Civilinė byla Nr. 2A-1775-640/2013
Teisminio proceso Nr. 2-02-3-03878-2012-8
Procesinio sprendimo kategorija 63.1; 121.1.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2013 m. liepos 29 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Veniulytės-Jankūnienės,
kolegijos teisėjų Alvydo Barkausko ir Liudos Uckienės,
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. F. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovei A. F. dėl skolos priteisimo.
Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė:
- Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės 9000 Lt skolą, 1415,20 Lt palūkanų, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakove 2007-07-02 sudarė paskolos sutartį, kuria ieškovas atsakovei perdavė 10000 Lt, o atsakovė įsipareigojo skolą grąžinti iki 2009-07-02. Sutartis sudaryta dviem egzemplioriais, kurių vienas paliktas skolininkei, kitas atiduotas kreditoriui. Suėjus sutartyje numatytam skolos grąžinimo terminui kreipėsi į skolininkę, kad ši įvykdytų sutartinę prievolę, t. y. grąžintų 10000 Lt, tačiau skolininkė nurodytos sumos jam pasibaigus paskolos grąžinimo terminui negrąžino. 2011-11-13 jau pasibaigus paskolos grąžinimo terminui, pasirašė paskolos grąžinimo sutartį, pagal kurią A. P. perdavė 1000 L atsakovės vardu. Tokiu būdu likusi grąžintina suma sudaro 9000 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-11-20 sprendimu ieškovo ieškinį patenkino visiškai. Priteisė iš atsakovės A. F. ieškovui A. J. 9000 Lt skolą, 1415,20 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 10415,20 Lt sumą už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo 2012-05-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 312 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas su atsakove 2007 m. liepos mėn. 2 d. sudarė rašytinę paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas atsakovei perdavė 10000 Lt (b. l. 4), o atsakovė įsipareigojo skolą grąžinti iki 2009-07-02. 2011 m. lapkričio 13 A. P. perdavė ieškovui 1000 Lt atsakovės vardu (b. l. 6-7). Tokiu būdu atsakovė liko ieškovui skolinga 9000 Lt. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad LR CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Atsakovė neigia, jog kada nors iš ieškovo skolinosi 10000 Lt, o 2008 m. vasarą pasiskolino iš ieškovo 1000 Lt sumą ir pasirašė šią aplinkybę patvirtinantį pakvitavimą. Tačiau teismui pakvitavimo 1000 Lt sumai atsakovė nepateikė. Teismas nurodė, jog nors atsakovė tvirtina, kad 2007 m. liepos 2 d. paskolos sutartyje yra ne jos parašas, teismui nepateikta šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų (CPK 178 str.). CPK 6.871 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų. Iš paskolos sutarties matyti, kad joje nurodytas skolinamų pinigų dydis ne tik skaičiais, bet ir žodžiais. Sutartyje taip pat nurodyti šalių išsamūs duomenys: vardai ir pavardės, asmens kodai, pasų numeriai bei šalių gyvenamosios vietos. Iš to teismas padarė išvadą, kad abejoti sutarties identiškumu nėra jokio pagrindo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovė A. F. apeliaciniu skundu (b.l. 49-50) prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, taip pat prašo paskirti byloje rašysenos ekspertizę bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė iš jos skolą ieškovui, nes 10000 Lt sumos iš ieškovo atsakovė niekada nesiskolino. Apeliantė nurodo, kad buvo pasiskolinusi tik 1000 Lt. Be to, apeliantė nurodė, kad paskolos sutartyje ne jos ranka yra įrašyta „A. F.“ ir po jos pavarde yra ne jos parašas. Nurodo, kad prašė teismo skirti ekspertizę dėl to, tačiau teismas dėl jos prašymo nepasisakė.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą nebuvo pateikta.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
CPK 320 str. nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, jeigu nenustatomi absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ir jeigu peržengti apeliaciniu skundu apibrėžtas nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas nereikalauja viešasis interesas, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektu. Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodydama, jog buvo nepagrįstai atmestas jos prašymas ekspertizei skirti dėl jos parašo tikrumo šalių sudarytoje paskolos sutartyje, todėl buvo neteisingai išspręsta byla.
