Civilinė byla Nr. e2-1687-464/2019

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01481-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1; 3.1.18.7. 

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

        teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltijos kredito sprendimai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 18 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje  Nr. e2-1699-603/2019 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Acumen“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ ir Vilniaus miesto 35-ojo notarų biuro notarei Auksei Poškuvienei dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, notaro liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė ,,Baltijos kredito sprendimai“ ir bankrutavusi akcinė bendrovė bankas Snoras,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB ,,Acumen“ 2018-08-09 kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, kurio pagrindu buvo pradėta civilinė byla Nr. e2-4511-603/2018, prašydama:

1.1.       nutraukti jos, UAB „Serneta“ (pardavėjų) ir atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (pirkėjos) 2007-08-07 sudarytos nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties dalį, kuria ieškovė pardavė, o atsakovė nupirko pastatą–parduotuvę su vaistinės patalpomis, pastatą–prekybos paviljonus, pastatą–sandėlį, kitus statinius (inžinerinius), esančius (duomenys neskelbtini);

1.2.       taikyti restituciją – grąžinti ieškovei pastatą su vaistinės, kavinės ir administracinėmis patalpomis, esančius (duomenys neskelbtini), įpareigoti ieškovę grąžinti atsakovei          50 316,98 Eur.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2007-08-07 sudaryta ginčo sutartimi UAB ,,Serneta“ pardavė atsakovei UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ nuosavybės teise jai priklausantį nekilnojamąjį turtą, ieškovė – jai priklausantį nekilnojamąjį turtą. Šalys, be kita ko, sutarė, kad ieškovės parduodamo turto kaina yra 2 517 000,70 Eur (8 690 700 Lt), tačiau atsakovė sumokėjo tik nedidelę dalį sutartos kainos, t. y. 50 316,99 Eur (173 734,50 Lt). Pasak ieškovės, ji 2017-11-16 raštu kreipėsi į atsakovę reikalaudama per papildomą 60 dienų terminą arba sumokėti visą sutartą turto kainą, arba atvykti į notarų biurą ir sutartį nutraukti bei grąžinti viską, ką pagal ją gavo. Atsakovė 2017-12-05 atsakyme nurodė, kad reikalavimų negali įvykdyti, kadangi    2008-07-22 buvo įregistruota sutartinė hipoteka, kurios pagrindu ginčo turtas įkeistas AB bankui Snoras, šiam bankrutavus visas jo teises perėmė UAB ,,Baltijos kredito sprendimai“. Dėl nurodytų priežasčių ieškovė prašo sutarties dalį, kuria ji perleido ginčo turtą atsakovei, nutraukti esant esminiam jos sąlygų pažeidimui – nesumokėjus sutartyje nurodytos turto kainos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 str. 1 d.).       

3.       Ieškovės kreditorių susirinkimas, įvykęs 2018-09-12, vienbalsiai nutarė vykdyti neteisminį bendrovės bankrotą, bankroto administratore paskirta A. M..

4.       Ieškovės bankroto administratorė, patikrinusi bendrovės sudarytus sandorius, 2018-10-22 kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, kurio pagrindu buvo pradėta civilinė byla         Nr. e2-5052-791/2018, prašydama pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2008-06-03 notarės liudijimo, registro Nr. 5414-7, dalį dėl UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ įvykdytos 2007-08-07 pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų ir visiško atsiskaitymo su ieškove.

5.       Nurodė, kad notarė, išduodama 2008-06-03  liudijimą, neįsitikino, ar buvo tinkamai atsiskaityta pagal 2007-08-07 sutartį. Teigia, kad ginčo liudijimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, išduotas pažeidžiant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo

6.       Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė 2018-11-19 nutartimi civilinę bylą Nr. e2-5052-794/2018 prijungė prie civilinės bylos Nr. e2-4511-603/2018.     

