Civilinė byla Nr. e2A-590-370/2024

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00038-2024-7

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1

(S)

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. lapkričio 15 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Plungės lagūna“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Plungės lagūna“ ieškinį atsakovėms biudžetinei įstaigai Šiaulių apskaitos centrui ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – uždaroji akcinė bendrovė ,,Plungės Jonis-S“ ir S. P. įmonė, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Plungės lagūna“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama: panaikinti atsakovės biudžetinės įstaigos (toliau – BĮ) Šiaulių apskaitos centro (toliau – ir atsakovė1 arba perkančioji organizacija), Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2024 m. sausio 23 d. sprendimo Nr. T-317 „Dėl teisės atlikti centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas biudžetinei įstaigai Šiaulių apskaitos centrui suteikimo“ pagrindu atliekančios Centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas ir viešojo pirkimo procedūras Šiaulių miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė2) vardu, tarptautinio atviro konkurso būdu vykdomame pirkime Nr. 697949 „Pramonės gatvės remonto darbai“ priimtus sprendimus, t. y., kad jungtinės veiklos pagrindu veikianti tiekėjų grupė, sudaryta iš S. P. įmonės ir UAB „Plungės Jonis-S“ (toliau – ir tretieji asmenys arba Pirkimo laimėtojas), atitiko pirkimo dokumentuose keliamus reikalavimus, pripažinti šį pasiūlymą laimėjusiu pirkimą bei pakviesti pasirašyti pirkimo sutartį. Taip pat, įvertinti iš ginčijamų neteisėtų sprendimų kylančias pasekmes – jeigu pirkimo rezultate būtų sudaryta pirkimo sutartis, ieškovė prašė teismo ex officio (teismo iniciatyva) tokią sutartį pripažinti niekine.

2.       Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad atsakovė 2023 m. lapkričio 20 d. paskelbė tarptautinį pirkimą, vykdomą atviro konkurso būdu, „Pramonės gatvės atkarpos nuo Tilžės g. iki Serbentų g. prieigų ir nuo Serbentų g. prieigų iki Bačiūnų g., Metalistų gatvės kapitalinio remonto ir lietaus nuotekų tinklų rekonstravimo ir statybos Šiaulių mieste darbai“ (toliau – Pirkimas). Ieškovė 2024 m. sausio 23 d buvo informuota apie Pirkime priimtus sprendimus, kurių pagrindu trečiųjų asmenų pasiūlymas buvo pripažintas laimėjusiu, ieškovės pasiūlymas užėmė antrąją vietą. Nesutikdama su atsakovės 2024 m. sausio 23 d. sprendimu, ieškovė 2024 m. vasario 9 d. pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją, kurioje nurodė, kad Pirkimo laimėtojo pasiūlyme tinkamai neišskirtos trečiųjų asmenų savo jėgomis atliktų darbų apimtys, taip pat, jog trečiųjų asmenų sudarytoje jungtinės veiklos sutartyje nėra tinkamai aptartas darbų pasidalinimas, tačiau atsakovė, susipažinusi su ieškovės pretenzija, priėmė sprendimą ją atmesti.

3.       Nurodė, kad kartu su Pirkimo laimėtojo pasiūlymu pateiktame sąraše nurodžius tikrovės neatitinkančią informaciją – tinkamai neišskyrus S. P. įmonės savarankiškai atliktų darbų verčių (neatėmus subrangovų atliktų darbų verčių), nors tą padaryti įpareigojo Pirkimo sąlygų 6 priedo 2 punktas, kurio nuostatos nurodytos ir Pirkimo sąlygų 11 priedo 4 stulpelyje, tokiu būdu siekiant sudaryti tikrovės neatitinkantį įspūdį, esą S. P. įmonės atliktų darbų vertė yra didesnė nei iš tiesų – toks elgesys suponuoja pagrindą pripažinti laimėtoją pateikus Pirkime melagingą informaciją, o tai, vadovaujantis Pirkimo sąlygų 3.7 papunkčiu, lemia Pirkimo laimėtojo pasiūlymo atmetimą. Atsakovė, atmesdama ieškovės pretenziją, formaliai nurodė, kad Pirkimo laimėtojas atitinka Pirkimo sąlygų 6 priedo 2 punkto nuostatas – yra atlikęs sutarčių, kurių bendra vertė didesnė kaip 5 400 tūkst. Eur (be PVM), taip pat, jog elektrotechnikos darbus atliks S. P. įmonės pateiktame pasiūlyme nurodytas subjektas – UAB „Exto“. Ieškovės vertinimu, atsakovės sprendimas yra nemotyvuotas, nes jame neatsispindi, kuo remiantis buvo padarytos minėtos išvados.

4.       Atsakovė1 su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad Pirkimo laimėtojų jungtinės veiklos sutartyje yra nurodytas būsimos sutarties darbų pasiskirstymas procentais, todėl šis darbų pasiskirstymas objektyviai neturi nieko bendro su Pirkimo sąlygose nustatytais kvalifikacijos reikalavimais ir galimu darbų vykdymu ateityje. Remiantis atsakovei pateiktų įvykdytų sutarčių sąrašais, buvo nustatyta, kad jungtinės veiklos partneriai atitinka Pirkimo sąlygų 6 priedo 2 punkte nurodytą reikalavimą ir turi atlikę sutarčių daugiau nei už 5 400 tūkst. Eur (be PVM). Tai patvirtina ir pateiktos užsakovų pažymos, kurių turinys patikslina realų atliktų darbų, sumokėtų sumų bei terminų faktą. Atsakovė neprivalo atlikti trečiojo asmens atliktų darbų revizijos, jeigu pateikti duomenys oficialūs, už jų teisingumą ir patikimumą atsako duomenis pateikęs subjektas. Atsakovei nėra pagrindo abejoti trečiųjų asmenų pateiktų dokumentų patikimumu ar teisingumu. Šiuo konkrečiu atveju nėra įrodymų ar duomenų, kad atsakovei1 buvo pagrindas gautus duomenis vertinti kitaip nei tai buvo atlikta vykdant viešojo pirkimo procedūrą.

5.       Atsakovė2 su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad Pirkimo laimėtojas, siekdamas pagrįsti kvalifikaciją, pateikė perkančiajai organizacijai užsakovų (tiek viešųjų, tiek privačiųjų) pažymas apie svarbiausių darbų atlikimą per paskutinius 5 metus, kurių galutiniai rezultatai buvo tinkami. Viešojo pirkimo komisija susipažinusi su pateiktomis pažymomis, jas visapusiškai ir išsamiai įvertinusi, nusprendė, kad visos pateiktos sutartys apima reikalaujamą 5 metų laikotarpį, o atliktų darbų vertė yra ne mažesnė nei 5 400 tūkst. Eur (be PVM), todėl kvalifikacinį pagrindimą pripažino tinkamu. Nurodė, kad visos pažymos apie svarbiausių darbų atlikimą per paskutinius 5 metus, kurių galutiniai rezultatai buvo tinkami, buvo gautos iš trečiųjų asmenų. Taigi, būtent tretieji asmenys, pas kuriuos laimėtojas atliko darbus, ir pateikė informaciją, už kiek, ir kaip buvo atlikti darbai. Be to, perkančiajai organizacijai nėra suteikta teisė ginčyti trečiųjų asmenų pateiktas pažymas ar laikyti jas nepagrįstomis, neturint jokios tai pagrindžiančios informacijos. Ieškovė nėra pateikusi įrodymų, kad trečiųjų asmenų pateiktos pažymos ir jose nurodyta informacija yra klaidinanti ar melaginga.

6.       Trečiasis asmuo S. P. įmonė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad perkančiajai organizacijai Pirkimo laimėtojo (įskaitant S. P. įmonę) pateikti dokumentai pagrindė, kad Pirkimo laimėtojo atliktų darbų vertė yra ne mažesnė nei Pirkimo dokumentuose reikalaujama suma – 5 400 tūkst. Eur (be PVM). Pasiūlyme Pirkimo laimėtojas išskyrė ir aiškiai nurodė, kokia sutarčių vertės dalis buvo atlikta jo pajėgomis (savarankiškai). Laimėtojas taip pat pateikė visus papildomus dokumentus, kurių reikalavo perkančioji organizacija. Trečiojo asmens nuomone, ieškovė yra suinteresuota, kad būtent jos pasiūlymas būtų pripažintas laimėjusiu, todėl visų kitų konkurentų (laimėtojo) pasiūlymus vertina subjektyviai (nepalankiai konkurentų atžvilgiu).

7.       Šiaulių apygardos teismas 2024 m. balandžio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė bei 2024 m. balandžio 26 d. papildomu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-263-368-2024 išsprendė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškinyje nurodyti argumentai, kurių pagrindu ieškovė teigia, jog trečiųjų asmenų pateikti pasiūlymai neatitinka Pirkimo sąlygų 6 priedo 2 punkto reikalavimų yra nepagrįsti. Pažymėjo, kad ieškovės teiginys, jog Pirkimo sąlygų 6 priedo 2 punkto kvalifikacinis reikalavimas turėtų būti grindžiamas jungtinės veiklos sutartyje įtvirtinta partnerių įsipareigojimų proporcija, nėra pagrįstas nei teisiniu reglamentavimu, nei susiformavusia teismų praktika.

8.       Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. liepos 4 d. nutartimi civilinėje byloje
Nr. e2A-375-934/2024 Šiaulių apygardos teismo 2024 m. balandžio 24 d. sprendimą ir 2024 m. balandžio 26 d. papildomą sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad perkančioji organizacija turėjo patikrinti, o Pirkimo laimėtojas (tiekėjas) nurodyti ir įrodyti, kokios vertės statybos darbus pagal konkrečią nurodytą sutartį jis atliko pats, savarankiškai, savo jėgomis, susiklostė situacija, jog pirmosios instancijos teisme iš esmės nebuvo vertinti Pirkimo laimėtojo atitiktį Pirkimo sąlygų 6 priedo 2 priede nustatytam kvalifikacijos reikalavimui pagrindžiantys duomenys, t. y., ar nurodyti darbai buvo atlikti savarankiškai (savo jėgomis) ar pasitelkiant trečiuosius asmenis (subrangovus), ar veikiant jungtinėje grupėje su kitais asmenimis, atitinkamai iš esmės nepasisakyta dėl byloje esančių prieštaravimų tarp šalių pateiktų duomenų. Teismas nurodė, kad būtina atlikti įrodymų, kuriais Pirkimo laimėtojas grindžia atitiktį Pirkimo sąlygose nustatytiems reikalavimams, tyrimą ir vertinimą visa apimtimi naujais aspektais bei siekiant nepažeisti rungimosi principo, ir įgyvendinant išaiškinimo pareigą, priminti Pirkimo laimėtojui jo procesinę naštą įrodyti savo atitiktį viešojo pirkimo sąlygose nustatytiems reikalavimams, juolab kad byloje nėra duomenų, kad ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje perkančioji organizacija, laikydamasi lygiateisiškumo ir skaidrumo principų, būtų prašiusi kandidatą ar dalyvį pateikti dokumentus ar duomenis, patikslinančius savarankiškai atliktų darbų apimtį (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 45 straipsnio 3 dalis).

