Civilinė byla Nr. e2A-1380-803/2024

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-33-3-00961-2023-4

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.11;

 (S)

                                                                                         2.6.39.2.5.1.1; 3.3.1.21 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

                LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. liepos 9 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė,

vienasmeniškai teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas NPC“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Latvijoje registruotos įmonės AAS „BTA Baltic Insurance Company”, veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas NPC“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys byloje: Estijoje registruota įmonė „Swedbank P&C Insurance“ AS Lietuvos filialas, V. G. ir A. D..

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 257,35 Eur žalos atlyginimo ir 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas. Nurodė, kad su L. B. sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį Nr. LT22-GT-00012341-5 ir apdraudė butą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – 30 butas). Draudėja 2022 m. gruodžio 28 d. pastebėjo, kad 30 butas užlietas vandeniu. Ieškovė sumokėjo 257,35 Eur draudimo išmoką draudėjai dėl apgadinto turto, todėl įgijo subrogacijos teisę į atsakingą už žalą asmenį. Namą, kuriame yra 30 butas, administruoja atsakovė. Virš 30 buto yra 33 ir 36 butai, kurie taip pat buvo užlieti per stogą. Kadangi ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju ir sumokėjo draudimo išmoką, šią išmoką turi atlyginti subrogacijos pagrindu atsakovė, nes ji netinkamai vykdė namo administratorės funkcijas.

2.       Atsakovė nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė neatliko išsamaus draudžiamojo įvykio aplinkybių tyrimo ir nenustatė įvykio kaltininko, taip pat nepateikė visų žalos (draudimo išmokos) dydį pagrindžiančių dokumentų. Pagal Draudimo įstatymo 96 straipsnio 2 dalį draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, padariniams ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas. Ieškovė netyrė įvykio aplinkybių. Ieškovė įvykio priežastis nustatė, remdamasi išimtinai gyventojos paaiškinimais. Byloje nėra duomenų, kad draudikui atliekant draudžiamojo įvykio aplinkybių tyrimą ar nustatant žalos dydį, būtų dalyvavę atsakovės specialistai. Gyventoja nurodė, kad užpylimas įvyko iš viršaus, o viršuje esantį gyventoją apipylė nuo stogo. Taigi neaišku, kokia yra įvykio priežastis – vamzdynai ar stogas.

3.       Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė būtų pažeidusi teisės aktų nustatytas pareigas ir netinkamai ar visai jų nevykdžiusi. Ieškovė neįrodė, kokie neteisėti veiksmai galimai nulėmė žalos atsiradimą ir kaip neteisėti veiksmai pasireiškė. Žala galėjo atsirasti ir dėl bendraturčių neveikimo arba atsisakymo savo lėšomis prisidėti prie namo bendrosios nuosavybės administravimo, todėl žalos kilimo grėsmė negali būti perkeliama namo administratorei. Atsakovė nei iki įvykio, nei įvykio dieną negavo iš gyventojų pranešimų apie pratekėjimą ar apie blogos būklės vamzdynus. Administratorė vykdo techninę priežiūrą, atlieka kasmetines apžiūras. Jokių defektų, susijusių su vamzdynu, užfiksuota nebuvo, tai patvirtina techninės priežiūros žurnalas. Namo stogas nebuvo avarinės būklės, todėl administratorė neprivalėjo imtis kokių nors veiksmų. Namo stogo konstrukcija yra sandari.

4.       Trečiasis asmuo „Swedbank P&C Insurance“ AS Lietuvos filialas su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad 2022 m. kovo 24 d. su V. G. sudarė gyventojų turto draudimo sutartį Nr. KGTD19020118, kurios pagrindu buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – 36 butas). Draudimo sutartimi buvo apdrausta ir 36 buto savininko civilinė atsakomybė. V. G. 2022 m. gruodžio 22 d. informavo trečiąjį asmenį apie įvykį – 36 buto užliejimą vandeniu. Trečiojo asmens atstovas 2023 m. sausio 10 d. nuvyko į 36 butą ir jį apžiūrėjo. Apžiūros metu nustatyti 36 buto grindų, sienų ir lubų apgadinimai. 36 butas yra dvyliktajame, t. y. viršutiniame namo aukšte, virš 36 buto yra tik bendrojo naudojimo objektas – namo stogas. Dėl to iš viršaus 36 butas galėjo būti aplietas tik dėl nesandaraus statinio stogo.

5.       Trečiasis asmuo raštu kreipėsi į atsakovę, prašydamas pateikti jai žinomą informaciją apie įvykį. Atsakovė 2023 m. vasario 8 d. raštu atsakė, kad apie 36 buto apliejimą jai buvo žinoma, kad 36 buto savininkas į atsakovę kreipėsi 2022 m. gruodžio 23 d. Atsakovės darbuotojams atlikus apžiūrą, buvo nustatyta, kad pratekėjimo priežastimi tapo tirpstantis sniegas, buvo atlikti sniego kasimo darbai ir vanduo lašėti nustojo. Siekiant išvengti minėtos situacijos pasikartojimo, administratorės darbuotojams nurodyta atlikti stogo dangos apžiūros darbus ir nustatyti stogo defektus. Dėl to trečiasis asmuo 36 buto apliejimą pripažino draudžiamuoju įvykiu, nes vanduo į 36 butą pateko per nesandarų stogą, ir sumokėjo draudėjui draudimo išmoką.

6.       Atsakovė neatskleidė visos žinomos, su įvykiu susijusios, informacijos, ji elgėsi nesąžiningai. Nors 36 buto apžiūrą trečiojo asmens atstovas atliko praėjus šiek tiek laiko nuo įvykio (2023 m. sausio 10 d.), 36 buto sienose ir grindyse vis dar buvo fiksuota drėgmė. Drėgmės matuokliu nustatyta didžiausias drėgmės procentas sienose – 26,9 proc., grindyse – 23,1 proc. Tai patvirtina, kad 36 butą paveikė didelis kiekis vandens. Natūralu, kad vanduo iš 36 buto nutekėjo žemyn ir į kitus butus. Ieškovės apdraustas 30 butas yra žemesniame aukšte, todėl visiškai tikėtina, kad įvykio metu galėjo būti užlietas ir šis butas. Ieškovės apdraustas 30 butas nukentėjo ne itin smarkiai, žala fiksuota netoli lubų.

7.       Trečiasis asmuo A. D. sutiko su ieškiniu, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad yra buto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – 33 butas), savininkas. Trečiojo asmens 33 butas taip pat buvo užlietas. Trečiasis asmuo lankėsi 30 ir 36 butuose ir matė, kad pro lubas tekėjo vanduo. Atsakovė nebendradarbiavo, neteikė informacijos apie tai, kokie darbai buvo atlikti po įvykio.