7.       Ieškovė 2019-10-15 pateikė prašymą sujungtose bylose taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir, iki įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje, sustabdyti antstolio D. Kisieliaus   2019-10-07 paskelbtas varžytynes Nr. 179495, kuriose yra parduodamas ginčo turtas.

8.       Prašyme nurodė, kad ieškinyje išsamiai nurodytos esminės faktinės aplinkybės ir pateikti jas pagrindžiantys rašytiniai įrodymai, t. y. reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas. Grėsmę teismo sprendimo tinkamam įvykdymui kelia tai, kad yra paskelbtas šios bylos ginčo dalyko – nekilnojamojo turto – varžytynės. Varžytynėms įvykus ir ginčo turtą perleidus tretiesiems asmenimis, restitucijos taikymas, t. y. teismo sprendimo įvykdymas, ne tik gali pasunkėti, bet ir tapti neįmanomu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9.       Vilniaus apygardos teismas 2019-10-18 nutartimi ieškovės BUAB ,,Acumen“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino ir sustabdė 2019-10-07 antstolio D. Kisieliaus paskelbtas varžytynes, registracijos Nr. 179495, kuriose yra parduodamas atsakovei UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas – pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

10.       Įvertinęs byloje esančius duomenis teismas sprendė, kad ieškovės ieškinys yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrįstas, reikalavimas grindžiamas ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, pateikti jas patvirtinantys įrodymai, ieškovė pasirinko leistiną savo teisių gynimo būdą, kuris numatytas įstatyme. Todėl teismas konstatavo, kad pirmoji būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonės taikyti yra įrodyta.   

11.       Išvadą, kad egzistuoja ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė teismo sprendimo tinkamam įvykdymui – teismas padarė nustatęs, kad antstolis D. Kisielius         2019-10-07 paskelbė ginčo nekilnojamojo turto varžytynes. Kadangi ieškovė pareiškė reikalavimą nutraukti pirkimo–pardavimo sutarties dalį, kuria parduotas nurodytas nekilnojamasis turtas, ir prašė taikyti restituciją, tokių reikalavimų patenkinimas, teismo vertinimu, būtų susijęs su nuosavybės teisių į turtą perėjimu, todėl egzistuoja grėsmė teismo sprendimo tinkamam įvykdymui. Be to, atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019-03-29 nutartimi Nr. 3P-538/2019 jau buvo sustabdęs išieškojimo veiksmus, nukreiptus į ginčo turtą, siekdamas užtikrinti ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Kadangi ginčas dėl nekilnojamojo turto nuosavybės teisių nėra išspręstas, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad vis dar nėra išnykęs pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

12.       Trečiasis asmuo UAB ,,Baltijos kredito sprendimai“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2019-10-18 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:     

12.1.       Sustabdžius varžytynes, trečiojo asmens UAB ,,Baltijos kredito sprendimai“, kaip hipotekos kreditorės, teisė atgauti skolą yra atidedama neribotam laikui, todėl varžytynių sustabdymas šiuo atveju reiškia nepagrįstą ir neproporcingą jos teisių ribojimą.

12.2.       Net ir pardavus turtą ieškovė galėtų reikšti reikalavimą dėl išieškotų lėšų susigrąžinimo ar turto išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo, taigi tokiais veiksmais ji galėtų atgauti pinigines lėšas ir galimai jai palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju.

12.3.       Ieškovė ir atsakovė yra iniciavusios dar 59 teisminius procesus, kuriuose buvo reiškiami analogiški prašymai taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir kurie buvo atmesti kaip nepagrįsti. Nagrinėjama byla yra inicijuota nesiekiant apginti tariamai pažeistas teises, priešingai, ieškovė ir kiti su ja susiję asmenys turi vienintelį tikslą – nesąžiningais veiksmais stabdyti antstolio atliekamus vykdymo veiksmus.   

