Civilinė byla Nr.2-625-329/2012
Teisminio proceso Nr.2-05-3-06783-2011-8
Procesinio sprendimo kategorija:
21.4.2.6; 24.4; 35.6.1; 36.2; 113.1; 116.1. (S)
KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. liepos 26 d.
Kaunas
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Šeškuvienė, sekretoriaujant Rasai Rutienei, dalyvaujant ieškovo V. M. atstovei advokatei Sondrai Venslovienei, atsakovui L. D. ir jo atstovei advokatei K. M., atsakovui A. B. ir jo atstovei advokatei Skaistei Jautakienei, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Mildai Stankūnaitei, nedalyvaujant ieškovui V. M., atsakovei I. B. ir tretiesiems asmenims Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovui bei K. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M. patikslintą ieškinį atsakovams L. D., A. B., I. B., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims Kauno miesto savivaldybės administracijai, K. D. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo ir
n u s t a t ė:
ieškovas, galutinai sutikslinęs reikalavimus (2 tomo 95-103 b.l.), prašo:
- pripažinti negaliojančiomis atsakovų L. D. ir A. B. 2008 12 30 sudarytą pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 41/100 dalių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2008 12 30 sudarytą Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nekilnojamojo turto priėmimo-perdavimo nuosavybėn bei pripažinti atitinkamai negaliojančiomis šių sandorių teisines registracijas;
- pripažinus 2008 12 30 sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2008 12 30 sudarytą Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nekilnojamojo turto priėmimo-perdavimo nuosavybėn negaliojančio- mis, taikyti restituciją natūra – grąžinti atsakovui L. D. 2008 12 30 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ir atitinkamai 2008 12 30 Sutartimi Nr.1-8105 dėl nekilnojamojo turto priėmimo-perdavimo nuosavybėn perleistą turtą- 41/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), o atsakovui A. B. priteisti jo sumokėtus pinigus;
- panaikinti 2009 10 21 Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr.02-01-10221 dalyje, kuria nuspręsta atsakovui A. B. parduoti 0,0505 ha valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);
- pripažinti iš dalies negaliojančiais atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir A. B. 2010 04 21 sudarytą 0,0505 ha valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir atitinkamai dėl 0,0505 ha valstybinės žemės sklypo 2010 04 21 sudarytą priėmimo-perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) bei pripažinti atitinkamai iš dalies negaliojančiomis šių sandorių teisines registracijas;
- pripažinus 2010 04 21 sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2010 04 21 sudarytą priėmimo-perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) iš dalies negaliojančiais, taikyti restituciją natūra – grąžinti atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos 2010 04 21 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ir atitinkamai 2010 04 21 sudarytu priėmimo-perdavimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) perleistą turtą- 0,0505 ha valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), o atsakovui A. B. priteisti jo sumokėtus pinigus už šią valstybinės žemės sklypo dalį; priteisti ieškovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas (2 tomo 95-103 b.l.).
Ieškovo atstovė teismo posėdyje prašė galutinai patikslintą ieškinį tenkinti ir paaiškino, kad atsakovas L. D. 2008 04 14 ir 2008 07 08 gavo iš ieškovo iš viso 250 000,00 Lt. Kadangi atsakovas nustatytu terminu įsipareigojimo neįvykdė, todėl 2009 m. kovo mėn. ieškovas kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo iš atsakovo L. D.. 2009 11 10 Kauno apygardos teismas nutartimi patvirtino Taikos sutartį, pagal kurią atsakovas L. D. privalėjo iki 2011 04 01 sumokėti ieškovui V. M. 110 000,00 Lt skolos. Suėjus skolos grąžinimo terminui atsakovas taikos sutarties neįvykdė, todėl ieškovas 2011 m. balandžio mėnesį kreipėsi į antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo ir iš jo sužinojo, kad skolos išieškoti nepavyks, nes skolininkas L. D. neturi jokio turto, iš kurio būtų galima išieškoti skolą, nes visas turimas turtas jau įkeistas bankui. Iš antstolio pateiktų dokumentų ieškovas sužinojo, kad 2008 m. gruodžio mėn. 30 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas L. D. pardavė atsakovui A. B. 41/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovas šią Sutartį ginčija LR CK 6.66 str. (Actio Pauliana) pagrindu, nes sandorius pažeidė jo teises – po sandorio sudarymo atsakovas tapo nemokus; sandorio sudarymo metu ieškovas turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, nes atsakovas L. D. buvo skolingas ieškovui 250 000,00 Lt. Kitas likęs atsakovo turtas įkeistas bankui. Atstovė nurodė, kad vienerių metų ieškinio senaties terminas ieškiniui pareikšti nepraleistas, nes ieškovas apie 2008 12 30 pirkimo-pardavimo sutartį sužinojo tik 2011 m. balandžio mėn., kai kreipėsi į antstolio kontorą dėl priverstinio skolos išieškojimo, ir po mėnesio pateikė teismui Actio Paulina ieškinį. Ieškovas mano, jog atsakovas L. D. neprivalėjo sudaryti pastato pirkimo-pardavimo sutarties, sudarydamas šį sandorį atsakovas buvo nesąžiningas, nes žinojo, jog sutarties sudarymo metu buvo skolingas ieškovui 250 000 Lt ir kad sutarties sudarymas pažeis ieškovo teises; mano, kad atsakovas L. D., parduodamas turimą dalį gyvenamojo namo, aiškiai bandė nuslėpti turtą, vengdamas skolinių įsipareigojimų ieškovui, kadangi atsakovas L. D. iki šiol gyvena parduotame name, o tai tik pagrindžia, jog pastato pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta siekiant išvengti skolos grąžinimo. Ieškovo atstovė nurodė, kad atsakovas A. B. taip pat buvo nesąžiningas. Sudarydamas pastato pirkimo-pardavimo sutartį, jis privalėjo pasidomėti atsakovo L. D. finansine padėtimi, taip pat tuo, ar L. D. neturi kreditorių. Tokią galimybę A. B. turėjo, kadangi abu atsakovai yra geri pažįstami, draugai, atsakovo L. D. motina yra atsakovo A. B. patėvio sesuo; atsakovų draugiškus santykius įrodo tai, kad A. B. pastato pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dieną išdavė „generalinį“ įgaliojimą atsakovui L. D. tvarkyti visą jo turtą, atsakovas L. D. iki šiol gyvena A. B. parduotoje namo dalyje, ginčijamos sutarties sudarymo metu viešai prieinamuose registruose buvo informacija, kad atsakovas L. D. turi skolinių įsipareigojimų kreditoriams, todėl A. B. turėjo žinoti, jog pastato pirkimo-pardavimo sutartis pažeis atsakovo L. D. kreditorių interesus, sumažins jo turtą tam, kad jis galėtų išvengti skolinių įsipareigojimų ieškovui. Atstovė nurodo, kad yra visos CK 6.66 str. numatytos sąlygos pripažinti negaliojančia 2008 m. gruodžio mėn. 30 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pripažinus negaliojančia minėtą sutartį, turi būti pripažinta negaliojančia ir 2008 12 30 sutartis dėl nekilnojamojo turto priėmimo-perdavimo nuosavybėn Nr. (duomenys neskelbtini). Negaliojančiais pripažintų sandorių pagrindu sudaryti administraciniai aktai ir kiti sandoriai taip pat negali likti galioti, nes jie yra neteisėti, todėl prašo iš dalies panaikinti 2009 10 21 Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-01-10221, t.y. ta apimtimi, kuria buvo nuspręsta atsakovui A. B. parduoti 0,0505 ha valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), o taip pat prašo pripažinti iš dalies negaliojančiais, t.y. ta apimtimi, kuri susijusi su atsakovu A. B., 2010 04 21 Valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2010 04 21 Valstybinės žemės priėmimo-perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Pripažinus negaliojančiais nurodytus sandorius, prašo taikyti restitucija natūra : atsakovui L. D. grąžinti 41/100 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), o iš L. D. priteisti atsakovui A. B. 70 000 Lt; Nacionalinei žemės tarnybai grąžinti 0,0505 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), o iš Nacionalinės žemės tarnybos priteisti atsakovui A. B. jo sumokėtus pinigus.
