Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-495-302-2007].doc
Bylos nr.: 2A-495-302/2007
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr

Civilinė byla  Nr. 2A50-495/07

               Procesinio sprendimo kategorija 30.10; 30.12.1

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2007 m. gegužės 4 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Romualdos Janovičienės,

kolegijos teisėjų Algirdo Auruškevičiaus ir Tatjanos Žukauskienės,  

sekretoriaujant Jolantai Mušinskaitei,

 

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės V. B. – F. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. sausio 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo H. G. F. ieškinį atsakovei V. B. – F. dėl piniginės kompensacijos priteisimo ir atsakovės V. B. – F. priešieškinį H. G. F. , tretiesiems asmenims G. M. , A. M. dėl piniginės kompensacijos priteisimo.

 

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

 

n u s t a t ė:

 

Ieškovas H. G. F. kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 1-3), prašydamas priteisti iš atsakovės V. B.  – F. pasisavintų daiktų vertę pinigais - 14 630 Lt. Nurodė, kad tarp šalių 1999-12-29 buvo sudaryta santuoka, o 2005-03-30 teismo sprendimu, kuris įsiteisėjo 2005-04-30, nutraukta. Šioje byloje atsakovė, atstovaujama advokato, nepateikė priešieškinio dėl santuokos metu įgyto turto dalinimo, taip pat dėl namų apyvokos daiktų, baldų, nes žinojo, jog daiktai, esantys bute, (duomenys neskelbtini), yra pirkti ieškovo iki santuokos, o ieškovas nurodė, kad santuokoje įgyto dalintino turto nėra. Ieškovas, atvykęs 2005 m. gruodžio mėn. į jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), rado jį tuščią, išvežtus baldus ir kitus daiktus 14 630 Lt sumai ir atsakovės 2005-12-08 laišką, kuriame nurodoma, kad ji paėmė daiktus kaip kompensaciją už atliktą buto remontą 21 000 Lt sumai. Ieškovas nurodė, kad jokio remonto atsakovė neatliko, atsakovė neteisėtai užvaldė ieškovui priklausantį turtą, todėl ieškovas turi teisę reikalauti išreikalauti jį iš neteisėto valdymo (CK 4.95 str.).

Atsakovė V.B. – F. su ieškiniu nesutiko, priešieškiniu (b. l. 31-32, 54-56) prašė priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 13 551 Lt. Nurodė, kad šalims dar nesant santuokoje, atsakovė įkalbėjo nupirkti namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, priklausantį tam namui. Namas buvo įgytas ieškovo vardu ir priklauso jam nuosavybės teise, tačiau dėl to ginčo nėra. Šalims gyvenant santuokoje namas buvo pertvarkytas ir remontuotas, atsakovės patirtas išlaidas sudaro turto draudimo išlaidos (726 Lt), ieškovo turto remonto, priežiūros išlaidos bei išlaidos, susijusios su būsto šildymu ir komunalinėmis paslaugomis, taip pat daiktų įsigijimu (12 825 Lt). Nurodė, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovės daiktų vertę, nes ji pasiėmė tik savo daiktus, kiti liko ieškovui.

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2007 m. sausio 24 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2005-03-30 teismo sprendimu buvo nutraukta santuoka tarp šalių, tačiau šioje byloje atsakovė nepateikė priešieškinio, nereikalavo priteisti iš ieškovo būsto pagerinimo, remonto išlaidų, taip pat ieškovas nurodė, kad jokių pretenzijų dėl asmeninių daiktų pasidalijimo atsakovei nereiškia, atsakovė pasiėmė, ką norėjo, šis sprendimas nebuvo apskųstas, todėl yra įsiteisėjęs. Teismas sprendė, kad atsakovės priešieškinio reikalavimai priteisti jai iš ieškovo 13 551 Lt dydžio kompensaciją nepagrįsti, kadangi šalys santuokos nutraukimo byloje nenurodė dalintino turto, atsakovė nereikalavo spręsti klausimo dėl kompensacijos priteisimo už ieškovui nuosavybės teise priklausančio buto, esančio Arnionių g. 11-1, Pabradėje, atliktus remonto darbus bei pagerinimus. Teismas laikė, kad atsakovė neįrodė, jog ji investavo savo asmenines lėšas į atsakovo turto pagerinimą (b. l.  64-83). Teismas nurodė, kad nėra pagrindo priteisti iš ieškovo draudimo įmokos vadovaujantis atsakovės vardu sudaryta draudimo sutartimi (b. l. 58-63), nes ši sutartis buvo sudaryta santuokos metu, turtu naudojosi ir atsakovė.

