Byla Nr. 1S-179-627/2023

                                                                                       Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38422-2020-6

                                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1;            

 (S)

                                                                                       2.1.16.1.2.1.3

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugpjūčio 1 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų

Virginijos Liudvinavičienės, Justo Namavičiaus ir Evaldo Pašilio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Giedrei Stankevičienei,

dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei,

kaltinamajam A. P., jo gynėjui advokatui Mindaugui Barkauskui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo kaltinamojo A. P. gynėjo advokato Mindaugo Barkausko skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 11 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. P. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. liepos 13 d.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundu ir skundui nagrinėti pateikta medžiaga,

n u s t a t ė :

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1.       A. P. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 180 straipsnio 3 dalį tuo, kad subūrė organizuotą grupę ir koordinavo jos narių veiklą, parengė nusikalstamos veikos planą ir jai vadovavo, o J. G. ir D. J., vykdydami nusikalstamos veikos planą ir atlikdami jiems skirtas užduotis (vaidmenis), įsibraudami į patalpas, bendrais veiksmais grasindami tuoj pat panaudoti fizinį smurtą ir panaudodami nukentėjusiųjų atžvilgiu fizinį smurtą, grasindami panaudoti daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, ir surišdami nukentėjusiuosius, taip atimdami galimybę jiems priešintis, plėšimo būdu pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis, iš anksto suplanavęs padaryti nusikalstamą veiką – plėšimo būdu užvaldyti svetimą M. S. ir R. S. priklausantį turtą, laikotarpyje nuo 2020 m. rugsėjo 15 d. iki 2020 m. rugsėjo 22 d., subūrė tam organizuotą grupę, įtraukė į ją J. G. ir D. J., nurodė grupės nariams veikti pagal jo parengtą nusikalstamos veikos planą bei jiems skirtas užduotis (vaidmenis) – D. J. persirengus „DPD“ tarnybos apranga ir prisistačius kurjeriu, bendrais veiksmais su J. G. įsibrauti į nukentėjusiųjų M. S. ir R. S. gyvenamąsias patalpas, šiuos surišti, surasti patalpose laikomus pinigus ir juos pagrobti, tada, J. G. ir D. J. sutikus už atlygį dalyvauti šios nusikalstamos veikos padaryme, tęsdamas veiką, 2020 m. rugsėjo 20 d. – 2020 m. rugsėjo 22 d. laikotarpiu, nurodė J. G. perduoti D. J. „DPD“ tarnybos kurjerio aprangą, po ko, tuo pačiu laikotarpiu, dienos metu, (duomenys neskelbtini), J. G. perdavė D. J. minėtą aprangą, tęsdamas veiką, 2020 m. rugsėjo 24 d. apie 14-15 val., prie prekybos centro „Senukai“, esančio (duomenys neskelbtini), nurodė D. J. nusikalstamos veikos padarymui nupirkti darbines pirštines, lipnią juostą ir apie 18 val. susitikti (duomenys neskelbtini) m. prieigose, po ko 18:17 val. prekybos centre „Senukai“, esančiame (duomenys neskelbtini), D. J. nupirko dvejas darbines pirštines ir du lipnios juostos ritinėlius, laikotarpyje iki 19:50 val. atvyko į jo (A. P.) nurodytą vietą, esančią (duomenys neskelbtini), tada, čia įvykusio susitikimo su J. G. ir D. J. metu, jis nurodė, kad D. J. turi persirengti „DPD“ tarnybos kurjerio apranga, įvykio vietoje pirmas prieiti prie gyvenamojo namo, prisistatęs kurjeriu užkalbinti M. S., įsibrauti į patalpas ir, pagal situaciją, rankomis uždengti M. S. arba R. S. burną, po ko, į patalpas įsibrovus J. G., D. J. lipnia juosta turi užklijuoti M. S. bei R. S. burnas ir juos saugoti, o J. G. – apieškoti patalpas, surasti ir paimti pinigus, iš karto po šio susitikimo, J. G. ir D. J. veikiant pagal nusikalstamos veikos planą ir jo paskirtas užduotis (vaidmenis), (duomenys neskelbtini), ribose, D. J. persirengus „DPD“ tarnybos kurjerio apranga, apie 20:05 val. J. G., rodydamas važiavimo maršrutą, kartu su D. J. nuvyko prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kur, D. J. prisistačius kurjeriu, D. J. ir J. G. bendrais veiksmais, įsibraudami į patalpas, grasindami nukentėjusiesiems M. S., R. S. panaudoti jų atžvilgiu daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, surišdami juos lipnia juosta ir taip atimdami galimybę priešintis, grasindami nukentėjusiųjų M. S., R. S. atžvilgiu panaudoti fizinį smurtą ir nužudyti R. S., panaudodami nukentėjusiųjų atžvilgiu fizinį smurtą – stumdami ir pargriaudami M. S., tuo padarydami poodines kraujosruvas nugaros kairėje ir dešiniame šone, odos nubrozdinimą kairėje alkūnėje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, suduodami R. S. mažiausiai aštuonis smūgius rankomis ir kojomis į šonus, nugarą, dešinę ranką, tuo padarydami poodines kraujosruvas šonuose, pilve, nugaros dešinėje pusėje ir dešiniame žaste, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, reikalavo nurodyti pinigų ir vertybių laikymo vietas, apieškojo patalpas ir iš miegamojo kambario pagrobė 2010 JAV dolerių (kas atitinka 1719,12 eurų), 140 Norvegijos kronų (kas atitinka 12,73 eurų), 1000 Ukrainos grivinų (kas atitinka 30,54 eurų), 150 Lenkijos zlotų (kas atitinka 33,33 eurų), 40 Bulgarijos levų (kas atitinka 20,45 eurų), 500 Tailando batų (kas atitinka 13,57 eurų), 170 Jungtinių Arabų Emyratų dirhamų (kas atitinka 38,85 eurų) bei 1500 eurų, iš M. S. piniginės išėmė ir pagrobė 420 eurų, tuo būdu organizavo nusikalstamos veikos padarymą ir dalyvavo organizuotoje grupėje kartu su J. G. ir D. J. svetimo M. S. bei R. S. priklausančio bendros 3788,59 eurų vertės turto pagrobime, įsibraunant į patalpas, grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą ir panaudojant nukentėjusiųjų atžvilgiu fizinį smurtą, panaudojant daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, ir nukentėjusiuosius surišant, taip atimant galimybę jiems priešintis.

