Civilinė byla Nr. e2-11279-944/2025
Proceso Nr. 2-22-3-00913-2025-1
Procesinio sprendimo kategorija 3.2.2, 2.5.1.3.6; 2.5.1.5; 2.5.8.10; 3.2.6.3.
(S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
GALUTINIS SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. lapkričio 13 d.
Kretinga
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Aušra Barškietytė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 622 straipsniu,
sekretoriaujant Rimai Šiaulienei,
dalyvaujant nuotoliniu būdu per ZOOM programos platformą: ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AGROCHEMA“ atstovui advokatui Vaidui Radvilai, atsakovei V. L., atsakovų V. L. ir A. L. atstovui advokatui Arūnui Kontrimavičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AGROCHEMA“ ieškinį atsakovams A. L. ir V. L. dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „AGROCHEMA“ (toliau – ir ieškovė) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų A. L. ir V. L. (toliau bendrai – atsakovai) solidariai 6489,31 Eur skolą, kurią sudaro 6162,15 Eur pagrindinė skola ir 327,16 Eur kompensuojamosios palūkanos; 10,9 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 129,00 Eur žyminį mokestį ir 2 268,75 Eur už teisines paslaugas. Prašė ieškinį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.
Klaipėdos apylinkės teismas 2025-03-13 preliminariu sprendimu ieškinį tenkino.
Atsakovai pateikė prieštaravimus, kuriais prašė pakeisti preliminarų sprendimą ir ieškinio reikalavimus atsakovei V. L. atmesti, o reikalavimus A. L. tenkinti iš dalies. Nurodė, kad ieškovo pateikti duomenys yra prieštaringi, todėl byla negalėjo būti sprendžiama dokumentinio proceso tvarka. Nurodė, kad pagal sudarytą sutartį atsakovas A. L. pardavė grūdus ieškovei, o ieškovė išrašė PVM sąskaitas faktūras, atsakovui, kurių pagrindu užskaitė dalį skolos pagal 2023-11-24 PVM sąskaitą faktūrą 18 949,73 Eur sumai. Esant tokiai situacijai liko nesumokėta 5 973,47 Eur suma kurią atsakovas A. L. pripažįsta. Atsakovė V. L. skolos nepripažįsta nes mano, kad ji neprivalo solidariai atsakyti už A. L. skolą pagal neteisėtą laidavimo sutartį. Pažymėjo, kad ieškovė pateikė atsakovui A. L. 2024-09-17PVM sąskaitą faktūrą Nr. AGBUH008494, 188,68 Eur sumai už autotransporto paslaugas, tačiau nepagrindė šio reikalavimo. Nurodė, kad ieškovo pateikti reikalavimai dėl palūkanų priteisimo neatitinka faktinių aplinkybių, minėtų įstatymų reikalavimų ir teismų jurisprudencijos tokio pobūdžio bylose. Nurodė, kad ieškovė nepateikė PVM sąskaitų faktūrų priskaičiuotoms palūkanoms, nors tokia pareiga numatyta pirkimo–pardavimo sutartimi. Laiduotoja 2025-02-11 apmokėjo dalį skolos, t. y. 92,59 Eur, tačiau ši suma iš reikalaujamos apmokėti sumos nebuvo atimta, o 2025-02- 01 - 2025-02-18 paskaičiuotos 52,38 Eur. palūkanos iš viso nepagrįstos jokiais dokumentais. Pavėluoto mokėjimo palūkanos apskaičiuotos nuo 5973,47 Eur sumos laikotarpiu nuo 2024-10-31 - 2024-11-30 paskaičiuota 89,60 Eur, 2024- 11-30 - 2024-12-31 paskaičiuota 92,59 Eur, 2024-12-31 - 2025-01-31 paskaičiuota 92,59 Eur, 2025-02-01 - 2025-02-18 paskaičiuota 52,38 Eur, viso 327,16 Eur. Ieškovo prašoma priteisti palūkanų suma sudaro nemažtą paskolos sumos ir už trumpą laikotarpį. Ieškovė gavo didžiąją skolos dalį anksčiau sutartimi numatyto galutinio atsiskaitymo termino. Toks skolos ir palūkanų