VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gegužės 7 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Paysera LT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Paysera LT“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje – antstolis D. T., L. S., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Paysera LT“ (toliau – pareiškėja arba Paysera) pateiktu skundu prašė panaikinti antstolio D. T. 2019 m. lapkričio 19 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lėšų, esančių/būsimų trečiųjų asmenų žinioje (toliau – Patvarkymas), kuriuo antstolis įpareigojo pareiškėją sulaikytą lėšų sumą (10,90 Eur) pervesti į skolininko L. S. sąskaitą, esančią kredito įstaigoje (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškėjos įsitikinimu, Patvarkymas nėra teisėtas, nes buvo pateiktas vykdyti tiesiogiai jai, o ne per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (toliau – PLAIS).
3. Pareiškėja nurodė, kad antstolio Patvarkyme jai buvo nustatytas įpareigojimas 10,90 Eur lėšų sumą pervesti į nurodytą skolininko sąskaitą. Paaiškino, kad minėta 10,90 Eur suma buvo sulaikyta gavus 2019 m. lapkričio 12 d. antstolio patvarkymą dėl lėšų, esančių/būsimų trečiųjų asmenų žinioje, arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą. Šis patvarkymas taip pat buvo atsiųstas jai ne per PLAIS sistemą, o pateiktas elektroniniu paštu.
4. Pareiškėja, nors ir abejodama dėl jo teisėtumo, rankiniu būdu įtraukė nurodytą skolininko sąskaitos numerį į pervedimų stebėjimo sistemą (toliau – Sistema) (visi gaunami arba atliekami į šią arba iš šios sąskaitos mokėjimo pavedimai būtų stabdomi).
5. Nurodė, kad 2019 m. lapkričio 18 d. juridinis asmuo UAB „Žalų kontrolė“, turintis Paysera sąskaitą, atliko 10,90 Eur pavedimą į antstolio nurodytą skolininkui L. S. priklausančią sąskaitą ir Sistema automatiškai sustabdė šį mokėjimo pavedimą. Toks sustabdymas automatiškai apribojo UAB „Žalų kontrolė“ paskyrą, nes tik taip vykdant ribojimus rankiniu būdu veikia Sistema. Atitinkamai, visi tą dieną daryti UAB „Žalų kontrolė“ mokėjimo pavedimai buvo atmesti.
6. Anot pareiškėjos, norėdama įvykdyti vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų neatitinkančius antstolio patvarkymus, ji buvo priversta nepagrįstai pažeisti trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Pareiškėja antstolio Patvarkymo apskritai negalėjo įvykdyti, nes tai buvo neįmanoma atsižvelgiant į ankstesnį antstolio 2019 m. lapkričio 12 d. patvarkymą, atsiųstą ne per PLAIS sistemą, kuris rankiniu būdu jos buvo įkeltas į stebėsenos Sistemą (lėšos, pervedamos iš trečiojo asmens sąskaitos į skolininko sąskaitą, buvo sulaikytos, tuo būdu automatiškai buvo apribota trečiojo asmens sąskaita ir mokėjimo pavedimas buvo atmestas).
7. A. D. T. 2019 m. gruodžio 10 d. patvarkymu Nr. S-241-1390-15 atsisakė patenkinti pareiškėjos skundą.Nurodė, kad vykdymo proceso eigoje buvo nustatyta, jog skolininkui L. S. priklauso banko sąskaitos: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 2019 m. lapkričio 12 d. patvarkymu Nr. 1-241-15-1390-5 antstolis skolininko lėšas, esančias sąskaitose, areštavo.
8. Pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju, vykdydamas išieškojimą iš skolininko L. S., jis negalėjo priimti ir pateikti nurodymo per PLAIS nurašyti lėšas tiesiogiai minėtoms kredito įstaigoms, kuriose yra skolininko sąskaitos. Šios kredito įstaigos (duomenys neskelbtini) veiklą vykdo ir yra registruotos ne Lietuvos Respublikos teritorijoje. Jos nėra prisijungusios prie PLAIS. Nurodytų sąskaitų bendrame skolininkui priklausančių banko sąskaitų sąraše nėra ir registruoti joms arešto pagal galiojančius funkcionalumus yra neįmanoma.
