Civilinė byla Nr. 2-1038-464/2016

Teisminio proceso Nr. 2-01-3-12488-2012-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.5.; 3.1.7.9.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 16 d.

Vilnius

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo P. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo papildomos nutarties, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas civilinėje byloje Nr. 2-3303-580/2016 pagal ieškovo P. P. ieškinį atsakovams D. J., T. P. J., D. J. personalinei įmonei, uždarajai akcinei bendrovei „AEnergija“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo

              Teisėja

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovai P. P. ir E. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinę prašė: 1) pripažinti negaliojančiomis 2012-07-17 tarp D. J. ir T. P. J. sudarytą žemės sklypų ir dalies žemės sklypo dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. 2499) ir taikyti restituciją natūra; 2) pripažinti negaliojančia 2012-07-10 tarp D. J. personalinės įmonės ir UAB „AEnergija“ sudarytą buto pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 2408) ir taikyti restituciją natūra; 3) nenustačius restitucijos taikymo natūra sąlygų – restituciją taikyti priteisiant iš atsakovo T. P. J. piniginį ekvivalentą, lygų perleisto neatlygintinai turto rinkos vertei, 130 636,73 Eur, ir iš atsakovo UAB „AEnergija“ piniginį ekvivalentą, lygų perleisto turto rinkos vertei, atimant sumokėtą kainos sumą, t. y. 132 966,39 Eur; 3) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus apygardos teismo 2016-01-20 nutartimi ieškovė E. P. pakeista jos teisių ir pareigų perėmėju P. P..

Vilniaus apygardos teismo 2016-02-23 nutartimi (t. 4, b. l. 50-51) buvo priimtas ieškovo P. P. atsisakymas nuo ieškinio atsakovams D. J., T. P. J., D. J. personalinei įmonei, UAB „AEnergija“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo ir civilinė byla Nr. 2-3303-580/2016 nutraukta.

Atsakovas D. J. 2016-02-23 pateikė teismui prašymą (t. 4, b. l. 58-59) dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, prašydamas priimti papildomą nutartį ir priteisti iš ieškovo P. P. atsakovo naudai 3 153,96 Eur išlaidų už advokato pagalbą šioje civilinėje byloje. Atsakovas nurodė, jog 2016-02-23 jis sužinojo, kad ieškovas ieškinio atsisakė ir teismas civilinę bylą nutraukė. Civilinės bylos nutraukimas, ieškovui atsisakius ieškinio, laikytinas civilinės bylos baigtimi atsakovo naudai, todėl jam priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016-03-10 papildoma nutartimi (t. 4, b. l. 81-84) patenkino atsakovo D. J. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš dalies ir jo naudai iš ieškovo P. P. priteisė 587 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pirmosios instancijos teismas aptarė teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, ir nustatęs, jog atsakovas negalėjo žinoti konkrečios teismo procesinio sprendimo priėmimo datos, tuo pačiu ir datos, iki kurios jis turėjo pareigą pateikti bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus (civilinė byla buvo nutraukta rašytinio proceso tvarka atskirai nepranešus šalims), sprendė, jog yra pagrindas priimti papildomą procesinį sprendimą šioje byloje. Išanalizavęs pateiktus patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus, teismas pažymėjo, jog atsakovas teismo reikalavimu nepateikė informacijos apie atstovavimo paslaugų turinį, juolab kad PVM sąskaitose faktūrose duomenų, kuriose bylose suteiktos paslaugos ir už kokių procesinių veiksmų atlikimą turi būti apmokamos, taip pat nėra. Tačiau atsižvelgęs į aplinkybę, jog sąskaitos atsakovui buvo išrašytos bylos nagrinėjimo laikotarpiu, teismas padarė išvadą, jog atsiskaitymas pagal jas patvirtina ir atsiskaitymą už nagrinėjamoje civilinėje byloje suteiktas teisines paslaugas. Nustatęs atsakovo byloje pateiktus procesinius dokumentus bei įvertinęs Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio rekomenduojamas priteisti sumas, taip pat atsižvelgęs į aplinkybes, jog tarp šalių vienu metu dėl tų pačių teisinių santykių vyko keli procesai, o nagrinėjama byla užbaigta nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, teismas priteisė atsakovui 500 Eur už procesinių dokumentų šioje byloje parengimą bei 87 Eur už atstovo dalyvavimą teismo posėdžiuose.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas P. P. atskirajame skunde (t. 4, b. l. 90-92) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016-03-10 nutartį ir atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovo nurodytas precedentas nėra aktualus nagrinėjamoje byloje.

