Civilinė byla Nr. e2A-70-587/2021
Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00419-2019-3
Procesinio dokumento kategorijos: 1.3.2.9.14; 1.3.2.12; 1.3.5.1; 1.3.5.5; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3
(S)
Kauno apygardos teismas
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. vasario 18 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė)
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-70-615/2020 pagal ieškovo A. J. patikslintą ieškinį atsakovui antstoliui D. J. dėl darbo ginčo išnagrinėjimo iš esmės.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė: 1) pripažinti, kad ieškovas į Darbo ginčų komisiją kreipėsi nepraleidęs termino, o tuo atveju, jeigu teismas pripažintų, kad toks terminas praleistas, terminą atnaujinti; 2) pripažinti ieškovo atleidimą iš antstolio D. J. kontoros neteisėtu; 3) priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 4) priteisti iš atsakovo piniginę kompensaciją, lygią vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus; 5) priteisti iš atsakovo ieškovui 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas procesiniuose dokumetuose nurodė, kad:
2.1. 2019 vasario 5 d. ieškovas Darbo ginčų komisijai (toliau – ir DGK) pateikė prašymą nagrinėti darbo ginčą dėl teisės, kuriuo prašė pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį, piniginę kompensaciją ir 1 000 Eur neturtinę žalą. 2019 m. kovo 5 d. DGK ieškovo pareiškimą atsisakė nagrinėti.
2.2. Ieškovas 2013 m. vasario 4 d. su antstoliu D. J. sudarė darbo sutartį dėl darbo antstolio D. J. kontoroje (duomenys neskelbtini) administratoriaus pareigose. Pakeitus darbo sutartį, nuo 2003 m. gegužės 1 d. ieškovas buvo perkeltas dirbti juristu į antstolio kontoros Trakų skyrių. Ieškovas laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 16 d. iki 2018 m. lapkričio 16 d. buvo laikinai nedarbingas, diagnozuotas petinio raktikaulio sąnario išnirimas, atlikta operacija, kurios metu įdėtas implantas.
2.3. 2018 m. lapkričio 7 d. ieškovas dėl prastos sveikatos būklės pateikė atsakovui pranešimą apie išėjimą kasmetinių atostogų laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 16 d. iki 2019 m. sausio 2 d., apie tai žodžiu informavo atsakovą. Atsakovas sutiko, jog iki metų pabaigos būtų tikslinga išnaudoti susikaupusias nepanaudotas atostogų dienas.
2.4. Ieškovas 2018 m. gruodžio 17 d. iš darbo buvo atleistas pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 3 dalies 1 punktą, t. y. ieškovui neatvykus į darbą visą dieną be pateisinamos priežasties. Apie atleidimą iš darbo ieškovas sužinojo 2019 m. sausio 8 d., gavęs kontoros administratorės pranešimą žinute, kad ieškovas nebedirba, jo apsilankymas kontoroje yra nepageidaujamas, visus klausimus ir prašymus galima pateikti atsakovo atstovams nurodytais kontaktais. Iki sužinojimo apie savo atleidimą ieškovas buvo įsitikinęs, kad yra antstolio kontoros darbuotojas. Būdamas atsakovo broliu su juo buvo suderinęs laisvą darbo grafiką, antstolio kontoroje pasirodydavo periodiškai, nuolatinės darbo vietos antstolio kontoros Trakų skyriuje neturėjo, daugumą darbinių funkcijų atlikdavo iš namų dirbdamas kompiuteriu nuotoliniu būdu, telefonu bendraudamas su skolininkas ir išieškotojais.
2.5. Atsakovas nutraukė darbo sutartį su ieškovu nesilaikydamas imperatyviųjų teisės normų: neinformavo ieškovo apie jo galimai padarytą pažeidimą, nepareikalavo ieškovo paaiškinimo dėl galimai padaryto pažeidimo, nesurinko visapusiškos informacijos ir neįvertino visų būtinų reikšmingų aplinkybių, ieškovą iš darbo atleido jo atostogų metu. Ieškovas, įvertinęs susiklosčiusią situaciją ir atsakovo elgesį, turi pakankamą pagrindą manyti, jog grąžinus ieškovą į pirmesnį jo darbą, pastarajam gali būti sudarytos itin nepalankios sąlygos dirbti, todėl nepageidauja būti grąžintas dirbti į antstolio kontorą, pripažinus ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, turėtų būti taikomos DK 218 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nuostatos.
2.6. Ieškovas atsakovo kontoroje dirbo daugiau nei 15 metų, nuo pat kontoros įkūrimo pradžios, ieškovą su šia darboviete sieja stiprus emocinis ryšys. Atsakovas, atleisdamas ieškovą iš darbo nesant teisinio pagrindo pasielgė ne tik neteisėtai, tačiau taip pat sukėlė ieškovui gilius ir stiprius išgyvenimus, kurie turėjo įtakos jo dvasinei ir psichologinei pusiausvyrai, dėl ko ieškovui turi būti atlyginta neturtinė žala. 1000 Eur dydžio neturtinė žala, įvertinus neteisėtus atsakovo veiksmus ir ieškovo patirtus ir vis dar patiriamus išgyvenimus bei nepatogumus, atitinka sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus. Ieškovas per visus savo darbo metus atsakovo kontoroje neturėjo nei vienos drausminės nuobaudos, jo kaip darbuotojo elgesys visuomet atitikimo jam keliamus lūkesčius.
3. Atsakovas antstolis D. J. su ieškovo ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad:
3.1. ieškovas 2018 m. rugpjūčio 16 d. – 2018 m. lapkričio 16 d. buvo laikinai nedarbingas. 2018 m. lapkričio 7 d. ieškovas paliko atsakovo kontoroje ranka rašytą pranešimą, kuriame nurodė laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 16 d. iki 2019 m. sausio 2 d. atostogausiantis. Su atsakovu savo atostogų klausimo nederino. 2018 m. lapkričio 12 d. pranešimu atsakovas nurodė ieškovui, jog dėl didelės darbų apimties nėra galimybės suteikti kasmetinių atostogų ieškovo nurodytu laikotarpiu ir paprašė ieškovo derinti atostogų klausimą po 2018 m. gruodžio 1 d.
