Civilinė byla Nr. e2A-1256-431/2018

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36490-2015-9

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1;                                                                                 

(S)

                                                                                         3.3.1.20                

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

                            LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 22 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Radzevičienės ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų S. B., A. B., G. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų S. B., G. B., A. B. ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei, I. V. dėl statybą leidžiančio dokumento pripažinimo negaliojančiu, statybos padarinių pašalinimo, trečiasis asmuo byloje – Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyrius,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovai prašė: pripažinti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015 m. rugsėjo 17 d. išduotą rašytinį pritarimą (toliau – ir Rašytinis pritarimas) negaliojančiu; įpareigoti atsakovą I. V. (toliau – ir Atsakovas) savo lėšomis per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pašalinti statybos padarinius – užmūryti duris (toliau – ir Durys), įrengtas iš Atsakovui priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), į namo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas), ketvirto aukšto rytinę laiptinę ir atstatyti sienos, kurioje buvo įrengtos durys, būklę į pradinę padėtį bei sutvarkyti statybvietę; nustatyti, kad, Atsakovui teismo sprendime nustatytu terminu neįvykdžius teismo sprendimo, ieškovai turi teisę atlikti teismo sprendime nurodytus veiksmus Atsakovo lėšomis, turėtas išlaidas išieškant iš Atsakovo, arba kad Atsakovas turi mokėti 100 Eur baudą už kiekvieną uždelstą dieną įvykdyti teismo sprendimą iki teismo sprendimo tinkamo įvykdymo dienos.
2. Nurodė, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija pagal UAB „Geri projektai“ 2015 m. parengtą Buto kapitalinio remonto projektą 2015 m. rugsėjo 17 d. išdavė Atsakovui rašytinį pritarimą. Projekte numatyta įrengti Duris iš Atsakovui priklausančio Buto į Namo, įrašyto į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, ketvirto aukšto rytinę laiptinę. Name yra dvi laiptinės – rytinė laiptinė su įėjimu iš (duomenys neskelbtini) gatvės ir vakarinė laiptinė su įėjimu iš Namo kiemo. Projekte Duris numatyta įrengti bendroje Buto ir rytinės laiptinės sienoje. Atsakovas atliko statybos darbus ir Duris įrengė 2015 m. rugsėjo 24 d. Ieškovų butų durys yra greta Atsakovo Buto į ketvirto aukšto rytinę laiptinę naujai įrengtų Durų. Rašytinis pritarimas buvo išduotas be ieškovų sutikimo.
3. Name yra 20 patalpų (8 butai, turintys išėjimą į rytinę laiptinę, 8 butai su išėjimu į vakarinę laiptinę (1 butas turi išėjimus į abi laiptines), ir 4 negyvenamosios patalpos, turinčios atskirus įėjimus iš kiemo). Rytinės laiptinės priežiūra, tvarkymu, remontu rūpinosi tik butų savininkai, kurių butų durys išeina į rytinę laiptinę, vakarinės laiptinės gyventojai ir negyvenamųjų patalpų savininkai rytine laiptine nesinaudojo ir nedalyvavo ją prižiūrint ir remontuojant. Iš 8 butų, turinčių išėjimą į rytinę laiptinę, savininkų sutikimus statybos darbams davė tik 2 butų savininkai. Durų įrengimas rytinėje laiptinėje tiesiogiai įtakoja tik išėjimus į rytinę laiptinę turinčių butų savininkų interesus, todėl Rašytinis pritarimas galėjo būti išduotas ieškovams sutinkant dėl durų įrengimo.
4. Ankstesnis Buto savininkas nėra gavęs daugiau kaip pusės namo bendraturčių sutikimo durims įrengti. Rašytiniam pritarimui gauti buvo pateikti 11 balsavimo raštu biuleteniai, iš kurių du laikytini negaliojančiais. Už M. D. balsavo įgaliotas asmuo M. J., kuriai remiantis pateiktu įgaliojimu buvo suteikta teisė naudotis butu, tačiau nesuteikta teisė juo disponuoti ir balsuoti namo bendraturčių susirinkimuose. Balsavimas buvo organizuojamas pažeidžiant Aplinkos ministro 2011 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. Dl-251 patvirtintą Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu tvarkos aprašą. Apie 2015 m. kovo 17 d. organizuojamą balsavimą ieškovai teisės aktų nustatyta tvarka informuoti nebuvo, todėl neturėjo galimybės išreikšti savo nuomonės. Atsakovas nepateikė planuojamo vykdyti remonto projekto, kuriame būtų aiškiai atskleistas ketinamų atlikti statybos darbų turinys.
5. Įrengtos Durys atsidaro į laiptų aikštelę ir laiptakius, kuriais eina evakuacinis kelias. Todėl buvo pažeistos namo vertingosios savybės, aprašytos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2010 m. birželio 23 d. akte, sudarkytas aikštelės estetinis vaizdas, įstatymų normose nustatyti priešgaisrinės apsaugos ir pastato naudojimosi saugumo reikalavimai. Rašytinis pritarimas buvo išduotas, gavus 2015 m. birželio 15 d. Nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės aktą Nr. 15-01. Eksperto išvada, jog XX a. viduryje buvo suformuotas papildomas įėjimas į Butą ir iš rytinės laiptinės, o vėliau panaikintas, neparemta jokiais istoriniais dokumentais, neatitinka faktinių aplinkybių, todėl ji laikytina nepagrįsta ir negalėjo būti pagrindu statybos leidimui išduoti. Eksperto išvada, kad išplanavimo pakeitimas ir kapitalinio sienų tinklo dalies keitimas, nepakeis statinio vertingųjų savybių, iš esmės prieštarauja teisės aktų įtvirtintoms normoms.
6. Atsakovė, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, nesutiko su ieškiniu, prašė taikyti ieškinio senatį, o netaikius, ieškinį atmesti. Nurodė, jog buvusiam Buto savininkui rašytinis pritarimas buvo išduotas 2015 m. rugpjūčio 27 d., apie jį IS „Infostatyba” paskelbta tą pačią dieną. Atsakovui 2015 m. rugsėjo 17 d. Rašytinis pritarimas taip pat IS „Infostatyba“ paskelbtas tą pačią dieną. Todėl informacija apie statybą leidžiančius dokumentus ieškovams visada buvo prieinama ir jie ją galėjo sužinoti nuo pat rašytinio pritarimo paskelbimo dienos. Rašytinio pritarimo dokumentacija patvirtina, jog buvo gauti daugumos Namo patalpų savininkų sutikimai (11 iš 20) leisti atlikti Namo kapitalinį remontą (perkelti pagrindines buto duris iš kiemo laiptinės į pagrindinę). Šio Namo laiptinės nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotos kaip atskiri objektai ir atskiros bendrojo naudojimo patalpos, todėl gavus daugumos Namo patalpų savininkų sutikimus, Rašytinis pritarimas išduotas teisėtai ir pagrįstai.
7. Atsakovas nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog įgijus Butą, Atsakovui buvo perduoti visi su planuojamu kapitaliniu remontu susiję buvusio savininko dokumentai: 2015 m. kovo 17 d. vykusio butų savininkų susirinkimo sprendimas, 2015 m. kovo 22 d. tvarkybos darbų projektavimo sąlygos, išduotos Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio, 2015 m. balandžio 22 d. specialieji paveldosaugos reikalavimai. Atsakovui 2015 m. birželio 2 d. išduotas leidimas atlikti kultūros paveldosaugos objekto ar kultūros paveldo statinio tvarkybos darbus - polichrominius tyrimus. Nei 2015 m. birželio 2 d. leidimo atlikti tvarkybos darbus, nei pačių architektūrinių tyrimų, nei 2015 m. birželio 15 d. parengto projekto ekspertizės akto ieškovai neginčija, šie dokumentai galioja ir būtent jais vadovaujantis buvo išduotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos leidimas vykdyti kapitalinio remonto darbus.
8. Namo butų savininkų 2015 m. kovo 17 d. sprendimas yra teisėtas ir galiojantis, taip pat pakankamai aiškus ir detalus planuojamų statybos darbų pobūdžiui suprasti: „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), butui Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti kapitalinį remontą (buto pagrindinių įėjimo durų perkėlimas iš kiemo laiptinės į pagrindinę)“. Iš tokio sprendimo aišku, kad planuojama perkelti - įrengti duris į pagrindinę namo laiptinę. Tokios daugumos butų savininkų sprendimo pakako kompetentingoms institucijoms bei specialistams, kurie atliko architektūrinius vertinimus, išdavė reikiamas projektavimo sąlygas. M. D. 2010 m. gruodžio 22 d. suteiktas įgaliojimas M. J. valdyti ir naudoti jai nuosavybės teise priklausantį butą laikytinas tinkamu tam, kad įgaliotinė galėtų balsuoti ir butų savininkų susirinkimų metu. Atsižvelgiant į tai, kad ½ dalies buto savininku G. I. buvo nuo 2014 m. lapkričio 19 d., jis turėjo teisę balsuoti susirinkime. Durų įrengimas, juo labiau, jų atkūrimas - restauravimas, anksčiau buvusioje vietoje, nėra priskirtinas rekonstrukcijos darbams.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 23 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovų atsakovui I. V. bylinėjimosi išlaidas.
10. Teismas nustatė, kad ketvirtame ginčo Namo, pastatyto (duomenys neskelbtini), aukšte ieškovams S. B. ir A. B. priklauso butas Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovui G. B. – butas Nr. (duomenys neskelbtini), o Atsakovui – butas Nr. (duomenys neskelbtini). Name iš viso yra 16 butų ir 4 komercinės paskirties patalpos. Namas pastatytas XX amžiaus pradžios moderno stiliumi, pagal pradinį planą kiekviename aukšte buvo po du butus ir dvi laiptinės: paradinė – iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės (rytinė) ir pagalbinė laiptinė – iš kiemo pusės (vakarinė). Po Antrojo pasaulinio karo butai Name buvo padalyti į atskirus mažesnius butus, todėl vietoj buto Nr. (duomenys neskelbtini) įrengti du butai – Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas, atlikdamas kapitalinį Buto remontą pagal dar ankstesnio savininko A. J. parengtus dokumentus, įrengė Duris į paradinę (rytinę) laiptinę.
11. Teismas, nustatęs, kad name gyvenamųjų namų bendrija neįsikūrusi, namą administruoja Vilniaus miesto savivaldybės skiriamas administratorius, konstatavo, jog Buto savininkas turėjo gauti Namo butų ir kitų patalpų savininkų balsų daugumą, kad turėtų teisę įrengti duris į rytinę laiptinę. Atsakovas pateikė įrodymus, kad buvęs Buto savininkas A. J., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.85 straipsnio 7 dalimi, iš 20 Namo butų ir kitų patalpų savininkų surinko 11 savininkų parašus, patvirtinančius, kad jie sutinka, jog būtų įrengtos durys į rytinę laiptinę iš Buto. Teismas konstatavo, kad, priešingai nei teigia ieškovai, Namo buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkės M. D. įgaliojimas M. J. suteikia teisę butą valdyti ir juo naudotis, todėl ji turėjo teisę balsuoti dėl leidimo įsirengti duris, nes leidimo davimas susijęs su turima valdymo teise. Teismas konstatavęs, jog rašytinis įrodymas – balsų komisijos skaičiavimo protokolas – yra autentiškas, padarė išvadą, kad Atsakovas tinkamai įgyvendino CK 82 straipsnio 1 dalyje ir 4.83 straipsnio 1 dalyje nustatytas teises.
12. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ginčo statybos darbai nepažeidė statinio saugomų vertybių. Šie darbai atlikti pastate, kurio kai kurie elementai įtraukti į Kultūros vertybių registrą. Kultūros paveldo saugoma vertybė yra ne pati Namo siena, o jo planas, t. y. kapitalinių sienų tinklo išsidėstymas. Prašomas leidimas atlikti kapitalinės statybos darbus nesusijęs su saugomų vertybių pažeidimu, statybos darbai atlikti padarant durų angą kapitalinėje sienoje toje vietoje, kur anksčiau jau buvo durys, bet vėliau jos buvo panaikintos. Statybos darbais nepakeistas pastato tūris, planas, fasado architektūrinis sprendimas, konstrukcijos ir vidaus dekoras. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos tinkamai kontroliavo tvarkomuosius statybos darbus.
13. Teismas ieškovų pateiktus rašytinius įrodymus – inventorinius planus kaip įrodymą atmetė, pažymėdamas, kad jie – labai skirtingų periodų: 1948, 2003, 2015 metų, o tarpiniai lapai, 1970 metų, – be jokios informacijos ir brėžinių. Teismas šiuos įrodymus ir duomenis, kuriais pagrįsta specialisto T. M. išvada, vertino kaip tendencingai parinktą informaciją. Teismas rėmėsi Kultūros paveldo departamento pateiktais rašytiniais įrodymais, pažymėjo, kad jie nenuginčyti, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 197 straipsnio 2 dalimi, laikomi oficialiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Remdamasis R. V. architektūrinių tyrimų aiškinamuoju raštu, kuriame nurodyta, kad Name butai XX amžiaus antroje pusėje buvo skaidomi, plotai perplanuojami, vienur įrengiami, o kitur užmūrijami išėjimai, teismas padarė išvadą, kad ginčo Durų vietoje anksčiau jau yra buvusios durys.
14. Teismas atmetė ieškovų be teismo ir kitų dalyvaujančių asmenų žinios surasto eksperto, suformulavus jam klausimus, parengtą ekspertizės aktą, kaip pateiktą pažeidžiant CPK 212 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 3 straipsnio 4 dalį, pažymėdamas, kad ne teismas skyrė ekspertizę, nesilaikyta nešališkumo principo, įrodymas gautas pažeidžiant procesinius įstatymus. Teismas atmetė kaip neįrodytus ieškovų teiginius, kad, įrengus Duris, padidėja pavojus gaisro atveju ir pavojus gauti traumą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

