Administracinio nusižengimo byla
Nr. A6.-2282-1034/2020
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01864-2020-4
Procesinio sprendimo kategorija 7.10
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2020 m. spalio 7 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas,
sekretoriaujant Vaidai Mikalonienei, Gretai Krukauskaitei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. B., jos atstovui advokatui Linui Kuprusevičiui,
pareiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei advokatei Vilmai Gečaitei-Leonienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. B., gimusi (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 119 straipsnio 1 dalį,
n u s t a t ė :
A. B., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) vadove per septynias dienas nuo akcininko reikalavimo dėl informacijos pateikimo gavimo dienos, nepateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 18 straipsnio 1 dalyje numatytos informacijos. Nepateikdama Bendrovės akcininkui UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalaujamos informacijos apie Bendrovę, A. B. pažeidė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip Bendrovės akcininko, teises.
Tokiais savo veiksmais A. B. pažeidė ABĮ 18 straipsnio 1 dalį ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiama A. B. nepripažino savo kaltės ir nurodė, kad visada atsakydavo laiškais, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ paklausdavo, niekada neatsisakydavo, suteikdavo informaciją. Visą laiką buvo pateikiami atsakymai, kurie buvo motyvuoti. Kai 2019 m. tarp akcininkų įvyko konfliktas dėl priverstinio akcijų išpirkimo, pasisamdė teisininkus ir per juos atsakinėdavo. Metų gale visą laiką pateikdavo finansinę atskaitomybę, aiškinamąjį raštą. Atsakymus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštus rašydavo teisininkai, kurių turinį derindavo su ja, paprastesnius atsakymus ir pati parašydavo. Tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašyta konfidencialumo sutartis, bet ji buvo sena, gal 2008 m., buvo pasirašyta prieš pasikeičiant įstatymams. 2017 m. sutarties dokumento nepamena, bet patvirtina, kad ten yra jos parašas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore dirba nuo Bendrovės įsikūrimo. 2008 m. Įmonės įkūrimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurią po to pakeitė kita įmonė. Šiuo metu įmonės akcininkai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jos vyras yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ dukterinė įmonė. Aiškinamajame rašte, susirinkimuose akcininkui aiškino dėl dukterinės įmonės įsteigimo, jog įsteigė tą įmonę tam, kad sumažintų riziką. Užsiima nuoma, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiima patalpų priežiūra, administravimu ir t. t. Patalpas nuomoja UAB „(duomenys neskelbtini)“, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakinga už priežiūrą. Akcininkų pritarimo neklausė įsteigiant dukterinę įmonę, nusprendė viena. Jos mėnesinės pajamos yra (duomenys neskelbtini), gauna (duomenys neskelbtini) per mėnesį.
Teismo posėdžio metu liudytojas A. D. nurodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės ir vienintelės akcininkės sutuoktinis. Žino visą informaciją, kadangi atstovauja įmonę. Prašyme buvo prašoma visos finansinės informacijos, skolų, banko išrašų, sutarčių, nes įmonė valdo pakankamai didelės vertės turtą. Akcininkai nori žinoti, kiek vertas jų turtas, kaip jis yra valdomas. Pastaruoju metu su tuo turtu elgiamasi negražiai, po kurio laiko sužino, kad jis yra padovanotas, tai leidžia nepasitikėti direktore, todėl akcininkai nori žinoti, kas vyksta. Jiems priklauso 50 proc. akcijų, todėl turi žinoti, kaip ta įmonė yra valdoma. Pačioje pradžioje santykiai tarp akcininkų buvo geri, nuo 2009 m. jie keičiasi, visą laiką blogėja, todėl, kad kitą pusę atstovauja direktorės vyras, direktorė yra suinteresuota ir dirba vieno akcininko naudai. Nekilnojamo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pastato vertė yra neaiški, o norima pasidaryti turto vertinimą ir žinoti, kiek jis vertas. Reikia žinoti, kiek yra surenkama pinigų iš nuomos, kokia dalis yra išnuomota, kokia yra pastato būklė. Taip pat yra įvairiausių išlaidų, kurių pagrįstumas kelia klausimų. Bandė įsivertinti savo akcijas, tačiau neturi finansinės informacijos, todėl sudėtinga, turi tik Registrų centro balansus, nežino, nei koks plotas nuomojamas, nei kokia kaina. Yra daug klausimų, kurie yra neaiškūs, o turint finansinius dokumentus galima daryti išvadas. Yra įsteigta įmonė, tačiau direktorė nesugeba atsakyti, kokiu tikslu ji įsteigta, t. y. įkurta įmonė „(duomenys neskelbtini)“, apie kurią nieko nežino, negauna informacijos. Buvo pateiktas Registrų centro išrašas su keliais komentarais, tačiau to yra per mažai, kad įvertintų pastatą, atsakymo į esminius dalykus negavo.