3.2. Ieškovas 2018 m. lapkričio 19 d. darbe nepasirodė. Ieškovui neatvykstant į darbą 2018 m. lapkričio 19–23, 26–27 dienomis, atsakovui neturint informacijos, dėl ko ieškovas nesirodo darbe, atsakovas 2018 m. lapkričio 27 d. prašymu pareikalavo ieškovo per 7 kalendorines dienas pateikti pasiaiškinimą, kodėl ieškovas neatvyksta į darbą. Ieškovas darbe nepasirodė 2018 m. lapkričio 28–30 dienomis, 2018 m. gruodžio 3–7, 10–14, 17–18 dienomis, apie neatvykimo priežastis neinformavo. Ieškovui neatvykstant į darbą ir nepateikus jokių pateisinančių argumentų, 2018 m. gruodžio 17 d. atsakovo įsakymu „Dėl darbo sutarties nutraukimo“ Nr. 282 darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta nuo 2018 m. lapkričio 19 d. DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 3 dalies 1 punkto pagrindu. Pareikalauta grąžinti ieškovui darbinės veiklos vykdymui perduotą automobilį MINI Cooper S ALL4. 2018 m. gruodžio 17 d. su ieškovu pilnai atsiskaityta, ieškovui pervedant 2 474,75 Eur sumą už nepanaudotas kasmetines atostogas. Atsakovo įsakymo „Dėl darbo sutarties nutraukimo“ kopija bei rašytinis reikalavimas dėl transporto priemonės grąžinimo išsiųsti ieškovui 2018 m. gruodžio 18 d. registruotomis pašto siuntomis.
3.3. Darant hipotetinę prielaidą, kad ieškovas pagrįstai ir teisėtai buvo kasmetinėse atostogose laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 16 d. iki 2019 m. sausio 2 d., jis veikdamas pagal bonus pater familias elgesio standartą privalėjo atvykti į darbą (būti darbo vietoje) 2019 m. sausio 3 d., tačiau neatvyko. Atvykęs į darbo vietą ieškovas galėjo ir turėjo sužinoti apie jo atleidimą iš darbo. Ieškovas apie galimai pažeistas teises dėl neteisėto atleidimo galėjo ir turėjo sužinoti vėliausiai 2019 m. sausio 3 d. Ieškovas turi universitetinį teisinį išsilavinimą, dirbo atsakovo antstolio kontoroje teisininku. Ieškovui taikytini didesni apdairumo bei rūpestingumo reikalavimai. Ieškovas praleido DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją.
3.4. Ieškovas dėl laisvo darbo grafiko ir nuotolinio darbo su atsakovu niekuomet nebuvo sutaręs, darbo laiku privalėjo būti ir būdavo atsakovo antstolio kontoroje, išskyrus atvejus, kuomet išvykdavo iš atsakovo antstolio kontoros atsakovo pavedimu ar sutikimu, konkrečių darbo užduočių vykdymui.
3.5. Ieškovą, greta jam siųstų registruotų laiškų, trumpąją SMS žinute apie darbo sutarties nutraukimą papildomai informavo atsakovo antstolio kontoros darbuotoja, tačiau jis į antstolio kontorą neatvyko. Teisę pakartotinai gauti darbo sutarties nutraukimo dokumentus ieškovas realizavo kreipdamasis į atsakovą 2019 m. sausio 10 d. laišku. Atsakovas 2019 m. sausio 17 d. laišku pateikė ieškovui pakartotinai jo prašomus dokumentus, susijusius su darbo sutarties nutraukimu.
3.6. Ieškovo neatvykimas į darbą be pateisinamos priežasties net ir pasibaigus tariamoms kasmetinėms ieškovo atostogoms, ieškovui atsakovo siųstos registruotos korespondencijos neatsiėmimas iš pašto, ieškovo neatvykimas į atsakovo antstolio kontorą tiesiogiai atsiimti dokumentų, susijusių su darbo sutarties nutraukimu, po to, kai jis gavo atsakovą apie darbo sutarties nutraukimą papildomai informuojančią trumpąją žinutę (SMS) iš atsakovo antstolio kontoros darbuotojos, ieškovo nesusisiekimas telefonu su atsakovu ar jo atstovais, vertinant ieškovo, kaip teisininko – profesionalo, elgesį nelaikytinas sąžiningu, o tokios aplinkybės teisiniu požiūriu negali būti teismo pripažintos svarbiomis ir sudarančiomis pagrindą atnaujinti ieškovo praleistą ieškinio senaties terminą.
3.7. Ieškovas 2018 m. lapkričio 19–23, 26–27, 28–30 dienomis, 2018 m. gruodžio 3–7, 10–14, 17–18 dienomis nebuvo darbe, tai fiksuota antstolio padėjėjų L. Š. ir L. S. tarnybiniais pranešimais bei jų pagrindu parengtais atsakovo aktais dėl ieškovo neatvykimo į darbą. Ieškovas nepateikė jokių neatvykimą į darbą pateisinančių dokumentų. Ieškovas padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą – neatvyko į darbą visą darbo dieną be pateisinamos priežasties. Ieškovo 2018 m. lapkričio 7 d. vienašalis rašytinis pranešimas dėl atostogų neturi teisinės reikšmės, kadangi atsakovas 2018 m. lapkričio 12 d. pranešimu atsisakė suteikti ieškovui atostogas jo nurodytu laikotarpiu. Jokių kitų žodinių susitarimų dėl atostogų tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo. Pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui, ieškovas 2018 m. lapkričio 19 d. atvykti į darbą. Atsakovas pareikalavo ieškovo per 7 kalendorines dienas pateikti pasiaiškinimą raštu nurodant, dėl kokių priežasčių ieškovas neatvyko į darbą, o neturėdamas duomenų, jog ieškovas būtų nedarbingas, nenustatęs jokių kitų priežasčių, kurios pateisintų tokį ieškovo elgesį, įvertindamas aplinkybes, jog ieškovas beveik mėnesį laiko nesirodo darbe, žinodamas, jog kontoroje didelis darbo krūvis, jo darbinės pareigos perkeliamos kitiems kontoros darbuotojams, tokiu būdu daroma didelė žala darbdavio veiklai, jos efektyvumui, atsakovas 2018 m. gruodžio 17 d. priėmė sprendimą darbo sutartį su ieškovu nutraukti.
3.8. Ieškovas iš darbo atleistas pagrįstai, laikantis teisės aktų reikalavimų, taigi, nebuvo atliktas neteisėtas veiksmas, su kurio atlikimu siejamas neturtinės žalos atsiradimas. Ieškovas nepagrindė ir neįrodė patirtos neturtinės žalos fakto bei jos dydžio.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimu nutraukė civilinę bylą dalyje dėl ieškinio reikalavimo pripažinti, kad ieškovas A. J. į darbo ginčų komisiją kreipėsi nepraleidęs termino, o tuo atveju, jeigu teismas pripažintų, kad toks terminas buvo praleistas, terminą atnaujinti. Kitoje dalyje nurodė jog ieškinį tenkino iš dalies ir pripažino, kad ieškovas A. J. iš darbo antstolio D. J. kontoroje yra teisėtai atleistas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 3 dalies 1 punkto pagrindu nuo 2018 m. gruodžio 17 d. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė ieškovui A. J. iš atsakovo D. J. 324,55 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsakovui D. J. iš ieškovo A. J. priteisė 2 931,04 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas konstatavo, kad:
4.1. kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminas yra ne ieškinio senaties, bet procedūrinis terminas, šio termino praleidimas neturi jokios įtakos teisminiam ginčo nagrinėjimui. Nesant pagrindo spręsti dėl DK 220 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino, civilinę bylą šioje dalyje teismas nutraukė.