8.       Trečiasis asmuo V. G. su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad yra 36 buto savininkas. Bute 2022 m. gruodžio 21 d. ir 22 d. vanduo bėgo smarkiai, kaip krioklys. Atsakovės atstovas buvo atvykęs ir nustatė, kad bėga vanduo nuo namo stogo. Po trijų parų atsakovės atstovai nukasė sniegą nuo stogo. Įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Dėl įvykio buvo atėję 30 ir 33 butų kaimynai. Po nurodyto įvykio vėl bėgo vanduo, bet trumpai, nes buvo nukastas sniegas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 28 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės UAB „Mano Būstas NPC“ ieškovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiai per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, 257,35 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (257,35 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. birželio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 522 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisti iš atsakovės UAB „Mano Būstas NPC“ į valstybės biudžetą 31,74 Eur pašto išlaidų.

10.       Teismas nustatė, kad ieškovė parengiamame teismo posėdyje patikslino ieškinio faktinį pagrindą, kad 30 butas buvo užlietas per stogą. Ši aplinkybė atsakovei nebuvo netikėta. Nagrinėjamoje byloje įvyko du parengiamieji teismo posėdžiai, kurių metu buvo aiškinamasi bylai reikšmingos aplinkybės – vandens pratekėjimo šaltinis. Dėl to į bylą buvo įtraukti tretieji asmenys. Taip pat vyko du teismo posėdžiai, atsakovė teikė įrodymus, siekdama atsikirsti į ieškovės argumentus dėl nesandaraus stogo. Atsakovė turėjo teisę komentuoti ieškovės nurodytas aplinkybes, teikti pastabas. Be to, byla, kurią buvo nuspręsta dėl itin mažos ieškinio sumos (257,35 Eur) nagrinėti rašytinio proceso tvarka, atsakovės prašymu buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Atsakovė teismo posėdyje buvo atstovaujama advokato padėjėjo, jam buvo užtikrinta galimybė pateikti savo nuomonę ir argumentus dėl vandens užliejimo šaltinio, suteikta teisė atsikirsti ir komentuoti ieškovės ir trečiųjų asmenų argumentus. Dėl to teismas atsakovės argumentus, susijusius su faktinio ieškinio pagrindo pakeitimu, pripažino teisiškai nepagrįstais.

11.       Teismas nustatė, kad atsakovė namo, kuriame yra 30 butas, administratorė. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir Aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ nuostatos aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtina administratoriaus ir namo techninio prižiūrėtojo atsakomybę už namo techninės priežiūros organizavimą, esminių statinio reikalavimų užtikrinimą name. Norminiai teisės aktai nustato pareigą atsakovei, kaip daugiabučio namo administratorei, nuolat prižiūrėti administruojamo statinio būklę ir užtikrinti, kad visų statinio konstrukcijų, tame tarpe ir stogo, drėgmę izoliuojantys įrenginiai būtų tvarkingi. Taigi atsakovė turėjo pareigą vykdyti namo stogo priežiūrą, užtikrinti jo saugumą. Stogo konstrukcija ir jo paskirtis sąlygoja, kad techninė jo apžiūra turi būti atliekama periodiškai, taip pat atliekami nuolatiniai stebėjimai, juo labiau – prasidėjus žiemos sezonui.

12.       Byloje esantis 2021 m. spalio 14 d. Statinio apžiūros aktas Nr. DA428594 patvirtina, kad atsakovė atliko namo kasmetinę pastato pagrindinių konstrukcijų ir inžinierinių sistemų apžiūrą, kurios metu nustatė, kad namo bendroji konstrukcija – stogas, yra patenkinamos būklės; prilydoma bituminė danga vietomis pūslėta, netvarkingi stogo nuolydžiai link įlajų. Netvarkingas parapetų apskardinimo nuolydis, ant parapetų užsilaiko vanduo; koroduoja metaliniai laiptai. Dėl nurodytų defektų buvo rekomenduota vykdyti stogo eksploatacinę priežiūrą – valyti, remontuoti; nuo metalinių laiptų nuvalyti rūdis, padengti antikorozine danga. Atsakovės 2022 m. rugpjūčio 24 d. Gyvenamojo namo apžiūros aktas Nr. DA558952 patvirtina, kad atsakovė atliko kasmetinę namo, jo konstrukcijų ir inžinierinės įrangos apžiūrą ir nustatė, kad stogo būklė patenkinama: prilydoma bituminė danga vietomis pūslėta, netvarkingi stogo nuolydžiai link įlajų; netvarkingas parapetų apskardinimo nuolydis, ant parapetų užsilaiko vanduo; koroduoja metaliniai laiptai. Akte nurodyti rekomenduojami darbai: vykdyti stogo eksploatacinę priežiūrą – valyti, remontuoti; nuo metalinių laiptų nuvalyti rūdis, padengti antikorozine danga.

13.       Atsakovės argumentus, kad stogas nebuvo avarinės būklės, todėl administratorius neturėjo pareigos imtis kokių nors veiksmų, paneigia nurodyti apžiūros aktai ir byloje nustatytos faktinės aplinkybės apie 2022 m. gruodžio mėnesį įvykusius trijų butų užliejimus. Atsakovė pateikė 2021 m. sausio mėnesio namo techninės priežiūros žurnalą, kuriame fiksuotos 2021 m. spalio 14 d. ir 2022 m. rugpjūčio 24 d. kasmetinės apžiūros, nurodyta, kad pastebėti defektai ir rekomendacijos nurodytos apžiūros aktuose. Tačiau atsakovės atstovas teismo posėdyje negalėjo paaiškinti, kokie darbai buvo atlikti, šalinant apžiūros aktuose ir žurnale nurodytus defektus.

14.       Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad namo gyventojai 2022 m. gruodžio 23 d. kreipėsi į atsakovę dėl buto apliejimo. Atsakovės darbuotojas 2021 m. gruodžio 21 d. buvo atvykęs į 36 butą ir surašė aktą, kuriame nustatė, kad bėga vanduo nuo lubų; įtarė, jog vanduo bėga nuo stogo, nurodė tikrinti stogą. Dėl nurodytų aplinkybių atsakovė 2023 m. vasario 8 d. surašė raštą Nr. NPCV-RS-23-2963, kuriame nurodė, kad administratorės įgaliotiems darbuotojams, atlikus apžiūrą, buvo nustatyta, jog pratekėjimo priežastis buvo tirpstantis sniegas; siekiant pašalinti apliejimo priežastį, buvo atlikti sniego kasimo darbai ir vanduo lašėti nustojo; taip pat, siekiant išvengti minėtos situacijos pasikartojimo, administratorės įgaliotiems darbuotojams pavesta atlikti stogo dangos apžiūros darbus ir nustatyti stogo defektus.