12.4.       Ieškinys nėra preliminariai pagrįstas. Ginčo sutartis neįtvirtina dispozityvių jos nutraukimo pagrindų. Sutarties 8.4. punkte numatyta, kad ji gali būti nutraukta Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Tuo tarpu ieškinys grindžiamas esminiu sutarties pažeidimo faktu. Tai reiškia, kad, remiantis CK 6.217 straipsnio 4 dalimi, teismas neturi formalios teisės tenkinti šio ieškinio – tokios teisės teismui nesuteikia CK nuostatos.    

12.5.       Ieškovė analogišką prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teikė keturis kartus: 2018-08-09 kartu su ieškiniu, 2018-09-18 (DOK-44093), 2018-11-08 (DOK-52786) ir 2019-10-16 (DOK-43926), visi šie prašymai buvo atmesti. Ir teikdama 2019-10-16 prašymą ieškovė nurodė analogiškas, kaip ir ankstesniuose jos prašymuose, aplinkybes, todėl teismas nepagrįstai šį kartą prašymą nutarė patenkinti.

12.6.       Faktas, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartimi buvo sustabdęs išieškojimo veiksmus, nereiškia, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės ir yra pagrindas tenkinti prašymą. Teismui taikius laikinąsias apsaugos priemones tik dėl to, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, susiklosto absurdiška situacija, visiškai iškreipianti teisinių santykių stabilumą – varžytynės sustabdytos tik dėl to, kad jos buvo sustabdytos kasacinio teismo nutartimi kitoje byloje. Kasacinio teismo nutartyje buvo konstatuotas ne trečiojo asmens, o ieškovės ir atsakovės nesąžiningumas.

12.7.       Teismo motyvai, kad laikinąsias apsaugos priemones reikia taikyti tik todėl, kad jas taikė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nors tuo pačiu byloje nurodytos faktinės aplinkybės nėra niekaip pasikeitusios, kelia abejonių dėl teismo nešališkumo.

13.       Ieškovė BUAB ,,Acumen“ atsiliepime į trečiojo asmens UAB ,,Baltijos kredito sprendimai“ atskirąjį skundą prašo apeliacinį procesą nutraukti, o tam pagrindo nesant – atskirąjį skundą atmesti, teismo 2019-10-18 nutartį palikti nepakeistą. Nurodi šiuos argumentus:

13.1.       Atskirąjį skundą pateikė asmuo, neturintis teisės jį paduoti, todėl apeliacinis procesas nutrauktinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 315 str. 2 d. 2 p.). Atskirąjį skundą pateikusi UAB ,,Baltijos kredito sprendimai“ 2019-01-31 savo reikalavimo teises į UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ perleido naujajam kreditoriui UAB ,,Intrum Lietuva“. Atskirąjį skundą pateikęs asmuo neturi jokio suinteresuotumo ir įgaliojimų teikti tokį procesinį dokumentą.

13.2.       Teismas tinkamai įvertino pirmąją sąlygą laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, o argumentai dėl atitinkamų materialinės teisės normų, įtvirtintų CK 6.217 straipsnyje aiškinimo ir (ne)taikymo ginčo santykio atžvilgiu, šioje civilinio proceso stadijoje net negali būti vertinami, nes tai yra ginčo nagrinėjimo iš esmės dalykas. Ieškinio teisinio pagrindo detalus vertinimas šioje stadijoje reikštų išankstinį teismo požiūrio į bylos baigtį išreiškimą.

13.3.       Byloje esantys rašytiniai įrodymai apie paskelbtos ginčo turto varžytynes patvirtina, kad jų nesustabdžius ginčo objektas bus perleistas tretiesiems asmenims, kas neabejotinai apsunkins arba padarys neįmanomu galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą.   

13.4.       Atskirojo skundo argumentai, kad, pardavus ginčo turtą iš varžytynių, ieškovė tariamai galėtų reikšti reikalavimą dėl išieškotų lėšų susigrąžinimo ar turto išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo, prieštarauja įstatymo leidėjo apibrėžtai restitucijos ypatumų teisinei reglamentacijai, įtvirtintai CK 6.145, 6.147 – 6.149 straipsniuose. Restitucijos taikymas natūra reiškia, kad turi būti gražintas būtent tas objektas, kuris buvo perleistas pagal negaliojančiu pripažintą sandorį.  

