Civilinė byla Nr. e2A-2006-852/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24312-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.13; 3.2.6.1

(S)

 

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. spalio 31 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Lysionok, Ramunės Mikonienės ir Andriaus Veriko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. A. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Travel Union apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo T. A. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Travel Union dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, kompensacijos, neturtinės žalos atlyginimo, priemokos už papildomą darbą sumokėjimo, trečiasis asmuo – Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.        Ginčo esmė

 

1.       Ieškovas T. A. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo teismo prašė: 1) pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo pagal Darbo kodekso 59 straipsnį neteisėtu; 2) pripažinti, kad darbo sutartis tarp ieškovo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) Travel Union nutraukta nuo teismo sprendimo dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu įsiteisėjimo dienos; 3) priteisti ieškovui iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo neteisėto atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus; 4) priteisti ieškovui iš atsakovės 8 553,33 Eur kompensaciją (lygią vienam vidutiniam darbo užmokesčiui); 5) priteisti ieškovui 100 Eur dydžio neturtinę žalą dėl neteisėto atleidimo; 6) priteisti ieškovui priemoką (ne mažesnę kaip 20 proc. nuo ieškovo mėnesinio darbo užmokesčio) už papildomą darbą už 2022 m. gegužės ir birželio mėnesius (Darbo kodekso 35 straipsnis); 7) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas nurodė, kad atsakovė nepagrįstai 2022 m. liepos 11 d. nutraukė su ieškovu darbo sutartį pagal Darbo kodekso 59 straipsnio 1 dalį, nes ieškovui buvo taikoma Darbo kodekso 59 straipsnio 2 dalyje nustatyta apsauga. Ieškovas 2022 m. birželio 30 d. Lietuvos bankui ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos pateikė informaciją apie atsakovės pažeidimą Pranešėjų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka ir jam 2022 m. liepos 7 d. buvo suteiktas Pranešėjo statusas. Ieškovas patyrė neturtinę žalą dėl atleidimo, kai darbo pasitarimuose jis buvo pristatytas kaip nekompetentingas ir todėl neva su juo reikėjo nutraukti darbo sutartį, tačiau jis darbą atliko gerai, visus darbo metus buvo skatinamas, gerai vertinamas. Be to, atsakovė nepagrįstai atsisakė sumokėti jam už papildomą darbą 2022 m. gegužės–birželio mėnesiais, nors šalys susitarė dėl papildomo darbo ir jo apmokėjimo – 1 999,88 Eur (atskaičius mokesčius) per mėnesį (kas sudaro 20 proc. ieškovo darbo užmokesčio). Už balandžio mėnesį ieškovas mokėjimą gavo, o už gegužę ir birželį – negavo.

3.       Darbdavys, atsakovė UAB Travel Union atsiliepime į ieškinį ir papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Pažymėjo, kad ieškovas buvo atleistas pagrįstai, nes atsakovė nebematė galimybių tęsti darbo santykių, ieškovas neprisidėjo prie sėkmingos atsakovės veiklos, savo elgesiu ir požiūriu ją trikdė. Ieškovui buvo tinkamai įteiktas įspėjimas apie Darbo sutarties nutraukimą nuo 2022 m. liepos 11 d. dėl bendradarbiavimo, komandinio darbo trūkumų bei pasitikėjimo kaip vadovaujančiu darbuotoju praradimo, vadovaujantis Darbo kodekso 59 straipsnio 1 dalimi. Dėl ieškovo elgesio buvo nuolat gaunama nusiskundimų ir iš kitų darbuotojų. Kolegos, ypač moterys, skundėsi, kad ieškovas bendraudavo netinkamai, nepagarbiai, nekorektiškai, konfliktiškai, iš jo pusės buvo jaučiamas nuolatinis priešiškumas, bendravimas su juo būdavo nerezultatyvus, keldavo nuolatinę neigiamą psichologinę įtampą (kalbėjimas pakeltu balsu, kaltinimai nekompetencija ir pan.). Ieškovas taip pat nuolat konfrontavo su vadovu, o 2022 m. gegužės 31 d. 19:34 val. patvirtino finansinę operaciją, susijusią su savimi. Todėl pasitikėjimas ieškovu buvo prarastas.

4.       Nurodė, kad sprendimas atleisti ieškovą iš darbo niekaip nesusijęs su jam suteiktu Pranešėjo statusu, nes atsakovės valia atleisti iš darbo ieškovą susiformavo daug anksčiau, nei ieškovas pateikė pranešimą apie galimus pažeidimus. Taip pat ieškovas neįrodė, kad patyrė neturtinę žalą, atsakovė nemenkino ieškovo reputacijos ir nežemino jo orumo.

5.       Atsakovė nesutiko, kad ieškovui buvo pavesta dirbti viršvalandžius. Nurodė, kad Darbo sutarties su ieškovu 1.5 punkte įtvirtinta, jog darbuotojas sutinka, kad būtų skiriamas laikinai pavaduoti kitus bendrovės darbuotojus be papildomo atlygio, nebent šalys atskiru susitarimu susitartų kitaip. Nagrinėjamu atveju jokių susitarimų tarp šalių dėl papildomo atlygio nebuvo. 2022 m. birželio 29 d. 16:00 val. įvykusio valdybos narių pasitarimo metu buvo aptartas bendrovės vadovo priimtas sprendimas atleisti ieškovą iš darbo. Galutinio atsiskaitymo suma (36 983,98 Eur) buvo išmokėta trimis pavedimais: 2022 m. liepos 11 d. (du pavedimai) ir 2022 m. rugpjūčio 3 d. Dėl padidėjusio darbų masto, ieškovo pradiniame ieškinyje vadinamo viršvalandžiais, nebuvo faktiškai dirbama po reguliarių darbo valandų, ką įrodo ir į 2023 m. vasario 20 d. bylą pateiktas Microsoft Outlook laiškų sąrašas. Po darbo valandų ieškovas išsiuntė vos kelis laiškus. Ieškovo pakeistas reikalavimas (t. y. kai vietoje reikalavimo atsiskaityti už viršvalandinį darbą, ieškovas pateikė reikalavimą priteisti papildomą užmokestį už papildomą darbą (20 proc. mėnesinio atlyginimo)) yra nepagrįstas. Ieškovas tik formaliai ėjo papildomas pareigas. Palyginimui atsakovė pateikė duomenis apie atliktas užduotis per 6 mėn. laikotarpį – R. S. 2021 m. II pusmetis, o ieškovo – 2022 m. I pusmetis. Palyginimo duomenimis, R. S. (buvęs (duomenys neskelbtini) skyriaus vadovas) per 6 mėn. atliko 834 operacijas, o ieškovas, pavaduodamas (duomenys neskelbtini) skyriaus vadovą per tokį patį laikotarpį – tik 4 operacijas, iš kurių viena – savo paties operacijos patvirtinimas vakare 19:34 val. pažeidžiant Bendrovės vidaus teisės aktus ir atsakomybės atskyrimo principus. Naujas (duomenys neskelbtini) skyriaus vadovas, kuris buvo į pareigas paskirtas po ieškovo atleidimo, 2022 m. IV ketvirtį atliko 368 operacijas, o 2023 m. I ketvirtį – 692 operacijas. Ieškovas 2022 m. 6 mėnesių laikotarpį parengė ir pateikė stebėtojų tarybai patvirtinti tik vieną dokumentą – rizikos žemėlapį. Toks vangus darbo pareigų atlikimas patvirtina, kad nėra pagrindo mokėti už papildomą darbą. O nuo 2022 m. birželio 8 d. kitam asmeniui – S. P. buvo priskirtos šios pareigos, dėl ko ieškovas birželio mėnesį tokių papildomų pareigų faktiškai neatliko.

6.       Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra (toliau – Generalinė prokuratūra) atsiliepime nurodė, kad ieškovas pranešėju pripažintas 2022 m. liepos 7 d. pagal 2022 m. liepos 4 d. iš Lietuvos banko gautą pranešimą. 2022 m. liepos 14 d. iš ieškovo buvo gautas pranešimas dėl galimai jam taikomų neigiamų poveikio priemonių, todėl 2022 m. liepos 15 d. raštu Generalinė prokuratūra informavo atsakovę apie ieškovui suteiktą pranešėjo statusą. Papildomai paaiškino, kad negali atskleisti ieškovo pranešimo turinio, nes tuo nebūtų užtikrintas pranešėjo pranešimo konfidencialumas, taip pat, kad atsakomybės taikymo klausimas pagal Administracinių nusižengimų kodekso 5551 straipsnio nuostatas nebuvo sprendžiamas.

7.       Lietuvos bankas informavo, kad ieškovas 2022 m. birželio 30 d. kreipėsi į Lietuvos banką su pranešimu. Generalinė prokuratūra 2022 m. liepos 7 d. priėmė sprendimą Nr. BV-66 pripažinti ieškovą pranešėju, kuriam taikoma Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatyme nustatyta apsauga. Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros komitetas 2023 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. V 2023/(1.160.E-9004)-441-12 „Dėl 2023 m. finansų rinkos dalyvių patikrinimo plano patvirtinimo“ patvirtino 2023 metų finansų rinkos dalyvių patikrinimų planą, kuriame numatytas UAB Travel Union tikslinis patikrinimas, tikrinamos sritys – atskiri veiklos valdymo, riziką ribojančių reikalavimų ir pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos klausimai, suplanuota patikrinimo pradžia – 2023 m. I ketv., pabaiga – 2023 m. II ketv.

8.       Bylą nagrinėjant iš esmės ieškovas papildomai paaiškino, kad jį (duomenys neskelbtini) vadovu patvirtino Lietuvos bankas, todėl jis turėjo didelį nepriklausomumo laipsnį. Savo darbą jis atliko gerai, jokių priekaištų iš darbdavio pusės nebuvo. Dėl didelio darbo krūvio tekdavo dirbti iki 7–8 val. vakaro. Buvo kelios rizikingos operacijos, kurias praleido pats atsakovės vadovas, be jo sutikimo, todėl apie jas pranešė Lietuvos bankui ir dėl to buvo pripažintas pranešėju. Po to, kai jis informavo, kad praneš Lietuvos bankui apie neteisėtai praleistas operacijas, jam 2022 m. birželio 30 d. buvo užblokuota prieiga prie darbo el. pašto ir jis gavo pranešimą, kad 2022 m. liepos 11 d. yra atleidžiamas iš darbo. Ieškovas darydavo darbo susirašinėjimų MS Teams platformoje kopijas, nes įtarė, kad ateityje gali kilti jo atsakomybės klausimų. Balandžio mėnesį su atsakove buvo tariamasi, kad jam bus mokama pagal papildomai dirbtą valandų skaičių, balandį papildomai dirbo 70 val., gegužę – 60 val. Atsakovės vadovas ir valdybos nariai kartais siūlydavo priimti gerosios praktikos ar teisės aktų neatitinkančius sprendimus, tačiau jis siūlymais nesivadovavo.

9.       Teismo posėdžių metu atsakovės direktorius R. K. paaiškino, kad turi daugiau kaip 22 metus patirties įvairiose finansų įstaigose, tarp jų ir Europos Sąjungos valstybių narių, todėl žino ir Europos Sąjungos finansų įstaigų veiklos standartus. Jis ieškovą įdarbino 2020 m. vasario mėnesį (duomenys neskelbtini) vadovu. 2020 m. ieškovas neturėjo daug darbo, rengdavo nesudėtingus dokumentus, tačiau ir jie nebuvo geros kokybės. Pirmasis konfliktas su ieškovu buvo 2021 m. pavasarį, kai dėl ieškovo neprofesionalaus elgesio nebuvo pasirašyta keletas marketingo sutarčių. Jam tapo žinoma, kad ieškovas keldavo balsą prieš V. N.. Todėl 2021 m. gegužę įmonės valdyboje buvo kalbėta apie galimą ieškovo atleidimą. Dėl ieškovo netinkamo elgesio su juo kalbėdavosi, ieškojo kompromisų, motyvavo keldami atlyginimą ir perduodami įmonės akcijų. Antrasis konfliktas su ieškovu įvyko 2021 m. spalį, tada vertino, kiek kainuotų ieškovą atleisti, tačiau apskaičiavus išeitinės išmokos mokėjimo sąlygas, priėjo išvados, kad būtų per brangu. Galiausiai ieškovui 2022 m. I pusmetį neįgyvendinus audito rekomendacijų, įvertinus netinkamą ieškovo elgesį, 2022 m. birželio 29 d. nusprendė jį atleisti išmokant šešių mėnesių išeitinę išmoką. Sprendimui jokios įtakos neturėjo ieškovo 2022 m. birželio 30 d. pranešimas. Pasitarimo įstaigoje metu (2022 m. birželio 30 d.) jis nežemino ieškovo, o tik teigė, kad galimai ieškovas turi laikinų sveikatos ir kitų problemų, todėl jo elgesys nėra priimtinas įmonei. Sprendimą atleisti ieškovą pasirašė 2022 m. birželio 30 d. ir apie tai informavo ieškovą, tačiau nuo sprendimo momento neleido jam prisijungti prie darbo sistemų, kad nepadarytų įmonei žalos, tokia yra finansų įstaigų praktika priėmus sprendimą atleisti darbuotoją.

