Civilinė byla Nr. e3K-3-64-469/2019
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14811-2017-5
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.16.5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gegužės 2 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gedimino Sagačio ir Vinco Versecko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bos“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bos“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nojus“ dėl negyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių rašytinės negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pakeitimą nesilaikant rašytinės formos, taip pat papildomo nuomai perduoto patalpų ploto fakto įrodinėjimo taisykles, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė UAB „Bos“ ieškiniu Kauno apylinkės teismo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Nojus“ 5909,87 Eur skolą, 148,10 Eur delspinigius, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
3. Ieškovė nurodė, kad ji ir UAB „Nojus“ 2016 m. lapkričio 11 d. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį dėl negyvenamųjų patalpų, esančių Kaune, Tilžės g. 41, nuomos. Šalys susitarė, kad 1 kv. m kaina bus 3,30 Eur plius PVM, bendras nuomojamas plotas 815 kv. m. Vėliau UAB „Nojus“ prašymu jai buvo perduotos papildomos patalpos. Papildomas patalpų perdavimo–priėmimo aktas nebuvo pasirašytas. Faktinį patalpų priėmimą patvirtina atsakovei išrašomos PVM sąskaitos faktūros, kurias atsakovė priimdavo, neginčijo skolos dydžio. Šalys 2017 m. balandžio 5 d. pasirašė tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą, kuriuo atsakovė pripažino savo skolą, tačiau jos nesumokėjo, todėl ieškovė prašė teismo priteisti 5909,87 Eur įsiskolinimą. Remdamasi sutarties 5.2 punktu, ieškovė prašė taip pat priteisti 0,02 proc. delspinigius už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2018 m. kovo 27 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – priteisė ieškovei UAB „Bos“ iš atsakovės UAB „Nojus“ 5909,87 Eur skolą, 148,10 Eur delspinigius, iš viso – 6057,97 Eur, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos iki sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 1136 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
5. Pirmosios instancijos teismas sprendime nustatė, kad 2016 m. lapkričio 11 d. UAB „Bos“ ir UAB „Nojus“ sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį dėl negyvenamųjų patalpų, pagal kurią ieškovė (nuomotoja) įsipareigojo perduoti atsakovei laikinai valdyti ir naudoti 815 kv. m negyvenamąsias patalpas (plane pažymėtas Nr. 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, 1-8, 1-9, 1-10, 1-11, 1-12, 1-13), esančias Kaune, Tilžės g. 41, (sutarties 1.1 punktas) o atsakovė (nuomininkė) įsipareigojo mokėti nuomos mokestį: po 3,30 Eur plius PVM už 1 kv. m per mėnesį; 2689,50 Eur plius PVM mėnesinį nuomos mokestį (sutarties 1.1 punktas) bei kitus sutartyje nustatytus mokesčius pagal gautas sąskaitas (sutarties 2.5 punktas). 2017 m. sausio 2 d. šalys pasirašė patalpų perdavimo–priėmimo aktą. 2017 m. sausio 2 d. šalys pasirašė susitarimą Nr. 1 dėl 2016 m. lapkričio 11 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties dalinio pakeitimo, kuriuo susitarė, kad nuomininkei UAB „Nojus“ perduodamos laikinai valdyti ir naudoti 869,60 kv. m bendro ploto negyvenamosios patalpos Kaune, Tilžės g. 41, už kurias mokamas 2869,68 Eur plius PVM mėnesinis nuomos mokestis bei komunaliniai mokesčiai. 2017 m. vasario 23 d. pranešimu UAB „Nojus“ pranešė UAB „Bos“, kad nori nutraukti negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Patalpos nuomotojai buvo grąžintos 2017 m. kovo 23 d. patalpų perdavimo–priėmimo aktu, kuriame nurodyta, kad nuo 2017 m. kovo 23 d. nutraukiamas nuomos sutarties galiojimas ir nuomininkė įsipareigoja iki 2017 m. kovo 23 d. visiškai atlaisvinti ir perduoti nuomotojai patalpas. 2017 m. balandžio 5 d. tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktu abi šalys patvirtino 5909,87 Eur skolą.
6. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės pareigos sumokėti UAB „Bos“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras: 2017 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija Bos Nr. 170057, – 1859,62 Eur komunalinių mokesčių už vasario mėnesį, 2017 m. kovo 1 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija Bos Nr. 170072, – 3536,91 Eur nuomos mokesčio už kovo 1–23 d., 2017 m. kovo 23 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija Bos Nr. 170075, – 1054,44 Eur komunalinių mokesčių už kovo 1–23 d. Bendra šių sąskaitų neapmokėta suma yra 5909,87 Eur (1318,52 + 3536,91 + 1054,44). Ieškovė nurodo, kad ji išrašė sąskaitas faktūras už atsakovės faktiškai naudotą plotą. Atsakovė gynėsi tuo, kad pagal rašytinę sutartį ji privalėjo mokėti už mažesnį plotą, todėl yra visiškai atsiskaičiusi už visą nuomos laikotarpį ir netgi permokėjusi ieškovei.
