Administracinė byla Nr. A-889-821/2025
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03657-2023-2
Procesinio sprendimo kategorija 41
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gruodžio 17 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. R. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. R. skundą atsakovui Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas D. R. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Alytaus AVPK) 2023 m. lapkričio 22 d. atsakymą Nr. 52-S-3734 (toliu – ir Raštas) ir įpareigoti atsakovą pateikti pareiškėjui konkretų ir išsamų atsakymą į pareiškėjo 2023 m. lapkričio 8 d. prašymą (toliau – ir Prašymas).
2. Pareiškėjas skunde nurodė:
2.1. 2021 m. gegužės 19 d. apie 1 val. nakties į pareiškėjo tėvų sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), be jokio kvietimo ir be pagrįsto tikslo atvyko Alytaus AVPK policijos pareigūnų ekipažas. Atvykę policijos pareigūnai įsiveržė į pareiškėjo tėvų privačią valdą, važinėjo aplink sodybą, vaikščiojo aplink namus, tvoras, švietė šviesomis į langus, prikėlė pareiškėjo sergančius tėvus ir juos labai išgąsdino, tikrino sodyboje paliktą pareiškėjo lengvąjį automobilį, autobusiuką ir tėvų automobilį, turimą techniką. Tai pastebėjęs ir išsigandęs kaimynas paskambino bendruoju pagalbos telefono numeriu 112. Pareiškėjas atsakovui teikė ne vieną paklausimą, norėdamas išsiaiškinti, kas ir kokiu tikslu tikrino tėvų sodybą, tačiau atsakovas neigė, kad policijos pareigūnai tikrino tėvų sodybą, teikė nesuprantamą ir dviprasmišką informaciją.
2.2. Pareiškėjas, siekdamas galutinai išsiaiškinti policijos pareigūnų veiksmų teisėtumą, 2023 m. lapkričio 8 d. kreipėsi į atsakovą, prašydamas atsakyti į šiuos klausimus: 1. Kokiu tiksliai teisės aktu savavališkai patruliuodami ir naudodami tarnybinį automobilį vadovavosi Kriminalinės policijos nusikaltimų skyriaus tyrėjai T. M. ir Ž. U.? 2. Kuo vadovaujantis Kriminalinės policijos nusikaltimų skyriaus tyrėjams yra leistina savavališkai paliekant tiesiogines pareigas (nusikaltimų tyrimą) patiems pasirinkti kokias policijos pareigas ir kada vykdyti, ir kaip tai yra / turi būti įforminta? 3. Ar Kriminalinės policijos nusikaltimų skyriaus tyrėjai T. M. ir Ž. U. tarnybinį automobilį su skiriamaisiais ženklais vairavo uniformuoti ar neuniformuoti, o jeigu neuniformuoti, tai koks teisės aktas leidžia ar draudžia vairuoti policijos automobilį su skiriamaisiais ženklais neinformuotiems pareigūnams, kuris iš jų sėdėjo prie vairo, kas jiems perdavė automobilio raktelius ir dokumentus ir kaip tai įformino? 4. Kas nustatė Kriminalinės policijos nusikaltimų skyriaus tyrėjų T. M. ir Ž. U. patruliavimo maršrutus, atsižvelgiant į jų judėjimo maršrutą, kokius dokumentus prieš išvykdami patruliuoti ir po tariamo patruliavimo užpildė kriminalistai? 5. Kokiu pagrindu buvo nurašyti patruliavimui skirti degalai? 6. Pagal kokį darbo grafiką dirbo kriminalistai ir prašau pateikti man jo kopiją, ar už nelegalų patruliavimą jiems buvo apmokėta ir kur tuo metu buvo ekipažui Nr. A1017 priskirti patrulinės tarnybos policijos pareigūnai? 7. Kam buvo pavaldus 2021 m. gegužės 19 d. ekipažas Nr. A1017, jeigu jis nebuvo kontroliuojamas ir stebimas jokiomis elektroninėmis ar kitomis priemonėmis, ir kokiu kitu būdu ekipažo Nr. A1017 judėjimas buvo automatiškai fiksuojamas Vieningoje pajėgų valdymo sistemoje? 8. Kokiu teisiniu pagrindu, kaip teigiama Alytaus AVPK, ekipažo Nr. A1017 patruliavimas 2021 m. gegužės 19 d. laikomas teisėtu ar visgi patruliavimas buvo savavališkas ir neteisėtas?