10.       Atsakovės vadovas, pasisakydamas apie susitarimą dėl papildomo darbo, nurodė, kad 2022 m. balandžio mėnesį su ieškovu susitarė, kad jis papildomai atliks (duomenys neskelbtini) funkcijas ir už tai jam bus sumokėta pagal ieškovo dirbtas papildomas darbo valandas. Ieškovas 2022 m. balandį dirbo 70 valandų ir jam už tai buvo sumokėta. Už gegužę ir birželį, kadangi ieškovas realiai nedirbo viršvalandžių, jam ir nebuvo mokama, be to (duomenys neskelbtini) funkcijas nuo 2022 m. birželio 8 d. pradėjo eiti kitas darbuotojas.

11.       Liudytoja apklausta L. L. paaiškino, kad ji nuo 2021 m. balandžio mėnesio dirba pas atsakovę klientų aptarnavimo skyriaus vadove. Nurodė, kad su ieškovu dažniausiai buvo sunku bendrauti, jis prašydavo įvairios informacijos, tačiau detaliau neaiškindavo prašymo turinio, atsisakydavo paaiškinti, kartais keldavo balsą, reikšdavo nepasitenkinimą, taip pat buvo ir prašymų teikti jam informaciją, kuri jam realiai nebuvo reikalinga, tą patvirtino įmonės vadovas.

12.       Liudytoja apklausta V. N. paaiškino, kad ji pas atsakovę nuo 2019 m. birželio dirba marketingo vadove, su ieškovu teko bendrauti nuo jo priėmimo į darbą dienos. Nurodė, kad ieškovas buvo konfliktiškas, keldavo balsą, nuolat rodydavo nepasitenkinimą, yra buvę atvejų, kai ji liko kalta, kad ieškovui nesisekė atlikti pristatymo Lietuvos bankui. Nepagrįstai reikalavo, kad ji savo visas el. pašto laiškų kopijas pridėtų jam. Taip pat buvo atvejis, kai nebuvo pasirašyta marketingo sutartis, dėl to, kad ieškovas nepagarbiai bendravo su potencialia marketingo sutarties šalimi. Ji stengėsi palaikyti gerus santykius su ieškovu. T. N. yra jos sutuoktinis.

13.       Liudytojas J. Č. paaiškino, kad jis dirba pas atsakovę finansų vadovu, o nuo 2022 m. kovo mėnesio – yra valdybos narys. Nurodė, kad ieškovo santykiai su kolegomis buvo įtempti, dažnai konfliktiški. Taip pat netenkino ir ieškovo darbo kokybė, nes jis neįgyvendino audito rekomendacijų 2022 m. I pusmetį, o tai nulėmė, kad atsakovė tris, keturis mėnesius vėlavo išleisti Viza korteles. 2022 m. birželio 29 d. 16:00 valandą valdybos narių posėdyje įmonės vadovas pristatė klausimą dėl ieškovo atleidimo, tam buvo pritarta. Jis tos pačios dienos vakare parengė įsakymo projektą dėl ieškovo atleidimo, šis įsakymas pasirašymui įmonės vadovui buvo pateiktas 2022 m. birželio 30 d. ryte.

14.       Liudytoju apklaustas T. N. paaiškino, kad kartu su atsakovės vadovu įkūrė įmonę, yra technologijų vadovas ir valdybos narys. Įdarbinant ieškovą buvo renkamasi iš vieno kandidato, neturint atsakymo, kad ieškovas bus tinkamas einamoms pareigoms. Peržiūrėdamas ieškovo rengtus dokumentus pastebėdavo daug techninio pobūdžio klaidų ir netikslumų, negaudavo tinkamų konsultacijų, tik nuorodas į sudėtingas teisės aktų formuluotes, į kurias reikėjo gilintis pačiam. Po kylančių konfliktinių situacijų, jis įmonės vadovui dar 2021 m. pasakė, kad nepasitiki ieškovu. Galiausiai pasitikėjimas ieškovu visiškai prarastas, kai šis 2022 m. birželio 27–29 d. be jokių paaiškinimų nepatvirtino įmonės gautų investicijų iš įmonės investitorių, kurių ankstesnes investicijas ieškovas patvirtinto. Tokiais savo veiksmais ieškovas galėjo sužlugdyti įmonę, nes be aptartų investicijų įmonė būtų neturėjusi reikiamo kapitalo, kurį privalo turėti finansų įstaiga. Minėtų operacijų, skirtų atsakovės kapitalo didinimui, patvirtinimą atliko įmonės vadovas, ir nei viena priežiūros institucija nenustatė, kad tos operacijos buvo neteisėtos. 2022 m. birželio 29 d. 16:00 valandą valdybos narių posėdyje įmonės vadovas pristatė klausimą dėl ieškovo atleidimo, tam buvo pritarta.

15.       Liudytoja S. P. nurodė, kad pas atsakovę dirbo nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. liepos 21 d., atliko bankinių operacijų stebėsenos funkcijas. 2022 m. birželio 8 d. su ja buvo papildomai susitarta, kad ji atliks ir (duomenys neskelbtini) skyriaus pavaduotojo pareigas, t. y. nesant (duomenys neskelbtini) skyriaus vadovo, eis jo pareigas. Jos supratimu, nepaisant minėto susitarimo, už (duomenys neskelbtini) skyriaus vadovo pareigas ir toliau buvo atsakingas ieškovas. Yra girdėjusi įvairių diskusijų ir ginčų tarp ieškovo ir vadovybės darbo klausimais. Būdavo taip, kad vadovybė norėdavo, kad (duomenys neskelbtini)  elgtųsi taip, kaip nori vadovybė.

16.       Liudytojas R. S., teikdamas parodymus, paaiškino, kad nuo 2020 m. iki 2022 m. sausio dirbo pas atsakovę (duomenys neskelbtini) skyriaus vadovu. Jis su ieškovu iš esmės rūpinosi visa (duomenys neskelbtini) ir jų pagrindinis darbas buvo vadovybę įtikinti, kad atsakovės veikla būtų tinkama. Atitikties kultūra iš vadovybės pusės buvo prastoka, nes vadovai nenorėjo skirti pakankamai dėmesio atitikties reikalavimams. Išėjo iš darbo, nes gavo geresnį pasiūlymą. Pagrindinės jo darbo pareigos buvo politikų procedūrų atnaujinimas, ataskaitų ir pranešimų teikimas Lietuvos bankui ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.

17.       Liudytoju apklaustas V. S. nurodė, kad pas atsakovę nuo 2021 m. vasario dirbo pinigų plovimo ir prevencijos vadybininku, o nuo 2022 m. sausio iki 2022 m. balandžio 11 d. – ėjo (duomenys neskelbtini) vadovo pareigas. Eidamas vadovo pareigas buvo atsakingas už darbo organizavimą, operacijų stebėseną atliko S. P., o M. D. buvo atsakingas už klientų patikros procesus. Minėtiems darbuotojams esant klausimų, jie juos derindavo su juo, jeigu jam kildavo klausimų, jis juos derindavo su ieškovu arba atsakovės vadovu, jei klausimai būdavo dar sudėtingesni, tuomet jie būdavo sprendžiami rizikų valdymo komitete, kurį sudarė jis, atsakovės vadovas, ieškovas, valdybos narys T. N.. Realiai (duomenys neskelbtini) ataskaitas Lietuvos bankui teikdavo T. N., nes jis neturėjo tam reikalingo USB rakto su parašu. Einant vadovo pareigas darbo aplinka pasidarė nepriimtina, nes vadovybė elgėsi netinkamai, nevertino (duomenys neskelbtini) funkcijų svarbos, todėl 2022 m. balandžio mėnesį jo iniciatyva buvo nutraukti darbo santykiai. Eidamas vadovo pareigas jis atlikdavo ir operacijų stebėseną, nes tai buvo ankstesnis jo darbas, todėl palaipsniui vis dar atlikdavo šią funkciją. Vadovybė kartais įtikinėdavo jį pasielgti ne taip, kaip reikalauja geroji praktika, o taip kaip reikėjo vadovybei, tačiau jis visada galutinį sprendimą priimdavo pats, nežiūrint vadovybės įtikinėjimų.

 

II.        Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

18.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė: 1) priteisti ieškovo T. A. naudai iš atsakovės UAB Travel Union 4047,08 Eur (į sumą įskaičiuoti visi darbuotojo privalomi mokėti mokesčiai ir neįskaičiuoti darbdavio privalomi mokėti mokesčiai) už papildomą darbą 2022 m. gegužės–birželio mėnesiais; 2) priteisti ieškovo naudai iš atsakovės netesybas už šešis mėnesius (nuo 2022 m. liepos 12 d. iki 2023 m. sausio 11 d.) 24 282,48 Eur (į sumą įskaičiuoti visi darbuotojo privalomi mokėti mokesčiai ir neįskaičiuoti darbdavio privalomi mokėti mokesčiai) sumai; 3) priteisti ieškovo naudai iš atsakovės 2 589,4 Eur bylinėjimosi išlaidų; 4) priteisti atsakovės naudai 10 880,93 Eur bylinėjimosi išlaidų; 5) priteisti Lietuvos valstybei iš atsakovės 638 Eur žyminio mokesčio; 6) sprendimui įsiteisėjus pripažinti Lietuvos banko atsakymus ir informaciją nevieša bylos medžiaga. Kitus reikalavimus teismas atmetė.

19.       Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad jo darbas pas atsakovę buvo nepriklausomas ir, kad ne visus vadovo pavedimus jis turėjo atlikti. Nurodė, kad remiantis Lietuvos banko informacine medžiaga – kiti padaliniai negali atitikties funkciją vykdantiems darbuotojams duoti nurodymų, (duomenys neskelbtini) turi skirti į pareigas ne žemesnis nei vadovo pareigas einantis asmuo, įmonės pačios turi nuspręsti, kurios priemonės geriausiai tinka atitikties funkcijos veiksmingumui užtikrinti (t. 2, b. l. 112). Lietuvos bankas nurodė, kad <...> finansų įstaigos valdymo sistema nustatoma atsižvelgiant į verslo modelį ir įstaigos veiklai būdingos rizikos pobūdį, mąstą ir sudėtingumą <...> vienas asmuo gali būti atsakingas už kelias kontrolės funkcijas, išskyrus audito organizavimą <...> atsakingi už <...> kontrolės funkcijas gali būti ir valdymo organo nariai <...> šie asmenys <...> yra tiesiogiai atskaitingi kolegialiam valdymo organui <...> reikalavimai įstaigos valdymo ir vidaus kontrolės srityse yra konstruojami taip, kad įstaiga pati pasirenka jų įgyvendinimo būdus (t. 4, b. l. 169).

20.       Teismas nurodė, kad Darbo kodekso 21 straipsnio 3 dalis nustato, kad darbdavys — asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo. Darbo kodekso 32 straipsnio 1 dalis nustato, kad darbo sutartis — darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Darbo kodekso 32 straipsnio 2 dalis nustato, kad pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai. O atsakovės vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų atsakovės vadovo 2020 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. CEO – 1, 3.6 punkte nustatyta, kad visi atsakovės darbuotojai, įskaitant, bet neapsiribojant, vadovaujančius darbuotojus, yra pavaldūs bendrovės direktoriui. Ginčo tarp šalių, kad ieškovas nebuvo supažindintas su minėtomis taisyklėmis byloje nebuvo. Vidutinis vienos darbo dienos darbo užmokestis buvo 409,25 Eur, vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis – 7 912,17 Eur, ginčo dėl to tarp šalių nebuvo. Teismas pažymėjo, kad tarp šalių kilusį ginčą ieškovo iniciatyva nagrinėjo darbo ginčų komisija, kuri 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimu atmetė ieškovo reikalavimus dėl darbo sutarties nutraukimo pagal Darbo kodekso 59 straipsnio 1 dalį pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, kompensacijos, viršvalandžių apmokėjimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

21.       Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinio reikalavimą pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo pagal Darbo kodekso 59 straipsnį neteisėtu. Teismas konstatavo, kad remiantis byloje esančiais duomenimis, ieškovo elgesys neatitiko atsakovės patvirtintų Vidaus darbo tvarkos taisyklių 17.2.1, 17.2.3, 17.4.10 punktuose aptarto tinkamo darbuotojų elgesio sąlygų, Darbo kodekso 32 straipsnio 2 dalies nuostatų, t. y. ieškovas ne visada tinkamai bendraudavo su kitais kolegomis, ką patvirtino liudytojos L. L. ir V. N., ne visada atlikdavo atsakovės vadovo prašymus, pvz., ieškovas darbo metu (2022 m. balandžio 28 d. 14:40 val.) neatsakė atsakovės vadovui, nurodydamas, kad kalba telefonu; 2022 m. gegužės 16 d. 13:57 val. atsakovės vadovas prašė ieškovo surinkti „Pažink savo klientą (angl. Know Your Client, (KYC))/Pinigų Plovimo Prevencijos politikų sąrašą“, tačiau ieškovas atsisakė tai vykdyti, ne visada tinkamai ir kultūringai atsakydavo atsakovės vadovui. Teismo vertinimu, aptartas ieškovo elgesys pagrįstai galėjo būti laikomas, kaip neįtinkantis atsakovei – turintis bendradarbiavimo, komandinio darbo trūkumų, kuris gali kliudyti vystyti ir plėtoti veiklą, nes ieškovo darbo pozicija buvo vadovaujančio darbuotojo ir turėjo svarbią reikšmę atsakovės veiklai. Todėl ieškovas buvo atleistas teisėtai, laikantis Darbo kodekso 64 ir 65 straipsnyje nustatytos tvarkos, ir turint pakankamą priežastį nutraukti darbo sutartį Darbo kodekso 59 straipsnio 1 dalies pagrindu.