7. Atsakovės atstovas M. P. paaiškino, kad patalpos naudotos produkcijai sandėliuoti. Jis tiksliai negalėjo įvardyti, kokiomis patalpomis atsakovė faktiškai naudojosi, nurodė, kad ten nuolatos nebūdavo, o prekėmis rūpinosi liudytojas Ž. R. Nei patalpų priėmimo, nei perdavimo aktuose šalys patalpų ploto nėra nurodžiusios, todėl šie aktai nepatvirtina, kokio dydžio patalpos buvo perduotos ir grąžintos. Liudytojai Ž. R. ir M. K. nurodė, kad buvo naudojamos ne tik sutartyje nurodytos patalpos.
8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, turinti teisę sandorį nuginčyti, gali jį patvirtinti per kitos sandorio šalies arba įstatymų nustatytą terminą. Patvirtinusi sandorį, šalis netenka teisės jį ginčyti. Šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad preziumuojama, jog šalis sandorį patvirtino, jeigu po to, kai ji įgijo galimybę sandorį patvirtinti arba nuginčyti, sandorį visiškai ar iš dalies įvykdė. Įvertinęs surinktus įrodymus, teismas sprendė, kad šalys konkliudentiniais veiksmais jau 2016 m. gruodžio mėnesį sudarė patalpų nuomos teisinį sandorį ir jį įvykdė: ieškovė faktiškai perdavė naudotis sandėliavimo patalpas, atsakovė patalpas priėmė, jomis naudojosi ir už nuomą sumokėjo ieškovės išrašytas sąskaitas, todėl konkliudentiniais veiksmais šalys gavo tai, ko siekė pagal nuomos sutartį, o atsakovė, sumokėjusi sąskaitas, patvirtino sandorį ir prarado teisę jį ginčyti.
9. Atsakovei 2017 m. sausio mėnesį, esant didžiausiam darbymečiui, reikėjo papildomų patalpų produkcijai sandėliuoti. Labiau tikėtina, kad atsakovė savo veiklai naudojosi ne tik nuomos sutartyje nurodytomis patalpomis, bet ir ieškovės nurodytomis 324 kv. m patalpomis, t. y. šalys konkliudentiniais veiksmais padidino nuomojamą plotą, o atsakovė tame plote laikė prekes, taip įvyko sutarties sąlygų pakeitimas, kuris atitiko abiejų šalių valią, nes ieškovė nuomos mokesčiui sumokėti išrašydavo sąskaitas, jose nurodydama papildomą 324 kv. m plotą sutartyje nenurodytų sau priklausančių patalpų, o atsakovė šias sąskaitas apmokėdavo.
10. Atsakovė neigė savo skolą, nurodydama, kad pagal nuomos sutarties 2.2 punktą yra sumokėjusi dviejų mėnesių nuomos dydžio avansą, kuris turėjo būti įskaitytas kaip nuomos mokestis už paskutinius 2 sutarties mėnesius. Nuomos sutarties 2.4 punkte buvo sutarta, kad, nuomininkei nutraukus sutartį prieš terminą, t. y. neišbuvus vienerių metų laikotarpio, avansas negrąžinamas ir tai įskaitoma kaip bauda. Nuomos sutarties nutraukimą inicijavo atsakovė, o 2017 m. kovo 23 d. patalpų perdavimo–priėmimo aktas patvirtina, kad sutartis nutraukta praėjus 5 mėnesiams. Todėl ieškovė pagrįstai, remdamasi nuomos sutarties 2.4 punktu, atsakovės sumokėtą avansą įskaitė kaip baudą už nuomos sutarties nutraukimą.
11. Kadangi atsakovė, turėdama pareigą atsiskaityti su ieškove už komunalines paslaugas ir sumokėti nuomos mokestį, savo pareigos tinkamai nevykdė, iš jos ieškovės naudai, remdamasis nuomos sutarties 5.2 punkte nustatytu 0,02 proc. delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną dydžiu, teismas priteisė 148,10 Eur delspinigius. Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovės priteistas ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas: 136 Eur žyminio mokesčio ir 1100 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimo.
12. Apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės UAB „Nojus“ apeliacinį skundą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018 m. spalio 18 d. nutartimi pakeitė Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 27 d. sprendimą ir ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės ieškovei 1936,16 Eur skolos, 43,71 delspinigių, 6 proc. metinių procesinių palūkanų; kitą ieškinio dalį teismas atmetė. Teismas priteisė iš ieškovės atsakovei 1949,79 Eur teisinės pagalbos išlaidų.
13. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nuomos sutarties 3.1.1 punkte nustatyta, jog patalpos nuomininkei turėjo būti perduotos iki 2016 m. gruodžio 15 d. pasirašant patalpų perdavimo–priėmimo aktą, o nuomos mokestis pradedamas mokėti nuo 2016 m. gruodžio 16 d. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad šalys susitarė dėl kito nuomos mokesčio mokėjimo pradžios termino, todėl nuomos mokestis turėjo būti pradėtas mokėti nuo sutartyje nurodyto termino, t. y. nuo 2016 m. gruodžio 16 d.