2.3. Atsakydamas į pareiškėjo prašymą, Alytaus AVPK ginčijamame rašte paaiškino, jog 2021 m. gegužės 19 d. patruliavęs policijos ekipažas Nr. A1017 pravažiavo pro pareiškėjo tėvų sodybą automobiliu „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su skiriamaisiais policijos ženklais ir nesustojęs apsisuko ir tuo pačiu keliu išvažiavo. Patruliavimas buvo vykdomas vadovaujantis Policijos įstaigų veiksmų, stiprinant kaimiškųjų vietovių gyventojų saugumą, planu, patvirtintu Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. 5-V-737 „Dėl policijos įstaigų veiksmų, stiprinant kaimiškųjų vietovių gyventojų saugumą, plano patvirtinimo“. Kitą dalį informacijos atsakovas atsisakė pateikti, motyvuodamas tuo, kad tokių duomenų tvarkymas nėra įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatyta Alytaus AVPK viešoji funkcija.
2.4. Atsakovas vengia pateikti pareiškėjui atsakymus, iš esmės remdamasis tik Policijos įstaigų veiksmų, stiprinant kaimiškųjų vietovių gyventojų saugumą planu, kuris buvo patvirtintas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. 5-V-737 „Dėl policijos įstaigų veiksmų, stiprinant kaimiškųjų vietovių gyventojų saugumą, plano patvirtinimo“. Šis aktas, kaip ir kiti teisės aktai, numato tam tikrų funkcijų ir veiksmų įgyvendinimo pagrįstumą, tačiau esant tik tam tikroms objektyviai pagrįstoms sąlygoms. Atsakovas nepagrįstai neteikia pareiškėjui jo prašomos informacijos.
3. Atsakovas Alytaus AVPK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas atsiliepime nurodė:
4.1. Alytaus AVPK, laikydamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 4 punkte nurodyto 20 darbo dienų termino, taikomo atsakymams į asmenų prašymus pateikti, 2023 m. lapkričio 22 d. raštu Nr. 52-S-3734 informavo pareiškėją, kad 2021 m. gegužės 19 d. patruliavęs policijos ekipažas Nr. A1017 pravažiavo pro jo tėvų, gyvenančių (duomenys neskelbtini), sodybą tarnybiniu automobiliu „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtu policijos skiriamaisiais ženklais, apsisuko ir tuo pačiu keliu išvažiavo. Pareiškėjui nurodyta, kad patruliavimas buvo vykdomas įgyvendinant Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – ir Policijos įstatymas) nuostatas. Dalis pareiškėjo prašomos informacijos nebuvo pateikta, kadangi šių duomenų tvarkymas, atsakovo vertinimu, nėra susijęs su įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatyta policijos įstaigos viešąja funkcija, be to, negali būti reikalaujama institucijos tvarkyti duomenis vien dėl to, kad pareiškėjas galėtų juos pakartotinai naudoti, arba pritaikyti duomenų turinį ir (arba) formatą pareiškėjo poreikiams, jeigu tai būtų susiję su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis.
4.2. Vieninga pajėgų valdymo sistema yra informacinė duomenų bazė, kurioje fiksuojamas policijos pajėgų (ekipažų) judėjimas realiu laiku ir pasirinktais laikotarpiais ar konkrečiose vietose. Prie pareiškėjo tėvų sodybos policijos pareigūnai atvažiavę buvo, tačiau nesustojo, jokių veiksmų pareiškėjo tėvų ir jiems priklausančio turto atžvilgiu neatliko. Pareiškėjui ne vieną kartą buvo paaiškinta, kad pareigūnai patruliavo teisės aktų nustatyta tvarka, nesant konkretaus iškvietimo ar kokių nors nusiskundimų, taip pat jokių pavedimų ar atskirų nurodymų vykti į pareiškėjo tėvų sodybą ir (ar) ją patikrinti. Atsižvelgiant į tai, jokių su tuo susijusių duomenų ir dokumentų nėra, dėl to pareiškėjui jie nebuvo ir objektyviai negali būti pateikti.
4.3. Asmenys turi teisę gauti informaciją apie įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatytas policijos įstaigos viešąsias funkcijas. Pareiškėjo prašyme kai kurie nurodyti klausimai nėra priskirtini policijos įstaigos vykdomai viešajai funkcijai, o yra susiję su vidaus administravimu. Šiuo atveju buvo pateikta visa turima informacija, kuri pagal teisės aktus galėjo būti pateikta ir motyvuotai atsisakyta pateikti kitą dalį informacijos, nurodant aiškias ir teisės aktams neprieštaraujančias atsisakymo priežastis.
II.
5. Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 3 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.
6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2023 m. lapkričio 8 d. pateikė atsakovui prašymą, prašydamas atsakyti į šiuo klausimus: 1. Kokiu tiksliai teisės aktu savavališkai patruliuodami ir naudodami tarnybinį automobilį vadovavosi Kriminalinės policijos nusikaltimų skyriaus tyrėjai T. M. ir Ž. U.? 2. Kuo vadovaujantis Kriminalinės policijos nusikaltimų skyriaus tyrėjams yra leistina savavališkai paliekant tiesiogines pareigas (nusikaltimų tyrimą) patiems pasirinkti kokias policijos pareigas ir kada vykdyti, ir kaip tai yra/turi būti įforminta? 3. Ar Kriminalinės policijos nusikaltimų skyriaus tyrėjai T. M. ir Ž. U. tarnybinį automobilį su skiriamaisiais ženklais vairavo uniformuoti ar neuniformuoti, o jeigu neuniformuoti, tai koks teisės aktas leidžia ar draudžia vairuoti policijos automobilį su skiriamaisiais ženklais neuniformuotiems pareigūnams, kuris iš jų sėdėjo prie vairo, kas jiems perdavė automobilio raktelius ir dokumentus ir kaip tai įformino? 4. Kas nustatė Kriminalinės policijos nusikaltimų skyriaus tyrėjų T. M. ir Ž. U. patruliavimo maršrutus, atsižvelgiant į jų judėjimo maršrutą, kokius dokumentus prieš išvykdami patruliuoti ir po tariamo patruliavimo užpildė kriminalistai? 5. Kokiu pagrindu buvo nurašyti patruliavimui skirti degalai ? 6. Pagal kokį darbo grafiką dirbo kriminalistai ir prašau pateikti man jo kopiją, ar už nelegalų patruliavimą jiems buvo apmokėta ir kur tuo metu buvo ekipažui Nr. A1017 priskirti patrulinės tarnybos policijos pareigūnai? 7. Kam buvo pavaldus 2021 m. gegužės 19 d. ekipažas Nr. A1017, jeigu jis nebuvo kontroliuojamas ir stebimas jokiomis elektroninėmis ar kitomis priemonėmis, ir kokiu kitu būdu ekipažo Nr. A1017 judėjimas buvo automatiškai fiksuojamas Vieningoje pajėgų valdymo sistemoje? 8. Kokiu teisiniu pagrindu, kaip teigiama Alytaus apskrities VPK, ekipažo Nr. A1017 patruliavimas 2021 m. gegužės 19 d. laikomas teisėtu ar visgi patruliavimas buvo savavališkas ir neteisėtas? Alytaus AVPK 2023 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. 52-S-3734 informavo pareiškėją, kad 2021 m. gegužės 19 d. patruliavęs policijos ekipažas Nr. A1017 pravažiavo pro jo tėvų sodybą tarnybiniu automobiliu „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtu policijos skiriamaisiais ženklais, apsisuko ir tuo pačiu keliu išvažiavo. Vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenimis, policijos ekipažas prie sodybos nebuvo sustojęs. Pareiškėjui buvo nurodyta, kad patruliavimas buvo vykdomas įgyvendinant Policijos įstatymo nuostatas (6 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad „policija pagal kompetenciją rengia ar dalyvauja rengiant prevencijos ir kontrolės, teisėsaugos stiprinimo priemonių projektus ir šias priemones įgyvendina“ (1 punktas), „pagal kompetenciją įgyvendina nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją, atskleidimą ir atlieka jų tyrimą <...>“ (3 punktas), „organizuoja ir įgyvendina viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimo priemones“ (13 punktas), „atlieka eismo automobilių keliais priežiūrą ir patruliuoja viešose vietose“ (15 punktas ir kt.), Policijos įstaigų veiksmų, stiprinant kaimiškųjų vietovių gyventojų saugumą, planą, patvirtintą Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. 5-V-737 „Dėl Policijos įstaigų veiksmų, stiprinant kaimiškųjų vietovių gyventojų saugumą, plano patvirtinimo“, kuriame numatytomis priemonėmis siekiama sustiprinti ir tobulinti policijos funkcijų kaimiškosiose vietovėse įgyvendinimą. Kita pareiškėjo prašoma informacija (dėl darbų pasiskirstymo tarp policijos pareigūnų, uniformų dėvėjimo, tarnybinių automobilių vairavimą, raktelių perdavimą ir to įforminimą, maršrutų nustatymą ir atitinkamų dokumentų pildymą, degalų nurašymus, darbo grafikų sudarymą ir sumokėjimą už konkretų darbą, Vieningosios pajėgų valdymo sistemos veikimo būdų, kitų įstaigos vidaus administravimui priskirtų klausimų) nebus pateikta, kadangi šių duomenų tvarkymas, atsižvelgiant ir į šiuo metu galiojančio TGIDPNĮ 2 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nėra įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatyta policijos įstaigos viešoji funkcija, be to, vadovaujantis minėto įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi, negali būti reikalaujama institucijos tvarkyti duomenis vien dėl to, kad pareiškėjas galėtų juos pakartotinai naudoti, arba pritaikyti duomenų turinį ir (arba) formatą pareiškėjų poreikiams, jeigu tai būtų susiję su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis.
