Civilinė byla Nr. e2A-712-886/2026

Teisminio proceso Nr.

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.26; 3.3.1.19.1

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. balandžio 2 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Kriaučiūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Dainos Lisaitės ir Rasos Urbanavičiūtės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Blunitrans“ ir trečiojo asmens UNIQA T. U. S. A. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Blunitrans“ ieškinį atsakovei UAB „Autogama“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Firma Uslugowo – Haldlowa „Elmir“, UNIQA T. U. S. A., International General Insurance Company (Europe) Ltd.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Blunitrans“ (toliau – ir ieškovė) ieškiniu (2023-12-21 CBP-18719) prašė priteisti iš atsakovės UAB „Autogama“ (toliau – ir atsakovė) 25 012,56 Eur žalos, kurią sudaro 24 212,56 Eur nuostolių už sugadintą krovinį ir 800 Eur už krovinio prastovas ir pakartotinį pervežimą, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (bylos nagrinėjimo metu ieškovė patikslino prašomų priteisti procesinių palūkanų dydį iš 6 į 5 procentus) ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad ieškovė vykdydama RAB „Asia Mega Trade“ (ekspeditorė) užsakymą dėl krovinio pervežimo iš Italijos į Kazachstaną su atsakove (vežėja) sudarė vienkartinę krovinio užsakymo sutartį dėl krovinio dalinio pervežimo iš Italijos į Lietuvą. Atsakovė pati krovinio nevežė, bet sudarė krovinio vežimo sutartį su Elmir. Krovinio pervežimo metu vežėjo transporto priemonė pateko į autoįvykį, kurio metu krovinys apgadintas. Ieškovė pateikė atsakovei pretenziją. Krovinys buvo pakrautas kitam vežėjui „SKtrans“ pervežimui į Kazachstaną, tačiau kai transporto priemonė jau buvo Baltarusijos pasienyje, atsakovė pareikalavo krovinį grąžinti, kad jį galėtų apžiūrėti draudikas. Dėl to vežėjas grįžo į Vilnių. Krovinio gavėjas RAB (OOO) „BAU Group“ pateikė pretenziją RAB „Asia Mega Trade“, kurioje nurodė, kad reikalauja atlyginti žalą už sugadintą krovinį. RAB „Asia Mega Trade“ pateikė reikalavimą UAB „Blunitrans“ atlyginti žalą. Ieškovė pateikė pretenziją atsakovei, reikalaudama atlyginti nuostolius už sugadintą krovinį ir kitas dėl to patirtas išlaidas, tačiau atsakovė šio reikalavimo nevykdo. Ieškovė sumokėjo ribotos atsakomybės bendrovei „Asia Mega Trade“ prašomą žalą.

3.       Atsakovė UAB „Autogama“ (toliau – ir atsakovė) atsiliepimu į ieškinį (2024-01-19 DOK-10437) prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad krovinio gavėjas turi teisę gauti jam pristatytą krovinį ir atitinkamai įgyvendinti teises, teisę reikšti ieškinį dėl jam padarytos žalos atlyginimo. Aplinkybė, kad krovinio gavėjas pristatytą krovinį priėmė ne pats, o pasitelkdamas trečiuosius asmenis, neturi teisinės reikšmės ir nekeičia sutarties kvalifikacijos. Ginčo sutartimi turi būti laikoma 2023 m. liepos 26 d. vienkartinė transporto užsakymo sutartis Nr. 2023 07-26-01, kurią patvirtina CMR važtaraštis Nr. 39148, maršrutas Italija – Vilnius. Atsakovės teigimu, pristačius krovinį į Vilnių ir perdavus krovinį krovinio gavėjo įgaliotiems asmenims, sutarties vykdymas pasibaigė. CMR konvencijos 23 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad kompensacija yra apskaičiuojama pagal krovinio vertę pakrovimo vietoje ir pakrovimo metu, todėl kompensacija už prarastą krovinį gali būti tik 19 196,10 Eur. Byloje nėra įrodymų, kad UAB „Blunitrans“ ar krovinio gavėjas už krovinio vežimą iš Italijos į Vilnių būtų sumokėję vežėjams ar UAB „Autogama“, ar Elmir, todėl reikalauti užmokesčio už vežimą nėra galimybių, nes šios išlaidos nėra patirtos. Dėl krovinio grąžinimo nuo Baltarusijos sienos į Vilnių, nurodo, kad tokias išlaidas UAB „Blunitrans“ yra patyręs, šios išlaidos buvo susijusios žalos dydžio nustatymu, todėl jos patenka į CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalies turinį, kaip su krovinio vežimu susijusios išlaidos. Atsakovė krovinio vežimo sutartį įvykdė pristačius krovinį į Vilnių ir atsakovė pagal CMR konvencijos 23 straipsnį neturi atlyginti nei krovinio vežimo į Kazachstaną, nei krovinio išmuitinimo Kazachstane išlaidų, nes tai tiesiogiai prieštarauja Konvencijos 23 straipsnio 4 daliai, kuri numato kompensacijos ribojimą „kiti nuostoliai nekompensuojami“.

4.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Firma Uslugowo – Haldlowa „Elmir“ (toliau – ir Elmir) atsiliepime/rašytiniuose paaiškinimuose (2025-08-08 DOK-118332) prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Elmir vykdė krovinio vežimą iš Pontida į Vilnių. Krovinio pažeidimas atsitiko dėl to, kad ant medinių palečių sudėti kibirėliai su klijais buvo suvirtę į puspriekabės priekinę dalį. Suvirtimas įvyko dėl netinkamo krovinio sutvirtinimo. Iš vairuotojo pateiktos informacijos nustatyta, kad iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią staigiai įvažiavus lengvajam automobiliui, vairuotojas buvo privertas staigiai stabdyti, kas sąlygojo kibirėlių pasislinkimą/sukritimą į puspriekabės priekį. Jokio autoįvykio transportuojant šį krovinį Elmir transportas neturėjo. Žalos kroviniui atsiradimo priežastis buvo netinkamas krovinio paruošimas transportavimui. Esant tokioms žalos atsiradimo priežastims, vežėjas už žalą nėra atsakingas. UAB „Blunitrans“ mokėjimas ekspeditoriui/tarpininkui RAB „Asia Mega Trade“, kuris nebuvo patyręs dėl krovinio sugadinimo žalos ar savo mokėjimu RAB „Bau Group“ nebuvo atlyginęs pastarojo dėl krovinio sugadinimo Vilniuje patirtą žalą, nesukuria ieškovei regreso teisės, kadangi byloje nėra įrodymų, kad realiai žalą patyrusiam RAB „Bau Group“ ši žala buvo atlyginta. UAB „Blunitrans“ regresinio reikalavimo teisės neturėjimas yra pagrindas atmesti ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės ieškovei 800 Eur išlaidų atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2024 m. sausio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 174,26 Eur  bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas: atsakovei – 6 534,96 Eur, trečiajam asmeniui UNIQA T. U. S. A. –  4 027,36 Eur, trečiajam asmeniui Uslugowo – Haldlowa firma „Elmir“ E. F. – 1 723,04 Eur, valstybei – 19 Eur.

6.       Teismas vertino, kad nebuvo vieningos Krovinio vežimo sutarties maršrutu Italija – Kazachstanas (CMR konvencijos 34 straipsnis). Krovinys buvo vežamas pagal du atskirus CMR važtaraščius (pagal Nr. 39148 – Pontida – Vilnius, pagal Nr. (be numerio) – Vilnius – Almata). Krovinio pristatymo vieta suprantama kaip vieta, nurodyta CMR važtaraštyje. CMR važtaraštyje Nr. 39148 nurodyta, kad Krovinio gavėjas yra RAB „Bau Group“, pristatymo vieta – Vilnius. Šio teisminio ginčo sutartis yra šalių sudaryta 2023 m. liepos 26 d. vienkartinė transporto užsakymo sutartis ir spręstina dėl nuostolių, padarytų vežant Krovinį maršrutu Italija – Lietuva.

7.       Teismas nesutiko su trečiųjų asmenų pozicija, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės. Žalos dydį (dėl apimties yra ginčas) krovinio gavėjas nustatė vėliau ir pareikalavo atlyginti nuostolius, nuostoliai RAB „Bau Group“ buvo atlyginti.

8.       Teismas vertino, kad ieškovės argumentai, kuriais ji grindė buvus autoįvykį, nepaneigė atsakovės, trečiųjų asmenų paaiškinimų, kad toks transporto priemonių keitimo modelis taikomas, atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą tarptautiniuose pervežimo keliais santykiuose. Ieškovė neteikė į bylą kitų duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadas apie į autoįvykį patekusią transporto priemonę, neteikė prašymo apklausti liudytojų ir pan. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad Krovinio pervežimo į Vilnių metu įvyko Krovinį vežusios transporto priemonės susidūrimas su kita transporto priemone. Teismas, įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, šalių atstovų paaiškinimus, sutiko su atsakove ir trečiaisiais asmenimis, kad bylos duomenys nepagrindžia ieškinio argumento, jog transporto priemonė, vežusi krovinį, pateko į autoįvykį, kurio metu nuo smūgio buvo apgadintas krovinys, ir/ar kad dėl situacijos kelyje, kurios metu transporto priemonė buvo staigiai stabdoma ir krovinys apgadintas, yra krovinį vežusio vairuotojo kaltė.

