Administracinė byla Nr. I3-1649-1047/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04209-2019-0
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 8 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamoytės- Šipkauskienės, Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. N. ir J. B. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centras, trečiasis suinteresuotas asmuo A. K. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
Pareiškėjai V. N. ir J. B. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu
(b. l. 1–2), kurį vėliau patikslino (b. l. 10–11), kreipėsi į teismą, prašydami: 1) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir VĮRC) Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. CSPR-300 (toliau – ir Sprendimas 3); 2) panaikinti VĮRC Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyriaus (toliau – ir Kadastro tvarkytojas) 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. SPR5-8020(14.4) (toliau – ir Sprendimas 1); 3) panaikinti VĮRC Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyriaus (toliau – ir Registro tvarkytojo) 2019 m. rugsėjo 23 d. sprendimą Nr. SPR4-6021(14.5E) (toliau – ir Sprendimas 2); 4) įpareigoti Kadastro tvarkytoją ir Registro tvarkytoją priimti V. N. 2019 m. rugsėjo 9 d. prašymą Nr. 21788823 (toliau – ir 2019 m. rugsėjo 9 d. Prašymas).
Pareiškėjai teismui nurodo, kad 1998 m. fizinių asmenų grupė (V. N., J. B., A. K. ir Z. M., kuris yra miręs) už nuosavas lėšas suprojektavo ir pasistatė elektros liniją, kuri buvo užregistruota ir jai išduotas 1998 m. rugpjūčio 7 d. pažymėjimas Nr. NTR 281720 su Vilniaus filialo nekilnojamojo turto techninio inventorizavimo (elektros tinklų oro linijos) byla Nr. 6-1-1048 (toliau – ir Žemos įtampos elektros oro linija). Iki šiol šis nekilnojamasis turtas yra registruotas valstybės įmonėje Registrų centras. 2019 m. rekonstruojant (duomenys neskelbtini) gatvę Vilniuje elektros linijos dalis, t. y. 9 stulpai, kurie pagal projektą stovėjo prie pat kelio krašto atsidūrė viduryje suprojektuoto dviračių tako ir pėsčiųjų šaligatvio, todėl buvo perkelti arčiau gyvenamųjų namų. Uždaroji akcinė bendrovė „Urban line“ (toliau – ir UAB „Urban line“) padarė projektą „Dėl elektrotechnikos dalies iškėlimo OL“ bei savo lėšomis perkėlė pirmiau paminėtą elektros linijos dalį. Likusi elektros linijos dalis (16 stulpų) liko savo vietose. Pareiškėjai, siekdami, kad toks perkėlimas nebūtų vertinamas kaip savavališka statyba, kreipėsi į VĮRC, siekdami užregistruoti nekilnojamojo daikto (elektros linijos) kadastro duomenų pakeitimą.
Pareiškėjai mano, kad skundžiami sprendimai yra neteisingi. Palikus galioti skundžiamus sprendimus susidarytų situacija, kai registre vis dar įregistruoto nekilnojamojo turto duomenys būtų neteisingi ir būtų atsisakoma juos ištaisyti. Savininkai nėra kreipęsi dėl turto išregistravimo, nes mano, kad Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas (toliau – ir EEĮ) nėra nukreiptas į praeityje registruotas elektros linijas, jis taikomas po jo įsigaliojimo statomoms elektros linijoms.