15.       Trečiojo asmens (draudiko) pateiktos nuotraukos patvirtina, kad 36 butas buvo užlietas vandeniu itin smarkiai – vanduo pažeidė buto lubas, sienas ir grindis. Įvertintina ir aplinkybė, kad draudikas buto apžiūrą atliko praėjus šiek tiek laiko nuo įvykio, t. y. 2023 m. sausio 10 d.. Tačiau net ir tada buto sienose ir grindyse buvo fiksuota drėgmė. Drėgmės matuokliu nustatyta didžiausias drėgmės procentas sienose – 26,9, grindyse – 23,1. Tokio pobūdžio aplinkybė suponuoja išvadą, kad 36 butą, kuris yra virš 33 ir 30 butų, buvo paveikęs didelis kiekis vandens. Tai sustiprina teismo įsitikinimą, kad vanduo iš 36 buto nutekėjo žemyn į 30 ir 33 butą. Byloje konstatuota, kad 30 butas yra žemesniame aukšte, kuris yra po 33 ir 36 butais, 30 bute vandens lokalizacija fiksuota netoli lubų.

16.       Teismas teisiškai reikšminga aplinkybe pripažino nustatytą faktą, kad trečiojo asmens apdraustas 36 butas yra dvyliktajame, t. y viršutiniame namo aukšte ir virš šio buto yra tik bendrojo naudojimo objektas – namo stogas. Tuo tarpu 33 butas yra po 36 butu, o 30 butas yra po 33 butu. Taigi visiškai logiška ir pagrįsta manyti, kad visų šių butų užliejimo šaltinis buvo nesandarus namo stogas. Trečiasis asmuo V. G. patvirtino, kad užliejimas nebuvo vienkartinis, be to, vandens kiekis buvo didelis, nes jis statė kibirus kambariuose, kad surinktų vandenį; nuo namo stogo nukasus sniegą, vanduo liovėsi bėgti. Šio aplinkybės patvirtina, kad būtent dėl sniego kiekio ant namo stogo pradėjo skverbtis vanduo į butą. Tokios aplinkybės suponuoja išvadą, kad namo stogo defektas buvo, nes patenkinama namo stogo būklė dar iki įvykio buvo užfiksuota 2021 m. spalio 14 d. ir 2022 m. rugpjūčio 24 d. Statinio apžiūros aktuose. Dėl to teismas pripažino, kad daugiabučio namo stogas turėjo esminių defektų, kuriuos reikėjo šalinti. Duomenų, kad atsakovė ėmėsi kokių nors veiksmų, byloje nėra.

17.       Atsakovė nepateikė įrodymų, kurie galėtų pagrįsti jos, kaip namo administratorės, tinkamą pareigų atlikimą, nors pagal teismų suformuotą praktiką atsakovei tenka pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad stogo būklė buvo tinkamai prižiūrima. Ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl informacijos pateikimo, tačiau atsakovė į paklausimus nereagavo ir nebendradarbiavo su ieškove. Toks atsakovės elgesys liudija, kad ji, būdama namo administratore, disponuodama dokumentais, susijusiais su namo priežiūra, atliktais remonto darbais ir pan., net ir sužinojusi apie stogo nesandarumą įvykio dieną, stengėsi savo pareigas perkelti draudikui ir taip išvengti atsakomybės.

18.       Administratorius veikia kaip savo veiklos profesionalas, kuris turi reikiamas žinias ir kompetenciją tam, kad namo gyventojams nereikėtų patiems papildomai atlikti bendro naudojimo objektų priežiūros darbų. Profesionaliems administratoriams, kaip verslininkams, taikomi didesnio atidumo ir rūpestingumo standartai. Atsižvelgiant į profesinei veiklai taikomus didesnius atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartus, verslininkai privalo administruojamą pastatą prižiūrėti dedant maksimalias pastangas. Tuo tarpu byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė nedėjo maksimalių pastangų tam, kad tinkamai prižiūrėtų pastatą, bendrojo naudojimo objektų priežiūrą vykdė ne visa apimtimi ir šiuo savo neveikimu sudarė sąlygas žalai kilti. Teismui yra visiškai nesuprantama atsakovės pozicija, kad ieškovė turėjo tirti įvykį ir vykti ant namo stogo, kad išsiaiškintų, ar stogas yra sandarus. Teismo vertinimu ieškovė įrodė savo teiginius, kad atsakovė savo pareigas vykdė netinkamai.

19.       Atsakovė savo pareigų nevykdė tinkamai, todėl turi atlyginti dėl to padarytą žalą. Atsakovės neteisėtais veiksmais padarytos žalos dydį įrodo kartu su šiuo ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai. Byloje nustatytos aplinkybės įrodo, jog atsakovės neveikimas (CK 6.246, 6.266 straipsniai) buvo tiesioginė žalos 30 butui padarymo priežastis, todėl konstatuotinas atsakovės neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos priežastinis ryšys. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Kadangi atsakovė privalo kompensuoti ieškovei jos sumokėtą draudimo išmoką, 257,35 Eur priteistina iš atsakovės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

20.       Atsakovė UAB „Mano Būstas NPC“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

20.1.                      Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos 2022 m. vasario 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad apdraustas butas buvo užlietas dėl name trūkusių vamzdžių. Tuo tarpu teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad žala kilo dėl namo stogo nesandarumo. Taigi ieškinio faktinis pagrindas buvo patikslintas žodžiu. Teismas nepagrįstai nutarė modifikuoti ieškinio faktinį pagrindą ir vadovautis ieškinio faktiniu pagrindu, kurį ieškovė nurodė tik žodžiu. Pagal CPK 141 straipsnio nuostatas dėl ieškinio faktinio pagrindo pakeitimo turėjo būti pateiktas rašytinis pareiškimas.