4.2. Teismas atmetė atsakovo argumentus dėl ieškinio senaties termino. Bendrojo DK 15 straipsnyje numatyto trijų metų ieškinio senaties darbo bylose termino ieškovas nepraleido, o DK 220 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 3 mėnesių kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminas yra ne ieškinio senaties, bet procedūrinis terminas.
4.3. Byloje kilo ginčas dėl to, ar ieškovas teisėtai atostogavo laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 16 d. iki 2019 m. sausio 2 d.
4.4. Darbo sutartis su ieškovu nutraukta atsakovo 2018 m. gruodžio 17 d. įsakymu „Dėl darbo sutarties nutraukimo“ Nr. 282, kuriuo darbo sutartis su ieškovu nutraukta nuo 2018 m. lapkričio 19 d., t.y. dar iki įsakymo priėmimo. Atsakovo atstovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad įsakyme nurodyta klaidinga data, tikroji darbo sutarties nutraukimo data nurodyta darbo sutartyje ir yra 2018 m. gruodžio 17 d. Teismas šioje dalyje ieškinį tenkino, nustatė, jog ieškovo ir atsakovo darbo sutartis yra nutraukta nuo 2018 m. gruodžio 17 d.
4.5. Ieškovas nuo 2018 m. gruodžio 16 d. iki 2019 m. sausio 2 d. nebuvo darbe, nevykdė savo darbinių funkcijų, nurodo, kad šiuo laikotarpiu atostogavo. Teismas pažymėjo, kad darbuotojas turi teisę į kasmetines atostogas, tačiau neturi diskrecijos teisės vienašališkai nuspręsti, kada jis atostogaus. Kasmetines atostogas darbuotojui suteikia darbdavys (DK 128 straipsnis). Bylos medžiaga nustatyta, kad DK 128 straipsnio 5 dalyje išvardintų aplinkybių nebuvo. Vien ieškovo prašymo suteikti jam kasmetines atostogas ieškovo pageidaujamu laikotarpiu, nagrinėjamu atveju nepakako, buvimas kasmetinėse atostogose nebuvo įformintas darbdavio nustatyta tvarka (DK 128 straipsnio 6 dalis). DK nustatyta atostogų suteikimo tvarka ieškovui, kuris yra profesionalus teisininkas, turėjo būti žinoma, ieškovas 2020 m. birželio 5 d. teismo posėdžio metu patvirtino, kad žinojo, jog suteikiant kasmetines atostogas, yra būtinas darbdavio sutikimas.
4.6. Ieškovo pranešimo dėl kasmetinių atostogų turinys patvirtina, kad tai yra kategoriškos formos besąlyginis darbdavio informavimas apie tai, kad darbuotojas nuo 2018 m. lapkričio 16 d. iki 2019 m. sausio 2 d. bus kasmetinėse atostogose. Ieškovas, pasirinkęs kategorišką ir besąlyginę darbdavio informavimo apie būsimas kasmetines atostogas formą, išėjęs kasmetinių atostogų neturėdamas nei darbdavio rašytinio sutikimo, nei įsakymo dėl kasmetinių atostogų, kilus ginčui privalo įrodyti, kad žodinis darbdavio sutikimas ginčo atveju buvo. Ieškovas neįrodė, kad jis kasmetinėse atostogose ginčo laikotarpiu buvo turėdamas išankstinį darbdavio (atsakovo) sutikimą. Teismas konstatavo, kad ieškovas ginčo laikotarpiu be pateisinamos priežasties nevyko į savo darbo vietą ir nevykdė savo darbinių funkcijų. Pripažino, jog daugkartinis neatvykimas į darbo vietą ir nevykdymas savo darbinių funkcijų tokį ilgą laiko tarpą laikytinas šiurkščiu darbuotojo darbo pareigų pažeidimu. Teismas sprendė, kad darbdavys pagrįstai darbo sutartį su ieškovu nutraukė DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkte bei 3 dalies 1 punkte numatytais darbo sutarties nutraukimo pagrindais.
4.7. Atsakovas (darbdavys) 2018 m. lapkričio 27 d. pranešimu Nr. 280 dėl pasiaiškinimo pateikimo pareikalavo, kad ieškovas per 7 kalendorines dienas pateiktų pasiaiškinimą raštu, dėl kokių priežasčių jis nuo 2018 m. lpakričio 19 d. neatvyksta į darbą. Šio pranešimo įteikti ieškovui betarpiškai jo darbo vietoje darbdavys neturėjo objektyvios galimybės, kadangi ieškovas į savo darbo vietą neatvyko. Darbdavio 2018 m. lapkričio 27 d. pranešimas ieškovui buvo išsiųstas registruotu paštu paties ieškovo darbdaviui ir kituose oficialiuose dokumentuose nurodytu ieškovo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Apie ieškovo adreso pasikeitimą darbdavys nebuvo informuotas. Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad darbo sutartis buvo nutraukta pažeidžiant DK numatytas darbo sutarties nutraukimo procedūras.
4.8. Teismas netenkino išvestinių ieškovo reikalavimų priteisti iš atsakovo su darbo santykiais susijusias išmokas. Nenustatęs neteisėtų atsakovo veiksmų, teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
4.9. Teismas sprendė, kad buvo tenkinta 5 procentai ieškinio reikalavimų (CPK 3 straipsnio 8 dalis). Konstatavo, kad abiejų šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, sumos neviršija nustatytų maksimalų dydžių, tarp šalių kilusių ginčų pobūdis yra santykinai didelis, todėl patirtas išlaidas laikė protingomis ir nemažintinomis. Sprendimu patenkinus 5 procentus ieškovo ieškinio reikalavimų, atitinkamai netenkinus 95 procentų ieškinio reikalavimų, ieškovui iš atsakovo priteisė 324,55 Eur, o atsakovui iš ieškovo priteisė 2 931,04 Eur bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Ieškovas A. J. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo A. J. ieškinį patenkinti visiškai, išskyrus tą ieškinio dalį, kuria buvo prašoma atnaujinti terminą ieškiniui pareikšti. Prašo priteisti iš atsakovo D. J. ieškovui A. J. visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad buvo bandoma teismui pateikti suklastotus dokumentus. Ieškovo byloje pateiktuose dokumentuose esančių suklastotų parašų faktą patvirtino į bylą teiktas 2020 m. balandžio 11 d. Ekspertizės aktas Nr. 20200411/01. Antstolio D. J. kontoroje ieškovas nebuvo supažindintas su jokia atostogų suteikimo tvarka, o darbo tvarkos taisyklėse buvo suklastoti ieškovo parašai.