9. Antstolio teigimu, jis tinkamai vadovavosi suformuota teismine praktika – Patvarkyme nurodė (duomenys neskelbtini) standartus atitinkančią sąskaitą bei nurodė užsienio kredito įstaigą, kurioje skolininko vardu yra atidaryta sąskaita.
10. Vykdymo proceso eigoje kredito įstaiga ir skolininkas susisiekė su kontoros darbuotojais ir nurodė, kad buvo sulaikytos lėšos, kurios skolininkui buvo vedamos kaip darbo užmokestis. Todėl 10,90 Eur sumą buvo leista pervesti skolininkui, nepaisant 2019 m. lapkričio 12 d. patvarkymo Nr. 1-241-15-1390-5.
11. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo pareiškėjos skundą prašė nagrinėti teismo nuožiūra.
12. Suinteresuotas asmuo L. S. pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo su pareiškėjos skundu sutiko.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 9 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė.
14. Teismas nustatė, kad antstolis D. T. vykdo 2015 m. gegužės 26 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (23.31-08)320A-13770 dėl skolos išieškojimo iš skolininko L. S. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. 2019 m. lapkričio 12 d. patvarkymu Nr. I-241-15-190-5 dėl lėšų, esančių/būsimų trečiųjų asmenų žinioje, arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą antstolis areštavo skolininkui L. S. priklausančias pinigines lėšas, esančias/būsiančias kredito įstaigų žinioje. 2019 m. lapkričio 19 d. patvarkymu Nr. M-241-1390 dėl lėšų, esančių/būsimų trečiųjų asmenų žinioje pervedimo, antstolis įpareigojo pareiškėją sulaikytą lėšų sumą (10,90 Eur) pervesti į skolininko L. S. sąskaitą, esančią kredito įstaigoje (duomenys neskelbtini).
15. Teismas padarė išvadą, kad pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 634 straipsnio 2 dalį antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus, todėl vykdymo procese privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei kitų suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai. Išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), arba disponavimo tokioje sąskaitoje (sąskaitose) laikomomis piniginėmis lėšomis apribojimą antstolis vykdo elektroninių ryšių priemonėmis per PLAIS Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka (CPK 689 straipsnio 1 dalis). Antstolis, vykdydamas išieškojimą, elektroninių ryšių priemonėmis per PLAIS pateikia kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą apriboti disponavimą skolininko piniginėmis lėšomis arba priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas skolai ir vykdymo išlaidoms padengti; šiame nurodyme turi būti nurodytas disponavimo piniginėmis lėšomis ribojimo ar priverstinio lėšų nurašymo pagrindas, piniginių lėšų, kuriomis disponavimas yra ribojamas ar kurios priverstinai nurašomos, suma ir reikalavimų patenkinimo eilė; jei ši suma nenurodyta, apribojamas disponavimas visomis skolininko sąskaitoje (sąskaitose) esančiomis piniginėmis lėšomis (CPK 689 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 71 bei 72 punktuose nurodyta išieškojimo iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje, tvarka. Taigi, aukščiau nurodytų teisės normų pagrindu, kaip teisingai nurodo pareiškėja, antstolis įprastai turi pareigą kredito įstaigoms teikti nurodymus priverstinai nurašyti lėšas ar laikinai areštuoti pinigines lėšas ne tiesiogiai, o per PLAIS.
