Administracinė byla Nr. AS-64-520/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01385-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo sodininkų bendrijos „Karačiūnai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo sodininkų bendrijos „Karačiūnai“ skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – A. J. E.) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas sodininkų bendrija (toliau – ir SB) „Karačiūnai“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) 2014 m. balandžio 4 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo 2015 m. kovo 3 d. skundą dėl 2013 m. gruodžio 17 d. NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 4 d. sprendimu pareiškėjo SB ,,Karačiūnai“ skundą atmetė.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. J. E. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu priteisti iš pareiškėjo SB ,,Karačiūnai“ jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

A. J. E. nurodė, kad patyrė 1 050 Lt atstovavimo išlaidų. Prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas A. J. E. grindė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalimi ir 45 straipsnio 1 dalimi. A. J. E. teigė, kad atmetus pareiškėjo reikalavimus, buvo apginti jos, kaip trečiojo suinteresuoto asmens, interesai. A. J. E. nurodė, kad už atsiliepimo į skundą parengimą ji advokatei sumokėjo 525 Lt, o už atstovavimą teismo posėdyje – 525 Lt, t. y. iš viso 1 050 Lt. A. J. E. rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. AS556-613/2008 ir paaiškino, kad prašomos priteisti išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) (redakcija, galiojusi iki 2015 m. kovo 19 d.) įtvirtintų įkainių.

Pareiškėjas SB „Karačiūnai“ atsiliepime su prašymu priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas nesutiko ir prašė jį atmesti.

Pareiškėjas paaiškino, jog šioje byloje priimtas teismo sprendimas negina trečiojo suinteresuoto asmens interesų. Teismo sprendimu nustatyta, kad NŽT pagrįstai nenagrinėjo SB „Karačiūnai“ 2014 m. kovo 3 d. skundo, tačiau teismas nekonstatavo ir administracinių aktų, susijusių su trečiojo suinteresuotojo asmens interesais, teisėtumo. Galiojant minėtam teismo sprendimui, SB „Karačiūnai“ išlieka teisė kreiptis dėl praleisto skundo padavimo išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka termino atnaujinimo. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad vienas iš bylinėjimosi išlaidų priteisimo administracinėse bylose tikslų yra proporcingumas, kuris be kita ko reiškia ir tai, kad turi būti siekiama šalių interesų pusiausvyros, kad neturi būti skatinama susilaikyti nuo savo teisių gynimo vien dėl baimės, kad bus priteistos bylinėjimosi išlaidos. SB „Karačiūnai“ yra pasiruošusi ginti savo teises, t. y. kreiptis į NŽT su prašymu atnaujinti skundo padavimo terminą, tam, kad ginčas dėl trečiojo suinteresuotojo asmens interesus liečiančių administracinių aktų panaikinimo būtų išspręstas iš esmės, tačiau jeigu pareiškėjas būtų priverstas šioje byloje atlyginti trečiojo suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidas už jo tariamai jau apgintus interesus, šis faktas neabejotinai sulaikytų pareiškėją nuo tolimesnio subjektinių teisių gynimo, nes tiesiogiai bylotų apie teismo išankstinę poziciją ginče dėl administracinių aktų, susijusių su ginčo žemės sklypo formavimu, panaikinimo.

Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų); teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; kitas svarbias aplinkybes. Teismas turi teisę nukrypti nuo leistinų priteisti maksimalių dydžių, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Ši byla vertintina kaip nesudėtinga, nedidelės apimties, nes joje buvo nagrinėjamas tik vienas skundo reikalavimas, t. y. reikalavimas dėl NŽT 2014 m. balandžio 4 d. rašto. Šio reikalavimo pagrįstumas buvo vertintas vieninteliu teisiniu aspektu, t. y., ar pareiškėjas praleido skundo padavimo išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka terminą. Šioje byloje nenagrinėtos kompleksinės teisės problemos, joje spręsti klausimai nereikalauja specialių žinių. Trečiojo suinteresuoto asmens tiesioginio suinteresuotumo šios bylos baigtimi nėra, nes byloje nespręsti klausimai dėl administracinių aktų, susijusių su ginčo sklypo projektavimu ir išpirkimu, panaikinimo. Teismui pateiktose sąskaitose už advokato paslaugas nėra nurodytos pavedimų vykdymo laiko sąnaudos ir paslaugų įkainiai, todėl neaišku, ar prašomos priteisti sumos adekvačios, ypač įvertinus tai, kad advokatė, atstovaujanti trečiajam suinteresuotam asmeniui šioje byloje, jau daug metų teikia jam įvairiapuses teisines paslaugas, susijusias su ginčo žemės sklypu, todėl bylos problematika jai yra gerai žinoma.