22.       Pirmosios instancijos teismas papildomai pažymėjo, kad ieškovo elgesys stokojo tinkamumo ir bendradarbiavimo: ieškovas 2022 m. birželio 30 d. 10:03 val. el. laišku atsakovės vadovams nurodė, kad atsakovės vadovui, tikriausiai bus paskutinis veiksmas ES finansų institucijoje ir įmonei paskutinis mėnesis licencijai, <...> žadant, kad atsakovė susidurs su sunkiausiomis pasekmėmis už etikos, atitikties ir teisinio elgesio reikalavimų pažeidimą, o toks elgesys vertintinas kaip neatitinkantis nustatytos vidaus bendravimo kultūros, ieškovo, kaip vadovaujančio darbuotojo, tinkamo bendravimo su darbdaviu atžvilgiu. Taip pat ieškovas 2022 m. liepos 1 d. 8:01 val. el. laišku eilę atsakovės darbuotojų informavo, kad atsakovės vadovas be tinkamų dokumentų praleido daugiau nei 1 mln. Eur nelegalių pavedimų, piktnaudžiavo atitikties sistema, nelegaliai jį atjungė nuo sistemų, neteisėtai atleido, įspėjo, kad iškilo grėsmė atsakovei prarasti licenciją. Teismo vertinimu, ieškovas nors ir po priimto sprendimo jį atleisti iš darbo, nors ir turėdamas įtarimų, kad darbdavys padarė finansinės drausmės pažeidimų, tokiu elgesiu nesilaikė atsakovės Vidaus tvarkos taisyklių 17.4.10 punkto nuostatos, kad darbuotojams draudžiama kelti konfliktines situacijas, skatinti nepasitikėjimą Bendrovės direktoriumi, vadovaujančiais darbuotojais, vadovais ir/ar kitais Bendrovės darbuotojais. Toks el. laiško turinys neatitiko Darbo kodekso 25 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad darbo sutarties šalys privalo pranešti viena kitai apie bet kokias aplinkybes, galinčias reikšmingai paveikti sutarties sudarymą, vykdymą ir nutraukimą, tačiau ši informacija turi būti teisinga, o ieškovas negalėjo būti įsitikinęs šios informacijos teisingumu.

23.       Teismas konstatavo, kad darbo sutarties nutraukimas su ieškovu nebuvo dėl ieškovo atlikto informacijos apie pažeidimą pateikimo Pranešėjų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. Nurodė, kad negalėjo byloje nustatyti, koks buvo tikrasis ieškovo 2022 m. birželio 30 d. pranešimų Lietuvos bankui bei Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai turinys, nes jo neatskleidė. Tačiau teismas iš šalių ir Lietuvos banko paaiškinimų susidarė nuomonę, kad ieškovo 2022 m. birželio 30 d. 13:48 val. pranešimas Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai (t. 3, b. l. 54) ir 2022 m. birželio 30 d. 15:58 val. pranešimas Lietuvos bankui (t. 3, b. l. 55-56) galėjo būti apie tas pačias aplinkybes, kurias ieškovas el. paštu pranešė atsakovės darbuotojams, t. y. kad atsakovės vadovas galimai neteisėtai praleido daugiau nei 1 mln. Eur vertės bankinių lėšų pavedimų. Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovė iki pat ieškovo atleidimo iš darbo nesuprato, kad ieškovas pranešė apie pažeidimus pas atsakovę pagal Pranešėjų apsaugos įstatymo nuostatas, be to, šio pranešimo nepateikė atsakovei. O atsakovės valia atleisti ieškovą galutinai susiformavo 2022 m. birželio 30 d., kai atsakovės vadovas išsiuntė ieškovo atleidimo įsakymą ir įspėjimą dėl atleidimo ieškovui. Byloje nėra rašytinių įrodymų, kad sprendimas buvo galutinai priimtas dar 2022 m. birželio 29 d.

24.       Teismas, vertindamas ieškovo patirtos neturtinės žalos faktą nurodė, jog nenustatė, kad ieškovas buvo atleistas neteisėtai, be to, jis gavo gan orią išeitinę išmoką (51 319,95 Eur), įsidarbino ir sėkmingai dirba, teismas taip pat nenustatė, kad prieš ieškovą būtų naudotas psichologinis spaudimas, būtų pakenkta ieškovo dalykinei reputacijai, pablogėję šeimos santykiai ar kilusios kitos neigiamos pasekmės, todėl nėra pagrindo vertinti, jog ieškovo atleidimas sukėlė jam neturtinę žalą.

25.       Teismas tenkino iš dalies ieškovo reikalavimą priteisti ieškovui iš atsakovės priemoką (ne mažesnę kaip 20 proc. nuo ieškovo mėnesinio darbo užmokesčio) už papildomą darbą už 2022 m. gegužės ir birželio mėnesius (Darbo kodekso 35 straipsnis), priteisiant ieškovo ir atsakovės susitartą priemokos sumą nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. birželio 8 d. bei netesybas. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad ieškovas turėjo dirbti neatlygintinai ir, kad ieškovas realiai papildomų funkcijų nevykdė 2022 m. gegužės mėnesį ir iki 2022 m. birželio 8 d.

 

III.        Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

 

26.       Ieškovas T. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 12 d. sprendimo, kuria atmesti ieškinio reikalavimai pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo pagal Darbo kodekso 59 straipsnį neteisėtu; pripažinti, kad darbo sutartis tarp ieškovo ir atsakovės nutraukta nuo teismo sprendimo dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu įsiteisėjimo dienos; priteisti ieškovui iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo neteisėto atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus; priteisti ieškovui iš atsakovės kompensaciją (lygią vienam vidutiniam darbo užmokesčiui); priteisti ieškovui iš atsakovės priemoką už papildomą darbą už 2022 m. birželio mėnesio 9–30 d.; priteista iš ieškovo atsakovei 10 880,93 Eur bylinėjimosi išlaidų ir dėl šios sprendimo dalies priimti naują sprendimą, kuriuo: pripažintini T. A. atleidimą iš darbo UAB Travel Union pagal Darbo kodekso 59 straipsnį neteisėtu; pripažinti, kad darbo sutartis tarp ieškovo ir atsakovės nutraukta nuo teismo sprendimo dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu įsiteisėjimo dienos; priteisti ieškovui T. A. iš atsakovės UAB Travel Union vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo neteisėto atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus; priteisti ieškovui iš atsakovės išmokėti kompensaciją (lygią vienam vidutiniam darbo užmokesčiui); priteisti ieškovui iš atsakovės 2 639,4 Eur (už papildomą darbą nuo 2022 m. birželio 9 d. iki 2022 m. birželio 30 d.) bei 15 836,40 Eur netesybas; sumažinti atsakovės UAB Travel Union bylinėjimosi išlaidas iki 5 200 Eur. Apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

26.1.                      Ieškovas nesutinka su sprendimo dalimi, kuria atmesti reikalavimai pripažinti ieškovo atleidimą pagal Darbo kodekso 59 str. 1 d. neteisėtu. Ieškovas darbo metu negavo pastabų dėl bendravimo, nurodymų pasiaiškinti dėl darbo kokybės. Anaiptol, jam buvo suteikta akcijų už darbą, padidintas darbo užmokestis, išmokėtas priedas.

26.2.                      Teismas priėjo prie nepagrįstos išvados dėl priemokos už papildomą darbą skaičiavimo iki 2022 m. birželio 8 d. (bet ne 2022 m. birželio 30 d. kaip prašė ieškovas), nes atsakovė 2022 m. birželio 8 d. (duomenys neskelbtini) vadovo pavaduotoja įdarbino S. P.. Byloje nustatyta, kad atlyginant už 2022 m. balandžio mėn. papildomas darbo funkcijas 2022 m. gegužės 19 d. atsakovė išmokėjo ieškovui 1 999,88 Eur. 2022 m. birželio 8 d. atsakovė paskyrė S. P. atsakingą už (duomenys neskelbtini) pavadavimą ir papildomos (duomenys neskelbtini) funkcijos atlikimą, tačiau neatšaukė pavedimo ieškovui laikinai eiti (duomenys neskelbtini) vadovo pareigas. S. P. teismo posėdžio metu paliudijo, kad dėl jai kylančių klausimų iki 2022 m. birželio 30 d. atleidimo jį kreipėsi į ieškovą, kaip vadovą.

26.3.                      Atsakovės vadovas R. K. 2023 m. balandžio 18 d. posėdyje paaiškino, kad gavęs ieškovo 2022 m. birželio 30 d. laišką, suprato, kad ieškovas praneš apie atsakovės vadovo veiksmus priežiūros institucijoms.

26.4.                      Atsakovė yra užsienio kapitalo FintTech įmonė, kuri akcentuoja modernų darbo organizavimo modelį, subordinacijos apraiškų vengimą. Ieškovui dirbant darbo aplinka buvo neformali, paremta tiesioginiu pavaldinių ir vadovybės bendravimu, laisvu nuomonės reiškimu. Pateiktų ieškovo laiškų ištraukų neformalus pobūdis turėjo būti vertinamas šiame kontekste. Taip pat sprendime nepagrįstai neįvertinta tai, kad liudytojų parodymus dėl ieškovo elgesio patvirtino tik esami atsakovės darbuotojai, viena iš kurių V. N. taip pat yra atsakovės akcininko ir valdybos nario T. N. sutuoktinė.

26.5.                      Atsakovė nepagrindė 21 761,86 Eur bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo ir atitikimo CPK 98 str. 2 d. reikalavimams, o teismas to netyrė. Išlaidos turi būti mažinamos iki ne daugiau kaip 5 200 Eur (ieškovo patirtų išlaidų).

27.       Atsakovė UAB Travel Union apeliaciniu skundu prašo: 1) pakeisti Vilniaus apylinkės teismo 2023 m. birželio 12 d. sprendimo dalį, kuria T. A. priteisiama priemoka už papildomą darbą ir priimti naują sprendimą – atmesti T. A. ieškinio dalį dėl nesumokėto 3 999,76 Eur dydžio atlyginimo už viršvalandžius 2022 m. gegužės ir birželio mėn., 2) likusią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 12 d. sprendimo dalį, kuria pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad T. A. iš darbo buvo atleistas teisėtai ir neturtinė žala jam nekilo, o darbdavė tinkamai taikė įstatymą, palikti nepakeistą; 3) jei teismas netenkintų pirmame punkte nurodyto prašymo, prašo įvertinti, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo priemoką ir taikė Darbo kodekso 147 str., nes ieškovas iš viso neprašė papildomos kompensacijos už uždelstą laiką ir sumažinti priteisiamų netesybų dydį; 4) paskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

27.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovui priteistina priemoka už papildomą darbą už 2002 m. gegužės-birželio mėnesius. Nepagrįstai atmetė atsakovės argumentą, jog su ieškovu susitarimas dėl apmokėjimo buvo pasiektas tik balandžio mėnesiui. Dėl papildomo darbo apmokėjimo už gegužės ir birželio mėnesius susitarta nebuvo apskritai, o bendrovė vadovavosi ieškovo darbo sutartyje nustatyta nuostata, jog darbuotojas sutinka, kad būtų skiriamas laikinai pavaduoti kitus bendrovės darbuotojus be papildomo atlygio.