9.       Teismas nenustatė, kad šalys buvo susitariusios, kad už krovinio pakrovimą yra atsakinga atsakovė. Tokiu atveju pagal CMR konvenciją, už krovinio paruošimą transportuoti ir pakrovimą buvo atsakingas siuntėjas.

10.       Teismas nustatė, kad krovinys nebuvo paruoštas transportuoti ir sutvirtintas tokiu būdu, kad atsižvelgiant į galimas kilti normalias rizikas vežimo metu (šiuo atveju – staigus stabdymas) išlaikytų stabilumą, o vien tik jo pakuotė šiuo atveju buvo per silpna atlaikyti įvykusią riziką. Vežėjo vairuotojas tinkamai atliko jam tenkančią pareigą patikrinti, ar krovinys į transporto priemonę pakrautas tinkamai. Teismas darė išvadą, kad krovinio paruošimas transportuoti nebuvo pakankamas (tinkamas) ir tai šiuo konkrečiu atveju buvo žalos atsiradimo priežastis. Už Krovinio paruošimą transportuoti buvo atsakingas siuntėjas. Teismas sprendė, kad atsakovė įrodė atleidimo nuo atsakomybės dėl krovinio sugadinimo pagrindą.

11.       Teismas darė išvadą, kad ieškovės turėtos 800 Eur išlaidos, patirtos atsakovės reikalavimu grąžinti transporto priemonę su kroviniu į pristatymo vietą pakartotinai tam, kad atsakovė galėtų įvertinti kroviniui padarytos žalos dydį, yra susijusios su krovinio vežimu, kaip tai apibrėžta CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalyje, realiai patirtos.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

12.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UNIQA T. U. S.A. apeliaciniu skundu (2026-01-08 DOK-3668) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ? ieškinį atmesti, atlyginti 1 800 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Nurodomi šie argumentai:

12.1                      Ieškovė neturi reikalavimo teisės nei į atsakovę UAB „Autogama“, nei į trečiąjį asmenį Haldlowa firma „Elmir“ E. F., nes nėra vieningos vežimo sutarties CMR konvencijos 34 straipsnio prasme: nei krovinio vežimo maršrutu Italija-Kazachstanas, nei krovinio vežimo maršrutu Italija-Lietuva; nei ieškovė, nei atsakovė nebuvo priėmusios nei nurodyto krovinio, nei CMR važtaraščio Nr. 39148; nei ieškovė, nei atsakovė nėra nurodytos CMR važtaraštyje nei kaip krovinio siuntėjos, nei kaip krovinio gavėjos, nei kaip krovinio vežėjos.

12.2                      Ieškovės reikalaujamos priteisti patirtos 800 Eur dydžio išlaidos gali būti priskirtinos prie kitų su krovinio vežimu susijusių išlaidų CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalies prasme, tačiau tik tuo atveju, jei vis tik teismas nuspręstų, kad vežėjas ? atsakovė ? netinkamai pervežė krovinį, t. y. jei teismas nustatytų, kad vežėjas yra atsakingas/kaltas dėl krovinio sugadinimo ir jam privalu atlyginti dėl to patirtus nuostolius. Esant CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkte nurodytoms vežėjo atsakomybę šalinančioms aplinkybėms, krovinio gavėjo ar siuntėjo turėtos išlaidos nepriskirtinos kitoms su krovinio vežimu susijusioms išlaidos CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalies prasme ir nepriteistinos iš vežėjo, todėl nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas pažeidė materialiosios teisės normas ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

12.3                      Pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalies nuostatas visoms kitoms su krovinio vežimu susijusioms išlaidoms priskirtinų išlaidų suma kompensuojama, kai prarandamas/ sugadinamas visas krovinys, o kai prarandama/sugadinama tik dalis krovinio ? proporcingai nuostolio dydžiui. Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas neįvertino šių aplinkybių ir nemažino ieškovės reikalautos priteisti 800 Eur dydžio išlaidų, kurias teismas pripažino kitomis su vežimu susijusiomis išlaidomis CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalies prasme, sumos.

13.       Atsakovė UAB „Autogama“ atsiliepimu į trečiojo asmens apeliacinį skundą (2026-01-27 DOK-13920) prašo apeliacinio skundo netenkinti, paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Už atsiliepimo parengimą atsakovė patyrė 363 Eur (su PVM) bylinėjimosi išlaidų. Nurodomi šie argumentai:

13.1                      Trečiojo asmens argumentai dėl vieningos krovinio vežimo sutarties nebuvimo maršrutu Italija – Lietuva stokoja teisinio pagrįstumo. Aplinkybė, kad krovinio siuntėjo pareigas ieškovė vykdė ne pati, o pasitelkusi faktinį krovinio siuntėją C. P. S. p. A. teisinio statuso nekeičia, nes už pasitelktus prievolėms vykdyti trečiųjų asmenų veiksmus ieškovė atsako kaip už savo veiksmus. Sutartyje atsakovei įsipareigojus krovinį pervežti, ji tapo vežėju. Aplinkybė, kad pati atsakovė savo prievolės vykdymui pasitelkė Elmir, sutartiniuose santykiuose su ieškove nekeičia atsakovės teisinės padėties, ji lieka vežėju. Elmir prisijungimas prie ieškovės ir atsakovės sutarties įvyko pagal Konvencijos 34 straipsnį ex lege, kadangi atvykusi į pasikrovimo vietą Elmir perėmė visą krovinį ir vieningą važtaraštį, kuris buvo išrašytas maršrutu Italija – Lietuva. CMR važtaraštyje krovinio gavėju nurodytas TOO Bau Group nėra laikomas sutarties šalimi, tačiau pristačius krovinį į paskirties vietą, krovinio gavėjas įgyja visą eilę teisių, tame tarpe ir gauti jam pristatytą krovinį. Pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo krovinio vežimo sutartį maršrutu Italija – Lietuva, kaip vieningą sutartį, kurią paeiliui vykdė keletas vežėjų.

13.2                      800 Eur krovinio grąžinimo nuo Lietuvos/Baltarusijos sienos išlaidos teisiškai pagal Konvencijos 23 straipsnio 4 dalį neturėtų būti pripažintos „kitomis su krovinio vežimu susijusiomis išlaidomis“. Konvencijos 23 straipsnio nuostatos nėra nustatančios vežėjo atsakomybės pagrindą, kuomet toks pagrindas yra nustatytas CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje. Šioje byloje vežėjas buvo atleistas nuo atsakomybės už krovinio dalinį praradimą ir sugadinimą dėl ypatingos rizikos faktorių poveikio (CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalis ir 18 straipsnio 2 dalis). Iš to seka, kad nenustačius vežėjo atsakomybės už krovinio praradimą ar sugadinimą Konvencijos 23 straipsnio 4 dalyje numatyta kompensacija „už kitas su krovinio vežimu susijusias išlaidas“ negali būti taikoma.

13.3                      Krovinio vežimo sutartis maršrutu Italija – Lietuva pasibaigė krovinį Vilniuje perdavus krovinio gavėjo įgaliotam asmeniui, o jo tolimesnis gabenimas į Kazachstaną jau buvo kitos sutarties, kurioje pagal byloje esantį CMR važtaraštį vežėjais buvo MB „Tranitrust“ ir „SKtrans“, dalykas ir šioje sutartyje atsakovė jokiu statusu nedalyvavo.

13.4                      Jei susitarimą dėl krovinio grąžinimo tikslu nustatyti žalą, jos dydį ir susidarymo mechanizmą vertinti kaip savarankišką sandorį, tai matyt teisinis 800 Eur išlaidų statusas turėtų pasikeisti, bei įgauti visiškai kitą teisinį kvalifikavimą, kuris nėra susijęs su civilinės atsakomybės taikymu.

14.       Ieškovė atsiliepimu į trečiojo asmens apeliacinį skundą (2026-01-28 DOK-14030) prašo trečiojo asmens apeliacinį skundą atmesti, priteisti 300 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Nurodomi šie argumentai:

14.1                      Nors didžiąją apeliacinio skundo dalį užima apelianto samprotavimai apie tai, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės nei į atsakovę, nei į trečiąjį asmenį Uslugowo – Haldlowa firma „Elmir“ E. F., skundžiama tik teismo sprendimo dalis, kuria teismas iš dalies patenkino ieškovo reikalavimą ir priteisė iš atsakovės 800 Eur išlaidų.