Pareiškėjų nuomone, Komisija nepagrįstai plečiamai aiškina EEĮ 75 straipsnio 2 dalį, nes joje elektros oro linija pripažinta kilnojamuoju daiktu tik kalbant apie žemės naudojimą elektros energijos objektams. Be to, šis pakeitimas įsigaliojo 2019 m. liepos 2 d. Pareiškėjai pažymi, kad EEĮ visiškai nekalbama apie privatiems asmenims priklausančias elektros oro linijas. Plečiamasis aiškinimas prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 23 straipsniui ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir KT) praktikai dėl teisėtų lūkesčių apsaugos principo (KT 2014 m. balandžio 14 d. nutarimas, 2007 m. liepos 5 d. nutarimas, 2001 m. gruodžio 18 d. nutarimas, 2001 m. liepos 12 d. nutarimas) ir dėl teisinio tikrumo ir aiškumo principo (KT 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimas, 2014 m. gruodžio 13 d. nutarimas, 2003 m. gegužės 30 d. nutarimas, 2001 m. lapkričio 29 d. nutarimas, 2001 m. liepos 12 d. nutarimas). Privačių asmenų elektros oro linijų, kurios anksčiau buvo nekilnojamasis turtas, dabar tapo kilnojamuoju turtu, teisinis reguliavimas, apsauga taptų neaiški ir nesuvokiama. Mano, kad būtina kreiptis į KT, ar EEĮ 75 straipsnio 2 dalis neprieštarauja Konstitucijai.
Pareiškėjų teigimu, Komisija negrįstai savo Sprendime 3 nurodo Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir NTKĮ) 14 straipsnio 1 punktą, nes
V. N. 2019 m. rugsėjo 9 d. Prašymas pateiktas vadovaujantis NTKĮ 13 straipsnio 2 dalimi kaip elektros linijos bendrasavininkio. Tokią teisę jam suteikia Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir NTRĮ) 13 straipsnio 1 dalis: Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas.
Atsakovas VĮRC atsiliepime į pareiškėjų skundą su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė teismo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 66–71).
Atsiliepime nurodė, kad Žemos įtampos elektros linija nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nepažymėta. Registre 2017 m. sausio 26 d. buvo įrašyta žyma, kad nekilnojamasis daiktas Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo pagrindu pripažintas kilnojamuoju daiktu.
Pabrėžė, kad Kadastras steigiamas nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenims kaupti. Registras steigiamas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti. Elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 2 dalis nustato, kad elektros energijos persiuntimui skirtos žemos ir vidutinės įtampos elektros oro linijos, oro kabeliai ir požeminių kabelių linijos ir įrenginiai, įskaitant transformatorinėse pastotėse įrengtus įrenginius, kartu su požeminių kabelių kanalais, linijas laikančiomis atramomis ir kitais priklausiniais, laikomi kilnojamaisiais daiktais, išskyrus elektros energetikos objektus, kurie pagal Lietuvos Respublikos Statybos įstatymą laikytini pastatais. Statybos įstatymo 2 straipsnio 37 dalis numato, kad pastatas – apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos, o 84 dalis įtvirtina, kad statiniu gali būti tik nekilnojamasis daiktas. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalis numato, kad prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Kadastrą ar juos pakeisti pateikia nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnyje ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje numatytos aplinkybės, kurioms esant Kadastro tvarkytojas ir Registro tvarkytojas turi atsisakyti įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Kadastrą ar juos pakeisti, registruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus Registre. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnio 1 punktas numato, kad kadastro tvarkytojas atsisako įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, kad asmenys, padavę prašymą, neturėjo teisės jį paduoti. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 7 punktas nustato, kad Registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, kad įstatymai nenumato galimybės prašomas įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus ar juridinius faktus registruoti Registre.
Atsakovo nuomone, pareiškėjai nepagrįstai teigia, kad EEĮ 75 straipsnio 2 dalis gali būti taikoma tik po šios normos įsigaliojimo (2019 m. liepos 2 d.) pastatytoms elektros linijoms ar kad norma netaikoma privatiems asmenims nuosavybės teise priklausančioms elektros oro linijoms. EEĮ pakeitimas (nustatantis, kad Elektros energijos persiuntimui skirtos žemos ir vidutinės įtampos elektros oro linijos laikomos kilnojamaisiais daiktais) įsigaliojo 2004 m. liepos 10 d. (žr. įstatymo redakcijos Nr. IX-2307, priimtos 2004 m. liepos 1 d., 50 straipsnio 1 dalį), o ne 2019 m. liepos 2 d. EEĮ nenustato jokių išimčių dėl jo taikymo priklausomai nuo to, kada žemos ir vidutinės įtampos elektros oro linijos buvo pastatytos ar kam jos tuo metu priklausė nuosavybės teise. Todėl žemos ir vidutinės įtampos elektros oro linijas pripažinus kilnojamaisiais daiktais, Žemos įtampos elektros oro linija laikoma kilnojamuoju daiktu nuo šios normos įsigaliojimo, t. y. nuo 2004 m. liepos 10 d.