9.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo sutikti su apeliantės interpretacija, kad Pirkimo sąlygų 6 priedo 2  punkto kvalifikacinis reikalavimas turėtų būti grindžiamas tarp trečiųjų asmenų pasirašytos jungtinės veiklos sutartyje įtvirtinta partnerių įsipareigojimų proporcija (atitinkamai S. P. įmonė 70 proc., o UAB ,,Plungės Jonis–S“ 30 proc.). Nurodė, kad tokios pareigos tiesiogiai nenumato nei Pirkimo sąlygos, nei teisės aktai, o apelianto cituojama Pirkimo sąlygų 6 priedo 2 punkto sakinio dalis – „atsižvelgiant į jų prisiimamus įsipareigojimus“, savaime nepagrindžia, kad Jungtinės veiklos sutartyje nurodytas būsimos sutarties darbų pasiskirstymas susijęs su Pirkimo sąlygose nustatytais kvalifikacijos reikalavimais ir jų vertinimu. Minėta, nagrinėjamo ginčo kontekste reikšminga įvertinti šios nutarties 44 punkte nurodytų aplinkybes, o ne tai, kokiomis proporcijomis jungtinės veiklos dalyviai numatė prisiimtų įsipareigojimų apimtis, juolab kad ūkio subjektų grupės narių turima patirtis sumuojama (Pirkimo sąlygų 6 priedo 2  punktas). Taip pat nurodė, kad ūkio subjekto, kurio pajėgumais tiekėjas remiasi, įnašas, tenkinant profesinio pajėgumo reikalavimą dėl patirties, proporcingai neprivalo atitikti laimėjus konkursą jo realiai atliekamų darbų dalį (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2017 m. balandžio 5 d. sprendimas byloje Borta, C-298/15).

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

10.       Šiaulių apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 9 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei BĮ „Šiaulių apskaitos centras“ 2 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

11.       Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad tretieji asmenys, dalyvaudami Pirkime kaip ūkio subjektų grupė, veikianti jungtinės veiklos pagrindu, siekdami įrodyti atitiktį pirkimo dokumentuose nustatytam kvalifikacijos reikalavimui, t. y. nurodydami, kad per pastaruosius 5 metus iki pasiūlymo pateikimo pagal vieną ar daugiau sutarčių yra atlikę susisiekimo komunikacijų (gatvių ar kelių) ypatingojo (-ųjų) statinio (-ių) kapitalinio remonto, ir (ar) rekonstravimo, ir/ ar naujos statybos projektą (-tus), kurio (-ių) vertė ne mažesnė kaip 5 400 tūkst. Eur (be PVM) ir kurio (-ių) svarbiausių darbų atlikimas ir galutiniai rezultatai buvo tinkami, neprivalėjo įvykdytų ir (ar) vykdomų sutarčių (darbų) sąrašuose pateikti informacijos apie atliktų darbų vertes pagal Jungtinės veiklos sutartyje nurodytus procentus.

12.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs duomenis apie trečiųjų asmenų įvykdytas sutartis, padarė išvadą, kad įvykdytų sutarčių vertė yra 7 871 307,42 Eur. Teismas konstatavo, kad pateikti dokumentai visiškai pagrindžia tiekėjų grupės kvalifikaciją, todėl perkančioji organizacija pagrįstai vertino tokį tiekėjų pasiūlymą ir lygino jį su kitais pasiūlymais.

13.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Pirkimo laimėtojas (tiekėjų grupė), kurio teisėms ir interesams įtaką turės teismo priimtas sprendimas, būdamas suinteresuotas įrodinėti savo pasiūlymo atitiktį konkurso reikalavimams, savo poziciją grindė teikdamas argumentus procesiniuose dokumentuose, nagrinėjant bylą teisme papildė pasiūlymų duomenis, patikslino duomenis dėl trijų sutarčių. Įvertinus pateiktus papildomus duomenis, nustatyta, kad tiekėjų grupė pateikė duomenis, pagrindžiančius, kad per penkerius metus jų atliktų darbų vertė yra 10 100 653,20 Eur. Teismas padarė išvadą, kad tiekėjų grupės pateikti kvalifikaciją pagrindžiantys dokumentai patvirtina tiekėjų kvalifikacijos atitiktį Pirkimo sąlygų 6 priedo 2 punkte nustatytiems reikalavimams, todėl perkančiosios organizacijos sprendimas pripažinti Pirkimo laimėtoju trečiųjų asmenų grupės pasiūlymą yra pagrįstas.

14.       Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad tretieji asmenys atitinka Pirkimo sąlygų 6 priedo 2 punkte nustatytą kvalifikacinį reikalavimą, atmetė ieškinio argumentus dėl Pirkimo laimėtojų pasiūlymo informacijos pripažinimo melaginga.

15.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, perkančiajai organizacijai tiekėjų grupė pateikė aktualius susijusius dokumentus, reikalingus įvertinti kiekvienos šalies įsipareigojimų apimtį, todėl nėra pagrindo teigti, kad tiekėjų grupės pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų (Pirkimo sąlygų 12.1.4 papunktis).

16.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, perkančiosios organizacijos atsakymas į ieškovės pretenziją, nors ir būdamas lakoniškas, pakankami glaustas, užtikrina minimalios informacijos tiekėjui, reikalingos ginant savo galbūt pažeistas teises, pateikimą, leidžia suprasti perkančiosios organizacijos poziciją ir užtikrina ieškovės galimybę tinkamai ginti savo teises.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

 

17.       Ieškovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvykdė Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. liepos 4 d. nutartyje suformuluotus nurodymus pašalinti Pirkimo laimėtojo pasiūlymo pagrindimo vertinimo trūkumus, ir, atitinkamai, apie Pirkimo laimėtojo patirties tinkamumą nusprendė remdamasis prielaidomis, o ne byloje surinktais įrodymais ir Pirkimo sąlygomis. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad „pirmosios instancijos teisme iš esmės nebuvo vertinti Pirkimo laimėtojo atitiktį Pirkimo sąlygų 6 priedo 2 priede nustatytam kvalifikacijos reikalavimui pagrindžiantys duomenys“ (nutarties 52 punktas), pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pakartotinai, privalėjo atsižvelgti į šiuos trūkumus ir, jei jie liks nepašalinti, įvertinti Pirkimo laimėtojo pasiūlymą kaip neatitinkantį Pirkimo sąlygų 6 priedo 2 punkto reikalavimų. Tačiau, pakartotinio bylos nagrinėjimo metu tretieji asmenys nepateikė visų privalomų pateikti kvalifikacijos įrodymų – tarp jų ir tų, kuriuos paminėjo apeliacinės instancijos teismas, todėl darytina išvada, kad jų kvalifikacijos duomenys išlieka nepatikimi.

17.2.                      Apeliacinės instancijos teismo (o taip pat ir Viešųjų pirkimų tarnybos) nurodyti Pirkimo laimėtojo pasiūlymo trūkumai nebuvo ištaisyti. Pirkimo laimėtojui pasirinkus savo atitiktį Pirkimo kvalifikaciniams reikalavimams įrodinėti ne tik Pirkimo sąlygų 6 priede nurodytomis pažymomis, bet ir papildomais dokumentais (darbų perdavimo aktais) ir pastarųjų nepateikus, tokiu būdu neįvykdžius Pirkimo laimėtojui tenkančios kvalifikacijos įrodinėjimo naštos, pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės patikrinti Pirkimo laimėtojo tik deklaruotų duomenų patikimumą ir, atitinkamai, neturėjo pagrindo išvadai, kad tretieji asmenys per 5 metus atliko darbus, kurių vertė yra 10 100 653,20 Eur.

17.3.                      Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-365-381/2024), pagal kurią net ir pertekliniai pasiūlymo duomenys privalo būti nemelagingi. Pirkimo laimėtojas su pirminiu pasiūlymu pateikė tikrovės neatitinkančius, t. y. melagingus, duomenis apie savo kvalifikaciją, kadangi Pirkimo laimėtojo atliktų darbų sąrašuose nurodytos darbų vertės apėmė ne tik savarankiškai atliktų darbų vertes, bet ir pašalinių asmenų (jų subrangovų) vykdant atitinkamas sutartis, atliktų darbų vertes.

17.4.                      Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad trečiųjų asmenų veiksmų nėra pagrindo vertinti kaip itin didelį nerūpestingumą. Priešingai, egzistuoja pagrindas daryti išvadą, kad tretieji asmenys kryptingai ir sąmoningai pateikė melagingus pasiūlymo duomenis, o vėliau juos gynė, tai sudaro savarankišką pagrindą Pirkimo laimėtojo pasiūlymo atmetimui. Net ir bylos nagrinėjimo metu tretieji asmenys neatskleidė teismui tikslių savarankiškai atliktų darbų verčių, o teismui pareikalavus, pateikė tik deklaratyvius duomenis. Jeigu būtų laikoma, kad nepaisant melagingų duomenų, trečiuosius asmenis reikia (proporcinga) palikti Pirkimo laimėtojais, tai galėtų skatinti kitus tiekėjus panašioje situacijoje elgtis taip, kaip elgėsi tretieji asmenys – t. y. netaisyti klaidingų duomenų, bet gintis formaliais argumentais, tikintis, jog perkančiosios organizacijos ar konkurentai ydingų duomenų nepastebės arba neturės valios dėl jų ginčytis, o teismas aktyviai nepareikalaus pašalinti duomenų trūkumus, ir tokiu būdu galbūt išsisukti nuo atsakomybės. Tokia praktika būtų nesuderinama nei su esminiais viešųjų pirkimų tikslais – sąžiningos konkurencijos būdu skaidriai išrinkti pirkimo laimėtoją, nei su melagingos informacijos instituto esme bei išimtimis, kurių tikslas – skatinti tiekėjus teikti tik teisingus duomenis, o elgiantis priešingai – atsakyti už tai.

18.       Atsakovė1 atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

18.1.                      Priešingai nei nurodo ieškovė, pirmosios instancijos teismas vadovaujantis Viešųjų pirkimų tarnybos 2024 m. rugpjūčio 14 d. išvada, taip pat vertinant, kad tretieji asmenys, dalyvaudami pirkime kaip ūkio subjektų grupė, veikianti jungtinės veiklos pagrindu, siekdami įrodyti atitiktį pirkimo dokumentuose nustatytam kvalifikacijos reikalavimui, t. y. nurodydami, jog per pastaruosius 5 metus iki pasiūlymo pateikimo pagal vieną ar daugiau sutarčių yra atlikę susisiekimo komunikacijų (gatvių ar kelių) ypatingojo (-ųjų) statinio (-ių) kapitalinio remonto, ir (ar) rekonstravimo, ir (ar) naujos statybos projektą (-tus), kurio (-ių) vertė ne mažesnė kaip 5 400 tūkst. Eur (be PVM) ir kurio (-ių) svarbiausių darbų atlikimas ir galutiniai rezultatai buvo tinkami, neprivalėjo įvykdytų ir (ar) vykdomų sutarčių (darbų) sąrašuose pateikti informacijos apie atliktų darbų vertes pagal Jungtinės veiklos sutartyje nurodytus procentus.

18.2.                      Pirmosios instancijos teismas pasisakė ir įvertino visus trečiųjų asmenų pateiktus duomenis apie atliktus darbus, be kita ko, įvertinant visas abejones kėlusias aplinkybes. Tai sudarė pagrindą išvadai, kad reikalavimas pateikti atitinkamą kvalifikaciją pagrindžiantį dokumentą yra ne kvalifikacijos, o jo pagrindimo reikalavimas (toks reikalavimas yra išvestinis ir svarbus tik dėl to, kad padeda perkančiajai organizacijai patikrinti ir įsitikinti tiekėjų kvalifikacijos atitiktimi pirkimo sąlygose keliamiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011)). Tiekėjų grupės įgytos patirties vertė gali būti nustatyta sudėjus sąraše pateiktų įvykdytų sutarčių (atliktų darbų), dėl kurių ieškovė nereiškė pretenzijų ir pastabų, vertes, nevertinant tų sutarčių, dėl kurių ieškovė pareiškė pastabas pretenzijoje. Teismas nustatė, kad pateikti dokumentai visiškai pagrindžia tiekėjų grupės kvalifikaciją, perkančioji organizacija pagrįstai toliau vertino tokį tiekėjų pasiūlymą ir lygino jį su kitais pasiūlymais.