20.2.                      Teismas netinkamai taikė Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalies nuostatas ir jas plėtojančią teismų praktiką. Draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas. Teismų praktikoje yra nurodoma, kad draudikui kyla pareiga išsiaiškinti visas svarbias įvykio aplinkybes, jis turi dėti pastangas, išsiaiškindamas apliejimo priežastis. Nežinojimas apie apliejimo priežastis, nėra pagrindas perkelti atsakomybės administratoriui. Draudikas turi pareigą išsiaiškinti ir sugebėti pagrįsti konkrečią apliejimo priežastį. Ieškovė tokių veiksmų neatliko ir nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie padaryto apgadinimo kilmę bei mechanizmą. Ieškovė pateikė tik Draudžiamojo įvykio tyrimo aktą ir buto nuotraukas, bet nepateikė jokių įrodymų, kuriuose būtų atsakingų specialistų aiškiai ir konkrečiai nustatytos žalos kilimo priežastys.

20.3.                      Ieškovas neatliko jokių standartinių, fundamentalią reikšmę turinčių, draudiminio įvykio tyrimo veiksmų ir vienareikšmiškai nenustatė aiškios bei objektyviais įrodymais pagrįstos buto apliejimo priežasties ir už žalą atsakingo asmens. Ieškovės specialistai nevyko ir nelipo ant namo stogo, neatliko stogo dangos ekspertinio tyrimo, neanalizavo, dėl kokių priežasčių namo stogas yra nesandarus. Ieškovė stogo nesandarumą išimtinai grindė tik liudytojų – namo gyventojų – parodymais, kurie nėra nei atitinkamos srities specialistai, nei turi tokių išvadų priėmimui reikalingą kompetenciją, nei patys buvo atlikę stogo sandarumo tyrimą. Ieškovė netyrė, ar apliejimo šaltiniu negalėjo būti virš buto esanti patalpa. Pagal teismų praktiką, draudikui neištyrus įvykio aplinkybių, žalos atlyginimo ieškinio reikalavimas negali būti laikomas pagrįstu ir įrodytu.

20.4.                      Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad draudikas negali suabsoliutinti iš draudėjo, naudos gavėjo ir (ar) nukentėjusio trečiojo asmens gautos informacijos ir (arba) tik ja apsiriboti, o turi pats, elgdamasis profesionaliai, sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai bei vadovaudamasis protingumo kriterijumi, rinkti reikšmingą informaciją, ją tikrinti ir tinkamai ištirti reikšmingas aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti. Nagrinėjamoje byloje ieškovė žalos atlyginimo reikalavimą grindė, suabsoliutindama liudytojų parodymus, pati neatlikusi draudžiamojo įvykio tyrimo. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kad namo stogas buvo nesandarus.

20.5.                      Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė įvykio tyrimo metu stengėsi savo pareigas perkelti draudikui ir taip išvengti atsakomybės. Ieškovės formalus kreipimasis dėl aplinkybių, kurias ištirti privalo pats draudikas, nustatymo neatleidžia ieškovės nuo pareigos atlikti tinkamą ir išsamų draudiminio įvykio tyrimą, tuo labiau tokia draudiko pareiga negali būti perkeliama atsakovei. Be to, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorė neturi įstatyminės pareigos tirti ir nustatyti draudiminio įvykio aplinkybių.

20.6.                      Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vien faktas, jog pastatas perduotas prižiūrėti kitam asmeniui, savaime nepašalina savininko atsakomybės už pastato trūkumus. Administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Teismas nepagrįstai esminę reikšmę suteikė atsakovės 2023 m. vasario 8 d. pranešime dėl informacijos pateikimo nurodytoms aplinkybėms. Minėtas pranešimas buvo pateiktas, vadovaujantis 2022 m. gruodžio 21 d. apžiūros aktu, kuriame buvo nurodyti atsakovės įtarimai apie galimus namo stogo defektus, gavus 36 buto savininko pranešimą. Tačiau tokios aplinkybės nepasivirtino ir jokie galimi namo stogo defektai nebuvo nustatyti.

20.7.                      Atsakovė pateikė namo techninės priežiūros žurnalą ir namo apžiūros aktus, patvirtinančius, kad atsakovė tinkamai, profesionaliai vykdė kasmetinę pastato pagrindinių konstrukcijų ir inžinierinių sistemų apžiūrą ir priežiūrą. Apžiūrų metu nustatyta, kad pastato stogo būklė yra patenkinama. Tokia būklė nereiškia, kad stogas yra nesandarus ar dėl stogo dangos defektų buvo padaryta žala butui. Jeigu stogas būtų buvęs avarinės būklės, tuomet atsakovė būtų atlikusi stogo remonto darbus, taigi būtų buvę parengti ir priimti darbų atlikimo aktai, gyventojai būtų mokėję už remonto darbus. Taip pat namo savininkai ir toliau būtų užliejami. Tačiau tokių duomenų byloje nėra.

20.8.                      Teismas nepagrįstai rėmėsi duomenimis, susijusiais su 36 buto apliejimu, nes šio buto savininkas apie įvykį draudikui pranešė 2022 m. gruodžio 22 d. Tuo tarpu 30 buto savininkė nurodė, kad draudžiamasis įvykis įvyko 2022 m. gruodžio 28 d. Taigi tarp abiejų butų apliejimų yra net 6 kalendorinių dienų tarpas. Dėl to teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad šie butų apliejimai buvo susiję priežastiniu ryšiu. Virš 30 buto yra 33 butas. Tačiau byloje nėra nustatyta, ar 30 buto apliejimo negalėjo sukelti 33 buto savininko neteisėti veiksmai, pavyzdžiui, dėl vartotojo inžinerinės sistemos trūkimų, skalbimo mašinos gedimo, dušo kabinos gedimo ar kitų aplinkybių.

21.       Ieškovė Latvijos įmonė AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikianti per  AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

21.1.                      Atsakovė nepagrįstai teigia, kad tik raštu galima tikslinti ieškinyje nurodytą faktinę aplinkybę dėl apliejimo priežasties. Kasacinis teismas, aiškindamas ieškinio pagrindo pakeitimą reglamentuojančias proceso teisės normas, ne kartą yra pažymėjęs, kad ieškinio pagrindą papildančių faktinių aplinkybių nurodymas arba naujų įrodymų, patikslinančių faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, pateikimas teismui nelaikomas ieškinio pagrindo pakeitimu, nes tai yra savarankiška ieškovo procesinė teisė. Nagrinėjamoje byloje faktinis ieškinio pagrindas nebuvo pakeistas, parengiamojo posėdžio metu ieškovė patikslino tik vieną faktinę aplinkybę dėl buto užliejimo priežasties, bei nurodė, kad ginčo esmė išlieka ta pati, nes ieškovė, sumokėjusi draudimo išmoką, įgijo subrogacijos teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį.