13.5.       Bankrutuojančios bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų apsauga gali būti užtikrinta tik savalaikiai užkirtus kelią realizuoti atsakovės turtą, kuris yra ginčo dalykas, ir kuris palankaus teismo sprendimo atveju restitucijos pagrindu natūra būtų grąžintinas bendrovei ir kuris būtų realizuojamas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – IBĮ) nustatyta tvarka, proporcingai patenkinant visų kreditorių reikalavimus.    

13.6.       Aplinkybę, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje civilinėje byloje siekiant apsaugoti ginčo turtą iki civilinės bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, nepažeidžia ekonomiškumo ir proporcingumo principų, konstatavo Lietuvos Aukščiausias teismas 2019-04-08 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3P-147/2019, atmesdamas UAB „Baltijos kredito sprendimai“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, kurį ši grindė būtent analogišku motyvu dėl tariamo proporcingumo ir ekonomiškumo principų pažeidimo. 

14.       Atsakovė UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ atsiliepime į trečiojo asmens UAB ,,Baltijos kredito sprendimai“ atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais  argumentais:

14.1.       Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės niekaip nevaržo trečiojo asmens teisių, jis nėra ginčo turto savininkas.

14.2.       Ieškovė prašo taikyti restituciją grąžinant jai turtą natūra, o ne piniginę kompensaciją, todėl atskirojo skundo argumentai, kad net ir pardavus ginčo turtą ieškovė galės prisiteisti piniginę kompensaciją, nėra aktualūs ir nepaneigia būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

14.3.       Ieškinys yra preliminariai pagrįstas, o įrodymų tyrimas ir vertinimas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, kuris neturi būti atliekamas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.

        Teisėja

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų

15.       Apeliantė UAB ,,Baltijos kredito sprendimai“ kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – ieškovės ir atsakovės bei su jomis susijusių asmenų inicijuotų teisminių procesų suvestinę. Pateiktu įrodymu apeliantė siekia pagrįsti savo atskirajame skunde dėstomus argumentus, kad tiek teikdama ieškinį, tiek prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė siekia vilkinti išieškojimo veiksmus, nukreiptus į ginčo turtą.

16.       Remiantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgdamas į tai, kad apeliantė nepateikė prašymo priimti pateiktus įrodymus ir nenurodė aplinkybių ar argumentų, kodėl minėtų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo būtent teikiant atskirąjį skundą, o taip pat į aplinkybę, kad suvestinėje pateikta informacija yra ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO, t. y. duomenys, kuriais pats teismas gali naudotis, apeliacinės instancijos teismas pateiktų į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą įrodymų priėmimo klausimo nesprendžia.

17.       Lietuvos apeliaciniame teisme 2019-12-16 buvo gautas ieškovės raštas, informuojantis, kad pirmosios instancijos teisme yra gautas apeliantės UAB ,,Baltijos kredito sprendimai“ teisių perėmėjos UAB ,,Intrum Lietuva“ prašymas dėl skundžiama teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, kuris buvo grindžiamas melagingomis faktinėmis aplinkybėmis apie pažeistas naujosios kreditorės teises, patiriamus nuostolius ir kt. Kartu su šiuo raštu atsakovė pateikė ir Vilniaus apygardos teismo 2019-12-12 nutarties kopiją, kuria aptartas prašymas atmestas kaip nepagrįstas, o laikinosios apsaugos priemonės paliktos nepakeistos.     

18.       Ieškovės kartu su pranešimu pateikta nutartis yra priimta apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje, taigi jau yra šios bylos dalis, atitinkamai, prašymas ją prijungti yra perteklinis. Informaciniame pranešime dėstomi argumentai, susiję su prašyme panaikinti laikinąsias apsaugos priemones išdėstytų motyvų pagrįstumu ir teisingumu, nėra nagrinėjamos bylos dalykas, kadangi apeliacine tvarka yra tikrinamas kitos, t. y. 2019-10-18 nutarties, o ne pranešime nurodytosios teismo 2019-12-12 nutarties teisėtumas ir pagrįstumas. Taigi, šie argumentai nevertinami.