18.3.                      Nors tretieji asmenys, teikdami pasiūlymą, dalies atliktų sutarčių vertes nurodė netikslias, duomenis pateikė su klaidomis, tačiau netikslumai nekeičia pasiūlymo turinio iš esmės. Trečiųjų asmenų dalyvavimo šešiose sutartyse pakako turimai kvalifikacijai pagal Pirkimo sąlygų 6 priedo 2 punktą, papildomų duomenų pateikimas nepaneigia objektyvios tiekėjos turimos kvalifikacijos. Tiekėjų grupė objektyviai atitinka iškeltą kvalifikacinį reikalavimą, o pasiūlymas buvo patikslintas pateikiant papildomus duomenis. Tiekėjų grupei faktiškai atitinkant kvalifikacinį reikalavimą nepagrįsti ieškovės argumentai, kad pateikdama kitų sutarčių sąrašą Pirkimo laimėtoja siekė sudaryti įspūdį apie turimą kvalifikaciją, nes reikalaujamą kvalifikaciją tiekėjų grupė objektyviai turi.

19.       Atsakovė2 atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

19.1.                      Pirmosios instancijos teismas, pakartotinai nagrinėdamas civilinę bylą ir atsižvelgdamas į ginčo dalyką, teismui pateiktų procesinių dokumentų turinį, apeliacinės instancijos teismo išaiškinimus šioje byloje, 2024 m. liepos 15 d. nutartimi įpareigojo trečiuosius asmenis iki 2024 m. rugpjūčio 5 d. pateikti duomenis: 1) kokios konkrečiai vertės statybos darbus objekte ,,Plungės miesto Lentpjūvės gatvės rekonstravimo darbai“ atliko S. P. įmonė, UAB „Plungės Jonis- S“, kokią darbų dalį įvykdė subrangovai; kokios konkrečiai vertės statybos darbus objekte ,,Radviliškio g. nuo Dubijos g. iki Vilniaus g. rekonstravimo darbai“ atliko S. P. įmonė, kokią darbų dalį įvykdė subrangovai; 2) kokios konkrečiai vertės statybos darbus objekte Aviacijos g. pėsčiųjų–dviračių tako III etapo statybos darbai“ atliko S. P. įmonė, UAB „Plungės Jonis- S“, kokią darbų dalį įvykdė subrangovai; 3) pažymą, kuri patvirtintų, jog trečiasis asmuo S. P. įmonė tinkamai atliko statybos darbus objekte ,,Baisogalos g. st.–Sidabravas–Mandeikiai ruožo nuo 22,02 iki 24,47 km kapitalinis remontas. Tretieji asmenys patikslino pateiktus duomenis ir nurodė, kiek ir kokių darbų, bei už kokią sumą atliko savarankiškai, nepasitelkiant trečiųjų asmenų (subrangovų) ir (ar) neveikiant jungtinėje grupėje su kitais asmenimis.

19.2.                      Atsakovė iš esmės neribojo, kokiais įrodymais ar informacija turi būti pagrįsta tiekėjų kvalifikacijos atitiktis nustatytiems pirkimo dokumentų reikalavimams, taip pat nekėlė reikalavimo, kad darbus tiekėjas turėtų būti atlikęs tik išimtinai savo jėgomis, todėl vertinant, jog siekiant pagrįsti tiekėjo kvalifikacija turėjo būti pateiktas tik laisvos formos atliktų sąrašas darbų, kurių vertė turėjo būti ne mažesnė kaip 5,4 mln. Eur (be PVM), kartu su užsakovų pažymomis apie tai, kad svarbiausių darbų atlikimas ir galutiniai rezultatai buvo tinkami. Šiuo konkrečiu atveju, trečiųjų asmenų pateikti 2019–2023 metais įvykdytų sutarčių sąrašai (lenteles), taip pat užsakovų pažymos apie darbų priėmimo–perdavimo aktus, sutartis, deklaracijas apie statybos užbaigimą buvo tinkami įrodymai siekiant pripažinti kvalifikacinį reikalavimą tinkamu. Įvertinus į bylą pateiktus duomenis ir papildomai pateiktus duomenis, buvo nustatyta, kad tretieji asmenys pateikė duomenis, pagrindžiančius, jog per 5 metus jų atliktų darbų vertė yra 10 100 653,20 Eur. Darbų vertė, dėl kurių ieškovė nereiškė pretenzijų ar pastabų, sudaro 7 871 307,42 Eur, nors kvalifikacinis reikalavimas yra ne mažiau kaip 5,4 mln. Eur., dėl to darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas ir negalėtų būti tenkinamas.

19.3.                      Pirkimo laimėtojas, siekdamas pagrįsti kvalifikaciją, pateikė perkančiajai organizacijai užsakovų (tiek viešųjų, tiek privačiųjų) pažymas apie atlikimą per paskutinius 5 metus svarbiausių darbų, kurių galutiniai rezultatai buvo tinkami, o viešojo pirkimo komisija visapusiškai ir išsamiai įvertinusi, kad visos pateiktos pažymos bei sutartys apima reikalaujamą 5 metų laikotarpį ir atitinką atliktų darbų vertę, pripažino jas tinkamais įrodymais, pagrindžiančiais tiekėjo kvalifikacinį reikalavimą. Į bylą nėra pateikta įrodymų, kad trečiųjų asmenų pateiktos pažymos ir jose nurodyta informacija yra klaidinanti ar melaginga, dėl to jas laikyti nepagrįstomis ar melagingomis nėra teisinio pagrindo.

 

Teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

20.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir patikslinto apeliacinio skundo ribas.

21.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis). Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, padarytų vertinant ieškinio reikalavimus dėl Sprendimo panaikinimo tuo pagrindu, kad perkančioji organizacija tinkamai neįvertino trečiųjų asmenų pasiūlymo duomenų, kuriais buvo grindžiama atitiktis kvalifikaciniam reikalavimui, ir pateiktos su pasiūlymu informacijos melagingumo.

 

Dėl faktinių bylos aplinkybių

 

22.       Atsakovė2 2023 m. lapkričio 20 d. paskelbė apie tarptautinį Pirkimą, vykdomą atviro konkurso būdu. 

23.       Atsakovė1 2024 m. sausio 23 d. Pirkime dalyvavusiems tiekėjams išsiuntė pranešimą dėl nustatytos pasiūlymų eilės, kuriuo informavo, jog Pirkimo dokumentų reikalavimus atitinkančius tiekėjų pasiūlymus įvertinus Pirkimo dokumentuose nurodyta tvarka, nustatyta pasiūlymų eilė. Pasiūlymų eilė nustatyta ekonominio naudingumo mažėjimo, t. y. balų mažėjimo tvarka. Laimėjusiu pasiūlymu pripažįstamas pirmuoju pasiūlymų eilėje esantis pasiūlymas. Tiekėjai pasiskirstė taip: 1) jungtinė tiekėjų grupė – S. P. įmonė ir UAB ,,Plungės Jonis-S“; 2) UAB ,,Plungės lagūna“; 3) AB ,,HISK“; 4) UAB ,,Žilinskis ir Co“.

24.       Nesutikdama su perkančiosios organizacijos 2024 m. sausio 23 d. sprendimu, ieškovė kreipėsi į atsakovę1 su prašymu susipažinti su Pirkimo laimėtojo pasiūlymu. Atsakovė1 2024 m. sausio 30 d. CVP IS priemonėmis ieškovei pateikė susipažinti laimėtojo pasiūlymą.

25.       Ieškovė 2024 m. vasario 9 d. pateikė pretenziją, kurioje nurodė, kad Pirkimo laimėtojas: 1) nepagrindė kvalifikacinio reikalavimo dėl panašių sutarčių įvykdymo patirties; 2) nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją apie savo turimą patirtį; 3) neatitinka kvalifikacinio reikalavimo dėl ypatingojo statinio statybos vadovo. Pažymėjo, kad Pirkimo laimėtojo pasiūlymas nepagrįstai ir neteisėtai pripažintas laimėjusiu, kadangi turėjo būti atmestas dėl neatitikties Pirkimo dokumentų reikalavimams bei melagingos informacijos pateikimo.

26.       Atsakovės1 direktoriaus 2023 m. lapkričio 13 d. įsakymu sudaryta viešojo pirkimo komisija 2024 m. kovo 7 d. raštu informavo apeliantę, kad išnagrinėjusi pretenziją nusprendė ją atmesti. Nurodė, kad jungtinės veiklos sutartyje nurodytas būsimos sutarties darbų pasiskirstymas neturi nieko bendro su Pirkimo sąlygose nustatytais kvalifikacijos reikalavimais. Pažymėjo, kad komisija yra įsitikinusi, jog pagal pateiktus įvykdytų sutarčių sąrašus, dalyvis (jungtinės veiklos partneriai) atitinka Pirkimo sąlygų 6 priedo 2 punkte nustatytą reikalavimą ir turi atlikęs sutarčių daugiau nei už 5 400 tūkst. (be PVM), tai patvirtina ir pateiktos užsakovų pažymos, kurių turinys tik patikslina realų atliktų darbų, sumokėtų sumų bei terminų faktą. Paaiškino, kad Pirkimo sąlygų 6 priedo 3 punkto 2 papunktyje nurodytą reikalavimą atitinka Dainiaus Barzinsko kvalifikacija, o tam, kad būtų galima vykdyti nurodytus darbus, buvo nustatytas Pirkimo sąlygų 6 priedo 3 punkto 1 papunktyje nurodytas reikalavimas, kurį atitinka kitas specialistas. Taip pat, kad Pirkimo laimėtojo pateiktoje jungtinės veiklos sutartyje yra nurodytas būsimos sutarties darbų pasiskirstymas procentais. Atkreipė dėmesį, kad S. P. įmonė teikdama pasiūlymą aiškiai nurodė, kad elektrotechnikos darbus atliks pasitelktas ūkio subjektas UAB ,,Exto“.

27.       Pirkimo sąlygų 3.2 papunktyje nustatyta, kad tiekėjas, dalyvaujantis Pirkime, turi atitikti Pirkimo sąlygų 6 priede ,,Kvalifikacijos ir kiti reikalavimai tiekėjui“ nurodytus kvalifikacijos reikalavimus ir, jeigu taikytina, laikytis kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų.

28.       Pirkimo sąlygų 6 priedo 2 punkte, grafoje ,,Kvalifikacijos reikalavimas“ nurodyta, kad tiekėjas, per paskutinius 5 metus iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos pagal vieną ar daugiau sutarčių yra atlikęs susisiekimo komunikacijų (gatvių ar kelių) ypatingojo (-ųjų) statinio (-ių) kapitalinio remonto, ir (ar) rekonstravimo, ir (ar) naujos statybos projektą (-tus), kurio (-ių) vertė ne mažesnė kaip 5 400 tūkst. Eur (be PVM) ir kurio (-ių) svarbiausių darbų atlikimas ir galutiniai rezultatai buvo tinkami. Papildomai nurodyta, kad svarbiausi darbai laikomi gatvės ar kelio ir jų elementų dangos ir (ar) konstrukcijos įrengimo darbai su ir (ar) be lietaus nuotekų tinklų statybos darbais.

