Civilinė byla Nr. 2S-566-210/2015

                                                                        Teisminio proceso Nr. 2-35-3-00393-2015-6

                                                                   Procesinio sprendimo kategorija 106.3.;1106.8.1.;122.4.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

     N U T A R T I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 4 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius,

            teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo ieškovės V. L. atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. nutarties, civilinėje byloje Nr. 2-640-766/2015  sprendžiant ieškovės V. L. ieškinio atsakovams S. N., Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos dėl pirkimo-pardavimo sutarties už išpirktą žemės valdą nesudarymo privatizavimo procedūros neužbaigimo ir žemės sklypo ribų panaikinimo (perderinimo) priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

                                                         I. Ginčo esmė

Ieškovė V. L. Radviliškio rajono apylinkės teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė: 1) panaikinti 1999-09-15 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo aktą; 2) panaikinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) planą; 3) išreikalauti civilinę bylą Nr. 2-70-632/2013 bei vykdomąją bylą Nr. 0066/14/00911; 4) išreikalauti iš atsakovų 1999-09-15 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo akto bei žemės plano originalus; 5) apklausti liudytoją V. J..

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartimi iki 2015-03-16 ieškovę įpareigojo pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus.

Radviliškio rajono apylinkės teisme 2013-03-16 gautas ieškovės V. L. patikslintas ieškinys, kuriuo papildomai teismo prašė įpareigoti nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos parengti ieškovei žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė patikslino ieškinio dalyką  – nurodė, kad ieškinio dalykas yra 1999-09-15 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) m. ribų paženklinimo akto panaikinimas, bei žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) plano panaikinimas, kad šie dokumentai, kaip sandoriai, prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, o visos kitos aplinkybės, minėtos pirminiame ieškinyje, su minėtu dalyku yra susijusios netiesiogiai, ir iš esmės pagrindžia antrąjį ieškinio reikalavimą (dalyką).

                            II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 19 d. nutartimi V. L. ieškinį laikė nepaduotu ir nutarčiai įsiteisėjus nurodė grąžinti jį ieškovei.

Teismas nurodė, kad ieškovės pateiktas patikslintas ieškinys labai painus, jame pateikta labai daug informacijos ir įvairių faktų, duomenų apie kreipimąsi į įvairias institucijas, šios aplinkybės buvo nurodytos ir 2015-03-02 Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartyje dėl ieškinio trūkumų pašalinimo. Atsižvelgiant į tai, teismas laikė, kad ieškovė nepašalino trūkumų, nurodytų 2015-03-02 nutartyje.

Iš painaus ieškovės patikslinto ieškinio turinio teismas matė, jog ieškovė ieškinyje dėsto aplinkybes, kad 1999 metais, kai buvo sudaromi ribų paženklinimo aktai, ji buvo žemės valdos, esančios (duomenys neskelbtini), teisėta savininkė. 1993 metais buvo pateiktas prašymas privatizuoti naudojamą žemės sklypą, tais pačiais metais ieškovė iš savo asmeninių lėšų sumokėjo už žemės sklypo išpirkimą, bet privatizacija nebuvo baigta ir žemės sklypo ribos su ja nebuvo derinamos, jos sutuoktinio A. L. (šiuo metu yra miręs) mažiausiai vienas parašas yra suklastotas, o ant žemės sklypo ribų suderinimo akto plano apskritai nėra nei ieškovės, nei jos sutuoktinio A. L. parašų, bet nenurodo kodėl ji eilę metų nereiškė reikalavimo institucijoms dėl jų priimtų aktų – žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo akto bei žemės sklypo plano teisėtumo ir pagrįstumo. Iš ieškinio turinio ir prie ieškinio pridėtų dokumentų galima suprasti, jog ginčas kyla dėl institucijų priimtų aktų teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. iš administracinių teisinių santykių, todėl teismas sprendė, kad tai yra ne bendrosios kompetencijos teismo, o administracinio teismo kompetencijai priskirtas nagrinėjimo dalykas.

Kadangi ieškovė trūkumų nepašalino, todėl ieškinį teismas laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.    

           III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė V. L. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – Radviliškio rajono apylinkės teismui perduoti nagrinėti ieškovės patikslintą ieškinį.

Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, tuo pačiu paneigė asmens teisę į teisminę gynybą inter alia dėl to, kad jam paduotas ieškinys pasirodė per painus, kad jame pateikta labai daug informacijos ir įvairių faktų, duomenų apie kreipimąsi į įvairias institucijas. Tuo pačiu teismas neteisėtai atsisakė siekti civilinio proceso tikslų – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę.

2. Apeliantė įsitikinusi, kad pareiškiant ieškinį dėl sandorių – žemės sklypo ribų paženklinimo akto bei jo pagrindu priimto žemės sklypo plano – panaikinimo jokiame įstatyme nenumatyta, jog ieškinį paduodantis asmuo apskritai privalėtų nurodyti, kodėl ir kiek laiko jis nereiškė reikalavimų institucijoms. Laiko, kad ieškinio senatis bet kokiu atveju nėra sukakusi, o galiausiai, asmuo turi teisę paduoti ieškinį ir praleidus ieškinio senatį, nes ji yra taikoma tik atsakovui pateikus prašymą dėl ieškinio senaties taikymo.

3. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad jog ginčas kyla dėl institucijų priimtų aktų teisėtumo ir pagrįstumo, t.y. iš administracinių teisinių santykių. Apeliantė remiasi CK 4.45 straipsniu, kuris kaip tik reglamentuoja žemės sklypo ribų nustatymo klausimus, todėl įsitikusi, kad tai yra bendrosios kompetencijos teismo, o ne administracinio teismo kompetencijai priskirtas nagrinėjimo dalykas.

    IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų nutarties negaliojimo pagrindų. Apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal atskirojo skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 338, 329 str.).

Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys grąžintas ieškovei nepašalinus trūkumų teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, dėl kurio apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

Asmens teisės į teisminę gynybą aspektai

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kurios nuostatos įtvirtina teisę kreiptis į teismą, nėra nustatyta konkreti šios teisės įgyvendinimo tvarka. Šią tvarką, siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymų leidėjas yra nustatęs CPK ir kituose įstatymuose. Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (dokumentų formos ir turinio prasme), kurių nesilaikant gali būti nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Teismo nutartimi nustatytu terminu nurodytų trūkumų nepašalinus, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK115 str. 3 d.). Taigi asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, privalo įvykdyti pareigas, susijusias su tinkamu ieškinio įforminimu. Pažymėtina, jog tokių reikalavimų nustatymas nėra savitikslis, be kita ko, juo siekiama sudaryti sąlygas nuo ieškinio besiginantiems asmenims suvokti pareikšto reikalavimo esmę, suformuoti savo poziciją ir apsiginti nuo galimo nepagrįsto ieškinio, o taip pat teismui efektyviai vykdyti teisingumą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio, tačiau šis institutas turi būti naudojamas ne tam, kad būtų kliudoma asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui, bet siekiant užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą. Teismas ieškinio priėmimo metu ex officio turi patikrinti teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą. Nors šiuo atveju apeliantė įsitikusi, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, tuo pačiu paneigė asmens teisę į teisminę gynybą inter alia dėl to, kad jam paduotas ieškinys pasirodė per painus, pripažintina, kad ne visi ieškinio trūkumai yra pakankamas pagrindas teismui taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą ir jo pasekmes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalgoje pažymėta, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos.

       Ginčo esmės aspektai

       Iš ieškovės pateikto patikslino ieškinio ir jo priedų matyti, kad ieškovei V. L. nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas su pagalbiniais statiniais, esantys (duomenys neskelbtini) mieste, o žemės sklypas, kuriame yra statiniai, neįregistruotas (29 b. l.). Taigi, byloje esančių duomenų pagrindu darytina išvada, jog po ieškovės pastatais, žemės sklypas nėra suformuotas, žemės naudojimosi ir nuosavybės klausimai neišspręsti, valstybinės žemės pardavimo procedūra nėra baigta, todėl ginčo objektas - žemė priklauso laisvam žemės fondui. Iš pateiktų dokumentų teismui akivaizdu, kad A. L., miręs ieškovės sutuoktinis, Radviliškio rajono miesto vaidybai 1992-04-28 pateikė prašymą parduoti 0,474 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), už kurį ieškovė sumokėjo 1993-03-05. Pagal galiojusį norminių aktų reglamentavimą, tik teisiškai įregistravus žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, miesto (rajono) valdyba išduoda pirkėjui žemės nuosavybės aktą, kuris yra dokumentas, patvirtinantis teisę įstatymu nustatyta tvarka disponuoti įsigytu žemės sklypu. Byloje nėra duomenų apie tai, kad valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį ieškovė būtų sudariusi. Taigi šiuo atveju dar kartą konstatuotina, kad ieškovė nėra baigusi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), privatizavimo procedūros. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji yra žemės valdos, esančios (duomenys neskelbtini), teisėta savininkė.

