Civilinė byla Nr. e2-247-186/2018

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01402-2016-2

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 22 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LOROMAS“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LOROMAS“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „REFITAS“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „REFITAS“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „LOROMAS“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „LOROMAS“ pareiškė ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „REFITAS“ 158 464,57 Eur skolą, 6 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė pateikė priešieškinį, kurį tikslino, prašydama priteisti iš ieškovės 464 978,82 Eur skolą, 6 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 464 978,82 Eur vertės ieškovei priklausančio ir / ar pas trečiuosius asmenis esančio ieškovės nekilnojamojo bei kilnojamojo turto, turtinių teisių, o taip pat piniginių lėšų areštą. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovė grindė didele priešieškinio suma, kuri didesnė už visą ieškovės turtą, ir tuo, kad ieškovės turtinė padėtis 2016 metų pabaigoje buvo pakankamai bloga (ieškovės turėto ilgalaikio turto vertė 2015 metais sumažėjo, ieškovė neturi jokio nekilnojamojo turto). Kauno apygardos teismas 2017 m. spalio 16 d. nutartimi atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Atsakovė pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Kauno apygardos teismas 2017 m. spalio 26 d. nutartimi patenkino atsakovės UAB „REFITAS“ atskirąjį skundą, Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartį panaikino, klausimą išsprendė iš esmės ir atsakovės priešieškinio reikalavimams užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – nutarė areštuoti 464 978,82 Eur vertės ieškovei UAB „LOROMAS“ priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai, areštuoti pinigines lėšas bankuose ir / ar turtines teises, esančias pas ieškovę arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, jį realizuoti ar atlikti kitus veiksmus, susijusius su šio turto perdavimu tretiesiems asmenims. Teismas leido ieškovei iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su atsakove, nurodė, kad nutartį vykdysiantis antstolis turi nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri, jei bus areštuotos ieškovės piniginės lėšos, per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudotos įmonės veiklai vykdyti, taip pat paliko areštuotą turtą saugoti ieškovei.
3. Teismas nenustatė akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad pagal atsakovės pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jai palankus teismo sprendimas.
4. Teismas nurodė, kad priešieškinio suma (464 978,82 Eur) ieškovei yra didelė, nes jos turimo turto vertė 2016 metų pabaigoje sudarė 397 916 Eur (iš jų 297 453 Eur – gautinos sumos). Teismo vertinimu, yra duomenų apie ieškovės nesąžiningumą (siekį perleisti turimą turtą kitiems asmenims), nes atsakovės pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė pardavinėja transporto priemones, o tai reiškia, jog yra grėsmė, kad tokiais savo veiksmais ieškovė gali dar labiau sumažinti savo turimą turtą. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad yra pagrindas tenkinti atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Ieškovė UAB „LOROMAS“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovės UAB „REFITAS“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Atsakovės priešieškinio reikalavimas nėra tikėtinai pagrįstas, nes jis nėra pagrįstas jokiais įrodymais.
2. Atsakovė, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad egzistuoja reali grėsmė, jog būsimas teismo sprendimas nebus įvykdytas. Tokia grėsmė neegzistuoja, nes rašytiniai įrodymai patvirtina, kad priešieškinio suma ieškovei, kuri yra moki ir kurios turtinė padėtis yra gera, nėra labai didelė. Be to, vien didelė prašoma priteisti suma pati savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
3. Lietuvos apeliacinis teismas, įvertinęs ieškovės finansinę būklę ir nustatęs, kad ieškovė yra pelningai veikianti įmonė, kurios turimo turto vertė viršija priešieškinio sumą, 2017 m. balandžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-644-196/2017 jau yra atmetęs atsakovės šioje byloje anksčiau pareikštą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas taip pat turėtų vadovautis ieškovės finansinės atskaitomybės už 2016 metus dokumentais, nes 2017 metai dar nesibaigė, ir atmesti atsakovės prašymą.