14. 2017 m. balandžio 5 d. tarpusavio atsiskaitymo suderinimo akte nurodyta sutarties pagrindu atsiradusi atsakovės skolos ieškovei suma, kuri užfiksuota buhalterinės apskaitos dokumentuose (2017 m. vasario 28 d. PVM sąskaitoje faktūroje, serija Bos Nr. 170057, – 1859,62 Eur; 2017 m. kovo 1 d. PVM sąskaitoje faktūroje, serija Bos Nr. 170072, – 3536,91 Eur; 2017 m. kovo 23 d. PVM sąskaitoje faktūroje, serija Bos Nr. 170075, – 1054,44 Eur). Šiuo aktu ginčo šalys papildomų įsipareigojimų viena kitai neprisiėmė, todėl aktas savarankiškų teisių ir pareigų šalims nesukūrė. Atsakovė, nesutikdama su ginčo akte nurodytu skolos dydžiu, turėjo teisę teikti savo įrodymus ir taip nuginčyti akte nurodytus skaičiavimus.
15. Nuomos sutartimi šalys privalo susitarti dėl nuomos objekto ir nuomos kainos (CK 6.477 straipsnio 3 dalis, 6.487 straipsnis, 6.534 straipsnio 1 dalis). Nuomotojas turi teisę į nuomos sutartyje nurodytą nuomos mokestį už nuomos sutartyje nurodytą nuomos objektą ir negali reikalauti nuomos mokesčio už naudojimąsi daiktu, dėl kurio šalys nėra sudariusios nuomos sutarties ir nėra sutarusios dėl nuomos mokesčio mokėjimo. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-676-611/2015).
16. CK 6.534 straipsnio 3 dalis nustato taisyklę, kad kai nuomos mokestis nustatytas už pastato, statinio ar įrenginio ploto vienetą ar kitokį jų dydžio matą, tai nuomos mokestis apskaičiuojamas atsižvelgiant į faktinį išnuomoto pastato, statinio ar įrenginio dydį. Ši taisyklė reiškia, kad, šalims nuomos mokesčio dydį susiejus su pastato, statinio ploto vienetu, jeigu sutartyje nustatytas nuomojamo statinio, pastato dydis nesutampa su faktiškai nuomojamu dydžiu, tokiu atveju nuomos mokestis apskaičiuojamas atsižvelgiant į faktiškai naudojamą plotą. Tačiau ši norma nesuteikia nuomotojui teisės reikalauti nuomos mokesčio už naudojimąsi patalpomis, dėl kurių nuomos ir nuomos mokesčio mokėjimo šalys nėra susitarusios.
17. Ieškovė, reikalaudama nuomos mokesčio už 2016 m. lapkričio 11 d. sutartyje ir 2017 m. sausio 2 d. papildomame susitarime nenurodytas patalpas, turėjo įrodyti, kad buvo susitarta dėl šių patalpų nuomos ir atsakovei UAB „Nojus“ kilo pareiga mokėti už papildomai išnuomotas 324 kv. m patalpas, tačiau byloje nėra nustatyta, kad sutarties šalys sudarė papildomą nuomos sutartį (raštu ar žodžiu) dėl šių patalpų ir atsakovė už naudojimąsi jomis privalėjo mokėti mokestį. Todėl nėra pagrindo ieškovei priteisti prašomą sumą, t. y. ieškinyje nurodytą skolą, už papildomo 324 kv. m ploto patalpų nuomą ir komunalinius mokesčius.
18. Iš nuomos sutarties 2.4 punkto matyti, kad šalys buvo susitarusios dėl sutarties nutraukimo prieš terminą tvarkos, nesikreipiant į teismą, t. y. jei nuomos sutartis nutraukiama nuomininkei neišbuvus vienerių metų, sumokėtas avansas nėra grąžinamas. Todėl atsakovė turi mokėti ieškovei dviejų mėnesių nuomos mokesčio dydžio baudą (6508,59 Eur).
19. Dėl priteistinos sumos dydžio teismas nurodė, kad atsakovė pagal sutartį ir papildomą susitarimą naudojosi 869,60 kv. m nuomojamų patalpų plotu. Atsakovei UAB „Nojus“ pagal 2016 m. lapkričio 11 d. sutartį buvo perduotos gamybiniame pastate, plane pažymėtame 4P1pg, kurio unikalus Nr. 1995-7045-3059, esančios patalpos: 1-4, kurios bendras plotas 399,76 kv. m, 1-5, kurios bendras plotas 30,16 kv. m, 1-6, kurios bendras plotas 22,46 kv. m, 1-7, kurios bendras plotas 1,89 kv. m, 1-8, kurios bendras plotas 2 kv. m, 1-9, kurios bendras plotas 6,70 kv. m, 1-10, kurios bendras plotas 4,83 kv. m, 1-11, kurios bendras plotas 28,73 kv. m, 1-12, kurios bendras plotas 27,95 kv. m, 1-13, kurios bendras plotas 2,99 kv. m. Pagal 2016 m. lapkričio 11 d. nuomos sutartį perduota iš viso pagal kadastrinius duomenis 537,47 kv. m patalpų. Šalys 2017 m. sausio 2 d. susitarime nurodė, kad bendras nuomojamų patalpų plotas yra 869,60 kv. m, o tai yra 342,13 kv. m daugiau nei kadastrinių duomenų byloje nurodytų nuomojamų patalpų plotas. Šalys, pasirašydamos 2017 m. sausio 2 d. susitarimą, žinojo, kad atsakovė naudosis papildomomis sutartyje nenurodytomis patalpomis, kurių plotas 324 kv. m, tikėtina, patalpomis kitame pastate, pagal kadastrinių matavimų bylą įrašytus duomenis jų bendras plotas yra 345,49 kv. m.