7. Teismas vadovavosi Policijos įstatymo 9 straipsnio 1 ir 4 dalimis, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo (toliau – ir TGIDPNĮ) 2 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 4 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.
8. Teismas, įvertinęs pareiškėjo prašymo dėl informacijos pateikimo turinį, padarė išvadą, jog jis atitinka VAĮ 2 straipsnio 10 punkte įtvirtintą prašymo sąvoką. Teismas, įvertinęs pareiškėjo Prašyme prašomos pateikti informacijos ir Alytaus AVPK Rašte pateiktos informacijos pareiškėjui turinius, konstatavo, kad pareiškėjui atsakyta išsamiai, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pateikta informacija yra nesuprantama ir neatitinkanti tikrovės.
9. Teismas pažymėjo, jog Alytaus AVPK turi pareigą pateikti informaciją ir duomenis apie savo veiklą ar jos dalį, tačiau pareiškėjas Prašyme pateikti informaciją prašė atsakovo išviešinti tam tikrus teisės aktus (tvarkas) ir įvertinti jų teisėtumą, atsakant į konkrečius pareiškėjo suformuluotus klausimus. Atsakovo atsisakymas pateikti informaciją į pareiškėjo pateiktus 4, 6 ir 7 klausimus pagrįstas teisės aktų nuostatomis, įpareigojančiomis teikti informaciją tik apie viešųjų funkcijų vykdymą, o ne apie institucijos vidaus administravimui priskirtus klausimus.
10. Teismas pareiškėjo argumentus, kad pateikta informacija netinkama, netiksli, neišsami, pripažino kaip subjektyvius, hipotetinio pobūdžio, nepagrįstus konkrečiais įrodymais. Pareiškėjas skunde nekonkretizavo, kokia būtent informacija disponavo atsakovas savo tvarkomuose žinybiniuose registruose, informacinėse sistemose ir duomenų rinkmenose, tačiau jos nepateikė. Aplinkybė, kad pareiškėjo netenkino atsakovo Rašto ir pateiktos informacijos apimtis, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad institucija nepateikė pareiškėjo prašomos informacijos.
11. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo argumentų, kad Alytaus AVPK vengia pateikti informaciją, pažymėjo, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, jog pagal pareiškėjo skundus atsakovui buvo inicijuotos dvi administracinės bylos, kuriose atsakovas teikė prašomą informaciją ir pagal pareiškėjo pateiktus atsisakymus nuo skundo bylos buvo nutrauktos.
12. Teismas konstatavo, jog ginčijamas Raštas atitinka esminius informacijos (duomenų) teikimo principus, pateiktos informacijos apimtis yra pakankama. Kitų Rašto panaikinimo pagrindų teismas nenustatė.
III.
13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad jam nereikia jokios perteklinės informacijos, o būtent tik tos, kiek tai susiję su 2021 m. gegužės 19 d. patruliavimu ir tik tokios informacijos, kuri aiškiai parodytų policijos pareigūnų atliktų veiksmų pagrįstumą, o ne tyčinį faktų ir įvykių slėpimą prisidengiant Policijos generalinio komisaro įsakymu, pateikiant išgalvotą ir melagingą informaciją. TGIDPNĮ nuostatos netaikomos, kai asmuo turi teisės aktų nustatyta tvarka pagrįsti informacijos, kurios jis prašo, panaudojimo tikslą.