4. Šiuo atveju jokio ieškovės nesąžiningumo nėra. Ieškovė nesiekia perleisti savo turto tretiesiems asmenims. Kelios ieškovės veiklai nebereikalingos transporto priemonės, kurių priežiūra ir išlaikymu reikėjo rūpintis, buvo parduotos ir iš gautų pinigų buvo grąžintos skolos tiekėjams. Ieškovė neketina perleisti turimų jos veiklai reikalingų transporto priemonių.
5. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis neatitinka ekonomiškumo, proporcingumo ir interesų pusiausvyros principų, o pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinio pobūdžio ir neatlieka savo funkcijos, priešingai, jos apsunkina ieškovės turtinę padėtį, suvaržo galimybes konkuruoti rinkoje, daro žalą sėkmingai ir stabiliai įmonės veiklai, t. y. ją trikdo, kenkia ieškovės reputacijai ir geram įmonės vardui bei gali tapti ieškovės nemokumo ar įmonės veiklos pabaigos priežastimi.
6. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Atskirasis skundas yra iš esmės nemotyvuotas, grindžiamas tik teismų praktikos citatomis.
2. Apeliantė tik deklaratyviai teigia, kad priešieškinis yra tikėtinai nepagrįstas, tačiau nepateikė jokių tokį teiginį pagrindžiančių argumentų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad po bylos išnagrinėjimo iš esmės galėtų būti priimtas atsakovei palankus teismo sprendimas. Atsakovės reikalavimas yra pagrįstas rašytiniais įrodymais, šalių sudarytos sutarties nuostatomis, atliktos teismo ekspertizės išvadomis.
3. Apeliantė akivaizdžiai nepagrįstai tvirtina, kad priešieškinio suma jai nėra didelė, nes apeliantės turtinė padėtis yra pakankamai sudėtinga, tai pripažįstama ir atskirajame skunde. Tai, kad priešieškinio suma apeliantei yra labai didelė, patvirtina jos finansinės atskaitomybės už 2016 metus dokumentai, iš kurių matyti, jog apeliantės turimas turtas yra mažesnis už priešieškinio sumą, jog didžioji dalis šio turto nėra realus turtas, o yra planuojamos gauti pajamos, jog apeliantės ilgalaikio turto vertė 2015 metais sumažėjo ir jog apeliantė neturi jokio nekilnojamojo turto. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu sąmoningai neteikė aktualių finansinės atskaitomybės dokumentų ir savo poziciją grindė 10 mėnesių senumo duomenimis, nes jos turtinė padėtis yra blogėjanti, o jos veikla nėra nei sėkminga, nei pelninga.
4. Lietuvos apeliacinis teismas jau yra nagrinėjęs laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliantei pagal pirminį priešieškinį klausimą, tačiau pirminio ir patikslinto priešieškinių reikalavimų sumos skiriasi 2,5 karto, todėl ankstesnės Lietuvos apeliacinio teismo išvados šiuo atveju nėra taikytinos, nes apeliantė nepateikė duomenų, kad jos turtinė padėtis būtų pagerėjusi. Priešingai, atskirojo skundo argumentai patvirtina blogėjančią apeliantės, kuri turi skolų tiekėjams, neturi apyvartinių lėšų vykdyti įsipareigojimus ir skolas gali grąžinti tik pardavusi dalį turimo turto, padėtį.
5. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nustatytas aplinkybes, kurios pagrindžia apeliantės, dėl kurios pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo, nesąžiningumą. Atsakovė pateikė duomenis (skelbimus), patvirtinančius, kad apeliantė aktyviais veiksmais siekė tretiesiems asmenims perleisti turėtą turtą – transporto priemones. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą teikiami įrodymai patvirtina, kad anksčiau apeliantei priklausė 19 transporto priemonių, o dabar jų liko tik 10, t. y. apeliantė 2017 metais perleido beveik pusę turėto turto. Sąmoningą ir tikslingą siekį perleisti likvidų turtą pateisinantys atskirojo skundo argumentai yra akivaizdžiai melagingi. Likusios neperleistos transporto priemonės nėra apeliantei reikalingos ir naudojamos jos veiklai, jos nebuvo parduotos tik dėl to, kad nėra likvidžios, nes negali dalyvauti eisme (yra išregistruotos arba jų registracija yra sustabdyta, be to, nebegalioja jų techninė apžiūra).