29.       Pirkimo sąlygų 6 priedo 2 punkte, grafoje ,,Atitiktį pagrindžiantys dokumentai“ nurodyta, kad pateikiami šie dokumentai: 1) per paskutinius 5 metus atliktų darbų sąrašas kartu su užsakovų (tiek viešųjų, tiek privačiųjų) pažymomis, apie tai, kad svarbiausių darbų atlikimas ir galutiniai rezultatai buvo tinkami. Pridedama atliktų darbų sąrašas forma (Pirkimo sąlygų 11 priedas, jame nurodoma „Tiekėjų pagrindinių sutarčių sąrašas. Pagrindžiantys dokumentai (pvz. užsakovo pažyma apie tai, kad sutartis įvykdyta/ svarbiausi darbai buvo atlikti tinkamai) pridedami prie šio sąrašo“); 2) jeigu pasiūlymą teikia ūkio subjektų grupė – reikalavimą turi atitikti visi ūkio subjektų grupės nariai kartu (ūkio subjektų grupės narių turima patirtis sumuojama), atsižvelgiant į jų prisiimamus įsipareigojimus; 3) tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais tik tuo atveju, jeigu tie subjektai patys vykdys tą pirkimo sutarties dalį, kuriai reikia jų turimų pajėgumų; 4) subtiekėjams šis reikalavimas nenustatomas. Taip pat papildomai nurodyta pastaba, kad tiekėjui nedraudžiama remtis sutartimi, kurią tiekėjas vykdė ne vienas, bet kartu su kitais ūkio subjektais, tačiau tokiu atveju turi būti vertinami būtent konkretaus ūkio subjekto, dalyvaujančio viešajame pirkime, atlikti darbai, jų apimtis, vertė, o ne visas vykdytos sutarties objektas.

30.       Pirkimo sąlygų 6 priedo 2 punkte aptarta papildomai nurodyta pastaba iš esmės atitinka Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105 (toliau – Metodika), 16.1 papunktyje „Panašių darbų atlikimo patirtis“ įtvirtintą nuostatą, jog „tiekėjui nedraudžiama remtis sutartimi, kurią tiekėjas vykdė ne vienas, bet kartu su kitais ūkio subjektais. Tačiau tokiu atveju turi būti vertinami būtent konkretaus ūkio subjekto, dalyvaujančio viešajame pirkime, atlikti darbai, jų apimtis, vertė, o ne visas vykdytos sutarties objektas“. Šia Metodika turi vadovautis perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai, vykdydami visus nuo 2017 m. liepos 1 d. pradėtus tarptautinius ir supaprastintus pirkimus (Metodikos 2 punktas).

31.       Siekdamas pagrįsti atitiktį Pirkimo sąlygų 6 priedo 2 punkte nustatytam kvalifikacijos reikalavimui, trečiasis asmuo S. P. įmonė pateikė užpildytą Pirkimo sąlygų 11 priedo lentelę, kurioje išdėstytas per paskutinius 5 metus atliktų darbų sąrašas. Šiame sąraše nurodytos 6 sutartys:

31.1.       Loka magistralės atkarpos rekonstrukcijos ruože nuo Kalnciemo kelio iki Jelgavos miesto administracinės sienos rekonstravimo statybos sutartis, įvykdytos sutarties vertė – 2 667 997,07 Eur (be PVM), svarbiausių darbų pagal sutartį dalis, kurią tiekėjas įvykdė savarankiškai – 2 667 997,07 Eur (be PVM);

31.2.       Valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 3414 Baisogalos g. st. – Sidabravas – Mandeikiai ruožo nuo 22,02 iki 24,47 km kapitalinis remontas, įvykdytos sutarties vertė – 1 014 636,46 Eur (be PVM), svarbiausių darbų pagal sutartį dalis, kurią tiekėjas įvykdė savarankiškai – 431 533,74 Eur (be PVM);

31.3.       Aviacijos g. pėsčiųjų–dviračių tako III etapo statybos darbai, įvykdytos sutarties vertė – 230 966,84 Eur (be PVM), svarbiausių darbų pagal sutartį dalis, kurią tiekėjas įvykdė savarankiškai – 225 466,84 Eur (be PVM);

31.4.       Radviliškio g. nuo Dubijos g. iki Vilniaus g. rekonstravimo darbai, įvykdytos sutarties vertė – 356 151,55 Eur (be PVM), svarbiausių darbų pagal sutartį dalis, kurią tiekėjas įvykdė savarankiškai – 353 350,18 Eur (be PVM);

31.5.       Plungės miesto Lentpjūvės g. rekonstravimas (I, II ir III etapai), įvykdytos sutarties vertė – 2 248 799,34 Eur (be PVM), svarbiausių darbų pagal sutartį dalis, kurią tiekėjas įvykdė savarankiškai – 702 777,12 Eur (be PVM);

31.6.       Serbentų–Pramonės g. sankryžos ir Serbentų g. nuo Pramonės g. iki Serbentų g. tęsinio Šiauliuose, kapitalinio remonto, įvykdytos sutarties vertė – 1 903 530,39 Eur (be PVM), svarbiausių darbų pagal sutartį dalis, kurią tiekėjas įvykdė savarankiškai – 1 539 908,98 Eur (be PVM).

32.       Kartu buvo pateikta trečiojo asmens UAB ,,Plungės Jonis–S“ užpildyta Pirkimo sąlygų 11 priedo lentelė, kurioje išdėstytas per paskutinius 5 metus UAB ,,Plungės Jonis–S“ atliktų darbų sąrašas. Šiame sąraše nurodytos 5 sutartys:

32.1.       Valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 3216 Liepgiriai–Šateikiai–Gintališkė ruožo nuo 9,98 iki 12,36 km rekonstravimas, įvykdytos sutarties vertė – 694 695,51 Eur (be PVM), svarbiausių darbų pagal sutartį dalis, kurią tiekėjas įvykdė savarankiškai – 477 245,89 Eur (be PVM);

32.2.       Valstybinės reikšmės kelio Nr. 4607 Varniai–Severėnai–Kaltinėnai ruožo nuo 16,20 iki 17,70 km ir ruožo nuo 18,88 iki 20,53 km kapitalinis remontas, įvykdytos sutarties vertė – 1 377 581,66 Eur (be PVM), svarbiausių darbų pagal sutartį dalis, kurią tiekėjas įvykdė savarankiškai – 892 720,97 Eur (be PVM);

32.3.       Rajoninio kelio Nr. 2704 Seda–Barstyčiai–Salantai ruožo nuo 22,14 iki 26,44 km asfaltavimas (kapitalinis remontas ir rekonstravimas), įvykdytos sutarties vertė – 1 879 823,26 Eur (be PVM), svarbiausių darbų pagal sutartį dalis, kurią tiekėjas įvykdė savarankiškai – 1 215 851,52 Eur (be PVM);

32.4.       Rajoninio kelio Nr. 3228 privažiuojamasis kelias prie Virkšų nuo kelio Salantai–Plateliai–Alsėdžiai ruožo nuo 1,847 iki 3,025 km kapitalinis remontas, įvykdytos sutarties vertė – 545 833,31 Eur (be PVM), svarbiausių darbų pagal sutartį dalis, kurią tiekėjas įvykdė savarankiškai – 374 805,87 Eur (be PVM);

32.5.       Plungės miesto Lentpjūvės g. rekonstravimas (I, II ir III etapai), įvykdytos sutarties vertė – 2 248 799,34 Eur (be PVM), svarbiausių darbų pagal sutartį dalis, kurią tiekėjas įvykdė savarankiškai – 1 546 022,22 Eur (be PVM).

33.       Tretieji asmenys S. P. įmonė ir UAB ,,Plungės Jonis–S“ su 2023 m. gruodžio 13 d. pasiūlymu taip pat pateikė užsakovų pažymas apie darbų priėmimo–perdavimo aktus, sutartis bei deklaracijas apie statybos užbaigimą. Byloje pateiktos šios užsakovų pažymos:

33.1.       valstybės įmonės (toliau – VĮ) Lietuvos automobilių kelių direkcijos pažyma ,,Dėl įvykdytų sutarčių“, kuri patvirtina, kad UAB ,,Plungės Jonis–S“ tinkamai atliko statybos darbus pagal sąrašo 1–3  punktuose nurodytas sutartis;

33.2.       VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos pažyma ,,Dėl įvykdytos 2020-09-14 pirkimo sutarties Nr. S-1220“, kuri patvirtina, kad UAB ,,Plungės Jonis–S“ tinkamai atliko statybos darbus pagal sąrašo 4 punkte nurodytą sutartį;

33.3.       Plungės rajono savivaldybės administracijos pažyma, kuri patvirtina, kad UAB ,,Plungės Jonis–S“ kartu su jungtinės veiklos partneriu S. P. įmone sėkmingai atliko statybos darbus pagal sutartį ir papildomus susitarimus objekte ,,Plungės miesto Lentpjūvės gatvės rekonstravimo darbai (I, II ir III etapo darbai)“. Atliktų darbų vertė – 2 248 799,34 Eur (be PVM), iš jų, UAB ,,Plungės Jonis–S“ – 1 546 022,22 Eur (be PVM), S. P. įmonė – 702 777,12 Eur (be PVM);

33.4.       akcinės bendrovės (toliau – AB) ,,RERE VIDE–HIDROSTATYBA“ pažyma, kuri patvirtina, kad S. P. įmonė (vykdytojas) tinkamai atliko statybos darbus objekte ,,Loka magistralės rekonstrukcija atkarpoje nuo Kalnciemo kelio iki Jelgavos miesto administracinės ribos“;

33.5.       Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pažyma ,,Dėl įvykdytos rangos sutarties Nr. SŽ-1187“, kuri patvirtina, kad S. P. įmonė kartu su partneriu UAB ,,Plungės Jonis–S“ pagal sutartį ir papildomą susitarimą tinkamai atliko statybos darbus objekte ,,Aviacijos gatvės pėsčiųjų ir dviračių tako III etapo statybos darbai“, bendra atliktų darbų vertė – 230 966,84 Eur (be PVM), iš jų subrangovai atliko darbų už 5 500 Eur (be PVM);

33.6.       Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pažyma ,,Dėl įvykdytų rangos darbų“, kuri patvirtina, kad S. P. įmonė tinkamai atliko statybos darbus pagal sąrašo 6 punkte nurodytą sutartį, atliktų rangos darbų vertė – 1 806 256,90 Eur (be PVM), iš jų subrangovai atliko darbų už 266 347,92 Eur (be PVM);

33.7.       Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pažyma ,,Dėl įvykdytos statybos rangos sutarties Nr. SŽ-701“, kuri patvirtina, kad S. P. įmonė tinkamai atliko statybos darbus pagal sąrašo 4 punkte nurodytą sutartį, atliktų rangos darbų vertė – 356 151,55 Eur (be PVM).