20. Atsakovė už visą nuomos laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 16 d. iki 2017 m. kovo 23 d. ieškovei turėjo sumokėti 11 224,00 Eur nuomos mokesčio su PVM ir 3697,54 Eur patalpų išlaikymo išlaidų atlyginimo. Pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras atsakovė UAB „Nojus“ yra sumokėjusi ieškovei 12 985,38 Eur ir 6508,59 Eur avansą už du paskutinius nuomos mėnesius pagal sutarties 2.2 punktą. Iš viso atsakovė sumokėjo 19 493,97 Eur. Taigi atsakovė turėjo sumokėti 14 921,54 Eur mokesčių pagal negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (11 224,00 + 3697,54), o sumokėjo 12 985,38 Eur, todėl likusią 1936,16 Eur nesumokėtą mokesčių dalį teismas sprendė priteisti iš atsakovės ieškovei.
21. Atsakovė nuo sutarties nutraukimo iki ieškovės kreipimosi į teismą praleido 107 dienas sumokėti nuomos ir kitus mokesčius, todėl iš jos teismas priteisė 41,73 Eur delspinigių (1936,16 x 0,02 proc. x 107 d.) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis) ir 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos 1977,89 Eur (1936,16 + 43,71) sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
22. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo – iš pateiktų rašytinių įrodymų (sąskaitų faktūrų, mokėjimo pavedimų) nustatyta, kad ieškovė UAB „Bos“ dėl bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme patyrė 1236 Eur bylinėjimosi išlaidų, tarp jų 136 Eur žyminio mokesčio už ieškinį, 1100 Eur teisinės pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 900 Eur teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Atsakovė nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme turėjo 3494,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, pagrįstų rašytiniais įrodymais, tarp jų 136 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, 2632,20 Eur teisinės pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme (procesinių dokumentų parengimas, atstovavimas teismo posėdžiuose) ir 726 Eur teisinės pagalbos išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Atsižvelgdamas į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų santykį, advokatų atliktus veiksmus bylos nagrinėjimo metu, į šių veiksmų apimtį ir pobūdį, į bylos trukmę, sudėtingumą, į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistinų užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius, teismas sprendė, kad ieškovei atlygintina 32,65 proc. dydžio bylinėjimosi išlaidų dalis, t. y. 403,55 Eur, o atsakovei – 67,35 proc. dydžio bylinėjimosi išlaidų dalis, t. y. 2353,34 Eur. Atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą atsakovei iš ieškovės priteistina 1949,79 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnis).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
23. Kasaciniu skundu ieškovė UAB „Bos“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 18 d. nutartį ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 27 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
23.1. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino to, kad po sutarties ir sutarties pakeitimo nuomininkės atsakovės UAB „Nojus“ prašymu jai buvo perduotos 324 kv. m ploto papildomos patalpos kitame pastate. Papildomas patalpų perdavimo–priėmimo aktas nebuvo pasirašytas. Faktinį patalpų priėmimą ir nuomos santykių susiklostymą dėl padidinto ploto patvirtina atsakovei išrašomos PVM sąskaitos faktūros, šias atsakovė priimdavo, neginčijo skolos dydžio. Šalys 2017 m. balandžio 5 d. pasirašė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kuriuo atsakovė pripažino savo skolą, tačiau jos nesumokėjo.
23.2. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nevertindamas visų byloje esančių duomenų, atlikdamas skaičiavimus, praleido patalpą, pažymėtą plane 1-3 (488,13 kv. m), neteisingai apskaičiavo perduotų patalpų plotą, ir tai lėmė nepagrįstą išvadą, kad šalys, 2017 m. sausio 2 d. pasirašydamos susitarimą, iš anksto numatė ir įtraukė 324 kv. m papildomai perduodamas patalpas kitame pastate į šalių pasirašytus susitarimus. Todėl apeliacinės instancijos teismai neteisingai nustatė atsakovei išnuomotą patalpų plotą, nepagrįstai sumažino nuomos kainą bei komunalinius mokesčius už atsakovės išsinuomotus ir naudotus nuomos plotus.
23.3. Atsakovė iki 2017 m. sausio 2 d. naudojosi patalpomis gamybiniame pastate, plane pažymėtame 4P1pg: 1-3, kurios bendras plotas 488,13 kv. m, 1-4, kurios bendras plotas 399,76 kv. m, 1-5, kurios bendras plotas 30,16 kv. m, 1-6, kurios bendras plotas 22,46 kv. m, 1-7, kurios bendras plotas 1,89 kv. m, 1-8, kurios bendras plotas 2 kv. m, 1-9, kurios bendras plotas 6,70 kv. m, 1-10, kurios bendras plotas 4,83 kv. m, 1-11, kurios bendras plotas 28,73 kv. m, 1-12, kurios bendras plotas 27,95 kv. m, 1-13, kurios bendras plotas 2,99 kv. m, iš viso bendro 1015,6 kv. m ploto patalpomis. Nuo 2017 m. sausio 2 d. atsakovė UAB „Nojus“ 1-4 patalpoje gamybiniame pastate 4P1pg, atlikus remontą, naudojosi iš viso bendro 869,60 kv. m ploto patalpomis. Po 2017 m. sausio 2 d. atsakovei išreiškus pageidavimą nuomotis didesnį plotą, jai nuo 2017 m. sausio 16 d. buvo perduota ir išnuomota 324 kv. m papildoma patalpa, pažymėta 1-1, kitame pastate, pažymėtame 2F2/p, bendras šios patalpos plotas pagal kadastrinius matavimus 345,49 kv. m. Taip nuo 2017 m. sausio 16 d. nuomojamų patalpų plotas sudarė 1193,60 kv. m (t. y. padidėjo 324 kv. m). Apeliacinės instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovei buvo perduota ir atsakovė naudojosi šia patalpa, tačiau, neįtraukęs į skaičiavimus 488,13 kv. m patalpos, pažymėtos 1-3, teismas padarė neteisingą išvadą, kad papildomai perduota patalpa buvo įtraukta į šalių pasirašytą susitarimą.
