Administracinė byla Nr. A261-3154/2011

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03-086-2010-3

Procesinio sprendimo kategorija 19

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

dalyvaujant pareiškėjui G. M., jo atstovei advokatei Betai Vilienei, atsakovo atstovei Lilijai Andrijauskaitei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Dovilei Žukauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. M. skundą atsakovui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Šiaulių miesto savivaldybei, dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas G. M. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir VTEK, Komisija) 2010 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. KS-58 „Dėl G. M.“ (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas skunde (t. I, b.l. 1-5) nurodė, kad Komisija atliko tyrimą dėl jo, ėjusio Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas nuo 2003 m. birželio 27 d. iki 2007 m. kovo 22 d., dalyvavimo sprendžiant klausimus dėl Šiaulių miesto kapinių parinkimo. Komisija tyrimą atliko pagal Šiaulių apygardos prokuratūros pranešimą, pateiktą 2010 m. kovo 22 d. raštu Nr. 8-09-01-1728. Pareiškėjas, remdamasis Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (toliau – ir VTEKĮ) 23 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. balandžio 21 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010 m. kovo 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A662-440/2010, 2010 m. spalio 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A146-1217/2010, teigia, kad Komisija, atsižvelgusi į teisės aktų galiojimo laike bendrąsias nuostatas, neturėjo juridinio pagrindo vadovaudamasi VTEKĮ 23 straipsnio 1 dalimi, pradėti ir atlikti tyrimą dėl pareiškėjo, kaip Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus, veikų, padarytų anksčiau, nei VTEKĮ nustatytas 3 metų terminas, kuris skaičiuojamas nuo pranešimo pateikimo dienos (t. y. dėl veikų, padarytų nuo 2003 m. birželio 27 d. iki 2007 m. kovo 22 d.). Paaiškėjus šiai aplinkybei, Komisija privalėjo minėtoje dalyje tyrimą nutraukti (VTEKĮ 24 str. 1 d. 1 p., 29 str. 3 d. 1 p.).

Pareiškėjas, remdamasis Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir Įstatymas) (redakcija, galiojusi iki 2008 m. rugpjūčio 18 d.) 3 straipsnio 2 punktu ir LVAT nutartimi administracinėje byloje Nr. A11-222/2003, nurodė, kad skundžiamame Sprendime nurodytais atvejais, tiek, kiek jis dalyvavo sprendžiant klausimus, susijusius su Šiaulių miesto kapinių vietos parinkimu, jokio interesų konflikto nebuvo. Vadovaujantis Įstatymo 2 straipsnio 2, 4, 5 ir 6 dalimis, tam, kad būtų konstatuotas interesų konfliktas, būtina įrodyti asmeninį suinteresuotumą. Vienintelė aplinkybė, kuria Sprendime yra grindžiamas G. M. asmeninis suinteresuotumas, yra ta, kad kapinių įrengimui siūlomoje vietoje prie Šiaulių miesto vakarinio aplinkkelio, (duomenys neskelbtini) kaime, Šiaulių rajone, yra jo sutuoktinės L. M. motinai, dėdei (tėvo broliui) ir tetai (tėvo seseriai) dalinės nuosavybės teise priklausanti žemė. Pareiškėjas paaiškino, kad į „artimo asmens“ sąvoką, kuri pateikiama Įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje, neįtrauki valstybės tarnyboje dirbančio asmens sutuoktinio tėvai bei sutuoktinio tėvų broliai ir seserys. Įstatyme pateiktas artimųjų asmenų sąrašas yra baigtinis. Todėl šiuo atveju nebuvo jokio jo asmeninio turtinio ar neturtinio suinteresuotumo, galėjusio turėti įtakos priimamiems sprendimams.

Pareiškėjas paaiškino, kad Šiaulių miesto kapinių vietos parinkimo procedūros buvo pradėtos dar 2004 metais. Kai tik Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius kaip vieną iš siūlomų vietų kapinių įrengimui pasiūlė vietą prie Šiaulių miesto vakarinio aplinkkelio, (duomenys neskelbtini) kaime, Šiaulių rajone, pareiškėjas 2005 metais vykusio pasitarimo metu žodžiu informavo tuometinį merą V. J. ir vicemerą K. Š., kad minėtoje teritorijoje yra jo sutuoktinės motinai, dėdei (tėvo broliui) ir tetai (tėvo seseriai) dalinės nuosavybės teise priklausanti žemė. Taigi pareiškėjas įvykdė Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą įpareigojimą, nustatantį, kad, prieš pradedant sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo informuoti savo tiesioginį vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą bei asmenis, kurie kartu dalyvauja sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūroje, apie esamą interesų konfliktą ir nusišalinti nuo dalyvavimo tolesnėje procedūroje. Institucijos vadovas ar jo įgaliotas atstovas gali nepriimti pareikšto nusišalinimo ir įpareigoti asmenį dalyvauti tolesnėje procedūroje. Nagrinėjamu atveju minėti savivaldybės vadovai nepriėmė jo nusišalinimo, neįžvelgę jokio galimo interesų konflikto. Minėti savivaldybės vadovai pareiškėjui nepateikė jokių rašytinių rekomendacijų, kaip tai tuo metu reikalavo Įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2008 m. liepos 17 d.) 22 straipsnio 2 dalis. Net jeigu tuo metu ir būtų kilęs interesų konfliktas, negavus rašytinių rekomendacijų, nuo kokių sprendimų svarstymo ar priėmimo ir kokiu būdu pareiškėjas turėtų nusišalinti, laikytina, kad jam buvo neįmanoma įgyvendinti pareigos nusišalinti nuo atitinkamų sprendimų priėmimo kokiu nors kitu būdu, negu jis padarė, informuodamas apie galimą interesų konfliktą savivaldybės vadovus ir asmenis, kurie kartu dalyvauja sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūroje. Pareiškėjas, būdamas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriumi, įvykdė pareigą nusišalinti ir Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nepažeidė. Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių jis nepažeidė ir eidamas Šiaulių miesto savivaldybes mero (toliau – Meras) pareigas, kadangi visą laiką buvo įsitikinęs, jog jo privatūs interesai neapima jo, kaip valstybės tarnyboje dirbančio asmens, sutuoktinės motinos, sutuoktinės tėvo brolio ir sutuoktinės tėvo sesers asmeninio turtinio ar neturtinio suinteresuotumo sprendimų priėmimu (Įstatymo 2 str. 2 ir 5 d.). Vos tik kilus abejonėms dėl galimo interesų konflikto, dar iki Šiaulių pensininkų sąjūdžio ir Asociacijos ,,Jungtinis demokratinis judėjimas“ skundų prokuratūrai pateikimo ir Komisijos tyrimo pradžios pareiškėjas savanoriškai nusišalino nuo klausimų, susijusių su Šiaulių miesto kapinių įrengimu prie Šiaulių miesto vakarinio aplinkkelio, (duomenys neskelbtini) kaime, Šiaulių rajone, svarstymo ir priėmimo. Šį faktą patvirtina Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2009 m. spalio 20 d. posėdžio protokolas.