34.       2024 m. rugpjūčio 5 d., t. y. bylą pakartotinai nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir bei vykdant teismo įpareigojimą, S. P. įmonė patikslino pateiktus duomenis ir nurodė, kad:

34.1.       Loka magistralės atkarpos rekonstrukcijos ruože nuo Kalnciemo kelio iki Jelgavos miesto administracinės sienos rekonstravimo statybos sutartis, įvykdytos sutarties vertė – 2 667 997,07 Eur (be PVM), svarbiausių darbų pagal sutartį dalis, kurią tiekėjas įvykdė savarankiškai – 2 667 997,07 Eur (be PVM); pateikta akcinės bendrovės (toliau – AB) ,,RERE VIDE–HIDROSTATYBA“ pažyma, kuri patvirtina, kad S. P. įmonė (vykdytojas) tinkamai atliko statybos darbus objekte ,,Loka magistralės rekonstrukcija atkarpoje nuo Kalnciemo kelio iki Jelgavos miesto administracinės ribos“; 

34.2.       Valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 3414 Baisogalos g. st. – Sidabravas – Mandeikiai ruožo nuo 22,02 iki 24,47 km kapitalinis remontas, įvykdytos sutarties vertė – 1 014 636,46 Eur (be PVM), svarbiausių darbų pagal sutartį dalis, kurią tiekėjas įvykdė savarankiškai – 431 533,74 Eur (be PVM); nepateikta pažyma, kuri patvirtintų, jog trečiasis asmuo tinkamai atliko statybos darbus objekte ,,Baisogalos g. st.–Sidabravas–Mandeikiai ruožo nuo 22,02 iki 24,47 km kapitalinis remontas“. Taip pat pateikė AB „Via Lietuva“ pažymą, kad atlikti statybos darbai buvo perimti surašius 2021 m. spalio 18 d. Atliktų statybos darbų perdavimo užsakovui aktą Nr. KTA-446;

34.3.       Aviacijos g. pėsčiųjų–dviračių tako III etapo statybos darbai, įvykdytos sutarties vertė – 230 966,84 Eur (be PVM), svarbiausių darbų pagal sutartį dalis, kurią tiekėjas įvykdė savarankiškai – 74 603,20 Eur (be PVM), kai pradiniame sąraše buvo nurodyta – 225 466,84 Eur (be PVM).;

34.4.       pateikta Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pažyma ,,Dėl įvykdytos rangos sutarties Nr. SŽ-1187“, kuri patvirtina, kad S. P. įmonė kartu su partneriu UAB ,,Plungės Jonis–S“ pagal sutartį ir papildomą susitarimą tinkamai atliko statybos darbus objekte ,,Aviacijos gatvės pėsčiųjų ir dviračių tako III etapo statybos darbai“, bendra atliktų darbų vertė – 230 966,84 Eur (be PVM), iš jų subrangovai atliko darbų už 5 500 Eur (be PVM);

34.5.       Radviliškio g. nuo Dubijos g. iki Vilniaus g. rekonstravimo darbai, įvykdytos sutarties vertė – 356 151,55 Eur (be PVM), svarbiausių darbų pagal sutartį dalis, kurią tiekėjas įvykdė savarankiškai – 353 350,18 Eur (be PVM); pateikta Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pažyma ,,Dėl įvykdytos statybos rangos sutarties Nr. SŽ-701“, kuri patvirtina, kad S. P. įmonė tinkamai atliko statybos darbus pagal sąrašo 4 punkte nurodytą sutartį, atliktų rangos darbų vertė – 356 151,55 Eur (be PVM).

34.6.       Vykdydama teismo įpareigojimą S. P. įmonė patikslino duomenis ir nurodė, kad įvykdytos sutarties vertė – 362 851,56 Eur (be PVM), svarbiausių darbų pagal sutartį dalis, kurią tiekėjas įvykdė savarankiškai – 356 900,65 Eur (be PVM);

34.7.       Plungės miesto Lentpjūvės g. rekonstravimas (I, II ir III etapai), įvykdytos sutarties vertė – 2 248 799,34 Eur (be PVM), svarbiausių darbų pagal sutartį dalis, kurią tiekėjas įvykdė savarankiškai – 702 777,12 Eur (be PVM), taip pat nurodyta, kad UAB „Plungės Jonis-S“ savarankiškai šios sutarties įvykdyta – 1 366 308,15 Eur (be PVM), kai pradiniame sąraše buvo nurodyta – 1 546 022,22 Eur (be PVM); užsakovo Plungės rajono savivaldybės administracijos rašte nurodyta, kad pastaroji sutartis buvo įvykdyta S. P. įmonės ir UAB „Plungės Jonis-S“ pajėgumais.

Dėl kvalifikacijos reikalavimo turėti panašių darbų įvykdymo patirtį pagrindimo

35.       Pirmosios instancijos teismas, pakartotinai nagrinėdamas bylą, įvertinęs duomenis apie trečiųjų asmenų įvykdytas sutartis, padarė išvadą, kad įvykdytų sutarčių, dėl kurių ieškovė nereiškia pretenzijų, darbų vertė yra 7 871 307,42 Eur. Teismas konstatavo, kad pateikti dokumentai pagrindžia tiekėjų grupės kvalifikaciją, todėl perkančioji organizacija pagrįstai vertino tokį tiekėjų pasiūlymą ir lygino jį su kitais pasiūlymais. Teismas taip pat nustatė, kad Pirkimo laimėtojas (tiekėjų grupė), būdamas suinteresuotas įrodinėti pasiūlymo atitiktį konkurso reikalavimams, savo poziciją grindė teikdamas argumentus procesiniuose dokumentuose, nagrinėjant bylą teisme papildė pasiūlymų duomenis, patikslino duomenis dėl trijų sutarčių. Įvertinęs pateiktus papildomus duomenis, teismas nustatė, kad tiekėjų grupė pateikė duomenis, pagrindžiančius, kad per penkerius metus jų atliktų darbų vertė yra 10 100 653,20 Eur. Teismas padarė išvadą, kad tiekėjų grupės pateikti kvalifikaciją pagrindžiantys dokumentai patvirtina tiekėjų kvalifikacijos atitiktį Pirkimo sąlygų 6 priedo 2 punkte nustatytiems reikalavimams, todėl perkančiosios organizacijos sprendimas pripažinti pirkimo laimėtoju trečiųjų asmenų grupės pasiūlymą yra pagrįstas.

36.       Ieškovė su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo (o taip pat ir Viešųjų pirkimų tarnybos) nurodyti Pirkimo laimėtojo pasiūlymo trūkumai nebuvo ištaisyti. Pirkimo laimėtojui pasirinkus savo atitiktį Pirkimo kvalifikacijos reikalavimams įrodinėti ne tik Pirkimo sąlygų 6 priede nurodytomis pažymomis, bet ir papildomais (pagal sąrašo priedo lentelėje nurodytus dokumentus, darbų perdavimo aktais) ir pastarųjų nepateikus, tokiu būdu neįvykdžius Pirkimo laimėtojui tenkančios kvalifikacijos įrodinėjimo naštos, pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės patikrinti Pirkimo laimėtojo tik deklaruotų duomenų patikimumą ir, atitinkamai, neturėjo pagrindo išvadai, kad tretieji asmenys per 5 metus atliko darbus, kurių vertė yra 10 100 653,20 Eur. Teisėjų kolegija sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.

37.       Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. liepos 4 d. nutartimi (žr. šio teismo sprendimo 8–9 punktus), perduodamas bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, konstatavo, kad perkančioji organizacija turėjo patikrinti, o Pirkimo laimėtojas (tiekėjas) nurodyti ir įrodyti, kokios vertės statybos darbus pagal konkrečią nurodytą sutartį jis atliko pats, savarankiškai, savo jėgomis todėl susiklostė situacija, jog pirmosios instancijos teisme iš esmės nebuvo vertinti Pirkimo laimėtojo atitiktį Pirkimo sąlygų 6 priedo 2 dalyje nustatytam kvalifikacijos reikalavimui pagrindžiantys duomenys, t. y., ar nurodyti darbai buvo atlikti savarankiškai (savo jėgomis) ar pasitelkiant trečiuosius asmenis (subrangovus), ar veikiant jungtinėje grupėje su kitais asmenimis, atitinkamai iš esmės nepasisakyta dėl byloje esančių prieštaravimų tarp šalių pateiktų duomenų. Teismas nurodė, kad būtina atlikti įrodymų, kuriais Pirkimo laimėtojas grindžia atitiktį Pirkimo sąlygose nustatytiems reikalavimams, tyrimą ir vertinimą visa apimtimi naujais aspektais bei siekiant nepažeisti rungimosi principo, ir įgyvendinant išaiškinimo pareigą, priminti Pirkimo laimėtojui jo procesinę naštą įrodyti savo atitiktį viešojo pirkimo sąlygose nustatytiems reikalavimams, juolab jog byloje nėra duomenų, kad ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje perkančioji organizacija, laikydamasi lygiateisiškumo ir skaidrumo principų, būtų prašiusi kandidatą ar dalyvį pateikti dokumentus ar duomenis, patikslinančius savarankiškai atliktų darbų apimtį (VPĮ 45 straipsnio 3 dalis).

38.       Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad Pirkimo laimėtojas, vykdydamas Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. liepos 4 d. nutartį, turėjo pateikti, o perkančioji organizacija įvertinti, visus Pirkimo sąlygų 6 priedo 2 punkte nurodytus dokumentus bei duomenis – per paskutinius 5 metus atliktų darbų sąrašą kartu su užsakovų (tiek viešųjų, tiek privačiųjų) pažymomis, apie tai, jog svarbiausių darbų atlikimas ir galutiniai rezultatai buvo tinkami, tačiau Pirkimo laimėtojas duomenų, nurodytų Pirkimo sąlygų 6 priedo 2 punkte, nepateikė (žr. šio teismo sprendimo 34 punktą), t. y. nepateikė duomenų, kurių pagrindu perkančioji organizacija galėjo įvertinti, ar Pirkimo laimėtojas tinkamai įvykdė ankstesnes viešojo pirkimo sutartis ir kokią dalį darbų pagal viešųjų pirkimų sutartis atliko kiekvienas iš trečiųjų asmenų, įvertinus tai, kad dalį darbų atliko subrangovai.

39.       VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs. Tikrinant tiekėjų kvalifikaciją, pasirinktinai atsižvelgiama į jų: 1) teisę verstis atitinkama veikla; 2) finansinį ir ekonominį pajėgumą; 3) techninį ir profesinį pajėgumą. Tikrindama tiekėjo techninį ir profesinį pajėgumą, perkančioji organizacija gali reikalauti žmogiškųjų ir techninių išteklių bei patirties, kurie reikalingi pirkimo sutarčiai įvykdyti pagal pirkimo dokumentuose pirkimo objektui nustatytus kokybės reikalavimus. Reikiama tiekėjo patirtis visų pirma gali būti įrodoma užsakovų pažymomis apie tinkamai įvykdytas ankstesnes sutartis (VPĮ 47 straipsnio 6 dalis). Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai nustatomi pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodiką (VPĮ 47 straipsnio 7 dalis).

40.       VPĮ 49 straipsnyje nustatyta tiekėjų teisė remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, kad jie atitiktų pirkimo dokumentuose nustatytus techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimus pagal šio įstatymo 47 straipsnio 6 dalies nuostatas, neatsižvelgiant į ryšio su tais ūkio subjektais teisinį pobūdį. Kai tiekėjas pageidauja remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, jis privalo perkančiajai organizacijai pasiūlyme (paraiškoje) įrodyti, kad vykdant pirkimo sutartį ūkio subjektų, kurių pajėgumais jis remiasi, ištekliai jam bus prieinami (VPĮ 49 straipsnio 3 dalis).

41.       Metodikos 15, 16 punktuose nustatyta, kad techninio ir profesinio pajėgumo vertinimo tikslas – įsitikinti, jog tiekėjas turi numatomos sudaryti pirkimo sutarties vykdymui būtinus žmogiškuosius ir techninius išteklius bei patirtį. Nustatydamas techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimus, pirkimo vykdytojas turi atsižvelgti į perkamų prekių, paslaugų ar darbų pobūdį, kiekį, svarbą, paskirtį, numatomos sudaryti pirkimo sutarties trukmę ir vertę. Reikalavimas gali būti apibrėžiamas pasiektu rezultatu (pavyzdžiui, pastatytas tam tikras inžinerinis įrenginys, suteiktos tam tikros paslaugos), pinigine verte ar kitais požymiais – pirkimo vykdytojas turi patirtį apibrėžti ne visais galimais, bet tik būtinais kriterijais. Metodikos 16.1 papunktyje pažymėta, kad tiekėjui nedraudžiama remtis sutartimi, kurią tiekėjas vykdė ne vienas, bet kartu su kitais ūkio subjektais, tačiau tokiu atveju turi būti vertinami būtent konkretaus ūkio subjekto, dalyvaujančio viešajame pirkime, atlikti darbai, jų apimtis, vertė, o ne visas vykdytos sutarties objektas.