21.2.                      Ieškovė įgijo subrogacijos teisę pagal CK 6.1015 straipsnio, kurio 2 dalyje yra aiškiai nurodyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normų, bet taisyklių, kurios nustato draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Dėl to atsakovė nepagrįstai remiasi Draudimo įstatymo nuostatomis. Draudikas įgyja lygiai tokias pačias teises ir pareigas, kaip ir nukentėjęs asmuo. Atsakovės argumentai, kad draudikui keliami kitokie reikalavimai, negu nukentėjusiajam, yra teisiškai nepagrįsti, nes draudikui perėmus reikalavimo teisę, santykių prigimtis nesikeičia. Kasacinis teismas yra pripažinęs, kad subrogacijos atveju nėra reikšmingos aplinkybės dėl draudimo santykių, nes draudimo teisinių santykių aiškinimas yra aktualus ir reikšmingas tik santykiams tarp draudėjo ir draudiko.

21.3.                      Atsakovė, būdama namo administratore, pati ir nustatė, kad užliejimo priežastis yra kiauras stogas. Atsakovė neįrodė, kad jos pačios parengti aktai dėl stogo defektų, lėmusių trečiųjų asmenų turto užpylimą, yra neteisingi ir jais negalima vadovautis. Atsakovė, teigdama, kad jai nėra aiški žalos padarymo priežastis, vertina byloje esančius savo pačios parengtus dokumentus. Atsakovė nepateikė duomenų, kad bendrojo naudojimo inžinierinės įrangos avarija įvyko dėl kitų asmenų veiksmų.

21.4.                      Pagal teisės aktų nuostatas administratorius turi teisę priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius su namo bendrųjų konstrukcijų, bendrojo naudojimo patalpų, bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekiant išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes. Atsakovė turėjo vykdyti bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, tikrinti jų sandarumą. Avarijos kilimas ir jos sukeltos pasekmės patvirtina, kad atsakovė neatliko savo, kaip administratorės, pareigų prižiūrėti bendrojo naudojimo objektą – stogą. Atsakovė neatliko jokių veiksmų, kad būtų išvengta avarijos.

21.5.                      Būtent namą administruojanti įmonė privalėjo laiku nustatyti bendrojo naudojimo objektų būklę ir apie būtinybę atlikti remontą informuoti daugiabučio namo patalpų savininkus, o įvykus avarijai, būtent atsakovė yra atsakinga už padarytą žalą, nes netinkamai vykdė teisės aktų nustatytus įpareigojimus. Atsakovė yra verslininkė, kuriai taikomi didesnio atidumo ir rūpestingumo standartai. Ieškovė sutinka su teismo išvadomis, kad stogo nepriežiūra yra niekaip nesuderinama su administruojančios įmonės prievolėmis. Teismas tinkamai įvertino įrodymus, teisingai paskirstė įrodinėjimo naštą ir teisingai kvalifikavo atsakovės atsakomybės pagrindus. Teismo išvados atitiko suformuotą teismų praktiką.

22.       Trečiasis asmuo Estijos įmonė „Swedbank P&C Insurance“ AS atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, priimti naujus įrodymus. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

22.1.                      Trečiasis asmuo buvo pateikęs teismui prašymą išreikalauti iš atsakovės duomenis apie tai, ar atsakovės darbuotojai atliko namo stogo apžiūrą ir nustatė jo defektus. Parengiamajame teismo posėdyje atsakovės atstovas nurodė, kad tokių dokumentų pateikti negali, nes jų nėra, todėl teismas trečiojo asmens prašymo netenkino. Po teismo sprendimo priėmimo trečiasis asmuo sužinojo, kad atsakovės atstovas nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes. Trečiasis asmuo iš atsakovės gavo papildomus dokumentus, kurie yra reikšmingi tinkamam šios bylos išnagrinėjimui, t. y. 2024 m. gegužės 2 d. elektroninį laišką ir 2023 m. sausio 20 d. statinio apžiūros aktą Nr. DA520866. Atsakovės procesinis elgesys šioje byloje nėra sąžiningas. Atsakovė neteikia teismui visos turimos informacijos arba nurodo tikrovės neatitinkančią informaciją.

22.2.                      Atsakovė nustatė konkrečią vandens prasiskverbimo pro stogą priežastį, tačiau pasirinko šią informaciją nuslėpti tiek nuo teismo, tiek ir nuo kitų proceso dalyvių. Atsakovės sudarytas 2023 m. sausio 20 d. statinio apžiūros aktas Nr. DA520866 patvirtina, kad namo stogas turėjo defektą. Pati atsakovė konstatuoja, kad būtent šis defektas nulėmė 36 buto apliejimą, tačiau nei nustatytas stogo defektas, nei pačios apžiūros atlikimo faktas nėra nurodyti atsakovės pateiktame techninės priežiūros žurnale. Techninės priežiūros žurnale nėra nurodyti ir duomenys apie kitus namo apžiūros aktus. Taigi atsakovės vienašališkai pildytame techninės priežiūros žurnale nėra nurodyti visi su statinio priežiūra susiję darbai ar nustatyti defektai. Dėl to šio dokumento įrodomoji vertė yra itin maža ir tik patvirtina, kad atsakovė savo pareigas vykdė netinkamai. Byloje esančių pačios atsakovės parengtų rašytinių įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad namo stogas turėjo įvairių defektų.

22.3.                      Draudimo įstatymas reglamentuoja tik draudimo teisinius santykius. Ieškovės ir atsakovės nesieja draudimo teisiniai santykiai, todėl ir Draudimo įstatymo nuostatos šiems teisiniams santykiams neturi būti taikomos. Ginčas šioje byloje turėjo būti sprendžiamas pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas. Be to, Draudimo įstatymo 98 straipsnyje nėra nurodyta konkrečių metodų, kuriuos draudikas privalo taikyti, atlikdamas draudžiamojo įvykio tyrimą. Tyrimo metodų parinkimas yra paliktas draudiko diskrecijai. Dėl to atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovė privalėjo pati asmeniškai atvykti ir apžiūrėti namo stogą. Draudžiamojo įvykio tyrimas gali būti atliekamas ir draudikui įvertinant surinktų dokumentų visumą, įskaitant ir informaciją, gautą iš namo administratoriaus.

22.4.                      Atsakovė turėjo pareigą pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad stogo būklė buvo tinkamai prižiūrima, jog sužinojus apie stogo nesandarumą, buvo imtasi reikiamų priemonių, kad jis būtų pašalintas. Atsakovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad ji savo pareigas vykdė tinkamai, t. y. ne tik nuolat stebėjo pastato būklę, bet ir laiku šalino pastebėtus defektus arba informavo namo gyventojus apie pastebėtus defektus ir būtinybę priimti atitinkamus sprendimus dėl defektų pašalinimo. Atsakovės neveikimas sudarė sąlygas žalos atsiradimui, todėl teismas teisėtai ir pagrįstai ieškinį tenkino.