15. Ieškovai S. B., A. B. ir G. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad durų įrengimui reikėjo gauti ne rytinės laiptinės, bet viso namo butų ir kitų patalpų savininkų balsų daugumą. Nagrinėjamoje byloje būtina atsižvelgti į faktiškai susiklosčiusius bendros nuosavybės teise priklausančių patalpų (laiptinių) naudojimo ir valdymo santykius, t. y. kad rytinės ir vakarinės laiptinių gyventojai naudojosi ir valdė tik vieną iš šių laiptinių. Rytinė laiptinė yra rakinama, raktus turi tik rytinėje laiptinėje esančių butų savininkai, ši laiptinė taip pat yra valoma, už šias paslaugas apmoka tik rytinės laiptinės butų savininkai. Be to, rytinė laiptinė buvo remontuojama išimtinai šios laiptinės gyventojų lėšomis, prie remonto neprisidėjo vakarinės laiptinės gyventojai. Teismas neturėjo jokio pagrindo pripažinti šias aplinkybes neįrodytomis. Atsižvelgiant į laiptinių atskirumą, Durų įrengimui turėjo būti gautas rytinės laiptinės butų savininkų, tame tarpe ieškovų, sutikimai.
2. Teismas sprendime visiškai nepasisakė dėl ieškovų nurodytos ginčo atveju itin aktualios teismų praktikos, pagal kurią ieškovų, kaip asmenų, kurių interesai yra susiję su durų įrengimu, sutikimas buvo būtinas. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog Atsakovas gavo reikiamus sutikimus durų įrengimui, o ginčijamas Rašytinis pritarimas tokių sutikimų pagrindu buvo išduotas teisėtai. Teismas nepasisakė dėl dalies ieškovų nurodytų Rašytinio pritarimo neteisėtumą pagrindžiančių argumentų. Tokiu būdu teismas taip pat pažeidė Civilinio proceso kodekso normas ir tai sudaro savarankišką pagrindą panaikinti sprendimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
3. Teismas nepagrįstai teigė, kad Atsakovas įvykdė 2015 m. balandžio 22 d. Kultūros paveldo departamento Tvarkybos darbų projektavimo sąlygas ir specialiuosius paveldosaugos reikalavimus. Nebuvo atlikti konstrukciniai ir itin svarbūs istoriniai tyrimai, kurių metu turėjo būti surinkta visa išlikusi istorinė medžiaga, iš kurios būtų galima daryti išvadą apie durų ankstesnį egzistavimą. Architektūriniai tyrimai buvo atlikti tik iš Buto vidaus, nors sąlygose ir reikalavimuose buvo reikalaujama tyrimus padaryti ir iš laiptinės. Be to, daliniai architektūriniai tyrimai nebuvo pagrįsti zondažo kortelėmis ir mūro fotofiksacija, kaip to reikalavo sąlygos ir reikalavimai.
4. Teismas nepagrįstai nevertino ieškovų pateiktų brėžinių, kuriuose nėra Buto durų angos iš rytinės laiptinės. Ieškovai po sprendimo priėmimo kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ kuris patvirtino, jog ieškovams buvo pateikti Namo brėžiniai, esantys VĮ „Registrų centras“, išskyrus 2007 m. planą. Šiame plane taip pat nėra Atsakovo Buto durų angos iš rytinės laiptinės. Teismo eksperto T. M. parengta išvada patvirtina, kad K. V. atliktų dalinių architektūrinių tyrimų išvados dėl durų egzistavimo XX a. vidurio antroje pusėje neatitinka istorinių duomenų. Be to, Namo senų gyventojų teigimu jokių kitų įėjimų ar jų pertvarkymų rytinėje laiptinėje nuo 1953 m. nebuvo.
5. Teismas nepasisakė dėl ieškovų nurodytų kitų Rašytinio pritarimo neteisėtumo pagrindų, t.y. kad Projekto brėžinyje nėra nurodyti numatomų įrengti durų matmenys ir apskritai nenurodyti jokie brėžinyje vaizduojamų objektų matmenys, pagal kuriuos būtų galima nustatyti, kokioje konkrečiai rytinės laiptinės sienos vietoje ir kokiu parametru Duris ketinama įrengti. A. J. 2015 m. rugpjūčio 27 d. rašytinio pritarimo išdavimo metu neturėjo statytojo teisės ir minėtas rašytinis pritarimas negalėjo būti jam išduotas. Todėl pagal tokį rašytinį pritarimą Atsakovui negalėjo būti išduotas ginčijamas Rašytinis pritarimas. Tiek ankstesnio buto savininko, tiek ir Atsakovo išduoti įgaliojimai, susiję su Rašytinio pritarimo gavimu, neatitinka įstatymų nustatytos formos reikalavimų, nes yra paprastos rašytinės formos. Projekto rengėjo UAB „Geri projektai“ civilinės atsakomybės draudimas galiojo iki 2015 m. birželio 10 d.
6. Teismas pažeidė CPK normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, įrodymus vertino paviršutiniškai ir neobjektyviai, todėl tai lėmė akivaizdžiai nepagrįstą išvadą, jog liudijimus pasirašę Namo gyventojai atšaukia sutikimus. Iš tikrųjų Namo gyventojai nebalsavo už Durų įrengimą ir net nebuvo apie balsavimą informuoti. Teismas, abejodamas dėl liudijimo, kurį pasirašė J. V. ir A. D., suklastojimo ne tik neskyrė ekspertizės, bet neišreikalavo jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų arba paneigtų tariamą įrodymo suklastojimą. Ieškovai, siekdami paneigti aukščiau nurodytą nepagristą sprendime padarytą išvadą, apeliacinės instancijos teismui teikia namo gyventojų liudijimus, kuriuose parašo tikrumas yra patvirtintas.
7. Teismas Kultūros paveldo departamento atsiliepimą į ieškinį visiškai nepagristai pripažino oficialiu rašytiniu įrodymu, tuo grubiai pažeisdamas CPK normas. Priešingai, nei konstatavo teismas, ieškovai neatliko teismo ekspertizės, bet laikydamiesi teismo ekspertizės įstatymo reikalavimų privačiai kreipėsi į S. Z., kuris yra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, dėl išvados pateikimo. Teismas eksperto S. Z. ekspertizės aktą turėjo vertinti kaip rašytinį įrodymą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