Dėl skundžiamos teismo nutarties įtakos apeliantės teisėms bei jos interesams

19.       Atskiruoju skundu skundžiama 2019-10-08 nutartis, kuria, patenkinus ieškovės BUAB ,,Acumen“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, buvo sustabdytos antstolio                 D. Kisieliaus 2019-10-07 paskelbtos atsakovei UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ priklausančio nekilnojamojo turto varžytynės.

20.       Atskirąjį skundą, kuris pirmosios instancijos teisme buvo gautas 2019-10-22, pateikė trečiasis asmuo UBA ,,Baltijos kredito sprendimai“. Apeliantė šiame skunde teigia, kad šiuo konkrečiu atveju neegzistavo CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos tokioms laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, taip pat  jų taikymu pažeidžiami ekonomiškumo, proporcingumo, šalių interesų pusiausvyros principai.

21.       Apeliantė nurodė, kad nagrinėjamos bylos atsakovė UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ jai yra skolinga 2 500 000 Eur, t. y. AB banko Snoras, kurio reikalavimo teisės perėmė apeliantė, 2008-06-27 kreditavimo sutarties pagrindu paskolintas ir negrąžintas lėšas, kurios jai priteistos įsiteisėjusiais teismų sprendimais (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-02-05 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2834-599/2018, Vilniaus apygardos teismo 2019-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-37-585/2019). Įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais priteistos skolos išieškojimas buvo nukreiptas į atsakovei UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ priklausantį nekilnojamąjį turtą, kurį atsakovė iš ieškovės BUAB ,,Acumen“ įgijo šioje byloje ginčijamos 2007-08-07 nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu.     

22.       Kaip teisingai atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė ieškovė ir ką patvirtina Lietuvos apeliaciniame teisme 2019-12-02 gautas pačios apeliantės ir UAB ,,Intrum Lietuva“ prašymas pakeisti trečiąją asmenį, apeliantė UAB ,,Baltijos kredito sprendimai“ dar 2019-08-08 pirkimo–pardavimo sutartimi, be kita ko, savo reikalavimo teises į atsakovę perleido UAB ,,Intrum Lietuva“. Taigi, pritartina ieškovės pozicijai, kad atskirojo skundo pateikimo momentu UAB ,,Baltijos kredito sprendimai“ ne tik neturėjo galiojančios reikalavimo teisės į atsakovę, bet tuo pačiu ir jos atskirojo skundo argumentai, kad pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis nepagrįstai varžomos jos, kaip kreditorės teisės, yra akivaizdžiai nepagrįsti.

23.       Įstatymo leidėjas CPK 151 straipsnio 1 dalyje yra numatęs, kad visas pirmosios instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių dalyvaujantys byloje asmenys gali skųsti aukštesnės instancijos teismui, išskyrus CPK numatytus atvejus. Byloje nedalyvaujantys asmenys gali duoti atskirąjį skundą tik dėl tų pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriomis atsisakyta tekinti jų prašymus panaikinti jiems taikomas laikinąsias apsaugos priemones. Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia faktinė ir teisinė situacija, kuomet atskirojo skundo pateikimo metu apeliantė jau buvo perleidusi savo reikalavimo teises į atsakovę kitam subjektui, nors jos, kaip byloje dalyvaujančio asmens, statusas dar nebuvo pakitęs. Atitinkamai, ši aplinkybė taip pat reiškia, kad nėra jokio objektyvaus pagrindo spręsti apie apeliantės teisių suvaržymą, taikius laikinąsias apsaugos priemones – atsakovei priklausančio turto pardavimo iš varžytynių laikiną sustabdymą. Atskirajame skunde nėra pateikta jokių paaiškinimų, kodėl apeliantė, kuriai, kaip reikalavimo teisės pirkimo–pardavimo sutarties šaliai, neabejotinai buvo žinoma apie reikalavimo teisės perleidimo faktą, nesikreipė dėl jos pakeitimo byloje naujuoju kreditoriumi ir pati teikė atskirąjį skundą.