Pareiškėjas nurodė, kad pagal Įstatymo 2 straipsnio 2 ir 5 dalyse pateiktas sąvokas jo privatūs interesai neapima jo, kaip valstybės tarnyboje dirbančio asmens, sutuoktinės motinos, sutuoktinės tėvo brolio ir sutuoktinės tėvo sesers asmeninio turtinio ar neturtinio suinteresuotumo sprendimų priėmimu. Kadangi klausimų, susijusių su Šiaulių miesto kapinių įrengimu prie Šiaulių miesto vakarinio aplinkkelio (duomenys neskelbtini) kaime, Šiaulių rajone, svarstymas ir priėmimas jokiu būdu nelietė pareiškėjo, kaip valstybės tarnyboje dirbančio asmens, privačių interesų taip, kaip jie apibrėžti Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje, jis neturėjo pareigos pildyti privačių interesų deklaraciją.

Atsakovas Vyriausioji tarnybinės etikos komisija su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (t. I, b. l. 20-22) nurodė, kad pareiškėjo skundo teiginiai yra prieštaringi: iš vienos pusės jis teigia, kad interesų konfliktas jam nekilo, nes jis neturėjo asmeninio suinteresuotumo, sprendžiant klausimus, susijusius su Šiaulių miesto kapinių vietos parinkimu, o iš kitos pusės teigia, kad tinkamai įvykdė pareigą nusišalinti nuo sprendimų, keliančių jam interesų konfliktą, rengimo, svarstymo bei priėmimo procedūrų.

Atsakovas nurodė, kad asmeniui, atliekant jo kompetencijai priskirtas funkcijas, interesų konfliktas kyla ne tik dėl jo paties asmeninio suinteresuotumo, bet ir dėl jo sutuoktinio (artimo asmens) suinteresuotumo (nagrinėjamu atveju – sutuoktinės suinteresuotumo dėl jos artimų asmenų) (LVAT adm. byla Nr. A5-706-04). Be to, Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) viename iš įsiteisėjusių sprendimų pasisakė, kad ginčo atveju lietuvių kalbos žodis „artimas“ turėtų būti vertinamas kaip turintis glaudžius ryšius (adm. byla Nr. I-848-561/2009). Pirminėje ir vėlesnėse Įstatymo redakcijose įtvirtinta nuostata, kad asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, savo privačių interesų deklaracijoje privalo nurodyti ne tik artimus giminaičius ir šeimos narius (artimus asmenis), bet ir kitus deklaruojančiajam žinomus asmenis, dėl kurių jam, einant pareigas valstybinėje tarnyboje, gali kilti interesų konfliktas. Todėl, pasak įstatymų leidėjo, asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, interesų konfliktas gali kilti priimant sprendimus, susijusius ne tik su jo paties, artimų asmenų (artimų giminaičių ar šeimos narių), bet ir kitų tarnautojui žinomų asmenų privačiais interesais. Apibrėžiant valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens privačių interesų sąvoką Įstatyme nurodyta, jog tai - valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens (ar jo artimo asmens) atitinkami interesai. Įstatymo taikymo požiūriu interesų konflikto situacija laikytina tokia situacija, kai konfliktas siejamas su valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens dalyvavimu (jo kompetencijai priskirtinų funkcijų atlikimu) rengiamų, svarstomų, priimamų sprendimų procese. Taigi valstybės tarnyboje dirbančio asmens pareiga nusišalinti – pasitraukti iš sprendimų rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrų – atsiranda tuomet, kai šio asmens dalyvavimas tokių sprendimų priėmime (rengime, svarstyme) tiesiogiai yra siejamas su jo tarnybinių pareigų atlikimu (LVAT adm. byla Nr. A143-951/2010).

Atsakovas, remdamasis LVAT administracine byla Nr. A-469-844-07 daro išvadą, kad pareiškėjui dalyvaujant sprendžiant klausimus, susijusius su Šiaulių miesto kapinių įrengimu, kilo interesų konfliktas, vadinasi, jis privalėjo įvykdyti Įstatyme numatytas pareigas: deklaruoti asmenis bei naujas aplinkybes, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, ir nedalyvauti sprendimų, keliančių interesų konfliktą, rengimo, svarstymo ir priėmimo procedūrose.

Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pareiga nusišalinti turi būti atlikta aktyviais ir aiškiai išreikštais veiksmais, t. y. prieš pradedant keliančio interesų konfliktą sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą ar jos metu asmuo privalo informuoti tiesioginį vadovą bei asmenis, kartu dalyvaujančius procedūroje, ir nusišalinti (neatlikti jokių jo kompetencijai priskirtų funkcijų). Todėl pareiškėjo teiginys, esą jis tinkamai įvykdė pareigą nusišalinti, yra nepagrįstas. Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje numatyta asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, pareiga nusišalinti nepriklauso nuo kitų asmenų veiksmų, t. y. pareiga išlieka bet kuriuo atveju, nesvarbu, buvo ar nebuvo surašyta rekomendacija dėl Įstatymo nuostatų vykdymo.

Pareiškėjo veiksmai, dėl kurių Komisija priėmė Sprendimą, buvo tęstinio pobūdžio, t. y. interesų konfliktas jam kilo dar einant Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas ir jis nesiėmė veiksmų šio konflikto išvengti: dalyvavo sprendžiant klausimus, susijusius su Šiaulių miesto kapinių įrengimu. Interesų konfliktą lemiančios aplinkybės išliko jam pradėjus eiti mero pareigas, jis taip pat nesiėmė veiksmų, kad būtų šio konflikto išvengta. VTEKĮ 23 straipsnyje nustatytas trejų metų terminas yra procesinis, tai patvirtina ir Įstatymo IV skirsnio straipsniai: Įstatymo 26 straipsnis nustato pranešimų ištyrimo terminus; Įstatymo 1 straipsnyje išdėstyta šio įstatymo paskirtis. Įstatyme nėra kalbama nei apie valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų prievoles, nei apie Įstatymo nustatytus draudimus. Šis 3 metų terminas laikytinas procesiniu pranešimų padavimo terminu ir netaikytinas materialiniams santykiams reguliuoti. Šio termino praleidimas netrukdo Komisijai atlikti tyrimo – jai tokią teisę suteikia Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatos.

Nustatydamas politikams, pareigūnams bei valstybės tarnautojams prievoles ir draudimus, Įstatymas jokių senaties terminų nenustatė. Komisija įsitikinusi, kad visuomenės viešieji interesai (jiems suteikiamas pirmumas privačių interesų atžvilgiu) turi būti ginami prioritetiškai ir abejonės atitenka viešojo intereso naudai. Su šia Komisijos pozicija sutiko VAAT (įsiteisėjęs sprendimas administracinėje byloje Nr. I-956-661/2009). Toks viešųjų interesų gynimas visiškai atitinka Konstitucinio Teismo nutarimuose suformuluotą oficialią konstitucinę doktriną apie valstybės tarnautojų, kaip korpuso, ypatingą atsakomybę visuomenei už jiems pavestų funkcijų vykdymą. Įstatymo nuostatos, reikalaujančios teisės aktuose numatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto, galiojo tiek pareiškėjui einant Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus, tiek mero pareigas, todėl netinkama teigti, kad Komisijos sprendimas pažeidžia principą, draudžiantį iš teisinių santykių dalyvių reikalauti laikytis elgesio taisyklių, kurios neegzistavo jiems darant veiką.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Šiaulių miesto savivaldybės administracija prašė pareiškėjo skundą tenkinti.

Atsiliepime į skundą (t. II, b. l. 16-19) nurodė, kad pareiškėjas, parinktoje naujų Šiaulių miesto kapinių įrengimo vietoje nuosavybės teise neturėdamas žemės, neturi ir asmeninio suinteresuotumo, galėjusio įtakoti sprendimų priėmimą. Palaiko pareiškėjo nuomonę, kad šiuo atveju tai nebuvo artimi asmenys, nes Įstatyme nustatytas tų asmenų ratas ir sąrašas yra baigtinis. Priešingu atveju joks valstybės tarnautojas negalėtų būti tikras, kad nepažeidžia Įstatymo nuostatų, nes būtų neaišku iki kokio išvestinės giminystės (artumo) lygio ar kartos taikomi įstatymo apribojimai. G. M. artimi žmonės neturi nuosavybės teise žemės būsimų kapinių vietoje. Žemės sklypai, patenkantys į būsimų kapinių teritoriją ir paimti visuomenės poreikiams (išperkami) priklauso Juozapaičiams (G. M. sutuoktinės L. M. motinai, tėvo broliui ir tėvo seseriai). Tiesioginį suinteresuotumą atitinkamais Šiaulių miesto savivaldybės sprendimais turėjo Juozapaičiai, bet ne G. M. ar jo sutuoktinė. Mano, kad VTEK nepateikė jokių konkrečių duomenų, kad pareiškėjo sutuoktinė buvo suinteresuota asmeniškai, kad kapinių vieta būtų (duomenys neskelbtini) kaime. Mao, kad VTEK neleistinai plečiamai aiškino Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas.

Paaiškino, kad vertinant, ar pareiškėjas turėjo pareigą nusišalinti nuo administracinių sprendimų priėmimo, esminę reikšmę turi tai, ar šie sprendimai sukėlė interesų konfliktą. Nagrinėjamu atveju jokio asmeninio pareiškėjo suinteresuotumo sprendimais nebuvo. VTEK sprendime nenurodė, kaip pasireiškė ar gali apibrėžtoje ateityje pasireikšti pareiškėjo G. M. asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas. VTEK sprendime pareiškėjo atžvilgiu konstatuotas pažeidimas suformuluotas abstrakčiai ir atsietai nuo įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų. Pabrėžia, kad įstatymo 11 straipsnis įtvirtina apribojimą vykdant tiesiogines pareigas, t. y. apribojimą vykdyti darbo funkcijas, kurias asmuo privalėtų vykdyti pagal užimamas pareigas. Todėl pripažįstant asmenį pažeidus įstatymo 11 straipsnį, turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai nustatytos straipsnyje įtvirtinto draudimo taikymo sąlygos, kaip jos suformuluotos įstatyme. VTEK privalėjo tirti, kokios pareiškėjo veikos leidžia daryti išvadą, kad jis nevykdė pareigos informuoti savo tiesioginį vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą apie galimą interesų konfliktą ir nusišalinti. VTEK tokio tyrimo neatliko, o pateikė teisiškai nereikšmingas, neaiškias išvadas.