2.       Taip pat A. P. kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 180 straipsnio 3 dalį tuo, kad subūrė organizuotą grupę ir koordinavo jos narių veiklą, parengė nusikalstamos veikos planą ir jai vadovavo, po ko, D. J. organizuotos grupės nariams suteikus informaciją apie nukentėjusio asmens G. V. tapatybę, gyvenamąją vietą, šio asmens gyvenamojoje vietoje saugomas pinigines lėšas, nurodžius vykimo į G. V. gyvenamąją vietą maršrutą, vietoje parodžius ir kartu su kitais grupės nariais atlikus G. V. gyvenamosios vietos aplinkos stebėjimą, J. G., D. J. ir K. Š., vadovaudamiesi A. P. ir D. J. jiems suteikta informacija, vykdydami nusikalstamos veikos planą ir atlikdami jiems skirtas užduotis (vaidmenis), įsibraudami į patalpas, grasindami tuoj pat panaudoti fizinį smurtą ir panaudodami nukentėjusiųjų atžvilgiu fizinį smurtą, panaudodami peilius, daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, ir surišdami nukentėjusiuosius, taip bendrais veiksmais atimdami galimybę nukentėjusiesiems priešintis, plėšimo būdu pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis, gavęs informaciją apie G. V. gyvenamojoje vietoje laikomus pinigus ir iš anksto suplanavęs padaryti nusikalstamą veiką – plėšimo būdu, įsibraunant į gyvenamąsias patalpas, užvaldyti svetimą turtą, laikotarpyje nuo 2020 m. rugsėjo 29 d. iki 2020 m. spalio 5 d. subūrė tam organizuotą grupę, įtraukdamas į ją kaip padėjėją D. J., kaip vykdytojus – J. G. bei D. J., ir, remdamasis D. J. suteikta informacija apie G. V. tapatybę, veiklą, gyvenamąją vietą, turimas pinigines lėšas, pranešė J. G. ir D. J., kad apiplėštinas asmuo (G. V.) užsiima kontrabanda, gyvena (duomenys neskelbtini), kad pagal nusikalstamos veikos planą ir paskirstytas užduotis (vaidmenis) J. G. ir D. J. į įvykio vietą turi nuvykti persirengę „DPD“ tarnybos kurjerių apranga, D. J. turi prisistatyti kurjeriu ir taip patekti į patalpas, po ko, į patalpas įsibrovus J. G., bendrais veiksmais, panaudodami fizinį smurtą G. V. atžvilgiu, šį surišę ir taip atėmę galimybę priešintis, J. G. ir D. J. turi apieškoti gyvenamąsias patalpas ir pagrobti pinigus, tuo pačiu laikotarpiu, jam parūpinus negaliojančius automobilio valstybinius numerius (duomenys neskelbtini) o J. G. – maskavimuisi skirtas darbines pirštines, „DPD“ tarnybos kurjerių aprangą, daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, žmogaus surišimui skirtą lipnią juostą ir plastikines sąvaržas, tęsdamas veiką, 2020 m. spalio 6 d., laikotarpyje nuo 15:30 val. iki 20 val., J. G. ir D. J. automobiliu „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvykus į jo nurodytą nuošalią vietą – miško aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), ir įvykus jo bei D. J. susitikimui su J. G. ir D. J., D. J. nurodžius, kad G. V. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), yra didelė suma pinigų, kurią galima pagrobti įsibrovus į patalpas, jis pranešė, kad pagrobtų pinigų penkiolikos procentų dalis bus perduota D. J., o likusią pinigų dalį kiti organizuotos grupės nariai pasidalins lygiomis dalimis, ir atskleidė nusikalstamos veikos padarymo planą, paskirstydamas J. G. ir D. J. užduotis (vaidmenis) – nurodė J. G. ir D. J. persirengti „DPD“ tarnybos kurjerių apranga, maskavimuisi panaudoti kaukes, darbines pirštines, į įvykio vietą vykti automobiliu „Toyota Prius“, tikruosius šio automobilio valstybinius numerius (duomenys neskelbtini) pakeitus į negaliojančius valstybinius numerius (duomenys neskelbtini) G. V. gyvenamojoje vietoje D. J. prisistatyti „DPD“ tarnybos kurjeriu ir pirmam įsibrauti į patalpas, po to, į patalpas įsibrovus ir J. G., bendrais veiksmais panaudoti G. V. atžvilgiu fizinį smurtą, surišti pastarąjį lipnia juosta bei plastikinėmis sąvaržomis, surasti ir pagrobti gyvenamajame name esančius pinigus, po ko jis, bendrais veiksmais su D. J., ant automobilio „Toyota Prius“ uždėjo jo parūpintus negaliojančius valstybinius numerius (duomenys neskelbtini) ir, D. J. persirengus „DPD“ tarnybos kurjerio apranga bei pasilikus miško aikštelėje, mažiausiai du kartus, vieną kartą su D. J. ir J. G., o kitą kartą – tik su D. J., tyrimu nenustatytu „Mercedes Benz“ markės automobiliu, D. J. parodant važiavimo maršrutą, vyko į G. V. gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), atitinkamai, kartu su J. G. ir D. J. stebėjo gyvenamojo namo aplinką, namų valdoje esančius žmones ir transporto priemones, po ko, paaiškėjus, kad G. V. gyvenamojoje vietoje yra pašalinių asmenų, įsibrovimui į patalpas