14.2                      800 Eur papildomos išlaidos atsirado dėl to, kad atsakovė pareikalavo ieškovės grąžinti išvežtą krovinį, kad jį galėtų apžiūrėti atsakovės draudikas, nors apie sugadintą krovinį atsakovei buvo žinoma iki krovinio pristatymo ir apžiūrėti krovinio nei atsakovė, nei draudikas neprašė. Net ir grąžinus krovinį, nei atsakovė, nei jo draudikas krovinio neapžiūrėjo, tačiau atsakovė leido krovinį išvežti tik 2023 m. rugpjūčio 11 d. Šios išlaidos yra patirtos išimtinai dėl atsakovės veiksmų ir jas atsakovė įsipareigojo atlyginti ieškovei. Dėl krovinio grąžinimo ir prastovų išlaidų atlyginimo susitarė tik atsakovė ir ieškovė, šios ieškovės patirtos išlaidos nėra įskaičiuotos į užmokestį už vežimą ir jai nėra kompensuotos. Kadangi dėl šių išlaidų atlyginimo byloje ginčo nebuvo, teismas dėl jų sprendime iš esmės nepasisakė. Atsakovė šioje dalyje teismo sprendimo neskundžia.

15.       Ieškovė apeliaciniu skundu (2026-01-09 DOK-3714) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 9 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl 24 212,56 Eur žalos už sugadintą krovinį atlyginimo, šioje dalyje priimti naują sprendimą ir priteisti ieškovei iš atsakovės 24 212,56 Eur žalos už sugadintą krovinį, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 545 Eur už žyminio mokesčio; priteisti bylinėjimosi išlaidas; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; priimti prie bylos krovinio gamintojo CHIMIVER PANSERI S.p.A. 2026 m. sausio 8 d. raštą. Nurodomi šie argumentai:

15.1                      Teismas netinkamai įvertino, kad yra ypatinga rizika, atleidžianti vežėją nuo atsakomybės dėl krovinio dalies sugadinimo, ir priežastinis ryšys. Nesant vežėjo vairuotojo pastabų CMR važtaraštyje dėl netinkamo krovinio pakrovimo, nėra pagrindo teigti, kad susidarė ypatinga rizika. Toks šio gamintojo krovinio paruošimas yra įprastas, nuolat naudojamas pervežimuose ir buvo matomas vežėjui priimant krovinį, tačiau dėl to vežėjui nekilo jokių įtarimų ir nebuvo reiškiama jokių pastabų.

15.2                      UAB „Klaipėdos Netas“ 2024 m. sausio 18 d. tyrimas ir žalos atlyginimo ataskaita atlikti neapžiūrėjus krovinio, atlikti šališkai, neįvertinus faktinių aplinkybių visumos, juose nurodomos skirtingos faktinės aplinkybės, išvados grindžiamos klaidingomis prielaidomis ir yra abstraktaus pobūdžio. Kibirėliai buvo pakrauti asimetriškai ir laisvų tarpų ant paletės nebuvo palikta, vidinės eilės kibirėliai buvo įgilinami į išorinių eilių kibirėlius ir įremiami vienas į kitą. Nepažeistų palečių nuotraukose aiškiai matoma, kad ties plačiausiomis kibirėlių vietomis palečių šonuose nėra jokių paliktų tarpų, kibirėliai glaudžiai suspausti vienas su kitu, kaip ir paletės pakrautoje puspriekabėje. UAB „Klaipėdos Netas“ tyrime nepagrįstai nurodoma, kad ant medinės paletės sukrauto krovinio išmatavimai buvo mažesni nei medinės paletės, todėl tarp gretimų palečių susidarė 7-14 cm laisva erdvė svirimui, susidariusi tuščia erdvė nebuvo užpildyta jokia medžiaga/separavimo priemonėmis (medinėmis, putplasčio ar kitokiomis tarpinėmis), kibirėliai nebuvo tinkamai pritvirtinti prie medinių palečių. Iš viršaus kibirėliai neuždengti kietu paletės dydžio dangčiu (kas prieštarauja Crawford ataskaitos teiginiams). Teiginiai, kad palečių galuose susidarė tušti tarpai, kuriuos reikėjo užpildyti, prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Neapžiūrėjus sugadinto krovinio nebuvo įvertinta, kad priekinėse paletėse dalis kibirėlių sulūžo ir susmego, todėl atsirado tuščia erdvė, dėl kurios gale esantis krovinys sviro į priekį.

15.3                      Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovė turėjo imtis visų atsargumo priemonių paruošiant krovinį (sutvirtinant, užpildant tuščius tarpus, separuojant ir pan.) ir krovinio saugiam transportavimui užtikrinti.

15.4                      Kritiškai vertintina teismo išvada, jog byloje nepakanka duomenų, jog vilkikas susidūrė su kita transporto priemone. Atsakovės kartu su 2025 m. spalio 15 d. rašytiniais paaiškinimais pateikti CMR važtaraščiai vertintini kritiškai, nes taisymai atlikti vežėjo egzemplioriuje, kaip ir šios bylos atveju. Pateiktose sąskaitose nurodyti kiti, nei pateiktuose važtaraščiuose, transporto priemonių numeriai. Iš pateiktos transakcijų suvestinės matyti, kad krovinį vežęs vilkikas, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), sisteminius įnašus mokėjo Italijoje 2023 m. liepos 28 d. ir tik po 5 dienų, 2023 m. rugpjūčio 2 d. – Austrijoje. Rašytiniuose paaiškinimuose atsakovė nenurodo, kokią dieną, kur ir dėl kokių priežasčių buvo pakeistas vilkikas, taip pat nenurodo, kad pervežimo metu buvo sugadintas krovinys ir transporto priemonę turėjo apžiūrėti draudikas, kaip teigiama ieškovės ir atsakovės darbuotojų susirašinėjime. Kadangi nurodomos ir skirtingos galimo įvykio (staigaus stabdymo) datos, ir vieta, ir kitos aplinkybės, pervežimo metu buvo pakeistas ir krovinį pristatė kitas vilkikas, labiau tikėtina, jog autoįvykis buvo. Net ir teigiant, kad autoįvykio nebuvo, akivaizdu, kad įvyko avarinė situacija, nes vairuotojas neneigia, jog jis buvo priverstas staigiai stabdyti siekdamas išvengti autoįvykio, t. y., vairavo neatsargiai ir neužtikrino krovinio saugumo. Jei nustatoma vežėjo tyčia ar neatsargumas vežant krovinį, vežėjas pripažintinas atsakingu, nes jo pareiga saugoti vežamą krovinį apima ir pareigą imtis įmanomų priemonių, kurios užkirstų žalos atsiradimą arba sumažintų žalą dėl rizikos veiksnių, jei tik jis apie juos sužino.

16.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Uslugowo – Haldlowa firma „Elmir“ E. F. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą (2026-01-23 DOK-12221) prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, iš apeliantės priteisti 1 800 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodomi šie argumentai:

16.1                      Ieškovės (apeliantės) pasirinkta koncepcija dėl tinkamos pakuotės nėra teisinga, nes Konvencija nekelia tokių reikalavimų vežėjui. CMR konvencijos 8 straipsnio 1 dalies (b) papunktis reikalauja iš vežėjo įvertinti tik paties krovinio ir jo pakuotės išorinę būklę, tai yra atlikti tik vizualinę apžiūrą ir jokiu būdu nereikalaujama, tirti pakuotės pakankamumą transporto rizikoms atlaikyti. Šios bylos atveju išoriškai pakuotė atrodė gerai, jokių pakuotės suplyšimų ar kitokių defektų nebuvo.

16.2                      Elmir į bylą pateikė įrodymus, kurie paneigia bet kokią autoįvykio versiją. Jei būtų atsitikęs autoįvykis, transportas (duomenys neskelbtini) objektyviai negalėtų būti nuvykęs į Italiją ir Austriją. Aplinkybė, kad Elmir keičia vilkikus, o ne puspriekabėse pakrautą krovinį yra susijusi su įmonės darbo organizavimu ir niekaip negali būti įvertinta, kaip atsitikusį autoįvykį patvirtinanti aplinkybė.

16.3                      Įvykdžius sutartį Vilniuje, visi šio krovinio vežimo kaštai į Kazachstaną sumokėti muitai ir PVM yra už šio ginčo ribų. Pagrindinėje ieškovės ir atsakovės sutartyje, kuomet ieškovė veikė kaip krovinio siuntėja, o atsakovė kaip susitarianti (pirma) vežėja, jokių panašių sąlygų (tokių kaip atsakovės ir Elmir sutarties) nėra, tai vargu ar teisiškai apeliantė (ieškovė) nedalyvaudama atsakovės ir Elmir sutartyje, iš minėtos sutarties turėjo ir galėjo įgyti kokius nors lūkesčius, juo labiau kaip minėjome, Elmir prie ieškovės ir atsakovės sudarytos sutarties prisijungė ex lege, o sutarties sąlygos varžančios Elmir yra tik tos, kurios nurodytos CMR važtaraštyje. Cituojamos atsakovės ir Elmir sutarties sąlygos nebuvo pažeistos ir apie kokius nors šios sutarties pažeidimus apeliantė (ieškovė) neužsimena. Apeliantė nepagrindė galimos Elmir atsakomybės už krovinio sugadinimą.