5.2. Teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad ginčas kilo tarp dviejų profesionalių teisininkų. Ieškovas nuotoliniu būdu baigė magistrantūros studijų teisės ir valdymo programą ir vykdė labai ribotas darbo funkcijas (bendravimas su skolininkais, kreditoriais ir pan.). Teismas byloje esančių aplinkybių nepagrįstai nevertino kaip ginčo tarp darbdavio ir darbuotojo.
5.3. Nebuvo atsižvelgta į tai, kad ieškovas su atsakovu yra broliai ir per 15 bendrų darbo metų nusistovėjo atostogų suderinimo tvarka žodžiu, nebuvo rašomi jokie rašytiniai prašymai, tarp šalių susiformavo neformalūs santykiai ir neformali praktika. Teismas neatsižvelgė į aplinkybes ir įrodymus, kad ieškovas jau 2018 m. liepos mėnesį buvo nusipirkęs lėktuvo bilietus, kad planuojamas atostogas derino iš anksto, informuojant atsakovą. Atsakovas į šią bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad tarp bylos šalių atostogų suteikimo klausimas visada buvo sprendžiamas raštu, nors būtent darbdaviui kyla pareiga įrodyti minėtų aplinkybių egzistavimą (CPK 410–418 straipsniai).
5.4. Atsakovas nė karto prieš ginčo atostogas neskambino ieškovui dėl jo neva priimto sprendimo nesuteikti prašomų atostogų. Antstolio M. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad ieškovo telefone (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 23 d. iki 2018 m. gruodžio 15 d. nė karto nebuvo praleistas skambutis iš atsakovui priklausančio telefono numerio (duomenys neskelbtini). Atsakovas, žinodamas, kad ieškovas per ginčo atostogas bus išvykęs iš Lietuvos, net nebandė informuoti ieškovo apie tai, kad atostogos nebus suteikiamos. Ieškovas, realiai neinformuotas apie pasikeitusią ieškovo poziciją dėl atostogų suteikimo, išvyko iš Lietuvos, o į darbą ginčo laikotarpiu neatvyko dėl pateisinamos priežasties – būdamas įsitikinęs, kad jis yra jam priklausančiose iš anksto suderintose kasmetinėse atostogose.
5.5. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo argumentus, kad darbo sutartis su juo buvo nutraukta pažeidžiant DK numatytas darbo sutarties nutraukimo procedūras.
5.6. Ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai ir susirašinėjimai tarp ieškovo ir atsakovo atstovės M. M. patvirtina, kad M. M. jau 2018 m. lapkričio 14 d. rašė, jog būtina apspręsti situaciją iki išvykimo, iš 2018 m. gruodžio 3 d. žinučių matyti, kad M. M. žinojo, jog ieškovas tuo metu yra išvykęs į Manilą, Filipinus. Atsakovas, žinodamas, kad ieškovo nėra Lietuvoje, ieškovui prašymą pasiaiškinti formaliai bandė įteikti darbo vietoje ir formaliai siuntė registruotu paštu ieškovo gyvenamosios vietos adresu Vilniuje. Taip buvo suvaržyta bei pažeista ieškovo, kaip darbuotojo, teisė žinoti apie jo atžvilgiu atliekamą tyrimą, teisė pateikti paaiškinimus. Atsakovas pažeidė DK 58 straipsnio 4 dalies ir DK 24 straipsnio reikalavimus. Antstolis D. J. ir jo darbuotojai žinojo ieškovo mobilaus telefono numerį, elektroninio pašto adresą, tačiau nesiėmė jokių alternatyvių komunikavimo priemonių.
5.7. Teismas visiškai neatsižvelgė į ieškovo pateiktas aplinkybes, kad jis iki sužinojimo apie savo atleidimą buvo įsitikinęs, kad yra antstolio kontoros darbuotojas, būdamas atsakovo broliu su juo suderino laisvą darbo grafiką, kontoroje pasirodydavo periodiškai, nuolatinės darbo vietos antstolio kontoros Trakų skyriuje neturėjo, daugumą darbinių funkcijų atliko iš namų dirbdamas kompiuteriu nuotoliniu būdu, telefonu bendraudamas su skolininkais ir išieškotojais.
5.8. Nepagrįstai buvo netenkinti ieškovo reikalavimai priteisti iš atsakovo su darbo santykiais susijusias išmokas ir neturtinę žalą. Apeliacinės instancijos teismui, išnagrinėjus apeliacinę bylą ir pripažinus, kad darbo sutartis buvo nutraukta neteisėtai, šie ieškovo reikalavimai taip pat turi būti patenkinti visiškai.
5.9. Nėra aišku, kuo remiantis, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, buvo nustatyta, kad yra patenkinta vos 5 procentai pareikšto ieškinio reikalavimų.
4. Atsakovas D. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-70-615/2020 palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo atsakovui apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
4.1. pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą. Tuo atveju jei paskirstant šalims įrodinėjimo naštą atsakovas būtų įpareigotas įrodyti tai, ko nėra (žodinio sutikimo suteikti ieškovui atostogas nebuvimą), tai reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes.
4.2. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad dalimi kartu su atsiliepimu pateiktų rašytinių įrodymų (atsakovo antstolio kontoros vidaus darbo tvarkos taisyklės, kuriose ieškovo parašas, jo teigimu, galimai suklastotas) nesivadovavo, ieškovui jų nepripažinus ir atsakovui jais nesiremiant. Ieškovui pareiškus apie atsakovo antstolio kontoros vidaus darbo tvarkos taisyklėse esančių ieškovo parašų galimą suklastojimą, atsakovas, siekdamas nevilkinti bylos nagrinėjimo, prašė šių taisyklių nelaikyti įrodinėjimo priemone ir išspręsti bylą kitais įrodymais. Svarbi aplinkybė yra tai, kad pats ieškovas nuo 2005 metų buvo atsakingas už atsakovo antstolio kontoros darbuotojų saugą bei darbuotojų supažindinimą su atsakovo antstolio kontoros vidaus darbo tvarkos taisyklėmis.
4.3. Atsakovo antstolio kontoroje egzistavo darbuotojų kasmetinių atostogų derinimo kiekvienų metų pradžioje žodžiu tvarka. Ieškovui 2018 m. visą kovo mėnesį buvo suteiktos kasmetinės atostogos iš anksto suderintu laiku, šioms atostogoms suteikti ieškovas prašymo nerašė. Ieškovas ligos laikotarpiu iki ieškovo planuojamos atostogų dienos likus tik devynioms dienomis, kuri sutapo su atsakovo turėto nedarbingumo pabaigos data, formaliai atnešdamas į atsakovo antstolio kontorą rašytinį informacinį pranešimą apie jam priimtiną su atsakovu nederintą atostogų datą, ultimatyviai informavęs atsakovą apie ieškovo atostogas pranešime ieškovo nurodytomis datomis, pasielgė kitaip nei įprastai ir nesilaikė atsakovo antstolio kontoroje nusistovėjusios atostogų suteikimo praktikos. Tai suponuoja dvi alternatyvias išvadas: 1) ieškovas iš anksto žodžiu apskritai nederino su atsakovu ieškovo atostogų datos arba 2) atsakovas žodžiu nesutiko suteikti ieškovui jo pageidaujamas atostogas. Bet kokiu atveju, ieškovas pažeidė atsakovo antstolio kontoroje nusistovėjusią atostogų derinimo tvarką ir negalėjo tikėtis atsakovo pritarimo.