sąlygos yra netinkamos, organizuotos grupės narių bendru sutarimu nusikalstamos veikos padarymas buvo atidėtas, susitarus susitikti kitą dieną, tęsdamas veiką, 2020 m. spalio 7 d., laikotarpyje nuo 12 val. iki 16 val., J. G. ir D. J. automobiliu „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvykus į jo nurodytą nuošalią vietą – miško aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), ir įvykus jo bei D. J. susitikimui su J. G. ir D. J., jis nurodė D. J. G. V. gyvenamojoje vietoje prisistatyti „DPD“ tarnybos kurjeriu ir pirmam įsibrauti į patalpas, tada, D. J. persirengus „DPD“ tarnybos kurjerių apranga, į drabužių kišenes įsidėjus lipnią juostą ir plastikines sąvaržas, ant automobilio „Toyota Prius“ uždėjus negaliojančius valstybinius numerius (duomenys neskelbtini) jis su D. J. automobiliu „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) mažiausiai du kartus vyko į G. V. gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), stebėjo gyvenamojo namo aplinką, namų valdoje esančius žmones ir transporto priemones, po ko, paaiškėjus, kad G. V. gyvenamojoje vietoje yra pašalinių asmenų, J. G. pasiūlius į organizuotos grupės sudėtį nusikalstamos veikos padarymui vykdytoju įtraukti dar vieną asmenį – K. Š., tiek jis, tiek kiti organizuotos grupės nariai – D. J. ir D. J. - šiam pasiūlymui pritarė, po ko J. G. ir D. J. automobiliu „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvyko į (duomenys neskelbtini) m., apie 18 val. susitiko su K. Š., o pastarajam sutikus su J. G. perduotu organizuotos grupės narių pasiūlymu dalyvauti plėšime įsibraunant į patalpas, J. G., D. J. ir K. Š. ketino vykti į įvykio vietą, tačiau jo (A. P.) nurodymu nusikalstamos veikos padarymas buvo atidėtas iki 2020 m. spalio 9 d., tęsdamas veiką, J. G. 2020 m. spalio 9 d. apie 13:30 val. automobilių nuomos punkte, esančiame (duomenys neskelbtini), nusikalstamos veikos padarymui išnuomojus automobilį „Opel Vivaro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apie 14 val. J. G., D. J. ir K. Š. iš degalinės „Viada“, esančios (duomenys neskelbtini), minėtu automobiliu išvykus (duomenys neskelbtini) kryptimi, pakeliui J. G. pranešus K. Š., kad nusikalstama veika pagrobtų pinigų penkiolikos procentų dalis bus perduota D. J., o likusią pinigų dalį kiti organizuotos grupės nariai – jis, J. G., D. J. ir K. Š. - pasidalins lygiomis dalimis, apie 16 val., J. G., D. J. ir K. Š. atvykus į jo nurodytą nuošalią vietą – miško aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), įvykus jo bei D. J. susitikimui su J. G., D. J. ir K. Š., šioje vietoje, D. J. paaiškinus, kad G. V. namuose yra didelė suma pinigų, kurią galima pagrobti plėšimo būdu, įsibrovus į patalpas, jis (A. P.) perdavė J. G. plastikinį butelį su benzinu ir pasakė, kad įsibrovus į patalpas benziną galima panaudoti G. V. apipilti ir taip pagąsdinti, jog šis greičiau nurodytų pinigų laikymo vietą, tada, laikotarpyje iki 17:30 val., D. J. persirengus ir ant automobilio „Opel Vivaro“ uždėjus negaliojančius valstybinius numerius (duomenys neskelbtini) jis su D. J., automobiliu „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) mažiausiai du kartus vyko į G. V. gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), stebėjo gyvenamojo namo aplinką, namų valdoje esančius žmones ir transporto priemones, po ko, paaiškėjus, kad planuotos nusikalstamos veikos tą dieną padaryti galimybių nėra, nurodė šios veikos padarymą atidėti iki 2020 m. spalio 12 d., tęsdamas veiką, 2020 m. spalio 12 d. apie 8:30 val. J. G., D. J. ir K. Š. susitikus degalinėje „Viada“, esančioje (duomenys neskelbtini), ir automobiliu „Opel Vivaro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvykus (duomenys neskelbtini) kryptimi, o vėliau, apie 10:15 val., atvykus į jo nurodytą nuošalią vietą – miško aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), ir įvykus jo bei J. G., D. J., K. Š. susitikimui, laikotarpyje iki 10:50 val. jis su D. J. automobiliu „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) miestą, parodė D. J. G. V. gyvenamąją vietą, nurodė šio asmens tikslų vardą bei pavardę, kad atvykęs į įvykio vietą persirengęs kurjeriu, D. J. galėtų kreiptis į nukentėjusį asmenį nesukeldamas įtarimo, po ko, jam ir D. J. automobiliu sugrįžus į miško aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), J. G. ir D. J. persirengus „DPD“ tarnybos kurjerių apranga, K. Š. persirengus kitais, nusikalstamos veikos padarymui skirtais, drabužiais, jam ir D. J. ant automobilio „Opel Vivaro“ uždėjus negaliojančius valstybinius numerius (duomenys neskelbtini) J. G., D. J. ir K. Š. užsidėjus maskavimuisi skirtas darbines pirštines ir kaukes, J. G. prieš tai automobilyje „Opel Vivaro“ padėjus lipnią juostą, plastikines sąvaržas, daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, ir plastikinį butelį su benzinu, J. G. ir K. Š. prie savęs turint po peilį, apie 11:40 val., jam pasilikus laukti miško aikštelėje, J. G., D. J. ir K. Š. automobiliu „Opel Vivaro“ nuvyko į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), iki 12:14 val. trise stebėjo G. V. gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), aplinką ir, pastebėję prie gyvenamojo namo moterį – G. M., apie 12:20 val. automobiliu „Opel Vivaro“ sugrįžo apie tai pranešti jam (A. P.), po ko, gavę jo sutikimą įsibrauti į G. V. gyvenamąsias patalpas ir atlikti plėšimo veiksmus ne tik G. V., bet ir G. M. atžvilgiu, 12:42 val. tuo pačiu automobiliu nuvyko į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), o apie 12:43 val. – prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), tada, tęsdami veiką, D. J. prisistačius G. M. „DPD“ tarnybos kurjeriu, įsibrovus į gyvenamojo namo vidų, ranka uždengus G. M. burną ir jėga įstūmus ją į kambarį, tuo pačiu metu J. G. ir K. Š., rankose laikydami ir demonstruodami du peilius bei daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, taip pat įsibrovė į gyvenamojo namo vidų, po ko D. J. ir K. Š. bendrais veiksmais lipnia juosta ir plastikinėmis sąvaržomis surišant G. M. ir gyvenamojo namo viduje buvusios nepilnametės S. M. rankas bei kojas, paminėtais veiksmais G. M. padarant linijines kraujosruvas odoje ir poodyje abiejuose riešuose, odos nubrozdinimus kairiame kelyje ir kairėje blauzdoje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, D. J. lipnia juosta užklijuojant G. M. ir S. M. burnas, D. J. ir K. Š. bendrais veiksmais pernešant G. M. ir S. M. į virtuvės kambarį, J. G. reikalavo, kad G. M. nurodytų pinigų ir vertybių laikymo vietas, apieškojo gyvenamojo namo patalpas, po to, laikotarpyje iki 13:10 val., D. J. rankoje laikant daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, ir saugant G. M. bei S. M., J. G. ir K. Š., rankose laikydami po peilį, gyvenamojo namo patalpose ieškojo pinigų, tuo pačiu metu, D. J. nuo G. M. rankų pirštų numovė ir pagrobė du auksinius žiedus, bendros 400 eurų vertės, J. G., D. J. ir K. Š. bendrais veiksmais iš G. M. piniginės išėmė ir pagrobė 200 eurų, K. Š. iš gyvenamojo kambario paėmė ir pagrobė G. M. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „iPhone Xs“, serijos numeris (duomenys neskelbtini), su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), bendros 800 eurų vertės, po ko, apie 13:10 val. atvykus G. V., to paties namo koridoriuje, J. G., D. J. ir K. Š. bendrais veiksmais, grasindami G. V. atžvilgiu panaudoti daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, ir du peilius, pareikalavo, kad G. V. atsigultų ant grindų, o šiam paklusus, J. G. ir K. Š. bendrais veiksmais lipnia juosta surišo G. V. rankas, apieškojo šio drabužių kišenes ir piniginę, išėmė iš piniginės ir pagrobė 380 eurų, po ko, tęsdami veiką, reikalaudami nurodyti pinigų laikymo vietas, J. G. ir K. Š. G. V. nuvedė į vonios kambarį, čia, panaudodami fizinį smurtą – tyčia suduodami G. V. daugybinius smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, tuo sukeldami G. V. fizinį skausmą, ir grasindami tuoj pat panaudoti fizinį smurtą – kankinti G. V. apipilant šį benzinu ir padegant, toliau reikalavo nurodyti pinigų laikymo vietas, po ko, J. G. ir K. Š., viršydami išankstinio susitarimo su kitais organizuotos grupės nariais – juo, D. J. ir D. J. – ribas, tyčia bendrais veiksmais apipylė G. V. benzinu ir šį padegė, tuo padarė G. V. terminį 1-2A-2B-3 laipsnio viso kūno nudegimą, apimantį 92 procentus kūno paviršiaus, dėl ko G. V. patyrė dideles fizines kančias ir, išsivysčius poliorganiniam nepakankamumui, šokui bei asistolijai, 2020 m. spalio 17 d. 6:40 val. ligoninėje mirė, tuo būdu organizavo nusikalstamos veikos padarymą ir dalyvavo organizuotoje grupėje kartu su D. J., J. G., D. J. bei K. Š. svetimo G. M. ir G. V. priklausančio bendros 1780 eurų vertės turto pagrobime, įsibraunant į patalpas, grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą ir panaudojant nukentėjusiųjų atžvilgiu fizinį smurtą, panaudojant peilius, daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, surišant nukentėjusiuosius ir taip atimant galimybę jiems priešintis.