15. Atsakovas Alytaus AVPK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
16. Alytaus AVPK atsiliepime į apeliacinį skundą sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis. Alytaus AVPK išnagrinėjo pareiškėjo Prašymą pagal jai priskirtiną kompetenciją, atsakymas į pareiškėjo Prašymą yra pagrįstas VAĮ, TGIDPNĮ ir Taisyklių nuostatomis bei faktinėmis aplinkybėmis. Pagal pareiškėjo Prašymo turinį buvo pateikta visa turima informacija, kuri pagal teisės aktus galėjo būti pateikta, ir motyvuotai atsisakyta pateikti kitą dalį informacijos, nurodant aiškias atsisakymo priežastis. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį nėra pagrindo naikinti.
17. Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2024 m. rugsėjo 23 d. pateikė prašymą, kuriame prašė atmesti atsakovo atsiliepimą į apeliacinį skundą bei tenkinti jo apeliacinį skundą iš esmės pakartodamas apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
18. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Alytaus AVPK 2023 m. lapkričio 22 d. rašto Nr. 52-S-3734, kuriuo atsakyta į pareiškėjo 2023 m. lapkričio 8 d. prašymą dėl informacijos suteikimo, pagrįstumo ir teisėtumo.
19. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo Prašyme suformuluotus klausimus ir į juos pateiktą atsakymą (skundžiamą raštą), nusprendė, jog Alytaus AVPK pareiškėjui pateikė jo Prašymo turinį atitinkančią informaciją bei atsakė į pareiškėjo klausimus pagal disponuojamą informaciją. Teismas vertino, jog skundžiamas raštas atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus keliamus individualiam administraciniam aktui.
20. Nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, apeliantas prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, motyvuodamas tuo, jog pareiškėjui reikalinga informacija, susijusi su 2021 m. gegužės 19 d. patruliavimu, kuri aiškiai patvirtintų policijos pareigūnų atliktų veiksmų pagrįstumą, tačiau tokią informaciją pareiškėjui atsisakoma (vengiama) pateikti.
21. Remiantis bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. lapkričio 8 d. kreipėsi į Alytaus AVPK, prašydamas atsakyti į šiuos konkrečius klausimus: „1. Kokiu tiksliai teisės aktu savavališkai patruliuodami ir naudodami tarnybinį automobilį vadovavosi Kriminalinės policijos nusikaltimų skyriaus tyrėjai T. M. ir Ž. U.? 2. Kuo vadovaujantis Kriminalinės policijos nusikaltimų skyriaus tyrėjams yra leistina savavališkai paliekant tiesiogines pareigas (nusikaltimų tyrimą) patiems pasirinkti kokias policijos pareigas ir kada vykdyti ir kaip tai yra turi būti įforminta? 3. Ar Kriminalinės policijos nusikaltimų skyriaus tyrėjai T. M. ir Ž. U. tarnybinį automobilį su skiriamaisiais ženklais vairavo uniformuoti ar neuniformuoti, o jeigu neuniformuoti, tai koks teisės aktas leidžia ar draudžia vairuoti policijos automobilį su skiriamaisiais ženklais neuniformuotiems pareigūnams, kuris iš jų sėdėjo prie vairo, kas jiems perdavė automobilio raktelius ir dokumentus ir kaip tai įformino? 4. Kas nustatė Kriminalinės policijos nusikaltimų skyriaus tyrėjų T. M. ir Ž. U. patruliavimo maršrutus, atsižvelgiant į jų judėjimo maršrutą, kokius dokumentus prieš išvykdami patruliuoti ir po tariamo patruliavimo užpildė kriminalistai? 5. Kokiu pagrindu buvo nurašyti patruliavimui skirti degalai? 6. Pagal kokį darbo grafiką dirbo kriminalistai ir prašau pateikti man jo kopiją, ar už nelegalų patruliavimą jiems buvo apmokėta ir kur tuo metu buvo ekipažui Nr. A1017 priskirti patrulinės tarnybos policijos pareigūnai? 7. Kam buvo pavaldus 2021-05-19 ekipažas Nr. A1017, jeigu jis nebuvo kontroliuojamas ir stebimas jokiomis elektroninėmis ar kitomis priemonėmis ir kokiu kitu būdu ekipažo Nr. A1017 judėjimas buvo automatiškai fiksuojamas Vieningoje pajėgų valdymo sistemoje? 8. Kokiu teisiniu pagrindu kaip teigiama Alytaus apskrities VPK, ekipažo Nr. A1017 patruliavimas 2021 m. gegužės 19 d. laikomas teisėtu ar visgi patruliavimas buvo savavališkas ir todėl neteisėtas?