23.4. Nors šalys savo susitarimo dėl 324 kv. m papildomų patalpų perdavimo ir neįformino raštu, tačiau šalys dėl papildomų patalpų perdavimo buvo susitarusios žodžiu ir sandorio sudarymą ne kartą patvirtino konkliudentiniais veiksmais. Tai, kad šalys susitarė dėl papildomų patalpų nuomos ir patalpas perdavė, nagrinėjant bylą teisme iš esmės patvirtino liudytojai Ž. R., T. K. Susiklosčiusius nuomos santykius dėl papildomų 324 kv. m ploto patalpų nuomos, t. y. kad nuomos sutartis buvo pakeista, patvirtina rašytiniai įrodymai, būtent PVM sąskaitos faktūros, komunalinių išlaidų detalizacijos, kadastrinių matavimų bylos duomenys ir brėžiniai, tarpusavio skolų suderinimo aktas, ieškovės pozicija ir atsakovės elgesys, kai ji skolą pradėjo neigti tik ieškovei kreipusis teisminės gynybos. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovė naudojosi patalpos pastate 2F2/p, pažymėtos 1-1, 324 kv. m dydžio dalimi, bet nepagrįstai sprendė, kad, nesant sudaryto susitarimo dėl papildomų patalpų nuomos atsakovei, ieškovė neturi teisės reikalauti sumokėti už papildomai perduotas patalpas. Nei apeliaciniame skunde, nei pirmosios instancijos teisme atsakovė neginčijo jai pagal rašytines sutartis perduoto ploto bei neneigė 324 kv. m papildomo ploto patalpos nuomos ir (ar) jos įtraukimo į šalių raštu sudarytas sutartis, todėl apeliacinės instancijos teismas ne tik klaidingai, neapdairiai suskaičiavo pagal sutartis perduotus plotus, bet ir peržengė apeliacinio skundo ribas. CPK 320 straipsnio 1 dalis apibrėžia bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas. Pagal šią normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-19/2006).
23.5. Šalims susitarus, kad atsakovė nuomosis papildomas 324 kv. m patalpas nuo 2017 m. sausio 16 d., atsakovei 2017 m. sausio 31 d. buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra, serija Bos Nr. 170042, už papildomai nuomojamas 324 kv. m patalpas 2017 m. sausio 16–31 d. laikotarpiu. Ši sąskaita išrašyta tik už papildomai išnuomotą pagal šalių žodinį susitarimą plotą, sąskaita priimta pasirašytinai ir apmokėta, jokių pretenzijų dėl neperduotų ar nepagrįstai išrašytų ir apmokėtų sąskaitų ieškovė iš atsakovės nėra gavusi. Taip pat atsakovei buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra, serija Bos Nr. 170029, už komunalinius mokesčius 2017 m. sausio mėn., ši sąskaita taip pat apmokėta. Po nuomos sutarties nutraukimo 2017 m. balandžio 5 d. šalys pasirašė skolų suderinimo aktą, kuriame patvirtino atsakovės skolą. Ieškovė, siekdama atgauti skolą, 2017 m. birželio 5 d. kreipėsi į atsakovę su pretenzija, bet atsakovė į ją nereagavo ir nenurodė, kad ieškovė išrašė sąskaitas už nepagrįstai didelį plotą. Atsakovės pozicija, kad išrašytos per didelės PVM sąskaitos faktūros, nesant rašytinio sutarties pakeitimo, atsirado tik tada, kai ieškovė kreipėsi teisminės gynybos.
23.6. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sutartį galima pakeisti tik laikantis įstatymo reikalavimų ir sutartyje nustatytos tvarkos (CK 6.183 straipsnio 1 dalis), tačiau viena sutarties šalis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis CK 6.183 straipsnio 1 dalyje nustatyta sutarties išlyga, jeigu kita sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu (CK 6.183 straipsnio 2 dalis). Taigi CK 6.183 straipsnio 2 dalies norma nurodo, kad sutartis gali būti pakeista nesilaikant CK 6.183 straipsnio 1 dalies nuostatų, jei iš vienos ar abiejų šalių konkliudentinių veiksmų galima spręsti, jog rašytinės sutarties šalys pakeitė sutarties sąlygas ir jas vykdė kitaip, negu nurodyta sutartyje. Šalis, turinti teisę sandorį nuginčyti, gali jį patvirtinti per kitos šalies ar įstatymų nustatytą terminą (CK 1.79 straipsnio 1 dalis). Preziumuojama, kad šalis sandorį patvirtino, jeigu po to, kai įgijo galimybę sandorį patvirtinti arba nuginčyti, sandorį visiškai ar iš dalies įvykdė (CK 1.79 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pagal CK 1.71 straipsnį sandoriai laikomi sudarytais, jei iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį, tik tada, kai tokiam sandoriui įstatyme nenustatyta konkrečios formos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2005). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šalys susitarė dėl papildomų patalpų ploto nuomos, atsakovė ne kartą tokį sandorį patvirtino apmokėdama PVM sąskaitas faktūras už papildomo ploto nuomą, komunalines išlaidas, naudojosi patalpomis, sudarė skolų suderinimo aktą.