dydžio santykis sudaro teisinį pagrindą teismui konstatuoti, kad palūkanos, nustatytos šalių susitarimu, yra aiškiai didelės, neatitinka CK 6.37 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtintų reikalavimų. Atsakovė V. L. prašo teismo laidavimo sutarčiai taikyti niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą konstatuoti ex officio. Nurodė, kad laidavimo sutartimi atsakovės prisiimti įsipareigojimai nepagrįsti prievoliniais A. L. įsipareigojimais, nes pirkimo–pardavimo sutartis, kurios pagrindu keliami reikalavimai dėl V. L. atsakomybės yra bendro pobūdžio sudarantys pagrindą pirkimo-pardavimo sutartims sudaryti neapibrėžtą laikotarpį ir negali būti vertinami, kaip konkrečios pirkimo pardavimo sutarties sudarymas, nes joje nėra pirkimo–pardavimo sutarčiai būdingų esminių sutarties sąlygų: prekės, jos kainos. Atitinkamai sudarant laidavimo sutartį V. L. negalėjo žinoti apie prisiimtų už skolininką įsipareigojimų apimtį, jų pagrindą. Faktinės prekių pirkimo–pardavimo sutartys buvo sudaromos įforminant sandorius PVM sąskaitomis faktūromis, kurios patvirtina pirkimo pardavimo santykius konkrečiu laikotarpiu. Laidavimo sutarties sudarymo metu atsakovas buvo gavęs iš ieškovės prekinį kreditą ir pirko iš Ieškovo įvairias prekes, tačiau su Ieškovu tuo metu atsiskaitė. Tokiu atveju neaišku, už kokią esamos laidavimo sudarymo metu skolos sumos dalies (kokią skolą) grąžinimą atsakovė laidavo, kaip ji galėjo suvokti apie sutarties esmę ir prisiimamus įsipareigojimus. Pažymėtina, kad ji nėra verslininkė, todėl jai nėra keliami didesni rūpestingumo standartai, o nesant aiškių ir suprantamų kriterijų ji negalėjo suvokti prisiimamus įsipareigojimus. Tokį tariamą suvokimą nepatvirtina nei pirkimo-pardavimo sutarties, nei laidavimo sutarties turinys. Apie atsakovo ir ieškovės 2023-11-24 sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį (žr. PVM sąskaitos faktūros AGR00008981), užsakymą Nr. pu767171 atsakovei nebuvo žinoma. Ši sutartis sudaryta praėjus daugiau, kaip 2 metams po laidavimo sutarties sudarymo, o ankstesnių atsakovo A. L. prisiimtų įsipareigojimų terminas jau buvo pasibaigęs, todėl pagal nurodytą laidavimo sutartį laidavimas laikytinas pasibaigusiu.
Teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas A. L. apmokėjo skolą ir kompensuojamąsias palūkanas, t. y. iš viso 6 489,31 Eur sumą, liko nepadengtos bylinėjimosi išlaidos. Nurodė, kad ieškovė nepagrįstai gautą sumą užskaitė ne kaip skolos apmokėjimą, o išlaidoms susijusiomis su advokato teisine pagalba apmokėti. Teigė, kad atsakovė V. L. palaiko savo reikalavimus dėl laidavimo sutarties negaliojimo, todėl nesutinka ir dėl bylinėjimosi išlaidomis. Teismo posėdžio metu atsakovė V. L. nurodė, kad apie sudarytą laidavimo sutartį buvo pamiršusi. Paaiškino, kad sūnus turėjo finansinių sunkumų ir jos paprašė būti laiduotoja. Ji sutiko, jai buvo pateikta pasirašyti planšetėje laidavimo sutartis, kurios ji neperskaitė, su konkrečiomis sąlygomis nebuvo supažindinta. Paaiškino, kad ji sūnaus teiravosi dėl skolos ir sūnus nurodė, kad skolą sumokėjo. Tik gavus procesinius dokumentus prisiminė apie laidavimo sutartį, tačiau galvojo, kad ji jau nebegalioja. Nurodė, kad į ieškovę dėl laidavimo sutarties, jos sąlygų, sūnaus įsipareigojimų ir pan. į ieškovę nesikreipė, patirties sudarant sandorius neturi.