Dėl to, kad Žemos įtampos elektros oro linija Elektros energetikos įstatymu (galiojančios redakcijos 75 straipsnio 2 dalis) pripažinta kilnojamuoju daiktu, o Kadastre ir Registre negali būti įrašomi (keičiami) jokie nauji duomenys apie kilnojamuosius daiktus, Kadastro tvarkytojas pagrįstai ir teisėtai Sprendimu 1 V. N. 2019 m. rugsėjo 9 d. Prašymą pakeisti Žemos įtampos elektros oro linijos kadastro duomenis Kadastre atmetė tuo pagrindu, kad nekilnojamasis daiktas įstatymu pripažintas kilnojamuoju, o kilnojamieji daiktai Kadastre neregistruojami. Centrinis registratorius Sprendimu 3 pagrįstai šį Kadastro tvarkytojo sprendimą paliko galioti, papildydamas atsisakymo pagrindais, nurodytais Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnio 1 punkte (pareiškėjas neturėjo teisės tokio prašymo paduoti) ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 7 punkte (įstatymai nenumato galimybės prašomas įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus ar juridinius faktus registruoti Registre). Kadastro tvarkytojui Sprendimu 1 pagrįstai atsisakius pakeisti Žemos įtampos elektros oro linijos kadastro duomenis Kadastre, t. y. neatlikus jokių šio daikto kadastro duomenų pakeitimų, ir konstatavus, kad Žemos įtampos elektros oro linija yra kilnojamasis daiktas, Registro tvarkytojas Sprendimu 2 pagrįstai atsisakė įregistruoti V. N. nuosavybės teises į Žemos įtampos elektros oro liniją, nurodydamas, kad Registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą gali būti registruojamos tik tuo atveju, kai Registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas arba pakeisti jo duomenys (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 1 dalis, 29 straipsnio 7 punktas). Nagrinėjamu atveju Registre nebuvo įregistruotas nei pats nekilnojamasis daiktas, nei pakeisti šio daikto kadastro duomenys.
Paaiškina, kad Žemos įtampos elektros oro linijos dalis (9 stulpai) buvo perkelta iš vienos vietos į kitą, t. y. akivaizdu, kad Žemos įtampos elektros oro linija pagal prigimtį yra kilnojamasis daiktas, nes nekilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra žemės sklypas ir su juo susiję daiktai, kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.2 straipsnio 2 dalis). CK nustato, kad pagal savo prigimtį kilnojami daiktai gali būti pripažinti nekilnojamaisiais įstatymais. Taigi Elektros energetikos įstatymu žemos ir vidutinės įtampos elektros oro linijas pripažinus kilnojamuoju daiktu, Žemos įtampos elektros oro linija yra laikoma kilnojamuoju daiktu, nepriklausomai nuo to, kad iki šio įstatymo pakeitimo ji buvo įregistruota Registre kaip nekilnojamasis daiktas.