24.       Konstatuotina, kad skundžiama nutartimi apeliantės interesai nėra pažeidžiami. Kitokio šios situacijos vertinimo nesuponuoja ir po atskirojo skundo padavimo, t. y. 2016-12-02, apeliacinės instancijos teismui pateiktas apeliantės ir naujosios kreditorės, iš apeliantės reikalavimą perpirkusios UAB ,,Intrum Lietuva“, prašymas pakeisti trečiąjį asmenį kitu. Nors perleidusi kitam asmeniui materialiąsias teises apeliantė (arba naujoji kreditorė) iš karto nesikreipė į bylą nagrinėjantį teismą dėl procesinių teisių perleidimo, tai nepaneigia fakto, kad atskirojo skundo pateikimo metu neegzistavo pagrindas spręsti apie kurių nors pačios apeliantės turtinių interesų pažeidimą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.     

Dėl prašymo pakeisti apeliantę kitu asmeniu        

25.       Lietuvos apeliaciniame teisme 2016-12-02 buvo gautas prašymas pakeisti atskirąjį skundą pateikusią apeliantę UAB ,,Baltijos kredito sprendimai“ jos turėtas reikalavimo teises į atsakovę perpirkusia UAB ,,Intrum Lietuva“. Šiuo aspektu pažymėtina, kad CPK 48 straipsnyje yra nustatyta, jog tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kitais įstatymų numatytais atvejais), teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas.

26.       Nors procesinių teisių perėmimas iš esmės galimas bet kurioje proceso stadijoje, taigi ir apeliacinės, kasacinės instancijų teismuose ar vykdymo procese, nagrinėjamu atveju sprendimas dėl ginčo esmės byloje dar nėra priimtas ir procesas pirmosios instancijos teisme nepasibaigęs (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Apeliacinės instancijos teisme tikrinamas tik tarpinio byloje priimto procesinio sprendimo – nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones – teisėtumas bei pagrįstumas. Todėl tokio pobūdžio prašymas turėjo būti teikiamas bei sprendžiamas bylą nagrinėjančiame pirmosios instancijos teisme.

27.       Kaip matyti iš bylos medžiagos, analogiškas prašymas pirmosios instancijos teismui taip pat buvo pateiktas, o teismas 2019-12-09 nutartimi prašymą jau patenkino ir pakeitė apeliantę, trečiąjį asmenį UAB ,,Baltijos kredito sprendimai“, jos teisių ir pareigų perėmėja UAB ,,Intrum Lietuva“. Vadinasi, procesinis netinkamo bylos dalyvio pakeitimo tinkamu klausimas šioje byloje jau yra išspręstas – nuo 2019-12-09 apeliantė neturi dalyvaujančio byloje asmens statuso.   

Dėl atskirojo skundo argumentų    

28.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, net ir tuo atveju, jei apeliantė ir jos teisių perėmėja būtų laiku ir tinkamai įgyvendinusios savo procesines teises, pateikto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

29.       Viena vertus, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės yra procesinio teisinio pobūdžio institutas, o kitose bylose teismo (ar kitų institucijų) priimtos teismo nutartys laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimais neturi nei prejudicinės, nei res judicata (įsiteisėjusio teismo sprendimo) galios (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1659-464/2018). Todėl sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad teismas sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti egzistavimą privalo spręsti atsižvelgdamas į konkrečios savo nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes.