27.2.                      Darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose 2022 m. balandžio–birželio mėnesiais nėra fiksuota, kad ieškovas būtų dirbęs viršvalandžių ar ilgiau nei įprastai 8 val. per darbo dieną. 2022 m. birželio 8 d. atsakovė sudarė darbo sutarties pakeitimą su S. P. ir nuo 2022 m. birželio 8 d. pavedė jai atlikti (duomenys neskelbtini) skyriaus vadovo pavaduotojo pareigas. O ieškovas tik formaliai ėjo papildomas pareigas. Jo pateikta papildomai vykdytų funkcijų lentelė atitinka pareigybės aprašymą ir nepatvirtina laikino pavadavimo laikinai neužimtų pareigybių.

27.3.                      Teismas peržengė ieškinio nagrinėjimo ribas, kai savo iniciatyva nusprendė, kad šalys neva buvo sutarusios dėl 46,48 proc. priemokos, kai ieškovas prašė 20 proc. priemokos, o netesybų pritesimo ieškovas apskritai neprašė, dėl ko priteistų netesybų dydis turėtų būti mažinamas.

27.4.                      Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad: „ieškovas 2022 m. gegužės–birželio mėnesiais papildomą darbą dirbo 23 darbo dienas ir kad už minėtą papildomą darbą ieškovui turi būti sumokėta, nustatytinas vienos darbo dienos papildomo darbo užmokestis.“ Darbo kodekso 144 str. 7 d. yra numatyta, kad už darbą, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, taip pat kai padidinamas darbuotojo darbo mastas, mokamas padidintas, palyginti su normaliomis darbo sąlygomis, darbo užmokestis, nurodytas šio kodekso 139 str. 4 d. Konkretūs apmokėjimo dydžiai nustatomi kolektyvinėse ir darbo sutartyse. Teismas, priimdamas sprendimą, šios teisės normos netaikė apskirtai.

27.5.                      Susirašinėjimas tarp bendrovės vadovo ir ieškovo (nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. liepos 1 d.; atsakovės 2023 m. vasario 20 d. prašymo dėl papildomų dokumentų Priedas Nr. 1; toliau – Susirašinėjimas) patvirtina, kad tarp atsakovės vadovo ir ieškovo vyko diskusija dėl apmokėjimo už papildomai atliekamas darbo funkcijas, tačiau teismas neteisingai įvertino šio susirašinėjimo turinį, todėl priėmė nepagrįstą išvadą dėl susitarimų už papildomai atliktas darbo funkcijas 2022 m. gegužę–birželį apmokėjimo buvimo.

27.6.                      Ieškovas byloje kėlė reikalavimą priteisti priemoką (ne mažesnę kaip 20 proc. nuo ieškovo mėnesinio darbo užmokesčio) už papildomą darbą už 2022 m. gegužės ir birželio mėn. (pagal Darbo kodekso 35 str.). Šiuo atveju 20 proc. nuo darbuotojo darbo užmokesčio sudaro 1 582,43 Eur, pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva už papildomą darbą paskaičiavo 3 677,57 Eur, kas daugiau nei 2 kartus viršija ieškovo prašomą sumą ir taip nepagrįstai padidino mokėtinos priemokos dydį.

27.7.                      Anot atsakovės, priteistų netesybų dydis turėtų būti mažinamas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo: „Nagrinėjamu atveju kaip nustatyta šio sprendimo 6 punkte ieškovas iš darbo atleistas pagrįstai, tačiau nustačius, kad atsakovė atleidimo dieną nesumokėjo ieškovui 4 047,08 Eur už papildomą darbą, konstatuotina, kad yra pagrindas taikyti Darbo kodekso 147 str. 2 d. ir priteisti iš atsakovės ieškovo naudai netesybas.“ Tačiau ieškovas buvo atleistas pagal Darbo kodekso 59 str. (darbdavio valia), todėl jam jau buvo išmokėta jo 6 vidutinių darbo užmokesčių išeitinės išmoka. Nepaisant to, ieškovui teismas priteisė netesybas – 24 282,48 Eur, kurios yra nepagrįstos. Mat 20 proc. nuo darbuotojo darbo užmokesčio sudaro 1 582,43 Eur/mėn., todėl apskaičiuojant priemoką ir netesybas turėtų būti naudojama būtent ši suma, kas reikštų, kad priemokos dydis yra 10 309,98 Eur (1 582,43 Eur/20,9 d. d., kas reiškia, kad atlygis už 1 d. d. yra 75,71 Eur ir šią sumą padauginti iš teismo manymu dirbtų dienų skaičiaus (23), kas yra lygu 1 718,33 Eur).

28.       Atsakovė UAB Travel Union atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su ieškovo apeliaciniu skundu nesutinka. Atsiliepimą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

28.1.                      Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes, atsakovės vadovo paaiškinimus ir liudytojų parodymus. Atsakovė, priimant sprendimą dėl ieškovo atleidimo iš darbo dar nebuvo gavusi jokių duomenų apie ieškovui suteiktą pranešėjo statusą, apie tai ieškovas buvo tik užsiminęs, nepateikdamas jokių tą patvirtinančių duomenų. O atsakovės valia atleisti ieškovą susiformavo likus metams iki sprendimo įgyvendinimo.

28.2.                      Teismas priėmė teisingą išvadą dėl ieškovo atleidimo iš darbo Darbo kodekso 59 str. pagrindu pripažinimo teisėtu ir pagrįstai nusprendė, kad ieškovas iš darbo buvo atleistas ne dėl įgyto pranešėjo statuso, o dėl bendravimo trūkumų. Teismas taip pat teisingai įvertino, kad ieškovas faktiškai ir be susitarimo dėl papildomo apmokėjimo už darbą, (duomenys neskelbtini) pareigas ėjo iki 2022 m. birželio 8 d.

28.3.                      Ieškovas nurodo, kad pripažinus, jog (duomenys neskelbtini) vadovo pareigas ir (duomenys neskelbtini) funkciją ieškovas įgyvendino iki 2022 m. birželio 30 d., jam priklauso priemoka už papildomas 15 darbo dienų, kuri lygi 2 639,4 Eur (175,96 Eur x 15 darbo dienų). Atitinkamai už šios priemokos nesumokėjimą iš atsakovės papildomai priteistinos 15 836,40 Eur netesybos (2 639,40 Eur x 6).“ Tačiau ieškovas, reikšdamas tokį reikalavimą, pažeidžia CPK 312 straipsnį,  kadangi iki pat pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo nekėlė klausimo dėl netesybų, šis reikalavimas kilo tik pateikus apeliacinį skundą.

28.4.                      Teismas tyrė atsakovės pateiktą bylinėjimosi išlaidų detalizaciją, konstatavo, kad detalizacija neturi esminių trūkumų ir vertino, kad atsakovės bylinėjimosi išlaidos neviršijo Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), patvirtintų Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, nurodytų maksimalių įkainių. Be to, šios išlaidos yra proporcingos atliktų darbų apimčiai bei šiems darbams atlikti skirtoms laiko sąnaudoms, todėl – yra protingos ir pagrįstos.

29.       Ieškovas T. A. atsiliepimu į atsakovės UAB Travel Union apeliacinį skundą su skundu nesutiko. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

29.1.                      Ieškinio reikalavimai dėl apmokėjimo už papildomą darbą ieškovo buvo tikslinami, nes atsakovė nebendradarbiavo byloje. 2023 m. vasario 24 d. rašytiniuose paaiškinimuose (registracijos DOK-33571) nurodyta, kad prašymas pakeisti ieškinio reikalavimą dėl viršvalandžių keičiamas į reikalavimą priteisti priemoką (ne mažesnę kaip 20 proc. nuo ieškovo mėnesinio DU) už papildomą darbą už 2022 gegužę–birželį.

29.2.                      Atsakovė nepagrįstai teigia, kad šalys nesitarė dėl apmokėjimo ieškovui 2022 m. gegužės–birželio mėn. už laikiną (duomenys neskelbtini) vadovo pareigų ėjimą. Susirašinėjimas tarp bendrovės vadovo ir ieškovo (nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. liepos 1 d.; atsakovės 2023 m. vasario 20 d. prašymo dėl papildomų dokumentų Priedas Nr. 1) patvirtina, kad tarp šalių vyko diskusija dėl apmokėjimo už papildomai atliekamą darbą.

29.3.                      Teismas, priteisdamas iš atsakovės 46,48 proc. nuo ieškovo atlyginimo dydžio priemoką neišėjo už ieškinio reikalavimo, nes ieškovas 2022 m. vasario 24 d. patikslintu reikalavimu paprašė priteisti priemoką, ne mažesnę kaip 20 proc. nuo ieškovo mėnesinio DU. Ieškovas tikslino ieškinio reikalavimą ir pasirinko tokią formuluotę išimtinai dėl to, kad neturėjo visų susitarimo su atsakove įrodymų, o atsakovė atsisakė teikti į bylą visą medžiagą. Be to, teismo priteista 46,48 proc. nuo ieškovo atlyginimo dydžio priemoka pinigine išraiška iš esmės atitinka pradinį ieškinio reikalavimą dėl 1 999,88 Eur papildomo atlyginimo už mėnesį, kuris buvo paremtas atsakovės 2022 m. gegužės 19 d. ieškovui išmokėtu priedu už 2022 m. balandžio mėn. Teismui byloje pagal surinktus įrodymus nustačius tikslų susitarimą dėl priemokos dydžio, teismo sprendimu pagrįstai nuspręsta priteisti ieškovui 20 proc. viršijančią priemoką, kuri pagal šalių susitarimą yra lygi 46,48 proc. nuo ieškovo atlyginimo.

29.4.                      Atsakovės 2022 m. gegužės 19 d. atliktas mokėjimas ieškovui už papildomą darbą taip pat paneigia, kad pagal darbo sutartį ieškovas turėjo dirbti neatlygintinai. Darbo sutarties 1.5 punkte nustatyta, kad darbuotojas gali būti skiriamas laikinai pavaduoti kitus bendrovės darbuotojus be papildomo atlygio, nebent šalys atskiru susitarimu susitartų kitaip. Atsakovei sumokėjus ieškovui už papildomą darbą 2022 m. balandžio mėnesį, teismo sprendime pagrįstai pripažinta, kad 2022 m. gegužės 17 d. buvo susitarta, kad ieškovui už papildomą darbą atliekant (duomenys neskelbtini) pareigas bus papildomai mokama 46,48 procentai jo atlyginimo, o įrodymo apie kitokį susitarimą į byloje nėra.

29.5.                      Pirmosios instancijos teismas turėjo teisę nuspręsti dėl netesybų priteisimo, nes šis reikalavimas tiesiogiai išplaukia iš ieškovo pareikšto reikalavimo priteisti iš atsakovės priemoką už papildomą darbą. Teismo priteistų delspinigių mokėjimo pagrindas yra ieškininio pagrindu nurodyta aplinkybė – atsakovės pareigos mokėti ieškovui priemoką pažeidimas. Ši aplinkybė buvo ginčo pagrindu pagal pareikštą ieškinio reikalavimą, šią aplinkybę pirmosios intencijos teismas nustatė sprendime, todėl turėjo teisę pagal CPK 417 straipsnį taikyti papildomą ieškovo teisių gynimo priemonę. Taip pat DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a: 

 

IV.        Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

teisiniai argumentai ir išvados

 

 

Atsakovės apeliacinis skundas netenkinamas.

Ieškovo apeliacinis skundas tenkinamas.

30.       Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.

31.       Byloje sprendžiamas ginčas dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo ir dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo.

32.       Apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo yra pateikę ir ieškovas, ir atsakovė. Ieškovas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas atmetė jo reikalavimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir prašo peržiūrėti priteistas sumas, o atsakovė ginčija teismo sprendimo dalį, kuria teismas tenkino ieškinio reikalavimus, susijusius su darbo užmokesčio nepriemokos ir netesybų priteisimu.

 

Dėl ieškovo apeliacinio skundo ir ieškinio reikalavimo pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu

 

33.       Byloje nustatyta, kad darbo sutartis su ieškovu T. A. buvo nutraukta UAB Travel Union direktoriaus 2022 m. birželio 30 d. įsakymu nuo 2022 m. liepos 11 d. pagal Darbo kodekso 59 straipsnio 1 dalį (darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia) (e. bylos t. 3, b. l. 48).

34.       Ieškinio reikalavimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu, ieškovas grindė vieninteliu pagrindu – ieškovo tvirtinimu, darbo sutartį atsakovė nutraukė diskriminaciniais motyvais.

35.       Ieškovas nurodė, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai ir Lietuvos bankui jis pateikė reikšmingą informaciją apie darbdavio galimai padarytus įstatymų pažeidimus, susijusius su pinigų plovimo prevencija. Dėl tokios informacijos Generalinės prokuratūros 2022 m. liepos 7 d. sprendimu jam buvo suteiktas pranešėjo statusas pagal Pranešėjų apsaugos įstatymą. Ieškovas teigia, kad darbdavys nutraukė darbo sutartį būtent dėl tokio jo poelgio, nukreipto prieš darbdavį.