Kolegija atmeta apeliantės prašymą dėl ekspertizės skyrimo byloje vadovaudamasi CPK 314 str. Minėtas straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
Nustatyta, jog atsakovė jau atsiliepime buvo nurodžiusi prašymą skirti byloje ekspertizę (b.l. 11-13). Bylą nagrinėjant parengiamajame teismo posėdyje 2012-07-02 atsakovė iš pradžių atsisakė mokėti už ekspertizę, tačiau vėliau savo prašymą palaikė ir sutiko sumokėti užstatą (b.l. 19-21). 2012-10-08 teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, jog atsisako ekspertizės byloje (b.l. 35-36). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesprendė ekspertizės byloje skyrimo klausimo, nes atsakovė jo nepalaikė ir atsisakė. Pažymėtina, kad teismas negali savo iniciatyva rinkti įrodymų, o tik pasiūlyti juos teikti byloje dalyvaujantiems asmenims (CPK 179 str. 1 d.). Kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai aiškiai išaiškino atsakovei savo teises procese bei atliko pareigą numatytą CPK 179 str. 1 d. bei išaiškino atsakovei teisę pasinaudoti teisine pagalba byloje (2012-07-02 teismo protokolas, b.l. 19-21). Kolegija nurodo, jog nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo savo iniciatyva rinkti įrodymų, t.y. nenustatyta CPK 179 str. 2 d. numatytų sąlygų, todėl esant atsakovės atsisakymui skirti ekspertizę, o kitai šalia jos neprašant skirti, teismas neturėjo pagrindo svarstyti šio klausimo ir dėl jo pasisakyti.
Apeliantė apeliaciniame skunde vėl reiškia prašymą dėl ekspertizės skyrimo. Tačiau kolegija atmeta šį prašymą, vertindama jį kaip siekimą vilkinti bylos nagrinėjimą. CPK 7 str. įpareigoja proceso šalis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu bei rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į procesą eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Apeliantė turėjo galimybę teikti įrodymus, tame tarpe ir prašymą paskirti rašysenos ekspertizę byloje nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ką ji ir padarė, tačiau vėliau to atsisakė. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme apeliantė naudojosi kvalifikuota teisine pagalba (b.l. 24). Pirmosios instancijos teismas ne vieną kartą buvo atidėjęs teismo posėdį ir suteikęs apeliantei galimybę teikti įrodymus, todėl teigti, jog apeliantės teisės buvo suvaržytos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nėra pagrindo. Kadangi apeliantė teikė prašymą dėl ekspertizė paskyrimo, o vėliau byloje jo atsisakė, tai kolegija konstatuoja, jog apeliantės prašymas paskirti byloje ekspertizę, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, yra pateiktas pavėluotai ir nenurodant svarbių priežasčių, dėl kurių toks prašymas negalėjo būti pateiktas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Byloje nustatyta, kad šalys sudarė 2007-07-02 dieną paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas atsakovei paskolino 10 000 Lt sumą. Atsakovė paties paskolos fakto neginčija ir pripažįsta, jog skolinosi, tačiau nurodo, jog ne 10 000 Lt, o tik 1000 Lt sumą. Tačiau kolegija tokius apeliantės argumentus vertina kritiškai, nes šalių paskolos sutartis yra sudaryta rašytine forma, joje nurodyti visi šalių rekvizitai. Be to, sulyginus paskolos sutartyje atsakovės parašą su kituose procesiniuose dokumentuose esančiais atsakovės parašais, galima teigti, jog vizualiai parašai yra panašūs. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog abejoti sutarties identiškumu nėra jokio pagrindo.
Atsakovė fakto, jog paskolos sutartyje pasirašė ne ji, nenuginčijo, t.y. nepateikė tai patvirtinančių įrodymų (CPK 178 str.). Be to, paskolos sumos ir jos gavimo faktą patvirtina ir skolos grąžinimo pakvitavimas 2011-11-13 dienos (b.l. 6), iš kurio matyti, kad pagal 2007 m. paskolos sutartį buvo grąžinta 1000 Lt ir liko 9000 Lt skola. Todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingą išvadą dėl ieškinio pagrįstumo.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 20 d. sprendimą nepakeistą.
Teisėjai Rūta Veniulytė-Jankūnienė
Liuda Uckienė
Alvydas Barkauskas