16.4                      Apeliaciniame skunde keliamas faktinio vežėjo Elmir tyčios ar didelio neatsargumo klausimas, tačiau byloje nenustačius jokių sutarties pažeidimų, apie galimą Elmir kaltę tyčios ar didelio neatsargumo forma, neturėtų būti diskutuojama.

17.       Atsakovė atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą (2026-01-27 DOK-13892) prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti 3 267 Eur (su PVM) bylinėjimosi išlaidų. Nurodomi šie argumentai:

17.1                      Elmir į bylą pateikė autoįvykio faktą paneigiančius įrodymus. Elmir transportas Čekijoje, dėl iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią netikėtai įvažiavusio kito automobilio buvo priverstas staigiai stabdyti, bet kaip pažymėta teismų praktikoje, kiek tai liečia tinkamos krovinio pakuotės parinkimą, staigus stabdymas yra normali rizika.

17.2                      Byloje yra Crawford Polska sp. z. o. o. 2023 m. spalio 23 d. žalos susidarymo mechanizmo ir aplinkybių tyrimo raportas, taip pat 2024 m. sausio 18 d. UAB „Klaipėdos Netas“ žalos susidarymo mechanizmo ir aplinkybių tyrimo raportas. Minėti raportai buvo surašyti skirtingu laiku, skirtingų subjektų, kurie nežinojo vienas apie kito raportų išvadas, o šios išvados didžiąja dalimi sutapo. Apeliaciniame skunde teikiama jokiais bylos įrodymais nepagrįsta siurvejerių raportų kritika, nors teismo proceso metu ieškovė galėjo šias išvadas paneigti skiriant teismo ekspertizę ar užsakyti neteisminį žalos priežasčių ir aplinkybių tyrimą, tačiau apeliantė (ieškovė) to nedarė.

17.3                      Apeliaciniame skunde bandoma „manipuliuoti“ klijų kibirėlių ir puspriekabės vidaus pločio matmenimis. Ši apeliantės versija yra paneigiama tiesiog įvertinus byloje esančias „susistūmusio“ krovinio fotonuotraukas (žr. Klaipėdos Netas raportą). Vertinant fotonuotraukas matyti, kad ant palečių buvo sukrauti kibirėliai ne trys eilės po keturis vienetus, o pirmoje eilėje – keturi kibirėliai, antroje – trys kibirėliai ir trečioje – keturi kibirėliai, o toks kibirėlių sudėjimas ant paletės, leido be problemų skersai puspriekabės sutalpinti standartines tris euro paletes. Kitaip tariant, nereikėtų tikėti apelianto teiginiais apie UAB „Klaipėdos Netas“ siurvejerių netinkamus/neteisingus kibirėlių, palečių ir puspriekabės vidaus pločio skaičiavimus.

17.4                      Siurvejerio nustatytos aplinkybės per se rodo, kad krovinio transportavimo procese egzistavo ypatingos rizikos faktoriai susiję su krovinio pakuote ir krovinio paruošimu, pakrovimu, sudėjimu ir separavimu, o šių rizikų faktas sąlygoja faktinę prezumpciją, kad žala atsirado dėl šių rizikų poveikio, kas laikoma vežėjo atleidimo nuo atsakomybės pagrindu. Krovinio paruošimas transportavimui buvo netinkamas ir tai buvo žalos bent tikėtina tiesiogine ar netiesiogine atsiradimo priežastimi.

17.5                      Papildomas ieškovės argumentas, kad nesant tinkamo krovinio sudėjimo vežėjas turėtų atsisakyti krovinį vežti arba bent padaryti atžymas važtaraštyje, turi prasmę tik tuomet, kai vizualiai vežėjas mato, kad transporto pakrovimas kroviniu yra visiškai netinkamas, tačiau šios bylos atveju, kaip rodo žalos kroviniui nuotraukos, vizualiai pakrovimo vietoje viskas atrodė gerai, nes pakrautos paletės atrodė tvarkingai ir tikrai toks pakrovimas vertinant vizualiai nekėlė jokios grėsmės kroviniui.

17.6                      Byloje yra nustatyta, kad <Kibirėliai nebuvo tinkamai pritvirtinti prie medinių palečių >, kuomet krovinys sudėtas ant paletės buvo nestabilus dėl tvirtinimo juostelių ar daugiau plėvelės apvijų arba kitų pakavimo medžiagų nepanaudojimo, kas parodo pakuotės netinkamumą elementarioms transporto rizikoms, tokioms kaip staigus stabdymas. Krovinio pakuotė turi atitikti konkretų krovinio transportavimo būdą ir konkrečius su tuo kroviniu atliekamus paruošimo transportavimui, pakrovimo, sudėjimo, separavimo ir iškrovimo veiksmus.

18.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UNIQA T. U. S.A. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą (2026-01-29 DOK-15015) prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 9 d. sprendimo dalies, kuria atmestas reikalavimas priteisti žalos dėl krovinio sugadinimo atlyginimą, ir palikti skundžiamą sprendimo dalį nepakeista, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:

18.1                      Avarinėmis situacijomis laikomos situacijos, kai įvyksta eismo įvykiai. Jei eismo įvykio nebuvo, nebuvo ir avarinės situacijos. Nagrinėjamu atveju objektyvių duomenų, kad eismo įvykis buvo, nėra ir jų nepateikė šias aplinkybes teigianti ieškovė (apeliantė). Staigus stabdymas rodo ne vairuotojo didelį ar paprastą neatsargumą, o priešingai ? jo atidumą ir apdairumą, t. y. vairuotojas sureagavo į pavojingą situaciją kelyje ir ėmėsi galimai vienintelės priemonės apsaugoti/ išsaugoti krovinį ir/ar sumažinti jam galimą žalą ? staiga sustabdė vairuojamą vilkiką ir išvengė eismo įvykio. Atsakovė detaliai ir logiškai paaiškino vilkiko pakeitimo aplinkybes bei pateikė tai patvirtinančius įrodymus ? įprasta tarptautinių vežėjų praktika, taikytina siekiant užtikrinti krovinių pristatymą laiku ir nepažeidžiant Europos Sąjungos teisės nuostatų, reikalaujančių specialaus vairuotojų darbo ir poilsio režimo.

18.2                      Apeliantės nurodyta atsakovės ir trečiojo asmens Uslugowo – Haldlowa firma „Elmir“ E. F. 2023 m. liepos 26 d. sutartis Nr. 24-04/001-039 yra uždaro pobūdžio, t. y. teises ir pareigas sukuria tik sutartį sudariusioms šalims. Nei atsakovė, nei trečiasis asmuo firma „Elmir“ nebuvo atsakingi už krovinio įpakavimą, pakrovimą ir sudėjimą. Nagrinėjamu atveju tai buvo siuntėjo atsakomybė, todėl vežėjo pareigos siuntėjui kraunant krovinį apsiriboja tik išorinių ir aiškiai matomų krovinio savybių patikrinimu bei krovinio išdėstymo automobilyje kontrole.

18.3                      Apeliantė vertina kritiškai UAB „Klaipėdos Netas“ ir Crawford pateiktus vertinimus/tyrimus, tačiau nepateikė objektyvių duomenų, įrodančių atliktų tyrimų šališkumą. Apeliantė klaidina teismą ? tiek UAB „Klaipėdos Netas“, tiek Crawford tyrimai atlikti naudojant ir krovinio pristatymo metu darytas fotografijas ? kroviniui dar esant vilkiko puspriekabėje, t. y. prieš krovinio iškrovimą (žiūrėti UAB „Klaipėdos Netas“ Krovinio pažeidimo akto (2025 m. DOK-77348) 3-ą puslapį ir Crawford Žalos atlyginimo ataskaitos (2025 m. DOK-121514) 4-ą puslapį. Be to, UAB „Klaipėdos Netas“ krovinio pažeidimo akte yra užfiksuoti gamintojo CHIMIVER pateikti produkto ADESIVER ELASTIC plastikinių kibirėlių išmatavimai (žiūrėti akto 4-ą puslapį). Ieškovė nepateikė tai paneigiančių duomenų, taip pat įrodymų, patvirtinančių, kad kibirėlių išmatavimai buvo kitokie. Ieškovė taip pat neteikė įrodymų, patvirtinančių, kad kibirėliai ant skirtingų palečių buvo dedami tokiu būdu, kad ne tik ant tos pačios paletės esantys viduryje kibirėliai įsiremtų į šoninėse eilėse esančius kibirėlius, bet kibirėlių sudėjimo vientisumas (įsigilinimas vieno kibirėlio į kitą) susidarytų ir stačiakampes paletes sudėjus (suglaudus) viena prie kitos.