8. Teismas neatsižvelgė į konkrečias ginčo faktines aplinkybes, kurioje vietoje yra įrengtos Durys, į kurią pusę jos atsidaro ir kokią dalį laiptų pločio užtveria jas atidarius. Todėl padarė paviršutinišką išvadą, jog Durų įrengimas prie laiptų neturi įtakos traumoms. T. M. yra į teismo ekspertų sąrašą įrašytas ekspertas, kas patvirtina, jog jis turi specialių žinių ir yra statybų srities specialistas. Nurodytų teiginių įtraukimas į sprendimą duoda pagrindo manyti, kad teismas galimai buvo šališkas.
16. Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes ir į bylą pateiktus įrodymus, todėl jį naikinti nėra jokio teisinio pagrindo. Apeliantų nurodomas Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas yra taikomas bendrijoms, kurios įsteigtos valdyti, naudoti ir prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus ir kurių veiklos nereglamentuoja specialieji, atskiras juridinių asmenų teisines formas nustatantys, įstatymai (1 straipsnio 3 dalis).
2. Name nėra įsikūrusi gyvenamųjų namų bendrija, o namą administruoja Vilniaus miesto savivaldybės skiriamas administratorius. Taigi, apeliantų nurodoma šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostata netaikytina. Priešingai nei teigia apeliantai, teismas į bylą apeliantų pateiktus duomenis iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo ir VĮ „Registrų centras“ atmetė ne todėl, kad juose nėra žymų „kopija tikra“, tačiau dėl to, kad esami duomenys pateikti tendencingai, t.y. „labai skirtingų periodų“, „tarpiniai lapai be jokios informacijos ir brėžinių“. Teismas išsamiai susipažino su pateiktas įrodymais ir visų byloje esančių įrodymų visuma.
17. Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą atsakovas I. V. prašo skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas bylą išnagrinėjo iš esmės, teisingai, tinkamai įvertindamas visus byloje pateiktus įrodymus, padarydamas teisiškai pagrįstas išvadas, todėl nėra jokių pagrindų teismo sprendimo panaikinimui ar pakeitimui. Visus dokumentus, kuriuos apeliantai teikia su apeliaciniu skundu, jie galėjo pateikti pirmos instancijos teismui, kadangi pasirengimas bylai vyko paruošiamųjų dokumentų būdu, o juose kiekviena šalis ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys detaliai išdėstė visus atsikirtimus, kuriais rėmėsi byloje. Ieškovų 2016 m. kovo 10 d. kreipimasis į VĮ „Registrų centras“ yra pavėluotas, o pateiktas planas galėjo ir privalėjo būti pateiktas pirmos instancijos teismui. Naujai pateiktas 2007 m planas neturi jokios teisinės reikšmės, vertinant pirmos instancijos teismo sprendimo pagrįstumą.
2. Teismas visiškai pagrįstai ginčo santykiams netaikė CK 4. 85 straipsnio 3 dalies nuostatų. Name nėra įkurta bendrija, namas administruojamas Vilniaus miesto savivaldybės skiriamo administratoriaus. Nei butų savininkai bendru sutarimu, nei namo administratorius nėra sudaręs atskirų bendro naudojimo objektų, kurie yra naudojami tenkinti ne visų butų savininkų, o tik atitinkamos dalies poreikius, sąrašo. Nesant tokio sąrašo, visi bendro naudojimo objektai valdomi ir tvarkomi butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma pagal CK 4.85 straipsnio 1 dalies nuostatas. Apeliantai nepateikė jokių įrodymų, kad sprendimai ginčo name dėl atskirų bendro naudojimo objektų valdymo ir naudojimo buvo priimami tik tos dalies savininkų balsų dauguma. Ieškovų pozicija dėl teismų praktikos nepaisymo šioje byloje yra visiškai nepagrįsta, kadangi ieškovų nurodyti teismų išaiškinimai šios bylos kontekste negali būti taikomi.
3. Ieškovai klaidingai kvalifikuoja atliktus statybos darbus. Tiek byloje dalyvaujančios kompetentingos institucijos, tiek ir teismas teisingai traktuoja, jog šiuo atveju buvo atliekami tvarkomieji statybos darbai, o ne tvarkomieji paveldosaugos darbai. Priešingai nei teigia apeliantai, pirmos instancijos teismas ne atmetė ir ne atsisakė vertinti ieškovų pateikto ekspertizės akto, o aiškiai ir konkrečiai išdėstė argumentus, dėl kurių aktas neturi ir negali turėti svaresnės įrodomosios vertės, negali būti vertinamas pagal CPK 212 ir 216 straipsnių nuostatas.
4. Apeliantai, teigdami, kad durų įrengimas į bendrą laiptinę, kelia pavojų jiems, kitiems asmenims, pažeidžia gaisrinės saugos pagrindinius reikalavimus, privalėjo tai įrodyti, tačiau to nepadarė. Tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas ir konstatuotų kokius tai formalius pažeidimus, kuriuos galimai padarė pirmos instancijos teismas, tokie formalūs pažeidimai negalėtų būti pagrindas naikinti ar keisti iš esmės teisingą ir pagrįstą sprendimą.
18. Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyrius prašo apeliacinio skundo reikalavimų dalį dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 23 d. sprendimą, kitoje dalyje dėl apeliacinio skundo motyvų ir reikalavimų prašo spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, jog laikosi pozicijos, išdėstytos atsiliepime, kad ekspertizė atitinka jai keliamus reikalavimus.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

19. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovų reikalavimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015 m. rugsėjo 17 d. Rašytinio pritarimo pripažinimo negaliojančio ir įpareigojimo Atsakovą savo lėšomis pašalinti neteisėtos statybos padarinius – užmūryti į Namo rytinę laiptinę įrengtas Duris, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

Dėl kasacinės instancijos teismo išaiškinimų

20. Nagrinėjamoje byloje Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 9 d. nutartimi buvo palikęs skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 23 d. sprendimą nepakeistą. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-482-1075/2017 panaikino Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Pagal CPK 362 straipsnio 2 dalį kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą.
21. Kasacinis teismas išaiškino, jog Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalies 4 punktas turi būti aiškinamas taip, kad rašytiniam pritarimui gauti statinio projektą pateikiamas toks statinio bendraturčių sutikimas, kaip jį reglamentuoja CK ketvirtosios knygos normos. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų teises ir pareigas apibrėžia CK 4.72–4.85 straipsniai. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrąja daline nuosavybe, ir šios nuosavybės teisės įgyvendinimą detalizuoja CK 4.82–4.85 straipsnių normos.
22. Ginčo situacija apima sprendimą sienoje, priklausančioje bendrosios dalinės nuosavybės teise, įrengti naujas duris (atitinkamai iškertant ertmę ir įstatant naujas duris), tačiau pačios sienos nenaikinant, neperstatant ar pan. Nors tokie veiksmai ir turi tam tikrų disponavimu daiktu požymių (sprendimu darant tam tikrą įtaką jo ekonominei būklei), tačiau kasacinis teismas padarė išvadą, kad jie yra nepakankami siekiant tokius veiksmus kvalifikuoti kaip disponavimo teisę apimančius veiksmus, nes šiais veiksmais nėra sprendžiamas daikto teisinis likimas, jo teisinė padėtis. Tokie veiksmai, kai yra priimamas sprendimas dėl naujų durų įrengimo sienoje, priklausančioje bendrosios dalinės nuosavybės teise, ir tuo labiau kapitalinis remontas per se (pats savaime), nepriskirtini teisei disponuoti daiktu. Todėl šioje ginčo situacijoje nėra pagrindo taikyti CK 4.75 straipsnį. 
23. CK 4.85 straipsnio 3 dalis nustato paprastesnę bendraturčių sprendimų priėmimo formą, kai galima priimti sprendimus dėl atskirų bendrojo naudojimo objektų – atitinkamos dalies butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. Sprendimų dėl atskirų bendrojo naudojimo objektų priėmimui atitinkamos dalies butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma realizuoti teisinę reikšmę turi bendrojo naudojimo objektų, kurie naudojami tenkinti ne viso gyvenamojo namo, o tik atskiroje jo dalyje esančių butų ir kitų patalpų savininkų poreikius, aprašas. Tokiame bendrojo naudojimo objektų apraše įvertinus bendrojo naudojimo objektų funkcionalumą, atskirumą ir pan., iš anksto nustatoma tokių objektų valdymo ir naudojimosi jais tvarka ir sąlygos, kurios turi būti žinomos ir suprantamos bendrojo naudojimo objektų bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79-378/2016). Nagrinėjamos bylos atveju toks aprašas nebuvo patvirtintas. Todėl nėra pagrindo taikyti CK 4.85 straipsnio 3 dalį.
24. Cituojama kasacinio teismo nutartimi buvo išspręsti šie ieškovų apeliaciniame skunde keliami klausimai: 1) Atsakovo sprendimui Namo sienoje, priklausančioje bendrosios dalinės nuosavybės teise, reikalingas ne visų namo butų savininkų pritarimas, o tik jų daugumos; 2) reikalavimas gauti tik rytinėje laiptinėje butus turinčių savininkų daugumos pritarimą nagrinėjamoje byloje nėra taikomas. Tačiau kasacinis teismas pažymėjo, jog ginčo situacijoje butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas buvo priimamas nesušaukus susirinkimo, bet taikant kitą sprendimo priėmimo būdą – balsavimą raštu. Butų ir kitų patalpų savininkų sprendimų priėmimo tvarką nesušaukus susirinkimo, t. y. balsavimo raštu tvarką, detalizuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. kovo 24 d. įsakymas Nr. D1-251 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 22 d. įsakymas Nr. D1-961 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimų šaukimo, darbotvarkės ir priimtų sprendimų skelbimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
