Nr. DOK-4877
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00205-2020-6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. spalio 10 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė), Egidijos Tamošiūnienės ir Dalios Vasarienės,
susipažinusi su 2022 m. rugsėjo 30 d. paduotu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sopranai“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimo peržiūrėjimo ir prašymu sustabdyti skundžiamo procesinio sprendimo vykdymą,
n u s t a t ė :
Ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimo dalies, kuria panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimo dalis dėl žalos atlyginimo iš UAB „Linksmas“ priteisimo ir ši bylos dalis perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; dalies, kuria pakeista Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimo dalis tenkinti dalį priešieškinio ir iš ieškovės atsakovės UAB „Linksmas“ naudai priteista 142 951,28 Eur žalos atlyginimo; dalies, kuria iš ieškovės valstybės naudai priteistas žyminis mokestis už apeliacinį skundą, peržiūrėjimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde teigiama, kad atsakovei priteistiną kaip negautas pajamas sumą teismas paskaičiavo pagal bendrą patalpų nuomos kainą, kurią atsakovė būtų gavusi iš hipotetinės visų patalpų nuomos. Toks negautų pajamų skaičiavimo būdas prieštarauja kasacinio teismo praktikoje suformuotoms taisyklėms dėl negautų pajamų dydžio apskaičiavimo. Teismas, spręsdamas dėl negautų pajamų dydžio ir pagrįstumo, neįvertino aplinkybės, ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; aplinkybės, jog ieškovė netrukdė atsakovei gauti nuomos pajamas už visų patalpų nuomą 2019 m. gegužės 8 d. – 2020 m. vasario 6 d., laikotarpiu; iš esmės vadovavosi įrodymais, kurių absoliuti dauguma atsirado jau po laikotarpio, už kurį teismas pripažino esant pagrindą priteisti negautas pajamas.
Kasaciniame skunde įvardijamas netinkamas CK 4.97 straipsnio 3 dalies normos aiškinimas ir taikymas bei teigiama, jog teismas nepagrįstai atsakovę UAB „Linksmas“ pripažino neteisėta sąžininga turto valdytoja. Byloje esantys duomenys patvirtinta, kad ši atsakovė turėjo išankstinę tyčią neteisėtai užvaldyti turtą, priklausantį kitiems asmenims, šį turtą neteisėtai valdė daugiau nei 3 metus, todėl laikytina neteisėta nesąžininga valdytoja. Atitinkamai ji negalėjo būti pripažinta įgijusi teisę į kompensaciją. Skunde nurodoma ir tai, kad teismas pagal CK 6.147 straipsnio 2 dalį nevertino atsakovės nesąžiningumo, kartu ir nustatytų nusikalstamos veikos (BK 187 straipsnio 2 dalis) požymių, nepagrįstai pasirinko turto kaina laikyti mažiausią (jo įsigijimo) kainą. Pasisakydamas dėl neteisėtų ieškovės veiksmų, teismas netinkamai taikė CK 6.246, 6.263 straipsnio nuostatas. Teismas pripažino ieškovės veiksmų neteisėtumą, nes ieškovė vengė atsiimti jai priklausantį turtą, tačiau nevertino aplinkybės, jog pati atsakovė aktyviais veiksmais trukdė (uždraudė) ieškovei (jos turto pirkėjai UAB „Belvista“) atsiimti turtą. Ši aplinkybė turėjo būti vertinama kaip iš dalies atleidžianti nuo atsakomybės (CK 6.253 straipsnio 1, 5 dalys).
Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su šiais kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir pažeidė skunde įvardytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.
Dėl nurodytų priežasčių atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, žyminis mokestis grąžintinas jį už ieškovę sumokėjusiai Zeta Law advokatų profesinei bendrijai (CPK 350 straipsnio 4 dalis). Be to, atsisakius priimti kasacinį skundą, nesvarstytinas ieškovės prašymas dėl procesinio sprendimo vykdymo sustabdymo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti Zeta Law advokatų profesinei bendrija (j. a. k. 300085249) už kasacinį skundą Luminor banko 2022 m. rugsėjo 30 d. lėšų pervedimo nurodymu Nr. 1076 sumokėtą 2048 (du tūkstančiai keturiasdešimt aštuoni) Eur žyminį mokestį.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjos Gražina Davidonienė
Egidija Tamošiūnienė
Dalia Vasarienė