16. Sprendė, kad PLAIS nėra tarpvalstybinė sistema, o šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato, kad piniginių lėšų išieškojimai iš Lietuvos ir užsienio fizinių bei juridinių asmenų sąskaitų užsienyje veikiančiose kredito įstaigose būtų vykdomi per PLAIS. Todėl, sutiktina su antstoliu, jog esant situacijai, kai kredito įstaigos, kuriose skolininko vardu yra atidarytos sąskaitos, veiklą vykdo ir yra registruotos ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, techninės galimybės pateikti nurodymų joms pačioms per PLAIS nėra. Nagrinėjamu atveju kredito įstaiga – (duomenys neskelbtini) veiklą vykdo ir yra registruota ne Lietuvos Respublikos teritorijoje. Ši kredito įstaiga nėra prisijungusi prie PLAIS. Todėl antstolis, siekdamas panaikinti išieškojimą į pinigines lėšas, pervedamas trečiojo asmens skolininkui į minėtą sąskaitą, atidarytą ne Lietuvos Respublikoje veikiančioje kredito įstaigoje, pagrįstai pateikė Patvarkymą pareiškėjai tiesiogiai kaip asmeniui, turinčiam (sulaikiusiam) tuo metu skolininko pinigų sumas (CPK 688 straipsnis), o ne per PLAIS kaip kredito įstaigai, kurioje yra atidaryta sąskaita skolininko vardu (CPK 689 straipsnis). Taip antstolį įpareigoja veikti CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatytos antstolio pareigos (Antstolių įstatymo (toliau – AĮ) 3 straipsnio 1 dalis).
17. Nurodo, kad skundžiamu Patvarkymu antstolis pareiškėjai ne nustatė, o atšaukė jau 2019 m. lapkričio 12 d. patvarkymu Nr. I-241-15-190-5 dėl lėšų, esančių/būsimų trečiųjų asmenų žinioje, arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą nustatytas pareigas – leido pervesti pagal 2019 m. lapkričio 12 d. patvarkymą Nr. I-241-15-190-5 sulaikytą (turėtą būti sulaikyta) pinigų sumą skolininkui. Patvarkymo atšaukimas (panaikinimas dalyje) turi būti teikiamas tokia pačia tvarka, kaip ir pradinis patvarkymas. Tačiau 2019 m. lapkričio 12 d. patvarkymo Nr. I-241-15-190-5 pareiškėja neskundžia, priešingai, nurodo jį įvykdžiusi, todėl teismas 2019 m. lapkričio 12 d. patvarkymo Nr. I-241-15-190-5 teisėtumo nevertina ir dėl jo nepasisako, nes tai yra ne šios bylos dalykas. Šio patvarkymo teisėtumo klausimas dėl jo pateikimo ne per PLAIS sistemą yra sprendžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-3424-868/2020.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
18. Apeliantė UAB „Paysera LT“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir patenkinti apeliantės skundą.
19. Nurodo, kad remiantis teisės aktais antstolis nurodymą nurašyti pinigines lėšas visada turi teikti per PLAIS sistemą. Šį imperatyvų teisinį reguliavimą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris savo 2017 m. gruodžio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-490690/2017 konstatavo, kad jokių išlygų dėl išieškojimo iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos sąskaitoje, kitu negu per PLAIS būdu, nenumatyta; jog taisyklė dėl tokių išieškojimo veiksmų atlikimo per PLAIS yra absoliuti; jog išieškojimo veiksmų vykdymas ne per PLAIS neatitiktų tikslų, kuriems įgyvendinti buvo įtvirtintas teisinis reguliavimas, nustatytas CPK 689 straipsnyje. Šia kasacinio teismo praktika vadovaujasi ir žemesnės instancijos teismai. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutartyje konstatavo, kad antstolio nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas, esančias sąskaitose, nepriklausomai nuo tos aplinkybės, kad skolininkas yra užsienio valstybėje registruotas juridinis asmuo, turi būti pateiktas vykdyti ir vykdomas per PLAIS. Šioje nutartyje teismas taip pat nurodė, kad ginčijamas antstolio patvarkymas, kuris pateiktas tiesiogiai kredito įstaigoms, pažeidžia CPK 689 straipsnio 2-6 dalyse nustatytus reikalavimus ir teisėtus interesus kitų institucijų ar pareigūnų, kurie turi teisę areštuoti ar duoti nurodymus priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas arba nutraukti lėšų išmokėjimą iš skolininko sąskaitos ir kurie atitinkamus nurodymus nurašyti pinigines lėšas pateikia per PLAIS.
