Civilinė
byla Nr. 2A50-495/07
Procesinio
sprendimo kategorija 30.10; 30.12.1

VILNIAUS APYGARDOS
TEISMAS
N U T A R T I S
2007 m. gegužės 4 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Romualdos
Janovičienės,
kolegijos teisėjų Algirdo Auruškevičiaus ir Tatjanos
Žukauskienės,
sekretoriaujant Jolantai Mušinskaitei,
viešame teismo posėdyje apeliacine
tvarka išnagrinėjo atsakovės V. B. – F. apeliacinį
skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. sausio 24 d.
sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo H. G. F. ieškinį
atsakovei V. B. – F. dėl piniginės kompensacijos priteisimo ir
atsakovės V. B. – F. priešieškinį H. G. F. ,
tretiesiems asmenims G. M. ,
A. M. dėl piniginės kompensacijos priteisimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė:
Ieškovas H. G. F. kreipėsi į
teismą su ieškiniu (b. l. 1-3), prašydamas priteisti iš atsakovės V. B. – F. pasisavintų daiktų vertę pinigais - 14 630 Lt.
Nurodė, kad tarp šalių 1999-12-29 buvo sudaryta santuoka, o 2005-03-30 teismo
sprendimu, kuris įsiteisėjo 2005-04-30, nutraukta. Šioje byloje atsakovė,
atstovaujama advokato, nepateikė priešieškinio dėl santuokos metu įgyto turto
dalinimo, taip pat dėl namų apyvokos daiktų, baldų, nes žinojo, jog daiktai,
esantys bute, (duomenys neskelbtini), yra pirkti ieškovo iki santuokos, o
ieškovas nurodė, kad santuokoje įgyto dalintino turto nėra. Ieškovas, atvykęs
2005 m. gruodžio mėn. į jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą,
esantį (duomenys neskelbtini), rado jį tuščią, išvežtus baldus ir kitus daiktus
14 630 Lt sumai ir atsakovės 2005-12-08 laišką, kuriame nurodoma, kad ji paėmė
daiktus kaip kompensaciją už atliktą buto remontą 21 000 Lt sumai. Ieškovas
nurodė, kad jokio remonto atsakovė neatliko, atsakovė neteisėtai užvaldė
ieškovui priklausantį turtą, todėl ieškovas turi teisę reikalauti išreikalauti
jį iš neteisėto valdymo (CK 4.95 str.).
Atsakovė V.B. – F. su ieškiniu nesutiko,
priešieškiniu (b. l. 31-32, 54-56) prašė priteisti iš ieškovo atsakovės naudai
13 551 Lt. Nurodė, kad šalims dar nesant santuokoje, atsakovė įkalbėjo nupirkti
namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą,
priklausantį tam namui. Namas buvo įgytas ieškovo vardu ir priklauso jam
nuosavybės teise, tačiau dėl to ginčo nėra. Šalims gyvenant santuokoje namas
buvo pertvarkytas ir remontuotas, atsakovės patirtas išlaidas sudaro turto
draudimo išlaidos (726 Lt), ieškovo turto remonto, priežiūros išlaidos bei
išlaidos, susijusios su būsto šildymu ir komunalinėmis paslaugomis, taip pat
daiktų įsigijimu (12 825 Lt). Nurodė, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja
priteisti iš atsakovės daiktų vertę, nes ji pasiėmė tik savo daiktus, kiti liko
ieškovui.
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2007 m.
sausio 24 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad
2005-03-30 teismo sprendimu buvo nutraukta santuoka tarp šalių, tačiau šioje byloje
atsakovė nepateikė priešieškinio, nereikalavo priteisti iš ieškovo būsto
pagerinimo, remonto išlaidų, taip pat ieškovas nurodė, kad jokių pretenzijų dėl
asmeninių daiktų pasidalijimo atsakovei nereiškia, atsakovė pasiėmė, ką norėjo,
šis sprendimas nebuvo apskųstas, todėl yra įsiteisėjęs. Teismas sprendė, kad
atsakovės priešieškinio reikalavimai priteisti jai iš ieškovo 13 551 Lt dydžio
kompensaciją nepagrįsti, kadangi šalys santuokos nutraukimo byloje nenurodė
dalintino turto, atsakovė nereikalavo spręsti klausimo dėl kompensacijos
priteisimo už ieškovui nuosavybės teise priklausančio buto, esančio Arnionių g. 11-1, Pabradėje,
atliktus remonto darbus bei pagerinimus. Teismas laikė, kad atsakovė neįrodė,
jog ji investavo savo asmenines lėšas į atsakovo turto pagerinimą (b. l.
64-83). Teismas nurodė, kad nėra pagrindo priteisti iš ieškovo draudimo įmokos
vadovaujantis atsakovės vardu sudaryta draudimo sutartimi (b. l. 58-63), nes ši
sutartis buvo sudaryta santuokos metu, turtu naudojosi ir atsakovė.
Teismas taip pat nurodė, kad ieškovo reikalavimas
priteisti iš atsakovės 14 630 Lt už pasisavintų daiktų vertę yra nepagrįstas,
nes ieškovas nepateikė šį reikalavimą pagrindžiančių įrodymų. Jis neįrodė, kad
iki santuokos su atsakove savo asmeninėn nuosavybėn įgijo ginčo daiktus, todėl
nėra pagrindo vadovautis CK 4.95 str., numatančia, jog savininkas turi teisę
išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Be to, šalys santuokos
nutraukimo byloje nenurodė, kad yra ginčas dėl kilnojamojo turto. Teismas taip
pat atsižvelgė į tai, kad dalis daiktų yra pas ieškovą.
Atsakovė V. B. – F. apeliaciniu skundu prašo
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007-01-24 sprendimą iš dalies pakeisti
ir priešieškinį patenkinti iš dalies, t. y. priteisti iš ieškovo atsakovės
naudai 7 500 Lt, kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismo
sprendimo dalis, kuria buvo atmestas priešieškinis, yra keistinas, kadangi
pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog priešieškinyje nurodyti
reikalavimai pagal įstatymą privalėjo būti išspręsti santuokos nutraukimo
byloje, be to, kad nėra įrodymų, kur buvo panaudotos atsakovės lėšos pagal
byloje pateiktus kvitus ir kad šios išlaidos patirtos santuokos metu.
Teismas turėjo kritiškai vertinti liudytojo N. K. parodymus, nes jis buvo ne visose buto, esančio (duomenys
neskelbtini), patalpose. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas pripažino,
jog name vyko remonto darbai.
Teismo motyvas, jog klausimas dėl kompensacijos
priteisimo turėjo būti sprendžiamas santuokos nutraukimo byloje, nėra teisingas
ir pagrįstas, kadangi atsakovė nekėlė tokio klausimo, ji prašė priteisti į
ieškovo asmeninį turtą investuotų lėšų kompensaciją.
Teismas neįvertino to, kad atsakovė investavo į buto
pagerinimą santuokos metu, todėl jai turėtų būti priteista bent dalis išleistos
sumos, t. y. 7 500 Lt.
Ieškovas H. G. F. atsiliepimu į
apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą. Nurodo, kad pripažįsta
skundžiamą teismo sprendimą. Nurodo, kad santuokos nutraukimo byloje šalys
nereikalavo atlyginti jokių nuostolių, todėl teismas neturėjo spręsti šito
klausimo šioje byloje. Nurodo, kad dauguma remonto darbų buvo atlikta iki
santuokos su atsakove, juos atliko pats ieškovas, apskritai ieškovas patyrė
daugiau išlaidų negu atsakovė.
Tretieji asmenys G. M. ir A. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį patenkinti.
Nurodo, kad atsakovės reikalavimas yra visiškai teisėtas ir pagrįstas.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nustatyta, kad šalys santuokoje gyveno nuo 1999-12-29
iki 2005-06-11 (b.l.10, 6). Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės
teismo 2005-03-30 sprendimu yra konstatuota, kad nekilnojamojo turto šalys
santuokoje neįgijo, o jų turimas turtas: ieškovui nuosavybės teise
priklausantis butas su dalimi ūkinių pastatų, esantis (duomenys neskelbtini),
įgytas iki santuokos – 1998-12-31; atsakovei nuosavybės teise priklausantis
turtas: butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 1994-10-20, žemės sklypas,
esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 1998-12-31, įgytas iki santuokos
sudarymo, todėl tiek ieškovo, tiek atsakovės turimas turtas yra jų asmeninė
nuosavybė (b.l. 8-9). Teismas skundžiamu sprendimu ieškovo ieškinį dėl 14 630
Lt žalos, kurią sudaro namų apyvokos daiktų, pasisavintų atsakovės iš ieškovui
nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė,
atmetė ir šalys šio sprendimo dalies neskundžia.