Pastebi, kad tiek Teritorinis registratorius, tiek Centrinis registratorius skundžiamuose sprendimuose informavo pareiškėją V. N., kad Žemos įtampos elektros oro linijos savininkai įstatymo nustatyta tvarka turi teisę teritoriniam registratoriui pateikti prašymą išregistruoti minėtą kilnojamąjį daiktą ir nuosavybės teises į jį iš Registro. Aplinkybės, kad galimai Žemos įtampos elektros oro linijos duomenys yra pasikeitę (kadastro duomenų, nustatytų po pakeitimų, byla nebuvo teritoriniam registratoriui pateikta, todėl tai tik prielaida), o šio kilnojamojo daikto savininkai neišreiškė valios išregistruoti šį daiktą iš Registro, bet reikalauja, kad nauji duomenys būtų įrašyti į Registrą, nepatvirtina pareiškėjų argumentų, kad susidariusi situacija yra neįtikėtina ar teisiškai kontraversiška. Žemos įtampos elektros oro linija Kadastro žemėlapyje nepažymėta, todėl nėra aišku apie kokius šio daikto koordinačių, neva įrašytų Registre, neatitikimus teigia pareiškėjai.
Pareiškėjų teiginiai dėl prieštaravimo Konstitucijai, anot atsakovo, nėra grindžiami jokiais objektyviais duomenimis, tai tik subjektyvūs deklaratyvaus pobūdžio samprotavimai. Į Konstitucinį Teismą teismas kreipiasi tik esant teisiškai motyvuotai abejonei dėl tam tikro teisės akto konstitucingumo ir tai yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija. Šalių pozicija šiuo klausimu nėra lemiama ir teismui nėra privaloma. Atsakovo teigimu, pareiškėjai nepateikė pagrįstų teisinių argumentų, leidžiančių abejoti įstatymų leidėjo EEĮ nustatyto reguliavimo atitiktimi Konstitucijai, todėl pareiškėjų prašymas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą turėtų būti netenkintas.
2020 m. birželio 5 d. atsakovas, teismui pareikalavus pateikė papildomus paaiškinimus, kuiuose paaiškino, kad pareiškėją J. B. į procesą įtraukė, nes manė, kad ginčo sprendimas gali turėti įtakos jo teisėms. Sprendimą 3 jam taip pat išsiuntė.
Trečiasis suinteresuotas asmuo A. K. atsiliepimo teisės aktų nustatyta tvarka nepateikė. Skundas ir atsiliepimas jam išsiųsti (b. l. 61, 133).
Teismas
konstatuoja:
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas V. N. 2019 m. rugsėjo 9 d. su prašymu kreipėsi į Kadastro tvarkytoją ir Registro tvarkytoją prašydamas pakeisti Žemos įtampos elektros oro linijos kadastro duomenis Registre ir įregistruoti pareiškėjo V. N. nuosavybės teises į šį daiktą (b. l. 72).
Kadastro tvarkytojas 2019 m. rugsėjo 17 d. priėmė sprendimą Nr. SPR5-8020 (14.4) „Kadastro tvarkytojo sprendimas prašymą atmesti“, kuriuo V. N. prašymą atmetė, nes Žemos įtampos elektros oro linija Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymu pripažinta kilnojamuoju daiktu, o kilnojamieji daiktai Nekilnojamojo turto kadastre (toliau – Kadastras) neregistruojami (NTKĮ 13 straipsnio 4 dalies 2 punktas) (b. l. 51–53, 76–77).