Sutinka su pareiškėjo skundu, jog VTEK pažeidė teisės aktų galiojimo laike bendrąsias nuostatas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 31 d. sprendimu pareiškėjo G. M. skundą patenkino iš dalies. Panaikino Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2010 m. spalio 4 d. sprendimo Nr. KS-58 „Dėl G. M.“ dalį, kurioje nagrinėtos G. M., ėjusio Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas, veikos, padarytos anksčiau Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (2008 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. X-1666 redakcija) 23 straipsnio 1 dalyje nustatyto 3 metų termino, susijusios su dalyvavimu 2005–2006 metais priimant ir rengiant sprendimus dėl Šiaulių miesto kapinių vietos parinkimo, nepapildant privačių interesų deklaracijos, ir nusprendžiant, kad tuo G. M. nevykdė pareigos, nustatytos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 punkte, ir pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalies, 6 straipsnio 1 dalies 6 punkto (2005 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. X-316 redakcija), 7 straipsnio 3 dalies (2005 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. X-316 redakcija) nuostatas.

Panaikino Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2010 m. spalio 4 d. sprendimo Nr. KS-58 „Dėl G. M.“ dalį, kurioje pripažinta, kad G. M., eidamas mero pareigas ir dalyvaudamas 2009 m. spalio 29 d. Šiaulių miesto tarybos sprendimo Nr. T-314 priėmime, nevykdė pareigos, nustatytos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 punkte, ir pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas.

Panaikino Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2010 m. spalio 4 d. sprendimo Nr. KS-58 „Dėl G. M.“ nusprendžiamosios dalies 2 punktą.

Kitoje dalyje G. M. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas faktines bylos aplinkybes nustatė, remdamasis byloje esančiais įrodymais (t. I, b. l. 24, 29, 30, 33, 35, 36, 38, 56, 161, 180, 181, 189-193, 194-195, 196-197, 198-199, 200, 121-122, 174; t. II, b. l. 2-3).

Teismas nustatė, kad Šiaulių apygardos prokuratūra persiuntė VTEK medžiagą dėl galimo pažeidimo 2010 m. kovo 22 d.raštu, kuris gautas VTEK 2010 m. kovo 25 d. (t. I, b. l. 24). Teismas padarė išvadą, kad ši data ir laikytina pranešimo gavimo data, nes organizacijos, kurių pareiškimai šiuo raštu persiųsti, tiesiogiai į VTEK nesikreipė.

Teismas aiškindamas VTEKĮ (2008 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. X-1666 redakcija) 23 straipsnio 1 dalies nuostatas, padarė išvadą, kad VTEK nepagrįstai traktuoja nustatytą terminą kaip išskirtinai procedūrinį ir kurio VTEK gali nepaisyti atlikdama tyrimą. Įstatyme nurodyti terminai kartu reiškia ir patraukimo atsakomybėn terminus. Teismas nurodė, kad šiuo atveju būtina atsižvelgti į Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes tai įstatymas reglamentuojantis panašius santykius (LVAT 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis adm. byloje Nr. A7-874/2005). Dėl VTEKĮ numatyto termino atitinkamai pasisakė LVAT 2010 m. kovo 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-440/2010 ir  2010 m. spalio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-1217/2010. Teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju nebuvo sąlygų pradėti tyrimą nepaisant 3 metų termino, nes nei Generalinė prokuratūra, nei Specialiųjų tyrimų tarnyba neprašė atlikti tyrimą nuo 2004 m., VTEK pati nepriėmė motyvuoto sprendimo, tuo tarpu ginčo sprendime aprašo konkrečius G. M. veiksmus 2005–2006 metais. Senaties riba laikytina 2007 m. kovo 25 d.

Teismas nurodė, kad iš ginčijamo VTEK sprendimo motyvuojamosios dalies galima spręsti, kad paminėti 2005-2006 m. laikotarpio atvejai sudaro pažeidimo sudėtį. Visų pirma, iš sprendimo rezoliucinės dalies 1 punkto galima spręsti, kad išvardyti atvejai yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas nesilaikė Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų reikalavimų. Antra, motyvuose nurodoma, kad G. M. privalėjo deklaracijoje nurodyti galimą interesų konfliktą ir asmenis. Kadangi nurodoma 2005 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. X-316 redakcijos 6 straipsnio 1 dalis 6 punktas, 7 straipsnio 3 dalis, reiškia, VTEK nustatė pažeidimą, susijusį su deklaracijos papildymu, dar dėl 2005 m. nustatytų atvejų. Teismas padarė išvadą, kad visi nurodyti tuo periodu G. M. veiksmai ir deklaracijos nepapildymas 2005 metais, ar 2006 m., negalėjo būti VTEK vertinami ir tiriami, nes tai veiksmai, atlikti iki 2007 m. kovo 25 d., ir jie negalėjo būti nei tiriami, nei vertinami. G. M. nuo 2003 m. birželio 26 d. iki 2007 m. kovo 22 d. ėjo administracijos direktoriaus pareigas. Nuo 2007 m. gegužės 5 d. G. M. eina Šiaulių miesto savivaldybės mero pareigas. Skundžiamo sprendimo motyvuose išdėstyti atskiri atvejai, kai VTEK nustatė, kad pareiškėjas dalyvavo, sprendžiant konkrečius klausimus, susijusius su kapinių vietos parinkimu, todėl atsakovo paaiškinimas, kad pažeidimas yra tęstinis, todėl vertintinas kaip vienas pažeidimas, yra nepagrįstas. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo dalyvavimas priimant kiekvieną iš VTEK nurodytų sprendimų, dalyvavimas atskirose procedūrose, turėtų būti vertinami kaip atskiri atvejai, juo labiau, kad keitėsi ir pareiškėjo tarnybinė padėtis. Teismas padarė išvadą, kad sprendimo dalį, kurioje konstatuojami pažeidimai tuo laikotarpiu, kai negalėjo būti tiriami, turi būti pakeista (analogiškai buvo keičiama VTEK sprendimo dalis LVAT išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A146-1217/2010).