2. Atsakovas pažeidė ekonomiškumo ir koncentracijos principus bei elgėsi nerūpestingai, kadangi prašymą bei bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus galėjo pateikti anksčiau, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

3. Atsakovas nevykdė teismo įpareigojimo ir nepateikė duomenų apie konkrečiai suteiktas paslaugas, todėl nėra sąlygų atsakovo nepagrįsto prašymo tenkinimui.

Atsakovas D. J. atsiliepime į atskirąjį skundą (t. 4, b. l. 102-105) prašo atmesti ieškovo atskirąjį skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2016-03-10 papildomą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Tuo atveju, kai byla nėra išnagrinėjama iš esmės, CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas yra neaktualus, todėl atskirojo skundo teiginiai, jog prašymas su jį pagrindžiančiais įrodymais buvo pateiktas ne laiku, atmestini kaip nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog šiuo konkrečiu atveju atsakovas negalėjo žinoti konkrečios teismo procesinio sprendimo priėmimo datos.

2. Teismas nesivadovavo atsakovo nurodyta teismų praktika, todėl atskirojo skundo argumentai dėl negalimumo vadovautis šia praktika yra deklaratyvūs bei nereikšmingi. 

3. Ieškovo teiginiai apie netinkamą atsakovo procesinį elgesį yra deklaratyvūs bei neįrodyti. Paties ieškovo procesinis elgesys, pareiškus nepagrįstą ieškinį, reikalaujant taikyti laikinąsias apsaugos priemones, vėliau atsisakius savo reikalavimų, bet skundžiant nutartį, kuria jis įpareigotas atlyginti atsakovui bylinėjimosi išlaidas, yra piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis

4. Atsakovas neturėjo galimybės pateikti pirmosios instancijos teismo nurodytų patirtų išlaidų detalizacijų, kadangi neturėjo galimybės susipažinti su teismo rezoliucija, nes ji buvo pateikta tik per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą, kuriame apie tokius dokumentus baigtose bylose nėra automatiškai pranešama. Be to, atsakovas prašyme dėl išlaidų priteisimo buvo nurodęs bylinėjimosi išlaidų dydį ir jų sandarą bei pateikęs PVM sąskaitas faktūras ir mokėjimų atlikimą patvirtinančius įrodymus.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovo P. P. atskirasis skundas netenkintinas.

Byloje kilo ginčas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl advokato pagalbos priteisimo pagrįstumo, ginčą teisme inicijavusiai šaliai atsisakius nuo ieškinio. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkami įvertino esmines tokiam klausimui išspręsti aplinkybes bei civilinio proceso normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą byloje, kurioje kilęs ginčas nebuvo išnagrinėtas iš esmės, nepažeidė. Atskirojo skundo argumentai nesudaro prielaidų panaikinti skundžiamą teismo nutartį.

CPK 93 straipsnyje nustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarka ir proporcijos tarp byloje dalyvaujančių asmenų tuo atveju, kai ginčas yra išnagrinėjamas iš esmės, priimant byloje galutinį teismo sprendimą. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarka, kuomet teismas bylą baigia ne teismo sprendimu dėl ginčo esmės, o priimdamas nutartį dėl ieškinio atsisakymo ar taikos sutarties patvirtinimo, įtvirtinta CPK 94 straipsnyje. Šioje teisės normoje nurodoma, kad bylą užbaigus nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas bei įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 str. 1 d.). Analogiška pareiga atsižvelgti tiek į  šalių procesinį elgesį, tiek ir bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis, teismui yra nustatyta ir CPK 93 straipsnio 4 dalyje. Šioje teisės normoje preziumuojama, kad procesinis elgesys yra tinkamas, jeigu šalis sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Taip pat bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas (kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese) turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 str. 1 d.). Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta ir apie tai, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę taip pat turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-09-28 nutartis c. b. Nr. 3K-3-360/2010).