4.4. Darant hipotetinę prielaidą, kad ieškovas dar 2018 metų liepos mėnesį žodžiu suderino ginčo atostogų datą, lieka neaišku, kodėl ieškovas surašė bei pateikė atsakovui 2018 m. lapkričio 17 d. ultimatyvų raštišką pranešimą dėl kasmetinių atostogų. Labiau tikėtina, jog iki pat tokio pranešimo gavimo dienos atsakovas apie ieškovo dar 2018 metų liepos mėnesį suplanuotas atostogas apskritai nieko nežinojo. Ieškovo lėktuvo bilietų įsigijimo data nėra reikšminga ginčo išsprendimui.
4.5. Šalys yra broliai, tačiau iš skundo turinio neaišku, kokią reikšmę tai gali turėti ginčui.
4.6. Ieškovas nuo 2008 m. iki 2016 m. dirbo atsakovo antstolio padėjėju, o vėliau atsakovo antstolio kontoros juristu, teismui pripažino turintis aukštąjį universitetinį teisės magistro kvalifikacinį laipsnį. Ieškovas pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo pripažintas profesionaliu teisininku.
4.7. Antstolis M. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole fiksavo mobiliojo ryšio operatoriaus ieškovui siųstų trumpųjų pranešimų, kuriais ieškovas informuotas apie įeinančius skambučius, kai jo telefono aparatas buvo išjungtas ar ne ryšio zonos ribose, registrą. Ginčo išsprendimui aktualiu laikotarpiu praleistų skambučių, kuomet buvo skambinama ieškovui į įjungtą telefoną, esantį ryšio zonoje, registras ieškovo mobiliojo ryšio telefone neišliko. Antstolio M. D. surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad atsakovas ginčo išsprendimui aktuliu laikotarpiu į ieškovo mobiliojo ryšio telefoną, kuris skambučio metu buvo išjungtas arba buvo ne ryšio zonos ribose, neskambino ir nepatvirtina fakto, kad atsakovas šiuo laikotarpiu neskambino į įjungtą ir ryšio zonos ribose buvusį ieškovo mobiliojo ryšio telefoną.
4.8. M. M. buvo žinomas ieškovo išvykimo į užsienį faktas. Advokatė M. M. nebuvo atsakovo atstovė. Ji yra bendra ieškovo ir atsakovo draugė, su kuria atsakovas bendrauja tik epizodiškai ir kurios prašė padėti išspręsti ieškovo turimas, atsakovui priklausančias, pinigų sumas. Ieškovas nepateikė advokatės M. M. įgalinimų veikti atsakovo vardu įrodymų. Jei ieškovas M. M., nepateikusią jos įgalinimus veikti atsakovo vardu patvirtinančio dokumento ir neišsiaiškinęs jos įgalinimų apimties, vertino kaip atsakovo atstovę, tai darė savo rizika ir nepagrįstai tikėjosi, kad atsakovui yra žinomas ieškovo išvykimo į užsienį faktas. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis informavo atsakovą apie išvykimą į užsienį. Tarp ieškovo ir M. M. vykęs susirašinėjimas telefonu patvirtina tik tai, kad būtent M. M. buvo žinomas ieškovo išvykimo į užsienį faktas ir nepatvirtina fakto, kad atsakovui tokia informacija taip pat buvo žinoma.
4.9. Pirmosios instancijos teismas pagal įrodymų vertinimo taisykles vertino byloje surinktus įrodymus. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytomis išvadomis ir jas kritikuoja. Tačiau tai nereiškia įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
6. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
Dėl dalies bylos nutraukimo
7. Ieškovas ieškiniu prašė pripažinti, kad jis į darbo ginčų komisiją kreipėsi nepraleidęs termino, o tuo atveju, jeigu teismas pripažintų, kad toks terminas buvo praleistas, terminą atnaujinti. Kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai šioje dalyje bylą nutraukė.
8. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo argumentais, jog teismai savo praktikoje yra ne kartą išaiškinę, kad pagal DK 220 straipsnio 1 dalį darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises, į darbo ginčų komisiją (DGK) su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalo kreiptis per tris mėnesius nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą. Tuo atveju, jeigu DGK nusprendžia, kad šį terminą ieškovas praleido, termino DK 220 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka neatnaujina ir ginčą atsisako nagrinėti, pagal DK 220 straipsnio 2 dalį ir 231 straipsnio 1 dalį, tokia bylos DGK baigtis nėra kliūtis ieškovui inicijuoti ginčą teisme, ieškinį pateikiant per vieną mėnesį nuo DGK sprendimo priėmimo. Tokį teisinį reglamentavimą kasacinis teismas nuosekliai aiškina kaip reiškiantį, kad DK 220 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 3 mėnesių kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminas yra ne ieškinio senaties, bet procedūrinis terminas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2010, 2016 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016). Vienintelė šio termino praleidimo ir vėlesnio jo neatnaujinimo pasekmė yra ta, kad šalys praranda galimybę ginčą išspręsti neteisminėje ginčo nagrinėjimo institucijoje. Kita vertus, šio termino praleidimas neturi jokios įtakos teisminiam ginčo nagrinėjimui (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-1315-945/2019, ir kt.). Todėl atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, pirmos instancijos teismas pagrįstai civilinę bylą dalyje dėl aukščiau nurodyto ieškinio reikalavimo nutraukė (CPK 293 straipsnio 1 punktas).
9. Bendrojo DK 15 straipsnyje numatyto trejų metų ieškinio senaties darbo bylose termino ieškovas nagrinėjamu atveju nėra praleidęs, o DK 220 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 3 mėnesių kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminas yra ne ieškinio senaties, bet procedūrinis terminas. Atsižvelgdama į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo argumentus dėl ieškovo praleisto ieškinio senaties termino.