18.4                      Jei vis tik teismas spręstų, kad ieškovės apeliacinis skundas yra pagrįstas, kompensacija už sugadintą krovinį galėtų būti ne 24 212,56 Eur, o 19 196,10 Eur (6 930 kg × 2,77 Eur).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19.       Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl naujų įrodymų

20.       Ieškovė (apeliantė) prašo priimti prie bylos krovinio gamintojo C. P. S. p. A 2026 m. sausio 8 d. raštą. Nurodo, kad anksčiau pateikti šio dokumento nebuvo galimybės, nes gamintojas su ieškove nebendravo ir informaciją pateikė tik pranešus apie 2025 m. gruodžio 9 d. teismo sprendimą. Po teismo sprendimo, 2026 m. sausio 8 d. gamintojas pateikė patvirtinimą, kad paletės surinktos laikantis gamintojo kokybės standartų ISO 9001. Kaip ir ankstesnių siuntų atveju, jos buvo surinktos ir supakuotos naudojant skaidrią plėvelę, siekiant užtikrinti saugumą ir stabilumą.

21.       Atsakovės teigimu, pateikta C. P. S. p. A. pažyma nėra susijusi su byla. Pažymoje nurodyti kokybės standartai ISO 9001 ir žinant, kaip susidarė šiam vežamam kroviniui žala, net nekoreliuoja tarp savęs. Byloje aiškiai nustatyta, kad žala kroviniui susidarė Elmir transportui staigiai stabdant, nes buvo siekiama išvengti susidūrimo su iš šalutinio kelio išvažiavusiu automobiliu, o kaip minėta, staigus stabdymas yra normali šių dienų transporto rizika, tad nepaisant visų ISO 9001 sertifikatų, krovinio pakuotė apvyniojant per mažai plėvelės sluoksnių ir netinkamas krovinio sudėjimas transporto priemonėje, kaip faktinės ir šioje byloje nustatytos aplinkybės, turi esminę reikšmę, paneigiant bent kokias su bylos faktinėmis aplinkybėmis nesusijusias pažymas.

22.       Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų o UNIQA T. U. S.A. teigimu, nėra pagrindo priimti ieškovės (apeliantės) teikiamo naujo įrodymo ? krovinio gamintojo C. P. S. p. A. 2026 m. sausio 8 d. rašto dėl krovinio pakuotės, nes toks įrodymas galėjo būti pateiktas anksčiau, jei ieškovė būtų buvusi aktyvi ir susisiekusi su gamintoju gerokai anksčiau. Ši tarptautinį elementą turinti civilinė byla pirmosios instancijos teisme buvo pradėta dar 2023 m. pabaigoje. Ieškovei ne kartą buvo suteikta galimybė teikti papildomus įrodymus procese, tačiau ieškovė tuo nepasinaudojo ir taip prisiėmė riziką. Be to, tinkamos/netinkamos krovinio pakuotės klausimas ieškovei buvo žinomas nuo pat byloje dalyvaujančių asmenų procesinių dokumentų (atsiliepimų į ieškinį ir specialistų išvadų) pateikimo.

23.       Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

24.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018 38 pastraipa). Teismas, atsižvelgdamas į CPK 180 straipsnyje įtvirtintą sąsajumo principą, priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 302, 338 straipsniai).

25.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teikiami nauji įrodymai gali būti reikšmingi nagrinėjant apeliacinius skundus, neužvilkins bylos nagrinėjimo, ir siekdamas teisingai išspręsti bylą, minėtus naujus įrodymus priima.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

26.       Ieškovė (apeliantė) prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir netinkamai įvertino faktines aplinkybes.

27.       Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų o UNIQA T. U. S.A. teigimu, nėra būtina apeliacinės instancijos teisme bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, t. y. nagrinėti iš esmės, ir tirti naujus įrodymus, nes ieškovė pateikė tik vieną nepriimtiną ir bylos esmės nekeičiantį naują įrodymą, apie kurį pasisakyta aukščiau. Be to, vis tik teismas atskleidė bylos esmę, apie ką taip pat pasisakyta aukščiau, o nustatytų faktinių aplinkybių ir byloje esančių įrodymų teisiniam įvertinimui žodinis procesas nėra būtinas.

28.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2012).

29.       Vertindama apeliantės prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo, teisėjų kolegija pažymi, kad žodinio proceso tvarka civilinė byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme. Bylą išnagrinėjęs teismas tyrė ir vertino šalių į bylą pateiktus įrodymus. Įvertinus tai, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, nėra pagrindo tenkinti apeliantės prašymą nagrinėjant apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka.

Dėl ginčo esmės

30.       Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmesti ieškinio reikalavimai priteisti iš vežėjo žalos atlyginimą dėl sugadinto krovinio ir tenkinta ieškinio dalis dėl nuostolių atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

31.       RAB „Asia Mega Trade“ 2023 m. liepos 25 d. pateikė paraišką UAB „Blunitrans“ vežti krovinius kelių transportu Nr. 11; krovinys – 30 palečių parketo klijų, svoris – 21 150 kg, nekraunami eilėmis, siuntėjas Via Bergamo (duomenys neskelbtini) (Italija), gavėjas RAB „Bau Group“ A. K., iškrovimo adresas (krovinio paskirties vieta) Almatoje.

32.       Ieškovė UAB „Blunitrans“ (užsakovė) su atsakove UAB „Autogama“ (vežėjas) 2023 m. liepos 26 d. sudarė Vienkartinę krovinio užsakymo sutartį Nr. 2023-07-26-01 dėl Krovinio (30 palečių, 21 150 kg; paletes ardyti ar štabeliuoti be raštiško sutikimo draudžiama) pervežimo iš Italijos į Lietuvą (Vilnių). Krovinio pakrovimas (duomenys neskelbtini) Pontida Italijoje numatytas 2023 m. liepos 27 d., iškrovimas Lietuvoje 2023 m. liepos 31 d. (duomenys neskelbtini), gavėjas – RAB „Bau Group“.

33.       Vežėja įsipareigojo dalyvauti pakrovime. Krovinio vežimo sutartyje šalys susitarė, kad vežimui bus taikoma CMR konvencija.

34.       Atsakovė UAB „Autogama“ ir trečiasis asmuo Firma Uslugowo – Haldlowa „Elmir“ 2023 m. liepos 26 d. sudarė sutartį Nr. 24-04/001-039, kuria trečiasis asmuo įsipareigojo pervežti Krovinį iš Italijos į Lietuvą, iškrovimo vieta UAB „Blunitrans“, (duomenys neskelbtini).

35.       Šiam krovinio vežimui buvo išrašytas Tarptautinis krovinių transportavimo važtaraštis (CMR) Nr. 39148 – siuntėjas C. P., gavėjas RAB „Bau Group“, prekių pristatymo vieta Vilnius, Lietuva, vežėjas – Firma Uslugowo - Haldlowa „Elmir“, automobilio numeriai (duomenys neskelbtini), krovinys – 30 padėklų klijų medinėms grindims, 21 150 kg.

36.       Krovinys Italijoje pakrautas 2023 m. liepos 27 d., į sandėlį Lietuvoje pristatytas 2023 m. rugpjūčio 2 d.

37.       CMR važtaraštyje Krovinio gavėjo padaryta žyma, kad 30 palečių priimta, 29 paletės nuvirtusios, yra pažeidimų aktas.

38.       Krovinio pažeidimų/neatitikimų 2023 m. rugpjūčio 2 d. akte nustatyta, kad 29 iš 30 palečių atvyko nuvirtusios ant šono, 163 kibirėliai atviri, 432 kibirėliai deformuoti, todėl perpakuotos 29 paletės, 725 kibirėliai be pažeidimų. Krovinio pažeidimų aktą pasirašė ir krovinį pristatęs trečiojo asmens vairuotojas.

39.       Ieškovė 2023 m. rugpjūčio 3 d. pateikė pretenziją atsakovei, kurioje nurodė, kad 2023 m. rugpjūčio 2 d. pristačius Krovinį Vilniuje 2023 m. rugpjūčio 2 d. iškrovimo metu pastebėta, kad paletės nuvirtusios, dalis krovinio pažeista (deformuoti 432 kibirėliai, 163 kibirėliai su atidarytu dangčiu), ką patvirtina iškrovimo metu sudarytas 2023 m. rugpjūčio 2 d. pažeidimų aktas ir CMR Nr. 39148; preliminari pažeidimo vertė 24 722,23 Eur; tiksli pažeisto krovinio vertė bus žinoma, kai krovinį patikrins galutinis gavėjas Kazachstane.