6. Atskirojo skundo argumentai, susiję su tuo, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės apsunkina apeliantės veiklą, blogina jos turtinę padėtį ir kenkia dalykinei reputacijai, nesudaro pagrindo panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nes, viena vertus, laikinosios apsaugos priemonės visada sukelia nepatogumus, kita vertus, nėra duomenų, kokias konkrečias neigiamas pasekmes sukelia šiuo atveju pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra nesąžiningos, neteisingos ar neproporcingos.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Apeliacine tvarka byloje sprendžiama, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas patenkino atsakovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų šiuo atveju nenustatyta, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

8. Atsakovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus rašytinius įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus į apeliantės atskirajame skunde išdėstytus argumentus.
9. Antstolio J. P. 2017 m. spalio 27 d. rašto Nr. S17-37094 su priedu (2017 m. spalio 27 d. turto aprašu Nr. S17-37086) atsakovė anksčiau pateikti negalėjo, nes šie dokumentai buvo sudaryti tik po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo. Išrašus iš valstybės įmonės „REGITRA“ tinklalapio ir iš Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „TRANSEKSTA“ tinklalapio atsakovė pateikė siekdama paneigti atskirajame skunde išdėstytus argumentus, t. y. jų pateikimo būtinybė iškilo jau po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo. Minėti atsiliepimo į atskirąjį skundą priedai buvo išsiųsti apeliantei susipažinti, todėl jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas priima šiuos atsakovės apeliacinės instancijos teismui pateiktus naujus įrodymus ir vertina juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 str.). Pateiktas antstolio J. P. 2017 m. sausio 16 d. raštas Nr. S17-1983 su priedu (2017 m. sausio 16 d. turto aprašu Nr. S17-1968) nėra naujas įrodymas, nes jį atsakovė jau yra pateikusi teismui kartu su patikslintu priešieškiniu, todėl pakartotinai teikiamą įrodymą atsisakytina priimti.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

10. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtinos dvi sąlygos: pirma, byloje pareikštas reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nenustačius bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
11. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pritaikė atsakovės patikslintame priešiekinyje nurodytas laikinąsias apsaugos priemones, konstatavęs, kad egzistuoja abi minėtos sąlygos. Apeliantė atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad nėra nei vienos iš nurodytų sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
12. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas preliminarus (lot. prima facie) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-107-516/2016).
13. Apeliantė tik deklaratyviai teigia, kad patikslintas priešieškinis nėra tikėtinai pagrįstas, nes jis nėra pagrįstas jokiais įrodymais. Nagrinėjamu atveju atsakovės reikalavimas kildinamas iš šalių sudarytos rangos sutarties. Patikslintame priešiekinyje yra išdėstytos aplinkybės, kuriomis atsakovė grindžia savo reikalavimą apeliantei, ir pateikti / nurodyti byloje jau esantys įrodymai (rangos sutartis, PVM sąskaitos faktūros, ekspertizės aktas ir kt.), kurie, atsakovės manymu, patvirtina šias aplinkybes, t. y. atsakovė pateikė / nurodė įrodymus, kuriais įrodinėja savo reikalavimą. Byloje surinkti įrodymai vertintini išnagrinėjus bylą iš esmės, o ne šioje bylos stadijoje, kai sprendžiamas procesinio pobūdžio klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Preliminariai vertinant, patikslintame priešieškinyje pareikštas reikalavimas nėra akivaizdžiai netenkintinas, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad patikslintas priešieškinis yra tikėtinai pagrįstas.
14. Dėl kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, sutiktina su atskirojo skundo argumentu, jog vien didelė ieškinio / priešieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymo, nes laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria ir materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės, todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina perleisti, įkeisti turimą turtą ar pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartys civilinėse bylose Nr. 2-27-407/2016 ir 2-28-407/2016 ir kt.).