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė advokatė Vilma Gečaitė-Leonienė nurodė, kad 2017 m. balandžio 10 d. akcininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė konfidencialumo įsipareigojimą, tačiau, neatsižvelgiant į tai, Bendrovės direktorė neįvykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. birželio 11 d. prašymo dėl informacijos pateikimo. Pareiškėjo 2020 m. birželio 11 d. pateiktame prašyme prašoma informacija yra tiesiogiai susijusi su Bendrovės turtu ir lėšų panaudojimu, sudarytais sandoriais.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. B. atstovas advokatas Linas Kuprusevičius nurodė, kad atsakant į 2020 m. birželio 11 d. raštą 2020 m. birželio 18 d. raštu pagal kiekvieną punktą buvo arba pateikiama informacija, arba nurodoma, jog nei viename prašyme nebuvo nurodyta kokius teisės aktų reikalavimus vykdant informacija akcininkui yra privaloma. Prašyme nebuvo nurodyti jokie teisės aktų reikalavimai, kuriuos vykdant informacija akcininkui būtų būtina, todėl pateiktas atsisakymas pateikti tą informaciją. Įmonės vadovės atsisakymas pateikti informaciją buvo aiškiai išreikštas, motyvuotas. Atsakymas į 2020 m. birželio 11 d. akcininko prašymą buvo pateiktas per 7 dienų laikotarpį. Vertinant konfidencialumo sutartį nurodė, kad ji buvo pasirašyta 2017 m., pasirašymo metu galiojo senoji įstatymo redakcija, po to įstatymo norma buvo keičiama. Pozicija yra tokia, kad konfidencialumo įsipareigojimas buvo pasirašytas pagal seną redakciją, dėl to konfidencialumo įsipareigojimas neatitinka įstatymų normų.
ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinę atsakomybę užtraukia akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių (įgaliotinių) susirinkimų nesušaukimas nustatytu laiku, susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymas, kliudymas akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams dalyvauti susirinkimuose, įstatymo numatytos informacijos akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams nepateikimas ar kitų įstatuose (statutuose) numatytų jų neturtinių teisių pažeidimas, taip pat akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių turtinių teisių pažeidimas (draudimas ar kliudymas perleisti akcijas, pajus, pasirašyti naujas akcijas, pelno nepaskirstymas ar dividendų neišmokėjimas nustatytais terminais, įnašų, pajų negrąžinimas ar trukdymas gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymo numatytais atvejais, nesikreipimas į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo).
ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, jog akcininkai turi neturtinę teisę – gauti šio ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie bendrovę. ABĮ 18 straipsnio 1 dalis nustato, jog akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir finansinių ataskaitų audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat kitų bendrovės įstatuose nurodytų dokumentų kopijas. Bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų, susijusių su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija, kopijas, išskyrus atvejus, kai bendrovės informacija akcininkui būtina įgyvendinti kituose teisės aktuose numatytus imperatyvius reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos konfidencialumą. Bendrovė privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti su kita bendrovės informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu tokia informacija ir dokumentai, įskaitant informaciją ir dokumentus, susijusius su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, akcininkui būtini vykdant kituose teisės aktuose numatytus reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos ir dokumentų konfidencialumą. Bendrovė atsisako akcininkui pateikti dokumentų kopijas, jeigu negalima nustatyti dokumentų pareikalavusio akcininko tapatybės. Atsisakymą sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Ginčus dėl akcininko teisės gauti informaciją sprendžia teismas.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 24.2 punkte nustatyta, kad akcininkai turi šias neturtines teises: gauti informaciją apie Bendrovės ūkinę veiklą įstatymų ir Bendrovės įstatų nustatyta tvarka.