Teismas skundžiamu sprendimu atmetė atsakovės
priešieškinį, kuriuo ji prašė priteisti 15 161 Lt nuostolių atsiradusių dėl
buto priklausančio ieškovui nuosavybės teise priežiūros ir jo remonto. Šį
atsakovės reikalavimą teismas atmetė kaip neįrodytą ir atsakovė šią sprendimo
dalį skundžia.
Kolegija pasisako tik dėl skundžiamos sprendimo
dalies, nes absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (Civilinio
proceso kodekso 320 straipsnis).
Atsakovė prašė priteisti jos asmenines lėšas išleistas
ieškovui nuosavybes teise priklausančio buto priežiūrai, išlaikymui ir
remontui. Ji pateikė teismui šias išlaidas patvirtinančius įrodymus: buto
draudimo liudijimus bei čekius įrodančius, jog sumokėtos draudimo įmokos (b.l.
58-63), statybinių medžiagų pirkimo dokumentus (b.l. 64-67, 69-74, 76-83),
kvitus patvirtinančius, jog mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas (b.l.
68). Pirmos instancijos teismas šiuos įrodymus teisingai įvertino ir atmetė
atsakovės ieškinį kaip neįrodytą.
Atsakovė turėtų išlaidų metu gyveno santuokoje su
ieškovu, todėl teismas pagrįstai šių išleistų jos lėšų nelaikė asmeninėmis
lėšomis, nes tai prieštarautų Civilinio kodekso 3.88 straipsnio nuostatai,
nurodančiai, jog santuokos metu gautos pajamos, išskyrus Civilinio kodekso 3.89
straipsnyje nurodytas išimtis, yra santuokinis turtas. Kaip teisingai nurodė
pirmos instancijos teismas atsakovė santuokos nutraukimo byloje nereiškė jokių
reikalavimų dėl santuokinio ar asmeninio turto režimo nustatymo, nors būtent
santuokos nutraukimo byloje privalėjo reikšti tokius reikalavimus (Civilinio
proceso kodekso 382 straipsnis), o jų nepareiškusi, vėliau tokių reikalavimų
reikšti negali. Nagrinėjamoje byloje atsakovės reikalavimas yra susijęs su
santuokoje įgyto turto režimo nustatymu, nes ji būtent prašo priteisti
asmenines lėšas, įgytas santuokos metu ir išleistas ieškovui priklausančiam
turtui išlaikyti.
Taip pat kolegija sutinka ir su kitu teismo sprendimo
motyvu, jog atsakovė neįrodė, kad statybinės medžiagos, kurių įgijimo
dokumentus ji pateikė teismui, yra panaudotos būtent jos nurodyto buto, esančio
(duomenys neskelbtini) , remontui. Vien iš pateiktų
nuotraukų teismui nebuvo pagrindo spręsti apie tai, jog ginčo butas buvo
apskritai pagerintas, tuo labiau, jog pateiktos namo (bent jo išorės)
fotonuotraukos labai skiriasi (b.l. 27, 166-168). Nepateikus atsakovei įrodymų
apie buto pagerinimą kolegija taip pat neturi pagrindo spręsti, jog butas buvo
pagerintas ir būtent atsakovės nurodytu būdu. Apeliantės nurodytas skunde namo
stovio pasikeitimas po jo įgijimo visiškai nepagrįstas jokiais įrodymais.
Apeliantės sumokėtų draudimo įmokų (b.l. 58-63) bei
mokesčių už vandenį (b.l. 68) taip pat negalima laikyti jos asmeninių lėšų
panaudotų buto išlaikymui, kurios nutraukus santuoką turi būti jai grąžintos.
Nors jos nurodytos lėšos buvo panaudotos buto, priklausančio ieškovui, išlaikymui,
tačiau santuokos metu butu naudojosi šalių šeima, to nei viena iš šalių
neneigia, ir šis turtas turėjo būti išlaikomas iš santuokinių lėšų, įstatymai
nenumato, jog tokios išlaidos būtų kompensuojamos kitam sutuoktiniui jiems
nutraukus santuoką.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos
teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes, sutinka su
pirmos instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Apeliacinio skundo
motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (CPK 320, 327,
329-330 str.str.).
Vadovaudamasi Lietuvos
Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str. kolegija
n u t a r ė:
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. sausio
24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Kolegijos
pirmininkė
Romualda Janovičienė
Kolegijos
teisėjai
Algirdas Auruškevičius
Tatjana Žukauskienė