Nagrinėjamu atveju civilinė byla pirmosios instancijos teisme buvo užbaigta nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, ieškovui atsisakius nuo ieškinio. Atsisakymo priežasčių ieškovas, teikdamas pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, nenurodė. Kadangi nėra duomenų, jog ieškovo sprendimą atsisakyti nuo ieškinio įtakojo kurie nors atsakovo atlikti ar neatlikti veiksmai, o atskirajame skunde iš esmės ginčijamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo, prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pateikus jau po nutarties nutraukti bylą priėmimo, pagrįstumo klausimas, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog bylinėjimosi išlaidos konkrečioje susiklosčiusioje situacijoje pagrįstai priteistos iš procesą inicijavusios šalies, t. y. iš ieškovo. Šiame kontekste pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, jog bylą nutraukus rašytinio proceso tvarka, atskirai nepranešus šalims bei atsakovui nežinant konkrečios teismo procesinio sprendimo priėmimo datos, tuo pačiu ir datos, iki kurios jis turi pareigą pateikti bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus, yra pagrindas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą išspręsti per papildomo sprendimo (nagrinėjamu atveju – nutarties) institutą. Draudimas priteisti bylinėjimosi išlaidas, į bylą laiku nepateikus jų faktą bei dydį pagrindžiančių įrodymų, kasacinio teismo praktikoje aiškinamas kaip nepaneigiantis asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisės gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą ir pasibaigus procesui byloje, kurioje teikta teisinė pagalba, jeigu jis neturėjo galimybės patirtų išlaidų įrodymus pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-15 nutartis c. b. Nr. 3K-3-207-313/2015). Dėl šios priežasties apelianto atskirojo skundo argumentai dėl CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino pateikti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iki bylinėjimosi iš esmės pabaigos pažeidimo, atmestini kaip nepagrįsti. Atmestini kaip nepagrįsti bei deklaratyvūs ir tokie apelianto skundo teiginiai, jog atsakovas pateikdamas prašymą po bylos nutraukimo, pažeidė civilinio proceso principus bei siekia bylos vilkinimo. Prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš procesą inicijavusios, o vėliau jį nutraukusios šalies pateikimas yra procesinės teisės realizavimas bei teisėtas pažeistų interesų gynimas.

Apeliantas taip pat teigia, jog prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nebuvo pagrįstas reikalaujamais įrodymais, be to, atsakovas nevykdė teismo įpareigojimo pateikti išlaidų detalizacijos. Viena vertus, sutiktina, jog vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, prašymas dėl išlaidų pritesimo turi būti pateikiamas su išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimu, tačiau, kita vertus, šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas, detaliai išnagrinėjęs pateiktas sąskaitas bei jų apmokėjimą pagrindžiančius įrodymus, pagrįstai konstatavo, jog net atsakovui ir nepateikus prašytos informacijos apie paslaugų turinį, į bylą pateikti įrodymai liudija, kad paslaugos buvo teiktos ir už jas buvo atsiskaityta. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog vien tokia aplinkybė, kad sąskaitos atsakovui buvo išrašytos bylos, kurioje rengti procesiniai dokumentai, nagrinėjimo laikotarpiu pati savaime sudaro prielaidas vertinimui, jog jose įtraukti mokėjimai ir už nagrinėjamoje byloje suteiktas paslaugas. Šiame kontekste svarbi ir atsakovo nurodyta aplinkybė, jog apie teismo priimtą rezoliuciją dėl papildomų duomenų, pagrindžiančių prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikimą, atsakovas neturėjo galimybės laiku sužinoti, nes ši informacija buvo pateikta tik per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą, kuriame apie tokius dokumentus baigtose bylose nėra automatiškai pranešama.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes bei byloje esančius duomenis, kuriais atsakovas grindė teikiamą prašymą (t. 4, b. l. 58-66), pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas šį procesinį klausimą išsprendė teisingai ir tinkama forma - priimdamas papildomą nutartį. Pažymėtina, kad teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių (aktualia jų redakcija), sumažino atsakovės prašytas priteisti 3 153,96 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas iki 587 Eur. Apeliantas neginčija priteistos bylinėjimosi išlaidų sumos dydžio, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo nepasisako. Vis tik pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino konkrečius nagrinėtoje byloje atsakovo atstovo atliktus veiksmus (pateiktų procesinių dokumentų kiekį bei teismo posėdžių trukmę), tai pat atsižvelgė į aplinkybę, jog tarp šalių vyksta kiti ginčai, kilę iš tų pačių teisinių santykių. Todėl pagrindas abejoti priteistos sumos pagrįstumu taip pat nenustatytinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja               Dalia Kačinskienė