Ieškovė pateikė atsiliepimą į prieštaravimus ir prašė preliminarų sprendimą paikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškinys atitinka visas jam keliamas sąlygas dėl nagrinėjimo dokumentinio proceso tvarka, todėl pagrįstai preliminarius sprendimu jis patenkintas. Nurodė, kad atsakovas prieštaravimuose nurodo, kad pripažįsta tik 5 973,47 Eur skolą ieškovei, nes prieštarauja skolai pagal 2024-09-17 PVM sąskaitą faktūrą Nr. AGBUH008494 už autotransporto paslaugas. Paaiškino, kad PVM sąskaitoje faktūroje nurodomas kiekis (24,100) reiškia grūdų, kuriems buvo reikalingos autotransporto paslaugos, svorį. Tą pačią dieną, t. y. 2024-09-17, atsakovas pristatė ieškovei grūdus. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. AGG20032908 nurodoma, kad nustatytas fizinis svoris 9,887 tonų, o PVM sąskaitoje faktūroje Nr. AGG20032905 nurodoma, kad nustatytas fizinis svoris 14,213 tonų. Susumavus šį PVM sąskaitose faktūrose nurodomą fizinį svorį tonomis gaunama 24,1 tonų suma, kuri ir nurodyta PVM sąskaitoje faktūroje Nr. AGBUH008494, pagal kurią atsakovas turi atlyginti 188,68 Eur. Atsakovas šios PVM sąskaitos faktūros iki prieštaravimų pateikimo neginčijo. Ieškiniu pateikta pažyma dėl palūkanų paskaičiavimo, pasirašyta vyresniosios buhalterės, ir kurioje aiškiai nurodoma, jog paskaičiuotos 0,05% dydžio palūkanos už dieną, nuo 6 162,15 Eur, esant pradelstoms 17 dienų (nuo paskutinės išrašytos sąskaitos). Dėl palūkanų dydžio sutarta tinkama, rašytine forma, įtvirtinant tai sutartyse, pavėluoto mokėjimo palūkanos yra skaičiuojamos nuo PVM sąskaitų faktūrų, todėl atsakovų argumentai apie prieštaravimą CK 6.37 str. 3 ir 4 d. yra klaidingi. Taip pat, atsakovų argumentai apie tai, jog didžioji skolos dalis sumokėta anksčiau numatyto termino, dėl to palūkanos koreguotinos, yra nepagrįsti, kadangi šalys aiškiai nustatė apmokėjimo terminą (2024-09-30), o sutarties 4.1 p. įtvirtinta, kad apmokėjimas laiku esminė sutarties sąlyga. Vadinasi, šalių sutarta tik dėl pilno apmokėjimo ir apmokėjimo nustatytu laiku, o ne dalies ar galimų korekcijų nesumokėjus visos sumos. Atsakovas veikia kaip ūkininkas, turi PVM kodą, verčiasi žemės ūkio veikla, t. y. ūkine komercine veikla, todėl, kaip nurodoma ieškinyje, skolai yra taikytinos didesnės 10,9 procentų dydžio metinės palūkanos. Laidavimo sutartis yra rašytinė, galiojanti, sutartas laidavimas yra bendro pobūdžio, Atsakovas nesumokėjo skolos Ieškovui, todėl prievolės kreditoriui nėra įvykdytos ir laiduotojos atsakomybė negali būti ginčijama.
Teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimus. Nurodė, kad buvo gautas iš atsakovo pavedimas, kuriuo buvo padengtos pirmiausia išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, todėl skolos likutis po paskirstymo sudaro 6489,31 Eur. Esant tokiai situacijai prašo preliminarų sprendimą palikti nepakeistą priteisti papildomas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad buvo atliktas, kai buvo pirmiausia užskaitytos sumos susijusios su advokato teisine pagalba apmokėti bei žyminis mokestis, todėl prašo priteisti skolą palūkanas bei likusias nepamokėtas bylinėjimosi išlaidas. Papildomai nurodė, kad laidavimo sutartis yra galioja iki visiško prievolių įvykdymo, todėl pagrįstai reikalauja priteisti skolą ir iš laiduotojos.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
preliminarus sprendimas keistinas.