Teismas

konstatuoja :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

23.       Byloje kilo ginčas dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės 257,35 Eur draudimo išmoką, ieškovės sumokėtą apdrausto buto savininkei dėl užliejimo vandeniu butui padarytos žalos. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė 2022 m. rugpjūčio 11 d. Gyventojų turto draudimo sutartimi Nr. LT22-GT-00012341-5 apdraudė 30 butą ir jame esantį turtą nuo 2022 m. rugpjūčio 11 d. iki 2023 m. rugpjūčio 11 d. (el.b., failas 1, l. 17-21). Ieškovė gavo draudėjos pranešimą, kad 2022 m. gruodžio 28 d. 30 butas buvo aplietas vandeniu, turtui buvo padaryta žala. Ieškovė, atlikusi įvykio tyrimą, nustatė, kad 30 buto apliejimo priežastis – nuo stogo, tirpstant sniegui per 36 ir 33 butus prasiskverbęs vanduo. Dėl to ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju, 30 butui padarytą žalą įvertino 265,76 Eur ir 2023 m. sausio 19 d. sumokėjo šią sumą draudėjai (el. b., failas 1, l. 14-16; 25; 40). Namo, kuriame yra 30 butas, administratore yra paskirta atsakovė. Ieškovė 2023 m. kovo 8 d. raštu pareikalavo iš atsakovės atlyginti 265,76 Eur draudimo išmoką (el.b., failas 1, l. 24). Tačiau atsakovė atsisakė atlyginti sumokėtą sumą. Dėl to ieškovė pateikė teismui ieškinį.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

24.       Trečiasis asmuo „Swedbank P&C Insurance“ kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus duomenis: 2024 m. gegužės 2 d. iš atsakovės gautą elektroninį laišką apie 36 buto apliejimo priežastis (el.b., failas 2, l. 173-175) ir atsakovės parengtą 2023 m. sausio 20 d. statinio apžiūros aktą Nr. DA520866, kuriame nustatytos 36 buto apliejimo priežastys ir jų šalinimo priemonės (el.b., failas 2, l. 176-181).

25.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taip siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-1075/2019, 29 punktas).

26.       Tačiau kasacinis teismas, pateikdamas išaiškinimus dėl CPK 314 straipsnio taikymo, taip pat yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus, nes teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes. Todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).

27.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad trečiojo asmens pateikti dokumentai yra parengti pačios atsakovės ir pačios atsakovės savanoriškai pateikti trečiajam asmeniui. Taigi šių dokumentų turinys atsakovei yra žinomas, ji pati juos atskleidė trečiajam asmeniui, nors ir po sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo. Pripažintina, kad nauji įrodymai patvirtina kitus byloje jau esančius duomenis, todėl trečiojo asmens pateikti duomenys priimami ir vertinami su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl ieškinio pagrindo keitimo formos

28.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti, nei pakeisti ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo) ar faktinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra). Kitaip tariant, teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų. Bylos nagrinėjimo ribas ieškovas turi apibrėžti teismui teikiamame ieškinyje, suformuluodamas jame ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022).

29.       Pagal CPK 141 straipsnio 1 dalį iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą. Dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo teismui yra pateikiamas rašytinis pareiškimas, kuris turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui.

30.       Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė 2023 m. liepos 19 d. teismui pateiktame ieškinyje buvo nurodžiusi, jog 30 butas buvo užlietas name trūkusių vamzdžių (el.b., failas 1, l. 12-13). Tačiau prie ieškinio pateiktuose dokumentuose buvo pačios ieškovės fiksuotos ir aplinkybės, susijusios su 30 buto apliejimu nuo namo stogo. Atsiliepime į ieškinį pati atsakovė pastebėjo, kad ieškovės pateiktuose dokumentuose nurodyta, jog įvykio priežastimi galėjo būti ir apliejimas nuo stogo (el.b., failas 1, l. 50-55). Pirmosios instancijos teismas 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi pagal CPK 441 straipsnio 2 dalies nuostatas skyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka. Atsakovė teikė teismui prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (el.b., failas 1, l. 61). Dėl to teismas 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi pakeitė paskirto teismo posėdžio formą ir skyrė bylą nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.

31.       Nagrinėjamoje byloje vyko trys parengiamieji teismo posėdžiai (2023 m. rugsėjo 14 d., 2023 m. lapkričio 16 d., 2024 m. sausio 16 d.) ir vienas teismo posėdis (2024 m. kovo 19 d.), kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės. Pažymėtina, kad 2023 m. rugsėjo 14 d. parengiamajame teismo posėdyje atsakovė buvo informuota apie ieškovės argumentus, kad buto užliejimo priežastimi ji laikanti vandens skverbimąsi per balkoną ar stogą, ir 2023 m. lapkričio 15 d. atsakovė teikė dėl šios aplinkybės paaiškinimus (el.b., failas 1, l. 129-134).

32.       Parengiamajame teismo 2023 m. lapkričio 16 d. posėdyje į bylą buvo įtraukti tretieji asmenys. Būtent trečiasis asmuo „Swedbank P&C Insurance“ AS atsiliepime į ieškinį detaliai nurodė visas aplinkybes, susijusias su 36 buto apliejimu nuo stogo, kuris buvo nesandarus, kartu nurodydamas, kad, tikėtina šio vandens skverbimasis buvo ir 30 buto apliejimo priežastimi (el.b., failas 2, l. 1-7), ir pateikė 36 buto nuotraukas, kartu su drėgmės fiksavimo prietaisų parodymais (el.b., failas 2, l. 12-67). Trečiasis asmuo A. D. pateikė 33 buto nuotraukas, kuriose matyti ant sienų prie lubų pelėsio ir drėgmės pėdsakai (el.b., failas 2, l. 75-78). Atsakovė 2023 m. sausio 15 d. teikė teismui paaiškinimus dėl namo stogo būklės (el.b., failas 2, l. 84-88).

33.       Pagal CPK 328 straipsnį iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais. Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

34.       Aptartos bylos nagrinėjimo aplinkybės patvirtina, kad nors ieškovė ir nepateikė raštu patikslinto ieškinio, kuriame būtų aiškiai apibrėžta 30 buto apliejimo vandeniu nuo stogo tirpstančio sniego priežastis, tačiau nuo pat pirmojo parengiamojo teismo posėdžio atsakovei buvo atskleistas tikslus ieškinio pagrindas, kad žala 30 butui buvo padaryta dėl nuo nesandaraus namo stogo prasiskverbusio vandens. Pažymėtina, kad pagal CPK 226 ir 230 straipsnių nuostatas parengiamojo teismo posėdžio paskirtis yra išsiaiškinti ginčo esmę, galutinai suformuluoti šalių reikalavimų ir atsikirtimų į pareikštus reikalavimus turinį, patikslinti įrodinėjimo pareigą. 

35.       Nagrinėjamoje byloje jau pirmojo parengiamojo teismo posėdžio metu buvo patikslintos 30 buto apliejimo aplinkybės, buvo atskleista, kad nuo stogo aplieti buvo ir virš 30 buto esantys 36 ir 33 butai. Atsakovė nuo pat pirmojo parengiamojo teismo posėdžio visą laiką teikė į bylą duomenis ir savo argumentus, susijusius su namo stogo sandarumu, o ne su namo vamzdyno sistema. Taigi atsakovei nuo pat pirmojo parengiamojo teismo posėdžio buvo aiškus ieškinio pagrindas, nuo kurio ji gynėsi visą likusį bylos nagrinėjimo laiką. Dėl to aplinkybė, kad ieškovė raštu nepatikslino ieškinio, o pirmosios instancijos teismas neįpareigojo ieškovės tinkamai raštu išdėstyti ieškinio pagrindo, nagrinėjamoje byloje nepripažintina pakankamu pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimui.

Dėl atsakingo už žalą asmens

36.       Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009). Delikto pagrindu atsiradę santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl jiems taikomos atitinkamos civilinės atsakomybės taisyklės.

37.       Kasacinis teismas išaiškino, kad administraciniu aktu paskirtam bendrojo naudojimo objektų administratoriui, kaip šių objektų valdytojui, perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti statinio saugumą, todėl už pareigų, susijusių su privalomųjų statinių priežiūros reikalavimų užtikrinimu, daugiabučio namo išsaugojimu, kurias vykdydamas administratorius sprendimus turi priimti savarankiškai, nevykdymą bendrojo naudojimo objektų administratoriui taikytina griežtoji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-403/2024 39 punktas).

38.       Aplinkybė, kad subrogacinį reikalavimą pareiškia draudikas, išmokėjęs turto draudimo išmoką nukentėjusiam draudėjui, nekeičia santykių, iš kurių toks reikalavimas kildinamas, prigimties. Draudikas, subrogacijos būdu įgijęs reikalavimo teisę, yra saistomas tų teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, kurios būtų taikomos draudėjo reikalavimui atlyginti žalą, atsiradusią iš sutarties ar delikto. Dėl nurodytų priežasčių kasacinio teismo praktikoje akcentuojamas ne draudimo sutarties sąlygų tikslus laikymasis, bet aplinkybių, kurios lemia žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę, jos apimtį, svarba sprendžiant dėl draudiko subrogacijos teisės įgyvendinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017; 2023 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-318-313/2023).

39.       Dėl to atsakovė apeliaciniame skunde nepagrįstai remiasi Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 98 straipsnio nuostatomis, kurios iš esmės reglamentuoja draudėjo ir draudiko abipuses pareigas, sprendžiant klausimus dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir draudimo išmokos dydžio nustatymo. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ieškovė (draudikas) reiškia atsakovei subrogacinį reikalavimą pagal CK 6.1015 straipsnio nuostatas, todėl šalims taikytini buto savininko ir daugiabučio namo administratorės abipuses pareigas reglamentuojantys teisės aktai. Pažymėtina, kad pagal Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalį draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas. Tačiau minėtame straipsnyje nėra nustatytos konkrečios būtinos įvykio fakto tyrimo priemonės ar apribojimai remtis pačių žalą patyrusių asmenų paaiškinimais.

40.       Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

41.       Didžioji atsakovės apeliaciniame skunde cituotų teismų sprendimų dalis yra priimti pirmosios instancijos teismuose, dėl to apeliacinės instancijos teismui jie nėra privalomi. Be to, žalos padarymo ir įvykio aplinkybės kiekvienoje byloje yra individualios, jų vertinimas priklauso nuo kiekvienoje byloje esančių duomenų visumos. Taigi nagrinėjamoje byloje esminis yra pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas.

42.       Rungimosi principas, galiojantis civiliniame procese (CPK 12 straipsnis), lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

43.       Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; kt.).

44.       Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas detaliai analizavo teisės aktus, reglamentuojančius daugiabučio namo administratoriaus pareigas ir atsakomybės apimtį. Atsakovė neginčijo aplinkybės, kad daugiabučio namo stogas yra bendrojo naudojimo objektas, už kurio priežiūrą yra atsakinga būtent paskirta namo administratorė. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintus  Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatus, Aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“, Aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ nuostatas būtent atsakovė privalo prižiūrėti administruojamo statinio būklę ir užtikrinti, kad visų statinio konstrukcijų, tame tarpe ir stogo, drėgmę izoliuojantys įrenginiai būtų tvarkingi.

45.       Pirmosios instancijos teismas taip pat detaliai analizavo visus byloje esančius duomenis ir šalių procesinį elgesį bei tarpusavio bendradarbiavimą tiek paties įvykio tyrimo metu, tiek civilinio proceso metu. Aplinkybė, kad ieškovės darbuotojai nelipo ant namo stogo ir neatliko stogo dangos ekspertinio tyrimo nėra pagrindas teismui nesivadovauti kitais byloje esančiais duomenimis. Pažymėtina, kad pagal CPK 185 straipsnio 2 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Pati atsakovė nepateikė teismui jokių duomenų apie namo stogo būklę įvykio metu, neprašė teismo skirti ekspertizės dėl 30 buto apliejimo priežasties. Dėl to teismas pagrįstai rėmėsi byloje esančiais duomenis ir pagal juos nustatė labiausiai tikėtiną 30 buto užliejimo priežastį.

46.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad virš 30 buto yra 33 butas, o virš šio buto yra 36 butas, virš kurio yra tik bendras namo stogas. Byloje yra pakankamai duomenų, kad 36 butas 2022 m. gruodžio 21 d. buvo stipriai aplietas vandeniu, kuris skverbėsi pro namo stogą. Atsakovės darbuotojų 2022 m. gruodžio 21 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo akte nurodyta, kad 36 bute nuo lubų bėga vanduo, įtariama, kad vanduo bėga nuo stogo, nurodyta 2022 m. gruodžio 22 d. tikrinti stogą, jeigu reikės – nuvalyti (el. b., failas 1, l. 118). Būtent 36 butas nuo apliejimo nukentėjo itin stipriai, draudikas 2023 m. sausio 10 d. 36 bute užfiksavo 26,9 proc. drėgnumą sienose ir 23,1 proc. drėgnumą grindyse (el.b., failas 1, l. 123, failas 2, l. 12-67). Šių aplinkybių atsakovė neneigė nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde.

47.       Nagrinėjamoje byloje 33 buto savininkas A. D. buvo į bylą įtrauktas trečiuoju asmeniu, jis teikė paaiškinimus, kad jo butas nurodomu metu taip pat buvo užlietas, jis lankėsi 30 ir 36 butuose. Trečiasis asmuo A. D. taip pat pateikė 33 buto nuotraukas, kuriose matyti ant sienų, prie lubų, pelėsio ir drėgmės pėdsakai (el.b., failas 2, l. 75-78). Pažymėtina, kad pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį trečiųjų asmenų paaiškinimai taip pat yra įrodinėjimo priemonė. Pagal CPK 186 straipsnio 4 dalį trečiųjų asmenų paaiškinimai turi būti patikrinami ir įvertinami teismo. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kad 33 bute 2022 m. gruodžio mėnesį būtų įvykusi vandentiekio avarija.

48.       Ieškovė nustatė, kad 30 buto savininkė apie įvykį pranešė 2022 m. gruodžio 28 d., apliejimu padaryta žala buvo nedidelė, drėgmės matavimo prietaisas rodė 0 proc. sienų drėgnumą (el.b., failas 1, l. 23; 27-30; 32-39; 40). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad aptarti duomenys patvirtina, kad labiausiai tikėtina 30 buto užliejimo priežastis yra vandens prasiskverbimas per stogą. Dėl to didžiausią žalą patyrė 36 buto savininkas, tuo tarpu į 30 butą drėgmė prasiskverbė vėliausiai, tik po kelių dienų, nes skverbėsi ne tiesiogiai per stogą, o per 36 ir 33 buto sienas, bei padarė palyginti nedidelę žalą. Atsakovė nepateikė duomenų, paneigiančių aplinkybę, kad įvykio metu 33 butas taip pat buvo aplietas, taip pat nepateikė duomenų, kad tuo pačiu metu 33 bute galėjo įvykti vandentiekio gedimas, vamzdžio trūkumas ar kitoks vandens išsiliejimas.

49.       Iš dalies sutiktina su atsakovės argumentu, kad pastato administratorius neturi galimybės valdyti pastato absoliučiai kaip savininkas bei negali be savininkų sutikimo ar tiesioginių nurodymų šiam pastatui daryti ūkinio ar fizinio poveikio. Administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Jis tik, remdamasis techninės apžiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tačiau šie planai turi būti svarstomi patalpų savininkų susirinkime ir planuojamiems atlikti darbams turi pritarti patalpų savininkai. Administratorius turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius, be kita ko, su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekdamas išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017).

50.       Nagrinėjamoje byloje atsakovės pateiktuose 2021 m. spalio 14 d. statinio apžiūros akte (el.b., failas 2, l. 88-94) ir 2022 m. rugpjūčio 24 d. gyvenamojo namo apžiūros akte (el.b., failas 2, l. 95-100) buvo nurodyta gana nemažai stogo konstrukcijų trūkumų, nors ir išvadose konstatuota, kad stogo būklė yra patenkinama. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, ar buvo informavusi gyventojus apie nustatytus trūkumus, parengusi preliminarią šių trūkumų šalinimo sąmatą, kokį sprendimą dėl to priėmė gyventojai. Draudiminis įvykis įvyko žiemą, kada dėl klimatinių sąlygų Lietuvoje ant namų stogų susikaupia sniegas. Atsakovė nepateikė teismui jokių duomenų, ar papildomai tikrindavo stogo būklę, esant stipriam snygiui bei po sekančiam staigiam atodrėkiui, kam buvo patikėjusi namo stogo valymo nuo sniego darbai, ar atsakovė juos tinkamai kontroliavo.

51.       Trečiojo asmens „Swedbank P&C Insurance“ pateikti duomenys patvirtina, kad administratorė 2022 m. gruodžio 21 d. gavo 36 buto gyventojų pranešimą apie vykstantį pratekėjimą, administratorės darbuotojai nustatė, kad pratekėjimas į gyvenamąsias patalpas įvyko dėl užšalusios įlajos, įlajų sistema nebuvo numatyta ir sumontuota objekto saugotojo (el.b., failas 2, l. 173-175). Atsakovė parengė 2023 m. sausio 20 d. statinio apžiūros aktą Nr. DA520866, kuriame nurodyta, kad gyventojai kreipėsi dėl vandens pratekėjimo į 36 butą; apžiūrėjus, nustatyta, kad pratekėjimai buvo esant atlydžiui dėl tirpstančio sniego; įlaja pirminės apžiūros metu buvo visiškai užšalusi ir galimai pakėlė dangą ties įlaja; dėl to tirpstantis vanduo pradėjo bėgti į gyventojos butą; išdaužius ledus nuo įlajos, pratekėjimai nustojo; siekiant išvengti tokios pat problemos, esant kitiems atlydžiams, įrengti šildymo kabelį į įlają, perklijuoti dangą ties įlaja  (el.b., failas 2, l. 176-181).

52.       Pripažintina, kad byloje esančių duomenų visuma patvirtina, jog draudiminis įvykis 30 bute įvyko dėl vandens prasiskverbimo per stogą, o atsakovė netinkamai vykdė namo administratorės pareigas ir laiku nenustatė bei nepašalino namo stogo konstrukcijų trūkumų.

Dėl procesinės bylos baigties

53.       Apibendrindamas nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindas pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

54.       CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pagal CPK 320 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai; apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Byloje nenustatyta CPK 320 straipsnio pažeidimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

55.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

56.       Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmestas, jai bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovė pateikė duomenis, kad dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Minėta suma neviršija pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 8.11 punktą numatyto 2 338,70 Eur maksimalaus dydžio, mokėtino už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Dėl to ieškovei priteistinos 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės.

57.       Apeliacinį skundą atmetus bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės atsakovei nepriteistinos. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 8 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a:

atsakovės UAB „Mano Būstas NPC“ apeliacinį skundą atmesti. 

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

            Priteisti ieškovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“, juridinio asmens kodas 40103840140, veikiančiai per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654, iš atsakovės UAB „Mano Būstas NPC“, juridinio asmens kodas 125596783, 500,00 Eur (penkis šimtus eurų 0 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                                     Rūta Petkuvienė