25. CK 4.85 straipsnio 1–7 dalyse ir minėtuose įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta teisės normų visuma užtikrina butų ir kitų patalpų savininkų teises, kai yra priimami butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai pagal CK 4.85 straipsnį. Esminiai šiose normose įtvirtinti butų ir kitų patalpų savininkų sprendimų priėmimo  reikalavimai yra susiję su sprendimų priėmimo iniciatyvos teisės, pareigos pateikti bendraturčiams atitinkamą informaciją (įskaitant informacijos apie balsavimą suteikimą, balsavimo biuletenių įteikimą, viešo protokolo paskelbimą ir kt.), kvorumo ir sprendimui priimti reikalingos daugumos reguliavimu. Šių reikalavimų įgyvendinimas yra itin reikšminga bendraturčių teisių priimant sprendimus dėl bendrosios dalinės nuosavybės užtikrinimo garantija atsižvelgiant į tai, kad CK 4.85 straipsnis, nustatydamas paprastesnę bendraturčių sprendimų priėmimo tvarką, įtvirtina išimtį iš bendrosios CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatytos bendraturčių sprendimų priėmimo taisyklės, maksimaliai užtikrinančios įstatymo garantuotą savininko teisių apsaugą. Tik tinkamu teisės aktais reglamentuotos pareigos bendraturčiams suteikti reikiamą informaciją realizavimu bus užtikrintas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principų įgyvendinimas. Reikalavimas bendraturčiams suteikti visą reikiamą informaciją bendraturčių sprendimų priėmimo procese užtikrina, kad bendraturčiai, gavę visą reikiamą informaciją, galėtų ne tik priimti sprendimus turėdami visą sprendimui priimti reikšmingą informaciją, bet ir turėtų galimybę esant poreikiui tinkamai ir laiku apginti savo teises, įskaitant ir kitų bendraturčių sprendimų priėmimo inicijavimą ir pan. Kasacinis teismas pripažino, jog šie reikalavimai yra imperatyvaus pobūdžio.
26. CK 4.85 straipsnio 9 dalis, reglamentuodama butų ir kitų patalpų savininkų sprendimų apskundimą, nedetalizuoja tokių sprendimų teisinės prigimties ir jų apskundimo (pripažinimo negaliojančiais) teisinių pagrindų. Butų ir kitų patalpų savininkų sprendimų priėmimo institutas savo prigimtimi bei sprendimų priėmimo tvarkos reguliavimu yra artimiausias juridinių asmenų organų sprendimų institutui. Tokią nuomonę suponuoja ir Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 12 straipsnyje nustatytas reguliavimas, nustatantis, kad tam tikrais atvejais, kai sprendimai turi būti priimami visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimo, šių sprendimų priėmimui yra taikomos šio įstatymo 11 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios daugiabučio namo bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimų priėmimą. Šiuo atveju įstatymas įtvirtina, kad visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimo šaukimui ir sprendimų priėmimui mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikomos šio įstatymo 11 straipsnio nuostatos. Todėl butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai gali būti pripažinti negaliojančiais remiantis mutatis mutandis CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytais pagrindais, t. y. šie sprendimai gali būti pripažinti negaliojančiais, jei jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms arba protingumo ir sąžiningumo principams.
27. Kasacinio teismo vertinimu, vien formalūs teisės aktų, reglamentuojančių butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo priėmimo tvarką, reikalavimų pažeidimai negali būti pagrindas pripažinti butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus negaliojančiais, tačiau tokie pažeidimai, kurie paneigia bendraturčio teisę gauti informaciją ir priimti sprendimą gautos informacijos pagrindu, negali būti laikomi formaliais reikalavimų pažeidimais. Ieškovai, be kita ko, nurodė, kad jie nebuvo informuoti apie 2015 m. kovo 17 d. įvykusį balsų skaičiavimą, taip pat apie balsavimą raštu, jiems nebuvo pateiktas susipažinti balsų skaičiavimo protokolas ar rengiamas kapitalinio remonto projektas. Šie reikalavimai yra imperatyvūs, todėl teismas ex officio turėjo spręsti klausimą dėl bendraturčių balsavimo raštu atitikties imperatyviosioms įstatymų normoms. Tuo tarpu nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai aplinkybių, susijusių su sprendimų priėmimo iniciatyvos teise, pareiga pateikti bendraturčiams atitinkamą informaciją, neanalizavo.
28. Kasacinis teismas taip pat nustatė, jog apeliacinės instancijos teismas be pagrindo atmetė ir nevertino specialisto S. Z. išvados, taip pažeisdamas CPK 331 straipsnio 4 dalies reikalavimus ir įrodymų vertinimo taisykles, nes ieškovų pateiktos specialisto S. Z. išvados vertinimas gali turėti reikšmės teisingam klausimo dėl durų įrengimo atitikties gaisrinės saugos reikalavimams išsprendimui. Kasacinis teismas sutiko su ieškovų argumentais, jog apeliacinės instancijos teismas R. V. išvadą nepagrįstai priskyrė  oficialiam dokumentui ir suteikė jam didesnę įrodomąją galią, be to, nepagrįstai atmetė ieškovų pateiktas T. M. ir S. Z. išvadas kaip įrodymus. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos darbuotojų išvados, pateiktos šio departamento atsiliepime ir paveldosaugos (specialioji) ekspertizė  negali būti pripažinti oficialiu (prima facie) įrodymu. Kultūros paveldo departamentas šioje byloje yra dalyvaujantis asmuo ir jo darbuotojų paaiškinimai turi būti vertinami visų įrodymų kontekste.
29. Atsižvelgiant į apžvelgtus kasacinio teismo išaiškinimus ir išvadas, nagrinėjamoje byloje bus vertinamos aplinkybės, susijusios su Namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu tinkamos tvarkos užtikrinimu, taip pat iš naujo tiriamos ir vertinamos aplinkybės, susijusios su gaisrinės saugos ir paveldosaugos reikalavimų pažeidimu.