36.       Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ieškovo apskųstoje dalyje dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, iš esmės sutinka su ieškovo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, netinkamai vertino įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas dėl darbo sutarties nutraukimui reikšmingų aplinkybių.

37.       Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) 59 straipsnio 2 dalis nustato, kad darbo sutartis šio straipsnio pagrindu negali būti nutraukta dėl informacijos apie pažeidimą pateikimo Pranešėjų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka, dalyvavimo byloje prieš darbdavį, kaltinamą teisės pažeidimais, taip pat dėl kreipimosi į administracinius organus dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos, santuokinės ir šeiminės padėties, ketinimo turėti vaiką, priklausymo politinėms partijoms, profesinėms sąjungoms ir asociacijoms, dėl to, kad darbuotojas naudojasi ar naudojosi šiame kodekse numatytomis teisėmis, ar kitų diskriminacinių motyvų.

38.       Kadangi, kaip minėta, ieškovas darbdavio sprendimą ginčija nurodydamas tikėtinai patirtą diskriminaciją, šio ginčo sprendimui yra taikomos specialios procesinės taisyklės, reglamentuojančios įrodinėjimo pareigos paskirstymą. Darbo kodekso 26 straipsnio 5 dalis nustato, kad nagrinėjant lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais bylas, susijusias su darbo santykiais, darbuotojui nurodžius aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidą, kad darbuotojas patyrė diskriminaciją, darbdaviui tenka pareiga įrodyti, kad diskriminacijos nebuvo. Šiuo atveju teisėjų kolegija pripažįsta, kad ieškovas įvykdė Darbo kodekso 26 straipsnio 5 dalyje numatytas sąlygas, t. y. nurodė aplinkybes, leidžiančias patikimai manyti, kad jis patyrė diskriminaciją dėl to, jog vykdė tiesiogines darbo funkcijas, kurios šiuo atveju sutampa ir su pilietine pareiga pranešti apie darbdavio daromus įstatymo pažeidimus. Rašytiniai įrodymai objektyviai patvirtina, kad ieškovas 2022 m. birželio 30 d. 13:48 val. elektroniniu paštu pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai apie darbdavio galimai padarytus įstatymų pažeidimus (e. bylos t. 3, b. l. 54) ir 2022 m. birželio 30 d., 15.58 min. išsiųstu elektroniniu paštu pranešė Lietuvos bankui apie darbdavio galimai padarytus įstatymų pažeidimus, susijusius su pinigų plovimu (e. bylos t. 3, b. l. 55).  Lietuvos bankui išsiųstu elektroniniu laišku ieškovas taip pat paprašė pripažinti jį pranešėju pagal Pranešėjų apsaugos įstatymą. Nustatyta, kad dėl šios ieškovo pateiktos informacijos visuomeninės reikšmės Lietuvos generalinės prokuratūros 2022 m. liepos 7 d. sprendimu jam buvo pripažintas pranešėjo statusas (e. bylos t. 3, b. l. 58, 61). Rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina, kad darbdavys pranešimą ieškovui apie tai, kad nutraukia darbo sutartį su juo, išsiuntė 2022 m. birželio 30 d. 16.05 val. elektroniniu laišku (e. bylos t. 3, b. l. 46). Paminėti duomenys patvirtina, kad darbuotojo atliktas visuomenei reikšmingas poelgis, t. y. pranešimas kompetentingoms institucijoms apie darbdavio daromus įstatymų pažeidimus, buvo atliktas pirmiau, nei darbdavys informavo darbuotoją apie tai, kad su juo nutrauks darbo sutartį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo atmesti ieškovo argumentus, kad pranešėjo apsauga pagal įstatymą taikoma nuo informacijos pateikimo momento, o ne nuo atsakingos institucijos sprendimo priėmimo dėl pranešėjo statuso suteikimo. Pranešėjų apsaugos įstatymo 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad „prieš informaciją apie pažeidimą pateikusį asmenį ar pranešėją dėl tokios informacijos pateikimo nuo šios informacijos pateikimo dienos draudžiama imtis, grasinti imtis ir bandyti imtis neigiamo poveikio priemonių: 1) laikinai nušalinti jį nuo pareigų; 2) atleisti iš darbo ar tarnybos <...>“. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija vertina, kad ieškovo teiginiai apie patirtą diskriminaciją, t. y. apie darbdavio pritaikytų neigiamo poveikio priemonių ryšį su darbdavio nepritarimu ieškovo pilietiškam elgesiui, yra labai tikėtini, t. y. atitinka Darbo kodekso 26 straipsnio 5 dalyje nurodytą patikimumo kriterijų.

39.       Darbuotojui įrodžius tikėtinai diskriminacinį darbdavio sprendimo pobūdį, remiantis Darbo kodekso 26 straipsnio 5 dalimi, darbdaviui tenka pareiga paneigti šias aplinkybes. Tai reiškia, kad šioje byloje yra preziumuojama, jog ieškovas buvo atleistas iš darbo dėl jo pateiktos informacijos apie darbdavio daromus įstatymų pažeidimus. Darbdavio sprendimas laikytinas diskriminaciniu iki kol darbdavys nepateiks įtikinamų įrodymų apie tai, jog darbuotojo elgesys, susijęs su informacijos perdavimu, tokiam darbdavio sprendimui neturėjo lemiamos reikšmės.

40.       Apeliacinės instancijos teismas, kaip jau minėta, skirtingai nei pirmosios instancijos teismas vertina, kad darbdavio sužinojimo momentas apie ieškovui suteiktą pranešėjo statusą, t. y. tai, kad darbdavys tik 2022 m. liepos 15 d. susipažino su Generalinės prokuratūros sprendimu, nėra svarbus, kadangi pranešėjui apsauga taikoma nuo informacijos pateikimo momento, o ne nuo Generalinės prokuratūros sprendimo priėmimo dėl statuso suteikimo, ar nuo to momento, kai darbdavys susipažino su tokiu sprendimu. Tai yra paaiškinama ir Pranešėjų apsaugos įstatymo siekiamu tikslu, t. y. siekiu suteikti realią apsaugą pilietines pareigas atlikusiems asmenims ir skatinti asmenis pranešti apie teisės pažeidimus, keliančius grėsmę viešajam interesui arba jį pažeidžiančius. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas be pagrindo sureikšmino tai, kad darbdavys galėjo nežinoti apie ieškovui suteiktą pranešėjo statusą, nes net ir nežinodamas apie tokį sprendimą, darbdavys galėjo pažeisti įstatymą, draudžiantį persekioti darbuotoją dėl įvykdytos pilietinės pareigos. Kita vertus, pats darbdavys pripažįsta, kad apie ieškovui suteiktą pranešėjo statusą žinojo vėliausiai 2022 m. liepos 10 d. vakare, kai apie tai pranešė pats ieškovas, t. y. dar nerealizavus darbo sutarties nutraukimo, bet sprendimo nutraukti darbo sutartį nestabdė, nes darbdavio teigimu, ieškovo atleidimas nesusijęs su pranešimo pateikimu (baigiamosios kabos 9 pastraipa, e. bylos t. 8, b. l. 175).

41.       Kaip minėta, darbdavys turi pareigą įrodyti, kad darbo sutarties nutraukimo motyvai nėra susiję su siekiu suvaržyti ieškovo darbo teises, t. y. atleisti jį kaip nepatogų darbuotoją, atlikusį pilietinę pareigą ir pranešusį apie darbdavio ir jo vadovų daromus įstatymų pažeidimus.

42.       Atsakovė siekdama įrodyti, kad sprendimas nutraukti darbo sutartį su ieškovu nėra susijęs su Darbo kodekso 59 straipsnyje numatytomis aplinkybėmis, nurodė, kad darbdavio valia nutraukti darbo sutartį buvo susiformavusi žymiai anksčiau. Atsakovės teigimu, sprendimas dėl darbo sutarties nutraukimo buvo priimtas 2022 m. birželio 29 d., 16.00 val. vykusiame valdybos posėdyje, t. y. atsakovė teigia, kad šiame posėdyje bendrovės vadovas ir valdybos pirmininkas R. K. informavo valdybos narius apie ketinimą atleisti ieškovą iš užimamų pareigų. Atsakovės pateikti įrodymai rodo, kad 2022 m. birželio 29 d. 16 val. R. K., T. N. ir J. Č. buvo prisijungę konferenciniame pokalbyje, kuris truko 48 min ir 5 sek. Tačiau šiame susitikime priimti sprendimai nebuvo protokoluojami ir nebuvo įforminti jokia materialia forma (e. bylos t. 5, b. l. 85). Nustatyta, kad po šio susirinkimo, t. y. 2022 m. birželio 29 d. 19.10 val. elektroniniu laišku atsakovės vadovas R. K. kreipėsi į ieškovą ir nurodė, kad tikėjosi problemų sąrašo, kurios gali iškilti proceso metu, kad negavo komentarų, kai jis blokavo TEZ DMCC lėšas, kad toks požiūris nėra produktyvus (e. bylos t. 2, b. l. 211). Toks susirašinėjimas, teismo vertinimu, neatspindi atsakovės teiginių, kad prieš kelias valandas įmonės vadovas jau buvo apsisprendęs nutraukti darbo sutartį su ieškovu, o kaip tik rodo dalykinį bendravimą ir siekį paveikti ieškovą, kad jis peržiūrėtų ir pakeistų pagal kompetenciją anksčiau savo priimtą sprendimą dėl konkrečios transakcijos. Kiti rašytiniai įrodymai, kurie šiuo atveju yra objektyvesni, nei R. K. paaiškinimai apie neprotokoluotą valdybos susirinkimą, patvirtina, kad darbdavio veiksmai realizuojant darbo sutarties nutraukimą realiai prasidėjo tik po to, kai ieškovas 2022 m. birželio 30 d. 9.18 val. elektroniniu laišku pranešė vadovui R. K., jog neketina peržiūrėti sprendimo dėl TEZ DMCC lėšų, t. y. kad nepriima kritikos (e. bylos t. 2, b. l. 211) ir po to, kai ieškovas 2022 m. birželio 30 d. 10.08 val. elektroniniu laišku pranešė vadovui ir valdybos nariams, kad įvertinus tai, kad sustabdyta transakcija įvyko nepaisant neigiamo Atitikties skyriaus sprendimo, „atitiktis dabar veiks visais kanalais ir pagal visus įstatymų reikalavimus“ (e. bylos t. 2, b. l. 2013). Nustatyta, kad valdybos narys J. Č. praėjus valandai, t. y. 2022 m. birželio 30 d. 11:08 val., vadovui R. K. ir valdybos nariui T. N. adresuotu elektroniniu laišku pateikė sprendimo projektą dėl ieškovo atleidimo (t. 2, b. l. 190; t. 4, b. l. 97). Dar vėliau, t. y. 14.16 val. R. K. davė nurodymą atjungti T. A. nuo IT ir elektroninio pašto (e. bylos t. 2, b. l. 187). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės labiau patvirtina, nei paneigia, kad darbdavio sprendimas buvo nulemtas būtent šiuo nepageidaujamu ieškovo elgesiu, t. y., jog darbdavio sprendimas nutraukti darbo sutartį su ieškovu iš tikrųjų buvo pagrįstas ketinimu sutrukdyti ieškovui veikti „visais kanalais ir pagal visus įstatymų reikalavimus“, o ne dėl to, kad jis prarado pasitikėjimą ieškovu dėl neproduktyvaus darbo ar sistemingų darbo pareigų pažeidimų, apie kuriuos jau seniai svarstė valdyba ir įmonės vadovas.