Teismas pažymėjo, kad nuo 2008 m. rugpjūčio 18 d. galiojančio Įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje apibrėžiama artimų asmenų sąvoka. Tarp jų nurodomas sutuoktinis. Asmeninis suinteresuotumas apibūdinamas kaip valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens (ar jam artimo asmens) moralinė skola, moralinis įsipareigojimas, turtinė ar neturtinė nauda arba kitas panašaus pobūdžio interesas. T. y. asmenis suinteresuotumas apima ne tik valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens interesą, bet taip pat ir jam artimo asmens interesą. Teismas nurodė, kad pareiškėjo sutuoktinė turėjo suinteresuotumą, kad jos motinai nuosavybės teise priklausanti žemė būtų išperkama kaip galima geresnėmis sąlygomis.

Teismas, aiškindamas Įstatymo 2 straipsnio 2, 4 ir 3 dalies nuostatas ir remdamasis LVAT nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-1489/2010, pažymėjo, kad jokios Įstatymo nuostatos nereikalauja kokių nors faktinių pasekmių, todėl turi būti sprendžiama tik tai, ar pareiškėjas tinkamai laikėsi dirbančiųjų valstybinėje tarnyboje asmenų prievolių, nustatytų Įstatymo 3 straipsnyje, t. y. vengti interesų konflikto, elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra. Tai reiškia, kad pareiškėjas, dalyvaudamas sprendimo priėmimo procedūrose, kai sprendimas susijęs su jo privačiais interesais, nesilaikė Įstatymo 3 straipsnio 2 punkto reikalavimų. Įstatymas reikalauja elgtis taip, kad nekiltų net abejonių, jog konfliktas yra.

Pareiškėjas dalyvavo priimant Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2008 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. T-334 (t. I, b. l. 36, antra pusė), pasirašė šį sprendimą kaip savivaldybės meras. Tai patvirtina ir Tarybos posėdžio 2008 m. spalio 23 d. protokolas Nr. TP-10. Tarybos sprendimas buvo dėl nekilnojamųjų daiktų paėmimo visuomenės poreikiams. Taryba nusprendė kreiptis į Šiaulių apskrities viršininko administraciją su prašymu paimti visuomenės poreikiams žemės ūkio paskirties žemės sklypus ar jų dalis, tarp jų sklypą, kurio 6,06 ha iš 11,46 ha, nuosavybės teise priklausantį savininkams A. J., A. J. ir E. J.. E. J. mirė 2006 m. gruodžio 8 d. (t. I, b. l. 70). Detaliojo plano viešame svarstyme 2007 m. kovo 30 d. dalyvavo J. J., A. J. ir A. J., t. y. dalyvavo pareiškėjo žmonos motina J. J., kuri mirus tėvui paveldėjo žemės sklypą (t. I, b. l. 73), taip pat ji dalyvavo 2007 m. birželio 15 d. viešame susirinkime (t. I, b. l. 80). Tarybos 2008 m. spalio 23 d. sprendimas susijęs su pareiškėjo privačiaisiais interesais ir pareiškėjo dalyvavimas priimant šį sprendimą sukelia interesų konfliktą. Teismas padarė išvadą, kad minėtos Įstatymo nuostatos reiškia, kad artimo asmens, t. y. sutuoktinės turtiniai ir neturtiniai interesai, tuo pačiu yra ir valstybės tarnyboje dirbančio asmens privatūs interesai. Todėl šiuo atveju neturi reikšmės pareiškėjo paaiškinimai, kad į jo artimų žmonių sąrašą nepatenka jo žmonos motina ir tėvas, dėdė ir teta. Dalyvavimas šio sprendimo priėmime VTEK pagrįstai įvertintas, kaip nevykdymas Įstatymo 3 straipsnio 2 punkte nustatytos prievolės vengti interesų konflikto ir kaip Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų pažeidimas. Pareiškėjas sprendimo priėmimo metu dirbo valstybinėje tarnyboje, todėl viešųjų interesų viršenybei užtikrinti privalėjo įstatymų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto. Interesų konfliktas – situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, kai sprendimas susijęs su jo privačiais interesais. VTEK sprendime nurodyta, kad interesų konfliktą sukelia ir pareiškėjo sutuoktinės privatūs interesai. Tokiu atveju Įstatymas įpareigoja prieš pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu informuoti asmenis (šiuo atveju Tarybos narius, Tarybos posėdyje dalyvavusius asmenis), kurie kartu dalyvauja sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūroje, apie esamą interesų konfliktą ir nusišalinti nuo dalyvavimo tolesnėje procedūroje. Šiuo atveju nėra reikšminga aplinkybė, kad pareiškėjas, būdamas administracijos direktoriumi, 2005 m. darbinio pasitarimo metu ten buvusiems administracijos darbuotojams, merui ir jo pavaduotojui pasakė, kad planuojamoje kapinių vietoje yra jo sutuoktinės giminaičiams priklausanti žemė. Teismas pažymėjo kad visų pirma, tai nebuvo nusišalinimas nuo klausimo sprendimo ateityje, antra, tai buvo susiję su visai kitais sprendimais ir procedūromis, pareiškėjas tuo metu ėjo kitas pareigas. Būdamas meru pareiškėjas nevykdė Įstatyme nustatytos pareigos vengti interesų konflikto, nusišalinti, todėl jo dalyvavimas priimant Tarybos 2008 m. spalio 23 d. sprendimą pagrįstai VTEK pripažintas Įstatymo pažeidimu.