Teismas, visapusiškai ir objektyviai ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad A. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. birželio 11 d. pakartotiniu prašymu dėl informacijos pateikimo kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ su reikalavimu pakartotinai pateikti informaciją, kuri nurodyta 2020 m. balandžio 14 d. prašyme, t. y.: 1. Išsamią informaciją (dokumentus) apie įmonės Bendrovės finansinę būklę, įskaitant balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą ir debitorinių bei kreditorinių skolų sąrašus 2020 m. kovo 31 d. datai; 2. Informaciją (bei tai pagrindžiančius finansinius dokumentus) apie Bendrovės pinigų, įskaitant grynųjų pinigų kasoje, likučius 2020 m. sausio 31 datai; 3. Informaciją, kas Bendrovėje yra paskirtas atskaitingu asmeniu (direktorė ir/ar kiti asmenys) ir duomenis apie atskaitingo asmens (asmenų) įsiskolinimą Bendrovei 2020 m. kovo 31 d. datai; 4. Bendrovei priklausančių visų banko sąskaitų išrašus už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. balandžio 15 d.; 5. Informaciją (bei tai pagrindžiančius dokumentus) apie nuomos sutarčių nutraukimus arba nuomos sutarčių sąlygų pakeitimus laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. balandžio 15 d.; 6. Visas sutartis už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. balandžio 15 d., kurių vertė didesnė kaip 600 Eur; 7. Kredito sutartį su visais šios kredito sutarties pakeitimais, pagal kurią Bendrovė moka kreditą AB bankui „Swedbank“ už Bendrovei nuosavybės teise priklausantį Nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini); taip pat pateikti duomenis apie šiuo metu esantį neišmokėtą kredito likutį pagal nurodytą kredito sutartį; 8. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dukterinės įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) visus steigimo dokumentus, įstatus; taip pat prašoma nurodyti, kokiu tikslu buvo įsteigta bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kiek bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų šiuo metu valdo UAB „(duomenys neskelbtini)“; 9. Administracinių patalų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro išrašą; 10. Informaciją apie šiuo metu (2020 m. balandžio 15 dienai) galiojančias nuomos sutartis, pagal kurias yra nuomojamas Bendrovei priklausantis nekilnojamas turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat prašoma pateikti šiuo metu galiojančių nuomos sutarčių kopijas; 11. Nuomos sutarčių, galiojančių 2020 m. balandžio 15 d., suvestinę (nurodant nuomininką, nuomojamą plotą, aukštą, nuomos terminą, nuomos kainą be PVM); 12. Duomenis apie mokamus (sumokėtus) nekilnojamojo turto (objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini)) mokesčius už 2019 m., žemės mokestį už 2019 m., turto draudimo įmokas už 2019 m. (taip pat apie planuojamas mokėti turto draudimo įmokas už 2020 m.); 13. Informaciją (bei tai pagrindžiančius dokumentus) apie nuomos sutarčių (objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini)) nutraukimus arba nuomos sutarčių (objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini)) nutraukimus arba nuomos sutarčių sąlygų pakeitimus laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. balandžio 15 d. Iš 2020 m. birželio 18 d. atsakymo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, atstovaujama advokato, pateikė atsakymus ne į visus nurodytus klausimus, bei atsakydama į kai kuriuos klausimus nurodė, kad prašoma informacija yra konfidenciali, o akcininkas Bendrovei nėra pateikęs konkrečių teisės aktų reikalavimų, kurie įpareigotų jį gauti tokią informaciją (b. l. 32-35).
Detalizuojant aukščiau aptartą teisinį reguliavimą, spręstina, jog akcininkų neturtinė teisė (gauti apie bendrovę ABĮ nurodytą informaciją) realizuojama tokia tvarka: 1) akcininkas ar jo įgaliotas atstovas turi kreiptis raštu dėl pageidaujamos gauti informacijos; 2) bendrovė privalo sudaryti galimybę susipažinti su prašoma informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas; 3) bendrovė tai privalo padaryti ne vėliau kaip per septynias dienas nuo reikalavimo gavimo dienos; 4) atsisakymą pateikti dokumentus bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja (ABĮ 18 straipsnio 1 dalis). Gavus prašymą dėl informacijos pateikimo, bendrovės vadovo teisėto elgesio alternatyvos yra šios: 1) išsiųsti akcininkui ar jo įgaliotam atstovui jų prašomą informaciją (dokumentus) paštu arba 2) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus sudaryta galimybė susipažinti su prašoma informacija (dokumentais) ir, jiems atvykus, sudaryti tokią galimybę, arba 3) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus pateiktos dokumentų kopijos, ir, jiems atvykus, pateikti dokumentų kopijas, arba 4) aiškiai išreikšti atsisakymą pateikti prašomą informaciją (dokumentus). Nustačius, kad asmuo neįvykdė nė vienos iš alternatyvių pareigos realizavimo variantų dėl bent vienos iš įstatymo nurodytos informacijos, yra pagrindas konstatuoti, kad toks neveikimas atitinka ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-40-489/2018).
Nagrinėjamu atveju akcininkas kreipėsi su raštu dėl pageidaujamos informacijos, atsakymas buvo pateiktas per septynias dienas, todėl šioje dalyje ginčo nekyla. Spręstinas klausimas, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovės atsakymas į pateiktą raštą yra tinkamas ir nepažeidžia ANK 119 straipsnio 1 dalyje bei ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje numatytų nuostatų. Šiame kontekste svarbu pažymėti tai, kad iš ABĮ 18 straipsnio 1 dalies matyti, jog informacija, kurią akcininkas turi teisę gauti, skirstoma į bendrojo ir specifinio pobūdžio. Bendro pobūdžio informacija laikytina tokia, kurią kiekvienas akcininkas turi teisę gauti be papildomų apribojimų ar sąlygų, tuo tarpu specifinio pobūdžio informacija – tokia, kuri yra reikšminga bendrovės ūkinei veiklai ir kuriai gauti akcininkas privalo įvykdyti tam tikras nustatytas sąlygas, atitikti tam tikrus reikalavimus (Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-30-579/2019).
Nagrinėjamoje byloje iš 2020 m. birželio 11 d. prašymo matyti, kad akcininkas prašė pateikti tiek bendro pobūdžio, tiek konfidencialią informaciją. Dėl prašomos pateikti konfidencialios informacijos teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. B. atstovas advokatas pasisakė, kad konfidencialumo sutartis buvo pasirašyta 2017 m., jos pasirašymo metu galiojo senoji įstatymo redakcija, po to įstatymo norma buvo keičiama ir būtent dėl to, kad konfidencialumo įsipareigojimas buvo pasirašytas pagal seną redakciją, jis neatitinka įstatymų normų. Nurodyti teiginiai yra nepagrįsti, kadangi įstatymo pasikeitimas nedaro jokios įtakos pasirašytam konfidencialumo susitarimui. Kalbant apie ABĮ 2017 m. lapkričio 29 d. pakeitimą pažymėtina, jog ankstesniame reguliavime buvo įtvirtinta taisyklė pagal kurią akcininko teisės į informaciją apimtis priklausė nuo jo turimų akcijų skaičiaus. Minėtoje normoje buvo nustatyta, kad akcininko ar akcininkų grupės, turinčių ir valdančių ½ ir daugiau akcijų, teisė į informaciją yra neribota – akcininkas, valdantis ½ ir daugiau akcijų ir pateikęs bendrovei jos nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės paslapties, konfidencialios informacijos, turėjo teisę susipažinti su visais bendrovės dokumentais. Dabartinėje redakcijoje galioja nuostata, jog bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų, susijusių su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija, kopijas, išskyrus atvejus, kai bendrovės informacija akcininkui būtina įgyvendinti kituose teisės aktuose numatytus reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos ir dokumentų konfidencialumą. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju ABĮ pakeitimas neturi jokios teisinės reikšmės ir konfidencialumo susitarimas lieka galiojantis tokia apimtimi, kuria buvo pasirašytas.
Iš byloje esančio 2017 m. balandžio 10 d. įsipareigojimo neatskleisti konfidencialios informacijos ir komercinės (gamybinės) paslapties matyti, kad buvo atsižvelgta į tai, kad akcininkas valdo 50 procentų Bendrovės akcijų bei akcininkas pageidauja susipažinti su Bendrovės dokumentais ir informacija, kuri yra susijusi su konfidencialia informacija (b. l. 29-30). UAB (duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ susitarė, kad Bendrovė atskleis akcininkui informaciją, kurią sudarys konfidenciali informacija, akcininkas įsipareigojo nenaudoti konfidencialios informacijos tikslais, nesusijusiais su akcininko teisių, apibrėžtų ABĮ, realizavimu. Nurodyta, jog šis susitarimas galioja nuo pasirašymo dienos ir akcininkas yra saistomas konfidencialumo įsipareigojimų pagal šį susitarimą 10 metų nuo konfidencialios informacijos suteikimo dienos, nebent Bendrovė raštu nurodo akcininkui ilgesnį laikotarpį. Nenustatyta, kad minėtas susitarimas būtų panaikintas ar negaliojantis.
Taigi, iš bylos medžiagos matyti, kad 2020 m. birželio 11 d. prašymas buvo motyvuotas ir pagrįstas, buvo nurodyta, jog akcininkui UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašoma informacija yra būtina, siekiant įvertinti realią Bendrovės finansinę situaciją bei tolimesnes ūkines finansinės veiklos vykdymo perspektyvas. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, vertintina, jog atsisakant pateikti konfidencialią informaciją buvo suvaržyta akcininko neturtinė teisė. Matyti, kad 2017 m. balandžio 10 d. įsipareigojimas neatskleisti konfidencialios informacijos ir komercinės (gamybinės) paslapties buvo pasirašytas tarp A. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės J. D., be to, kaip minėta, akcininko prašymas dėl informacijos buvo pagrįstas ir motyvuotas, nurodyta, kokiais tikslais akcininkui informacija yra būtina.
Iš to, kas aptarta anksčiau, matyti A. B. piktnaudžiavimas savo teisėmis. Iš byloje esančių atsakymų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus prašymus matyti, kad ne visa prašoma informacija pateikiama. Pažymėtina, jog pagal teismų praktiką naudojantis suteikta teise, svarbus kriterijus – nepiktnaudžiavimas ja, o vykdant pareigą – ne formalus jos įvykdymas, o kokybiškai turiningas įvykdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-10-697/2016). Šioje situacijoje A. B. pažeidė teismų praktikoje suformuluotą nuostatą, jog atsakymo į prašymą pateikimas negali būti vykdomas formaliai. Iš byloje pateikto A. B. atsakymo matyti, jog ne į visus klausimus buvo atsakyta, o konfidenciali informacija apskritai nepateikta, nors buvo pasirašytas įsipareigojimas neatskleisti konfidencialios informacijos ir komercinės (gamybinės) paslapties ir akcininkas pagrindė prašomos informacijos reikalingumą. Vien formalus informacijos pateikimas ar nepagrįstas atsisakymas tokią informaciją pateikti dar nereiškia tinkamo pareigos (į)vykdymo. Be to, ne konfidencialios informacijos pateikimas turi būti be jokių apribojimų, kas šiuo atveju nebuvo įvykdyta. Pastebėtina, kad pvz. 2020 m. birželio 18 d. atsakymo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą (dėl informacijos apie Bendrovės finansinę būklę, įskaitant balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą ir debitorinių bei kreditorinių skolų sąrašus) 3 punkte nurodyta, jog Bendrovė nesiekia riboti ABĮ ar Bendrovės įstatų numatomos informacijos teikimo akcininkui, tačiau laikosi 2017 m. liepos 20 d. rašte išdėstytos pozicijos, jog nurodytų duomenų pateikimas akcininkui nepatenka į akcininko teisės nemokamai gauti dokumentus iš Bendrovės apimtį, kadangi Bendrovė neturi poreikio ir pareigos rengti kasmėnesinių tarpinių finansinių ataskaitų. Teismo vertinimu, toks atsakymas nepagrįstas, nes negali kilti ginčų dėl įstatyme tiesiogiai numatytos informacijos teikimo akcininkui (Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-30-579/2019). Be to, tiek 2008 m., tiek 2019 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 51 punkte numatyta, kad bendrovės dokumentai, jų kopijos ar kita informacija akcininkams pateikiama neatlygintinai. Taigi, toks A. B. atsisakymas teikti informaciją akcininkui akivaizdžiai pažeidžia akcininko neturtinę teisę į informaciją. Bendrovė privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti su kita bendrovės informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu tokia informacija ir dokumentai, įskaitant informaciją ir dokumentus, susijusius su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, akcininkui būtini vykdant kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos ir dokumentų konfidencialumą. Jei bendrovė atsisako tokią informaciją suteikti, jai tenka pareiga įrodyti, kad dokumentai yra susiję su jos komercine (gamybine) paslaptimi ar konfidencialia informacija (Vilniaus apygardos teismo 2020m. vasario 20 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-125-843/2020).
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, nustatyta, kad A. B. būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, nepateikė įmonės akcininkui 2020 m. birželio 11 d. rašte reikalaujamų pateikti dokumentų. Taigi ji, kaip juridinio asmens vadovė, tyčia sąmoningai neatliko įstatyme nustatytos pareigos per įstatymo numatytą terminą pateikti akcininko prašomą informaciją, taip pažeisdama akcininko ABĮ 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą neturtinę teisę, kadangi akcininko galimybės pasinaudoti savo teisėmis buvo pažeistos, tokiais savo veiksmais padarydama administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje.
Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas, susijęs su vadovaujamos įmonės įvykdytu akcininkų teisių pažeidimu), tai, jog nenustatyta A. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – dirbanti, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis administracine tvarka nebausta ir neteista. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, A. B. skirtina ANK 119 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas didesnis nei sankcijoje numatytas minimalus.
ANK nėra specialių normų, reguliuojančių proceso išlaidų ir advokato darbo apmokėjimo klausimus, tačiau ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. Pagal BPK 104 straipsnio 2 dalį, proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo.
Pareiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė advokatė V. Gečaitė-Leonienė prašo priteisti iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. B. 1138,01 Eur išlaidas už pareiškimo dėl administracinės atsakomybės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovei taikymo pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį parengimą, pasirengimą teismo posėdžiui. Pareiškėjo atstovė pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus, t. y. PVM sąskaitą faktūrą, mokėjimo į sąskaitą pažymą (duomenys neskelbtini). Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, pripažinus A. B. kalta padarius administracinį nusižengimą, dėl kurio UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo priversta savo pažeistas teises ginti teisme ir naudotis kvalifikuota teisine pagalba, pareiškėjo prašymas tenkintinas, nurodytos išlaidos yra pagrįstos, nelaikytinos neproporcingomis ar per didelėmis, todėl pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteistinos iš A. B..
Dėl administracinėn atsakomybėn patrauktos A. B. atstovo advokato L. Kuprusevičiaus prašymo priteisti 314,60 Eur bylinėjimosi išlaidas iš pareiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, pažymėtina, kad nagrinėjamą bylą išsprendus ne administracinėn atsakomybėn traukiamos A. B. naudai, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 119 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
A. B. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 700 Eur (septynių šimtų eurų) dydžio baudą.
Pareiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės advokatės Vilmos Gečaitės-Leonienės prašymą dėl išlaidų advokato pagalbai atlyginimo tenkinti ir iš A. B. priteisti 1138,01 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą trisdešimt aštuonis eurus ir vieną euro centą) proceso išlaidų UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.
A. B. atstovo advokato Lino Kuprusevičiaus prašymo dėl proceso išlaidų atlyginimo netenkinti.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-2282-1034/2020.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Teisėjas Ramūnas Keidūnas