Registro tvarkytojas 2019 m. rugsėjo 23 d. priėmė sprendimą Nr. SPR4-6021 (14.5E) „Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritorinio registratoriaus sprendimas prašymą atmesti“ (b. l. 55–56, 73–75), kuriuo V. N. prašymą atmetė, nes Nekilnojamojo turto registre (toliau – Registras) registruojami tik nekilnojamieji daiktai, nuosavybės bei kitos daiktinės teisės į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymai, įstatymu nustatyti juridiniai faktai (NTRĮ 2 straipsnis), o Žemos įtampos elektros oro linija įstatymu pripažinta kilnojamuoju daiktu. Įstatymu nustatyta tvarka prašymas Registre išregistruoti kilnojamąjį daiktą ir nuosavybės teises į jį teritoriniam registratoriui nepateiktas. Registro tvarkytojas netenkino V. N. 2019 m. rugsėjo 9 d. prašymo įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į Žemos įtampos elektros oro liniją (jos dalį) ir dėl to, kad Kadastro tvarkytojui priėmus Sprendimą 1 (prašymą atmesti) minėtos linijos kadastro duomenys nepakeisti Kadastre, o vadovaujantis NTRĮ 13 straipsnio 1 dalimi, Registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą gali būti registruojamos tik tuo atveju, kai Registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas ar pakeisti jo duomenys (NTRĮ 2 straipsnis, 13 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnis, 23 straipsnio 2 ir 3 dalis, 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 29 straipsnio 7 punktas).
2019 m. spalio 3 d. V. N. Kadastro tvarkytojo Sprendimą 1 ir Registro tvarkytojo Sprendimą 2 apskundė Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai
(b. l. 124–125).
2019 m. spalio 29 d. J. B. pateikė atsiliepimą į V. N. 2019 m. spalio 3 d. skundą pagal Komisijos 2019 m. spalio 21 d. raštą Nr. S-70494(1.10E), kuriame nurodė, kad palaiko V. N. 2019 m. rugsėjo 9 d. Prašymą ir prašo jį tenkinti (b. l. 80).
Komisija 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimu Nr. CSPR-300 paliko galioti Sprendimą 1 ir Sprendimą 2 kaip teisėtus ir pagrįstus bei Kadastro tvarkytojo Sprendimą 1 papildė Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnio 1 punkte ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 7 punkte nustatytais atsisakymo pagrindais (b. l. 12–13).
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai V. N. ir J. B. yra Žemos įtampos elektros oro linijos bendrasavininkai (kartu su A. K. ir Z. M., kuris yra miręs). 2019 m. rugsėjo 9 d. Prašymą pateikė ir pasirašė tik pareiškėjas V. N., Sprendimas 1 ir Sprendimas 2 priimti dėl pareiškėjo V. N. 2019 m. rugsėjo 9 d. Prašymo. Pareiškėjas J. B. į procesą įstojo 2019 m. spalio 29 d. teikdamas atsiliepimą Komisijai, nes Komisija įtraukė jį į procesą trečiuoju suinteresuotu asmeniu ir išsiuntė jam Sprendimą 3. Taigi teismas laiko abu pareiškėjus tinkamais subjektais skųsti ginčijamus sprendimus ir išnagrinėja kilusį ginčą ir abiejų atžvilgiu.
CK 4.2 straipsnis nustato, kad nekilnojamaisiais daiktais laikomi daiktai, kurie yra nekilnojami pagal prigimtį, ir pagal savo prigimtį kilnojami daiktai, kuriuos nekilnojamaisiais pripažįsta įstatymai.
EEĮ (čia ir toliau vadovaujamasi 2019 m. rugsėjo 9 d. Prašymo padavimo momentu galiojusia teisės akto redakcija) 75 straipsnio 2 dalis nustato, kad elektros energijos persiuntimui skirtos žemosios ir vidutinės įtampos elektros oro linijos, oro kabelių linijos, požeminių ir povandeninių kabelių linijos ir jų technologiniai priklausiniai, įskaitant transformatorines ir transformatorių pastotes ir jose įrengtus įrenginius, požeminių kabelių kanalus, linijas laikančias atramas ir kitus technologinius priklausinius, taip pat vartotojo elektros įrenginiai, laikomi kilnojamaisiais daiktais, išskyrus elektros energetikos objektus, kurie pagal Statybos įstatymą laikytini pastatais.