Ginčo sprendime nurodomas ir 2009 m. spalio 29 d. Tarybos sprendimas Nr. T-314, kuriuo nuspręsta imti ilgalaikę paskolą investicijų projektams finansuoti, meras G. M. įgaliojamas pasirašyti sutartį (t. I, b. l. 38). Šio sprendimo priėmimo posėdžio protokole nurodyta, kad meras G. M. pasakė, kad svarstant šį klausimą nedalyvaus, pakvietė pirmininkauti pavaduotoją. Pareiškėjas G. M. aiškino, kad nedalyvavo svarstant šį klausimą, tačiau vėliau per klaidą pasirašė Tarybos sprendimą. VTEK sprendime nėra įvertinimo, ar pareiškėjas kaltinamas Įstatymo pažeidimu dalyvavus Tarybos 2009 m. spalio 29 d. sprendimo priėmime. Sprendime tik aprašytos aplinkybės ir dėl šio konkretaus atvejo nėra jokių išvadų, kaip VTEK įvertino pareiškėjo nusišalinimą priimant Tarybos sprendimą. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad sprendimas ir jo priėmimo procedūra buvo aprašyti VTEK sprendime, teismas padarė išvadą, kad ir šio sprendimo priėmimas įvertintas kaip Įstatymo pažeidimas.

VTEK sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodoma, kad pareiškėjas nevykdė Įstatymo 3 straipsnio 2 punkte nustatytos prievolės vengti interesų konflikto ir tokiais veiksmais pažeidė Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Tai reiškia, kad toks sprendimas priimtas dėl visų sprendime išvardytų konkrečių atvejų. Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prieš pradedant tokio sprendimo (kuris aprašytas šio straipsnio 1 dalyje)  rengimo, svarstymo ir priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo informuoti savo tiesioginį vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą bei asmenis, kurie kartu dalyvauja sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūroje, apie esamą interesų konfliktą ir nusišalinti nuo dalyvavimo tolesnėje procedūroje. Institucijos vadovas ar jo įgaliotas atstovas gali nepriimti pareikšto nusišalinimo ir įpareigoti asmenį, dalyvauti tolesnėje procedūroje.

Teismas pažymėjo, kad laikotarpis, kai pareiškėjas buvo administracijos direktoriumi, negalėjo būti tiriamas ir vertinamas, todėl nėra reikšminga ir tai, ar pareiškėjas tuomet tinkamai nusišalino. Nagrinėjamu atveju reikšmės turi tik tai, kaip pareiškėjas elgėsi būdamas savivaldybės meru.

Dėl Tarybos 2009 m. spalio 29 d. sprendimo Nr. T-314 teismas nurodė, kad nors meras nusišalino nuo sprendimo priėmimo, iš esmės Taryba pareiškėjo nusišalinimo nuo sprendimo priėmimo nepriėmė, nes tuo sprendimu įpareigojo merą pasirašyti paskolos sutartį, t. y. leido jam dalyvauti tolesnėje procedūroje. Tai patvirtina, kad Taryba nusišalinimo nuo visų procedūrų nepalaikė, nors meras ir nusišalino nuo sprendimo priėmimo. Teismas padarė išvadą, kad dėl šio Tarybos sprendimo pareiškėjas negali būti kaltinamas Įstatymo nuostatų pažeidimu. VTEK sprendime nėra kaltinimo tuo, kad pareiškėjas dalyvavo šio sprendimo rengimo procedūrose, konkrečiai sprendime nenurodyta, kuo galėjo pasireikšti toks dalyvavimas, todėl šių aplinkybių teismas neanalizavo. Nors atsakovo atstovė teismo posėdyje ir minėjo tokius dalykus, kaip klausimo įtraukimas į Tarybos darbotvarkę ir pan., tačiau teismo nuomone, kaltinimas turėjo būti tikslai ir nedviprasmiškai apibrėžtas pačiame VTEK sprendime.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas, būdamas meru ir deklaruodamas privačius interesus 2008 m. gruodžio 15 d., nurodė sutuoktinę L. M. (t. II, b. l. 1),  o 2009 m. spalio 25 d. nurodė ir J. J., A. J. ir A. J. (t. II, b. l. 3).