Dėl faktinių aplinkybių ir materialinių ieškinio reikalavimų
10. Iš byloje pateiktos darbo sutarties Nr. 4 nustatyta, kad tarp šalių 2003 m. vasario 4 d. buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kurią ieškovas pradėjo dirbti administratoriumi atsakovo kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini). 2003 m. gegužės 1 d. ieškovas buvo perkeltas iš administratoriaus pareigų į juristo pareigas atsakovo kontoros Trakų skyriuje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Nuo 2008 m. kovo 3 d. ieškovas buvo perkeltas iš juristo pareigų į antstolio padėjėjo pareigas. Nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. ieškovas buvo perkeltas į juristo pareigas, nustatant, kad jis dirbs ne visą darbo dieną – 4 valandas per dieną 5 dienas per savaitę, 2017 m. kovo 1 d. buvo pakeistas ieškovo darbo sutarties 3 punktas, nustatant ieškovui visą darbo laiką dirbant 8 valandas per dieną 5 dienas per savaitę, nustatant 2800,00 Eur atlyginimą.
11. Iš byloje pateikto 2018 m. vasario 20 d. įsakymo Nr. 272 matyti, kad nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. kovo 29 d. ieškovui buvo suteiktos kasmetinės apmokamos atostogos. Nuo 2018 m. rugpjūčio 16 d. iki 2018 m. lapkričio 16 d. ieškovas buvo nedarbingas ir savo darbinių funkcijų nevykdė, tai matyti iš medicininių dokumentų, dėl to ginčo nekilo. Nuo 2018 m. lapkričio 16 d. iki 2019 m. sausio 2 d. ieškovas nebuvo darbe (dėl to ginčo taip pat nėra), nevykdė savo darbinių funkcijų, buvo, ieškovo teigimu, kasmetinėse atostogose.
12. Atsakovo 2018 m. gruodžio17 d. įsakymu „Dėl darbo sutarties nutraukimo“ Nr. 282 darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 3 dalies 1 punkto pagrindu (neatvykus darbuotojui į darbą visą darbo dieną be pateisinamos priežasties). Kaip nustatė pirmos ir apeliacinės instancijos teismai, šiame įsakyme nurodoma, kad darbo sutartis su ieškovu nutraukiama nuo 2018 m. lapkričio 19 d., t. y. dar iki įsakymo priėmimo, taigi akivaizdu, kad buvo padaryta rašymo klaida. Atsakovo atstovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad įsakyme yra nurodyta klaidinga darbo sutarties nutraukimo data. Tikroji darbo sutarties nutraukimo data yra nurodyta pačioje darbo sutartyje ir tai yra 2018 m. gruodžio 17 d. Įvertinus šias nurodytas aplinkybes pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, ir nustatė, jog ieškovo ir atsakovo darbo sutartis yra nutraukta nuo 2018 m. gruodžio 17 d.
13. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atleidimo iš darbo datos nustatymu pirmos instancijos teismas ištaisė klaidą ir konstatavo atleidimo iš darbo datą, o ne tenkino ieškinį iš dalies, kaip nurodoma sprendime, kadangi toks ginčas byloje sprendžiamas nebuvo, buvo nurodytos tik skirtingos atleidimo datos darbdavio įsakyme bei darbo sutartyje. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškinys tenkintas visiškai, o ne iš dalies.
14. Tarp šalių nekilo ginčo dėl to, kad ieškovas nuo 2018 m. lapkričio 16 d. iki 2019 m. sausio 2 d. nebuvo darbe, nevykdė savo darbinių funkcijų. Ieškovas nurodo, kad šiuo laikotarpiu jis atostogavo. Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl to, ar ieškovas nurodytu laikotarpiu teisėtai buvo atostogose.
15. Pirmosios instancijos teismas traktavo, kad šioje byloje nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs tarp dviejų profesionalių teisininkų, ir apeliacinės instancijos teismas tam pritaria. Atmestinas apelianto apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad ginčas kilo tarp dviejų profesionalių teisininkų, kadangi ieškovas nuotoliniu būdu baigė magistrantūros studijų teisės ir valdymo programą ir vykdė labai ribotas darbo funkcijas (bendravimas su skolininkais, kreditoriais ir pan.). Kolegija sprendžia, kad toks argumentas yra deklaratyvus, kadangi ieškovas ne tik baigė teisės magistro studijas, tačiau ir dirbo teisininku atsakovo kontoroje, kur nebuvo suabejota jo kaip teisininko kvalifikacija. Atmestinas taip pat argumentas dėl studijų formos, kadangi tos pačios srities magistro studijas baigę asmenys dėl to nėra diferencijuojami (dieninės, neakivaizdinės, nuotolinės), jų įgyta kvalifikacija netraktuojama kaip skirtinga (žemesnio ar aukštesnio lygio).
16. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, jog darbuotojas turi teisę į kasmetines atostogas, tačiau darbuotojas neturi diskrecijos vienašališkai nuspręsti, kada jis atostogaus. Kasmetines atostogas darbuotojui suteikia darbdavys (DK 128 straipsnis), tačiau darbuotojo išėjimas kasmetinių atostogų privalo būti suderintas su darbdaviu ir darbdavys turi išreikšti savo aiškią valią dėl darbuotojo išleidimo kasmetinių atostogų.
17. Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad DK 128 straipsnio 5 dalyje išvardintų aplinkybių, kurioms esant darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą suteikti kasmetines atostogas, nebuvo. Dėl to vien ieškovo prašymo suteikti jam kasmetines atostogas ieškovo pageidaujamu laikotarpiu, nagrinėjamu atveju nepakako, nes buvimas kasmetinėse atostogose yra teisėtas tiktai tokiu atveju, kai jis yra įformintas darbdavio nustatyta tvarka (DK 128 straipsnio 6 dalis). Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo argumentu, kad aukščiau nurodyta DK nustatyta atostogų suteikimo tvarka ieškovui, kuris yra profesionalus teisininkas, turėjo būti žinoma. Pats ieškovas 2020 m. birželio 5 d. posėdžio metu, atsakydamas į teismo klausimą, patvirtino, kad jis žinojo kasmetinių atostogų suteikimo tvarką.
18. Kolegija pritaria pirmos instancijos teismo argumentams, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ieškovas pateikė ir atsakovas 2018 m. lapkričio 7 d. gavo ieškovo pranešimą dėl kasmetinių atostogų. Tarp šalių taip pat nėra ginčo dėl to, kad ieškovas (darbuotojas) išėjo atostogų negavęs atsakovo (darbdavio) sutikimo ar įsakymo dėl kasmetinių atostogų. Ieškovas nurodo, kad prieš išeidamas atostogų jis gavo žodinį atsakovo sutikimą. Atsakovas buvus tokią aplinkybę nuosekliai nepripažino viso civilinės bylos nagrinėjimo metu. Tai matyti iš rašytinių įrodymų bei žodinių paaiškinimų.
19. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo argumentu, kad iš byloje esančio ieškovo pranešimo dėl kasmetinių atostogų turinio akivaizdžiai matyti, kad šis dokumentas ne tiktai pagal pavadinimą, bet ir pagal savo turinį bei esmę nėra prašymas suteikti ieškovui kasmetines atostogas. Tai yra kategoriškos formos besąlyginis darbdavio informavimas apie tai, kad darbuotojas nuo 2018 m. lapkričio 16 d. iki 2019 m. sausio 2 d. bus kasmetinėse atostogose.
20. Taip pat kolegija pritaria pirmos instancijos teismo argumentams, kad ieškovas, būdamas profesionaliu teisininku, žinodamas išvardintus DK reikalavimus ir pasirinkęs tokią kategorišką ir besąlyginę darbdavio informavimo apie būsimas kasmetines atostogas formą, o po to išėjęs kasmetinių atostogų neturėdamas nei darbdavio rašytinio sutikimo, nei įsakymo dėl kasmetinių atostogų, kilus ginčui privalėjo įrodyti, kad žodinis darbdavio sutikimas ginčo atveju buvo, kadangi įrodyti buvus aplinkybes privalo ta šalis, kuri teigia, o ne kuri neigia aplinkybes buvus, nes šaliai objektyviai neįmanoma teikti įrodymų dėl to, ko jos teigimu apskritai nebuvo. Šalių įrodinėjimo naštą nagrinėjamu atveju paskirsčius kitaip, netektų bet kokios loginės prasmės DK 128 straipsnyje nustatyta kasmetinių atostogų suteikimo tvarka, kadangi tokiu atveju bet kuris darbuotojas bet kada galėtų savo nuožiūra neatvykti į darbo vietą, nevykdyti savo darbo funkcijų, o kilus ginčui teigti turėjęs darbdavio žodinį sutikimą dėl kasmetinių atostogų būtent tuo laikotarpiu, tuo tarpu darbdavys tokią aplinkybę neigdamas, objektyviai neturėtų galimybės įrodyti to, ko apskritai nebuvo.
21. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog nebuvo atsižvelgta į tai, kad ieškovas su atsakovu yra broliai ir per 15 bendrų darbo metų nusistovėjo atostogų suderinimo tvarka žodžiu, nebuvo rašomi jokie rašytiniai prašymai, tarp šalių susiformavo neformalūs santykiai ir neformali praktika. Teismas neatsižvelgė į aplinkybes ir įrodymus, kad ieškovas jau 2018 m. liepos mėnesį buvo nusipirkęs lėktuvo bilietus, kad planuojamas atostogas derino iš anksto, informuojant atsakovą. Apeliacinis teismas šiuos ieškovo argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi tai, kad šalys yra broliai, niekaip neeliminuoja jų darbo santykiams Darbo kodekso taikymo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad kiekviename darbe raštu ar žodžiu yra derinami darbo ir atostogų grafikai, ir asmenų giminystės ryšiai ar geri santykiai niekaip nepateisina ieškovo vienasmeniškai priimto sprendimo nusipirkti kelionės bilietus ir išeiti atostogų, nusprendus vienasmeniškai, nesuderinus su darbdaviu ir atitinkamai su kitais darbuotojais. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad prieš tai ieškovas ilgai sirgo, t. y. neatliko darbo funkcijų ir po to iš karto nusprendė išeiti atostogų. Iš šios aplinkybės matyti, kad tai nebuvo iš anksto nustatytų ar derintų atostogų išėjimas, tai, kolegijos įsitikinimu – savo valios primetimas darbdaviui ir kitiems darbuotojams.
22. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad iš 2018 m. gruodžio 3 d. žinučių matyti, kad M. M. žinojo, jog ieškovas tuo metu yra išvykęs į Manilą, Filipinus. Atsakovas, žinodamas, kad ieškovo nėra Lietuvoje, ieškovui prašymą pasiaiškinti formaliai bandė įteikti darbo vietoje ir formaliai siuntė registruotu paštu ieškovo gyvenamosios vietos adresu Vilniuje. Kolegija tokius argumentus atmeta kaip neįtakojančius darbdavio sprendimo atleisti darbuotoją dėl neatvykimo į darbą, kadangi akivaizdu, kad būdamas išvykęs atostogų į kitą šalį jis darbe nebuvo ir net sužinojus darbdaviui šias aplinkybes, tai jo sprendimo nepakeitė, ieškovo paaiškinimas apie kelionę neįtikino darbdavio, kad jis į darbą neatėjo dėl suderintų atostogų.
23. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis iki sužinojimo apie savo atleidimą buvo įsitikinęs, kad yra antstolio kontoros darbuotojas, būdamas atsakovo broliu su juo suderino laisvą darbo grafiką, kontoroje pasirodydavo periodiškai, nuolatinės darbo vietos antstolio kontoros Trakų skyriuje neturėjo, daugumą darbinių funkcijų atliko iš namų dirbdamas kompiuteriu nuotoliniu būdu, telefonu bendraudamas su skolininkais ir išieškotojais. Apeliacinės instancijos teismas, kaip jau minėta, sprendžia, kad giminystės ryšys niekaip neeliminuoja Darbo kodekso taikymo esant darbo santykiams tarp šalių. Įrodymų apie laisvo darbo grafiko suderinimą tarp šalių byloje nepateikta. Net ir hipotetiškai sprendžiant, kad ieškovo darbo grafikas buvo laisvas, kontoroje jis pasirodydavo periodiškai ir darbą atlikdavo telefonu bendraudamas su išieškotojais ir skolininkais, ieškovas neįrodinėja, kad jis iš Manilos, Filipinų, dirbo nuotoliniu būdu, jis nurodo, kad buvo išėjęs atostogų, dėl ko ir kilo ginčas. Taigi šis ieškovo apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip neturintis jokios reikšmės bylos baigčiai.
24. Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad atsakovas nė karto prieš ginčo atostogas neskambino ieškovui dėl jo neva priimto sprendimo nesuteikti prašomų atostogų, net nebandė informuoti ieškovo apie tai, kad atostogos nebus suteikiamos. Ieškovas, realiai neinformuotas apie pasikeitusią atsakovo poziciją dėl atostogų suteikimo, išvyko iš Lietuvos, o į darbą ginčo laikotarpiu neatvyko dėl pateisinamos priežasties – būdamas įsitikinęs, kad jis yra jam priklausančiose iš anksto suderintose kasmetinėse atostogose. Kolegija sprendžia, kad tokie apelianto argumentai atmestini kaip visiškai nepagrįsti, kadangi sprendžia, jog jis pats, būdamas teisininkas, apdairus bei rūpestingas asmuo, turėjo įsitikinti, kad jis atostogų yra išleistas, ir lygiai taip pat galėjo, kaip jis nurodo, buvus geriems santykiams, paskambinti ir pasiteirauti dėl priimto sprendimo dėl jo atostogų, kadangi tai iš esmės tai buvo jo interesas, tačiau tokios aplinkybės jis neteigia bei neįrodinėja. Taip pat atmestinas argumentas, kad atostogos buvo suderintos iš anksto, kadangi tokių įrodymų ieškovas nepateikė.
25. Kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas, sistemiškai įvertinęs visus civilinėje byloje surinktus įrodymus teisingai sprendė, kad ieškovas išnagrinėtoje byloje neįrodė esminės ginčo aplinkybės, kad jis kasmetinėse atostogose nuo 2018 m. lapkričio 16 d. iki 2019 m. sausio 2 d. buvo turėdamas išankstinį darbdavio (atsakovo) sutikimą, kadangi jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių buvus tokią aplinkybę, išskyrus pačios suinteresuotos ginčo išsprendimu savo naudai šalies (ieškovo) paaiškinimą, kurio atsakovas nuosekliai nepripažino viso civilinės bylos nagrinėjimo metu, byloje nėra (CPK 185 straipsnis). Ieškovui neįrodžius aukščiau nurodytos esminės ginčo aplinkybės, pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 16 d. iki 2019 m. sausio 2 d. be pateisinamos priežasties nevyko į savo darbo vietą ir nevykdė savo darbinių funkcijų. Konstatavus paminėtas aplinkybes, pagrįstai pripažinta, jog daugkartinis neatvykimas į darbo vietą ir nevykdymas savo darbinių funkcijų tokį ilgą laiko tarpą, laikytinas šiurkščiu darbuotojo darbo pareigų pažeidimu, todėl darbdavys pagrįstai darbo sutartį su ieškovu nutraukė DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkte bei 3 dalies 1 punkte numatytais darbo sutarties nutraukimo pagrindais.
26. Ieškovas šioje byloje taip pat įrodinėjo, kad darbo sutartis su juo buvo nutraukta pažeidžiant DK numatytas darbo sutarties nutraukimo procedūras, kadangi jis (ieškovas) negavo atsakovo (darbdavio) prašymo pasiaiškinti. Apeliacinės instancijos teismas dėl šios aplinkybės pritaria pirmos instancijos teismo argumentams, jog byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad atsakovas (darbdavys) 2018 m. lapkričio 27 d. pranešimu Nr. 280 dėl pasiaiškinimo pateikimo pareikalavo, kad ieškovas per 7 kalendorines dienas pateiktų pasiaiškinimą raštu, dėl kokių priežasčių jis neatvyksta į darbą. Nurodytas darbdavio pranešimas ieškovui buvo išsiųstas registruotu paštu paties ieškovo darbdaviui nurodytu ieškovo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Būtent toks ieškovo adresas buvo nurodytas paties ieškovo darbdaviui teiktuose dokumentuose, toks ieškovo adresas yra nurodytas ir kituose oficialiuose dokumentuose (pavyzdžiui 2018 m. spalio 9 d. medicinos dokumentų išraše). Jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas nustatyta tvarka ir forma buvo informavęs darbdavį apie pasikeitusį savo adresą ar aiškiai išreiškęs pageidavimą korespondenciją gauti kokiu nors kitu adresu, byloje nėra. Todėl pagrįstai šiuos argumentus pirmos instancijos teismas atmetė. Kaip jau minėta, neatvykimo priežastys, net ir paaiškėjusios vėliau, darbdavio pozicijos dėl atleidimo nepakeitė, kadangi akivaizdu, jog kilo ginčas dėl atostogų ieškovui suteikimo.
27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs ir išaiškinęs, kad netgi tais atvejais, kai buvo padaryti formalūs drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimai, tačiau drausmės pažeidimas buvo padarytas, o paskirta drausminė nuobauda atitinka pažeidimo sunkumą, tai vien formalūs drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimai nėra pakankamas pagrindas naikinti paskirtą drausminę nuobaudą, nes priešingu atveju teisė gintų nesąžiningą asmenį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2009 ir kt.).
28. Pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad netenkinus ieškovo reikalavimo pripažinti neteisėtu jo atleidimą iš darbo, netenkintini ir išvestiniai ieškovo reikalavimai priteisti iš atsakovo su darbo santykiais susijusias išmokas. Darbo santykiuose nenustačius neteisėtų atsakovo veiksmų, pagrįstai atmestas ir ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
29. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad kartu su atsiliepimu pateiktų rašytinių įrodymų dalimi (atsakovo antstolio kontoros vidaus darbo tvarkos taisyklės, kuriose ieškovo parašas, jo teigimu, galimai suklastotas) nesivadovavo, ieškovui jų nepripažinus ir atsakovui jais nesiremiant, todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad buvo bandoma teismui pateikti suklastotus dokumentus.
30. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą dėl materialinių reikalavimų ir konstatuoja, kad ieškinys dėl ieškovo materialinių reikalavimų atmestas visiškai, ištaisant klaidą nustatyta konkreti atleidimo iš darbo data (dėl to ginčo nebuvo) todėl šioje dalyje jis pakeistinas, o apeliacinis skundas, jame nurodytais motyvais, atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme
31. Apeliantas skunde nurodo, kad nėra aišku, kuo remiantis sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą buvo nustatyta, kad yra patenkinta vos 5 procentai pareikšto ieškinio reikalavimų.
32. Pagal CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
33. Pirmos instancijos teismas sprendė, kad kadangi ieškinys tenkinamas tiktai nedidelėje jo dalyko dalyje (dėl atleidimo datos nustatymo), tarp šalių paskirstant bylinėjimosi išlaidas laikė, kad šiuo teismo sprendimu yra tenkinami 5 proc. ieškinio reikalavimų (CPK 3 straipsnio 8 dalis) ir atitinkamai proporcingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
34. Kolegijai sprendžiant, kad ieškinys buvo atmestas visiškai, keistinas sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atsakovui iš ieškovo priteistinos visos jo pirmos instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, iš atsakovo ieškovui bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93, 98 straipsniai).
35. Atsakovui, atsižvelgiant į pateiktus įrodymus apie turėtas 3085,30 Eur bylinėjimosi išlaidas pirmos instancijos teisme, rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, priteistina iš ieškovo 3085,30 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmos instancijos teisme.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
36. Atsakovas apeliacinės instancijos procese patyrė 1028,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, pateikė apie tai įrodymus (DOK-1300). Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, iš ieškovo A. J., priteistina 1028,50 Eur (vienas tūkstantis dvidešimt aštuoni eurai, 50 ct) atsakovui D. J. jo patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93, 98 straipsniai).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimo rezoliucinę dalį pakeisti nurodant, kad ieškinio materialiniai reikalavimai tenkinami visiškai.
Pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nurodant priteisti atsakovui D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3085,30 Eur (trijų tūkstančių aštuoniasdešimt penkių eurų 4 ct) bylinėjimosi išlaidas. Panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškovui A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteista 324,55 Eur (trijų šimtų dvidešimt keturių eurų 55 ct) bylinėjimosi išlaidos.
Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1028,50 Eur (vieno tūkstančio dvidešimt aštuonių eurų, 50 ct) D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos procese.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Evaldas Burzdikas
Diana Labokaitė
Lina Žemaitienė