Dėl daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų vykusio balsavimo raštu vertinimo

30. Vienas iš pagrindinių ieškovų argumentų, kuriuo ginčijamas Rašytinio pritarimo išdavimo ir Durų įrengimo teisėtumas, yra aplinkybė, jog jie nebuvo informuoti apie balsavimą raštu, taip pat jiems ir kitiems bendraturčiams nebuvo tinkamai atskleistas atliekamo kapitalinio remonto turinys, tai yra nepateikti atliktinų darbų projektai ir brėžiniai. Šią aplinkybę ieškovai grindžia faktais, jog jų atstovė 2015 m. spalio 2 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl leidimo susipažinti su statybą leidžiančiu dokumentu, pagal kurį buvo leista įrengti Duris (el. b. 1t., l. 20), taip pat dalies gyventojų (J. V., A. D., A. G., J. Ž., A. V.) rašytiniais liudijimais, jog jiems nebuvo nei asmeniškai, nei į pašto dėžutes pateikti balsavimo biuleteniai dėl Durų perkėlimo, jie nebuvo informuoti apie statybos leidimus ir kitus dokumentus, leidžiančius vykdyti durų perkėlimą (el.b. 2 t., l. 13-14).
31. Nagrinėjamoje byloje yra pateiktas Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos 2015 m. kovo 17 d. protokolas, kuriame nurodyta, jog Buto savininkas organizavo balsavimą, buvo svarstomas klausimas dėl daugiabučio gyvenamojo namo Bute atliekamo kapitalinio remonto (buto pagrindinių įėjimo durų perkėlimo iš kiemo laiptinės į pagrindinę), balsų skaičiavimo komisiją sudarė pirmininkas A. J., M. J., G. I., buvo įteikta (išsiųsta) 20 biuletenių, gauta 11 biuletenių, balsavimu pritarė 11, nepritarė 9 butų savininkai (el.b. 1 t., l. 109-110). Byloje taip pat pateikti 11 balsavimo biuletenių, kuriais buvo pritarta Durų perkėlimui. Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu biuletenyje nurodyta, jog svarstomas klausimas: ar sutinkama leisti Butui atlikti kapitalinio remonto darbus (buto pagrindinio įėjimo duris perkelti iš šalutinės laiptinės į pagrindinę?) (el.b. 1 t. l. 111-121).
32. Tiek Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos 2015 m. kovo 17 d. protokolas, tiek pačių balsavimo raštu biuletenių formos atitinka Aplinkos ministro 2011 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. D1-251 patvirtintos Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos apraše pateiktas formas. Tačiau byloje nėra duomenų, jog pagal šio aprašo 3.2.1. ir 3.2.4. punktų reikalavimus būtų sudarytas balsavimo biuletenių išdavimo lapas ar surašytas aktas apie balsavimo biuletenių įteikimą. Taip pat nėra duomenų, ar buvo laikomasi aprašo 3.13 punkte nustatytos protokolo kopijos viešo paskelbimo tvarkos. Balsavimo raštu biuleteniuose nebuvo nurodyta, kaip būtų galima susipažinti su papildoma informacija, nenurodyta, iki kada biuletenis turi būti grąžintas balsavimo organizatoriui. Pažymėtina, jog buvo gauta tik 11 balsavimo biuletenių, kuriuose buvo nurodytas pritarimas Durų perkėlimui. Tuo tarpu nei vieno biuletenio su nesutikimu nebuvo gauta. Nurodytų aplinkybių nesiaiškino pirmos instancijos teismas.
33. Pažymėtina, jog ieškovai 2018 m. balandžio 11 d. teikė teismui prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, kadangi posėdžio metu būtų galima išsiaiškinti ar Atsakovas prieštarauja J. V. ir A. D. liudijimams, tuo tarpu Atsakovas 2018 m. balandžio 27 d. nesutiko su žodiniu bylos nagrinėjimu, taip pat pripažino, jog butą įsigijo tik 2015 m. balandžio 29 d., todėl jam sunku teikti kokius nors įrodymus ar paaiškinimus, kaip vyko ankstesnio savininko organizuotas balsavimas. Sutiktina, jog nutarties 31-32 punktuose aptartos aplinkybės bei įrodymai, patvirtina, kad balsavimą raštu organizavo ankstesnis Buto savininkas A. J..
34. Pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, skyrė tik vieną teismo posėdį, kiurio metu pasisakė tik bylos šalys ar jų atstovai. Teismas neanalizavo tinkamos balsavimo raštu procedūros organizavimo aplinkybių, nekvietė liudytojais į bylą nei ankstesnio Buto savininko, nei kitų balsavime dalyvavusių bei nedalyvavusių namo butų savininkų, kurie galėtų teikti parodymus, ar jiems buvo įteikti balsavimo biuleteniai, ar tinkamai buvo jiems suteikta informacija apie planuojamo Durų perkėlimo galutinį vizualinį projektą. Todėl pripažintina, jog sprendžiant šį klausimą nebuvo atskleista bylos esmė.
35. Dėl atliktų kapitalinio remonto darbų atitikimo kultūros paveldo apsaugą ir gaisrinę saugą reglamentuojantiems teisės aktams
36. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog Namas yra įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą pagal Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2010 m. birželio 23 d. aktą Nr. KPD-RM-1440 (el.b. 1 t., l. 10). Kultūros vertybių registre tarp nurodomų Namo vertingųjų savybių yra minima funkcinė įranga – vakariniai ir rytiniai vidaus laiptai su metaliniais turėklais ir mediniais porankiais, laiptinių vidaus medinės įsprūdinės dvivėrės ir vienvėrės durys (daugelis durų pakeistos, būklė patenkinama), vidaus dekoras – rytinės laiptinės I ir IV aukšto profiliuoti karnizai, grindų, laiptų pakopų danga ar dangos medžiaga – rytinės laiptinės profiliuoti teraco laiptai ir kelių spalvų metlacho plytelių geometriniu ornamentu dekoruotos laiptinės aikštelės (el. b. 1 t., l. 11-12). Taigi tarp vertingųjų namo savybių patenka nemaža dalis rytinės laiptinės detalių, todėl ypatingai svarbu, kaip naujai įrengiami elementai dera prie šių detalių, ar nepažeidžia bendros jų kuriamos harmonijos ar estetinio vaizdo.