Apeliacinės instancijos teismas aptaria atskirojo skundo argumentus, susijusius su ieškovės reikalavimo teisės pagal CK 4.45 str. 1 d. įgyvendinimo galimybe. Šios konkrečios bylos atveju, ieškovė nebūdama žemės sklypo savininke, reikalavimo teisės ginčyti kaimyninių sklypų ribas pagal tokią įstatymo normą apskritai neturi. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 4.45 str. 1 d. nuostatas taikymo subjektų aspektu, yra pripažinęs, jog ši norma paprastai taikoma tik tada, kai ginčas dėl žemės sklypo ribos siejamas būtent su žemės sklypo savininko teisių gynimu, o kitų asmenų ginčuose dėl žemės sklypo ribos, nesusijusiuose su žemės sklypo savininko teisių ginčijimu, pažeidimu ar gynimu, ji tiesiogiai negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-22 nutartis c.b. Nr. 3K-3-457/2009). Taigi aptariama įstatymo norma iš esmės nėra teisinis instrumentas, skirtas ginti žemės sklypo savininku nesančio asmens pažeistų teisių ar įstatymo saugomų interesų. Atsižvelgiant į tai, ieškovė nebūdama žemės valdos, esančios (duomenys neskelbtini), teisėta savininke, neturi teisinio pagrindo prašyti teismo panaikinti 1999-09-15 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo aktą ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planą.

CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Šis atsisakymo priimti ieškinį pagrindas tiesiogiai susijęs su viena iš procesinės teisės kreiptis į teismą prielaidų – ieškinio priskyrimu nagrinėti teisme civilinio proceso tvarka. Šiuo pagrindu būtina ieškinį atsisakyti priimti, kai jis pagal CPK 1, 22 straipsnius nepriskirtinas nagrinėti civilinio proceso tvarka. CPK 22 straipsnio 1 dalis numato, kad teismams nagrinėti priskiriami ginčai dėl teisės, kylantys iš civilinių, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių. Ši norma įtvirtina visuotinį ginčų dėl teisės, kylančių iš privatinės teisės reglamentuojamų santykių, priskirtinumą teismui, o tai reiškia, kad visi šie ginčai dėl teisės priklauso teismo kompetencijai. CPK 137 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas, atsisakydamas priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme, privalo nurodyti į kurią instituciją reikia pareiškėjui kreiptis.

Nagrinėjamu atveju ieškovė, reikšdama reikalavimą įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos parengti ieškovei žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį adresu (duomenys neskelbtini), ginčo situacijoje norint suformuoti žemės sklypą, pati turi inicijuoti žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimą. Pažymėtina, kad žemės sklypo ribų matavimą atlieka kvalifikuoti specialistai – matininkai, sprendimą dėl žemės ribų nustatymo priima ir teisės aktų nustatyta tvarka patvirtina Nacionalinė žemės tarnyba, teismas žemės sklypo ribas gali nustatyti tik kilus ginčui tarp savininkų dėl jau teisės aktais nustatyta tvarka patvirtintų žemės sklypų ribų. Todėl šiuo atveju, ieškovė dėl žemės sklypo plano parengimo turi kreiptis į Radviliškio rajono savivaldybės administraciją.

Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas taikydamas ieškinio trūkumų šalinimo institutą, ieškinio priėmimo metu ex officio turėjo patikrinti teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą.

            Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1dalies 4 punktu, 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

            Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. nutartį pakeisti.

            Atsisakyti priimti ieškovės V. L. ieškinį atsakovams S. N., Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos dėl pirkimo-pardavimo sutarties už išpirktą žemės valdą nesudarymo privatizavimo procedūros neužbaigimo ir žemės sklypo ribų panaikinimo (perderinimo).

  Teisėjas                                                                             Vytautas Kursevičius