20. Teigia, kad teismas nutartyje klaidingai nurodo, kad antstolis pagrįstai pateikė patvarkymą apeliantei tiesiogiai kaip asmeniui, turinčiam (sulaikiusiam) tuo metu skolininko pinigų sumas (CPK 688 straipsnis), o ne per PLAIS kaip kredito įstaigai, kurioje yra atidaryta sąskaita skolininko vardu (CPK 689 straipsnis). Apeliantė atkreipia dėmesį, kad ji, kaip mokėjimo paslaugų teikėja, mokėjimo pavedimo pervedimo metu neįgyja nuosavybės teisės į pervedamas lėšas ir nėra laikoma turinti skolininko pinigų sumą. Atsižvelgiant į tai, klaidingas yra pirmosios instancijos teismo konstatavimas, kad antstolio patvarkymas buvo pateiktas apeliantei kaip asmeniui, turinčiam (sulaikiusiam) tuo metu skolininko pinigų sumas. Toks teismo teiginys rodo ir klaidingą vykdymo teisės normų ir finansų įstaigos veiklos suvokimą, kas lėmė skundžiamos nutarties nepagrįstumą ir neteisėtumą.
21. Nurodo, kad teismas visiškai nepagrįstai nepasisakė dėl antstolio įgaliojimų vykdyti veiksmus, nes tai taip pat yra reikšminga aplinkybė, lemianti patvarkymo neteisėtumą. CPK 585 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis neturi viršyti jam suteiktų įgaliojimų. Pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, jog vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (AĮ 3 straipsnio 1 dalis). Įstatyme įtvirtintos teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intravires), o bet koks ultra vires (už suteiktų teisių ribų) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-340/2010; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-492/2013).
22. A. D. T. atsiliepimu prašo apeliantės atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
23. Nurodo, kad nesutinka su apeliantės nurodytu argumentu, kad skundžiamoje nutartyje teismas klaidingai interpretuoja vykdymo proceso teisės normas dėl nurodymo teikimo nurašyti lėšas ir tokio nurodymo teikimo tik per PLAIS. Nesant techninės galimybės pateikti nurodymų per PLAIS, antstolis vadovaujantis CPK 634 straipsnio 2 dalyje, AĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta antstolio pareiga gali teikti bankui raštu patvarkymą dėl pervedamų lėšų arešto. Teisės aktuose nėra įtvirtinta, kad antstolis pagal savo kompetenciją nebeturi teisės priimti rašytinių patvarkymų ir nurodymų. CPK 634 straipsnyje įtvirtinta antstolio teisė ir pareiga imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau įvykdytas. Konkrečiu atveju antstolis stengiasi sąžiningai atlikti savo profesines pareigas, siekdamas tinkamai įvykdyti įsiteisėjusius vykdomuosius dokumentus, o nesant galimybės pateikti apribojimų per PLAIS ir siekiant įvykdyti vykdomąjį dokumentą, antstolis nurodymą kredito įstaigoms pateikė ne per PLAIS, o tiesiogiai trečiajam asmeniui.