Teismas pažymėjo, kad skundžiamame sprendime Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punkto nurodymas reiškia, kad kaltinimas susijęs su sprendime aprašytais 2005–2006 m. atvejais. Tačiau šie atvejai negalėjo būti nei tiriami, nei vertinami, todėl šis pažeidimas nurodytas nepagrįstai. Įstatymo 7 straipsnio 3 dalies nurodymas taip pat susijęs su 2005–2006 m. nepagrįstai tirtais atvejais, todėl šios normos pažeidimu pareiškėjas kaltinamas nepagrįstai. Įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu paaiškėja naujos aplinkybės, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, deklaruojantis asmuo privalo deklaraciją papildyti nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas po šių aplinkybių paaiškėjimo. Pareiškėjas privačių interesų deklaracijoje yra nurodęs jam artimą asmenį, sutuoktinę, taigi jis deklaravo privačius interesus ir ši aplinkybė nepasikeitė. Pareiškėjas Įstatymo 11 straipsnio nuostatas pažeidė dėl to, kad jo sutuoktinės giminaičiai galėjo būti suinteresuoti sprendimais dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams. Artimu asmeniu, dėl kurio kilo interesų konfliktas, buvo ne šie giminaičiai, bet tai, kad pareiškėjo sutuoktinė galėjo turėti asmeninį suinteresuotumą. Įstatymo 7 straipsnio 2 dalis reikalauja privačių interesų deklaraciją papildyti tuo atveju, jeigu paaiškėja naujos aplinkybės, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, o ne tuo atveju, kai konkrečios tarnybinės veiklos aplinkybės patvirtina, kad interesų konfliktas jau yra kilęs. Nagrinėjamu atveju prielaida pareiškėjo interesų konfliktui kilti buvo jo sutuoktinės suinteresuotumas priimamu sprendimu, o sutuoktinė yra nurodyta privačių interesų deklaracijoje. Be to, Įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodyta – jeigu paaiškėja naujos aplinkybės, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas. Šiuo konkrečiu atveju kapinių vietos parinkimas, t. y. detaliojo plano rengimas buvo svarstomas viešai (t. I, b. l. 42, 71). Pirmas viešas susirinkimas, kuriame visuomenei pristatyti detaliojo plano sprendiniai, vyko 2006 m. birželio 15 d., po to detalusis planas svarstytas viešai 2007 m. kovo 30 d. (t. I, b. l. 73). Teismas, remdamasis teismas LVAT 2008 m. vasario 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-296/2008, 2010 m. lapkričio 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A442-1422/2010, padarė išvadą, kad negalima teigti, jog paaiškėjo naujos aplinkybės, kurias pareiškėjas, priimant 2008 m. spalio 23 d. sprendimą, turėjo nedelsdamas deklaruoti.

III.

Pareiškėjas G. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 31 d. sprendimo dalį, kuria teismas atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2010 m. spalio 4 d. sprendimo Nr. KS-58 „Dėl G. M.“ 1 punktą, kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą

Apeliacinis skundas (t. II, b. l. 82-85) grindžiamas šiais argumentais:

1. Nei vienas VTEK sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodytų sprendimų, priimtų G. M. einant mero pareigas, nėra susijęs su Šiaulių miesto kapinių vietos parinkimu. Šiaulių miesto kapinių vietos parinkimo klausimai buvo išspręsti pareiškėjui einant savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas, t. y. iki 2007 m. kovo 22 d.

2. LVAT yra pažymėjęs, kad administracinis teismas nėra kompetentingas už viešojo administravimo subjektus priimti sprendimų (žr. 2011 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1485/2011 ir kt.).

Teismas netyrė skundo dalies, kurioje skundas buvo atmestas, pagrįstumo, bet pats įvertino pareiškėjo veiksmų, dalyvaujant Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2008 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. T-334 priėmime, atitiktį Įstatymo reikalavimams, t. y. teismas atliko viešojo administravimo veiksmus ir tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalį.

3. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2008 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. T-334 nebuvo sprendžiamas klausimas dėl jokių žemės išpirkimo sąlygų, kuriomis teismo teigimu turėjo suinteresuotumą pareiškėjo sutuoktinė.

4. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2 straipsnio 6 dalis asmeninį suinteresuotumą apibrėžia kaip valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens (ar jam artimo asmens) moralinę skolą, moralinį įsipareigojimą, turtinę ar neturtinę naudą arba kitą panašaus pobūdžio interesą. Teismas neteisingai interpretavo faktines aplinkybes ir nepagrįstai konstatavo buvus interesų konfliktą.

5. Vadovaujantis Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2 straipsnio 2, 4, 6 dalimis, tam, kad būtų konstatuotas interesų konfliktas, būtina įrodyti asmeninį suinteresuotumą, t. y. moralinę skolą, moralinį įsipareigojimą, turtinę ar neturtinę naudą ar kitą panašaus pobūdžio interesą. Nagrinėjamu atveju teismas asmeninio suinteresuotumo neįrodinėjo.

6. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo artimais asmenimis nelaikomi valstybės tarnyboje dirbančio asmens sutuoktinio tėvai bei sutuoktinio tėvų broliai ir seserys.

7. Iki pareiškėjo dalyvavimo Šiaulių miesto tarybos 2008 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. T-334 priėmime, architektams kaip vieną iš siūlomų vietų kapinių įrengimui pasiūlius vietą prie Šiaulių miesto vakarinio aplinkkelio, (duomenys neskelbtini) kaime, Šiaulių rajone, pareiškėjas nurodė, kad minėtoje teritorijoje yra jo sutuoktinės tėvui, tėvo broliui ir tėvo seseriai dalinės nuosavybės teise priklausanti žemė.

8. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2009 m. spalio 29 d. posėdžio protokolas patvirtina, kad kilus abejonėms dėl galimo interesų konflikto pareiškėjas nusišalino nuo klausimų, susijusių su Šiaulių miesto kapinių įrengimu prie Šiaulių miesto vakarinio aplinkkelio, (duomenys neskelbtini) kaime, Šiaulių rajone, svarstymo ir priėmimo.

9. VTEK nariai nebuvo vieningos nuomonės dėl pareiškėjo veiksmų vertinimo, nes VTEK 2010 m. spalio 4 d. sprendimas Nr. KS-58 „Dėl G. M.“ buvo priimtas 3 nariams balsuojant „už“, o 2 nariams - „prieš“.

Atsakovas Vyriausioji tarnybinės etikos komisija su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą (t. II, b.l. 90-93) nurodė, kad:

1. Aplinkybė, kad Komisija priėmė sprendimą ne vienbalsiai nagrinėjamam ginčui reikšmės neturi.

2. Teismas objektyviai ir išsamiai išnagrinėjo byloje nustatytas faktines aplinkybes ir ginčą reguliuojančių teisės aktų nuostatas.