23.7. Apeliacinės instancijos teismas, skirstydamas bylinėjimosi išlaidas, visiškai neatsižvelgė į atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų realumą, sąsajumą su byla bei tai, kad išlaidos viršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad atsakovė patyrė 3494,20 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme (pirmosios instancijos teisme – 2632,20 Eur, apeliacinės instancijos teisme – 726 Eur ir 136 Eur žyminio mokesčio), šiuo atveju maksimali atsakovei priteistina suma už teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme turėtų būti 913 Eur (bendra suma 1775 Eur, 67,35 proc. pagal netenkintų ieškinio reikalavimų dalį – 1195,46 Eur). Ieškovės patirtos bendros bylinėjimosi išlaidos sudarė 2136 Eur (32,65 proc. pagal tenkintų ieškinio reikalavimų dalį – 697,40 Eur). Apeliacinės instancijos teismas, apskaičiuodamas ieškovės patirtų ir atlygintinų išlaidų dydį procentine išraiška, taip pat padarė aritmetinę klaidą ir todėl atlikęs įskaitymą, pagal klaidingus skaičiavimus neteisingai apskaičiavo atsakovei priteistiną bylinėjimosi išlaidų dydį. Šiuo atveju atsakovei iš ieškovės atlikus įskaitymus galėjo būti priteista tik 498,06 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.
24. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė UAB „Nojus“ prašo palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 18 d. nutartį. Atsiliepime nurodoma:
24.1. Net jeigu apeliacinės instancijos teismas ir galimai per klaidą netiksliai pagal kadastrinius duomenis apskaičiavo perduotų patalpų plotą, tai visiškai nelėmė neteisingos nutarties priėmimo. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje bandė suskaičiuoti perduotų patalpų plotą pagal kadastrinius duomenis, tačiau nustatė faktą, jog atsakovė turi mokėti nuomos mokestį būtent už sutartą 869,60 kv. m patalpų plotą. Neturi teisinės reikšmės ieškovės argumentai, kad, skaičiuodamas perduotą plotą, apeliacinės instancijos teismas praleido patalpą, pažymėtą 1-3 (kurios plotas 488,13 kv. m): pagal kadastrinius duomenis teismas bet kuriuo atveju nebūtų tiksliai apskaičiavęs perduotų patalpų, nes pagal kadastrinius matavimus patalpų plotas skyrėsi nuo faktinio ploto. Taigi, teismo pagal kadastrinius duomenis skaičiuotas plotas buvo tik kaip papildomas argumentas tam, kad būtų pagrįsta, jog šalys sutartyje susitarė būtent dėl bendros 869,60 kv. m ploto patalpų nuomos. Apeliacinės instancijos teismas atsakovės mokėtinas sumas už nuomą ir komunalinius mokesčius skaičiavo būtent pagal tą plotą, dėl kurio šalys ir susitarė, t. y. pagal 869,60 kv. m, bet ne už dar papildomus 324 kv. m. Kaip pagrįstai nurodė apeliacinės instancijos teismas, byloje nėra nustatyta, kad sutarties šalys sudarė papildomą nuomos sutartį (raštu ar žodžiu) dėl šių patalpų ir atsakovė už naudojimąsi jomis privalėjo mokėti mokestį.
24.2. Nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, ir nuomos sutartis dėl pastatų, statinių visais atvejais turi būti rašytinė (CK 6.478 straipsnio 1 dalis, 6.531 straipsnio 1 dalis); nuomos sutartimi šalys privalo susitarti dėl nuomos objekto ir nuomos kainos (CK 6.477 straipsnio 3 dalis, 6.487 straipsnis, 6.534 straipsnio 1 dalis), t. y. ieškovė turėjo įrodyti, kad šalys tikrai susitarė būtent dėl 324 kv. m papildomo ploto (iš viso 1193,60 kv. m), taip pat tai, dėl kokios tikslios nuomos kainos buvo susitarta. Nuomininkei neturėtų atsirasti pareiga mokėti nuomą už tai, dėl ko šalys nesusitarė (nei dėl nuomos objekto, nei dėl nuomos kainos). Šiuo aspektu visiškai nepagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriame teismas nurodė, kad, tiesioginių įrodymų byloje nesant, teismas sprendžia, jog, įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, labiau tikėtina, kad atsakovė savo veiklai naudojosi ne tik nuomos sutartyje nurodytomis patalpomis, bet ir ieškovės nurodytomis 324 kv. m patalpomis. Tokie pirmosios instancijos teismo argumentai negali būti laikomi pagrįstais, kai nėra įrodyta ir nustatyta, kad šalys tikrai susitarė dėl: a) papildomo ploto (324 kv. m) nuomos, b) konkrečios mokėtinos kainos už tariamą papildomų patalpų nuomą. Atitinkamai apeliacinės instancijos teismas nutartimi visiškai teisingai pakeitė sprendimą.
