Civilinė byla Nr. 2YT-4046-514/2018
Teisminio proceso Nr. 2-33-3-01187-2018-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.4.5.11; 3.2.7.1
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2018 m. spalio 15 d.
Plungė
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Aušra Volskytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. M. skundą dėl antstolės Ilonos Girdenienės veiksmų, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Auto Regis“, akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, uždaroji akcinė bendrovė „Plungės šilumos tinklai“, E. N., uždaroji akcinė bendrovė „Plungės vandenys“,
Teismas
n u s t a t ė:
pareiškėja V. M. kreipėsi su skundu dėl antstolės I. Girdenienės veiksmų, prašydama panaikinti patvarkymą, kuriuo buvo paskelbtos antrosios pareiškėjai priklausančio nekilnojamojo turto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), es. (duomenys neskelbtini), Plungėje, varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini), priimti patvarkymą, kuriuo nurodytosios antrosios varžytynės būtų atšauktos, nutraukti priverstinį skolų išieškojimą iš pareiškėjos nekilnojamojo turto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), es. (duomenys neskelbtini), Plungėje. Nurodė, kad šiam turtui taikomas šeimos turto režimas, nepriklausomai nuo to, ar tai įregistruota viešame registre. Bute su pareiškėja gyvena jos nepilnametis vaikas, tai yra vienintelė nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta, todėl antstolė nepagrįstai nukreipė išieškojimą į paskutinį gyvenamą būstą ir neteisėtai nuo 2018 m. rugpjūčio 24 d. iki 2018 m. rugsėjo 24 d. vykdė antrąsias pakartotines šio buto varžytynes.
Antstolė I. Girdenienė 2018 m. rugsėjo 19 d. patvarkymu pareiškėjos skundą atsisakė patenkinti ir jį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio nustatyta tvarka kartu su vykdomosiomis bylomis Nr. 0051/15/00040, 0051/15/01100, 0051/16/01056, 0051/17/00434, 0051/17/00464, 0051/17/00653 ir 0051/17/00938 persiuntė nagrinėti teismui. Nurodė, kad vertinant CPK 663 straipsnyje nurodytus apribojimus, taikomus išieškant iš fizinio asmens turto, skolininkės bendra skolų ir palūkanų suma pagal antstolės 2018 m. rugsėjo 19 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą sudarė 9 474,65 Eur, ženkliai viršija įstatyme nurodytą sumą – 2 030 Eur (CPK 663 straipsnio 3 dalis). Pareiškėja nepasinaudojo įstatymo suteikta teise – nesikreipė į teismą su prašymu po to, kai butas, išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kt. paslaugas, yra areštuotas, kad teismas nustatytų, jog nebūtų išieškoma iš paskutinio gyvenamojo būsto, būtino asmeniui gyventi (CPK 663 straipsnio 4 dalis). Be to, didžioji dalis pareiškėjos skolų (5 991,23 Eur) yra ne už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir pan. paslaugas, o nenustačius aplinkybių, dėl kurių būtų negalimas skolų nukreipimas į skolininkės gyvenamąjį būstą, buvo paskelbtos varžytynės. Pareiškėjos butas areštuotas teismo kreditoriaus E. N. reikalavimo užtikrinimui, ir šio kreditoriaus nuolatiniais pageidavimais skolos išieškojimą nukreipti į skolininkės nekilnojamąjį turtą, be to, atsižvelgus į didelę bendrą skolų sumą, buvo nutarta skolų išieškojimą nukreipti į skolininkės nekilnojamąjį turtą. V. M. apie skolų išieškojimą iš jai priklausančio nekilnojamojo turto buvo informuota atvykus į antstolio kontorą 2018 m. gegužės 25 d. 2018 m. gegužės 28 d. buvo paskirta skolininkės nekilnojamojo turto ekspertizė. Tačiau pareiškėja nei 2018 m. gegužės 28 d. Patvarkymo dėl ekspertizės skyrimo, nei 2018 m. birželio 14 d. Patvarkymo dėl areštuoto turto įkainojimo, nei 2018 m. liepos 11 d. Patvarkymo dėl pirmųjų varžytynių paskelbimo neskundė dėl to, jog jos nepilnametė dukra gyvena minėtame bute. Aplinkybė, kad asmuo turi nepilnamečių vaikų, nesudaro pagrindo nevykdyti laisva valia prisiimtų prievolių. Tėvai, turėdami pareigą materialiai išlaikyti vaikus, šią pareigą turi kiek įmanoma vykdyti patys ir privalo užtikrinti vaikų gyvenimo sąlygas, o ne neperkelti šias pareigas kitiems asmenims. Vaiko galimybės augti normaliomis sąlygomis nepriklauso nuo formalaus turto valdymo statuso, o pareiškėja, užtikrindama savo nepilnamečio vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, gali išsinuomoti būstą. Be to, pagal kasacinio teismo praktiką, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatos dėl prioritetinės vaiko interesų reikšmės ir būsto užtikrinimo vaikui negali būti suprantamos kaip draudimas įstatymų nustatyta tvarka realizuoti skolininko, turinčio vaikų, gyvenamąsias patalpas teismo sprendimo vykdymo tvarka. Skolininkė, žinodama apie parduodamą jos nekilnojamąjį turtą, nesiėmė veiksmų nepilnamečio vaiko teisei į gyvenamąjį būstą užtikrinti. O skundo prašymas atšaukti varžytynes yra nepagrįstas, nes aplinkybių, kurioms esant antstolė galėtų varžytynes atšaukti, nėra.
Suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Plungės šilumos tinklai” skolininkės skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą.
Suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Auto Regis“, akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, uždaroji akcinė bendrovė „Plungės vandenys“ ir E. N. atsiliepimų į skundą nepateikė.
Skundas atmestinas.
Byloje nustatyta, kad antstolės I. Girdenienės žinioje yra užvestos septynios vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo iš skolininkės V. M.:
- Nr. 0051/15/00040, užvesta 2015 m. sausio 8 d. pagal Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 2 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1676-669/2014 dėl 626,67 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo trečios eilės išieškotojai uždarajai akcinei bendrovei „Auto Regis“, juridinio asmens kodas 169933298. Neišieškota skolos dalis – 131,96 Eur, 84,62 Eur palūkanų (už laikotarpį 2014 m. rugsėjo 16 d. – 2018 m. gegužės 18 d.) ir 5 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 2018 m. gegužės 19 d.
- Nr. 0051/15/01100, užvesta 2015 m. spalio 9 d. pagal Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. išduotą įsakymą Nr. eL2-1640-669/2015 dėl 652,59 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo trečios eilės išieškotojai akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“, juridinio asmens kodas 304151376. Neišieškota skolos dalis – 481,88 Eur, 87,58 Eur palūkanų (už laikotarpį 2015 m. rugpjūčio 31 d. – 2018 m. gegužės 18 d.) ir 5 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 2018 m. gegužės 19 d.
- Nr. 0051/16/01056, užvesta 2016 m. rugpjūčio 5 d. pagal Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-1016-225/2016 dėl 149,67 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo trečios eilės išieškotojai akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“, juridinio asmens kodas 304151376. Neišieškota skolos dalis – 149,67 Eur, 13,98 Eur palūkanų (už laikotarpį 2016 m. balandžio 29 d. – 2018 m. gegužės 18 d.) ir 5 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 2018 m. gegužės 19 d.
- Nr. 0051/17/00434, užvesta 2017 m. kovo 27 d. pagal Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-153-1024/2017 dėl 1 186,04 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo trečios eilės išieškotojai uždarajai akcinei bendrovei „Plungės šilumos tinklai“, juridinio asmens kodas 170535455. Neišieškota skolos dalis – 1 186,04 Eur, 80,54 Eur palūkanų (už laikotarpį 2016 m. gruodžio 21 d. – 2018 m. gegužės 18 d.) ir 5 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 2018 m. gegužės 19 d.
- Nr. 0051/17/00464, užvesta 2017 m. balandžio 4 d. pagal Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-432-514/2017 dėl 225,09 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo trečios eilės išieškotojai akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“, juridinio asmens kodas 304151376. Neišieškota skolos dalis – 225,09 Eur, 13,60 Eur palūkanų (už laikotarpį 2017 m. sausio 30 d. – 2018 m. gegužės 18 d.) ir 5 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 2018 m. gegužės 19 d.
- Nr. 0051/17/00653, užvesta 2017 m. gegužės 23 d. pagal Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 16 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-145-225/2017 dėl 5498,31 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo trečios eilės išieškotojui E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Neišieškota skolos dalis – 5 498,31 Eur, 276,36 Eur palūkanų (už laikotarpį 2017 m. vasario 13 d. – 2018 m. gegužės 18 d.) ir 5 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 2018 m. gegužės 19 d.
- Nr. 0051/17/00938, užvesta 2017 m. liepos 27 d. pagal Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-1053-669/2017 dėl 1 245,02 Eur skolos išieškojimo trečios eilės išieškotojai uždarajai akcinei bendrovei „Plungės vandenys“, juridinio asmens kodas 169845485. Neišieškota skolos dalis – 1 245,02 Eur.
Skundas dėl antstolės veiksmų iš esmės grindžiamas aplinkybe, kad pardavus iš varžytynių pareiškėjos turtą, esantį vieninteliu jos nepilnamečio vaiko gyvenamuoju būstu, vaikas liks be būsto.
Kaip matyti iš vykdomųjų bylų medžiagos, 2017 m. vasario 21 d. nutartimi kreditoriaus E. N. reikalavimo užtikrinimui buvo areštuotas V. M. priklausantis nekilnojamasis turtas – butas, es. (duomenys neskelbtini), Plungėje. 2017 m. gegužės 24 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl skolininkės turto arešto ir turto arešto aktą kartu su teisių ir pareigų išaiškinimu išsiuntė skolininkei, įkeisto turto savininkei. Dokumentai jai įteikti tinkamai. 2018 m. gegužės 25 d. antstolės I. Girdenienės kontoroje gautas V. M. 2018 m. gegužės 25 d. prašymas jai priklausantį butą, es. (duomenys neskelbtini), Plungėje įkainoti 20 000 Eur. 2018 m. gegužės 28 d. antstolė I. Girdenienė, nustačiusi, jog viešojo registro duomenimis pateikta skolininkės buto vidutinė rinkos vertė ženkliai skiriasi nuo skolininkės prašyme nurodytos sumos, todėl priėmė patvarkymą dėl turto ekspertizės skyrimo, o 2018 m. birželio 14 d. – patvarkymą dėl areštuoto turto įkainojimo. 2018 m. liepos 11 d. buvo priimtas patvarkymas dėl varžytynių paskelbimo, priverstine tvarka parduodant iš varžytynių įkeistą turtą – butą, es. (duomenys neskelbtini), Plungėje, išieškotojų uždarosios akcinės bendrovės „Auto Regis“, akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“, uždarosios akcinės bendrovės „Plungės šilumos tinklai“, E. N. ir uždarosios akcinės bendrovės „Plungės vandenys“ naudai. 2018 m. rugpjūčio 10 d. buvo priimtas patvarkymas dėl varžytynių paskelbimo neįvykusiomis, nes nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis. 2018 m. rugpjūčio 24 d. paskelbtos pakartotinės varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini), kurių pabaigos data – 2018 m. rugsėjo 24 d. 2018 m. rugsėjo 14 d. antstolės kontoroje gautas skolininkės skundas dėl antstolės I. Girdenienės veiksmų, taip pat Plungės apylinkės teismo Plungės rūmams pateiktas skolininkės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdomąsias bylas ir jose atliekamus vykdymo veiksmus – priverstine tvarka parduodant iš varžytynių įkeistą skolininkės butą. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartimi V. M. priklausančio buto pardavimo iš varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini) procedūra sustabdyta. Antstolės 2018 m. rugsėjo 20 d. patvarkymu varžytinės atšauktos iki bus išnagrinėtas pareiškėjos V. M. skundas dėl antstolės veiksmų.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnyje nustatyta, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas. Remiantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 5 punktu nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, minimalių pragyvenimo lėšų ir globos ar rūpybos. Tačiau ši norma nėra besąlyginis pagrindas, leidžiantis netaikyti savininko teises ginančių įstatymų, kai yra nustatytas pagrindas ginti pažeistas jo teises ir savininko teises pažeidžiančius asmenis iškeldinti iš savininkui priklausančios gyvenamosios patalpos. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą (3 straipsnis, 4 straipsnio 7 punktas), šeimos santykius reglamentuojančias CK normas (3.3 straipsnis ir kt.) pirmiausia tėvai privalo rūpintis nepilnamečiu vaiku, jį auklėti, globoti, išlaikyti. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 straipsnyje taip pat nustatyta, kad vaiko teisę į jo vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas visų pirma privalo užtikrinti vaiko tėvai, o valstybės ir savivaldos institucijoms tokia pareiga atsiranda, kai vaiko tėvai šios teisės dėl įvairių priežasčių negali užtikrinti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad aplinkybė, jog asmuo turi nepilnamečių vaikų, nesudaro pagrindo nevykdyti laisva valia prisiimtų prievolių. Jei būtų traktuojama priešingai, tai sukeltų nepageidaujamų socialinių ir ekonominių padarinių, nes asmenims, turintiems nepilnamečių vaikų, būtų sunku gauti kreditą ar kitas finansines paslaugas, nes finansų įstaigų, norinčių kredituoti tokius asmenis, rinkoje sumažėtų. Be to, taip būtų pažeidžiami kreditoriaus turtiniai interesai (Konstitucijos 23 straipsnis). CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Tai, be kita ko, apima ir asmens priedermes prieš įgyvendinant savo teises įvertinti iš to kylančių pareigų mastą ir vertinant ketinimus prisiimti tokias pareigas būti apdairiam ir rūpestingam. CK 3.192 straipsnyje įtvirtintą tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus tėvai kiek įmanoma turi vykdyti patys ir neperkelti jos kitiems asmenims. Vaikų galimybės augti normaliomis sąlygomis nepriklauso nuo formalaus turto valdymo teisinio statuso. Vaiko teisių apsaugos aspektu svarbiausia, kad vaikui būtų užtikrinta teisė naudotis būstu, o kokiu konkrečiai civiliniu teisiniu pagrindu (nuosavybės, nuomos ar kt.) tai yra užtikrinama, neturi esminės teisinės reikšmės. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4, 11, 13 straipsnių nuostatos dėl prioritetinės vaiko interesų reikšmės, būsto užtikrinimo vaikui negali būti suprantamos kaip draudimas įstatymų nustatyta tvarka realizuoti skolininko, turinčio vaikų, gyvenamąsias patalpas teismo sprendimo vykdymo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012).
Kasaciniam teismui išaiškinus, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 5 dalis, numatanti, kad nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, teismo vertinimu, negali būti suprantama kaip draudimas įstatymų nustatyta tvarka realizuoti skolininko, turinčio vaikų, gyvenamąsias patalpas teismo sprendimo vykdymo tvarka, ir su tuo susiję pareiškėjos argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Aplinkybė, jog pareiškėja turi nepilnamečių vaikų, šiuo atveju nėra pagrindas stabdyti varžytynes. Draudimas nukreipti išieškojimą į gyvenamąjį būstą taikomas tik konkrečiais įstatyme įtvirtintais atvejais (CPK 663 straipsnio 4 dalis).
CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija 2030 Eurų (CPK 663 straipsnio 3 dalis). CPK 663 straipsnio 4 dalis reglamentuoja apribojimus išieškoti iš paskutinio fizinio asmens būsto ir šio apribojimo taikymo sąlygas. Teismas skolininko ar jo šeimos narių prašymu po to, kai butas ar gyvenamasis namas išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, yra areštuotas, gali nustatyti, kad nebūtų išieškoma iš paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jų dalies, būtinų šiems asmenims gyventi. Tai teismas gali nustatyti atsižvelgdamas į vaikų, neįgaliųjų ir socialiai remtinų asmenų materialinę padėtį ir interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, sistemiškai aiškindamas šias teisės normas, yra konstatavęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje H. K. v. antstolė R. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-525/2007), kad CPK 634 straipsnio 2 dalies norma yra imperatyvi. CPK 663 straipsnio 4 dalies nuostatos yra skirtos apsaugoti nepilnamečių vaikų, invalidų (neįgaliųjų) ir socialiai remtinų asmenų teisę į paskutinį gyvenamąjį būstą. Pagal šią teisės normą ji taikytina esant tokioms sąlygoms: 1) skolininko skola atsirado dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas; 2) dėl to skolininkui pritaikyta priverstinio išieškojimo priemonė – paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jo dalies, būtino skolininkui ir jo šeimos nariams gyventi, areštas; 3) skolininkas ar jo šeimos nariai yra invalidai (neįgalieji), socialiai remtini asmenys arba turi nepilnamečių vaikų; 4) skolininkas ar jo šeimos nariai yra padavę apylinkės teismui prašymą nenukreipti išieškojimo į butą, gyvenamąjį namą ar jo dalį, būtinus šiems asmenims gyventi; 5) skola nepadengta dėl skolininko sunkios materialinės padėties.
Nagrinėjamu atveju antstolės I. Girdenienės vykdomosiose bylose pareiškėjos skolų suma viršija 9 474,62 Eur sumą, kurią sudaro įsiskolinimai ne tik už sunaudotus energijos išteklius, komunalines paslaugas, didžioji dalis pareiškėjos skolų, kurių suma viršija CPK 663 straipsnio 3 dalyje nurodytą 2 030 Eur ribą (t. y. 5 991,25 Eur) ir yra išieškoma ne už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas. Skolininkei pritaikyta priverstinio išieškojimo priemonė – paskutinio buto, būtino skolininkui ir jo šeimos nariams gyventi, areštas yra ne dėl skolų už nesumokėtus mokesčius už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas. Byloje nėra duomenų, kad skolininkė būtų reiškusi teismui prašymą, po to, kai jos butas išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, yra areštuotas, nustatyti, jog nebūtų išieškoma iš paskutinio jos būsto, duomenų apie skolininkės finansinę padėtį teismui nepateikta. Taigi apribojimai, išieškant iš fizinio asmens turto, numatyti CPK 663 straipsnio 4 dalyje, nagrinėjamu atveju negalėtų būti taikomi. Įrodymų, kurie leistų pagrįstai manyti ar daryti išvadą apie pareiškėjos galimybę ateityje padengti ar bent sumažinti susidariusias skolas, nėra. Atsižvelgiant į tai, teismas, nagrinėjamu atveju, negali preziumuoti, kad pareiškėjos finansinė padėtis ateityje bus gera, ir ji galės atsiskaityti su kreditoriais. Neatmetama galimybė, kad susidarę įsiskolinimai kreditoriams gali ženkliai padidėti. Pareiškėja neturi kito turto, tik vienintelį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Plungėje, kuriame gyvena su nepilnamečiu vaiku, tai šiuo atveju išieškojimas į pastarąjį turtą buvo ir yra nukreiptas pagrįstai, priešingu atveju, būtų pažeisti kitų asmenų (kreditorių) teisės ir teisėti interesai. Teismo vertinimu, uždraudimas išieškoti iš pareiškėjos paskutiniojo būsto iš esmės pažeistų pareiškėjos kreditorių interesus, prieštarautų teisėtų lūkesčių ir interesų apsaugos bei teisingumo ir sąžiningumo principams.
Tuo pačiu pažymėtina, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-463-915/2015, suformuotą aktualią teismų praktikai teisės taikymo taisyklę, taikant CPK 663 straipsnio 3 dalį ir nustatant iš skolininko išieškomą sumą, nėra draudimo prie pradinės antstolio išieškomos sumos pridėti kitų antstolių, kurie CPK 759 straipsnio 1 dalies pagrindu prisijungė prie išieškojimo, išieškomas sumas. Iš teismui pateiktose vykdomosiose bylose esančių duomenų nustatyta, kad antstolis Vaidas Drungilas 2018 m. liepos 19 d. patvarkymu dėl prisijungimo prie išieškojimo yra prisijungęs prie antstolės I. Girdenienės vykdomo išieškojimo iš V. M. nekilnojamojo turto – buto, ir lėšų, gautų realizavus šį turtą. Kaip matyti, pareiškėja taip pat yra skolinga išieškotojams Bigbank AS filialui, uždarajai akcinei bendrovei „Sergel“, uždarajai akcinei bendrovei „Minibank“ bei savivaldybės įmonei „Plungės būstas“, iš skolininkės šiems išieškotojams išieškotina 4 260,62 Eur skolos ir palūkanų, 367,44 Eur bylų administravimo bei papildomų vykdymo išlaidų, taigi ir į šią pareiškėjos įsiskolinimo sumą įtraukti įsiskolinimai didžiąja dalimi yra taip pat ne tik už sunaudotus energijos išteklius, komunalines paslaugas.
Be to, teismo ir antstolio pareiga atsižvelgti į nepilnamečių vaikų interesus nereiškia, kad turi būti paneigiama kreditorių teisė išieškoti iš areštuoto turto. Remiantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 7 punktu, vaiko teises pirmiausia privalo užtikrinti tėvai ir kiti teisėti vaiko atstovai. Pareiškėja nurodo, kad iš varžytynių parduodamas turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), Plungėje, yra šeimos turtas. Pažymėtina, kad CK 3.84 straipsnio 4 dalis nustato, jog skolininkas gali panaudoti prieš trečiuosius asmenis šeimos turto teisinį statusą tik tada, jeigu nekilnojamasis daiktas yra įregistruotas viešajame registre kaip šeimos turtas. Tačiau ir nurodyta aplinkybė nėra esminė nagrinėjamoje byloje. Kaip minėta, įstatymo garantuojama vaiko teisė į gyvenamąjį būstą nebūtinai yra siejama su nuosavybės teisės į gyvenamąją patalpą turėjimu, pareiškėja negali remtis aplinkybėmis, kad varžytynėse parduodamas šeimos turtas, ir kad pareiškėja neturi kito nuosavybės teise priklausančio būsto. Pareiškėja yra darbinga, todėl turi visas galimybes pasirūpinti tiek savo, tiek ir nepilnamečio vaiko gyvenamąja vieta, pvz., užtikrindama savo nepilnamečių vaikų teisę į gyvenamąjį būstą, gali išsinuomoti būstą.
Pareiškėja nenurodė, taip pat teismas nenustatė jokių pagrindų ar antstolės vykdytų procedūrų pažeidimų, dėl buto, esančio es. (duomenys neskelbtini), Plungėje, pardavimo, dėl kurių antrąsias pakartotines varžytynes reikėtų pripažinti neteisėtomis, taip pat teismas nenustatė pagrindų, dėl kurių reiktų nutraukti priverstinį skolų išieškojimą iš pareiškėjos vienintelio būsto, apie kurį pareiškėja informuota 2018 m. gegužės 25 d. Pareiškėjai apie vykdytas varžytynes pranešta, be to, pareiškėjos pareiga domėtis vykdymo procesu bei bendradarbiauti su antstoliu. Skolininkė savo turimomis teisėmis turi naudotis sąžiningai, nepažeisti suinteresuotų asmenų teisių ir interesų, nekliudyti antstolei operatyviai atlikti vykdymo veiksmus (CPK 7, 644 straipsniai). Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad antstolė neteisėtai priverstinį skolos išieškojimą nukreipė į įkeistą butą, kuriame gyvena pareiškėja ir jos nepilnametis vaikas.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog antstolė, atlikdama vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0051/15/00040, 0051/15/01100, 0051/16/01056, 0051/17/00434, 0051/17/00464, 0051/17/00653 ir 0051/17/00938, nepažeidė jos veiklą reglamentuojančių teisės normų ir pripažinti neteisėtais jos veiksmus skunde nurodytais motyvais ir argumentais nėra jokio pagrindo, todėl skundas atmestinas (CPK 510 straipsnis).
Teismas pažymi, jog skundu dėl antstolio veiksmų pareiškėja taip pat prašė atšaukti patvarkymą, kuriuo antrosios pareiškėjos nekilnojamojo turto – buto, varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini) būtų atšauktos. Iš vykdomųjų bylų medžiagos matyti, jog antstolės 2018 m. rugsėjo 20 d. patvarkymu Nr. S-18-51-11344 varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini) atšauktos CPK 703 straipsnio 1 dalies pagrindu (vykd. b. Nr. 0051/17/00938 l. 129). Kadangi antstolės patvarkymu teismo nutarties dėl skundo priėmimo laikui varžytynės jau buvo atšauktos, t. y. pasiektas skundu norėtas tikslas, neliko teisinio pagrindo nagrinėti skundo klausimą, kuris, kaip išspręstas civilinio proceso tvarka, teisme tapo nenagrinėtinas.
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartimi buvo sustabdytas V. M. turto realizavimas iš varžytynių iki bus išnagrinėtas skolininkės skundas dėl antstolės veiksmų (neveikimo). Atmetus skundą, vykdymo veiksmai atnaujintini (CPK 149 str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291, 291, 513 straipsniais, teismas
n u t a r i a:
pareiškėjos V. M. skundą atmesti.
Atnaujinti vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0051/15/00040, 0051/15/01100, 0051/16/01056, 0051/17/00434, 0051/17/00464, 0051/17/00653 ir 0051/17/00938.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.
Teisėja Aušra Volskytė