Bylos Nr. 1S-486-175/2016;

Teisminio proceso Nr. 1-56-1-00691-2013-5;

(S)

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.5.17.; 2.5.19.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 11 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo V. V. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties, kuria atmestas jo prašymas,

n u s t a t ė :

V. V. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015-01-22 nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 278 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., 8 p., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo terminą neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 7.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vilkaviškio rajono apylinkės teisme gautas nuteistojo V. V. prašymas pakeisti nustatytą pareigą būti namuose nuo 22.00 val. iki 7.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016-03-10 nutartimi prašymas paliktas nenagrinėtas.

Nuteistasis V. V. skunde prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016-03-10 nutartį ir priimti naują sprendimą – prašymą patenkinti. Skunde teigiama, kad nutartis, kuria buvo atsisakyta tenkinti prašymą, yra neteisėta ir nepagrįsta. Teismas prieštarauja pats sau nurodydamas, kad neturi įstatyminio pagrindo nagrinėti prašymą, kadangi toks nagrinėjimas teismo posėdyje vyko ir tai įrodo teismo posėdžio medžiaga ir pati nutartis, kurioje nurodyta, kad teismas prašymą nagrinėjo, teismo posėdyje dalyvavę asmenys išsakė savo poziciją dėl prašymo ir kt. Nuteistasis skunde nurodo, kad į teismą kreipėsi su prašymu dėl baudžiamojo poveikio priemonių pakeitimo jį motyvuodamas ne tuo, kad jam turėtų būti taikomas paskatinimas, o todėl, kad dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių negali minėtos priemonės tinkamai vykdyti. Teismo nutartyje daroma nuoroda į Probacijos įstatymo nuostatas dėl nuteistojo asmens skatinimo su nagrinėjama situacija niekaip nėra susijusi. Teismas neteisingai savo nutartyje nurodė ir tai, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362 str. nenumato galimybės pačiam nuteistajam kreiptis į teismą su prašymu dėl baudžiamojo poveikio priemonių pakeitimo. BPK 362 str. nėra nurodyta, kas gali kreiptis į teismą dėl klausimų, susijusių su nuosprendžio vykdymu, išsprendimo. Skunde taip pat pažymima, kad Probacijos įstatymo 29 str. 1 d. numato, kad probacijos tarnybos gali kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo, jeigu probuojamasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų probacijos sąlygų. V. V. pažymi, kad dėl savo darbo pobūdžio ne visuomet gali laikytis teismo nuosprendžiu nustatytų įpareigojimų būti namuose nuo 22.00 val. iki 7.00 val. arba neišvykti iš savo gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, tačiau probacijos tarnyba savo iniciatyva dėl šių probacijos sąlygų pakeitimo į teismą nesikreipė. Todėl nuteistasis į teismą kreipėsi pats ir mano, kad BPK 362 str. jam tokią teisę suteikia.

Probacijos įstatymo 3 str. 2 d. nurodyta, jog probacijos vykdymą reglamentuojančių įstatymų kolizijos atveju taikoma probuojamajam palankesnė norma, todėl, nuteistojo įsitikinimu, jei Probacijos įstatymas teisės kreiptis į teismą su prašymu dėl probacijos sąlygų pakeitimo nenumato, tokią teisę numato BPK 362 str. Be to, probuojamojo teisę kreiptis su prašymais numatyta Probacijos įstatymo 13 str.

Atsiliepimų negauta.

Nuteistojo skundas atmetamas.

Skundžiama nutartimi teismas, konstatavęs, kad pagal galiojančias įstatymų nuostatas nuteistasis V. V. nelaikytinas subjektu, galinčiu savarankiškai kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo, V. V. prašymą paliko nenagrinėtą.

Aukštesnysis teismas, įvertinęs pateiktoje medžiagoje esančius duomenis, skundo argumentus, skundžiamoje nutartyje padarytas išvadas sprendžia, kad apylinkės teismas, palikdamas V. V. prašymą nenagrinėtu, įstatymo reikalavimų nepažeidė, teisės normas aiškino ir taikė tinkamai.

Nustatyta, kad V. V. 2015-01-22 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu už BK 278 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirtos 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas, pritaikius BK 75 str. nuostatas, atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. Tuo pačiu nuosprendžiu paskirti įpareigojimai: 1) per bausmės vykdymo atidėjimo terminą neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 7.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Pagal Probacijos įstatymo 5 str. teismo sprendimus, kuriais paskirta probacija (sąlyginė alternatyva laisvės atėmimo bausmei – bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų) ir probuojamojo priežiūrą vykdo probacijos tarnybos. Probacijos sąlygų keitimą reglamentuoja Probacijos įstatymo VII skyrius. Šio skyriaus 29 str. įtvirtinta, kad probacijos tarnybos gali kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo, jeigu kitos sąlygos darytų teigiamą įtaką probuojamojo elgesiui ir (ar) padėtų užtikrinti nukentėjusio asmens interesus arba jeigu probuojamasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų probacijos sąlygų. Iš paminėtos normos akivaizdu, kas įstatymų leidėjas jokiam kitam subjektui teisės kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo nėra numatęs. Tokia nuostata iš esmės yra susijusi su tuo, kad už probacijos vykdymą yra atsakinga probacijos tarnyba, kuri sprendžia visus su probacijos vykdymu ar netinkamu vykdymu susijusius klausimus. Įvertinus paminėtas aplinkybes konstatuojama, kad apylinkės teismas pagrįstai, nustatęs, kad nuteistasis probacijos vykdymo procese nelaikytinas subjektu, galinčiu kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo, jo prašymą paliko nenagrinėtą. Nuteistojo skunde dėstomi samprotavimai ir subjektyvus teisės normų interpretavimas bei vertinimas apylinkės teismo nutartyje padarytų išvadų teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia.

Nepagrįstai skunde teigiama, kad apylinkės teismas, palikdamas prašymą nenagrinėtą, prieštarauja pats sau, nes iš nutarties motyvų ir paties teismo proceso matyti, kad prašymas buvo nagrinėjamas, dėl jo proceso dalyviai išsakė savo nuomonę. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad prašymo nagrinėjimas apima prašyme nurodytų aplinkybių ir argumentų teisinį vertinimą. Prašymas laikomas išnagrinėtu, kai dėl esminių jame nurodytų aplinkybių (faktinių ir teisinių), suformuluotų prašymų yra pasisakyta. Šiuo atveju apylinkės teismas nevertino nuteistojo prašyme nurodytų aplinkybių, susijusių su nuteistojo galimybę tinkamai vykdyti probacijos sąlygas. Teismas, konstatavęs, kad nuteistasis nėra laikomas subjektu, galinčiu pateikti tokio pobūdžio prašymą, dėl prašyme nurodytų aplinkybių nepasisakė ir jų nevertino ir prašymą paliko nenagrinėtą.

Nesutiktina ir su nuteistojo skundo teiginiais, kad teisę kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo jam suteikia BPK 362 str. (nuteistasis prašyme klaidingai nurodo 262 str., reglamentuojančiu teismo posėdžio pradžią), taip pat Probacijos įstatymo 13 str. BPK 362 str. reglamentuoja su nuosprendžio vykdymu susijusių klausimų išsprendimo tvarką, t. y. apibrėžiamas pats su nuosprendžio vykdymu susijusių prašymų (teikimų) nagrinėjimo procesas. Šis straipsnis nenumato, kokie subjektai turi teisę kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo. Minėtus klausimus reglamentuoja Probacijos įstatymas, konkrečiai – šio įstatymo 19 str. 1 d. Probacijos įstatymo 13 str. 1 d. apibrėžtos probuojamojo teisės, tame tarpe ir teisė kreiptis su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais į probacijos vykdymo ar kitas valstybės ir savivaldybių institucijas, įstaigas ar pareigūnus, visuomenines ar tarptautines organizacijas, taip pat kitas institucijas, įstaigas ir organizacijas (13 str. 1 d. 2 p.). Tačiau šios teisės, priešingai negu skunde tvirtina nuteistasis, nepanaikina Probacijos įstatymo 29 str. įtvirtintos normos, imperatyviai nurodančios, kad dėl probacijos sąlygų kitimo į teismą gali kreiptis tik probacijos tarnyba.

Nuteistasis skunde teigia, kad probacijos tarnyba savo iniciatyva į teismą nesikreipė, todėl tai padarė jis pats, tačiau pastebėtina, kad nei prie savo prašymo apylinkės teismui, nei prie skundo nuteistasis nepridėjo jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad jis į probacijos tarnybą dėl galimybės keisti probacijos sąlygas kreipėsi, tačiau tarnyba į tokį prašymą nereagavo. Nagrinėjamu aspektu pažymima, kad probacijos vykdymo procese nuteistasis, pasinaudodamas probacijos įstatymo 13 str. jam suteiktomis teisėmis, dėl probacijos sąlygų pakeitimo gali kreiptis į probacijos tarnybą, kuri pagal Probacijos įstatymą yra kompetentingas subjektas spręsti tokio pobūdžio klausimus (kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo arba, nesant tam pagrindo, nesikreipti). Nesutikdamas su probacijos tarnybos priimtais sprendimais nuteistasis gali juos skųsti Probacijos įstatyme nustatyta tvarka (Probacijos įstatymo 33 str.).

Įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes konstatuojama, kad apylinkės teismas pagrįstai nuteistojo prašymą dėl probacijos sąlygų paliko nenagrinėtą, todėl naikinti nutartį nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d.,

n u t a r i a :

nuteistojo V. V. skundą atmesti ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                                        Algerdas Urbšys