40.       Krovinys į sandėlį Kazachstane pristatytas 2023 m. rugpjūčio 29 d. Turto priėmimo akte 2023 m. rugsėjo 1 d. nustatyta, kad sugadinti 462 kibirėliai, iš jų 178 – nebeparduodami, likę 284 – deformuoti. RAB „Bau Group“ 2023 m. rugsėjo 29 d. pateikė pretenziją RAB „Asia Mega Trade“ atlyginti 12 021 055,20 tengių nuostolius, padarytus sugadinus Krovinį.

41.       RAB „Asia Mega Trade“ 2023 m. spalio 3 d. pateikė pretenziją ieškovei reikalaudama atlyginti 12 021 055,20 tengių, kas sudaro 24 212,56 Eur, nuostolius ir pateikė apmokėti 2023 m. spalio 8 d. sąskaitą Nr. 733.

42.       Ieškovė šią sąskaitą apmokėjo 2023 m. spalio 16 d. Iš ieškovės pateikto RAB „Asia Mega Trade“ ir RAB „Bau Group“ 2023 m. rugsėjo 29 d. tarpusavio atsiskaitymų akto Nr. 6 nustatyta, kad minėti juridiniai asmenys atliko tarpusavio atsiskaitymus 8 441 888 tengių sumai, o 2023 m. lapkričio 2 d. mokėjimo pavedimu Nr. 719 RAB „Asia Mega Trade“ pervedė RAB „Bau Group“ 3 579 167,20 tengių pagal 2023 m. rugsėjo 29 d. pateikė pretenziją Nr. 51/09, t. y. iš viso 12 021 055,20 tengių.

43.       Į bylą nėra pateikta krovinio siuntėjo/gavėjo RAB „Bau Group“ ir ekspeditoriaus RAB „Asia Mega Trade“ sutartinius santykius patvirtinančių dokumentų.

44.       Ieškovė 2023 m. spalio 4 d. pateikė pretenziją atsakovei, reikalaudama atlyginti 24 212,56 Eur nuostolius už sugadintą krovinį.

45.       Byloje pateiktas šalių darbuotojų susirašinėjimas“, iš kurio matyti, kad ieškovės darbuotojui pasitikslinus, ar iš Italijos Pontida (Chimiver/TOO „Bau Group“) atvažiuos rytoj, atsakovės darbuotojas nurodė, kad taip, tuoj atsiųs „foto, vair mašina pasimaišė, lenkas kreipsis į draudima“, „klausia ko dar reiks gal i prieki paletes pavaziavo“, „tegu kreipiasi i savo draudima, bet krovinio sakiau patys netaiso, ane?“, „atvaziuos cia ir viska ziuresim“, į ką ieškovės darbuotoja paprašė, kad „gal galėtų padaryti foto, kur matosi susivartęs krovinys, bet nesimato borto/tento?“ bei klausia „o pati mašina sava eiga davažiuos iki mūsų“, „o kaip pats vilkikas? ar čia stabdymas buvo, pati mašina nieko?, į ką atsakovės darbuotojas atsakė, kad „mašinai nieko“.

46.       Trečiasis asmuo Elmir pateikė įrodymus: trečiojo asmens Elmir vairuotojų A. K., gabenusio Krovinį iš Pontida (Italija) į Ostrolęka (Lenkijoje) 1621 km transporto priemone Nr. (duomenys neskelbtini), ir Z. Z., gabenusio Krovinį iš Ostrolęka (Lenkijoje) iki Vilniaus transporto priemone Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojų pažymėjimus, darbo apskaitos žiniaraščius aktualiu laikotarpiu; 2023 m. rugpjūčio 1 d. pardavimo PVM faktūrą Nr. 1008/K/8/2023, CMR važtaraštį Nr. 41097, kuriame nurodyta, kad Elmir vežė krovinį iš Wielbark (Lenkija) į Cuneo (Italija) ir transporto priemonė Nr. (duomenys neskelbtini) Ostralęnka (Lenkijoje) buvo pakeista į Krovinį šioje byloje vežusią transporto priemonę Nr. (duomenys neskelbtini), kuri 2025 m. rugpjūčio 1 d. pristatė vežamą krovinį į Cuneo (Italija); Union Tank GmbH konkrečių transakcijų suvestinę, iš kurios matyti, kad transporto priemonė Nr. (duomenys neskelbtini) 2023 m. liepos 28 d. mokėjo sisteminius mokesčius Italijoje, o 2023 m. rugpjūčio 2 d. – Austrijoje. Pateikti trečiojo asmens maršrutų atstumų ir laiko, reikalingo jiems įveikti, skaičiavimai.  

47.       Byloje yra Crawford Polska sp. z. o. o. 2023 m. spalio 23 d. žalos susidarymo mechanizmo ir aplinkybių tyrimo raportas, taip pat 2024 m. sausio 18 d. UAB „Klaipėdos Netas“ žalos susidarymo mechanizmo ir aplinkybių tyrimo raportas.

Dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UNIQA T. U. S.A. apeliacinio skundo argumentų

48.       Trečiojo asmens teigimu, ieškovė neturi reikalavimo teisės nei į atsakovę UAB „Autogama“, nei į trečiąjį asmenį Haldlowa firma „Elmir“ E. F., nes nėra vieningos vežimo sutarties CMR konvencijos 34 straipsnio prasme: nei krovinio vežimo maršrutu Italija-Kazachstanas, nei krovinio vežimo maršrutu Italija-Lietuva; nei ieškovė, nei atsakovė nebuvo priėmusios nei nurodyto krovinio, nei CMR važtaraščio Nr. 39148; nei ieškovė, nei atsakovė nėra nurodytos CMR važtaraštyje nei kaip krovinio siuntėjos, nei kaip krovinio gavėjos, nei kaip krovinio vežėjos. Apeliacinės instancijos teismas su nurodomais argumentais neturi pagrindo sutikti.

49.       Sutiktina su atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomais argumentais, kad aplinkybė, jog krovinio siuntėjo pareigas ieškovė vykdė ne pati, o pasitelkusi faktinį krovinio siuntėją C. P. S. p. A., teisinio statuso nekeičia, nes už pasitelktus prievolėms vykdyti trečiųjų asmenų veiksmus ieškovė atsako kaip už savo veiksmus. Sutartyje atsakovei įsipareigojus krovinį pervežti, ji tapo vežėju. Aplinkybė, kad pati atsakovė savo prievolės vykdymui pasitelkė Elmir, sutartiniuose santykiuose su ieškove nekeičia atsakovės teisinės padėties, ji lieka vežėju. Elmir prisijungimas prie ieškovės ir atsakovės sutarties įvyko pagal Konvencijos 34 straipsnį ex lege, kadangi atvykusi į pasikrovimo vietą Elmir perėmė visą krovinį ir vieningą važtaraštį, kuris buvo išrašytas maršrutu Italija – Lietuva. CMR važtaraštyje krovinio gavėju nurodytas TOO Bau Group nėra laikomas sutarties šalimi, tačiau pristačius krovinį į paskirties vietą, krovinio gavėjas įgyja visą eilę teisių, tame tarpe ir gauti jam pristatytą krovinį. Taigi, pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo krovinio vežimo sutartį maršrutu Italija – Lietuva, kaip vieningą sutartį, kurią paeiliui vykdė keletas vežėjų.

50.       Pažymėtina ir tai, kad nors didžiąją trečiojo asmens apeliacinio skundo dalį užima samprotavimai apie tai, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės nei į atsakovę, nei į trečiąjį asmenį Uslugowo – Haldlowa firma „Elmir“ E. F., tačiau skundžiama teismo sprendimo dalis, kuria teismas iš dalies patenkino ieškovės reikalavimą ir priteisė iš atsakovės 800 Eur išlaidų.

51.       Trečiasis asmuo nurodo, kad esant CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkte nurodytoms vežėjo atsakomybę šalinančioms aplinkybėms, krovinio gavėjo ar siuntėjo turėtos išlaidos nepriskirtinos kitoms su krovinio vežimu susijusioms išlaidos CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalies prasme ir nepriteistinos iš vežėjo, todėl nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas pažeidė materialiosios teisės normas ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Taip pat nurodo, kad pirmos instancijos teismas nemažino ieškovės reikalautos priteisti 800 Eur dydžio išlaidų, kurias teismas pripažino kitomis su vežimu susijusiomis išlaidomis CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalies prasme, sumos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nurodomi argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo.

52.       Pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalies nuostatas visa kitoms su krovinio vežimu susijusioms išlaidoms priskirtinų išlaidų suma kompensuojama, kai prarandamas/ sugadinamas visas krovinys, o kai prarandama/sugadinama tik dalis krovinio ? proporcingai nuostolio dydžiui. Esant CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkte nurodytoms vežėjo atsakomybę šalinančioms aplinkybėms, krovinio gavėjo ar siuntėjo turėtos išlaidos nepriskirtinos kitoms su krovinio vežimu susijusioms išlaidos CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalies prasme ir nepriteistinos iš vežėjo.