22. Alytaus AVPK, atsakydamas į pareiškėjo prašymą, skundžiamame rašte nurodė, kad 2021 m. gegužės 19 d. patruliavęs policijos ekipažas Nr. A1017 pravažiavo pro pareiškėjo tėvų, gyvenančių adresu (duomenys neskelbtini), sodybą tarnybiniu automobiliu „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtu policijos skiriamaisiais ženklais, apsisuko ir tuo pačiu keliu išvažiavo. Vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenimis nustatyta, kad policijos ekipažas prie sodybos sustojęs nebuvo. Alytaus AVPK paaiškino, jog patruliavimas buvo vykdomas įgyvendinant Lietuvos Respublikos policijos įstatymo nuostatas (6 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad „policija pagal kompetenciją rengia ar dalyvauja rengiant prevencijos ir kontrolės, teisėsaugos stiprinimo priemonių projektus ir šias priemones įgyvendina“ (1 punktas), „pagal kompetenciją įgyvendina nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją, atskleidimą ir atlieka jų tyrimą <...>“ (3 punktas), „organizuoja ir įgyvendina viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimo priemones“ (13 punktas), „atlieka eismo automobilių keliais priežiūrą ir patruliuoja viešose vietose“ (15 punktas ir kt.), Policijos įstaigų veiksmų, stiprinant kaimiškųjų vietovių gyventojų saugumą, planą, patvirtintą Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. 5-V-737 „Dėl Policijos įstaigų veiksmų, stiprinant kaimiškųjų vietovių gyventojų saugumą, plano patvirtinimo“, kuriame numatytomis priemonėmis siekiama sustiprinti ir tobulinti policijos funkcijų kaimiškosiose vietovėse įgyvendinimą. Alytaus AVPK nurodė, jog kita pareiškėjo prašoma informacija (dėl darbų paskirstymo tarp policijos pareigūnų, uniformų dėvėjimo, tarnybinių automobilių vairavimo, raktelių perdavimo ir to įforminimo, maršrutų nustatymo ir atitinkamų dokumentų pildymo, degalų nurašymo, darbo grafikų sudarymo ir sumokėjimo už konkretų darbą, Vieningosios pajėgų valdymo sistemos veikimo būdų, kitų įstaigos vidaus administravimui priskirtų klausimų) nebus pateikta, kadangi šių duomenų tvarkymas, atsižvelgiant į šiuo metu galiojančio TGIDPNĮ 2 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nėra įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatyta policijos įstaigos viešoji funkcija, be to, vadovaujantis minėto įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi, iš institucijos negali būti reikalaujama tvarkyti duomenis vien dėl to, kad pareiškėjas galėtų juos pakartotinai naudoti, arba pritaikyti duomenų turinį ir (arba) formatą pareiškėjų poreikiams, jeigu tai būtų susiję su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis.
23. Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – ir Policijos įstatymas) 9 straipsnio, reglamentuojančio duomenų tvarkymą policijoje, 1 dalis nustato, kad policijos uždaviniams įgyvendinti būtini duomenys tvarkomi Policijos informacinėje sistemoje (POLIS) ir kituose žinybiniuose registruose ir informacinėse sistemose, o įstatymų nustatytais atvejais – valstybės registruose. Tvarkydama duomenis, policija turi teisę juos rinkti naudodama technines priemones. Šio įstatymo 9 straipsnio 4 dalis numato, jog asmens prašymu įstatymu nustatyta tvarka policija privalo pateikti savo tvarkomuose žinybiniuose registruose, informacinėse sistemose ir duomenų rinkmenose turimus duomenis apie šį asmenį, išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus.
24. Pagal Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, institucijos ir valstybės valdomi subjektai privalo teikti pareiškėjams ar jų atstovams duomenis, įskaitant pakartotiniam naudojimui skirtus duomenis, išskyrus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus atvejus. Institucija ir valstybės valdomas subjektas, teikdami duomenis, įskaitant pakartotiniam naudojimui skirtus duomenis, vadovaujasi, be kita ko, duomenų išsamumo (pareiškėjui turi būti pateikti visi pagal teisės aktus teiktini jo prašymo turinį atitinkantys duomenys) ir duomenų tikslumo (pareiškėjui teikiami duomenys turi atitikti institucijos ar valstybės valdomo subjekto disponuojamus duomenis) principais (TGIDPNĮ 6 str. 1 d. 1 ir 2 p.). Prašymai dėl duomenų teikimo ir jų pakartotinio naudojimo teikiami ir nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka (TGIDPNĮ 13 str. 1 d.).
25. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas iki 2021 m. liepos 17 d. galiojusios Teisės gauti informaciją įstatymo redakcijoje įtvirtinto šio principo taikymą, yra nurodęs, jog valstybės ir savivaldybių institucija ar įstaiga turi pateikti tik tokią informaciją, kuria ji disponuoja pagal savo kompetenciją. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, institucijos ir įstaigos, atsakydamos į asmens prašymą pateikti informaciją, turi pateikti visą teiktiną jų disponuojamą informaciją. Įstatymas nustato institucijos ar įstaigos pareigą prašančiam asmeniui pateikti turimo, o ne asmens norimo gauti, turinio informaciją (taip pat ir informacijos kiekio prasme) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1090-624/2015, 2021 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1600-552/2021 ir kt.). Skundžiamo atsakymo, kuriuo pateikiama informacija, teisėtumas ir pagrįstumas turi būti vertinamas suteiktos informacijos išsamumo, tikslumo, teisėtumo ir objektyvumo aspektais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS662-538/2012). Spręsdamas dėl informacijos išsamumo principo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad išsamumą apsprendžia pateikto prašymo turinys, t. y. teikiama informacija turi atitikti prašymo turinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-97/2012).
26. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo Prašyme suformuluotus 1-8 klausimus bei atsakymo (skundžiamo rašto) į juos turinį, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skundžiamu raštu pareiškėjui pateikta informacija atitiko pareiškėjo Prašymo turinį. Skundžiamame Rašte nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu remiantis buvo vykdomas patruliavimas prie pareiškėjo tėvų sodybos, paaiškintos su patruliavimu susijusios aplinkybės, nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu remiantis atsisakyta pateikti dalį pareiškėjo prašomos informacijos, be to, iš į bylą pateiktos medžiagos matyti, kad pareiškėjas ne pirmą kartą kreipėsi į Alytaus AVPK su prašymu pateikti prašomą informaciją, jis ir anksčiau teikdavo tokio pobūdžio prašymus minėtai institucijai dėl šioje byloje aptariamo atvejo, į kuriuos jam Alytaus AVPK atsakė (žr., pvz., Alytaus AVPK 2022 m. lapkričio 16 d. raštą Nr. 52-S-3992, 2023 m. kovo 28 d. raštą Nr. 52-S-1053, 2023 m. spalio 18 d. raštą Nr. 52-S-3316).
27. Dėl Alytaus AVPK atsisakymo pateikti dalį pareiškėjo prašomos informacijos (dėl darbų paskirstymo tarp policijos pareigūnų, uniformų dėvėjimo ir tarnybinių automobilių vairavimo, automobilių raktelių perdavimo, degalų nurašymo, darbo grafikų sudarymo ir sumokėjimo už konkretų darbą, Vieningosios pajėgų valdymo sistemos veikimo būdų), pažymėtina, jog atsisakymas pateikti nurodytą informaciją yra pagrįstas TGIDPNĮ 2 straipsnio 2 dalies 1 punktu, numatančiu, kad šis įstatymas netaikomas duomenims, kurių tvarkymas nėra įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatyta institucijos viešoji funkcija. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo Prašyme suformuluoti klausimai dėl policijos pareigūnų darbo paskirstymo, uniformų dėvėjimo, tarnybinių automobilių vairavimo, raktelių perdavimo, degalų nurašymo ir kt., nėra susiję su Alytaus AVPK vykdomomis viešosiomis funkcijomis, o susiję su šios institucijos vidaus administravimu, todėl Alytaus AVPK pagrįstai ir teisėtai atsisakė suteikti pareiškėjui dalį prašomos suteikti informacijos nurodytu pagrindu. Aplinkybė, jog pareiškėjo netenkina Alytaus AVPK Rašto ir pateiktos informacijos apimtis, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad Alytaus AVPK nepateikė pareiškėjo prašomos informacijos.
28. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo D. R. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Iveta Pelienė
Skirgailė Žalimienė