Administracinė byla Nr. N3-588-06
Kategorija 27. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2006 m. gegužės 12 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas) rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 2 d. nutarimo J. D. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Teisėjų kolegija n u s t a t ė :
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2005 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu nutarė J. D. pripažinti kaltu įvykdžius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 413 str. l d. ir paskirti jam administracinę nuobaudą – įspėjimą. Teismas nurodė, kad Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus pareigūnai patikrino UAB „Anjaras“, kuri užsiima medžio plokščių apdirbimu, esančią adresu Žirnių g. 10, Vilniuje. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad minėtu adresu esančiame medienos plokščių apdirbimo ceche - dirbtuvėse dirbo D. B. . D. B. teigė, kad dirba 4 dienas UAB „Anjaras“, surenka baldus. Dirba jis nuo 9.00 iki 15.00 val., jo atlyginimas 500-600 litų. Patikrinus UAB „Anjaras“ dokumentaciją buvo nustatyta, kad 2005-05-23 su darbuotoju D. B. jokia darbo sutartis nesudaryta. D. B. leido dirbti UAB „Anjaras“ direktorius J. D. nuo 2005 m. gegužės 23 d. iki 2005 m. gegužės mėn. 26 dienos, nesudaręs su juo rašytinės darbo sutarties. Tokiais savo veiksmais UAB „Anjaras“ direktorius pažeidė Darbo kodekso 98 str. l d. Teismas pažymėjo, kad J. D. dėl įvykdytos veikos nuoširdžiai gailisi, šiuo metu įstatymo pažeidimai ištaisyti, jo veiksmais materialinė žala tretiesiems asmenims nepadaryta, J. D. niekas neturi materialinių pretenzijų, J. D. anksčiau nebuvo pakliuvęs į teisėsaugos organų akiratį, anksčiau nėra baustas administracinėmis nuobaudomis, todėl atsižvelgiant į pažeidėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pažeidėjui skirtina švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje.
Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2005 m. rugpjūčio 2 d. nutarimą J. D. atžvilgiu ir priimti naują nutarimą - paskirti griežtesnę baudą nei buvo paskirta. Apeliantas nurodo, kad nutarimas paskirti administracinę nuobaudą įspėjimą už nelegaliai dirbusį darbuotoją yra per švelnus. ATPK 413 str. l d. numatyta administracinė bauda nuo 3000 litų iki 10000 litų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Administracinė atsakomybė turi turėti ne tik auklėjamąjį pobūdį, bet turi pasireikšti ir konkrečiomis neigiamomis pasekmėmis pažeidėjui. Todėl administracinės baudos, skirtos pagal ATPK 413 str. l d. sumažinimas iki įspėjimo už nelegalų darbuotoją yra visiškai nepriimtinas. Atvirkščiai, tokio pobūdžio administracinės nuobaudos skyrimas tik skatins nelegalų darbą ir pasireikš nebaudžiamumu.
Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn J. D. prašo apeliacinį skundą atmesti. J. D. nurodo, kad reikalavimas skirti griežtesnę nuobaudą nėra adekvatus jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pasekmėm. Dėl studijų nespėjo įforminti darbo sutarties su D. B. . Naudoti nelegalų darbą jis nesiekė.
Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a:
Mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje skyrimo, arba administracinės nuobaudos neskyrimo taisyklės yra išdėstytos ATPK 301 straipsnyje. Įstatymų leidėjas yra nustatęs pagrindus, kada galima skirti mažesnę ar švelnesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta, arba neskirti administracinės nuobaudos: tai aplinkybės, nurodytos ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat šio kodekso 31 straipsnyje nustatytos atsakomybę lengvinančios bei kitos įstatymų nenurodytos lengvinančios aplinkybės, teisingumo ir protingumo kriterijai.
Taip pat ATPK 302 str. 1 d. nustatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.
Sistemiškai analizuojant ATPK 413 straipsnį, 301 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 ir 2 dalis akivaizdu, kad įstatymų leidėjas, nustatęs už nelegalų darbą plačias galimos baudos ribas – nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų, atsižvelgė į įvairias galimas gyvenimiškas situacijas ir sudarė galimybę teismams individualizuoti bausmę kiekvienu atveju, o jei yra lengvinančių aplinkybių, baudos dydį sumažinti iki minimumo. Akivaizdu, kad įstatymų leidėjas, formuluodamas ATPK 301 straipsnio 1 dalį, ir esant galiojančioms taisyklėms, numatytoms ATPK 302 straipsnio 1 ir 2 dalyse, tikėjosi, jog švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje būtų skiriama arba administracinė nuobauda būtų neskiriama tik išimtiniais atvejais. Teismų praktikoje paprastai laikomasi taisyklės, kad administracinės nuobaudos švelninimas, vadovaujantis ATPK 301 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, galimas tik esant išskirtinėms aplinkybėms, itin švelninančioms pažeidėjo atsakomybę.
Pažymėtina, kad veika – nelegaliu darbu – pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Pažeidimas paprastai lemia didelę materialinę naudą pažeidimą darančiam asmeniui, nes mokesčiai mokėtini į valstybės biudžetą, įmokos į socialinio draudimo fondus sudaro didelę dalį, palyginti su darbuotojui išmokamu darbo užmokesčiu. Pažeidimu daroma didelė žala dirbančiųjų teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, iškreipiama konkurencija tarp įmonių bei darbo rinka. Teismo simboline nuobauda ne tik nepasiekiami pirmiau minėti nuobaudų tikslai, bet ir gaunamas atvirkštinis rezultatas – pažeidėjas skatinamas daryti naujus pažeidimus, nes teismo paskirta nuobauda yra mažai reikšminga, palyginus su pažeidimu gauta nauda.
Apeliacinės instancijos teismas ištyręs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad šioje byloje išskirtinių aplinkybių, itin švelninančių pažeidėjo atsakomybę nėra, o paskirta piniginė nuobauda yra aiškiai švelni, neatitinkanti padaryto pažeidimo pobūdžio ir žalos, nesudaranti prielaidų pasiekti nuobaudų tikslus (ATPK 20 str.).
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, kadangi apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant pažeidėjui, negali pabloginti jo padėties.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 2 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Antanas Ablingis
Ričardas Piličiauskas
Virgilijus Valančius