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovo A. L. – 2020 m. lapkričio 17 d. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties Nr. VAUKME002/201117/1 (toliau – ir Sutartis) pagrindu susiklostė pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai: ieškovė (pardavėja) už užmokestį įsipareigojo parduoti prekes, o atsakovas A. L. (pirkėjas) – jas priimti ir tinkamai pagal Sutarties sąlygas atsiskaityti (Sutarties 1.1., 3.1. punktai). Pagal į bylą pateiktą ieškovės išrašytą PVM sąskaitą faktūrą (2023 m. lapkričio 24 d. serija AGR Nr. 00008981 suma 24 393,60 Eur), prekių pristatymo važtaraščius (2023 m. lapkričio 24 d. Nr. VGR00005018, 2023 m. lapkričio 24 d. Nr. VGR00005019), spręstina, jog atsakovas A. L. prekes priėmė, pretenzijų dėl prekių kokybės nepareiškė, tačiau už jas pilnai neatsiskaitė. Atsakovas A. L. pardavė ieškovei grūdus. Ieškovė atsakovui išrašė PVM sąskaitas faktūras už grūdus (2024 m. liepos 23 d. serija AGG Nr. 20029300 suma 7 472,45 Eur; 2024 m. liepos 24 d. serija AGG Nr. 20030162 suma 7 533,13 Eur; 2024 m. rugsėjo 17 d. serija AGG Nr. 20032908 suma 1 618,01 Eur; 2024 m. rugsėjo 17 d. serija AGG Nr. 20032905 suma 2 326,14 Eur). Atsakovui neapmokėjus 2023 m. lapkričio 24 d. PVM sąskaitos faktūros serija AGR Nr. 00008981 už prekes, ieškovė pagal sutarties 3.3. punktą, atliko tarpusavio priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. Po reikalavimų įskaitymo atsakovas liko skolingas ieškovei 5 973,47 Eur. Ieškovė už autotransporto paslaugas 2024 m. rugsėjo 17 d. išrašė atsakovui PVM sąskaitą faktūrą Nr. AGBUH008494 188,68 Eur sumai, kurios atsakovas neapmokėjo. Taigi, iš viso atsakovas ieškovei yra skolingas 6 162,15 Eur sumą. Atsakovui A. L. nustatytais terminais nevykdant sutartinio įsipareigojimo atsiskaityti už parduotas prekes, ieškovė nuo 2024 m. spalio 31 d. iki 2025 m. sausio 31 d. nuo 5973,47 Eur pagrindinės skolos sumos ir nuo 2025 m. vasario 1 d. iki 2025 m. vasario 18 d. nuo 6162,15 Eur sumos paskaičiavo 327,16 Eur 0,05 proc. dydžio kompensuojamąsias palūkanas (Sutarties 4.1. punktas).
Dėl laidavimo sutarties.
Ieškovė reiškia reikalavimą dėl skolos priteisimo solidariai iš atsakovų. Reikalavimą dėl skolininkų solidarios atsakomybės reiškia pagal laidavimo sutartį.
Pagal byloje pateiktus duomenis nustatyta, kad 2021-05-11 sudaryta laidavimo sutartis, kurioje šalys susitarė, jog šia sutartimi laiduotojas įsipareigoja neatlygintinai atsakyti kreditoriui, jeigu A. L. tinkamai neįvykdys savo prievolių pagal L. A. ir UAB „Agrochema“ 2020-11-17 sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį Nr. VAUKME002/201117/1 su visais vėlesniais jos papildymais bei pakeitimais, pagal kurią laiku neatsiskaičius, skolininkas įsipareigoja mokėti 0,05 procentus pavėluoto mokėjimo palūkanų nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną (Sutarties 1.1 punktas). Minėtos sutarties 1.2 punkte nurodo, kad laiduotojas laiduoja 20 000 Eur, plius palūkanų ir netesybų sumokėjimą bei nuostolių atlyginimą; o sutarties 1.3 punktas numato, kad už prievolės neįvykdymą laiduotojas atsako kreditoriui solidariai su skolininku, t. y. kreditorius turi teisę reikalauti, kad jie įvykdytų prievolę tiek kartu, tiek bet kuris iš jų atskirai. Laidavimo sutarties 4.2 punktu šalys susitarė, kad iš esmės pasikeitus skolininko prievolei ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėjus jo atsakomybei arba atsiradus kitoms laiduotojui nepalankioms aplinkybėms, laidavimas nesibaigia ir lieka galioti. Laidavimo sutarties 7.1 punkte nurodoma, kad ši sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento ir galioja iki visiško prievolės kreditoriui įvykdymo.