30.       Kita vertus, skundžiamoje teismo nutartyje pagrįstai atkreiptas dėmesys į tokią aplinkybę, kad Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su BUAB ,,Acumen“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2019-03-07 nutarties, kuria palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2018-11-14 nutartis netvirtinti ieškovės BUAB ,,Acumen“ ir atsakovės UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ nagrinėjamoje byloje sudarytos taikos sutarties, 2019-03-29 nutartimi ne tik priėmė kasacinį skundą, bet ir taikė laikinąsias apsaugos priemones. 

31.       Sprendimą sustabdyti antstolio D. Kisieliaus paskelbtas varžytynes, kuriose buvo ketinama parduoti ginčo turtą, kasacinis teismas priėmė įvertinęs tai, kad patenkinus kasacinį skundą šis turtas turėtų būti grąžintas ieškovei natūra, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių jis gali būti perleistas tretiesiems asmenims, todėl gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas kasacinio teismo nutarties įvykdymas. Kitaip tariant, kasacinis teismas, įvertinęs būtent šio šalių ginčo pobūdį, jau pripažino, kad egzistuoja grėsmė teismo sprendimo tinkamam įvykdymui. Priešingai nei teigiama atskirajame skunde, kasacinis teismas sprendimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones priėmė būtent nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste.

32.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 str. 3 d.) taip pat nustatyta, kad 2019-04-03 trečiasis asmuo UAB ,,Baltijos kredito sprendimai“ kreipėsi į kasacinį teismą su prašymu panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemonės, o prašymas buvo grindžiamas iš esmės analogiškais argumentais, kaip ir nagrinėjamoje apeliacine tvarka byloje jos pateiktas atskirasis skundas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2019-04-08 nutartimi prašymą atmetė motyvuodama tuo, kad nėra pagrindo spręsti, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka joms keliamų proporcingumo ir ekonomiškumo reikalavimų, nenurodytos faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą spręsti, kad pasikeitė jų taikymą lėmusios aplinkybės.    

33.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019-10-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019 Lietuvos apeliacinio teismo 2019-03-07 nutartį paliko nepakeistą. Taigi, kasaciniam teismui galutine ir neskundžiama nutartimi konstatavus, kad bylos šalių sudaryta taikos sutartis negali būti tvirtinama, pirmosios instancijos teismas tęsia šio ginčo nagrinėjimą.

34.       Byloje nepateikta įrodymų, kad pirmosios instancijos teismui nagrinėjant ieškovės 2019-10-15 prašymą dėl tų pačių ir analogiškomis aplinkybėmis, kaip ir nagrinėjant kasacinį skundą, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bylos faktinės aplinkybės būtų pasikeitusios ir grėsmė teismo sprendimo įvykdymui būtų išnykusi. Priešingai, su prašymu buvo pateikti įrodymai patvirtinantys, kad išieškojimą iš ginčo turto vykdantis antstolis 2019-10-07 paskelbė turto varžytynes.

35.       Tokiu atveju konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog tik pritaikius laikinąsias apsaugos priemones galės būti pasiektas ir įgyvendintas vienas iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslų – faktiškai jau susiklosčiusios padėties išsaugojimas iki ginčo teisme galutinio išsprendimo (lot. status quo). Atskirojo skundo argumentai, kuriais įrodinėjama, kad ieškinys yra preliminariai nepagrįstas, sudaro bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką, apeliantė neįrodė, kad reikalavimas yra teisiškai ydingas ar tokio reikalavimo pareiškimas apskritai nėra įmanomas.  

36.       Atmestini kaip nepagrįsti ir atskirojo skundo argumentai, kuriais kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo šališkumas. Vien tai, kad spręsdamas nagrinėjamą procesinį klausimą teismas vadovavosi šioje byloje kasacinio teismo priimtoje nutartyje padarytomis išvadomis, nesudaro pagrindo sutikti su skundo argumentais dėl teismo šališkumo, juo labiau pirmiau padarius išvadą, kad apeliantės teisės ir tesėti interesai skundžiama nutartimi nėra ir negali būti pažeidžiami.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                 Dalia Kačinskienė