43.       Atsakovė, teigdama, kad sprendimas atleisti ieškovą nėra susijęs su ieškovo disponuojama informacija, taip pat prašė įvertinti faktus ir aplinkybes, rodančias, jog darbdavio valia atleisti ieškovą susiformavo per ilgą laiką, kad darbdavys ketino atleisti ieškovą dar prieš metus laiko dėl priežasčių, susijusių su netinkamu, nepagarbiu, nekorektišku ieškovo bendravimu, nerezultatyviu darbu, nuolatinės neigiamos psichologinės įtampos kėlimu. Darbdavio 2022 m. birželio 30 d. įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą nurodyta, jog darbdavio valia nutraukti darbo sutartį yra priimta, atsižvelgiant į bendradarbiavimo, komandinio darbo trūkumus bei pasitikėjimo ieškovu, kaip vadovaujančiu darbuotoju, praradimą (e. bylos t. 3, b. l. 50). Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nei viena iš įspėjime nurodytų priežasčių nėra siejama su konkrečiu įvykiu ar ieškovo elgesiu. Teisme atsakovė, siekdama pagrįsti netinkamą, nepagarbų ir nekorektišką ieškovo bendravimą, nurodė tam tikrus ieškovo bendravimo su kolegomis ir vadovybe epizodus (e. bylos t. t. b. l. 68-75), tačiau ir šie epizodai yra pateikti neatskleidžiant konteksto, jie savaime neįrodo neįprasto, nepriimtino ir nedalykinio bendravimo. Atsakovė pateikia ieškovo susirašinėjimą su vadovu R. K. dėl rizikos valdymo strategijos, vykusį 2021 m. sausio 26 d., 2021 m. balandžio 29–30 d. (e. bylos t. 2, b. l. 71), kurio turinys atskleidžia nuomonių išsiskyrimą, bet nepatvirtina nekorektiškumo ar nepagarbos. Taip pat teismas neturi pagrindo nesutikti su ieškovu, kad kitų atsakovės nurodytų darbuotojų liudijimai yra subjektyvūs ir negali būti laikomi patikimais: V. N., liudijusi apie psichologinę įtampą (t. 2, b. l. 88), yra valdybos nario ir įmonės akcininko T. N. sutuoktinė (t. 2, b. l. 154), S. A., liudijusi apie priešišką ieškovo nusistatymą (e. bylos t. 2, b. l. 87), tokį nusistatymą siejo su ieškovo nebendradarbiavimu, nors ieškovo pateiktas susirašinėjimas rodo, kad T. N. buvo išaiškinęs ieškovui, kad ji nėra patyrusi specialistė ir, kad jis yra davęs ieškovui nurodymą neformuluoti jai užduočių (e. bylos t. 2, b. l. 159). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, skirtingai nei pirmosios instancijos teismas vertina, kad tokie netinkamo bendravimo ir bendradarbiavimo atvejai, kuriuos darbdavys surinko per visą ieškovo darbo įmonėje laikotarpį, yra mažareikšmiai ir aiškiai nepakankami konstatuoti, kad atsakovė galėjo priimti sprendimą dėl darbo sutarties nutraukimo būtent dėl tokio ilgalaikio ieškovo elgesio. Paminėtina, kad nors atsakovė teigia, jog turėjo daug pastabų dėl ieškovo darbo, tačiau R. K. rašytiniuose paaiškinimuose patvirtina, kad su ieškovu asmeniškai neaptarė galimų jo darbo trūkumų, nekalbėjo apie darbdavio lūkesčius (e. bylos t. 5, b. l. 93).

44.       Ieškovas atkreipia dėmesį, kad darbdavio teiginiai apie ketinimą jį atleisti dar 2021 metais, neatitinka faktiškai darbdavio tuo pačiu laikotarpiu priimtų sprendimų: ieškovas buvo skatintas 2021 m. gruodžio 27 d. padidinant darbo užmokestį (e. bylos t. 2, b. l. 197), 2022 m. balandžio mėnesį jam buvo išmokėtas piniginis priedas už sausio mėnesį (1676,20 Eur mokėjimo paskirtis „Bonuses 2022 Jan“, e. bylos t. 3, b. l. 57), ieškovas taip pat buvo skatintas pažadant perduoti jam įmonės akcijų (e. bylos t. 2, b. l. 164), 2022 m. balandžio mėnesį ieškovui buvo pavesta eiti (duomenys neskelbtini) pareigas, t. y. ieškovui buvo priskirtos naujos papildomos atsakomybės. Šie ieškovo teiginiai yra pagrįsti ieškovo pateiktais įrodymais ir šios aplinkybės iš tikrųjų leidžia abejoti atsakovės teiginiais apie tai, kad ieškovas neturėjo vadovybės pasitikėjimo.

45.       Ieškovas pagrįstai teigia, kad tiek 2022 m. birželio 30 d. priimtas sprendimas dėl darbo sutarties nutraukimo, tiek atsakovės nurodyti kiti pasvarstymai dėl jo atleidimo 2021 metais (2021 m. spalio 21 d. susirašinėjimas tarp valdybos nario J. Č. ir R. K., e. bylos t. 2, b. l. 173-174) yra susiję su jo vykdytomis tiesioginėmis (duomenys neskelbtini) darbo funkcijomis, o ne su netinkamu bendravimu ar nekompetencija. Ieškovas šiame darbo ginče pagrįstai prašė įvertinti jo atliekamas darbo funkcijas, t. y. tai, kad jis ėjo (duomenys neskelbtini) pareigas ir nuo 2022 m. balandžio mėnesio taip pat laikinai ėjo (duomenys neskelbtini) vadovo bei (duomenys neskelbtini) pareigas. Ieškovas pagrįstai teigia, kad atitikties darbuotojų funkcijos ir vaidmuo finansų įstaigoje yra reguliuojamas finansų įstaigą kontroliuojančios institucijos, kad jį paskiriant atsakingu už atitiktį, jo kompetenciją vertino Lietuvos bankas. (duomenys neskelbtini) funkcijas ir veiklos principus bylai aktualiu laikotarpiu reglamentavo Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus (duomenys neskelbtini) sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) (redakcija iki 2022 m. spalio 11 d.). (duomenys neskelbtini) Taigi (duomenys neskelbtini) funkcijos pasižymi nepriklausomumu nuo vadovybės ir verslo sprendimų. Taip pat ir ieškovo darbo funkcijas, šiuo atveju sudarė finansų rinkos dalyviams keliamų reikalavimų valdyti rizikas, susijusias su (duomenys neskelbtini). Atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai, t. y. 2021 m. spalio 19 d. R. K. susirašinėjimas su L. L. (e. bylos t. 1, b. l. 181-182) rodo, kad konfliktai tarp ieškovo ir kitų darbuotojų kilo ne dėl bendradarbiavimo stokos ar ieškovo nekompetencijos, bet dėl to, kad ieškovas principingai ir nepriklausomai vykdė (duomenys neskelbtini) pareigas, pagal vykdomas darbo funkcijas reikalavo pildyti skundus dėl neatitikties ir pateikti papildomus dokumentus, susijusius su klientais. Kaip matyti, 2021 m. spalio 19 d. susirašinėjime (e. bylos t. 1, b. l. 181-182) R. K. kaip tik ir teigia, kad „jo (ieškovo) požiūris į klausimą iš teisinės perspektyvos gali nesutapti su mano požiūriu į tą klausimą iš verslo perspektyvos“. Tuo tarpu ieškovo paaiškinimai įmonės vadovybei, kas yra atitiktis ir, kokios yra jos funkcijos, yra dalykiški ir pagrįsti Gairėmis, t. y., kad atitiktis yra nepriklausoma nuo verslo veiklos, privalo turėti prieigą prie visų dokumentų ir t.t. (e. bylos t. 8, b. l. 140). Byloje taip pat nustatyta, kad būtent tokio pobūdžio konfliktas kilo ir 2022 m. birželio 29 d., kai ieškovas, vykdydamas (duomenys neskelbtini) funkcijas, nustatė neatitiktį ir blokavo TEZ DMCC lėšas. Paminėtina, kad atsakovė nepateikė jokių argumentų, susijusių su tuo, kad priimdamas tokį sprendimą ieškovas piktnaudžiavo įgaliojimais ar viršijo (duomenys neskelbtini) kompetenciją.

46.       Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija, skirtingai nei pirmosios instancijos teismas vertina, kad darbdavio valia nutraukti darbo sutartį buvo nulemta ir galutinai susiformavo po to, kai ieškovas informavo įmonės vadovą, kad jis atliks (duomenys neskelbtini) pavestas pareigas, kurios šiuo atveju sutapo ir su jo pilietine pareiga pranešti apie darbdavio ir jo vadovų galimai padarytus įstatymų pažeidimus. Teisėjų kolegija, skirtingai nei pirmosios instancijos teismas, pritaria ieškovo argumentams, kad šioje situacijoje darbdavys, net ir sužinojęs apie tai, kad ieškovas pateikė informaciją, nesustabdė savo neteisėto sprendimo ir toliau tęsė diskriminacinę veiklą, t. y. nušalino ieškovą nuo pareigų ir realizavo darbo sutarties nutraukimą.

47.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad darbdavys pažeidė Darbo kodekso 59 straipsnio 2 dalyje numatytą imperatyvą, draudžiantį nutraukti darbo sutartį šio straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu (darbdavio valia). Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje panaikinamas ir darbdavio 2022 m. birželio 30 d. sprendimas nutraukti darbo sutartį su ieškovu pripažįstamas neteisėtu.

48.       Teismas, taikydamas neteisėto darbo sutarties nutraukimo teisines pasekmes, atsižvelgia į ieškovo prašymą negrąžinti jo į darbą, bet darbo sutartį laikyti nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos. Darbo kodekso 218 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą; taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai.

49.       Šiuo atveju, įvertinus tai, kad ieškovo priverstinė pravaikšta tęsiasi daugiau kaip metus laiko, jam priteisiamas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką už vienus metus. Taip pat yra pagrindas priteisti ieškovui vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją, nes ieškovas įmonėje dirbo daugiau kaip du metus (nuo 2020 m. vasario 10 d. iki 2022 m. liepos 10 d).

50.       Dėl konkrečios priteisiamos sumos teismas pasisakys įvertinęs atsakovės ir ieškovo apeliacinių skundų argumentus, nes nuo to priklauso, ar darbdavio pateiktoje pažymoje (e. bylos t. 4, b. l. 117) darbdavys teisingai paskaičiavo ieškovo vidutinį darbo užmokestį. Kaip teisingai nurodo ieškovas, vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimai turės būti peržiūrėti, jei teismas pripažintų, kad 2022 m. gegužės ir birželio mėnesiais, t. y. tais mėnesiais, kurie patenka į VDU skaičiavimo laikotarpį, ieškovo darbo užmokestis buvo didesnis, nei darbdavys nurodė pateiktoje pažymoje.

 

Dėl ieškovo ir atsakovės apeliacinių skundų argumentų, susijusių su darbo užmokesčio nepriemoka

 

51.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas dirbo papildomą darbą nuo 2022 m. balandžio mėnesio iki 2022 m. birželio 8 d. Be to, spręsdamas apie tai, kaip darbdavys įsipareigojo apmokėti už šį papildomą darbą, teismas vadovavosi į bylą pateiktu 2022 m. gegužės 17 d. 12:54 val. atsakovės vadovo ir ieškovo susirašinėjimu (t. 5, b. l. 167, 188-189), kuriame atsakovės vadovas R. K. pasiūlė ieškovui už papildomą darbą mokėti 1970 Eur arba 46,48 procentus mėnesinio atlyginimo, o ieškovas atrašė „fair enough“, t. y. sutiko, kad tai būtų pakankamai teisinga.

52.       Atsakovė prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo ieškovui už papildomą darbą 2020 m. gegužės ir birželio mėnesiais. Atsakovė teigia, kad susitarta buvo tik dėl apmokėjimo už 2022 m. balandžio mėnesį, o apmokėti už papildomą darbą už kitus mėnesius atsakovė neturėjo, nes šalys dėl to nesusitarė, o pagal darbo sutarties 1.5 punktą – už pavadavimą darbdavys neturėjo ieškovui papildomai mokėti.

53.       Ieškovas prašo padidinti priteistą sumą, įvertinus tai,  kad jis papildomai dirbo ne iki 2022 m. birželio 8 d., kaip nustatė teismas, bet iki 2022 m. birželio 30 d., t. y. iki kol buvo nušalintas ir atleistas.

54.       Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą šioje dalyje, konstatuoja, kad byloje yra įrodyta, jog šalys susitarė dėl papildomo darbo ir apmokėjimo už jį. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad ieškovas ir atsakovė susitarė, jog ieškovas laikinai, iki bus įdarbintas (duomenys neskelbtini), atliks vadovaujančio (duomenys neskelbtini) funkcijas (t. 7, b. l. 35-37), t. y. buvo susitarta dėl papildomo darbo. Apie tai ieškovas 2022 m. balandžio 7 d. 9:50 val. ir 2022 m. balandžio 7 d. 9:53 val. pranešė Lietuvos bankui ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai, t. y. tretiesiems asmenims, su kuriais palaikyti santykius ir buvo skirta (duomenys neskelbtini) pareigybė, pranešė, kad atsakovės įmonėje jis yra paskirtas atlikti tas pareigas. Taip pat teismas teisingai nustatė, kad šis susitarimas reiškė susitarimą dėl papildomo darbo, o ne dėl viršvalandinio darbo, nes šalys susitarė dėl kitokios darbo funkcijos, o ne dėl didesnės darbo laiko normos ieškovui dirbant pagrindinį darbą, t. y. einant (duomenys neskelbtini) pareigas. Dėl tos pačios priežasties ieškovo prašymas apmokėti už papildomai dirbtą laiką taikant 1,5 koeficientą, t. y. kaip už viršvalandinį darbą, neatitinka darbo įstatymų, nes papildomas darbas nėra apmokamas padidintu tarifu (Darbo kodekso 144 straipsnio 4 dalis).

