Civilinė byla Nr. eB2-50-252-2019 Teisminio proceso Nr. 2-05-3-00416-2016-9
Procesinio sprendimo kategorija:3.2.4.9.3.7.;3.2.4.12.
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2019 m. sausio 25 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė,
sekretoriaujant Loretai Girdziušienei,
dalyvaujant pareiškėjams V. G., jos atstovui advokatui R. J., V. G.,
suinteresuoto asmens Swedbankas AB atstovui A. P.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. G. pareiškimą dėl turto pripažinimo jungtine sutuoktinių nuosavybe ir turto padalinimo bei V. G. skundą dėl varžytynių pripažinimo neteisėtomis ir
n u s t a t ė :
pareiškėjas V. G. skundu prašo pripažinti neteisėtomis paskelbtas varžytines Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad jis nebuvo administratoriaus informuotas apie varžytinių paskelbimą, taip pat nebuvo informuota ir jo sutuoktinė. Administratorius nesudarė sąlygų jo sutuoktinei nusistatyti jos dalį jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Nurodo, kad jam nėra žinoma, ar administratorius informavo įkaito turėtoją apie įkeisto turto pardavimą.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas pripažino, kad jis bendravo su administratoriumi telefonu ir jam buvo žinoma, kad turtas bus pardavinėjamas varžytinėse. Jis nesidomėjo kaip vyksta procesas. Jis žinojo, kad jo asmeninis kreditorius nustatinėja jo turto vertę, nes pats įleido vertintoją į namus.
Atsiliepimu į pareiškėjo skundą bankroto administratorius nurodė, kad jam nebuvo žinoma apie jungtinės sutuoktinių nuosavybės turtą ir jis neturėjo pareigos informuoti įmonės savininko sutuoktinės. Turtas yra registruotas asmenine V. G. nuosavybe, todėl tik jis ir buvo informuotas apie įkeisto turto pardavimą. Įkaito turėtojas yra davęs sutikimą parduoti įkeistą turtą varžytinėse. Pripažįsta, kad pareiškėjas apie varžytines buvo informuotas sekančią darbo dieną, o ne kitą darbo dieną nuo varžytinių pradžios. Bet mano, kad tai nepažeidė jo teisių, nes pats V. G. nesidomėjo savo turtu, nesidomėjo bankroto eiga, nors ne kartą buvo kalbėta ir skambinta.
Pareiškėja V. G. patikslintu prašymu prašo pripažinti, kad nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) yra šeimos turtas ir yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Padalinti šį turtą pripažįstant, kad pareiškėjai ir jos sutuoktiniui V. G. priklauso kiekvienam po ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodo, kad su suinteresuotu asmeniu kartu pradėjo gyventi ir vesti bendrą ūkį dar iki santuokos sudarymo, nes ji laukėsi ir 2004-07-15 gimė sūnus T. Iki sūnaus gimimo, pareiškėja kartu su suinteresuotu asmeniu augino savo sūnų iš pirmos santuokos ir suinteresuoto asmens su vaikus iš pirmos santuokos. Gyvendami kartu jie ieškojo būsto, kuriame su keturiais vaikais ketino gyventi ir susituokti. Sužinojus, kad yra parduodamas 6 arų sklypas su mediniu 65 kv.m. bendro ploto nameliu, jie nusprendė jį įsigyti, renovuoti ir ten gyventi su šeima. Ryšium su tuo nusprendė imti paskolą. 2005-03-23 buvo sudaryta nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartis. Sutartį sudarė V. G. ir namas buvo įgytas už 110 000 Lt. Pirmą paskolos sutartį pasirašė vienas vyras, nes tuo metu dar jie nebuvo oficialiai susituokę. Paskola buvo imta namo renovacijai pagal parengtą projektą. Vėliau jiems jau susituokus pati didžiausia dalis paskolos buvo paimta kartu su vyru, ji pasirašė laidavimo sutartį, vėliau sutartis buvo pakeista ir ji buvo įtraukta į kredito gavimą kaip bendraskolė. Paskola bankui yra nurašinėjama nuo jos sąskaitos, ji mokama kas mėnesį pagal sudarytą grafiką. Namas po rekonstrukcijos dar nėra priduotas, nes ji pilnai nėra baigta. Tačiau šiuo metu dokumentai atlikti teisinę registraciją ruošiami, laukiama atitinkamų institucijų sprendimų. Mano, kad namas adresu (duomenys neskelbtini) yra jų bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes jame apsigyveno tik jį įsigijus, abu ėmė paskolą iš banko namo renovacijai, abu vedė bendrą ūkį, augino vaikus ir šiuo metu jų šeima gyvena name. Todėl pagal CK 3.84 str. 2 d. namas pripažintinas šeimos turtu, nepriklausomai nuo to, kad jis yra registruotas vyro vardu kaip asmeninė nuosavybė. Namas renovuotas taip, kad jis pagerintas daugiau nei 50 procentų, pakeistos pagrindinės namo konstrukcijos. Prašo šį turtą pripažinti bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe CK 3.90 str. 1 d. pagrindu.
Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė savo reikalavimą ir nurodė, kad šiuo metu jau yra parengti dokumentai renovacijos įregistravimui. Pareiškėjos atstovas nurodė, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtina, kad namas yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl prašymas turėtų būti tenkinamas ir nustatoma kiekvienam iš sutuoktinių po ½ dalį nuosavybės. Kad namas yra ženkliai pagerintas byloje patvirtina atlikti namo vertinimai, bendras šeimos gyvenimas, bendras paskolų ėmimas ir paskolos grąžinimas nuo pareiškėjos sąskaitos kaip bendraskolės.
Atsiliepimu į prašymą bankroto administratorius su juo nesutinka, nurodydamas, kad namas registruotas kaip asmeninė V. G. nuosavybė ir jis negali būti pripažintas jungtine sutuoktinių nuosavybe. Mano, kad pareiškėja neįrodė, kad turtas buvo pagerintas iš esmės. Turtas padalintas tarp sutuoktinių taip pat negalimas, nes už individualios įmonės skolas atsako ir įmonės savininkas, o jo sutuoktinio atsakomybė yra subsidiari.
Kreditorius VSDFV Panevėžio skyrius atsiliepimu į pareiškimą, klausimą palieka spręsti teismui.
Kreditorius AB Swedbankas atsiliepimu į pareiškimą ir teismo posėdyje nurodė, kad nesutinka, jog renovuotas namas būtų pripažintas jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes suteikiant paskolas buvo vertinamas tik V. G. pajėgumas vykdyti paskolos grąžinimą. Atstovas teismo posėdžio metu pripažino, kad antroji paskola 230 000 Lt buvo suteikta šeimos turto renovacijai, todėl pareiškėja buvo kredito sutartyje nurodyta kaip laiduotoja, po to kaip bendraskolė. Pripažįsta, kad paskola yra nurašinėjama nuo pareiškėjos vardu turimos sąskaitos banke.
V. G. su pareikštu prašymu sutinka ir prašo pripažinti turtą bendra sutuoktinių jungtine nuosavybe, bei jį padalinti po lygiai, nes kartu su žmona pradėjo gyventi dar iki santuokos įregistravimo, kartu vedė bendrą ūkį, kartu įrenginėjo namą ir kartu gyvendami užaugino vaikus tiek iš savo pirmų santuokų, tiek jų bendrą vaiką. Gyvenamasis namas buvo perkamas šeimai ir jis niekada negalvojo, kad namas yra tik jo asmeninis turtas.
Pareiškėjo V. G. skundas atmestinas, o pareiškėjos V. G. prašymas tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas 2017-01-20 nutartimi IĮ (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla. Individualios įmonės savininkas yra V. G. 2017-03-31 nutartimi patvirtintas kreditorių sąrašas. 2017-05-17 nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto. 2017-10-05 nutartimi kreditoriui AB Swedbankas atnaujintas terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti ir jis įtrauktas į kreditorių sąrašą su 47 272,55Eur kreditoriniu reikalavimu. Panevėžio apygardos teismas, tenkindamas bankroto administratoriaus A. K. prašymą 2018-01-12 nutartimi leido bankroto administratoriui nukreipti išieškojimą į bankrutavusios įmonės savininkui V. G. priklausantį nekilnojamąjį ir kitą turtą kreditorinių reikalavimų dydžio sumai 104 463,32 Eur. Leidus nukreipti išieškojimą į savininko turtą, bankroto administratorius atliko turimo nekilnojamojo turto, gyvenamojo namo su priklausiniais adresu (duomenys neskelbtini) vertinimą. Korporacijos matininkai pateikta turto vertinimo atskaita, nurodyta, kad namo su priklausiniais ir žemės sklypu rinkos vertė yra 67 000 Eur. 2018-02-26 įvykęs kreditorių susirinkimas patvirtino įvertinto turto pardavimo tvarką varžytynėse. Kreditoriui užginčijus kreditorių susirinkimo nutarimą šiuo klausimu ir paprašius leidimą atlikti turto vertinimą, įvertinus tai, kad namas yra renovuotas, pastatytas priestatas prie jo, be to namas yra pagerintas, todėl jo vertė negali būti tokia, kurią nustatė bankroto administratorius. Teismas leido kreditoriui atlikti turto vertinimą ir buvo nustatyta, kad dabartinė namo(renovuoto), nors renovacija nėra teisiškai įregistruota, vertė yra 84 000 Eur. Tokiai sumai ir buvo paskelbtos pirmos nekilnojamojo turto varžytynės pagal 2018-07-09 įvykusio kreditorių susirinkimo nutarimą.
V. G. nurodo, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie turto pardavimą varžytynėse, taip pat nebuvo informuota ir jo sutuoktinė. Teismas sutinka su administratoriaus teiginiu, kad jis neprivalėjo informuoti V. G. apie nekilnojamojo turto pardavimą, nes turtas yra registruotas kaip V. G. asmeninė nuosavybė ir administratoriui įstatymas nenumato pareigos domėtis ar turimoje gyvenamojoje patalpoje gyvena vienas skolininkas ar su šeima. Kad pats V. G. buvo informuotas apie paskelbtas varžytynes pavėluotai viena diena pripažįsta ir pats administratorius. Tačiau teismas mano, kad tai nėra toks pažeidimas, kuris darytų varžytynes negaliojančiomis. V. G. yra savo įmonės savininkas, Jis pats pripažino, kad bendravo su administratoriumi telefonu, kad pats buvo namuose ir įleido kreditorių G. A. į namą tikslu įvertinti jį, todėl jam buvo žinoma apie jo turto pardavimą. Jis ne tik kad privalo bendradarbiauti su bankroto administratoriumi, bet būti atidus ir rūpestingas savo turto išsaugojimo, šeimos interesų atžvilgiu. Todėl teismas konstatuodamas, kad administratorius formaliai yra pažeidęs teisės aktų reikalavimus apie savininko informavimą pardavinėjant jo turtą varžytynėse, skundo netenkina, nes varžytynių vykdymas yra sustabdytas. Be to, teismas konstatuoja, kad V. G. nerodo iniciatyvos bendradarbiauti su administratoriumi, aplaidžiai nesirūpina savo ir šeimos interesų apsauga.
CK 3.84 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio nuosavybė iki santuokos sudarymo buvo ar po jos sudarymo yra šio straipsnio 2 dalyje numatytas turtas, jis yra pripažįstamas šeimos turtu. Šeimos turtas turi būti naudojamas tik bendriems šeimos poreikiams tenkinti. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad šeimos turtas yra šeimos gyvenamoji patalpa. Tokiu būdu, byloje nėra ginčo, kad gyvenamasis namas su priklausiniais adresu (duomenys neskelbtini) yra šeimos turtas abiejų sutuoktinių G., nepriklausomai nuo to, kad jis yra įgytas V. G. vardu iki santuokos sudarymo. Kad turtas yra šeimos turtas, patvirtino ir banko atstovas, kuris nurodė, kad paskola buvo suteikta šeimos turtui renovuoti.