3.       Be to, A. P. kaltinamas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis, tyrimu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo šviesios spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 1,698 g narkotinės medžiagos – kokaino, ir laikė juos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2020 m. spalio 13 d. 5:18 val., kuomet kratos metu šią narkotinę medžiagą (miltelius) surado ir paėmė policijos pareigūnai, tuo būdu neteisėtai disponavo narkotine medžiaga be tikslo ją platinti.

4.       Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka A. P. 2020 m. spalio 13 d. buvo laikinai sulaikytas. Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 (trims) mėnesiams. Vėlesnėmis teismų nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas.   

5.       Skundžiama Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 11 d. nutartimi kaltinamajam A. P. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. liepos 13 d., teismui nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punkte numatytus suėmimo taikymo pagrindus. Kauno apygardos teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju taikant švelnesnes kardomąsias priemones nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

6.       Kaltinamojo A. P. gynėjas advokatas Mindaugas Barkauskas skunde prašo Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 11 d. nutartį panaikinti ir kaltinamajam A. P. paskirtą suėmimą pakeisti švelnesne kardomąja priemone – užstatu ar keliomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

6.1.                      Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra konstatavęs, jog suėmimo trukmės pagrįstumas turi būti vertinamas be išimties kiekvieną kartą sprendžiant suėmimo termino pratęsimo klausimą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. liepos 26 d. sprendimas byloje Ilijkov prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 33977/96). Tai reiškia, kad kuo ilgiau asmuo yra laikomas suėmime, tuo kruopščiau turi būti tikrinami konkretūs faktai, įrodantys būtinybę toliau tokį asmenį laikyti suėmime. Deklaratyvūs ir jau dvejus metus iš eilės nurodomi tapatūs teiginiai, kad asmeniui gresia ilgalaikė reali laisvės atėmimo bausmė, jis nėra sukūręs šeimos, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta nesutampa, dėl to asmuo bėgs (slėpsis) ar, kad būdamas laisvėje jis gali daryti naujas nusikaltimas veikas, nes yra anksčiau teistas už analogiškas veikas, galimas nusikalstamas elgesys nebuvo atsitiktinis, nesudaro pagrindo nuolat tęsti suėmimo terminą.

6.2.                      Kaltinamasis A. P. suėmime yra išbuvęs beveik trejus metus. Toks ilgas kaltinamojo suėmime išbūtas laikas įpareigoja teismą itin kruopščiai patikrinti, ar tolesnis teisės į laisvę suvaržymas yra pateisinamas, ar nepažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – Konvencija) įtvirtintų pagrindinių žmogaus teisių, ar atitinka EŽTT ir nacionalinėje teismų praktikoje suformuluotas taisykles. Kauno apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, šios pareigos neįgyvendino, nes suėmimo termino pratęsimo pagrindai ir jų turinys iš esmės išliko tapatūs kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo metu nurodytiems. Atsižvelgiant į tai skunde daroma išvada, kad buvo pažeistas BPK 11 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas, kuris reikalauja atsižvelgti, ar rezultatas, kuris bus pasiektas taikant griežtesnes kardomąsias priemones, bus pakankamai reikšmingas palyginus su suvaržymais, kuriuos turės patirti asmuo.

6.3.                      Apygardos teismas, pratęsdamas griežčiausios kardomosios priemonės terminą BPK  122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, nenustatė ir skundžiamoje nutartyje nenurodė išskirtinių priežasčių, pateisinančių tolimesnį suėmimo taikymą. Skundžiamoje nutartyje nurodytos tapačios aplinkybės, kaip ir ankstesnėse 7 teismų nutartyse, kuriomis A. P. buvo pratęstas suėmimo terminas. 

6.4.                      Nėra aišku, kaip aplinkybė, kad kaltinamojo deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta skiriasi, pagrindžia teismo manymą, jog A. P. būdamas laisvėje bėgs (slėpsis) nuo teisėsaugos institucijų. Kauno apygardos teismas kaltinamojo A. P. šeiminę padėtį vertina išimtinai vienpusiškai – atsižvelgęs tik į faktą, kad pats šeimos jis nėra sukūręs.

6.5.                      Griežčiausios kardomosios priemonės paskyrimo metu kaltinamajam buvo (duomenys neskelbtini) metai, o tokio amžiaus asmeniui nebūti dar sukūrus šeimos yra visiškai normalu. Vien šeimos nesukūrimo faktas nereiškia, kad A. P. neturi tvirtų socialinių ryšių. Apygardos teismas, vertinęs A. P. šeiminę padėtį, neatsižvelgė į faktą, kad jis turi artimų giminaičių, kurių veiksmai šio proceso metu (A. P. brolis J. P. į Kauno apygardos teismo depozitinę sąskaitą buvo sumokėjęs 20 000 Eur sumą galimam užstatui; kaltinamojo motina S. P. įsipareigojo A. P. suteikti gyvenamąją vietą ir užtikrinti pilną sūnaus išlaikymą) sudaro prielaidas spręsti, kad A. P. turi tvirtus socialinius ryšius Lietuvoje.  

6.6.                      Apygardos teismas, pratęsdamas suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, neatsižvelgė į BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių visumą, t. y. nevertino, kad A. P. neturi glaudžių ryšių užsienyje, kas, kitų BPK 122 straipsnio 2 dalies aplinkybių kontekste, yra reikšminga aplinkybė, mažinanti pabėgimo pavojų.

6.7.                      Skundžiamą nutartį priėmęs teismas neatsižvelgė ir į EŽTT suformuotą praktiką, kad svarbus veiksnys vertinant pabėgimo pavojų yra ankstesnis asmens elgesys šiuo aspektu, pavyzdžiui, ankstesnis pasislėpimas, bandymas tai padaryti arba pasiruošimas tam (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2022 m. kovo 31 d. sprendimas byloje Stašaitis prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 47679/99). Teismas neįvertino, kad atliktame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-37635-18 pakeitus griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą į švelnesnę kardomąją priemonę – užstatą, kaltinamasis A. P. nesislėpė (nebėgo) nuo teisėsaugos institucijų, dalyvavo visuose su juo atliekamuose proceso veiksmuose.