Pareiškėjas taip pat vadovavosi Rekomendacijų (redakcija, galiojusi iki 2015 m. kovo 19 d.) 8.18 punktu ir nurodė, kad šioje byloje buvo tik vienas teismo posėdis, todėl trečiojo suinteresuoto asmens prašoma priteisti 525 Lt suma už pasirengimą bylai nagrinėti ir atstovavimą teisme ženkliai viršija teisės aktais leistiną priteisti maksimalų dydį.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 15 d. nutartimi trečiojo suinteresuoto asmens prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkino, t. y. priteisė iš pareiškėjo trečiajam suinteresuotam asmeniui 1 050 Lt (304,10 Eur) teismo išlaidoms atlyginti.

Teismas vadovavosi ABTĮ 44 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsniu bei Rekomendacijomis (redakcija, galiojusi iki 2015 m. kovo 19 d.) ir nustatė, kad teisės normos proceso šaliai suteikia teisę gauti tik pagrįstų ir racionalių teismo išlaidų atlyginimą.

Teismas nurodė, kad šioje administracinėje byloje buvo atmestas pareiškėjo SB ,,Karačiūnai“ reikalavimas, susijęs su žemės sklypo dalies, besiribojančios su trečiojo suinteresuoto asmens A. J. E. sklypu bei įsiterpusiu tarp dviejų privačių asmenų sklypų, suformavimu bei išsipirkimu iš valstybės. Atmetus pareiškėjo reikalavimus, galutiniu teismo sprendimu buvo apgintos trečiojo suinteresuoto asmens A. J. E. teisės.

Teismas nustatė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo A. J. E. 2014 m. balandžio 30 d. sudarė atstovavimo sutartį su advokate J. G.. Trečiasis suinteresuotas asmuo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro procesinių dokumentų rengimas bei atstovavimas teisme, grindė 2014 m. gegužės 22 d. ir 2014 m. rugsėjo 10 d. mokėjimo nurodymais.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalia mėnesine alga (toliau – ir MMA), įvertinęs tai, kad išlaidų dydis yra pagrįstas apmokėjimą už šias paslaugas patvirtinančiais dokumentais bei neviršija Rekomendacijų (redakcija, galiojusi iki 2015 m. kovo 19 d.) 8–10 punktuose nustatytų maksimalių įkainių dydžių, trečiajam suinteresuotam asmeniui priteisė jo prašomą 1 050 Lt sumą už suteiktas teisines paslaugas.

II.

Pareiškėjas SB „Karačiūnai“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – trečiojo suinteresuoto asmens prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas atmesti.

Atskirajame skunde pareiškėjas pateikia iš esmės tuos pačius pagrindinius argumentus kaip ir atsiliepime į prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teismui ir papildomai nurodo, kad teismas pažeidė proceso teisės normas (ABTĮ 72 str.) ir asmens teisę būti išklausytam bei teisę į teisminę gynybą šalių lygybės, teisingumo ir kitus principus, nes nesudarė galimybių, t. y. nenustatė termino pareiškėjui SB „Karačiūnai“ atsiliepimui į prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pateikti, taip pat teismo pranešimu neinformavo pareiškėjo apie šio prašymo nagrinėjimo laiką ir vietą.

Prašymas dėl išlaidų atlyginimo ir procesinis dokumentas su teismo nustatytu terminu SB „Karačiūnai“ atsiliepimui pateikti pareiškėjo atstovams nebuvo įteiktas nei per EPP, nei kitu ABTĮ nustatytu būdu. Advokatei per jai priklausančią EPP paskyrą sužinojus apie gautą minėtą prašymą ir realizavus pareiškėjo procesinę teisę, t. y. elektroninėmis ryšio priemonėmis pateikus atsiliepimą į šį prašymą, jo priėmimo klausimas nebuvo išspręstas, pareiškėjo argumentai nebuvo vertinami. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas nukrypo ir nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, jog teismas, nusprendęs pateiktą prašymą dėl išlaidų atlyginimo nagrinėti rašytinio proceso tvarka, tokio prašymo nuorašą išsiunčia toms proceso šalims, kurios gali turėti suinteresuotumą šiuo klausimu, t. y. proceso šalims, iš kurių prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas, nes ABTĮ 72 straipsnyje numatyta nuostata dėl atsiliepimo pateikimo mutatis mutandis taikytina ir nagrinėjant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (žr. 2011 m. sausio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-46/2011).

Pareiškėjas nurodo, kad ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje įtvirtina tik proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Skundžiama nutartis yra be motyvų ir nepagrista. Teismas nepagrįstai nevertino trečiojo suinteresuoto asmens pozicijos, kad teismo sprendimas priimtas jo naudai. Galutinis 2014 m. rugsėjo 4 d. teismo sprendimas negina trečiojo suinteresuoto asmens interesų, nes juo teismas nekonstatavo administracinių aktų, susijusių su trečiojo suinteresuoto asmens interesais, teisėtumo, t. y. neatmetė reikalavimų dėl NŽT administracinių aktų, susijusių su trečiojo suinteresuoto asmens sklypo suformavimu ir išpirkimu iš valstybės, panaikinimo.

Pareiškėjas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas priteisė bylinėjimosi išlaidas, remdamasis trečiojo suinteresuoto asmens atstovės pateiktais dokumentais, kurie nepagrindžia advokato darbo ir laiko sąnaudų, už kurias prašoma priteisti šias išlaidas ir kuriuose nėra šių išlaidų apskaičiavimo (pagal laiko sąnaudas ir paslaugų įkainius). Be to, skundžiama nutartimi priteista 525 Lt suma už pasirengimą bylai nagrinėti ir atstovavimą teisme akivaizdžiai viršija Rekomendacijų (redakcija, galiojusi iki 2015 m. kovo 19 d.) 8.18 punkte numatytą priteistiną maksimalią 150 Lt sumą. Skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijų (redakcija, galiojusi iki 2015 m. kovo 19 d.) 8–10 punktuose nustatytų maksimalių įkainių dydžių, nepagrįsta jokiais faktais ir yra be motyvų. Teismai panašiose nutartyse paprastai pagrindžia priteistinas už atstovavimą sumas ir jų apvalinimą į didesnę ar mažesnę pusę minučių tikslumu, tačiau šiuo atveju teismas besąlygiškai priteisė trečiojo suinteresuoto asmens visą prašomą priteisti sumą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. J. E. atsiliepime į atskirąjį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti bei priteisti iš pareiškėjo 200 Lt išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutinka su pareiškėjo pozicija, jog nebuvo sudarytos sąlygos atsiliepimui į pateiktą prašymą parengti, nes iš teismų EPP sistemos matyti, kad pareiškėjo atstovei (advokatei) prieiga prie bylos buvo suteikta 2014 m. rugpjūčio 22 d., taigi nuo šios datos advokatė turėjo galimybę stebėti proceso eigą bei atitinkamai reaguoti. Šia teise ji pasinaudojo, o tai įrodo 2014 m. spalio 14 d. registruotas pareiškėjo atsiliepimas į trečiojo suinteresuoto asmens prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pareiškėjo pozicija, kad trečiasis suinteresuotas asmuo neturėjo suinteresuotumo bylos baigtimi, o atmetus skundą – trečiojo suinteresuoto asmens interesai nebuvo apginti, yra nepagrįsta, nes ji prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms bei teismo priimtiems ir įsiteisėjusiems procesiniams dokumentams. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 24 d. nutartimi nutarė priimti SB „Karačiūnai“ skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti NŽT 2014 m. balandžio 4 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) bei įtraukti A. J. E. trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Ši teismo nutartis yra įsiteisėjusi ir įrodanti A. J. E. suinteresuotumą bylos baigtimi.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad iš bylos faktinių aplinkybių matyti, jog NŽT 2014 m. balandžio 4 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą, kuriuo buvo reikalaujama panaikinti administracinius aktus, pagal kuriuos buvo suformuotas įsiterpęs 62 kv. m žemės plotas, kurį išsipirkti siekia A. J. E.. NŽT atsisakius nagrinėti SB „Karačiūnai“ skundą bei naikinti priimtus administracinius aktus, o pirmosios instancijos teismui pripažinus šį atsisakymą pagrįstu ir teisėtu, akivaizdžiai buvo apginti trečiojo suinteresuoto asmens interesai. A. J. E. pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismas 2014 m. gegužės 13 d. nutartimi buvo pritaikęs reikalavimo užtikrinimo priemones ir uždraudęs atsakovui NŽT sudaryti 62 kv. m žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Toks sprendimas turėjo įtakos A. J. E. interesams bei juos suvaržė, kadangi pakankamai ilgam laikotarpiui buvo sustabdytos visos administracinės procedūros (ne tik pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo). A. J. E. manymu, pareiškėjo teiginys, kad 525 Lt išlaidų, patirtų rengiantis nagrinėti bylą bei atstovaujant pirmosios instancijos teisme, suma yra nepagrįstai didelė, yra nepagrįstas. Teigdamas, kad nėra aišku, kiek realiai yra sugaišta laiko, pareiškėjas klaidina teismą, nes teismo posėdis užtruko 1,5 val. (vietoje numatytų 20 min.).