CK 3.90 straipsnio 1 dalis numato, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, teismo gali būti pripažintas bendrąja sutuoktinių jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teisminę praktiką šiuo klausimu, yra konstatavęs, kad pripažįstant turtą jungtine sutuoktinių nuosavybe turi būti nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506-96949/2018). Byloje nustatyta, kad turtas yra pagerintas iš esmės: pastatytas namo priestatas, gyvenamojo namo gyvenamasis plotas nuo 65,47 kv.m. padidintas iki 109,48 kv.m. iš pateikto projekto bei atlikto vertinimo matyti, kad gyvenamasis namas yra apmūrytas apdailos plytomis, pakeistas namo stogas, įgilinti namo pamatai. Antra sąlyga taip pat nustatyta, namas buvo renovuojamas jau sudarius šalims santuoką ir gyvenant joje bei naudojant šeimos pajamas, t.y. bankui suteikus kreditą šeimai, kuris šiai dienai yra grąžinamas pagal patvirtintą grafiką būtent iš pareiškėjos sąskaitos mokant įmokas. Teismas taip pat konstatuoja, kad yra ir trečia būtina sąlyga nustatyta byloje, t.y. byloje surinktais įrodymais patvirtinama, kad namas iš esmės pagerintas bendromis sutuoktinių lėšomis. Pareiškėja pateikė byloje įrodymus, kad ji visą laiką dirbo ir gavo pajamas, kurios naudojamos kredito dengimui, kuris buvo panaudotas namo pagerinimo darbams atlikti. Ta aplinkybė, kad po sūnaus gimimo ji kurį laiką nedirbo, nepaneigia tų faktų, kad šeima gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, kartu įsipareigojo bankui dėl kredito grąžinimo, kartu prie namo pagerinimo prisidėjo ne tik lėšomis, bet ir darbu. Banko pateiktais duomenimis suteikto kredito likutis 2019-01-04 yra 39 536,34 Eur.
Apklausti byloje liudytojai L. M. ir J. K. patvirtino tą faktą, kad šalys iki oficialios santuokos sudarymo gyveno kartu ir augino tris vaikus, po to, susilaukė bendro vaiko. Liudytojai patvirtino, kad namą (duomenys neskelbtini) gatvėje šalys įgijo gyvendamos kartu ir kartu juo rūpinosi bei jį remontavo, kad galėtų su vaikais jame gyventi. Liudytojų parodymai patvirtina tą faktą, kad bankui 2006-11-07 suteikiant didžiausią dalį likusio kredito 66 612,60 Eur, jis buvo suteiktas šeimos turto gerinimui ir kredito sutartyje kaip solidari prievolininkė buvo įtraukta pareiškėja. Byloje nėra pateikta priešingų įrodymų, kurie paneigtų surinktus įrodymus, kad šalys iki santuokos sudarymo gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, kad sudarius santuoką kartu su vaikais apsigyveno šeimos gyvenamojoje patalpoje ir ją kreditų pagalba iš esmės pagerino.
Atmestini kaip nepagrįsti bankroto administratoriaus ir AB Swedbankas teiginiai, kad vien ta aplinkybė, jog gyvenamasis namas yra registruotas kaip asmeninė V. G. nuosavybė, ar kad suteikiant kreditą bankas tikrino tik V. G. mokumą, negali būti pripažintas bendra sutuoktinių jungtinė nuosavybė.
Pripažinus gyvenamąjį namą su priklausiniais ir žemės sklypu bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, jis dalintinas tarp šalių, taip išsprendžiant klausimą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. CK 3.117 straipsnio 1 dalis numato, kad preziumuojama, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Byloje nėra jokių įrodymų spręsti priešingai. Pareiškėja taip pat prašo pripažinti kiekvienam iš sutuoktinių po ½ dalį nuosavybės į nekilnojamąjį turtą. Kadangi šalys kaip šeima gyvenamojoje patalpoje gyvena iki šios dienos, jų santuoka nenutraukta, namas iš esmės pagerintas gauto kredito sąskaita, kuris yra mokamas iš pareiškėjos banko sąskaitos, todėl teismas mano yra teisinga ir protinga pripažinti kiekvienam iš sutuoktinių po ½ dalį nuosavybės bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.
Vadovaujantis CK 3.84, 3.88, 3.90, 3.116 ir 3.117 straipsniais bei CPK 667 straipsniu teismas
n u t a r i a :
V. G. skundą dėl varžytynių pripažinimo neteisėtomis atmesti.
V. G. prašymą tenkinti.
Pripažinti namų valdą, esančią(duomenys neskelbtini) V. G. ir V. G. šeimos turtu.
Pripažinti nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) bendra jungtine sutuoktinių V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybe.
Padalinti nekilnojamąjį turtą adresu (duomenys neskelbtini) sekančiai: V. G. ir V. G. priteisiant po ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); po ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); po ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); po ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); po ½ dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Panevėžio apygardos teismą.
Teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė