitais CPK 296 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindais.
33. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, daręs išvadą, jog yra pagrindas ieškovės ieškinį palikti nenagrinėtą, vertino ne išimtinai tik ieškovės procesinę teisę pareikšti ieškinį jos pasirinktam atsakovui (teisę į teisminę gynybą procesine prasme), o iš esmės nepagrįstai, pasiremdamas ieškinio palikimo nenagrinėtu institutu, nusprendė dėl ieškovės teisės į teisminę gynybą materialiąja prasme nebuvimo. Šiuo atveju teismas, pasisakydamas dėl CK 6.76, 6.81 straipsnių nuostatų taikymo, sprendė ir vertino tai, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės į laiduotoją, pirma nepareiškusi reikalavimų skolininkei, nors aplinkybės ar yra suėjęs prievolių vykdymo terminas, ar skolininkė neįvykdė visos ar dalies savo prievolės, kokią įtaką ieškovės reikalavimo teisei, jos įgyvendinimui turi tai, kad skolininkei iškelta restruktūrizavimo byla, ir, galiausiai tai, ar laiduotojas šiuo konkrečiu atveju, esant tokiai susiklosčiusiai faktinei situacijai, turi pareigą atsakyti už skolininkės neįvykdytas prievoles, ir jei taip, kada ir kokia apimtimi, yra reikšmingos ir vertintintos sprendžiant dėl ieškovės ieškinio reikalavimų pagrįstumo, tačiau ne dėl galimybės ieškovei teismine tvarka atskiroje civilinėje byloje pareikšti ieškinį jos pasirinktam atsakovui – šiuo atveju skolininkės laiduotojui.
34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK 6.76, 6.81 straipsnių nuostatos, reglamentuojančios laidavimo sutarties sampratą ir laiduotojo atsakomybę, nelaikytinos blanketinėmis normomis CPK 296 straipsnio 1 dalies 13 punkto kontekste, ir sudarančiomis pagrindą ieškinį palikti nenagrinėtą. Minėtų normų taikymas teisinę reikšmę įgytų tik sprendžiant ginčą iš esmės ir pasisakant dėl ieškovės reikalavimo teisės į laiduotoją (ne)pagrįstumo, tačiau ne vertinant ieškovės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo galimybę, reikalavimus reiškiant skolininkės laiduotojui.
35. Blanketine norma ginčo atveju taip pat nelaikytina ir JANĮ 29 straipsnio 1 dalis, kuri aktuali nustatant bylos teismingumą, kuomet turtiniai reikalavimai yra pareikšti bankrutuojančiam juridiniam asmeniui, ar pats bankrutuojantis juridinis asmuo yra pareiškęs tokius reikalavimus. Pažymėtina tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinį pasirinko reikšti skolininkės laiduotojui – fiziniam asmeniui, todėl teisės normų, reglamentuojančių bylos teismingumą, kuomet ieškovo ar atsakovo procesinėje padėtyje yra bankrutuojantis (restruktūrizuojamas) juridinis asmuo taikymas apskritai nėra pagrįstas, ir juolab nesudarantis jokio pagrindo ieškovės ieškinį palikti nenagrinėtą ne tik pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 13 punktą, bet ir jokiu kitu CPK 296 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu.
36. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo motyvai, dėl kurių ieškovės ieškinys paliktas nenagrinėtas iš esmės yra susiję su vertinimais dėl ieškovės galimybės patenkinti savo reikalavimus iš atsakovo, kaip skolininkės laiduotojo, (ne)buvimu, o, kaip jau minėta, ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindai gali būti tik procesinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo procesinės teise kreiptis į teismą (teise pareikšti ieškinį) įgyvendinimu, to nesiejant su pareikšto reikalavimo (ne)pagrįstumu ir patenkinimo galimybe. Pabrėžtina, kad neegzistuoja teisinis pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtą dėl materialinio–teisinio pobūdžio priežasčių, t. y. motyvuojant tuo, jog ieškovė neįrodė įgijusi teisę į reikalavimo patenkinimą iš skolininkės laiduotojo. Teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovė, jau paduodama ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į jos ieškinio patenkinimą iš atsakovo (laiduotojo). Dėl šių aplinkybių teismas gali pasisakyti tik bylą išnagrinėjęs iš esmės, o ne, remdamasis civilinio proceso teisės normomis, ieškinį palikti nenagrinėtą.
37. Kadangi iki teismo sprendimo priėmimo ieškovas laikytinas tikėtinu materialinių teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, subjektu, jo ieškinys turėtų būti priimamas ir nagrinėjamas. Teisė (ir pareiga) panaudoti materialinio teisinio pobūdžio atsikirtimus į ieškinį, susijusius su tuo, kad ieškinį pareiškęs asmuo iš tiesų nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio subjektas, ir neturi teisės į reikalavimo patenkinimą, remiantis rungimosi principu, tenka atsakovui, kuris šią teisę realizuoja teisminio bylos nagrinėjimo metu. Teismas, būdamas nešališka ginčo sprendimo institucija, negali perimti atsakovo funkcijų, nes tokiu būdu būtų pažeisti teismo bešališkumo, šalių procesinio lygiateisiškumo ir teisės į tinkamą teismo procesą principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2003; 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2009 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2009).
38. Šiuo gi atveju pirmosios instancijos teismas, išsiuntęs atsakovui ir trečiajam asmeniui ieškinio ir jo priedų kopijas bei nustatęs terminą atsiliepimams į ieškinį pateikti, nesulaukęs tokio termino pabaigos ir nei atsakovui, nei trečiajam asmeniui byloje taip ir nespėjus pareikšti savo pozicijos dėl ieškinio (ne)pagrįstumo, nenagrinėdamas bylos iš esmės, priėmė procesinį sprendimą ieškinį palikti nenagrinėtą būtent savo vienašalių išankstinių motyvų dėl aplinkybių, nustatytinų ir vertintinų tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu, pagrindu. Toks pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Dar daugiau, jis faktiškai reiškia teisėjo išankstinės nuomonės dėl ginčo esmės išsakymą, kas užkerta kelią teisėjui, turinčiam susiformavusią išankstinę nuomonę apie bylos baigtį, toliau nagrinėti šią bylą.
Dėl procesinės bylos baigties
39. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą, remdamasis išimtinai materialinio pobūdžio aplinkybėmis, kurios sudaro bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką ir kurios nėra aktualios procesine prasme, t. y. sprendžiant dėl ieškinio priimtinumo ir galėjimo jį nagrinėti. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina nagrinėti iš esmės kitos sudėties pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).
40. Kadangi kiti šalių argumentai yra susiję su ginčo esme, kurie aktualūs bylą nagrinėjant iš esmės ir nėra teisiškai reikšmingi klausimo dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu išsprendimui, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas
n u t a r i a :
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Išmanusis finansavimas“ atskirąjį skundą patenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti iš esmės kitos sudėties pirmosios instancijos teismui.
Teisėja Giedrė Čėsnienė