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad vadovaujantis formuojama teismine praktika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-613/2008) pasirengimas nagrinėti bylą, analogiškai, kaip ir atstovavimas teisme, laikytinas tos pačios rūšies teisine paslauga, ir priteistina šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Pasirengimas nagrinėti bylą apima ne tik advokato pasirengimą posėdžiui, bet ir laiką, skirtą kliento konsultacijoms, pozicijų galutiniam aptarimui ir suderinimui. Šiuo konkrečiu atveju būtina atsižvelgti į trečiojo suinteresuoto asmens garbų amžių, todėl prieš kiekvieną posėdį jai yra būtina skirti laiko konsultacijoms, paaiškinimui, kaip ir kas vyks teisme.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III.

Pareiškėjas SB „Karačiūnai“ atskirajame skunde ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartį, kuria teismas priteisė trečiajam suinteresuotam asmeniui A. J. E. 1 050 Lt (304,10 Eur) patirtų teismo išlaidų atlyginimą.

ABTĮ 44 straipsnio 2 ir 6 dalys nustato, jog kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas; atstovavimo išlaidas. Tokių pačių sumų gali reikalauti ir tretieji suinteresuoti asmenys, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos jų teisės (ABTĮ 44 str. 5 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, analizuojant ABTĮ 44 ir 45 straipsnių nuostatas, buvo ne kartą pažymėta, kad proceso šalies teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą siejama ne tik su reikalavimu, jog ši šalis būtų laimėjusi bylą, bet ir iš dalies su procesinio pobūdžio reikalavimu pagrįsti turėtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. proceso šalis, prašanti priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, turi pateikti konkrečius įrodymus, patvirtinančius, jog ji patyrė atitinkamas išlaidas dėl konkrečių procesinių veiksmų, atliktų toje byloje (žr., pvz., 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-135/2012; 2013 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-153/2013; 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013).