53.       Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad 800 Eur papildomos išlaidos atsirado dėl to, kad atsakovė pareikalavo ieškovės grąžinti išvežtą krovinį, kad jį galėtų apžiūrėti atsakovės draudikas. Šios išlaidos yra patirtos išimtinai dėl atsakovės veiksmų ir jas atsakovė įsipareigojo atlyginti ieškovei. Dėl krovinio grąžinimo ir prastovų išlaidų atlyginimo susitarė tik atsakovė ir ieškovė, šios ieškovės patirtos išlaidos nėra įskaičiuotos į užmokestį už vežimą ir jai nėra kompensuotos. Ieškovės ir atsakovės darbuotojų 2023 m. rugpjūčio 4-10 d. susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei su transporto priemonės, vežančios krovinį, grąžinimu į Vilnių susijusias išlaidas. be to, atsakovė šioje dalyje teismo sprendimo neskundžia.

Dėl ieškovės UAB „Blunitrans“ apeliacinio skundo argumentų

54.       Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino, kad yra ypatinga rizika, atleidžianti vežėją nuo atsakomybės dėl krovinio dalies sugadinimo, ir priežastinis ryšys. Nesant vežėjo vairuotojo pastabų CMR važtaraštyje dėl netinkamo krovinio pakrovimo, nėra pagrindo teigti, kad susidarė ypatinga rizika. Toks šio gamintojo krovinio paruošimas yra įprastas, nuolat naudojamas pervežimuose ir buvo matomas vežėjui priimant krovinį, tačiau dėl to vežėjui nekilo jokių įtarimų ir nebuvo reiškiama jokių pastabų. Teisėjų kolegija nurodomus argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

55.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad krovinys buvo apgadintas pervežimo maršrutu Italija – Lietuva metu, pervežimą vykdant atsakovės pasamdytai Lenkijos įmonei Firma Uslugowo – Haldlova „Elmir“.

56.       Vadovaujantis CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalimi, vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės tuo atveju, kai krovinys prarandamas ar sugadinamas dėl ypatingos rizikos, kuri susijusi su viena ar keliomis toliau išvardintomis aplinkybėmis: (b) kai krovinys, kuris pagal savo savybes netinkamas vežti jo neįpakavus ar blogai įpakavus, vežamas jo neįpakavus arba įpakavus netinkamai ar (c) jei krovinį pakrovė, perkrovė, sudėjo ar iškrovė krovinio siuntėjas, gavėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu.

57.       Nagrinėjamu atveju aktualus CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalies c papunktis – jei krovinį pakrovė, perkrovė, sudėjo ar iškrovė krovinio siuntėjas, gavėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu.

58.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad krovinio sudėjimas CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunkčio prasme yra krovinio sutvirtinimas ar jo saugus sudėjimas taip, kad būtų užtikrintas saugumas ir stabilumas vežimo metu. Krovinio pakrovimas ir ypač sudėjimas turi apsaugoti krovinį vežimo metu. Asmuo, atliekantis krovinio pakrovimą ir sudėjimą, turi atsižvelgti į kelių transporto rizikas, tokias kaip staigus stabdymas, kelio nelygumai ir pan. Staigus stabdymas, jei nepažeidžiamos viešosios teisės normos, laikytinas normalia eismo rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2019).

59.       Trečiojo asmens UNIQA T. U. S. A. užsakymu ekspertų Crawford and Company parengtoje 2023 m. spalio 23 d. Žalos atlyginimo ataskaitoje tiesiogine Krovinio pažeidimo priežastimi įvardyta siuntėjo/ ekspeditoriaus netinkamai paruoštas krovinys. Atsakovės iniciatyva atliktame 2024 m. sausio 18 d. UAB „Klaipėdos Netas“ Krovinio pažeidimo akte nurodyta, kad krovinio pažeidimo priežastis – krovinys pažeistas dėl netinkamo krovinio paruošimo transportavimui – paletavimo/tvirtinimo prie medinių palečių.

60.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertinęs UAB „Klaipėdos Netas“ tyrimą ir žalos atlyginimo ataskaitą, šalių paaiškinimus sprendė, kad krovinys nebuvo paruoštas transportuoti ir sutvirtintas tokiu būdu, kad atsižvelgiant į galimas kilti normalias rizikas vežimo metu (šiuo atveju – staigus stabdymas) išlaikytų stabilumą; krovinys patyrė apgadinimus dėl nepakankamo paruošimo transportuoti. Apeliantės teiginiai, kad neapžiūrėjus sugadinto krovinio nebuvo įvertinta, kad priekinėse paletėse dalis kibirėlių sulūžo ir susmego, todėl atsirado tuščia erdvė, dėl kurios gale esantis krovinys sviro į priekį, tik patvirtina aplinkybę, kad krovinys nebuvo tinkamai paruoštas transportuoti.

61.       Nors, apeliantės vertinimu, 2024 m. sausio 18 d. UAB „Klaipėdos Netas“ tyrimas ir žalos atlyginimo ataskaita atlikti neapžiūrėjus krovinio, atlikti šališkai, neįvertinus faktinių aplinkybių visumos, juose nurodomos skirtingos faktinės aplinkybės, išvados grindžiamos klaidingomis prielaidomis ir yra abstraktaus pobūdžio, tačiau apeliantė nepateikė žalos atsiradimo priežastis paneigiančių įrodymų. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kitų aplinkybių, dėl kurių atsirado nuostoliai, ieškovė neįrodinėjo ir byloje nėra nustatyta.

62.       Vadovaujantis CMR konvencijos 8 straipsnio 1 dalies (b) papunkčiu, vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti krovinio ir pakuotės išorinę būklę bei įrašyti motyvuotas pastabas. Jeigu vežėjas galėjo tai patikrinti, bet nepatikrino ir nenurodė pastabų važtaraštyje, preziumuojama, kad pakuotė buvo tinkama.

63.       Ieškovė ir atsakovė vienkartinėje transporto užsakymo sutartyje susitarė, kad vežėjo (atsakovės) atstovas privalo dalyvauti pakrovime ir tikrinti kraunamo krovinio atitikimą pagal pateiktus duomenis, o esant neatitikimams, nedelsiant informuoti ieškovę (užsakovą) bei sustabdyti pakrovimą.

64.       Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, jog faktinė aplinkybė, kad paletės, ant kurių buvo pakuojamas krovinys dalimis, nepasislinkę (nepajudėję) iš savo vietos, patvirtina atsakovės poziciją, kad vežėjo vairuotojas tinkamai atliko jam tenkančią pareigą patikrinti, ar krovinys į transporto priemonę pakrautas tinkamai. Šios aplinkybės paneigia apeliantės argumentus, kad nesant vežėjo vairuotojo pastabų CMR važtaraštyje dėl netinkamo krovinio pakrovimo, nėra pagrindo teigti, kad susidarė ypatinga rizika. Be to, CMR konvencijos 8 straipsnio 1 dalies (b) papunktis reikalauja iš vežėjo įvertinti tik paties krovinio ir jo pakuotės išorinę būklę, tai yra atlikti tik vizualinę apžiūrą ir jokiu būdu nereikalaujama, tirti pakuotės pakankamumą transporto rizikoms atlaikyti. Nagrinėjamu atveju išoriškai jokių pakuotės suplyšimų ar kitokių defektų nebuvo.

65.       Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad krovinio sudėjimas CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunkčio prasme yra krovinio sutvirtinimas ar jo saugus sudėjimas taip, kad būtų užtikrintas saugumas ir stabilumas vežimo metu. Krovinio pakrovimas ir ypač sudėjimas turi apsaugoti krovinį vežimo metu. Asmuo, atliekantis krovinio pakrovimą ir sudėjimą, turi atsižvelgti į kelių transporto rizikas, tokias kaip staigus stabdymas, kelio nelygumai ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2019, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2014). Įvertinus tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovė turėjo imtis visų atsargumo priemonių paruošiant krovinį (sutvirtinant, užpildant tuščius tarpus, separuojant ir pan.) ir krovinio saugiam transportavimui užtikrinti.