24. Pažymi, kad apeliantė niekada neįgyja nuosavybės teisių į klientų pinigines lėšas, net ir tuo atveju, jeigu klientas būtų šioje kredito įstaigoje savo vardu atidaręs sąskaitą ir joje kauptų santaupas. Antstolio patvarkyme buvo nurodyta, kad areštuojamos skolininko arba skolininkui mokamos lėšos, kurių mokėjimas atliekamas per apeliantės įstaigą, kaip trečiąjį asmenį, teikiantį mokėjimo paslaugas, todėl ši aplinkybė neturi visiškai jokios įtakos ar nurodymas kredito įtaigai būtų pateiktas per PLAIS ar tiesiogiai pačiai kredito įstaigai. Skiriasi tik tokių nurodymų techninis vykdymas, nes per PLAIS gauti nurodymai vykdomi automatiniu būdu, o tiesiogiai gauti patvarkymai vykdomi pagal kiekvienos kredito įstaigos technines pasiruošimo galimybes, kurios negali būti vertinamos kaip teisiškai reikšmingos ginčijant antstolio patvarkymo teisėtumą. Vien tai, jog apeliantei reikia papildomų pastangų vykdyti teisėtus ir teisingumo įgyvendinimui skirtus antstolio įpareigojimus, negali būti aplinkybe, leidžiančia nevykdyti teisėtų antstolio įpareigojimų ir taip sudaryti sąlygas galimai išvengti tinkamo vykdomojo dokumento vykdymo, kas iš esmės pažeistų išieškotojo teises vykdymo procese.
25. Teigia, kad antstoliui yra žinoma ir jis vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, kad taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai: skolininkas, išieškotojas ir antstolis,– privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdomųjų dokumentų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (AĮ 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-227/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-740/2010; ir kt.). O kredito įstaigos yra visiškai pajėgios techniškai vykdyti antstolio patvarkymą, o antstolis, kaip valstybės įgaliotas asmuo, vykdydamas jam perduotus vykdomuosius dokumentus turi ir privalo vadovautis CPK 634 straipsnio 2 dalyje, AĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta antstolio pareiga bei nesant galimybės kitais procesiniais būdais išieškoti priteistos skolos privalo priimti tokio pobūdžio skundžiamus patvarkymus.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
27. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. nutartis, kuria buvo atsisakyta tenkinto apeliantės skundą dėl antstolio veiksmų.
28. Išanalizavus bylos medžiagą, nustatyta, jog nagrinėjamu atveju byloje kilęs klausimas, dėl antstolio D. T. 2019 m. lapkričio 19 d. patvarkymo Nr. M-241-1390 dėl lėšų, esančių/būsimų trečiųjų asmenų žinioje, kuriuo antstolis įpareigojo apeliantę sulaikytą lėšų sumą (10,90 Eur) ir pervesti į skolininko L. S. sąskaitą, esančią kredito įstaigoje (duomenys neskelbtini).
29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Todėl sutiktina su antstolio D. T. atsiliepime pateiktomis įžvalgomis, jog AĮ 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad teismų procesinių sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 341/2007; 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008). Teismo sprendimo vykdymo stadijoje įgyvendinamos sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Dėl to antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams apginti, tačiau kartu turi nepažeisti ir kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (AĮ 3 straipsnio 1 dalis). Šie proporcingumo ir interesų derinimo principai taikytini, atliekant visus vykdymo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).
30. Išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), arba disponavimo tokioje sąskaitoje (sąskaitose) laikomomis piniginėmis lėšomis apribojimą antstolis vykdo elektroninių ryšių priemonėmis per PLAIS CPK, Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka (CPK 689 straipsnio 1 dalis). Antstolis, vykdydamas išieškojimą, elektroninių ryšių priemonėmis per PLAIS pateikia kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą apriboti disponavimą skolininko piniginėmis lėšomis arba priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas skolai ir vykdymo išlaidoms padengti; šiame nurodyme turi būti nurodytas disponavimo piniginėmis lėšomis ribojimo ar priverstinio lėšų nurašymo pagrindas, piniginių lėšų, kuriomis disponavimas yra ribojamas ar kurios priverstinai nurašomos, suma ir reikalavimų patenkinimo eilė; jei ši suma nenurodyta, apribojamas disponavimas visomis skolininko sąskaitoje (sąskaitose) esančiomis piniginėmis lėšomis (CPK 689 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 71 bei 72 punktuose nurodyta išieškojimo iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje, tvarka. Taigi, kaip matyti, nurodytos teisės normos numato antstoliui pareigą kredito įstaigoms teikti nurodymus priverstinai nurašyti lėšas ar laikinai areštuoti pinigines lėšas ne tiesiogiai pačiai kredito įstaigai, o per PLAIS.
31. CPK 689 straipsnis expressis verbis neišskiria atvejų, kuriais egzistuotų pagrindas nukrypti nuo taisyklės, nurodančios, kad išieškojimas iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos sąskaitoje (sąskaitose), vykdomas per PLAIS (nutarties 17 punktas). Tokios išlygos nėra nustatytos ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje, PLAIS nuostatuose, kituose teisės aktuose, kurie įgyvendina pirmiau nurodytas proceso įstatymo normas. Taigi, siekiant atsakyti į klausimą, ar, nepaisant tiesioginių nuorodų į galimybę pateikti nurodymą vykdyti ne per PLAIS nebuvimo, yra galimas kitokio pateikimo būdo parinkimas, svarbu atskleisti ir įvertinti pačios PLAIS įdiegimo tikslus, uždavinius ir pagrindines funkcijas.
32. PLAIS tikslas – centralizuotai tvarkyti informaciją apie sąskaitų kredito įstaigose apribojimus ir reikalavimus priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš šių sąskaitų (PLAIS nuostatų 8 punktas). Be kitų uždavinių, išskiriami tokie PLAIS uždaviniai: automatizuoti piniginių lėšų apribojimo, nurašymo procesus (PLAIS nuostatų 9.2 punktas); automatizuoti piniginių lėšų apribojimų procesų kontrolę (PLAIS nuostatų 9.3 punktas); centralizuotai tvarkyti informaciją apie sąskaitų kredito įstaigose apribojimus ir reikalavimus priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš sąskaitų kredito įstaigose (PLAIS nuostatų 9.5 punktas). Be kitų šios sistemos funkcijų, išskiriama funkcija proporcingai paskirstyti iš skolininko išieškomas pinigines lėšas (PLAIS nuostatų 10.4 punktas). Taigi, PLAIS sistema sukurta ir įdiegta, siekiant užtikrinti centralizuotą ir automatizuotą apribojimų ir nurašymų procesų valdymą, tvarkymą ir kontrolę, taip sudarant sąlygas garantuoti proporcingą visų išieškotojų teisių apsaugą, skolininkui neturint reikiamų finansinių išteklių visiems įpareigojimams padengti (CPK 754 straipsnio 5 dalis).
33. Nagrinėjamu atveju, apeliantė teigia, kad antstolis turėjo jai patvarkymą dėl lėšų, esančių/būsimų trečiųjų asmenų žinioje, arešto ir perdavimo į antstolio depozitinę sąskaitą išsiųsti per PLAIS, o ne tiesiogiai. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu apeliantės argumentu, nes antstolis patvarkymu areštavo lėšas, kurios bus pervedamos arba gaunamos į/iš sąskaitos, esančios (duomenys neskelbtini), kuris nėra prisijungęs prie PLAIS. Kitaip tariant, tiesiog nėra techninių galimybių pateikti ir vykdyti tokius nurodymus susijusius su (duomenys neskelbtini) sąskaita per PLAIS. Esant tokiai situacijai, kai nėra galimas skolos išieškojimas naudojantis PLAIS, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad antstolis turėjo teisę pasinaudoti išimtimi ir pateikti patvarkymą apeliantei tiesiogiai.
34. Įvertinus pačios PLAIS paskirtį ir nesant techninių galimybių antstoliui užtikrinti vykdymo veiksmus tiesiogiai per PLAIS, teisėtu ir pagrįstu laikytinas ir antstolio įpareigojimas ginčijamame patvarkyme paskirstyti iš skolininko išieškomas pinigines lėšas (PLAIS nuostatų 10.4 punktas) (CPK 585 straipsnis).
35. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
36. Taigi, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl ko apeliantės atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r ė :
atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Ramunė Mikonienė