Teismas pritaria atsakovo vertinimui, kad 2019 m. rugsėjo 9 d. Prašymo padavimo momentu Žemos įtampos elektros oro linija laikoma kilnojamuoju daiktu. Pirma, tą expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtina EEĮ 75 straipsnio 2 dalis. Analogišką reglamentavimą įtvirtino EEĮ 50 straipsnio 1 dalis (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2004 m. liepos 10 d. iki 2009 m. sausio 31 d.). Antra, Vilniaus apygardos administracinio teismo praktikoje jau 2013 m. nagrinėjant bylas buvo formuojama praktika, kad Žemos įtampos elektros oro linija yra kilnojamasis daiktas pagal EEĮ (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-3168-168/2013).
Teismas atmeta pareiškėjų argumentus, kad EEĮ 75 straipsnio 2 dalis taikoma tik daiktams, sukurtiems po šios taisyklės įsigaliojimo ir netaikoma privatiems asmenims nuosavybės teise priklausančioms elektros oro linijoms. EEĮ 75 straipsnio 2 dalis aiškinant jos prasmę tiek pažodžiui, tiek sisteminiu aiškinimu metodu reiškia jos taikymą visiems daiktams. Tą patvirtina šiame sprendime jau minėta teismų praktika. Tai nėra plečiamasis teisės normos aiškinimas, nes jis tiek pažodžiui, tiek sistemiškai aiškinant išplaukia iš analizuojamos teisės normos.
Pareiškėjai siekia, kad Kadastre ir Registre būtų pakeisti Žemos įtampos elektros oro linijos kadastro duomenys ir įregistruota pareiškėjo V. N. nuosavybės teisė į šį daiktą (jo dalį) po kadastro duomenų pakeitimo.
NTKĮ 3 straipsnyje nustatyta, kad Kadastras steigiamas nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenims kaupti, oficialiai informacijai apie Kadastre sukauptus duomenis teikti (1 dalis); nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į Kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu Registre (3 dalis).
NTRĮ 2 straipsnis nustato, kad Registras steigiamas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie Registre sukauptus duomenis teikti.
Taigi Kadastras ir Registras įsteigti tik nekilnojamiesiems daiktams, daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti ir informacijai apie juos kaupti. Kadangi Žemos įtampos elektros oro linija Elektros energetikos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatomis pripažinta kilnojamuoju daiktu, Kadastre ir Registre negali būti įrašomi (keičiami) jokie nauji duomenys apie šį daiktą. Registro tvarkytojas, Kadastro tvarkytojas ir Komisija teisingai įvardino taikytinus teisės aktus ir faktinę situaciją interpretavo teisingai ir pagrįstai. Atsakovas, nustatęs, kad NTKĮ ir NTRĮ nenumato galimybės prašomus duomenis įrašyti į Kadastrą ir Registrą teisėtai ir pagrįstai atsisakė pakeisti Žemos įtampos elektros oro linijos duomenis Kadastre ir Registre.
Pareiškėjai teigia, kad Komisija negrįstai savo Sprendime 3 nurodo NTKĮ 14 straipsnio 1 punktą, nes V. N. 2019 m. rugsėjo 9 d. Prašymas pateiktas vadovaujantis NTKĮ 13 straipsnio 2 dalimi kaip elektros linijos bendrasavininkio. Tokią teisę jam suteikia NTRĮ 13 straipsnio 1 dalis: Registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas.
Teismas šiuos pareiškėjų argumentus atmeta, nes sistemiškai, o ne formaliai aiškina teisės aktų nuostatas. Pakeitus teisinį reglamentavimą (Žemos įtampos elektros oro liniją pripažinus kilnojamuoju daiktu), informacija apie kilnojamąjį daiktą (nors jis de facto (iš tikrųjų) yra Registre) toliau nebekaupiama. Teismas atmeta pareiškėjų argumentus dėl susidariusios situacijos kurioziškumo (daiktas įregistruotas, jo duomenys netikslūs, atsisakoma juos pataisyti). Kaip teisingai nurodo atsakovas, pareiškėjams buvo išaiškinta jų teisė kreiptis dėl daikto išregistravimo ir taip Registro duomenys vėl būtų tikslūs (registre būtų užregistruoti tik nekilnojamieji daiktai). Pareiškėjai teismui nenurodė, dėl kokių priežasčių, jie, kaip Žemos įtampos elektros oro linijos savininkai, negali pateikti prašymo išregistruoti daiktą iš Registro. Pažymėtina, kad nei NTRĮ, nei EEĮ, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 patvirtinti Nekilnojamojo turto registro nuostatai nenustato pareigos teritoriniam registratoriui, nesant daikto savininko prašymo, išregistruoti daiktą iš Registro. Tai, kad remiantis EEĮ daiktas tapo kilnojamuoju, savaime atsakovo neįpareigoja jo išregistruoti. Viešojoje teisėje galioja principas, kad viešojo administravimo subjektui leidžiama tik tai, kas nustatyta įstatymu, todėl atsakovo veiksmai, kai nėra teisinio reglamentavimo, jog atsakovas turėtų priimti sprendimus išregistruoti daiktą, pasikeitus jo teisiniam statusui, pažeistų teisėtumo principą. Šiuo atveju daikto išregistravimas iš Registro yra pareiškėjų teisė, kurios įgyvendinimas priklauso tik nuo jų pačių valios.
Pareiškėjai taip pat remiasi teisėtų lūkesčių principu ir teisinio tikrumo ir aiškumo principu ir prašo teismo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar EEĮ 75 straipsnio 2 dalis neprieštarauja Konstitucijai.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Gavęs Konstitucinio Teismo nutarimą, teismas atnaujina bylos nagrinėjimą.
Teismas netenkina pareiškėjų prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, nes pirma, pagal Konstituciją santykiuose su valstybe yra saugomi ir ginami tik tie asmens lūkesčiai, kurie kyla iš pačios Konstitucijos ar iš įstatymų bei kitų teisės aktų, neprieštaraujančių Konstitucijai. Tik tokie asmens lūkesčiai santykiuose su valstybe laikomi teisėtais (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas byloje Nr. 51/01-26/02-19/03-22/03-26/03-27/03). Iš pareiškėjų skundo darytina išvada, kad jie laiko, jog pažeistos jų Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintos teisės. Konstitucijos 23 straipsnyje nustatyta, kad Nuosavybė neliečiama. Nuosavybės teises saugo įstatymai. Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Teismas pažymi, kad pareiškėjų nuosavybės teisių niekas nepažeidė, jiems kartu su bendraturčiais nuosavybės teise priklauso Žemos įtampos elektros oro linija (b. l. 78). Daikto priskyrimas nekilnojamiesiems ar kilnojamiesiems daiktams įstatymu yra įstatymų leidėjo prerogatyva. Antra, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo imperatyvas suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d., 2004 m. sausio 26 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. birželio 22 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas). Nagrinėjamoje byloje teismui nekyla abejonių, kad teisinis reguliavimas yra aiškus, darnus ir vienareikšmiškas. Tą patvirtina nuosekliai formuojama Vilniaus apygardos administracinis teismo praktika dėl žemos įtampos elektros oro linijų (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-3168-168/2013) ir LVAT praktika dėl transformatorinės pastotės laikymo yra kilnojamuoju daiktu (LVAT 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-1941/2013).
Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas tinkamai vertino teisės aktus reguliuojančius ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtus bei pagrįstus Sprendimą 1, Sprendimą 2 ir Sprendimą 3, kurių naikinti nėra jokio teisinio pagrindo. Atmetus pagrindinius reikalavimus, atmetamas ir išvestinis – įpareigoti Kadastro tvarkytoją ir Registro tvarkytoją priimti V. N. 2019 m. rugsėjo 9 d. Prašymą. Taigi pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, teismas,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjų V. N. ir J. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjos Asta Adamonytė-Šipkauskienė
Beata Martišienė
Fausta Vitkienė