42.       Kasacinio teismo praktikoje tiekėjo kvalifikacija yra aiškinama kaip jo pajėgumas ir pasiruošimas tinkamai įvykdyti ketinamus prisiimti įsipareigojimus pagal viešojo pirkimo sutartį, kurie apima ar gali apimti ekonominį, techninį, profesinį pajėgumą, teisę verstis tam tikra veikla ar tam tikrų kokybės vadybos sistemų įdiegimą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-264-378/2022). Perkančiosios organizacijos pareiga patikrinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, pagrįsta objektyviu tiekėjo kvalifikacijos atitiktį nustatytiems reikalavimams liudijančių dokumentų turinio vertinimu, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią, poreikius, susijusius su viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir vykdymu, pirkimo sąlygas. Tai nustatytina tik vadovaujantis pirkimo sąlygų turiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020). Tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principas suponuoja tai, kad tiekėjų pasiūlymų vertinimas turi būti atliekamas pagal iš anksto visiems žinomas sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010). Kita vertus, nors tikslių, aiškių ir nedviprasmiškų viešojo pirkimo dokumentų parengimo pareiga tenka perkančiajai organizacijai, tiekėjai taip pat turi veikti apdairiai – išsamiai ir atidžiai susipažinti su visais viešojo pirkimo dokumentais bei juose iškeltais reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024).

43.       Vadovaudamasi nurodytu teisiniu reglamentavimu bei jį aiškinančia teismų praktika, perkančioji organizacija tiekėjo techniniam ir profesiniam pajėgumui patvirtinti viešojo pirkimo sąlygose gali nustatyti kvalifikacijos reikalavimą, kad tiekėjas pagal ankstesnes sutartis pats savo jėgomis būtų atlikęs tokio pobūdžio darbų, kokie yra viešojo pirkimo sutarties objektas. Pirkimo vykdytojas tokį reikalavimą konkurso sąlygose gali nurodyti, kai jam svarbu įsitikinti, ar tiekėjas turi pakankamai patirties, kad pirkimo sąlygose nurodytus (nagrinėjamu atveju – statybos) darbus galėtų atlikti savo jėgomis. Jeigu tokia – darbų atlikimo savo jėgomis – sąlyga keliama kvalifikacijos reikalavime, tiekėjas, teikdamas pasiūlymą, atliktų darbų sąraše turi išskirti darbų, atliktų savo jėgomis, vertes. Kvalifikacinis profesinio pajėgumo reikalavimas nustatomas tam, kad būtų įsitikinta to konkretaus tiekėjo patirtimi ir galimybe tinkamai įvykdyti konkrečius darbus, todėl tiekėjas negali grįsti savo kvalifikacijos ne savo turima patirtimi. Tokiais atvejais darbus savo jėgomis tiekėjas, nepasitelkdamas kitų ūkio subjektų, gali būti atlikęs, pavyzdžiui, kaip rangovas, tiekėjų grupės partneris ar subrangovas. Tiekėjui nedraudžiama remtis sutartimi, kurią tiekėjas vykdė ne vienas, bet kartu su kitais ūkio subjektais, tačiau tokiu atveju turi būti vertinami būtent konkretaus ūkio subjekto, dalyvaujančio viešajame pirkime, atlikti darbai, jų apimtis, vertė, o ne visas vykdytos sutarties objektas. Sumuoti savo ir kitų ūkio subjektų turimą patirtį ir pajėgumus tiekėjas gali tik tuo atveju, jeigu šie subjektai (nepriklausomai nuo jų ir tiekėjo tarpusavio teisinio ryšio) pasiūlyme nurodyti (išviešinti) kaip kartu vykdysiantys planuojamą sudaryti viešojo pirkimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024).

44.       Viešųjų pirkimų tarnyba Statybos darbų pirkimo gairėse yra atkreipusi dėmesį, kad tiek VPĮ 51 straipsnio 7 dalies 1 punkte, tiek Metodikos 16 punkte nurodoma, jog, nustatant tiekėjų kvalifikacijos reikalavimą, yra reikalaujama atliktų darbų sąrašo (kartu su užsakovų pažymomis apie tai, kad svarbiausių darbų atlikimas ir galutiniai rezultatai buvo tinkami), o ne sutarčių sąrašo. Tai reiškia, kad tiekėjo patirtis vertinama ne pagal tai, kiek ir kokių sutarčių tiekėjas yra įvykdęs (t. y. ne dokumento forma), o pagal tai, kiek pagal šią sutartį, panašiame į pirkimo objektą, panašių į nurodytus svarbiausius darbus tinkamai atliko darbų. Gairėse taip pat pabrėžta, kad vertinama tik ta atliktų darbų dalis, kurią tiekėjas, tiekėjo grupės partneriai, ūkio subjektai, kurių pajėgumais tiekėjas remiasi, atliko patys, t. y. turi būti vertinami būtent konkretaus ūkio subjekto, dalyvaujančio viešajame pirkime, atlikti darbai, jų apimtis, kiekis, o ne visas vykdytos sutarties objektas (t. y. ne visi pagal sutartį atlikti darbai, visa sutarties apimtis, kiekis). Kiekvienu konkrečiu atveju tiekėjas turi įrodyti, kad yra įgijęs reikalaujamos patirties, o pirkimo vykdytojas – vertinti tiekėjo pateiktą informaciją ir dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024).

45.       Šiuo atveju ieškovė ginčija perkančiosios organizacijos atliktą duomenų apie trečiųjų asmenų atitiktį kvalifikacijos reikalavimams patikrinimą pagal Pirkimo sąlygų 6 priedo 2 dalį, kai buvo keliamas kvalifikacijos reikalavimas nurodyti per paskutinius 5 metus atliktų darbų sąrašą kartu su užsakovų (tiek viešųjų, tiek privačiųjų) pažymomis, apie tai, kad svarbiausių darbų atlikimas ir galutiniai rezultatai buvo tinkami, bei reikalaujamai patirčiai įrodyti nedraudė remtis sutartimi, kurią tretieji asmenys būtų vykdę pasitelkdami kitus ūkio subjektus, tačiau šiuo atveju tretieji asmenys privalėjo nurodyti sutarties (darbų) dalį, kurią tiekėjas įvykdė savarankiškai ir tinkamai. Ieškovės teigimu, Pirkimo laimėtojas pirmosios instancijos teismui, teikė pasiūlymą tikslinančius deklaratyvius duomenis, jų nepagrįsdamas, nei pradiniame pasiūlyme (sutarčių/darbų sąraše), nei patikslintoje lentelėje nurodomais dokumentais, faktiškai jų nepateikdamas, todėl tokių duomenų negalint patikrinti, duomenys negali būti pripažintini patikimais.

46.       Iš bylos medžiagos matyti, kad tiek perkančioji organizacija, tiek tretieji asmenys laikosi pozicijos, jog pagal Pirkimo sąlygas tiekėjas turėjo pateikti tik sąrašą svarbiausių atitinkamos rūšies ir vertės darbų, atliktų savarankiškai ir tinkamai, kuris patvirtintų, kad tiekėjas turi reikiamą kvalifikaciją (patirtį). Nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad Pirkimo laimėtojas yra grupė asmenų, pirkime dalyvaujančių jungtinės veiklos sutarties pagrindu, todėl šie abu asmenys (tretieji asmenys) pagal Pirkimo sąlygas turėjo pateikti duomenis apie jų savarankišką turimą patirtį Pirkimu siekiamų įsigyti darbų atlikimui. Tretieji asmenys Pirkimui pateikė pasiūlymą su atskirais savo darbų sąrašais, nurodant atitinkamus duomenis (sutartis, darbų pobūdį, vertes ir terminus), taip pat nurodant, kokiu konkrečiu dokumentu patvirtina, kad darbai buvo atlikti ir tinkamai. Prie sąraše nurodytos kiekvienos sutarties buvo nurodytas konkretus dokumentas (užsakovo atsiliepimas arba darbų perdavimo–priėmimo aktas arba deklaracija), tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, kad su pasiūlymu buvo pateikti visi nurodyti dokumentai. Pirkimo laimėtojas nebuvo pateikęs atliktų statybos rangos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) aktų nuorašų (kopijų), iš kurių būtų galima spręsti apie šio trečiojo asmens savarankiškai atliktų darbų vertę. Atsižvelgtina ir į tai, kad dalis užsakovų neteikė atitinkamų pažymų, nurodydami, kad rangovai turi darbų perdavimo–priėmimo aktus, kurių turinys prilyginamas pažymoms dėl tinkamai įvykdytų sutarčių patvirtinimo. Tik pakartotinio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, teismo nurodymu buvo tikslinami duomenys, tačiau, kaip teisingai nurodė ieškovė, nepateikiant tuos duomenis pagrindžiančių pirminių dokumentų. Taip pat pažymėtina tai, kad Pirkimo laimėtojo kartu su 2024 m. rugpjūčio 5 d. pateiktu atliktų darbų sąrašu pateiktas dokumentas – objekto „rajoninio kelio Nr. 3414 Baisogalos g. st.–Sidabravas–Mandeikiai ruožo nuo 22,02 iki 24,47 km kapitalinio remonto darbai“ 2021 m. spalio 18 d. atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) aktas (jame nurodyta, kad bendra atliktų darbų vertė – 1 279 238,10 Eur), patvirtina dalies laimėtojo nurodytų duomenų neatitikties pirkimo sąlygoms faktą. Akte nurodyta, kad darbus atliko: rangovas S. P. įmonė, partneriai UAB ,,Plungės Jonis-S“ ir UAB ,,Helanas“, subrangovai UAB ,,Vigatas“ ir UAB ,,Vatomas“. Pagal Pirkimo laimėtojo pateiktus duomenis, objektyviai nėra įmanoma įvertinti, kokią dalį darbų objekte „rajoninio kelio Nr. 3414 Baisogalos g. st.–Sidabravas–Mandeikiai ruožo nuo 22,02 iki 24,47 km kapitalinio remonto darbai“ atliko tretieji asmenys S. P. įmonė ir UAB ,,Plungės Jonis-S“, taip pat atliktų darbų perdavimo akto 12 punkte buvo nustatyti objekto neesminiai trūkumai ir neatitikimai: „pakartotinai prišluoti tarpus tarp trinkelių (visame ruože), atstatyti nusmukusius kelio ženklų skydus į projektinę padėtį (visame ruože)“. Pirkimo laimėtojas taip pat nepateikė įrodymo, patvirtinančio, kokią dalį darbų savo jėgomis įvykdė kituose objektuose, pvz. pozicijoje– „Aviacijos gatvės pėsčiųjų-dviračių tako III etapo statybos darbai“, kai pradiniame pasiūlymo sąraše, 5 skiltyje „Svarbiausių (6 priedo 2 punktas) darbų pagal sutartį dalis (vertė be PVM), kuria tiekėjas vykdė savarankiškai“, buvo nurodęs 225 466,84 Eur (be PVM), tačiau 2024 m. rugpjūčio 5 d. patikslintame sąraše 5 skiltyje nurodo tik 74 603,20 Eur (be PVM), nepridėdamas darbų perdavimo–priėmimo akto, tik pastaboje nurodant, kad patikslina savo jėgomis atliktų darbų vertę, nepaaiškindamas 150 863,64 Eur skirtumo. Taip pat nepaaiškinta ir dėl pozicijos „Plungės miesto Lentpjūvės gatvės rekonstravimas (I, II, III etapai)“ duomenų, kai pradiniame sąraše buvo nurodoma šios sutarties vykdymo bendra abiejų grupės dalyvių savarankiškų darbų vertė 2 248 799,34 Eur (be PVM), iš jų – 702 777,12 Eur S. P. įmonės bei 1 546 022,22 Eur – UAB „Plungės Jonis-S“, o 2024 m. rugpjūčio 5 d. sąraše – bendra vertė nurodoma 2 069 085,27 Eur, iš jų S. P. įmonės – 702 777,12 Eur, UAB „Plungės Jonis-S“ 1 366 308,15 Eur, t. y. nepaaiškinant 179 714,07 Eur skirtumo. 