ABTĮ 44 straipsnio 5 dalies teisės norma, atsižvelgiant į teisės gauti iš kitos šalies procesinių išlaidų atlyginimą prigimtį bei esmę, suteikia tretiesiems suinteresuotiems asmenims teisę pretenduoti į ABTĮ 44 straipsnio 2 dalyje numatytų išlaidų atlyginimą tada, kai yra nustatoma, jog teismo sprendimu buvo patenkintos ar apgintos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vertinant, ar trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 44 straipsnio 5 dalį, pirmiausia būtina įvertinti ginčo turinį, nustatyti, kaip pareiškėjo reikšti reikalavimai yra susiję su trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis, su kurios ginčo šalies pozicija sutapo trečiojo suinteresuoto asmens interesai byloje, t. y. kurios ginčo šalies poziciją palaikė trečiasis suinteresuotas asmuo, ar teismo sprendimas buvo priimtas tos ginčo šalies naudai, ar atsiranda, pasikeičia, pasibaigia trečiojo suinteresuoto asmens teisės po priimto teismo sprendimo ir ar atitinkamų teisių atsiradimas, pasikeitimas, pabaiga yra palankus (nepalankus) trečiajam suinteresuotam asmeniui, ar patenkintas trečiojo suinteresuoto asmens interesas, dėl kurio jis dalyvavo ir kurio jis siekė byloje, dėl kokių priežasčių susidarė bylinėjimosi išlaidos ir kt. Tik įvertinus visumą teisiškai reikšmingų aplinkybių, galima nustatyti, ar priimtu galutiniu res judicata galią turinčiu teismo sprendimu buvo patenkintos ar apgintos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje A662-2374/2013; 2014 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-404/2014).

Nagrinėjamu atveju trečiasis suinteresuotas asmuo į bylos nagrinėjimą buvo įtrauktas teismo iniciatyva, įvertinus pareiškėjo skundo reikalavimą ir nurodytas aplinkybes, kuriomis grindžiamas šis reikalavimas (b. l. 41–42). Trečiasis suinteresuotas asmuo į šią bylą įtrauktas tuo pagrindu, kad teismo sprendimas dėl NŽT 2014 m. balandžio 4 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo 2015 m. kovo 3 d. skundą dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 17 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, gali būti susijęs su trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis. Minėtu raštu atsisakyta nagrinėti skundą dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 17 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo patvirtintas SB „Karačiūnai“ teritorijoje parengtas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio pagrindu buvo suformuotas įsiterpęs 62 kv. m žemės plotas, kurį išsipirkti siekia A. J. E.. Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2013 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2013 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) išdavė A. J. E. leidimus rengti žemės sklypų, esančių Vilniaus miesto savivaldybėje, Karačiūnų (duomenys neskelbtini), SB ,,Karačiūnai“, formavimo ir pertvarkymo projektus. Pareiškėjo reikalavimas panaikinti ginčijamą raštą yra susijęs su minėtais sklypais, pareiškėjas iš esmės siekia, jog trečiasis suinteresuotas asmuo negalėtų rengti šių sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų. Tai patvirtina aplinkybė, kad šioje byloje pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti įsakymų, kuriais trečiajam suinteresuotam asmeniui leista rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, ir pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino šį reikalavimą, nustatęs, kad pareiškėjas nesutinka su tuo, jog A. J. E. leista rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą (b. l. 108–109).

Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo skundo, nes nustatė, kad byloje ginčijamą raštą atsakovas priėmė pagrįstai ir teisėtai (b. l. 152–157). Taigi, byla buvo išspręsta iš esmės ir pareiškėjo reikalavimas nebuvo patenkintas.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju buvo apgintos ir A. J. E. teisės, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ji nagrinėjamu atveju turi teisę į teismo išlaidų atlyginimą. Tai, kad pareiškėjas turi teisę pakartotinai kreiptis į atsakovą dėl praleisto skundo padavimo išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka termino atnaujinimo ir kartu ginčyti administracinius aktus dėl ginčo sklypo suformavimo ir pardavimo, nesudaro pagrindo pripažinti, jog šioje byloje priimtu sprendimu nebuvo apgintos ir trečiojo suinteresuoto asmens teisės.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad pripažinus, jog trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pirmosios instancijos teismo priteista suma turėtų būti mažinama, nes pirmosios instancijos teismas be teisėto pagrindo priteisė trečiajam suinteresuotam asmeniui visą jo prašomą advokatės atstovavimo išlaidų sumą.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ ir CPK nuostatomis bei Rekomendacijomis (redakcija, galiojusi iki 2015 m. kovo 19 d.), A. J. E. iš pareiškėjo priteisė visą prašomą teismo išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Vilniaus apygardos administraciniame teisme, sumą, t. y. 1 050 Lt (304,10 Eur). Pareiškėjas teigia, kad trečiojo suinteresuoto asmens atstovės pateikti dokumentai nepagrindžia advokato darbo ir laiko sąnaudų, už kurias prašoma priteisti šias išlaidas ir juose nėra šių išlaidų apskaičiavimo (pagal laiko sąnaudas ir paslaugų įkainius). Be to, skundžiama nutartimi priteista 525 Lt suma už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teisme akivaizdžiai viršija Rekomendacijų (redakcija, galiojusi iki 2015 m. kovo 19 d.) 8.18 punkte numatytą priteistiną maksimalią 150 Lt sumą. Trečiasis suinteresuotas asmuo su pareiškėjo atskirojo skundo argumentais nesutinka ir nurodo, kad pagrįstai buvo priteista visa prašoma priteisti 1 050 Lt (304,10 Eur) suma.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, susijusius su priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu, pirmiausia nurodo, kad teismas, spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo taikomas realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, priteisiamos protingo dydžio išlaidos, nes teismas negali toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos teisinei pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos patyrusiai šaliai. Priešingu atveju, pareikalavus nerealaus, nepagrįsto dydžio bylinėjimosi išlaidų, o teismui jas priteisus, gali būti paneigta bylinėjimosi išlaidų atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Pažymėtina, jog realumo kriterijus yra taikomas teismų praktikoje (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. kovo 6 d. sprendimą byloje Jasiūnienė prieš Lietuvą).

Taigi teismas turi nustatyti, ar šalies patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo realiai patirtos, būtinos ir protingo dydžio, ir būtent teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis protingumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas už teisinę pagalbą bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., administracinė byla Nr. AS556-766/2009) išaiškinta, kad pasiruošimas teismo posėdžiams ir atstovavimas teismo posėdžiuose laikytinos vienos rūšies paslaugomis, nustatytomis Rekomendacijų (redakcija, galiojusi iki 2015 m. kovo 19 d.) 8.18 punkte, kuris nustato, kad už vieną atstovavimo valandą teisme rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokestis yra 0,15 MMA. Teisinių paslaugų suteikimo metu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1543, kuriuo nustatyta 1 000 Lt MMA. Taigi, pagal Rekomendacijas už vieną valandą atstovavimo teisme priteistina 150 Lt suma.

Byloje esantis 2014 m. rugsėjo 10 d. mokėjimo nurodymas (b. l. 163) patvirtina, jog už atstovavimą teismo posėdyje pareiškėja sumokėjo 525 Lt. Iš teismo posėdžio protokolo (b. l. 147–149) matyti, jog teismo posėdis truko nuo 10 val. 07 min. iki 11 val. 35 min., t. y. oficiali posėdžio trukmė 1 val. 28 min. Rekomendacijų (redakcija, galiojusi iki 2015 m. kovo 19 d.) 9 punkte numatyta, kad atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Atsižvelgiant į minėtą Rekomendacijų (redakcija, galiojusi iki 2015 m. kovo 19 d.) nuostatą atstovavimo teismo posėdyje laikas turėtų būti apvalinamas iki 1 val. ir trečiajam suinteresuotam asmeniui už atstovavimą teismo posėdyje turėtų būti priteista 150 Lt (43,44 Eur) bylinėjimosi išlaidų suma. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad posėdžio trukmė buvo gerokai ilgesnė nei 1 val., vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas nustatyti, jog už atstovavimą teismo posėdyje turi būti priteista 225  Lt.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė trečiajam suinteresuotam asmeniui už advokatės atstovavimą teismo posėdyje 525 Lt.

Pirmosios instancijos teismas trečiajam suinteresuotam asmeniui priteisė 525 Lt sumą už atsiliepimo į skundą parengimą.

Apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu pažymi, jog Rekomendacijų (redakcija, galiojusi iki 2015 m. kovo 19 d.) 8.2 punkte nustatyta, jog už už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį, taikomas koeficientas yra 3 MMA. Kaip jau buvo minėta, ginčo laikotarpiu Vyriausybė buvo nustačiusi 1 000 Lt MMA, todėl už atsiliepimo į skundą parengimą trečiajam suinteresuotam asmeniui maksimali priteistina suma yra 3 000 Lt. Atsižvelgdama į tai, jog trečiojo suinteresuoto asmens prašoma priteisti suma yra ženkliai mažesnė, ir į atsiliepimo į skundą turinį bei apimtį, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai trečiajam suinteresuotam asmeniui priteisė visą jo prašomą priteisti sumą, t. y. 525 Lt, nes ši suma nėra per didelė ir neprotinga, atitinka sąžiningumo, teisingumo principus bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus.

Dėl pirmiau nurodytų nustatytų aplinkybių atskirasis skundas iš dalies tenkintinas ir trečiajam suinteresuotam asmeniui priteista 1 050 Lt (304,10 Eur) suma sumažintina iki 750 Lt (217,22 Eur).

Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat nurodo, jog teismas nesuteikė jam teisės laiku pateikti atsiliepimą į prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas ir nenagrinėjo jo priėmimo klausimo, pareiškėjas nebuvo išklausytas teisme, nutartis nėra motyvuota.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjui prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo buvo išsiųstas (b. l. 166). Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas buvo informuotas apie minėtą prašymą, pareiškėjo advokatė turėjo galimybę su juo laiku susipažinti ir pateikti atsiliepimą. Be to, atsiliepimas į prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo buvo pateiktas iki pirmosios instancijos teismo posėdžio, o iš ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų dėstymo eigos matyti, jog šis atsiliepimas buvo vertintas, ir nutartyje būtent yra pasisakyta dėl pareiškėjo pozicijos, kad byloje priimtas sprendimas yra ne trečiojo suinteresuoto asmens naudai. Pažymėtina, kad nutartyje yra nurodytos esminės teisiškai reikšmingos aplinkybės, kuriomis remdamasis pirmosios instancijos teismas tenkino trečiojo suinteresuoto asmens prašymą ir nesutiko su pareiškėjo argumentais, išdėstytais atsiliepime į prašymą. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvadomis, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nutartis yra be motyvų. Faktas, jog pareiškėjo atstovai asmeniškai negavo prašymo, taip pat nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutartį pripažinti neteisėta ir nepagrįsta.

Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis suinteresuotas asmuo prašo priteisti 200 Lt teismo išlaidų, patirtų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, ir pateikia 2014 m. lapkričio 4 d. nurodymą pervesti įmokėtus grynuosius pinigus, kuris patvirtina, jog A. J. E. sumokėjo atstovei minėtą sumą.

Vadovaujantis Rekomendacijų (redakcija, galiojusi iki 2015 m. kovo 19 d.) 8.15 punktu už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą maksimali priteistina suma yra 0,5 MMA. Rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimas Nr. 972, kuriuo nustatyta 1 035 Lt MMA. Taigi, maksimali priteistina suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą yra 517,50 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, pareiškėjos prašoma priteisti suma mažinama proporcingai tenkintų reikalavimų kiekiui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui priteistina 40,55 Eur teismo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, suma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo sodininkų bendrijos „Karačiūnai“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartį pakeisti ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Trečiojo suinteresuoto asmens A. J. E. prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo, pateiktą administracinėje byloje Nr. I-6859-244/2014 (proceso Nr. 3-61-3-01385-2014-7), tenkinti iš dalies.

Priteisti iš sodininkų bendrijos ,,Karačiūnai“ trečiajam suinteresuotam asmeniui A. J. E. 750 Lt (217,22 Eur (du šimtus septyniolika eurų ir 22 euro centus)) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo“.

Trečiojo suinteresuoto asmens A. J. E. prašymą dėl teismo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo tenkinti iš dalies.

Priteisti iš sodininkų bendrijos ,,Karačiūnai“ trečiajam suinteresuotam asmeniui A. J. E. 40,55 Eur (keturiasdešimt eurų ir 55 euro centus) teismo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Arūnas Dirvonas

                                                                      Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė