Baudžiamoji byla Nr. 2K-P-31-746/2016

Teisminio proceso Nr. 1-06-1-03009-2008-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.1.3; 2.1.3.2; 2.3.2.1.3.5.1; 2.4.6.2.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 11 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija (toliau ir – Plenarinė sesija), susidedanti iš teisėjų Jono Prapiesčio (Plenarinės sesijos pirmininkas ir pranešėjas), Viktoro Aiduko, Rimos Ažubalytės, Dalios Bajerčiūtės, Olego Fedosiuko, Gintaro Godos, Aurelijaus Gutausko, Audronės Kartanienės, Vytauto Masioko, Alvydo Pikelio, Aldonos Rakauskienės, Vladislovo Ranonio, Tomo Šeškausko, 

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorei Vidai Ramanauskienei,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal D. B.-T., kuriai baudžiamoji byla nutraukta, kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 6 d. nutarties, kuria, iš dalies patenkinus Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Alfredos Sabaliauskienės apeliacinį skundą, Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 23 d. išteisinamasis nuosprendis panaikintas ir baudžiamoji byla D. B.-T. nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu D. B.-T. dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį buvo išteisinta kaip nepadariusi veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių.

Plenarinė sesija, išklausiusi teisėjo Jono Prapiesčio pranešimą, prokurorės, prašiusios Šiaulių apygardos teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka,

n u s t a t ė :

1. D. B.-T. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį buvo kaltinama tuo, kad ji, susitarusi su UAB „Š. k.“ vadovo vardu veikiančiu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kuriam tyrimas buvo išskirtas į atskirą tyrimą, savo naudai įgijo turtinę teisę į motinystės pašalpą ir savo bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens naudai įgijo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) biudžeto lėšas.

1.1. D. B.-T. su UAB „Š. k.“ vadovo vardu veikiančiu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kuriam tyrimas buvo išskirtas į atskirą tyrimą, susitarė dėl jos fiktyvaus įdarbinimo UAB „Š. k.“ vadybininke, nors žinojo, kad ji šioje bendrovėje nedirbs, darbo užmokesčio negaus. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui VSDFV Šiaulių skyriui pateikus žinomai suklastotus, tikrovės neatitinkančius 2007 m. rugpjūčio 17 d., 2008 m. sausio 18 d., 2008 m. sausio 11 d. pranešimus Nr. 179, 021, 007 apie asmens apdraustojo socialiniu draudimu priėmimą į darbą, apdraustųjų (be atleistųjų) valstybino socialinio draudimo įmokas per 2007 metų III ketvirtį, kuriame įrašyti žinomai melagingi duomenys apie D. B.-T. apskaičiuotą 23 000 Lt (6661,26 Eur) darbo užmokestį, apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybino socialinio draudimo įmokas per 2007 metų IV ketvirtį, kuriame įrašyti žinomai melagingi duomenys apie D. B.-T. apskaičiuotą 60 Lt (17,38 Eur) darbo užmokestį, VSDFV Kauno skyrius D. B.-T. iš 2007 metų III ketvirčio neva gautų draudžiamųjų pajamų apskaičiavo (19 855,26 Lt (5750,48 Eur) (iš jų 4708,19 Lt (1363,59 Eur) gyventojų pajamų mokesčio), o iš gautų draudžiamųjų pajamų už realiai dirbtą laikotarpį Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijoje – 6817,62 Lt (1974,52 Eur) (iš jų 1309,31 Lt (379,20 Eur) gyventojų pajamų mokesčio) motinystės pašalpą už 2008 m. sausio 2 d.–2008 m. gegužės 6 d. laikotarpį; be to, D. B.-T. pateikus VSDFV Kauno skyriui žinomai suklastotus, tikrovės neatitinkančius 2008 m. sausio 15 d. prašymus dėl motinystės pašalpos skyrimo, 320 Lt (92,68 Eur) pagrindinio neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo, apgaule VSDFV Kauno skyriaus 2008 m. sausio 22 d. sprendimu Nr. 8.37-346 dėl D. B.-T. teisės į motinystės pašalpą ji savo naudai įgijo turtinę teisę į 19 855,26 Lt (5750,48 Eur) motinystės pašalpą už 2008 m. sausio 2 d.–2008 m. gegužės 6 d. laikotarpį ir po 20 655,38 Lt (5982,21 Eur), iš kurių teisėtai gauta 5508,31 Lt (1595,32 Eur), už realiai dirbtą laikotarpį Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijoje, motinystės pašalpos pervedimo 2008 m. sausio 28 d. į jos AB SEB banke esančią atsiskaitomąją sąskaitą, savo ir tyrimo metu nenustatyto asmens naudai įgijo VSDFV 15147,07 Lt (4368,90 Eur) biudžeto lėšų.