24.3. 2017 m. balandžio 5 d. tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktu šalys papildomų įsipareigojimų viena kitai neprisiėmė, todėl aktas savarankiškų teisių ir pareigų šalims nesukūrė. Lygiai taip pat ir atsakovės atlikti mokėjimai pagal ieškovės nepagrįstai išrašytas PVM sąskaitas faktūras reiškia tik atsiskaitymo įforminimą pagal galiojančias apskaitos taisykles ir negali lemti papildomų prievolių prisiėmimo. Dėl to teismas, priimdamas nutartį, pagrįstai nesirėmė išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis ir tarpusavio suderinimo aktu kaip teisiniu pagrindu, įrodančiu, kad atsakovė tariamai naudojosi 324 kv. m papildomu plotu, nes apmokėjo ieškovės išrašytas sąskaitas. Šalių teises ir pareigas galėjo sukurti (ir sukūrė) tik šalių sudaryta sutartis ir 2017 m. sausio 2 d. papildomas susitarimas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl rašytinės negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pakeitimo nesilaikant rašytinės formos; dėl sutarties pakeitimo fakto įrodinėjimo taisyklių
25. CK 6.162 straipsnis, reglamentuojantis sutarties sudarymo tvarką, nustato: sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais; kai šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų, sutartis galioja, nors susitarimas dėl antraeilių sąlygų ir atidėtas.
26. Pagal CK 6.223 straipsnį sutartis gali būti pakeista šalių susitarimu, o joms nepavykus susitarti – teismo tvarka vienos iš šalių reikalavimu. Kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad savo elgesiu (konkliudentiniais veiksmais) šalys gali pakeisti raštu sudarytos sutarties turinį, jeigu tai atitinka jų ketinimus. Siekdamos, kad toks elgesys nebūtų įvertintas kaip rašytinės sutarties pakeitimas, šalys gali įtraukti į sutartį jos pakeitimą ribojančią išlygą, t. y. susitarti, kad rašytinė sutartis gali būti pakeista, papildyta ar nutraukta tik raštu (CK 6.183 straipsnio 1 dalis).
27. CK 6.183 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata leidžia šalims nepaisyti sutarties sąlygos, reikalaujančios rašytinės formos, tais atvejais, kai iš šalių konkliudentinių veiksmų galima pagrįstai spręsti, kad tos sąlygos abi šalys yra atsisakiusios. Sprendžiant, ar konkretūs šalies elgesio faktai pripažintini pagrindu taikyti pastarąją teisės normą, turi būti atsižvelgiama į tokiu elgesiu išreikštą abiejų sutarties šalių bendrą ketinimą dėl sutarties keitimo ar nekeitimo, jų consensus ad idem (šalių valios sutapimas), o ne tik vienai šalių priimtiną sutarties elgesio vertinimo variantą, nes priešingu atveju, kitai šaliai pažeidžiant sutarties laisvės principą, būtų primetamos sąlygos, dėl kurių ji nesutinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2009; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2012). Remtis CK 6.183 straipsnio 2 dalimi sutarties šalys gali, kai jų valia (veiksmai) pakeisti sutarties sąlygas yra aiški ir nedviprasmiška. Tokį teisiškai reikšmingą sutarties šalių elgesį gali patvirtinti įvairios sutarties vykdymo aplinkybės. Kilus ginčui dėl minėtos normos taikymo, teismai, nustatę nurodytas aplinkybes, sprendžia, ar sutarties šalys iš tikrųjų siekė savo elgesiu pakeisti atitinkamą sutarties sąlygą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, esant ginčui, ar šalys savo elgesiu pakeitė sutarties sąlygas, teismai turi vertinti, ar šalys savo elgesiu pakeitė sutarties sąlygą ir kaip konkrečiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-414-706/2016, 27 punktas; 2016 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521-611/2016, 24 punktas).
28. Sandorių formos taisyklės, taikytinos visiems sudaromiems sandoriams, reglamentuojamos CK 1.71 straipsnyje: sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais; sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai). Specialioji norma, aktuali nagrinėjamam ginčui dėl įsiskolinimo už išnuomotas pastatuose negyvenamąsias patalpas, išdėstyta CK 6.531 straipsnyje, nustato, kad pastatų, statinių ar įrenginių nuomos sutartis turi būti rašytinė.
29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, o nuomos sutartis dėl pastatų, statinių visais atvejais turi būti rašytinė (CK 6.478 straipsnio 1 dalis, 6.531 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2012). Įstatymo nustatytos rašytinės formos nesilaikymas, jeigu įstatymuose įsakmiai nenurodyta kitaip, nedaro žodine tvarka sudarytos sutarties negaliojančios, tačiau pasunkina jos įrodinėjimą. CK 1.93 straipsnio 2 dalis nustato, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį.
30. CPK 270 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti reikalavimai teismo sprendimo motyvuojamajai daliai – joje glausta forma turi būti nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; argumentai, dėl kurių eismas atmetė kuriuos nors įrodymus; įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, tik kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinis teismas yra, be kita ko, išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018, 68 punktas; ir kt.).
31. Pirmosios instancijos teismas, sprendime įvertinęs surinktų įrodymų visumą, konstatavo, kad ieškovė faktiškai perdavė naudotis atsakovei 324 kv. m sandėliavimo patalpas, atsakovė patalpas priėmė, jomis naudojosi ir už nuomą iš dalies sumokėjo ieškovės išrašytas sąskaitas, todėl konkliudentiniais veiksmais šalys gavo tai, ko siekė pagal nuomos sutartį, o atsakovė, sumokėjusi sąskaitas, patvirtino sandorį ir prarado teisę jį ginčyti.
32. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje priėjo prie priešingos išvados dėl faktinių ginčo aplinkybių – nurodė, kad byloje nėra nustatyta, jog sutarties šalys sudarė nuomos sutartį dėl papildomų patalpų išnuomojimo ir todėl nėra pagrindo ieškovei priteisti prašomą skolą už papildomo 324 kv. m ploto patalpų nuomą. Įvertinusi bylos procesinių dokumentų turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ši apeliacinės instancijos teismo išvada padaryta pažeidžiant įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas, dėl to negali būti laikoma pagrįsta.
33. Konstatuotina, kad kai rašytinė pastatų, statinių, juose esančių negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis nustato tam tikrą apibrėžtą patalpų nuomą, bet neapima vėliau šalių suderintu susitarimu pakeisto patalpų ploto, tuomet ieškovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis turi įrodyti, kad iš tikrųjų buvo sudarytas rašytinės nuomos sutarties pakeitimas arba sudaryta atskira žodinė ar šalių suderinta valia (konkliudentiniais veiksmais) nuomos sutartis dėl papildomo patalpų ploto, neįtraukto į rašytinę nuomos sutartį. Teismas turėtų įvertinti įrodymų visumą ir spręsti, ar įrodymų pakanka daryti išvadai dėl patalpų, neįtrauktų į rašytinę nuomos sutartį, faktinės nuomos ir, jei nustatoma faktinė papildomų patalpų nuoma, priteisiamai nuomos mokesčio skolai apskaičiuoti.
34. Nagrinėjamoje byloje aktualiu negyvenamųjų patalpų nuomos atveju į rašytinę nuomos sutartį neįrašytų, bet faktiškai nuomotojo perduotų nuomininkei papildomų patalpų nuomos faktas gali būti įrodinėjamas pagal įrodinėjimo taisykles nustatančias teisės normas (nutarties 29, 30 punktai), ir, teismui nustačius faktiškai perduotų patalpų nuomą, turėtų būti sprendžiama dėl nuomos mokesčio už papildomų nuomininkei perduotų patalpų nuomą ir tais atvejais, kai tokių patalpų nuomos mokesčio neapima rašytinė sutartis ir joje neįtraukta sąlygų dėl papildomų patalpų išnuomojimo nuomininkei.
35. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje, atlikdamas išnuomotų patalpų ploto, sumokėto nuomos mokesčio ir likusios skolos dydžių skaičiavimus, praleido patalpą, pažymėtą plane 1-3 (488,13 kv. m), jos neįtraukdamas į bendrą išnuomotų patalpų plotą, todėl neteisingai susumavo atsakovei išnuomotą patalpų plotą, kartu nepagrįstai sumažino nuomos skolą už atsakovės išsinuomotus ir naudotus patalpų plotus.
36. Nurodytas kasacinio skundo argumentas pripažintinas pagrįstu. Byloje teismų nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 11 d. nuomos sutartimi atsakovei buvo išnuomotos negyvenamosios patalpos, esančios Kaune, Tilžės g. 41, pastate 4P1pg, plane pažymėtos Nr. 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, 1-8, 1-9, 1-10, 1-11, 1-12, 1-13 (nutarties 5 punktas). Tačiau apeliacinės instancijos teismas, nutartyje skaičiuodamas išnuomotų šia nutartimi patalpų visą plotą, neįtraukė 488,13 kv. m patalpos, plane pažymėtos 1-3, dėl to klaidingai nustatė faktinę aplinkybę, kad pagal 2016 m. lapkričio 11 d. nuomos sutartį išnuomota iš viso 537,47 kv. m patalpų (apeliacinės instancijos teismo nutarties 25 punktas).
37. Apeliacinės instancijos teismas išvadą, kad pradinė nuomos sutartis nebuvo pakeista, žodiniu šalių susitarimu ir konkliudentiniais veiksmais įtraukiant papildomą plotą, grindė iš esmės vien klaidingai nustatyta faktine aplinkybe dėl pradinės nuomos sutarties turinio (nutarties 36 punktas), o kitų įrodymų, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, netyrė ir nevertino. Dėl konstatuotų įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas dėl ginčo esmės, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis negali būti laikoma pagrįsta ir yra naikintina. Nutarties 31–36 punktuose nurodytų faktinių aplinkybių dėl išnuomotų patalpų bendro ploto ir papildomų, t. y. sutartyje raštu neaptartų, patalpų nuomos ištyrimas, nustatymas ir įvertinimas yra faktų nustatymo klausimai, sprendžiami pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, nes kasacinis teismas sprendžia teisės aiškinimo ir taikymo klausimus ir yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Todėl, panaikinus apeliacinės instancijos teismo nutartį, nurodytoms aplinkybėms ištirti, nustatyti ir įvertinti byla grąžintina nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
38. Kasaciniam teismui nutarus perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui (CPK 93, 98 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 18 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Sigita Rudėnaitė
Gediminas Sagatys
Vincas Verseckas