Pareiškėjo argumentas, kad teismas pats savarankiškai įvertino jo elgesio atitiktį Įstatymo nuostatoms ir konstatavo pažeidimą, paremtas LVAT nutartimi, kurioje nagrinėjamas ginčas dėl iš esmės skirtingų faktinių aplinkybių.

3. Pagal LVAT 2004 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A5-706-04 ir Įstatymo nuostatas, valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens privatus interesas – paties asmens, einančio pareigas valstybinėje tarnyboje, ar jam artimo asmens asmeninis suinteresuotumas.

Galimybė kilti interesų konfliktui atsiranda asmeniui, turinčiam atitinkamų privačių interesų, susijusių su jo tarnybinės pareigomis, ir jam vykdant jo kompetencijai priskirtas funkcijas, t. y. interesų konflikto atsiradimo galimybė siejama su asmens einamomis konkrečiomis pareigomis valstybinėje tarnyboje. Interesų konflikto kilimo galimybė tampa interesų konfliktu būtent valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens tarnybinėje veikloje atsiradus tam tikroms konkrečioms šios veiklos (tarnybinių pareigų) vykdymo aplinkybėms (kilus reikalui parengti, svarstyti ar priimti tam tikrą konkretų sprendimą, gavus tam tikrą konkretų pavedimą ir pan.).

4. Aplinkybės, kad pareiškėjas, eidamas Savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas, 2005-2006 metais informavo atitinkamus asmenis, kad į būsimų kapinių teritoriją patenka ir jo sutuoktinės artimiems asmenims nuosavybės teise priklausant žemė, ir 2009 m. spalio 29 d. išreiškė nusišalinimą Savivaldybės tarybos posėdžio metu, nepaneigia kilusio interesų konflikto jam einant mero pareigas, t. y. dalyvaujant 2008 m. spalio 23 d. Tarybos sprendimo svarstymo bei priėmimo procese.

5. LVAT 2011 m. balandžio 14 d. nutartimi administracinėje byloje A882-35/2011 sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais ir pateiktomis išvadomis, kad vertinant valstybinėje tarnyboje  dirbančio  asmens  elgesį, abejonės, jeigu tokios yra, atitenka ne jo, o viešojo intereso naudai.

Trečiais suinteresuotas asmuo Šiaulių miesto savivaldybė sutinka pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais ir prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą (t. II, 94-96) nurodė iš esmės tuos pačius argumentus, kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą. Pažymėjo, kad teismas nepagrįstai plečiamai aiškino Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2 straipsnio 5 dalies nuostatas, kadangi minėtas straipsnis įtvirtina baigtinį artimų asmenų sąrašas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovė paaiškino apeliacinio skundo argumentus ir prašė apeliacinį skundą patenkinti.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė paaiškino, kad apeliacinis skundas yra pagrįstas.

Atsakovo atstovė paaiškino, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašė jo netenkinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas dalyvavo priimant Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2008 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. T-334, pasirašė šį sprendimą kaip savivaldybės meras, nors Tarybos 2008 m. spalio 23 d. sprendimas Nr. T-334 susijęs su pareiškėjo privačiaisiais interesais ir pareiškėjo dalyvavimas priimant šį sprendimą kelia interesų konfliktą. Teismas padarė išvadą, kad tuo pareiškėjas pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 punktą ir 11 straipsnio 1 ir 2 dalis.

Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą dėl šios teismo sprendimo dalies tuo pagrindu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei neteisingai taikė bei aiškino ginčo santykiams taikytinus teisės aktus.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagristu. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo bei aiškinimo vertintini kartu.

Bylos įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas dalyvavo priimant Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2008 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. T-334, pasirašė šį sprendimą kaip savivaldybės meras, nors šio sprendimo 1.1 punktu buvo nuspręsta kreiptis į Šiaulių apskrities viršininko administraciją dėl sklypo Nr. 2, unikalus Nr. 9177-0006-0002, priklausančio A. J., A. J., ir E. J., paėmimo visuomenės poreikiams. Sprendimas priimtas įgyvendinant Šiaulių miesto Dausiškių kapinių projekto įgyvendinimą (t. I, b. l. 37).

Šalys sutinka ir neginčija, jog sprendimo 1.1 punkte nurodyti asmenys, iš kurių siekiama paimti sklypą, yra pareiškėjo sutuoktinės L. M. giminaičiai.

Įvertinus šiuos santykius pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatytą asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, prievolę vengti interesų konfliktų, darytina išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog pareiškėjas, dalyvaudamas priimant sprendimą bei jį pasirašydamas, šios prievolės neįvykdė ir remiantis Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalimi nuo sprendimo priėmimo nenusišalino.

Įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra.

Todėl šio pažeidimo kvalifikavimui pakanka nustatyti, jog priimant sprendimą pareiškėjas nepasielgė taip, kad nekiltų abejonių, jog egzistuoja toks konfliktas. Todėl nėra reikšminga ar priimtas sprendimas yra naudingas jo sutuoktinės giminaičiams, kadangi net ir nenaudingas sprendimas artimam asmeniui gali sukelti interesų konfliktą. Konfliktą kelią asmens, dirbančio valstybės tarnyboje, galimas šališkumas priimant sprendimus, jo teigiamas ar neigiamas nusistatymas. Todėl valstybės tarnautojas priimdamas sprendimus privalo vengti net šališkumo regimybės. Toks teisės  aiškinimas grindžiamas Įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta šio įstatymo paskirtimi, kuria siekiama įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą.

Remiantis šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktika analogiškose ir panašiose bylose.

Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

G. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.