Atsakovė nurodo, kad laidavimas pasibaigė, o laidavimo sutartis turi būti laikoma negaliojanti ir taikomos niekinio sandorio pasekmės. Teismas nurodo, kad atsakovė, atstovaujama advokato savarankiško reikalavimo/ieškinio dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, dėl laidavimo sutarties pripažinimo pasibaigusia ar pan. nereiškė. Pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalies nuostatas reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo; niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio. Minėta teisės norma leidžia kreiptis į teismą dėl niekinio sandorio pripažinimo negaliojančiu, bet kuriam suinteresuotam asmeniui, tačiau tai nereiškia, kad asmuo apskirtai atleidžiamas nuo procesinės pareigos nuo ginti savo teises nereiškiant ieškinio. Šiuo atveju atsakovė yra laidavimo sutarties šalis, kuri turėjo visas procesines teises kreiptis į teismą dėl šio sandorio pripažinimo niekiniu, dėl laidavimo sutarties pripažinimo pasibaigusia ar kt., tačiau tokia teise nesinaudojo. Teismas a priori nenustatė, kad laidavimo sandoris gali būti niekinis ir ieškovė juo negalėtų remtis reikšdama reikalavimą dėl prievolės solidarumo.
Pagal CK 6.76 straipsnio 1 dalį laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. CK 6.78 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad negali būti laiduojama už didesnę sumą, negu skolininkas skolingas. Laidavimu užtikrinamas ir papildomų (šalutinių) prievolių, susijusių su pagrindine prievole, įvykdymas (CK 6.78 straipsnio 3 dalis). CK 6.81 straipsnyje, nustatančiame laiduotojo atsakomybę, įtvirtinta, kad, prievolei esant neįvykdytai, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (1 dalis); laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, nuostolių atlyginimą, netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (2 dalis).
Laidavimo sutarties tikslas – gaunant už tai atlyginimą ar jo negaunant atsakyti kito asmens kreditoriams veikiant dėl kitų interesų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012). Iš laidavimo atsirandanti prievolė yra akcesorinė, kuri pasižymi nuspėjamumu, todėl laiduotojo prievolės dydis negali viršyti skolininko, už kurį laiduota, prievolės dydžio. Šie laidavimo požymiai (be kita ko, priklausomumas nuo laidavimu užtikrintos pagrindinės prievolės) apibūdina laiduotojo teisių apsaugą. Prievolės, kylančios iš laidavimo sutarties, turinys yra laiduotojo įsipareigojimas, skolininkui pažeidus laidavimu užtikrintą prievolę, įvykdyti ją kreditoriui kartu su skolininku. Šios prievolės kreditoriui mastą paprastai nulemia skolininko atsakomybės už prievolės pažeidimą mastas. Kitoks laiduotojo atsakomybės mastas gali būti nustatytas laidavimo sutartyje, kai laiduotojas prisiima ne visišką, o dalinę atsakomybę už skolininką. Jeigu laidavimo sutartyje nenustatyta kitaip, tai laiduotojas už skolininką atsako kreditoriui taip pat ir tokiu pat mastu, kaip ir skolininkas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). CK 6.87 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laidavimas baigiasi, jeigu iš esmės pasikeičia prievolė ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėja jo atsakomybė arba atsiranda kiti laiduotojui nepalankūs padariniai, išskyrus atvejus, kai laidavimo sutartis numato ką kita. Taigi tam, kad laidavimas pasibaigtų šioje teisės normoje nurodytu pagrindu, būtinos dvi sąlygos: 1) laidavimu užtikrinamos prievolės pasikeitimas iš esmės ir 2) prievolės iš esmės pasikeitimo rezultatas yra nepalankus laiduotojui. Nurodytoje teisės normoje nėra pateikta nei prievolės pasikeitimo iš esmės, nei sąlygų, kurioms esant konstatuotinas nepalankus rezultatas laiduotojui, samprata.