47.       Aptarto teisinio reguliavimo ir nustatytų aplinkybių pagrindu (šio teismo sprendimo 46 punktas) teisėjų kolegija padaro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į byloje pasitvirtinusius faktus dėl trečiųjų asmenų neteisingų duomenų apie kvalifikaciją pateikimo perkančiajai organizacijai bei vengimą byloje pateikti įrodymus dėl visų kitų sąrašų pozicijų. Teismo padaryta išvada, kad Pirkimo laimėtojas pagrindė faktinę patirties kvalifikaciją kitų sutarčių (atliktų darbų) duomenimis, dėl kurių ieškovė neturi pretenzijų, todėl perkančiosios organizacijos sprendimo naikinti nėra pagrindo, yra formali. Net teismui išaiškinus įrodinėjimo pareigą, teismui nepateikė duomenų, t. y. leistinų įrodymų (darbų perdavimo aktų, kurių pagrindu pateikta darbų suvestinė), galinčių pagrįsti, kad jie savarankiškai (savo jėgomis) atliko Pirkimo pasiūlyme nurodytus statybos darbus už 5,4 mln. Eur. Tretieji asmenys nenurodė, kodėl esant ginčui dėl darbų vertės jie neteikia turimų dokumentų. Teisėjų kolegija padaro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog ieškovė nepateikė įrodymų, paneigiančių trečiųjų asmenų pateiktą informaciją. Šiuo atveju įrodinėjimo pareiga įrodyti savarankiškai (savo jėgomis) atliktų darbų vertę buvo nustatyta tretiesiems asmenims. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija daro išvadą, jog perkančioji organizacija, įtraukdama trečiuosius asmenis į pasiūlymų eilę ir skirdama jiems pirmąją vietą, neteisingai įvertino trečiųjų asmenų pajėgumus įvykdyti statybos darbus pagal Pirkimo sąlygose nurodytus kvalifikacijos reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria netenkintas ieškovės reikalavimas dėl atsakovės 2024 m. sausio 23 d. sprendimo panaikinimo, naikinama ir dėl šios dalies priimamas naujas sprendimas – panaikinti skundžiamą atsakovės 2024 m. sausio 23 d. sprendimą. Priešingu atveju būtų sudarytos prielaidos tretiesiems asmenims, tinkamai nepagrindusiems turimos kvalifikacijos, laimėti viešąjį pirkimą, o tai neatitiktų sąžiningumo, skaidrumo bei lygiateisiškumo principų (VPĮ 17 straipsnio 1 dalis).

 

Dėl duomenų, kuriais tretieji asmenys įrodinėjo atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, melagingumo

48.       Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad tretieji asmenys atitinka Pirkimo sąlygų 6 priedo 2 punkte nustatytą kvalifikacijos reikalavimą, atmetė ieškinio argumentus dėl Pirkimo laimėtojų pasiūlymo informacijos pripažinimo melaginga.

49.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, pagal kurią net ir pertekliniai pasiūlymo duomenys privalo būti nemelagingi. Pirkimo laimėtojas su pirminiu pasiūlymu pateikė tikrovės neatitinkančius, t. y. melagingus, duomenis apie savo kvalifikaciją, kadangi Pirkimo laimėtojo atliktų darbų sąrašuose nurodytos darbų vertės apėmė ne tik savarankiškai atliktų darbų vertes, bet ir kitų asmenų (jų subrangovų) vykdant atitinkamas sutartis, atliktų darbų vertes. Taip pat ieškovė nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog trečiųjų asmenų veiksmų nėra pagrindo vertinti kaip itin didelio nerūpestingumo. Ieškovės vertinimu, tretieji asmenys bylos nagrinėjimo metu neatskleidė teismui tikslių savarankiškai atliktų darbų verčių, o teismui pareikalavus, pateikė tik deklaratyvius duomenis. Atsakovės su tokia ieškovės pozicija nesutinka, nurodo, kad į bylą nėra pateikta įrodymų, kad trečiųjų asmenų pateiktos pažymos ir jose nurodyta informacija yra klaidinanti ar melaginga, dėl to jas laikyti nepagrįstomis ar melagingomis nėra teisinio pagrindo. Tretieji asmenys atsiliepimų į ieškovės apeliacinį skundą nepateikė.

50.       VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatyta, kad perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu tiekėjas pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį šiame straipsnyje ir šio įstatymo 47 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir perkančioji organizacija gali tai įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis arba tiekėjas dėl pateiktos melagingos informacijos negali pateikti patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal šio įstatymo 50 straipsnį.

51.       Iš nurodytos nuostatos matyti, kad melaginga informacija pripažįstama dviem atvejais, kai, pirma, nuslepiama ar pateikiama melaginga informacija apie atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, įskaitant profesinį pajėgumą (VPĮ 47 straipsnio 1 dalies 3 punktas), antra, abejonės dėl melagingos informacijos, tiekėjo nepašalintos pateikiant dokumentus, nurodytus VPĮ 50 straipsnyje. Pirmasis atvejis platesnis už antrąjį, nes nesusietas su konkrečiais dokumentais. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos situacija patenka į abu melagingos informacijos kvalifikavimo atvejus.

52.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiekėjo pasiūlyme pateiktos informacijos kvalifikavimas kaip melagingos pagal teismų praktiką turi platesnę prasmę ir taikymo sritį nei kituose teisiniuose santykiuose (pavyzdžiui, sukčiavimas baudžiamojoje teisėje) ir neapsiriboja tik tyčiniu suklaidinimu ar tiesos iškraipymu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-384-916/2019 78, 79 punktus ir juose nurodytą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, 2020 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-248/2020 40 punktą). Toks platus šios kategorijos turinys, inter alia (be kita ko), kyla iš Europos Sąjungos viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo, kuriame apibrėžtas įvairių situacijų pripažinimas kaip melagingos informacijos pateikimas, be to, priešingai nei Lietuvos nacionalinės teisės normose (VPĮ), jame vartojamos ne melagingos informacijos, o suklaidinimo, faktų iškraipymo sąvokos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020, 125 punktas).

53.       Taigi, sprendžiant, ar tiekėjo pateikta informacija yra melaginga, pakanka nustatyti tam tikrą faktų iškraipymą pateikiant informaciją, reikalingą atitikčiai atrankos kriterijams patikrinti. Pabrėžtina, kad tai turi būti rimtas aplaidumas, didelis nerūpestingumas, nukreiptas į sąmoningą siekį suklaidinti perkančiąją organizaciją dėl atitikties vienam ar kitam kvalifikacijos ir (ar) su pašalinimo pagrindų nebuvimu susijusiam reikalavimui. Ši išvada iš esmės nepriklauso nuo to, ar tiekėjas de facto atitinka atrankos kriterijus. Dėl informacijos, pateiktos tiekėjo pasiūlyme, melagingumo sprendžiama vertinant jos turinį objektyviuoju (neatitiktis tiesai (tikrovei) yra daugiau faktinio, o ne teisinio pobūdžio) ir subjektyviuoju (tiekėjas suvokia ar turi suvokti (negali nesuvokti), kad informacija neatitinka realybės, ir turi tikslą suklaidinti perkančiąją organizaciją) aspektais bei nustačius šių abiejų elementų egzistavimą kartu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024).

54.       Kiek tai susiję su objektyviuoju elementu, pažymėtina, kad informacija gali būti pripažinta melaginga tik tuo atveju, jeigu jos atitikties tikrovei patikra nereikalauja papildomo teisinio aiškinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-969/2016), kitaip tariant, tai yra informacija, kuri melaginga objektyviai, pati savaime, o ne tokia tampa kaip teisinio interpretavimo padarinys. Kita vertus, papildomo teisinio aiškinimo kriterijus, pagal kurį neatitiktis tikrovei yra daugiau faktinio, o ne teisinio pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-690/2017), taip pat negali būti suabsoliutintas, nes kuo ilgiau atitinkamos normos aiškinimo jurisprudencija ir (ar) atitinkamų santykių praktika yra nusistovėjusi, tuo mažiau tiekėjui turi būti pripažįstama teisė į tokio pobūdžio suklydimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-248/2020). Kasacinio teismo išaiškinta, kad objektyvaus aspekto nustatymas laikytinas svarbiausiu sprendžiant, ar tiekėjo pasiūlyme nurodyta informacija melaginga; tais atvejais, kai nėra aiškūs faktiniai pasiūlymo duomenys, per se (savaime) nepaneigiama galimybė jų (duomenų) pripažinti melaginga informacija; ši gali paaiškėti ir konkretus faktinis pasiūlymo turinys gali būti nustatytas tiek atliekant pirminį pasiūlymų vertinimą, tiek vertinant po perkančiosios organizacijos prašymo pateiktus pasiūlymo paaiškinimus, tiek nagrinėjant tiekėjo pateiktą pretenziją ar sprendžiant ginčą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-378/2018).

55.       Deklaruojamos informacijos atitiktis tikrovei paprastai nustatytina, kai įrodinėjamos aplinkybės yra pagrįstos objektyviais, patikrinamais duomenimis, kuriuos galima įvertinti kaip įrodymus. Tačiau tai nereiškia, kad kai atitinkamų duomenų nepateikta, negalima prieiti prie išvados, kad deklaruojama informacija melaginga. Priešingu atveju tiekėjams, nepateikusiems prašomų duomenų, būtų leidžiama teisėtai išvengti kvalifikacijos duomenų pripažinimo melagingais ir pašalinimo iš konkurso procedūrų. Tai, be kita ko, prieštarautų ir VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto nuostatos išraiškai ir prasmei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-63-916/2020). Taigi, pagal VPĮ, tiekėjo pasiūlyme deklaruojamų duomenų faktinė (ne)atitiktis praeities įvykiams nustatytina tiek tais atvejais, kai perkančioji organizacija disponuoja atitinkamais įrodymais, tiek kai jai pagal viešojo pirkimo sąlygas iš anksto reikalautų įrodymų ūkio subjektas nepateikia. Pastaroji situacija iš esmės kvalifikuotina kaip pateiktų duomenų ydingumo (klaidingumo) prezumpcija, leidžianti vertinti, kad tiekėjo deklaracija, kurios jis negali pagrįsti įrodymais, yra melaginga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-63-916/2020). Atsižvelgiant į tai, kad už nurodomų duomenų (deklaracijos) teisingumą atsakingas juos pateikęs ūkio subjektas, pirmiausia jam kyla įrodinėjimo pareiga šią prezumpciją paneigti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020).

56.       Kasacinio teismo šiuo aspektu taip pat pažymėta, kad informacijos kvalifikavimas kaip melagingos savaime nereiškia tik duomenų iškraipymo ar jų nuslėpimo, bet reiškia ir situacijas, kai tiekėjas faktiškai neatitinka konkurso sąlygų, bet kūrybingai pateikia informaciją taip, kad ji būtų techniškai teisinga ir sudarytų įspūdį, jog sąlygos tenkinamos; kitais žodžiais tariant, tai – situacijos, kai pati įrodomoji priemonė yra teisinga, tačiau ji, tiekėjui suprantant (ar turint suprasti), netinkama įrodyti jo pajėgumo atitikties iškeltam reikalavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2022).

57.       Dėl subjektyviojo informacijos pripažinimo melaginga elemento pabrėžtina, kad jis gali pasireikšti įvairiomis formomis (veikimu ar neveikimu (reikšmingos ar tikrosios informacijos nuslėpimu); tyčiniu ar rimtu suklaidinimu, duomenų iškraipymu, falsifikavimu; nerūpestingu, aplaidžiu reikšmingos informacijos pateikimu; kūrybingai pateikiama informacija, sudarant klaidingą įspūdį perkančiajai organizacijai; tinkamų duomenų nepateikimu; kt.), tačiau perkančiajai organizacijai pakanka nustatyti itin aplaidžius, nerūpestingus tiekėjo veiksmus ar neveikimą tam, kad pripažintų tiekėją pateikusiu melagingą informaciją, t. y. kad tiekėjas objektyviai turėjo suprasti informacijos melagingumą, jeigu būtų elgęsis pagal protingo, atidaus ir tinkamai informuoto tiekėjo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024).

58.       Vis dėlto sąžiningo (leistino) suklydimo, kai pirkimo dalyvis neturėjo sąmoningo ketinimo suklaidinti perkančiąją organizaciją, atveju informacija neturėtų būti pripažinta melaginga. Tokiems atvejams priskirtinos situacijos, kai objektyviai neteisinga (tikrovės neatitinkanti) informacija buvo pateikta nespecialiai, tiekėjas elgėsi pakankamai atidžiai ir rūpestingai, siekdamas įsitikinti pirkimo metu pateiktos informacijos teisingumu (pavyzdžiui, pareikalavo iš partnerių ar užsakovų papildomų įrodymų dėl tam tikrų duomenų teisingumo ir juos atidžiai patikrino dar prieš pateikdamas pasiūlymą viešajame pirkime; pasinaudojo teise kreiptis į perkančiąją organizaciją dėl papildomos (patikslinančios neaiškią pirkimo sąlygą) informacijos pateikimo; ir pan.), ištaisė trūkumus ar pateikė perkančiajai organizacijai kilusias abejones paneigiančius duomenis šiai pasinaudojus galimybe kreiptis į tiekėją dėl pateikto pasiūlymo paaiškinimo, arba kai tokia (realybės neatitinkanti) informacija tiekėjo pagrįstu įsitikinimu ar atlikta pirkimo sąlygų interpretacija galėjo būti laikoma teisinga, nes, pavyzdžiui, iš susiklosčiusių aplinkybių matyti, kad tiekėjas ir perkančioji organizacija skirtingai suprato ir aiškino kurią nors viešojo pirkimo dokumentų sąlygą. Pareiga įrodyti aptartas aplinkybes tenka tiekėjui (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024).

59.       Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, VPĮ nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas. Teismų vaidmuo ir pareiga saugant viešąjį interesą aktualūs ne tik dėl visuomenei svarbių gėrių, užtikrinant VPĮ teisinio reguliavimo tikslų pasiekimą, apsaugos, bet ir siekiant skatinti tiekėjų sąžiningą varžymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-362-415/2015). Taigi, viešasis interesas viešųjų pirkimų ginčuose įgalina teismą būti aktyviu arbitru, siekiant teisingo bylos išnagrinėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2022). Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendime byloje Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, C-927/19, pateiktus išaiškinimus, teismas pats gali konstatuoti pateiktos informacijos melagingumą.

60.       Teisėjų kolegijos vertinimu, tretieji asmenys, kaip profesionalūs ir nuolatiniai viešųjų pirkimų dalyviai, žinojo (turėjo žinoti) nagrinėjamam ginčui aktualų ir daug metų galiojantį teisinį reguliavimą (įskaitant 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų ir šią direktyvą įgyvendinusią nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančią naują VPĮ redakciją), nuosekliai formuojamą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir kasacinio teismo praktiką. Šiame sprendime išsamiai aptartas viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas bei nuosekli jį aiškinanti teismų praktika, kad tiekėjas negali remtis kitų ūkio subjektų įgyta patirtimi, jeigu pirkimo sąlygos reikalauja tam tikrų darbų atlikimo asmeninės patirties, jog turi išviešinti ūkio subjektus, jeigu vykdomos viešojo pirkimo sutarties daliai pasitelkia kitų ūkio subjektų pajėgumus nepriklausomai nuo ryšio su tais subjektais teisinio pobūdžio, turi pasiūlyme nurodyti savo jėgomis atliktų statybos darbų dalį (vertę), jeigu pirkimo sutartis buvo vykdoma su kitais subjektais.

61.       Tretieji asmenys bylos nagrinėjimo metu iš esmės pasirinko prieštaringą poziciją, Pirkimo sąlygų 6 priedo 2 punkte ir 11 priede neatskleidė tikrųjų teisinių santykių su neišviešintais ūkio subjektais, tvirtino statybos rangos darbus atlikę savo jėgomis. Siekdami atitikti kvalifikacijos reikalavimą, į deklaruojamą savarankiškai atliktų statybos darbų apimtį tretieji asmenys įtraukė pajamas, galbūt gautas už subrangovų ar kitu teisiniu pagrindu veikusių asmenų atliktus statybos rangos darbus. Šiuo atveju tretieji asmenys perkančiajai organizacijai pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, nes nuslėpė nuo perkančiosios organizacijos aplinkybes apie ankstesniuose pirkimuose statybos rangos darbus vykdžiusius kitus ūkio subjektus, jų perkančiajai organizacijai neišviešino, tokius neteisėtus veiksmus bandė nuslėpti užsakovų ankstesniuose pirkimuose išduotomis pažymomis apie tinkamą didelės vertės statybos rangos darbų atlikimą savo jėgomis, kurių atitiktis tikrovei įrodinėjimo procese byloje nebuvo patvirtinta. Iškilus abejonėms dėl pateiktos informacijos atitikties tikrovei, įrodymų informacijos teisingumui patvirtinti tretieji asmenys neteikė, prieštaravimų tarp įrodymų šaltinių nepašalino, dėl to yra pagrindas preziumuoti trečiųjų asmenų pateiktų duomenų neteisingumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, apie visas nurodytas aplinkybes tretieji asmenys žinojo (turėjo žinoti) ir taip siekė perkančiąją organizaciją suklaidinti, sudarydami klaidingą įspūdį dėl savo sukauptos asmeninės profesinės patirties bei atitikties kvalifikacijos reikalavimui. Atskirai pažymėtina, kad tretieji asmenys turėjo suprasti informacijos melagingumą, jeigu būtų elgęsi pagal protingo, atidaus ir tinkamai informuoto tiekėjo principus. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija padaro išvadą, kad yra nustatytas ne tik objektyvusis, bet ir subjektyvusis kriterijus trečiųjų asmenų pasiūlyme pateiktai informacijai pripažinti melaginga.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

62.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino reikalavimo panaikinti perkančiosios organizacijos 2024 m. sausio 23 d. sprendimą, taip pat netinkamai taikė ir aiškino aktualias teisės aktų nuostatas ir nepagrįstai nepripažino, kad tretieji asmenys pateikė melagingą informaciją apie atitiktį kvalifikacijos reikalavimui. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovės ieškinį patenkinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

63.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

64.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tais atvejais, kai ieškovė savo interesus gina prieš du procesinius varžovus (paprastai prieš perkančiąją organizaciją ir viešojo pirkimo laimėtoją), nustačius pastarųjų bylos šalių argumentų nepagrįstumą, yra teisinga iš jų lygiomis dalimis priteisti ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-398-469/2018). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama formuojamą teismų praktiką, į išnagrinėjimo rezultatą, įvertinusi kilusio ginčo pobūdį, sudėtingumą, procesinių dokumentų apimtį, nusprendžia, kad ieškovės ieškinys yra tenkinamas visiškai, todėl ieškovei priteisiamos visos patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

65.       Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pirmąjį kartą, ieškovė į bylą pateikė įrodymus apie tai, jog patyrė 5 434 Eur žyminio mokesčio išlaidų ir 6 468,66 Eur atstovavimo išlaidų. Nurodytos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteisiamos ieškovei lygiomis dalimis iš atsakovių ir trečiojo asmens S. P. įmonės (po 3 967,55 Eur). Pažymėtina, kad trečiasis asmuo UAB „Plungės Jonis-S“ atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė, todėl iš šio trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos ieškovei nepriteisiamos.

66.       Nagrinėjant pirmąjį kartą bylą apeliacine tvarka, ieškovė patyrė 5 479 Eur žyminio mokesčio išlaidų ir 2 787,84 Eur atstovavimo išlaidų. Nurodytos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteisiamos ieškovei lygiomis dalimis iš atsakovių ir trečiojo asmens S. P. įmonės (po 2 755,61 Eur). Pažymėtina, kad trečiasis asmuo UAB „Plungės Jonis-S“ atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą nepateikė, todėl iš šio trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos ieškovei nepriteisiamos.

67.       Nagrinėjant bylą pakartotinai pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 2 013,44 Eur atstovavimo išlaidų. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė nepagrindė šių bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo. Bylą nagrinėjant pakartotinai pirmosios instancijos teisme, ieškovė 2024 m. rugpjūčio 19 d. pateikė rašytinius paaiškinimus dėl trečiojo asmens S. P. įmonės pateiktų dokumentų ir Viešųjų pirkimų tarnybos išvados. Pagal Rekomendacijų 8.16 papunktį maksimali priteistina užmokesčio suma už rašytinių paaiškinimų parengimą yra 864,40 Eur (2 161 Eur x 0,4). Atsižvelgiant į tai, ieškovės bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pakartotinai pirmosios instancijos teisme, mažintinos iki 864,40 Eur, jos priteisiamos lygiomis dalimis iš atsakovių ir trečiojo asmens S. P. įmonės (po 288,13 Eur).

68.       Nagrinėjant bylą pakartotinai apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 5 505 Eur žyminio mokesčio išlaidų, kurios lygiomis dalimis priteisiamos iš atsakovių (po 2 752,50 Eur). Tretieji asmenys atsiliepimų į ieškovės apeliacinį skundą nepateikė, todėl iš jų bylinėjimosi išlaidos ieškovei nepriteisiamos.

69.       Iš viso ieškovei iš atsakovių ir trečiojo asmens S. P. įmonės priteisiama po 4 255,68 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (šio teismo sprendimo 65, 67 punktai), taip pat ieškovei iš atsakovių priteisiama po 5 508,11 Eur, o iš trečiojo asmens S. P. įmonės 2 755,61 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (šio teismo sprendimo 66, 68 punktai).

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Plungės lagūna“ ieškinį patenkinti:

Panaikinti atsakovės biudžetinės įstaigos „Šiaulių apskaitos centras“ 2024 m. sausio 23 d. sprendimą, kurio pagrindu jungtinės tiekėjų grupės – S. P. įmonės ir uždarosios akcinės bendrovės „Plungės Jonis-S“ pasiūlymas buvo pripažintas laimėjusiu tarptautiniame atviro konkurso būdu vykdomame pirkime Nr. 697949 „Pramonės gatvės remonto darbai“.

Trečiųjų asmenų S. P. įmonės ir uždarosios akcinės bendrovės „Plungės Jonis-S“ pasiūlyme atsakovei biudžetinei įstaigai „Šiaulių apskaitos centras“ tarptautiniame atviro konkurso būdu vykdomame pirkime Nr. 697949 „Pramonės gatvės remonto darbai“ pateiktą informaciją apie atitiktį kvalifikacijos reikalavimui, nustatytam viešojo pirkimo sąlygų 6 priedo 2 punkte ir 11 priede, pripažinti melaginga.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Plungės lagūna“, juridinio asmens kodas 169901489, iš atsakovių biudžetinės įstaigos „Šiaulių apskaitos centras“, juridinio asmens kodas 305888561, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188771865, ir trečiojo asmens S. P. įmonės, juridinio asmens kodas 145590161, po 4 255,68 Eur (keturis tūkstančius du šimtus penkiasdešimt penkis eurus ir šešiasdešimt aštuonis centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Plungės lagūna“, juridinio asmens kodas 169901489, iš atsakovių biudžetinės įstaigos „Šiaulių apskaitos centras“, juridinio asmens kodas 305888561, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188771865, po 5 508,11 Eur (penkis tūkstančius penkis šimtus aštuonis eurus ir vienuolika centų), iš trečiojo asmens S. P. įmonės, juridinio asmens kodas 145590161, 2 755,61 Eur (du tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt penkis eurus ir šešiasdešimt vieną centą) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

 

 

Teisėjai                                                                 Marius Bajoras

 

 

                                                        Danguolė Martinavičienė

 

 

                                                        Gintaras Pečiulis