37. Durų įrengimo darbai yra baigti, nuotraukose matoma, jog dalis Durų varčios patenka ant pirmos ir antros laiptų pakopos (el.b., 1 t., l. 18-19). Nagrinėjamoje byloje pagrindinis ginčas kilo dėl jau įrengtų Durų padėties ir vaizdo. Nors byloje trečiuoju asmeniu dalyvaujantis Kultūros paveldo departamentas nesutiko su ieškiniu bei su apeliaciniu skundu, teigdamas, jog Atsakovo atlikti kapitalinio remonto darbai nepažeidžia nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą reglamentuojančių teisės aktų, tačiau specialistas T. M. nurodė, jog pagal 1948, 1989, 2000 ir 2003 m. atliktus kadastrinius 4 aukšto laiptinės matavimų planus Butas neturėjo įėjimo į pagrindinę laiptinę, vizualiai Buto Durų vieta išsiskiria, nėra būdinga pagrindinės laiptinės bendram vaizdui, pačių Durų vaizdas nėra tapatus šios laiptinės bendram durų vaizdui, dalis durų varčios sumontuota virš betoninių laiptų pakopos (apie 35 cm), o kita dalis (apie 10 cm) išsikiša už pakopos, elektros skydinė yra taip arti durų apvado, kad jis nugremžtas, siekiant jį įsprausti, buto Durų lokacija neatitinka durims skirtos vietos sienoje lokacijos: iš vienos pusės per arti laiptų pakopos, iš kitos pusės – elektros skydinės (el.b. 2 t. l. 30-40).
38. Nagrinėjamoje byloje taip pat yra pateikta S. Z. 2016 m. sausio 25 d. išvada, kurioje nurodyta, jog tvarkybos darbų projektavimo sąlygų 2015 m. balandžio 22 d. reikalavimai bei specialieji paveldosaugos reikalavimai visa apimtimi nebuvo įvykdyti, nes nėra atlikti pilni architektūriniai tyrimai – zondažo (atodangos) kortelėmis, konstrukciniai ir istoriniai tyrimai, mūro fotofiksacija, Durys pažeidžia STR 2.01.01 (4):2008 „Esminis statinio reikalavimas „Naudojimo sauga“ (t.y. nelaimingų atsitikimų rizikos, tokių kaip: paslydimo, kritimo, susidūrimo, smūgio ir pan.), bei STR 2.01.01 (2): 1999 „Esminiai statinio reikalavimai „Gaisrinė sauga“ reikalavimas (t.y. kilus gaisrui, padidėja ugnies bei dūmų plitimas pastate, bei apsunkina žmonių evakavimą iš namo ketvirto aukšto), o taip pat pažeidžia trečiųjų asmenų interesus  (el. b. 2 t., l. 119-138).
39. Atsakovas 2018 m. balandžio 27 d. apeliacinės instancijos teismui papildomai pateikė eksperto D. K. 2018 m. kovo 22 d. vertinimo aktą, kuriame nurodyta, jog sumontuotos Durys atitinka teisės aktų reikalavimus ir gali būti eksploatuojamos (el. b. 4 t., l. 57-65). Taigi byloje yra keletas vienas kitam prieštaraujančių duomenų apie įrengtų Durų galimą (ne)atitikimą paveldosaugos bei gaisrinės saugos reikalavimams. Todėl pripažintina, jog ieškovų 2018 m. balandžio 30 d. pateiktas prašymas dėl ekspertizės byloje skyrimo yra pagrįstas ir svarstytinas. Tačiau, atsižvelgiant į nutarties 34 punkte konstatuotą aplinkybę, jog pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir nevertino didžiosios dalies teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių, pripažintina, jog byla turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, todėl apeliacinės instancijos teisme ekspertizės skyrimo klausimas nesvarstytinas, o byla grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Taip pat pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į galimą įrengtų Durų daromą žalą bendram kultūros paveldo objekto estetiniam vaizdui, name esančių butų vertei ar jų savininkų saugumui, yra spręstina dėl namo butų ir kitų patalpų savininkų traukimo į bylą trečiaisiais asmenimis.
40. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes – jei byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, kad būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme, o tai sudaro pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės tirti ir vertinti tai, ko neišnagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Priešingu atveju būtų pažeista bylos šalių teisė pasinaudoti pirmąja teismine instancija.
41. Nusprendus, kad yra pagrindas skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo, dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų nepasisakoma.
42. Grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliekamas spręsti bylą nagrinėsiančiam pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).

              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a:

         Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 23 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėjai                                                                         Laima Gerasičkinienė

                                                                         Asta Radzevičienė                                                                                   

                                                                         Alma Urbanavičienė