66.       Apeliantė kritikuoja pirmosios instancijos teismo išvadą, jog byloje nepakanka duomenų, jog vilkikas susidūrė su kita transporto priemone. Nurodo, jog atsakovės kartu su 2025 m. spalio 15 d. rašytiniais paaiškinimais pateikti CMR važtaraščiai vertintini kritiškai, nes taisymai atlikti vežėjo egzemplioriuje, kaip ir šios bylos atveju. Pateiktose sąskaitose nurodyti kiti, nei pateiktuose važtaraščiuose, transporto priemonių numeriai. Iš pateiktos transakcijų suvestinės matyti, kad krovinį vežęs vilkikas, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), sisteminius įnašus mokėjo Italijoje 2023 m. liepos 28 d. ir tik po 5 dienų, 2023 m. rugpjūčio 2 d. – Austrijoje. Rašytiniuose paaiškinimuose atsakovė nenurodo, kokią dieną, kur ir dėl kokių priežasčių buvo pakeistas vilkikas, taip pat nenurodo, kad pervežimo metu buvo sugadintas krovinys ir transporto priemonę turėjo apžiūrėti draudikas, kaip teigiama ieškovės ir atsakovės darbuotojų susirašinėjime. Kadangi nurodomos ir skirtingos galimo įvykio (staigaus stabdymo) datos, ir vieta, ir kitos aplinkybės, pervežimo metu buvo pakeistas ir krovinį pristatė kitas vilkikas, labiau tikėtina, jog autoįvykis buvo. Net ir teigiant, kad autoįvykio nebuvo, akivaizdu, kad įvyko avarinė situacija, nes vairuotojas neneigia, jog jis buvo priverstas staigiai stabdyti siekdamas išvengti autoįvykio, t. y., vairavo neatsargiai ir neužtikrino krovinio saugumo. Jei nustatoma vežėjo tyčia ar neatsargumas vežant krovinį, vežėjas pripažintinas atsakingu, nes jo pareiga saugoti vežamą krovinį apima ir pareigą imtis įmanomų priemonių, kurios užkirstų žalos atsiradimą arba sumažintų žalą dėl rizikos veiksnių, jei tik jis apie juos sužino. Teisėjų kolegija su nurodomais argumentais nesutinka ir juos atmeta.

67.       Vadovaujantis CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalimi, vežėjas negali vadovautis konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar ją ribotų arba kurios įrodinėjimo naštą perkeltų kitai pusei, jeigu žala buvo padaryta sąmoningai arba dėl jo kaltės.

68.       Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad vežimo metu buvo pakeista tik transporto priemonė (vilkikas), prie kurio prikabinta puspriekabė su kroviniu, krovinys nebuvo perkrautas. CMR važtaraštyje NR. 39148 atliktas transporto priemonės (vilkiko) numerio ištaisymas, t. y. vietoje (duomenys neskelbtini), išbrauktas ir įrašytas numeris (duomenys neskelbtini).

69.       Iš esančio šalių darbuotojų susirašinėjimo matyti, kad ieškovės darbuotojai paklausus „o pati mašina sava eiga davažiuos iki mūsų“, „o kaip pats vilkikas? ar čia stabdymas buvo, pati mašina nieko?“, atsakovės darbuotojas atsakė, kad „mašinai nieko“. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įvertinus šalių susirašinėjimą, negalima daryti vienareikšmės išvados apie tai, kad atsakovė būtų informavusi ieškovę apie į autoįvykį patekusią (susidūrimą patyrusią) transporto priemonę (vilkiką). Taip pat byloje pateikti trečiojo asmens įrodymai, kad transporto priemonė Nr. (duomenys neskelbtini) (po sukeitimo) pristatė kitą krovinį Italijoje. Ieškovė (apeliantė) šių įrodymų nepaneigė, o tik nurodė savo subjektyvią nuomonę, argumentus, kurie vertinami kaip deklaratyvūs. Įvertinus byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvada, kad bylos duomenys nepagrindžia ieškinio argumento, jog transporto priemonė, vežusi krovinį, pateko į autoįvykį, kurio metu nuo smūgio buvo apgadintas krovinys, ir/ar kad dėl situacijos kelyje, kurios metu transporto priemonė buvo staigiai stabdoma ir krovinys apgadintas, yra krovinį vežusio vairuotojo kaltės.

70.       Kaip minėta aukščiau nurodytoje kasacinio teismo praktikoje, krovinio pakrovimas ir ypač sudėjimas turi apsaugoti krovinį vežimo metu; krovinį pakraunant turi būti atsižvelgiama į kelių transporto rizikas, tokias kaip staigus stabdymas, kelio nelygumai ir pan. Staigus stabdymas, jei nepažeidžiamos viešosios teisės normos, laikytinas normalia eismo rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2014)

71.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinių skundų argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ją nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai) ir netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes. Apeliantų argumentai buvo įvertinti bendrame kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, o skundžiami faktai nustatyti išsamiai išanalizavus visus byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos. Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus. Apeliantai, kvestionuodami teismo sprendimo motyvus, apeliaciniuose skunduose iš esmės pasisako dėl tų aplinkybių, kurios neatitinka jų procesinės pozicijos. Vien tai, kad teismas priėmė šaliai nepalankų teismo sprendimą ar tai, kad šalis turėjo asmeninį lūkestį dėl išsamesnių paaiškinimų dėl tam tikrų aplinkybių, ar kitokio įrodymo vertinimo, kuris sutaptų su apeliantų įrodymų vertinimu, kad teismo motyvai yra netinkami, neargumentuoti ir neišsamūs, atitinkamai nereiškia, kad būtini įrodymai byloje nėra ištirti ar netinkamai ištirti, o sprendimas netinkamai motyvuotas.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties

72.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis ir sprendžia, kad kiti apeliacinių skundų argumentai, kurie iš esmės jau kartojasi arba ta pati mintis aprašoma kitais sakiniais, teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui ir byloje skundžiamo pirmosios instancijos teismo priimto teisinio rezultato neįtakoja, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

73.       Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmetami (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

74.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą. Apeliacinių skundų netenkinus, apeliantėms neatlyginamos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos už apeliacinių skundą parengimą ir žyminių mokesčių sumokėjimą (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).

75.       Atsakovė atsiliepimu į trečiojo asmens apeliacinį skundą (2026-01-27 DOK-13920) prašo paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Už atsiliepimo parengimą atsakovė patytė 363 Eur (su PVM) bylinėjimosi išlaidų (DOK-13892 priedas).

76.       Ieškovė atsiliepimu į trečiojo asmens apeliacinį skundą (2026-01-28 DOK-14030) prašo priteisti 300 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

77.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Uslugowo – Haldlowa firma „Elmir“ E. F. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą (2026-01-23 DOK-12221) prašo iš apeliantės priteisti 1 800 Eur bylinėjimosi išlaidų.

78.       Atsakovė atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą (2026-01-27 DOK-13892) prašo priteisti 3 267 Eur (su PVM) bylinėjimosi išlaidų.

79.       Šalių prašomos priteisti išlaidos už atsiliepimų į apeliacinius skundus parengimą apmokėtos 2026 metų I ketvirtį, todėl šiuo atveju taikomas užpraėjusio ketvirčio (2025 m. III ketvirčio), vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris buvo 2 427,60 Eur. Taikant Rekomendacijų 8.11 punkte numatytą koeficientą (1,3), maksimali priteistina suma už atsiliepimą į apeliacinį skundą sudaro 3 155,88 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės prašoma priteisti suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (3 267 Eur) viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalią sumą (3 155,88 Eur), todėl atsakovei priteisiama 3 155,88 Eur teisinės pagalbos išlaidų iš ieškovės (CPK 98 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

80.       Bylinėjimosi išlaidos, prašomos priteisti atsakovės atsiliepimu į trečiojo asmens apeliacinį skundą (363 Eur), ieškovės atsiliepimu į trečiojo asmens apeliacinį skundą (300 Eur) ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Uslugowo – Haldlowa firma „Elmir“ atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą (1 800 Eur), neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ numatytų dydžių.

81.       Netenkinus ieškovės UAB „Blunitrans“ ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UNIQA T. U. S.A. apeliacinių skundų, iš trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UNIQA T. U. S.A. priteisiama atsakovei UAB „Autogama“ 363 Eur, ieškovei UAB „Blunitrans“ 300 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, o iš ieškovės UAB „Blunitrans“ priteisiama trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Uslugowo – Haldlowa firma „Elmir“ E. F. 1 800 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Blunitrans“, juridinio asmens kodas 302876924, iš trečiojo asmens UNIQA T. U. S. A., registracijos kodas KRS 0000271543, adresas Chlodnia 51, 00-867, Varšuva, Lenkijos Respublika, 300 Eur (tris šimtus eurų) teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Autogama“, juridinio asmens kodas 300079506, iš trečiojo asmens UNIQA T. U. S. A., registracijos kodas KRS 0000271543, adresas Chlodnia 51, 00-867, Varšuva, Lenkijos Respublika, 363 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris Eur) teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Blunitrans“, juridinio asmens kodas 302876924, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Autogama“, juridinio asmens kodas 300079506, 3 155,88 Eur (tris tūkstančius šimtą penkiasdešimt penkis Eur 88 ct) teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Blunitrans“, juridinio asmens kodas 302876924, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Uslugowo – Haldlowa firma „Elmir“ E. F., registracijos kodas NIP 7580007553, REGON 550028455, adresas Ostrowska 11J PL07-410, Ostrolęnka, Lenkijos Respublika, 1 800 Eur (tūkstantį aštuonis šimtus Eur) teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                 Laima Kriaučiūnaitė

                                                                                         Daina Lisaitė

                                                                                         Rasa Urbanavičiūtė