55.       Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad visos bylos aplinkybės patikimai patvirtina, kad ieškovas sutiko dirbti papildomą darbą, jei už jį bus papildomai mokama 46,48 procentai jam pagal darbo sutartį priskirto mėnesinio atlyginimo. Teismas teisingai sprendė, kad kitoks susitarimas nebuvo pasiektas, nors ieškovas ir pageidavo, kad už papildomas funkcijas butų mokama kaip už „overtime work“. Paminėtina, kad šalys nesusitarė dėl tokios ieškovo pasiūlytos darbo laiko apskaitos, t. y. nesusitarė, kaip bus vedama „overtime“ apskaita, ir nei viena iš šalių nevedė tokio papildomo darbo apskaitos. Todėl teismas teisingai vertino, kad šalių pasiektas susitarimas apėmė fiksuotą tarifinį atlygį už papildomą darbo funkciją, nepriklausomai nuo konkrečios darbo laiko normos ar faktiškai atlikto darbo kiekio. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad pats ieškovas nežino, kaip buvo susitaręs, nes patikslintu ieškiniu (DOK-33571) prašė priteisti tik 20 proc. dydžio priedą prie darbo užmokesčio. Tačiau iš pateiktų ieškovo susirašinėjimų su vadovu R. K. matyti, kad ieškovas teikė net kelis pasiūlymus, bet nei vienas iš jų nebuvo aiškiai patvirtintas. Susirašinėjime R. K. žadėjo ieškovui apmokėti už papildomą darbą, pripažino, kad moka per mažai, bet neakceptavo jokio ieškovo pateikto siūlymo. Dėl to ieškovas ir galėjo nesuprasti, koks yra tikrasis susitarimas, arba manyti, kad jis vėliau yra peržiūrėtas ar pakeistas. Dėl R. K. nekonkretumo, ieškovui pagrįstai galėjo kilti abejonių, kad yra sutarta dėl apmokėjimo už viršvalandinį darbą („overtime work“) ir, kad jis objektyviai negali pagrįsti viršvalandinio darbo apskaitos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad R. K. itin nekonkrečiai paaiškino susitarimą ir teismo posėdžio metu. Teisme R. K. neneigė, kad buvo susitaręs dėl papildomo apmokėjimo, bet aiškino, kad nesutiko apmokėti tada, kai sužinojo, kad ieškovas dirbdavo po 60–70 valandų per mėnesį, manė, kad toks darbo kiekis neatitinka tikrovės. Tokiu atveju teismas, spręsdamas šį ginčą, pagrįstai nustatė, kad susitarimas dėl apmokėjimo už papildomą darbą labiausiai atitinka susitarimą, kuris buvo pasiektas 2022 m. gegužės 17 d. atsakovės vadovo ir ieškovo susirašinėjime (e. bylos t. 5, b. l. 167). Nors tai taip pat nėra labai išsamus ir aiškus susitarimas, tačiau jo realumą patvirtina tai, kad būtent šis sutarimas faktiškai ir buvo įvykdytas, t. y. ieškovui iš esmės tokia proporcija buvo apmokėta už papildomą darbą 2022 m. balandžio mėnesį (t. y. priskaičiuota 3640 Eur priedo, o tai iš esmės atitinka 46 procentus nuo ieškovo pagrindinio darbo užmokesčio – 7330 Eur, e. bylos t. 4, b. l. 121, 128). Nustatydamas tikrojo susitarimo turinį ir tenkindamas ieškinį pagal jį, pirmosios instancijos teismas neviršijo ieškinio ribų.

56.       Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo argumentus, kad jis (duomenys neskelbtini) pareigas ėjo iki pat darbo sutarties nutraukimo, o ne iki 2022 m. birželio 8 d., šiuos argumentus laiko pagrįstais ir jiems pritaria. Kaip minėta, šalys susitarė, kad ieškovas papildomas pareigas eis terminuotai, t. y. laikinai – iki kol atsakovė paskirs (duomenys neskelbtini). Šios pareigos atsakovės įstaigoje, kaip finansų įstaigoje, kurios veikla yra valstybės reglamentuojama ir kontroliuojama, reiškia labai konkrečias pareigas, t. y. tokias, kurias einantis asmuo (duomenys neskelbtini). Minėta ir tai, kad ieškovas, pradėjęs eiti (duomenys neskelbtini) pareigas, apie tai oficialiai pranešė Lietuvos bankui ir FNTT, o įrodymų apie tai, kad minėtos institucijos būtų buvusios informuotos, jog nuo 2022 m. birželio 9 d. šias pareigas pradėjo eiti kitas darbuotojas, atsakovė į bylą nepateikė. Atsakovė teigia, kad nuo 2022 m. birželio 9 d. į darbą priėmė darbuotoją S. P. (2022 m. birželio 8 d. priede prie jos darbo sutarties 1.2.1 punkte nurodyta, kad nuo 2022 m. birželio 8 d. ji bus atsakinga (duomenys neskelbtini) vadovo (angliškas trupinys (duomenys neskelbtini)) pavadavimą, t. 6, b. l. 128-130). Tačiau teisme pati S. P. teigė, kad ji tik buvo įdarbinta (duomenys neskelbtini) skyriuje bei perėmė kai kuriuos ieškovo darbus, bet nebuvo paskirta ir nėjo (duomenys neskelbtini) pareigų, o skyriaus vadovu, t. y. (duomenys neskelbtini), toliau laikė ieškovą. Teisėjų kolegija, skirtingai nei pirmosios instancijos teismas vertina, kad duomenys apie tai, kokius konkrečiai darbus ieškovas atliko po 2022 m. birželio 8 d., nėra itin reikšmingi, nes (duomenys neskelbtini) pareigos, kaip minėta, yra siejamos su (duomenys neskelbtini), ir taip pat minėta, jog ši ieškovui priskirta funkcija bei su tuo susijusios atsakomybės atsakovės įstaigoje niekam nebuvo perleistos nuo 2022 m. birželio 9 d. iki darbo sutarties nutraukimo su ieškovu. Ieškovas pagrįstai teigia, kad 2022 m. birželio 30 d. jis pateikė pranešimus FNTT ir Lietuvos bankui vykdydamas (duomenys neskelbtini) funkciją.

 

Dėl ieškovui priteistinų sumų apskaičiavimo

 

57.       Apeliacinės instancijos teismas, kitaip nei pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos įrodymus, perskaičiuoja ieškovui priklausančią darbo užmokesčio nepriemoką už papildomą darbą 2022 m. gegužės ir birželio mėnesiais, laikydamas kad ieškovas papildomą darbą dirbo iki 2022 m. birželio 30 d. Darbo užmokesčio nepriemoka apskaičiuojama taikant byloje įrodytą šalių susitarimą, jog už papildomą darbą ieškovui turėjo būti mokamas papildomas darbo užmokestis lygus 46,48 procentams nuo jam pagal darbo sutartį nustatyto mėnesinio darbo užmokesčio.

58.       Atsakovė pateikė duomenis apie ieškovui išmokėtą darbo užmokestį (atsiskaitymo lapelius), iš kurių nustatyta, kad:

58.1.                      2022 m. balandžio mėnesį ieškovui buvo priskaityta 7 330 Eur darbo užmokesčio. Byloje taip pat buvo nustatyta, kad 2022 m. gegužės mėnesį ieškovui buvo išmokėtas 3 460 Eur darbo užmokesčio priedas už papildomą darbą, atliktą balandžio mėnesį (e. bylos t. 4, b. l. 121, 128). Tai reiškia, kad ieškovui už 2022 m. balandžio mėnesį buvo priskaityta 10 790 Eur darbo užmokesčio. Balandžio mėnesį ieškovas dirbo 20 darbo dienų.

58.2.                      2022 m. gegužės mėnesį ieškovui buvo priskaityta 6 663,64 Eur darbo užmokesčio už šį mėnesį (kaip minėta 3 460 Eur priedas buvo išmokėtas už balandžio mėnesį). Ieškovui nepriskaityta ir neišmokėta dalis už papildomą darbą 2022 m. gegužės mėnesį, apskaičiuota kaip 46,48 proc. nuo priskaityto pagrindinio darbo užmokesčio sudaro 3 097,26 Eur (6 663,64 Eur x 46,48 proc. / 100). Tai reiškia, kad ieškovui už 2022 m. gegužės mėnesį iš viso turėjo būti priskaityta 9 760,90 Eur. Gegužės mėnesį ieškovas dirbo 20 darbo dienų (e. bylos t. 4, b. l. 121).

58.3.                      2022 m. birželio mėnesį ieškovui buvo priskaityta 6 282,86 Eur darbo užmokesčio už šį mėnesį. Ieškovui nepriskaityta ir neišmokėta dalis už papildomą darbą, apskaičiuota kaip 46,48 proc. nuo priskaityto pagrindinio darbo užmokesčio 2022 m. birželio mėnesį sudaro 2 920,27 Eur (6 282,86 Eur x 46,48 proc. / 100). Tai reiškia, kad ieškovui už 2022 m. birželio mėnesį iš viso turėjo būti priskaityta 9 203,13 Eur. Birželio mėnesį ieškovas dirbo 18 darbo dienų (e. bylos t. 4, b. l. 124).

59.       Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovui turėjo būti priskaičiuota 6 017,53 Eur (3 097,26 Eur + 2 920,27 Eur) darbo užmokesčio už 2022 m. gegužės ir birželio mėnesius, ir atskaičius mokesčius ši suma turėjo būti ieškovui išmokėta. Pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti nepriemoką pakeičiamas ir priteista suma padidinama iki nurodytos.

60.       Teismas atmeta atsakovės argumentus, kad teismas viršijo bylos nagrinėjimo ribas ir priteisė daugiau nei ieškovas prašė. Šiame darbo ginče ieškovas buvo pareiškęs reikalavimą priteisti darbo užmokesčio nepriemoką, kurios dydis buvo ginčo dalyku (ieškovas prašė priteisti, ne mažiau kaip 20 procentų, DOK-33571). Todėl teismas, nustatęs konkrečią sumą ir ją priteisdamas ieškinio reikalavimų neviršijo (Civilinio proceso kodekso 417 straipsnis).

61.       Nustačius darbo užmokesčio nepriemoką, atitinkamai perskaičiuojamas ieškovo vidutinis darbo užmokestis, nes kaip minėta, darbdavio pateiktoje 2022 m. rugsėjo 8 d. pažymoje (e. bylos t. 4, b. l. 117) apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį nebuvo įtrauktas ieškovui priskaitytas darbo užmokestis už papildomą darbą, o pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtino Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo 3.3 ir 5.1 punktus, į skaičiuojamą vidutinį darbo užmokestį turi būti įtraukiama papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu. Įtraukus visą ieškovui priskaitytą darbo užmokestį skaičiuojamu laikotarpiu, t. y. 2022 m. balandžio, gegužės ir birželio mėnesiais, ieškovo vidutinis vienos dienos darbo užmokestis yra 513 Eur ((10 790 Eur + 9 760,90 Eur + 9 203,13 Eur) / 58 darbo dienų).

62.       Šiuo atveju yra aktualus ir ieškovo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydis. Pagal vieno mėnesio vidutinį darbo užmokesčio dydį yra skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis už priverstinę pravaikštą ir Darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalyje numatyta kompensacija.

63.       Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtinto Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo 7 punktas nustato, kad tais atvejais, kai įstatymais, kolektyvine ar darbo sutartimi garantuojamas vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (jo dalis) ar kelių vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių suma nenurodant konkrečios datos (išeitinė išmoka ir kita), vidutinis mėnesinis darbo užmokestis apskaičiuojamas taip: darbuotojo vienas vidutinis dieninis darbo užmokestis ar vienas vidutinis valandinis darbo užmokestis, apskaičiuotas pagal Aprašą, dauginamas iš metinio vidutinio mėnesio darbo dienų arba vidutinio mėnesio darbo valandų skaičiaus pagal darbuotojo ar įmonės darbo (pamainos) grafiką, kasmet tvirtinamo socialinės apsaugos ir darbo ministro. Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2021 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. A1-916 nustatyta, kad šis koeficientas 2022 metais, esant penkių darbo dienų savaitei, yra 20,9. Atsižvelgiant į tai, ieškovo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis yra 10 721,70 Eur (513 Eur, t. y. vienos dienos VDU, x 20,9 vieno mėnesio darbo dienų koeficientas).

64.       Remiantis Darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalimi, ieškovui priteisiamas vidutinis darbo užmokestis už priverstinę pravaikštą už 12 mėnesių sudaro  128 660,40 Eur (10 721,70 Eur x 12 mėn.). Tačiau iš šios sumos yra išskaitoma ieškovui priskaityta 51 319,95 Eur suma, t. y. 6 mėnesių vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensacija, kurią darbdavys priskaičiavo ir atskaičius mokesčius išmokėjo ieškovui nutraukdamas darbo sutartį pagal Darbo kodekso 59 straipsnį (e. bylos t. 4, b. l. 128, t. 5, b. l. 85). Taigi iš viso ieškovui priteisiama  77 340,45 Eur už priverstinę pravaikštą (suma nurodyta neatskaičius mokėtinų mokesčių).

65.       Taip pat remiantis Darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalimi, atsižvelgiant į ieškovo dirbtą laiką, ieškovui priteisiama vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, kurią sudaro  10 721,70 Eur (suma nurodyta neatskaičius mokėtinų mokesčių).

66.       Atsakovė yra pateikusi prašymą mažinti ieškovui priteisto vidutinio darbo užmokesčio sumą už priverstinės pravaikštos laiką, jei teismas pripažintų ieškovo atleidimą neteisėtu. Po darbo santykių reformos, kuri buvo įgyvendinta 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujos redakcijos Darbo kodeksui, nustačius maksimalų 12 mėn. priverstinės pravaikštos laikotarpį, už kurį priteisiama aptariama išmoka, kasacinis teismas konstatavo, kad taikant ankstesnį reglamentavimą suformuota teismų praktika nesikeičia, t. y. teismui yra suteikta teisė (o kartu ir pareiga) įvertinti išmokos adekvatumą, atitikimą šalių interesų pusiausvyros principui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-701/2019, 2020 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-248/2020). Kita vertus, nei galiojantis teisinis reglamentavimas, nei aptartas kasacinio teismo išaiškinimas, negali būti vertinami kaip reiškiantys, kad įstatyme įtvirtintas maksimalus išmokos dydis, paliekant teismui teisę konkrečią priteistiną sumą nustatyti įstatymo ribose. DK 218 straipsnio 4 dalyje yra įvardinta konkreti išmokos dydžio apskaičiavimo tvarka su dviem kriterijais – darbuotojo vidutiniu darbo užmokesčio dydžiu ir priverstinės pravaikštos trukme. Kai bylą nagrinėjantis teismas, laikydamasis šios tvarkos apskaičiuoja konkretų darbuotojui priteistinos išmokos dydį, toks dydis, įvertinus darbdavio prašymus bei argumentus, gali būti pripažįstamas neadekvačiu, pažeidžiančiu darbo santykių šalių interesų pusiausvyros principą.

67.       Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės nurodytus argumentus, dėl kurių atsakovės teigimu apskaičiuota išmoka už priverstinę pravaikštą turėtų būti laikoma neadekvačia, šių aplinkybių nepripažįsta svarbiomis. Vienu iš tokių argumentų darbdavys įvardijo ieškovo įsidarbinimo kitoje darbovietėje faktą. Šis argumentas nėra reikšmingas sprendžiant išmokos klausimą, kadangi, skirtingai nei iki 2017 m. birželio 30 d. galiojusios redakcijos DK 300 straipsnio 4 dalyje, šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose vėlesnis įsidarbinimas kitoje darbovietėje nėra įvardijamas kaip pagrindas kaip išmoką priteisti skirtumą tarp to, ką darbuotojas būtų uždirbęs, jeigu nebūtų įvykęs neteisėtas atleidimas, ir to, ką jis tuo laikotarpiu faktiškai uždirbo dirbdamas kitur.

68.       Taip pat nėra pagrindo mažinti apskaičiuotą išmoką dėl šalių turtinės padėties. Atsakovė yra finansų įstaiga. Atsakovė šioje byloje neįrodinėjo savo turtinės padėties. Taip pat nėra kitokių duomenų, rodančių, kad priteistos išmokos išmokėjimas turėtų esminės reikšmės juridinio asmens UAB Travel Union veiklai. Kaip matyti, prieš metus laiko atsakovei nebuvo finansiškai sudėtinga išmokėti ieškovui panašaus dydžio kompensaciją, kaip ir yra priteista šiuo teismo sprendimu. Todėl šalių turtinė padėtis taip pat nepagrindžia neproporcingumo ir nesudaro pagrindo netaikyti įstatymo.

69.       Minėta, jog galimybė mažinti išmoką už priverstinę pravaikštą, teismų praktikoje yra formuluojama kaip išimtis, o ne bendra taisyklė. Apeliacinės instancijos teismas įvertina, kad darbdavys neteisėtai nutraukė darbo sutartį ir pilnai neatsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju darbo sutarties nutraukimo dieną, t. y. padarė ne vieną, o du pažeidimus. Be to, nagrinėjamu atveju priteistos sumos už priverstinę pravaikštą negalima laikyti neproporcinga ir atsižvelgiant į sutarties nutraukimo pagrindą bei aplinkybes, t. y tai, kad ieškovas yra atleistas jį diskriminuojančiu pagrindu, o diskriminaciją uždraudžiantys įstatymai reikalauja, kad taikomos sankcijos už lygių galimybių reikalavimų pažeidimus būtų veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

 

Dėl ieškovo reikalavimo priteisti neturtinę žalą 

 

70.       Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo reikalavimą priteisti 100 Eur neturtinę žalą. Ieškovas apeliaciniame skunde nėra pateikęs argumentų dėl nesutikimo su šia teismo sprendimo dalimi. Savo iniciatyva patikrinusi šią teismo sprendimo dalį teisėjų kolegija nenustatė pagrindų, dėl kurių ji turėtų būti naikinama ar keičiama. Apeliacinės instancijos teismas, kaip minėta, tenkino ieškovo reikalavimą dėl darbo sutarties pripažinimo neteisėtu, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo tenkinti ir ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo. Ieškovui pagal eitas (duomenys neskelbtini) pareigas finansų įstaigoje yra taikomi aukštesni standartai dėl atsparumo kritikai ar kitokiam neleistinam darbdavio poveikiui. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, teismo sprendimas, kuriuo yra pripažįstamos ieškovo darbo teisės, šiuo atveju yra pakankama ir tinkama satisfakcija. Taigi nors pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą atmetė kitais pagrindais, ieškovo reikalavimas priteisti 100 Eur neturtinės žalos negali būti tenkinamas ir konstatavus neteisėtą darbo sutarties nutraukimą.

 

Dėl kitų apeliantų argumentų ir procesinių prašymų

 

71.       Kadangi darbo sutartis laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, teismas netaiko Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalyje numatytų netesybų (šios netesybos gali būti skaičiuojamos tik nuo darbo sutarties nutraukimo). Dėl tos pačios priežasties teismas taip pat nesvarsto ir atsakovės prašymo mažinti šias netesybas.

72.       Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl šalių tarpusavio santykių, kurie klostėsi po to, kai darbdavys priėmė sprendimą nutraukti darbo sutartį su ieškovu, ir iš to sekusių kaltinimų bei ikiteisminių tyrimų, nes tai viršija šio darbo ginčo nagrinėjimo ribas.

73.       Teisėjų kolegija, skirtingai nei pirmosios instancijos teismas, nelaiko reikšmingu ir to, dėl kokios informacijos pranešimo ieškovui buvo suteiktas pranešėjo statusas. Darbo kodekso 59 straipsnio 2 dalies taikymui nėra svarbu, ar pranešėjo informacijos pagrindu buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas. Dėl tos pačios priežasties nėra pagrindo tenkinti ir ieškovo prašymo (DOK-37215)  prijungti naujus įrodymus, susijusius su Lietuvos banko vykdomu patikrinimu ar stabdyti bylą iki kol Lietuvos bankas baigs UAB Travel Union veiklos patikrinimą. Taip pat nėra pagrindo rinkti įrodymus iš Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos apie tai, kokią konkrečiai informaciją T. A. pateikė 2022 m. birželio 30 d. pranešimais. Teisėjų kolegija vertina, kad ieškovo pateikti įrodymai ir nurodytų naujų įrodymų rinkimas apeliacinės instancijos teisme neturės reikšmės šio darbo ginčo teisingam išsprendimui.

74.       Kiti apeliantų argumentai nėra reikšmingi šiam ginčui, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

 

75.       CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Todėl pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą taip pat perskirstomos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos.

76.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

77.       Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad teismo sprendimas dėl ginčo esmės šioje byloje yra priimtas ieškovo naudai. Nors teismas netenkino ieškovo reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo, teismo sprendimu iš tikrųjų yra apgintos ir neturtinės ieškovo teisės. Teismas taip pat netenkino ieškinio reikalavimų priteisti netesybas, tačiau teismas ieškovo teises apgynė alternatyviu būdu. Taigi atmestų ieškinio reikalavimų netenkinimo pagrindai yra formalūs, todėl į juos teismas neatsižvelgia skirstydamas bylinėjimosi išlaidas.

78.       Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 5 178,80 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą patirtų pirmosios instancijos teisme (DOK-35617; DOK-77291) advokato pagalbai apmokėti. Spręsdama dėl atlygintinų išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius (8.11. punktas), galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo patirtos 5 178,80 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą, įvertinus šio ginčo apimtį ir jo trukmę pirmosios instancijos teisme, atitinka sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis (CPK 98 straipsnis). Ieškovas nurodo, kad apeliacinės instancijos teisme jis patyrė papildomai 2 904 Eur išlaidų, susijusių su advokato pagalba rengiant apeliacinį skundą ir atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą. Teismas vertina, kad šios išlaidos taip pat yra pagrįstos, neviršija rekomenduojamų dydžių, todėl ieškovo prašymas priteisti šias išlaidas tenkinamas. Iš viso ieškovui priteisiama 8 082,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

79.       Atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį, laikytina, kad atsakovė neturi teisės gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš ieškovo. Tai taikoma išlaidoms, atsakovės patirtoms tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teisme. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti atsakovei iš ieškovo 10 880,93 Eur bylinėjimosi išlaidų irgi pakeičiamas — atsakovės prašymas netenkinamas.

80.       Tretieji asmenys įrodymų apie bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

81.       Pakeitus teismo sprendimą, iš atsakovės papildomai priteisiamas žyminis mokestis už ieškinį, apskaičiuotas nuo patenkintų ieškinio reikalavimų dalies, nuo kurios mokėjimo ieškovas buvo atleistas pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Žyminis mokestis, apskaičiuotas nuo 94 079,68 Eur sumos (6 017,53 Eur + 77 340,45 Eur + 10 721,70 Eur) iš viso sudaro 1637 Eur.

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu

 

n u t a r i a :

 

Atsakovės UAB Travel Union apeliacinį skundą atmesti.

Ieškovo T. A. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 12 d. sprendimą pakeiti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškovo T. A. ieškinį tenkinti iš dalies:

Pripažintini T. A. atleidimą iš darbo UAB Travel Union pagal Darbo kodekso 59 straipsnį neteisėtu ir laikyti, kad 2020 m. vasario 4 d. darbo sutartis Nr. 10, sudaryta tarp T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir UAB Travel Union, juridinio asmens kodas 305106882, yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos (2023 m. spalio 31 d.).

Priteisti ieškovui T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB Travel Union, juridinio asmens kodas 305106882, 77340,45 Eur (septyniasdešimt septynis tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt eurų, 45 ct) vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą (suma nurodyta neatskaičius mokėtinų mokesčių).

Priteisti ieškovui T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB Travel Union, juridinio asmens kodas 305106882, 10721,70Eur (dešimt tūkstančių septynis šimtus dvidešimt vieną eurą, 70 ct) kompensaciją (suma nurodyta neatskaičius mokėtinų mokesčių).

Priteisti ieškovui T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB Travel Union, juridinio asmens kodas 305106882, 6017,53 Eur (šešis tūkstančius septyniolika eurų, 53 ct) darbo užmokesčio nepriemokos už 2022 m. gegužės ir birželio mėnesius (suma nurodyta neatskaičius mokėtinų mokesčių).

Kitus ieškinio reikalavimus atmesti.

Priteisti Lietuvos valstybei iš atsakovės UAB Travel Union, juridinio asmens kodas 305106882,  1637 Eur (tūkstantį šešis šimtus trisdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (https://www.vmi.lt/evmi/saskaitos-ir-imoku-kodai).  Įmokos kodas 5662. Mokėjimo įrodymą reikia pateikti teismui“.

Priteisti ieškovui T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB Travel Union, juridinio asmens kodas 305106882, 8 082,80 Eur (aštuonis tūkstančius aštuoniasdešimt du eurus, 80 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                 Kristina Lysionok

 

 

Ramunė Mikonienė

 

 

Andrius Verikas