15. Lietuvos apeliacinis teismas, nenustatęs aplinkybių, patvirtinančių galimą apeliantės nesąžiningumą, ir nurodęs, kad apeliantė yra pelningai veikianti įmonė, kurios turimo turto vertė viršija priešieškinio sumą, 2017 m. balandžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-644-196/2017 atmetė atsakovės šioje byloje anksčiau pareikštą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes sprendė, jog nenustatyta viena iš būtinųjų sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones – grėsmė neįvykdyti būsimo teismo sprendimo. Tačiau tokia teismo nutartis neužkerta kelio, pasikeitus aplinkybėms, teikti pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pasikeitusią, t. y. 2,5 karto padidėjusią, priešieškiniu prašomą priteisti sumą ir apie apeliantės nesąžiningumą (siekį perleisti turimą turtą kitiems asmenims) pateiktus duomenis, sprendė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.
16. Antstolio J. P. 2017 m. sausio 16 d. turto aprašas Nr. S17-1968 patvirtina, kad apeliantei priklausė 19 transporto priemonių, o pagal to paties antstolio 2017 m. spalio 27 d. turto aprašą Nr. S17-37086 jų liko tik 10, t. y. apeliantė po to, kai buvo panaikintos anksčiau šioje byloje jai taikytos laikinosios apsaugos priemonės, perleido beveik pusę turėtų transporto priemonių. Apeliantė atskirajame skunde iš esmės neginčija turto perleidimo fakto, nurodydama, kad buvo parduotos kelios jos veiklai nebereikalingos transporto priemonės ir kad neketina perleisti turimų jos veiklai reikalingų transporto priemonių. Tačiau per pakankamai trumpą laiką parduotų turėtų transporto priemonių kiekis ir atsakovės pateikti duomenys, kad likusios neparduotos transporto priemonės negali dalyvauti eisme, sudaro pagrindą pagrįstai abejoti apeliantės nurodytomis transporto priemonių (ne)pardavimo priežastimis.
17. Kaip teisingai nurodyta atsiliepime į atskirąjį skundą, patikslinto priešieškinio suma (464 978,82 Eur) apeliantei yra didelė, nes viršija jos finansinės atskaitomybės už 2016 metus dokumentuose, kuriais pati apeliantė prašo vadovautis vertinant jos turtinę padėtį, nurodyto turimo turto vertę (397 916 Eur), kurio didelę dalį, t. y. 297 453 Eur, sudaro per vienus metus gautinos sumos. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu nepateikė teismui dokumentų, kurie patvirtintų, kad net ir po nurodytų transporto priemonių pardavimo, jos finansinė padėtis išliko tokia gera, jog ji būtų pajėgi įvykdyti būsimą teismo sprendimą, jeigu jis būtų palankus atsakovei, t. y. kad dalies turto realizavimas iš esmės nepablogino jos galimybių įvykdyti būsimą teismo sprendimą, jeigu jis būtų priimtas atsakovės naudai.
18. Abstraktūs ir iš esmės tik teismų praktikos citatomis grindžiami atskirojo skundo argumentai, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis neatitinka ekonomiškumo, proporcingumo ir interesų pusiausvyros principų, o pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinio pobūdžio, neatlieka savo funkcijos ir pernelyg trikdo įmonės veiklą, nepripažįstami pagrįstais. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pirmiausia nurodė areštuoti apeliantei priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, ir tik jų nesant ar esant nepakankamai, areštuoti jai priklausančias pinigines lėšas ir / ar turtines teises. Be to, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nutartį vykdysiantis antstolis turi nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri, jei bus areštuotos apeliantės piniginės lėšos, per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudotos įmonės veiklai vykdyti, taip pat paliko areštuotą turtą saugoti apeliantei. Tokiu būdu būtent ir siekiama užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, ekonomiškumo ir proporcingumo principus, kad įmonė galėtų tęsti veiklą.
19. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad apeliantės argumentai nepaneigia teismo išvadų dėl tikėtino priešieškinio pagrįstumo ir teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimo, t. y. laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos teisėtai ir pagrįstai. Todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama teismo nutartis, nenustačius jokių pagrindų ją naikinti ar keisti, paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                                                              Egidijus Žironas