2. Be to, D. B.-T. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį buvo kaltinama tuo, kad ji, 2008 m. sausio 15 d. pasirašydama prašymus dėl motinystės pašalpos skyrimo, pagrindinio neapmokestinamojo pajamų dydžio 320 Lt (92,68 Eur) taikymo, juos suklastojo, nes žinojo, kad UAB „Š. k.“ vadybininke nedirbo, darbo užmokesčio negavo, neturi teisės į motinystės pašalpą, ir tą pačią dieną šiuos dokumentus realizavo juos pateikdama VSDFV Kauno skyriui.

3. Apeliacinės instancijos teismas, nutartyje nurodęs, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas šioje baudžiamojoje byloje suėjo iki pirmosios instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio priėmimo, taip pat tai, kad, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 2–9 punktuose nurodytoms aplinkybėms, tarp jų ir suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, negali būti priimtas ne tik apkaltinamasis, bet ir išteisinamasis nuosprendis, pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį panaikino ir baudžiamąją bylą D. B.-T. nutraukė.

4. Kasaciniu skundu D. B.-T., kuriai baudžiamoji byla nutraukta, prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti be pakeitimų pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį. Kasatorė nurodo, kad BK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai, kuriems suėjus, draudžiama priimti apkaltinamąjį, o ne išteisinamąjį nuosprendį. Dėl to, kasatorės nuomone, apeliacinės instancijos teismas, jos baudžiamojoje byloje panaikindamas pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir bylą nutraukdamas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, netinkamai aiškino ir pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

5. Plenarinė sesija 2014 m. gruodžio 16 d. nutartimi šioje byloje kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – Konstitucinis Teismas) su prašymu ištirti, ar BPK 3 straipsnio ir BK 95 straipsnio atitinkamos nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs pagal šį prašymą pradėtą konstitucinės justicijos bylą 2016 m. birželio 27 d. priėmė nutarimą.

Kasatorės skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl baudžiamojo proceso teisme taikant BK 95 straipsnį

6. Baudžiamajame įstatyme (BK 95 straipsnis) ir baudžiamojo proceso įstatyme (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas) įtvirtintas baudžiamosios atsakomybės senaties institutas (Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-7-81/2013) (Teismų praktika, 2013, Nr. 39). BPK 3 straipsnyje nurodytos aplinkybės, kurioms esant baudžiamasis procesas negalimas. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybė senaties terminai. Šie terminai apibrėžiami BK XII skyriuje. Nagrinėjamoje kasacinėje byloje reikšmingas BK 95 straipsnis draudžia priimti asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, apkaltinamąjį nuosprendį, suėjus šiame straipsnyje nustatytam terminui. Pagal šio straipsnio 2 dalį senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos. Senaties terminui suėjus po to, kai asmeniui pareiškiamas kaltinimas ir baudžiamasis procesas vyksta teisme, pagal baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas baudžiamasis procesas nutraukiamas nutartimi atitinkamai pirmosios instancijos teisme bylos parengimo nagrinėti etape (BPK 235 straipsnio 1 dalis) arba pradėjus bylą nagrinėti (BPK 254 straipsnio 4 dalis), taip pat apeliacinės instancijos teisme kartu panaikinant išteisinamąjį pirmosios instancijos teismo nuosprendį (BPK 327 straipsnio 1 punktas). 

7. Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Pagal šio straipsnio 2 dalį asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas.

8. Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs konstitucinės justicijos bylą, pradėtą pagal Plenarinės sesijos kreipimąsi šioje baudžiamojoje byloje, taip pat vėlesnius kitų teismų kreipimusis panašiose bylose, 2016 m. birželio 27 d. nutarime konstatavo, kad Konstitucija, jos 31 straipsnio 1, 2 dalys, konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įstatymų leidėjo pareigą, reguliuojant baudžiamojo proceso santykius tuo atveju, kai yra pasibaigę terminai, per kuriuos asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, suderinti konstitucines vertybes – nekaltumo prezumpciją ir asmens teisę į tinkamą teismo procesą. Įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti teisinį reguliavimą, sudarantį prielaidas užtikrinti, kad teismo sprendimu, priimamu pasibaigus terminams, per kuriuos asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, būtų išspręsta, ar kaltinamasis pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, kad tuo atveju, jeigu teismo sprendimu būtų nepripažintas asmens kaltumas padarius nusikalstamą veiką, kaltinimas būtų panaikintas. Aiškindamas pirmiau nurodytas BK 95 straipsnio ir BPK 3 straipsnio nuostatas Konstitucijos nuostatų kontekste, Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad, taikant BK 95 straipsnį, pirmiausia BPK reglamentuota tvarka turi būti nustatyta, kad asmuo pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. BPK 3 straipsnio nuostata, kad baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybė senaties terminai, turi būti aiškinamas kad, suėjus baudžiamosios atsakomybės (apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo) senaties terminams, baudžiamasis procesas gali būti nutrauktas tik tuo atveju, kai BPK reglamentuota tvarka yra nustatyta, kad asmuo pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. Tuo atveju, kai, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, nustatoma, kad kaltinamasis nepagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, turi būti priimamas išteisinamasis nuosprendis (Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarimas).

9. Konstitucinis Teismas šiuo nutarimu pripažino, kad Konstitucijos 31 straipsnio 2 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui prieštarauja pirmiau nurodytos BPK 235 straipsnio 1 dalies, 254 straipsnio 4 dalies ir 327 straipsnio 1 punkto nuostatos tiek, kiek įgalioja suėjus senaties terminui nutraukti procesą pirmosios instancijos teisme bylos parengimo nagrinėti etape arba pradėjus bylą nagrinėti, bet teismui neišsprendus, ar kaltinamasis pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, taip pat apeliacinės instancijos teisme panaikinant pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir nutraukiant bylą, apeliacinės instancijos teismui neišsprendus, ar išteisintasis pagrįstai išteisintas dėl nusikalstamos veikos.

10. Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams. Neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Nagrinėdami bylas, teismai vadovaujasi oficialiai paskelbtais Konstitucinio Teismo nutarimais (Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalis, Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 1, 2 ir 4 dalys, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, visose nebaigtose nagrinėti bylose, kuriose proceso teisme metu suėjo BK 95 straipsnyje nustatyti terminai, turi būti užtikrinama, kad šio straipsnio nuostatos būtų taikomos tik bylą išnagrinėjus iš esmės ir nustačius, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką, t. y. kad kaltinamasis pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, o išteisintasis pagrįstai išteisintas dėl nusikalstamos veikos. Po oficialaus Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo (2016 m. birželio 27 d.) neturi būti vadovaujamasi ankstesniais bendrosios kompetencijos teismų precedentais dėl bylos nutraukimo teisme suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, kurie buvo suformuoti iki šiuo nutarimu pripažįstant minėtas BPK 235, 254 ir 327 straipsnių nuostatas šiuo klausimu prieštaraujančiomis Konstitucijai.

11. Kasacinėje byloje skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis panaikinti išteisinamąjį pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir nutraukti bylą D. B.-T. suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui priimta neišsprendus, ar išteisintoji pagrįstai išteisinta dėl nusikalstamos veikos. Po Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarimo paskelbimo susidariusi situacija vertintina kaip reiškianti, kad byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta neišsamiai ir dėl to padarytas esminis BPK pažeidimas (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Šio pažeidimo ištaisyti kasacinės instancijos teisme nėra galimybės. Todėl Plenarinė sesija konstatuoja, kad byla grąžintina nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 6 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai                            Jonas Prapiestis

                            Viktoras Aidukas

                            Rima Ažubalytė

                            Dalia Bajerčiūtė

                            Olegas Fedosiukas

                            Gintaras Goda

                                          Aurelijus Gutauskas

                                          Audronė Kartanienė

                            Vytautas Masiokas

                            Alvydas Pikelis

                            Aldona Rakauskienė

                                          Vladislovas Ranonis                                                        Tomas Šeškauskas