6.8.                      Apygardos teismas, pratęsdamas griežčiausios kardomosios priemonės terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, nenustatė ir skundžiamoje nutartyje nenurodė išskirtinių priežasčių, pateisinančių tolimesnį suėmimo taikymą šiuo pagrindu. Atsižvelgiant į pakankamai ilgą kardomojo kalinimo laikotarpį, tolimesnį suėmimo termino tęsimą gali pateisinti tik išskirtinės priežastys. Tačiau skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės nėra išskirtinės priežastys, o yra tos pačios aplinkybės, kurios kartojamos nuo griežčiausios kardomosios priemonės paskyrimo. Vien teistumas ir neįrodytų nusikalstamų veikų sunkumas, nėra pakankami ir esminiai kriterijai, leidžiantys kaltinamajam taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. EŽTT praktikoje pripažįstama, kad nei bylos sudėtingumas, nei faktas, kad baudžiamoji byla susijusi su organizuotu nusikalstamumu, negali pateisinti ilgos suėmimo trukmės (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas byloje Lisovskij prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 36249/14). Teisės jurisprudencijoje taip pat yra įtvirtinta, jog nusikaltimų prevencija nėra pagrindinė suėmimo paskirtis. Siekis užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms nagrinėjamu atveju gali būti pasiektas taikant ir švelnesnių kardomųjų priemonių kompleksą nei griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

6.9.                      Įvertinus A. P. taikomos griežčiausios kardomosios priemonės trukmę, proceso stadiją bei tai, kad kaltinamajam nustatyti suėmimo taikymo pagrindai, įtvirtinti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, yra išnykę arba bent jau sumenkę, manoma, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti A. P. pakeičiant griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą švelnesne kardomąja priemone ar švelnesnių kardomųjų priemonių kompleksu.

6.10.                      Teismų praktikoje pirmosios instancijos teisme nagrinėjamose baudžiamosiose bylose yra priimami sprendimai, kai net ir dėl sunkesnių nusikaltimų padarymo kaltinami asmenys paleidžiami iš suėmimo į laisvę. Pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-181-737/2023 kaltinamasis, kuris kaltinamas padaręs nusikaltimus, kvalifikuotus pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, būdamas anksčiau ne vieną kartą teistas, teismo sprendimu buvo paleistas į laisvę iš suėmimo jam skiriant kardomąsias priemones – intensyvią priežiūrą, 10 000 eurų užstatą ir dokumentų paėmimą. Kitoje baudžiamojoje byloje (bylos Nr. 1-75-1049/2023) kaltinamajam, kuris kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus BK 249 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 4 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktuose, 260 straipsnio 3 dalyje ir kituose BK straipsniuose, kardomoji priemonė suėmimas buvo pakeista į švelnesnes kardomąsias priemones – intensyvią priežiūrą, 10 000 eurų užstatą ir dokumentų paėmimą.

6.11.                      BPK 122 straipsnio 7 dalies nuostata yra imperatyvi ir įpareigoja teismą kiekvienu atveju, sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo, įvertinti, ar proceso tikslai gali būti pasiekti kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Šioje proceso stadijoje yra pagrindas pakeisti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą viena ar keliomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis – jos suteiktų pakankamas garantijas, kad kaltinamasis A. P. ir toliau dalyvautų procese bei nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

7.       Teismo posėdyje kaltinamasis A. P. ir jo gynėjas advokatas Mindaugas Barkauskas prašė skundą tenkinti, prokurorė Lina Beinarytė prašė skundą atmesti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

              Kaltinamojo A. P. gynėjo advokato Mindaugo Barkausko skundas atmetamas.

8.             Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamojo A. P. gynėjo advokato Mindaugo Barkausko skundą ir įvertinusi teismui skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimas 3 (trims) mėnesiams yra pagrįstas ir teisėtas. Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, tinkamai įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes šiai kardomajai priemonei pratęsti, nepažeidė BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių normų, laikėsi nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

9.             BPK 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kardomosios priemonės gali būti pratęsiamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamu atveju yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad A. P. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys užfiksuoti iš dalies paties kaltinamojo A. P. parodymuose, kitų kaltinamųjų (J. G., D. J., K. Š.) parodymuose, liudytojų (V. M., M. K., J. P. bei kitų liudytojų) parodymuose, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose, daiktų apžiūrų protokoluose, specialisto išvadose ir kitoje bylos medžiagoje. Teismas, spręsdamas suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant suėmimo terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį (išteisinamąjį) nuosprendį.

10.             Kauno apygardos teismas kaltinamajam A. P. suėmimo terminą pratęsė dviem pagrindais, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Aukštesniojo teismo nuomone, nepagrįstas gynėjo skundo argumentas, kad skundžiamoje nutartyje nurodyti suėmimo taikymo pagrindai nustatyti remiantis išimtinai tik formaliais, pasikartojančiais motyvais bei teismui nenurodžius išskirtinių aplinkybių, pateisinančių tolimesnį suėmimo taikymą kaltinamajam.