Nagrinėjamu atveju laidavimo sutarties 1.3 punkte numatyta, kad laiduotoja atsako už atsakovo įsipareigojimus solidariai, o 2.1 punkte numatyta, kad laiduotoja Ieškovui atsako ta pačia apimtimi kaip ir atsakovas, įskaitant palūkanų ir netesybų sumokėjimą bei nuostolių atlyginimą, kad laiduotoja laiduoja už 20 000 Eur sumą, palūkanų ir netesybų sumokėjimą bei nuostolių atlyginimą. Esant tokioms sutarties sąlygoms laikytina, kad laiduotoja įsipareigojo laiduoti ne didesnei nei 20 000 Eur sumai. Ieškovė reiškė reikalavimą bendrai 6489,31 Eur sumai, todėl pagrįstai prašė šią sumą priteisti solidariai.
Teismas nurodo, kad CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio. Tačiau kasacinis teismas savo nuosekliai išplėtotoje praktikoje yra išaiškinęs, kad CK nedraudžiama šalių susitarimu pakeisti nurodytus terminus. Dėl to kai sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, tai CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas (CK 1.136, 6.3 straipsniai, 6.70 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnio 4, 5 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. P. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-229/2009; teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. UAB „Vilsima“ ir kt.,bylos Nr. 3K-3-261/2009; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB SEB bankas v. E. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-285/2012; 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DNB bankas v. UAB ,,SV Investicija“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-459/2012; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,SEB lizingas“ v. A. S., bylos Nr. 3K-3-436-611/2015).
Atsižvelgiant į tai, kad sudaryta laidavimo sutartis, kuri teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo pripažinta negaliojanti ar pasibaigusi, todėl ieškovė turi reikalavimo teisę į atsakovę, kaip solidarią skolininkę, dėl atsakovo A. L. prievolių vykdymo.
Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad sudarytos sutarties neskaitė, pasirašė planšetėje, pasitikėjo sūnumi, kuris nurodė, kada skolą grąžino.
Teismas nurodo, kad byloje pateikta laidavimo sutarties kopija pasirašyta ranka. Galimai atsakovė buvo užmiršusi apie šią sutartį, tačiau tai neatleidžia nuo atsakomybės dėl asmens aplaidumo nesidomėti sudaryta sutartimi, iš jos kylančiomis prievolėmis ir pan. Darytina išvada, kad ta aplinkybė, kad atsakovė neturi patirties teisiniuose santykiuose, atsainiai ir aplaidžiai prisiėmė pareigas pagal sudarytą sutartį, jos neskaitė ar pan., negali būti pagrindu netaikyti atsakomybės jos atžvilgiu.
Dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Teismas nurodo, kad kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog sprendžiant šalių ginčus dėl įsiskolinimo, kiekvienu atveju turi būti nustatomas faktinis pagrindas įsiskolinimui atsirasti – šalių sudaryta dvišalė sutartis arba, tam tikrais atvejais, kiti civilinių teisinių santykių atsiradimo pagrindai, numatyti CK 1.136 straipsnio 2 dalyje. Todėl teisingam nagrinėjamos bylos išsprendimui teisiškai reikšmingos aplinkybės yra šalių sutartinių santykių buvimo nustatymas ir jo turinys. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus.
Nagrinėjamu atveju byloje reiškiamas reikalavimas atsakovui dėl skolos pagal 2020-11-17 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. VAUKME002/201117/1, kuria susitarė, kad pardavėjas (UAB „Agrochema“) parduos pirkėjui (A. L.) trąšas, pesticidus, sėklas ir kitas žemės ūkio veiklai skirtas prekes (toliau - prekės), o pirkėjas įsipareigojo nupirkti ir priimti prekes bei už jas sumokėti sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Ieškovas išrašė 2024-07-23 PVM sąskaita faktūrą Nr. AGG20029300 už grūdus 7 472,45 Eur sumai; 2024-07-24 PVM sąskaita faktūra Nr. AGG20030162 už grūdus 7 533,13 Eur sumai; 2024-09-17 PVM sąskaita faktūra Nr. AGG20032908 už grūdus 1 618,01 Eur sumai; 2024-09-17 PVM sąskaita faktūra Nr. AGG20032905 už grūdus 2 326,14 Eur sumai. Pagal pateiktus duomenis ieškovas sudarytos sutarties 3.3 punkto pagrindo atliko įskaitymą: ieškovo 2023-11-24 išrašyta PVM sąskaita – faktūra Nr. AGR00008981 buvo padengta 18 949,73 Eur sumai pagal PVM sąskaitas faktūras už atsakovo parduotus grūdus ieškovui. Ieškovė reiškė reikalavimą likusiai nepadengtai sumai – 5 973,47 Eur. Taip pat ieškovė už autotransporto paslaugas 2024-09-17 išrašė atsakovui PVM sąskaitą faktūrą Nr. AGBUH008494, 188,68 Eur sumai.
Taip pat sutartyje buvo numatytos 0,05 proc. pavėluoto mokėjimo palūkanos už kiekvieną uždelstą dieną, kurios laikomos minimaliais ieškovo nuostoliais. Ieškovas nurodė, kad atsakovas vėlavo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, todėl laikotarpiu nuo 2024-10-31 – 2024-11-30 paskaičiuota 89,60 Eur, 2024-11-30 – 2024-12-31 paskaičiuota 92,59 Eur, 2024-12-31 – 2025-01-31 paskaičiuota 92,59 Eur, 2025-02-01 – 2025-02-18 paskaičiuota 52,38 Eur, iš viso 327,16 Eur. Duomenų apie šių sumų apmokėjimą byloje iki ieškinio pateikimo teismui dienos nebuvo pateikta.
Atsakovas prieštaravimuose neprieštaravo dėl mokėtinos sumos – 5973,47 Eur, todėl vadovaujantis CPK 268 straipsnio 5 dalimi teismas dėl šios dalies surašo sutrumpintus motyvus. Teismas nurodo, kad šalys prievoles turi vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Duomenų, kad ieškinio pateikimo teisme dieną atsakovas būtų įvykdęs prievolę apmokėti likusią skolos dalį – 5973,47 Eur, nėra, todėl ieškovė pagrįstai kreipėsi į teismą dėl šios sumos priteisimo.
Atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 188,68 Eur suma nėra pagrįsta, tačiau teisminio proceso metu ieškovas pateikė papildomai VMI išrašą, kuriame matyti, kad atsakovas įsitraukė į apskaitą sąskaitą už vežimo paslaugas, už kurias ieškovė prašė priteisti. Atsakovas nors procesiniuose dokumentuose nesutiko dėl 188,68 Eur sumos, tačiau 2025-09-25 atliko bankinį pavedimą bendrai sumai – 6481,31 Eur sumai, kuriuo apmokėjo visą ieškovės reikalaujamą skolą iš viso 6162,15 Eur.
Teismas nurodo, kad ieškovė iš viso prašė priteisti 6162,15 Eur skolą ir 327,16 Eur kompensuojamąsias palūkanas (iš viso: 6481,31 Eur sumą). Tokio paties dydžio suma buvo pervesta teisminio proceso metu, t. y. bylos nagrinėjimo metu, ieškovei.
Esant tokiai situacijai konstatuotina, kad atsakovas po ieškinio pateikimo teismui dienos apmokėjo 5973,47 Eur skolos likutį bei 188,68 Eur sumą pagal 2024-09-17 PVM sąskaitą faktūrą Nr. AGBUH008494 (iš viso 6 162,15 Eur sumai) bei 327,16 Eur kompensuojamąsias palūkanas.
Ieškovė nurodė, kad 2025-09-25 6481,31 Eur sumą gavo, tačiau ją paskirstė ir pirmiausia padengė išlaidas susijusias su atstovavimu bei žyminiu mokesčiu, todėl toliau palaikė reikalavimą dėl skolos, palūkanų priteisimo ir dalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Teismas nurodo, kad CK 6.54 straipsnis reglamentuoja įmokų paskirstymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalis numato, jeigu šalys nesusitarė kitaip, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausiai skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu. Antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą; trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti; ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti (CK 6.54 straipsnio 2, 3, 4 dalys).
Teismas nurodo, kad aptartos teisės nuostatos skirtos paskirstyti tuos reikalavimus, kurie yra vykdyti, neginčytini. Šiuo atveju atsakovo skola buvo grindžiama išrašytomis sąskaitomis faktūromis, jų mokėjimo terminai buvo suėję, todėl atsakovas sutikdamas ir pripažindamas skolą pagrįstai padengė skolą nelaukdamas teismo sprendimo priėmimo. Tačiau ieškovo nurodomos bylinėjimosi išlaidos nebuvo priteistos, paskirstytos tarp atsakovų, todėl ieškovė negalėjo šioms išlaidoms taikyti CK 6.54 straipsnio nuostatų, juo labiau, kad bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos iš atsakovų solidariai.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo.
Teismas nurodo, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalis įtvirtinta skolininko prievolė mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, t. y. vadinamąsias procesines palūkanas. Procesinės palūkanos atlieka kompensuojamąją funkciją, nes jos skirtos atlyginti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius, ieškovės nuostolius, o pagrindas jas priteisti yra atsakovės atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju ir dėl to jo ieškovė kreipėsi į teismą.
Procesinių palūkanų, išieškotinų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo, dydžiai nurodyti CK 6.210 straipsnyje. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, jog, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
Šiuo atveju ieškovė prašo priteisti palūkanas pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą, nes atsakovas A. L. yra ūkininkas, t. y. laikomas verslininku.
Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma.
Darytina išvada, kad pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 5 dalį pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu.
Ieškovas į teismą su ieškiniu kreipiasi 2025 m. kovo mėn., todėl procesinių palūkanų dydžiui apskaičiuoti taikoma 2025 m. kovo mėn. galiojanti Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma. Nustatyta, kad 2025 m. kovo mėn. galiojanti Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma sudaro 2,9 procentus (https://www.ecb.europa.eu/mopo/implement/omo/html/20250016.en.html), todėl palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo sudaro 10,9 procentų.
Kadangi bylos nagrinėjimo metu atsakovas A. L. sumokėjo 6481,31 Eur sumą 2025-09-25, todėl ieškovė turi teisę gauti šias palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2025-03-06 , iki 2025-09-25.
Atsakovas apmokėjo 6481,31 Eur sumą, tačiau duomenų apie procesinių palūkanų apmokėjimą nebuvo pateikta, todėl ieškovė turi teisę reikalauti jas priteisti iš atsakovų solidariai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė pateikdama ieškinį dokumentinio proceso tvarka nurodė, kad patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: 129 Eur žyminį mokestį ir 9316,40 Eur už advokato teisinę pagalbą. Teismas nurodo, kad ieškovė prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkintas, todėl ieškovei atlygintina dalis sumokėto žyminio mokesčio 73 Eur už ieškinio reikalavimus.
Teismas nurodo, kad ieškovė pateikdama ieškinį dokumentinio proceso metu nurodė, kad patyrė 2268,75 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Po atsakovų prieštaravimų pateikimo ir teisminio bylos proceso šios išlaidos padidėjo iki 9316,40 Eur sumą. Teismas nurodo, kad pagal teisės aktų reikalavimus asmuo turi teisę reikalauti atlyginti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau teismas įvertinęs tai, kad byla nebuvo sudėtinga, atsakovas prieštaravimuose iš esmės pripažino skolą, nesutikimas buvo tik atsakovės dėl laidavimo sutarties. Teisminio proceso metu atsakovui sumokėjus skolą ir palūkanas, ieškovė toliau palaikė ieškinio reikalavimus, nes gautą iš atsakovo įmoką užskaitė atstovavimo išlaidos atlyginti. Tokį įmokų užskaitymą teismas laikė nepagrįstu.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes yra pagrindas taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį ir sumažinti prašomas bylinėjimosi išlaidas iki 3500 Eur sumos. Ši suma kartu su žyminio mokesčio dalimi paskirstytina tarp atsakovų lygiomis dalimis ieškovei.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 428 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Klaipėdos apylinkės teismo 2025-07-01 preliminarų sprendimą pakeisti – ieškinį tenkinti iš dalies:
priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „AGROCHEMA“, juridinio asmens kodas 110548779, solidariai iš atsakovų A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10,9 (dešimties ir devynių dešimtųjų) procentų dydžio metines palūkanas nuo 6481,31 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2025-03-06 iki 2025-09-25;
kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „AGROCHEMA“, juridinio asmens kodas 110548779, iš atsakovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 36,5 Eur žyminio mokesčio ir 1750 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „AGROCHEMA“, juridinio asmens kodas 110548779, V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 36,5 Eur žyminio mokesčio ir 1750 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.
Teisėja Aušra Barškietytė