Teismas taip pat nurodė, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 14 630 Lt už pasisavintų daiktų vertę yra nepagrįstas, nes ieškovas nepateikė šį reikalavimą pagrindžiančių įrodymų. Jis neįrodė, kad iki santuokos su atsakove savo asmeninėn nuosavybėn įgijo ginčo daiktus, todėl nėra pagrindo vadovautis CK 4.95 str., numatančia, jog savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Be to, šalys santuokos nutraukimo byloje nenurodė, kad yra ginčas dėl kilnojamojo turto. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad dalis daiktų yra pas ieškovą.

Atsakovė V. B. – F. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007-01-24 sprendimą iš dalies pakeisti ir priešieškinį patenkinti iš dalies, t. y. priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 7 500 Lt, kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismo sprendimo dalis, kuria buvo atmestas priešieškinis, yra keistinas, kadangi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog priešieškinyje nurodyti reikalavimai pagal įstatymą privalėjo būti išspręsti santuokos nutraukimo byloje, be to, kad nėra įrodymų, kur buvo panaudotos atsakovės lėšos pagal byloje pateiktus kvitus ir kad šios išlaidos patirtos santuokos metu.

Teismas turėjo kritiškai vertinti liudytojo N. K. parodymus, nes jis buvo ne visose buto, esančio (duomenys neskelbtini), patalpose. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas pripažino, jog name vyko remonto darbai.

Teismo motyvas, jog klausimas dėl kompensacijos priteisimo turėjo būti sprendžiamas santuokos nutraukimo byloje, nėra teisingas ir pagrįstas, kadangi atsakovė nekėlė tokio klausimo, ji prašė priteisti į ieškovo asmeninį turtą investuotų lėšų kompensaciją.

Teismas neįvertino to, kad atsakovė investavo į buto pagerinimą santuokos metu, todėl jai turėtų būti priteista bent dalis išleistos sumos, t. y. 7 500 Lt.

Ieškovas H. G. F. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą. Nurodo, kad pripažįsta skundžiamą teismo sprendimą. Nurodo, kad santuokos nutraukimo byloje šalys nereikalavo atlyginti jokių nuostolių, todėl teismas neturėjo spręsti šito klausimo šioje byloje. Nurodo, kad dauguma remonto darbų buvo atlikta iki santuokos su atsakove, juos atliko pats ieškovas, apskritai ieškovas patyrė daugiau išlaidų negu atsakovė.

Tretieji asmenys G. M. ir A. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį patenkinti. Nurodo, kad atsakovės reikalavimas yra visiškai teisėtas ir pagrįstas.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nustatyta, kad šalys santuokoje gyveno nuo 1999-12-29 iki 2005-06-11 (b.l.10, 6). Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2005-03-30 sprendimu yra konstatuota, kad nekilnojamojo turto šalys santuokoje neįgijo, o jų turimas turtas: ieškovui nuosavybės teise priklausantis butas su dalimi ūkinių pastatų, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas iki santuokos – 1998-12-31; atsakovei nuosavybės teise priklausantis turtas: butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 1994-10-20, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 1998-12-31, įgytas iki santuokos sudarymo, todėl tiek ieškovo, tiek atsakovės turimas turtas yra jų asmeninė nuosavybė (b.l. 8-9). Teismas skundžiamu sprendimu ieškovo ieškinį dėl 14 630 Lt žalos, kurią sudaro namų apyvokos daiktų, pasisavintų atsakovės iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė, atmetė ir šalys šio sprendimo dalies neskundžia.

Teismas skundžiamu sprendimu atmetė atsakovės priešieškinį, kuriuo ji prašė priteisti 15 161 Lt nuostolių atsiradusių dėl buto priklausančio ieškovui nuosavybės teise priežiūros ir jo remonto. Šį atsakovės reikalavimą teismas atmetė kaip neįrodytą ir atsakovė šią sprendimo dalį skundžia.

Kolegija pasisako tik dėl skundžiamos sprendimo dalies, nes absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnis).

Atsakovė prašė priteisti jos asmenines lėšas išleistas ieškovui nuosavybes teise priklausančio buto priežiūrai, išlaikymui ir remontui. Ji pateikė teismui šias išlaidas patvirtinančius įrodymus: buto draudimo liudijimus bei čekius įrodančius, jog sumokėtos draudimo įmokos (b.l. 58-63), statybinių medžiagų pirkimo dokumentus (b.l. 64-67, 69-74, 76-83), kvitus patvirtinančius, jog mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas (b.l. 68). Pirmos instancijos teismas šiuos įrodymus teisingai įvertino ir atmetė atsakovės ieškinį kaip neįrodytą.

Atsakovė turėtų išlaidų metu gyveno santuokoje su ieškovu, todėl teismas pagrįstai šių išleistų jos lėšų nelaikė asmeninėmis lėšomis, nes tai prieštarautų Civilinio kodekso 3.88 straipsnio nuostatai, nurodančiai, jog santuokos metu gautos pajamos, išskyrus Civilinio kodekso 3.89 straipsnyje nurodytas išimtis, yra santuokinis turtas. Kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas atsakovė santuokos nutraukimo byloje nereiškė jokių reikalavimų dėl santuokinio ar asmeninio turto režimo nustatymo, nors būtent santuokos nutraukimo byloje privalėjo reikšti tokius reikalavimus (Civilinio proceso kodekso 382 straipsnis), o jų nepareiškusi, vėliau tokių reikalavimų reikšti negali. Nagrinėjamoje byloje atsakovės reikalavimas yra susijęs su santuokoje įgyto turto  režimo nustatymu, nes ji būtent prašo priteisti asmenines lėšas, įgytas santuokos metu ir išleistas ieškovui priklausančiam turtui išlaikyti.

Taip pat kolegija sutinka ir su kitu teismo sprendimo motyvu, jog atsakovė neįrodė, kad  statybinės medžiagos, kurių įgijimo dokumentus ji pateikė teismui, yra panaudotos būtent jos nurodyto buto, esančio (duomenys neskelbtini) , remontui. Vien iš pateiktų nuotraukų teismui nebuvo pagrindo spręsti apie tai, jog ginčo butas buvo apskritai pagerintas, tuo labiau, jog pateiktos namo (bent jo išorės) fotonuotraukos labai skiriasi (b.l. 27, 166-168). Nepateikus atsakovei įrodymų apie buto pagerinimą kolegija taip pat neturi pagrindo spręsti, jog butas buvo pagerintas ir būtent atsakovės nurodytu būdu. Apeliantės nurodytas skunde namo stovio pasikeitimas po jo įgijimo visiškai nepagrįstas jokiais įrodymais.

Apeliantės sumokėtų draudimo įmokų (b.l. 58-63) bei mokesčių už vandenį (b.l. 68) taip pat negalima laikyti jos asmeninių lėšų panaudotų buto išlaikymui, kurios nutraukus santuoką turi būti jai grąžintos. Nors jos nurodytos lėšos buvo panaudotos buto, priklausančio ieškovui, išlaikymui, tačiau santuokos metu butu naudojosi šalių šeima, to nei viena iš šalių neneigia, ir šis turtas turėjo būti išlaikomas iš santuokinių lėšų, įstatymai nenumato, jog tokios išlaidos būtų kompensuojamos kitam sutuoktiniui jiems nutraukus santuoką.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes, sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (CPK 320, 327, 329-330 str.str.).   

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str. kolegija

 

n u t a r ė:

 

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. sausio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

 

 

Kolegijos pirmininkė                                                                             Romualda Janovičienė

 

 

Kolegijos teisėjai                                                                                  Algirdas Auruškevičius

 

 

                                                                                                             Tatjana Žukauskienė