11.             Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (nusikalstamos veikos sunkumą, gresiančios bausmės griežtumą ir pan.). Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos matyti, kad kaltinamasis A. P. anksčiau teistas, įgijęs vidurinį išsilavinimą, nevedęs, iki sulaikymo dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kolegijos vertinimu, apygardos teismas pagrįstai suabejojo kaltinamojo socialinių, darbinių ryšių tvirtumu. Kaip jau ne kartą buvo pažymėta ir ankstesnėse teismų nutartyse, kaltinamasis nėra sukūręs šeimos, nepilnamečių vaikų ar kitų išlaikytinių neturi. Bylos duomenimis, jo faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta yra skirtingos, be to, iki sulaikymo jis turėjo faktinę gyvenamąją vietą dar kitu adresu. Nors kaltinamojo gynėjo vertinimu, šios aplinkybės teismo be pagrindo akcentuojamos, vis tiktai į jas pagrįstai atsižvelgta, vertinant galimą A. P. pasislėpimo riziką. Iš bylos duomenų matyti, kad iki sulaikymo kaltinamasis A. P. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, tačiau duomenų, pagrindžiančių realią įmonės veiklą, byloje nėra. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų kokį nors kitą A. P. oficialų pragyvenimo šaltinį. Gynėjo skunde nurodyta aplinkybė, kad kaltinamasis neturi ryšių užsienyje, vertinant kitų aplinkybių kontekste, nėra itin reikšminga, paneigianti tikimybę, jog kaltinamasis nebėgs (nesislėps) nuo teismo. Taigi, nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad kaltinamasis A. P. nėra saistomas tvirtais šeiminiais, socialiniais ir ekonominiais ryšiais, kas sudaro pagrindą manyti, jog būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti arba slėptis nuo teismo.

12.             Teisėjų kolegija pažymi, kad Kauno apygardos teismas, spręsdamas kardomosios priemonės termino pratęsimo klausimą, pagrįstai vertino ir A. P. pareikšto kaltinimo pobūdį, t. y. jis kaltinamas padaręs tris nusikalstamas veikas, kurių viena (BK 259 straipsnio 1 dalis) priskiriama nesunkių, kitos dvi (BK 180 straipsnio 3 dalis) sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 3, 5 dalys), už kurių padarymą baudžiamojo įstatymo sankcijoje yra numatyta tik ilgalaikės terminuotos laisvės atėmimo bausmės. Suprantama, vien gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau tai yra svarbus elementas vertinant bėgimo (slėpimosi) nuo teisingumo pavojų. Tai, kad įstatymas už kaltinamajam inkriminuojamą nusikaltimą nenumato jokių kitų alternatyvių bausmių, taip pat padidina riziką, jog asmuo gali pasislėpti nuo teismo. Pastebėtina, kad Kauno apygardos teismas kaltinamajam paskirto suėmimo terminą pratęsė atsižvelgęs ne vien tik į gresiančios griežtos bausmės sąlygą, bet ir į kitas baudžiamojoje byloje esančias aplinkybes. Pirmiau aptartų duomenų visuma (inkriminuojamų nusikalstamų veikų sunkumas, netvirti socialiniai, šeimyniniai ir ekonominiai ryšiai) leidžia manyti, kad kaltinamasis gali siekti išvengti baudžiamojo persekiojimo ir bandyti bėgti (slėptis) nuo teismo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai.

13.             BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jei yra duomenų, kad asmuo, kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Kaip jau buvo minėta, A. P. yra kaltinamas padaręs du sunkius nusikaltimus (BK 180 straipsnio 3 dalis), kurie patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą.  

14.             Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog kaltinamasis praeityje teistas (Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. nuosprendžiu A. P. buvo nuteistas už plėšimus, atliktus organizuota grupe). Svarbu pažymėtina, jog nusikalstamos veikos, už kurias kaltinamasis nuteistas nurodytu nuosprendžiu, savo padarymo aplinkybėmis yra itin panašios į šioje byloje nagrinėjamas veikas – A. P. nuteistas už tai, kad subūręs organizuotą grupę, koordinavęs šios grupės narių veiklą, parengęs nusikalstamą veiką ir jai vadovavęs, panaudodamas daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, įvykdė du plėšimus bei pasikėsino įvykdyti trečiąjį. Teismas skyrė jam laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymą atidėjo trejiems metams. Praėjus kiek daugiau nei dvejiems metams po nuosprendžio įsiteisėjimo, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, A. P. galimai ir vėl padarė analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, kuriomis šiuo metu yra kaltinamas. Kaip teisingai pažymėjo apygardos teismas skundžiamoje nutartyje, A. P. inkriminuotų neteisėtų veiksmų pobūdis ir mastas darosi vis pavojingesnis, jis buvo šioje byloje nurodytų galimai padarytų nusikalstamų veikų organizatorius ir jų planuotojas, ir toks kaltinamojo elgesys nebuvo atsitiktinis, kas charakterizuoja jį kaip asmenį, nelinkusį laikytis įstatymų ir visuomenėje galiojančių elgesio normų. Pažymėtina, kad kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdis (nukentėjusiesiems priklausančio turto grobimas) suponuoja manymą, jog tai galėjo būti kaltinamojo pragyvenimo šaltinis. Taigi, ankstesnis teistumas, inkriminuotų nusikalstamų veikų sunkumas, pavojingumas bei padarymo pobūdis leidžia pripažinti, kad kaltinamasis A. P., būdamas laisvėje, gali toliau daryti kitas nusikalstamas veikas, kurios numatytos BPK 122 straipsnio 4 dalyje, todėl Kauno apygardos teismas pagrįstai skundžiamoje nutartyje taikė BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo taikymo termino pratęsimo pagrindą. 

15.             Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Atsižvelgdama į tai, jog kaltinamajam už BK 180 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą gresianti didžiausia galima bausmė yra laisvės atėmimas iki 10 metų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju suėmimo taikymo terminas atitinka BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimus.

16.             Pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką viešojo intereso apsauga nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, jog viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų. Viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimai). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju viešąjį interesą sudaro siekis netrukdomai išnagrinėti baudžiamąją bylą ir įvertinti pareikštus kaltinimus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju ilgesnis kardomosios priemonės – suėmimo taikymas yra pateisinamas, kadangi šios procesinės prievartos taikymą sąlygoja siekis apginti viešąjį interesą. Pažymėtina, kad ši aukštesniojo teismo teisėjų kolegijos išvada atitinka EŽTT formuojamą praktiką (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Kudla prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96) bei rekomendacijose dėl Konvencijos 5 straipsnio taikymo pateiktus išaiškinimus, kuriuose teigiama, jog nepertraukiamas suėmimo taikymas gali būti pateisinamas tik tuo atveju, jeigu yra būtinumas apginti viešąjį interesą, kuris nepaisant nekaltumo prezumpcijos, nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę. 

17.             Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamas A. P., pobūdį ir sunkumą, A. P. asmenybę, šiuo metu kaltinamajam paskirta (pratęsta) kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų ir asmenybės pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų. Pagrindo išvadai, kad nagrinėjamoje situacijoje suėmimą galima būtų pakeisti į gynėjo skunde minimas kitas švelnesnes kardomąsias priemones nėra. Nors gynėjo skunde teigiama, kad kitame ikiteisminiame tyrime A. P. buvo taikomos švelnesnės kardomosios priemonės ir pastarasis nepasislėpė nuo teisėsaugos institucijų, atkreiptinas dėmesys, kad Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. P. pareikštas kaltinimas yra visai kito pobūdžio, nei gynėjo nurodytame ikiteisminiame tyrime (A. P. atžvilgiu šiuo metu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla pagal pareikštus kaltinimus dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-37635-18). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad šioje baudžiamojoje byloje A. P. inkriminuojamos nusikalstamos veikos galimai padarytos 2020 m. rugsėjo, spalio mėnesiais, t. y. laikotarpiu, kuomet kaltinamajam kitame ikiteisminiame tyrime jau buvo pareikšti įtarimai ir paskirtos kardomosios priemonės. Toks atmestinas požiūris ne tik į taikomas procesines prievartos priemones, bet ir į jo teisinę padėtį (be to, naujos veikos galimai padarytos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu), teisėjų kolegijos vertinimu, užkerta kelią švelnesnių kardomųjų priemonių taikymui. Kaltinimai naujų nusikalstamų veikų padarymu padidina tikimybę, kad A. P. gali bėgti (slėptis) nuo teismo ar daryti naujas nusikalstamas veikas. Gynėjo pateikti argumentai paminėtų aplinkybių kontekste negali būti vertinami, kaip esmingai mažinantys naujo A. P. nusikalstamo elgesio riziką. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant aptartoms aplinkybėms, darytina išvada, kad jokios kitos švelnesnės kardomosios priemonės bent jau šioje proceso stadijoje negali būti taikomos, o gynėjo skundo argumentai yra nepagrįsti.

18.             Kaltinamojo gynėjas skunde kaip precedentus nurodo Kauno apygardos teismo nutartis (baudžiamosiose bylose Nr. 1-181-737/2023, 1-75-1049/2023), kuriose kaltinamiesiems paskirtas suėmimas buvo pakeistas į švelnesnes kardomąsias priemones. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvieno suimtojo situacija yra vertinama individualiai, atsižvelgiant į baudžiamojo proceso įstatyme numatytus kriterijus, byloje nustatytas aplinkybes. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami bylas, turi atsižvelgti į kasacine tvarka priimtose nutartyse ir kitų aukštesnės instancijos teismų priimtuose procesiniuose sprendimuose esančius teisės taikymo išaiškinimus, jeigu jie turi reikšmės atitinkamam teismui sprendžiant analogišką bylą, taip pat į savo pačių teisės taikymo praktiką. Teismo išaiškinimas yra privalomas žemesniesiems teismams (vertikalusis poveikis) ir pačiam jį suformulavusiam teismui (horizontalusis poveikis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008). Taigi, šiuo atveju Lietuvos apeliacinis teismas nėra saistomas žemesnės instancijos teismų priimtų sprendimų, kaip precedentų, todėl neprivalo vadovautis skunde nurodytais žemesnės instancijos teismų sprendimais.

19.             Gynėjas skunde taip pat akcentavo, kad skundžiama nutartis motyvuojama tais pačiais argumentais, kaip ir ankstesnės teismų nutartys, kuriomis buvo pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas kaltinamajam, savaime nedaro skundžiamos nutarties neteisėtos bei nepagrįstos. Akivaizdu, kad sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo pagrįstumo klausimą tam tikri klausimai ir argumentai sutampa su tais, kurie jau buvo nagrinėti anksčiau, todėl ir teismo padarytos išvados bei nurodyti motyvai bus tokie patys. Vis dėlto, tai nereiškia, kad aktualūs duomenys, sprendžiant paskirtos kardomosios priemonės termino pratęsimo klausimą, teismo iš naujo nebuvo apsvarstyti ir įvertinti.

20.             Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 11 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant BPK reikalavimų, todėl ją keisti ar naikinti skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

n u t a r ė :

Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 11 d. nutartimi kaltinamajam A. P. pratęstos kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 (trims) mėnesiams palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                               Virginija Liudvinavičienė

                                                                                                                            Justas Namavičius

                                                                                                                             Evaldas Pašilis