A. L. D. pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti (2 tomo 129-130 b.l.). Teismo posėdyje atsakovas ir jo atstovė taip pat prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir paaiškino, kad nesutinka, jog ginčijamu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai, kadangi šio sandorio metu ieškovas nebuvo atsakovo kreditorius. Nurodo, kad 2008 04 14 ir 2008 07 08 ieškovui pasirašytų raštelių tikslas buvo ne pinigų atsakovui skolinimas, bet patvirtinimas apie sumokamą avansą už butą, kurį perleisti ieškovui turėjo UAB „Daliktos statyba". Todėl ieškovo kaip kreditoriaus neabejotina ir galiojanti reikalavimo teisė atsakovui atsirado tik tada, kai Kauno apygardos teismas 2009 04 02 nutartimi patvirtino taikos sutartį civilinėje byloje Nr. L2-1543-527/2009, o tai reiškia, kad ginčijamo turto, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu 2008-12-30, ieškovas neturėjo reikalavimo teisės atsakovui L. D., nes nebuvo jo kreditoriumi. Be to, ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą, kurį atsakovas prašo teismo taikyti, kadangi kaip matyti iš prijungtos Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr.L2-1543-527/2009 ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl skolos išieškojimo, procesiniuose dokumentuose pats nurodė atsakovo gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad ieškovas visą laiką žinojo, kur gyvena atsakovas, todėl kaip rūpestingas ir apdairus kreditorius, turėjo pareigą domėtis, kam priklauso namas, kuriame gyvena atsakovas. Tai padaryti ieškovas galėjo tiek prieš kreipdamasis į Kauno apygardos teismą dėl skolos priteisimo 2009 m. kovo mėn., tiek ir po to, kai Kauno apygardos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, kad ieškovas jau 2009 m. kovo mėnesį sužinojo, koks turtas priklauso L. D. ir koks jam priklausantis turtas yra areštuotas, užtikrinant ieškinio reikalavimą. Jau tuo metu ieškovui tapo žinoma, kad turtas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno atsakovas L. D., jam nepriklauso. Atsakovas nurodė, kad ieškinys taip pat turi būti atmestas, nes ieškovas neįrodė, kad jis ir A. B., sudarydami ginčijamą sandorį, buvo nesąžiningi. Teigia, kad jis su atsakovu A. B. pradėjo bendrauti tik po to, kai paskelbė apie namo dalies pardavimą ir A. B. per nekilnojamojo turto agentūrą pradėjo domėtis parduodamu namu, tai truko apie 3 mėn. iki sutarties sudarymo 2008 12 30, kuria jis perleido A. B. 41/100 dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad A. B. yra sąžiningas įgijėjas, nes nupirkęs apleistą dalį gyvenamojo namo jis namą remontavo, rekonstravo, atliko esminius pagerinimus. Nuo 2008 m. gruodžio 30 d. 41/100 dalis gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovams A. B. ir jo sutuoktinei I. B., o 59/100 dalys priklauso jo motinai E. D., kuri šiuo metu yra išvykusi į užsienį, todėl jis su šeima gyvena ir naudojasi savo motinai priklausančia gyvenamojo namo dalimi. Atsakovas nurodė, kad jo turtinė padėtis iki 2009 m. buvo labai gera, nors jo turimas turtas 2 automobiliai ir automašinų remonto dirbtuvės, esančios (duomenys neskelbtini), buvo įkeistas ir areštuotas, tačiau jis buvo trijų uždarųjų akcinių bendrovių akcininku, turėjo akcijų ir apie 300 000 Lt santaupų grynųjų pinigų. Padėtis pasikeitė, kai 2009 metais dviems bendrovėms, kurių akcininku jis buvo, iškėlė bankroto bylas.
Atsakovas A. B. pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo taikyti ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir kaip pareikštą praleidus ieškinio senatį (2 tomo 120-122 b.l.). Teismo posėdyje atsakovas ir jo atstovė taip pat prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir paaiškino, kad ieškovas neįrodė, jog ginčijamas sandoris turėjo įtakos L. D. mokumui ir kad jį sudarydamas L. D. pažeidė kreditoriaus teises. Taip pat ieškovas neįrodė, kad atsakovas, įsigydamas iš L. D. dalį gyvenamojo namo, buvo nesąžiningas. Atsakovas paaiškino, kad sudarant 2008 12 30 pirkimo-pradavimo sutartį, kurią patvirtino Kauno miesto 18-ojo notarų biuro notarė B. G., jis nupirko iš atsakovo L. D. už 70 000 Lt 41/100 dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ketindamas su šeima jame apsigyventi, turėjo ketinimų ateityje perpirkti ir likusią dalį namo. Sudarant minėtą sutartį, notarė patikrino nekilnojamojo turto registro duomenis, pagal kuriuos jokių apribojimų šio turto perleidimui nebuvo. Pats jis apie pardavėjo L. D. turtinę padėtį, jo galimus kreditorius nesidomėjo; su L. D. iki ginčijamo sandorio sudarymo nebendravo, draugais tapo tik 2009 metų pabaigoje. Įgyta gyvenamojo namo dalis buvo labai blogos būklės. Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu 2008 12 23 viso gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), vertė buvo 171 000 Lt, o perkamos dalies vertė buvo - 70 110 Lt. Name buvo atliktas remontas. Po atlikto remonto, 2010 05 17 viso gyvenamojo namo vertė - 340 000 Lt. Kadangi šiuo metu atsakovo A. B. šeimoje pasikeitė situacija, Kauno miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl santuokos nutraukimo, atsakovas neturi pakankamai pajamų įsigyti likusią namo dalį, bendraturtė E. D. taip pat sutiko, kad namas būtų pardavinėjamas, nes ji jau keletą metų gyvena Anglijoje, todėl jis 2011 m. su bendraturte E. D. buvo sudarę namo pardavimo preliminarę sutartį, tačiau turto pardavimą apsunkina uždėtas turtui areštas, atsakovas patiria nuostolius, negali atgauti investuotų pinigų į namo remontą. Nurodo, kad namas nėra atidalintas iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atsakovas L. D. gyvena jo motinai priklausančioje namo dalyje - antrame aukšte. Įsigyjant 41/100 dalį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), atsakovui nebuvo žinoma apie L. D. įsipareigojimus ieškovui. Kadangi jokių turto perleidimo ribojimų nekilnojamojo turto registre nebuvo registruota, todėl atsakovui nebuvo pagrindo abejoti L. D. sąžiningumu. Atsakovas nurodė, kad jam įstatymas nenumatė pareigos tikrinti ar turto pardavėjas neturi kokių kreditorių. Tai, kad sandorio sudarymo metu L. D. turėjo kreditorių, nepatvirtina to, kad jis tuo metu buvo nemokus. Sudarant ginčijamą sandorį, teisme nebuvo užvesta nė vienos civilinės bylos, kurioje L. D. būtų buvęs įvardintas skolininku. Nurodo, kad jis yra sąžiningas dalies namo, esančio (duomenys neskelbtini), įgijėjas, o ieškovo pateikti į bylą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, kuriuose nurodyta, kad A. B. ir L. D. socialiniame tinklalapyje yra draugai, nepatvirtina jo nesąžiningumo. Atsakovas nurodo, kad ieškovas yra praleidęs vienerių metų senaties terminą Actio Paulina ieškiniui pareikšti, nes nuo ginčijamo sandorio sudarymo 2008 12 30 iki ieškinio pateikimo teismui dienos praėję daugiau nei vieneri metai; ginčijamas sandoris nuo jo sudarymo dienos buvo įregistruotas viešame nekilnojamojo turto registre, todėl ieškovas, būdamas apdairus ir rūpestingas kreditorius, turėjo galimybę sužinoti apie turto perleidimą ir manydamas, kad šis sandoris pažeidžia jo teises, galėjo reikalavimą pareikšti per įstatyme nustatytą terminą. Teigia, kad ieškovas jau 2009 m. žinojo, jog atsakovas L. D. gyvena (duomenys neskelbtini), kai kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo, todėl privalėjo pasidomėti, kam priklauso šis namas. Todėl mano, kad ieškovas be pagrindo sieja sužinojimo momentą apie ginčijamą sandorį su 2011 balandžio mėn. antstolio pateikta informacija - išrašo su istorija iš Nekilnojamojo turto registro apie buvusį skolininko turtą, nes šia informacija ieškovas disponavo anksčiau, nuo 2009 metų, kai Kauno apygardos teismas ieškovui išdavė 2009 04 02 įsakymą dėl skolos priteisimo, jau tada ieškovas turėjo pareigą pasidomėti atsakovui L. D. priklausančiu ir priklaususiu turtu. Todėl prašo ieškovo reikalavimams taikyti ieškinio senatį. Atsakovas mano, kad restitucija šioje byloje negalima, kadangi kai jis įsigijo nekilnojamąjį turtą, šis buvo itin blogos būklės. Namas dabar suremontuotas ir šiai dienai jo vertė yra ženkliai didesnė, negu buvo sandorio sudarymo metu, todėl nebūtų galimybės grąžinti daiktą buvusiam savininkui tokios būklės, kokios jis buvo gautas.
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti (2 tomo 125-127 b.l.). Teismo posėdyje atsakovės atstovė taip pat prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir paaiškino, kad pagal pareikštą ieškinį teisingai išnagrinėti civilinę bylą būtina nustatyti visas Actio Pauliana instituto taikymo sąlygas. Mano, kad šioje byloje nėra CK 6.66 str. numatytų būtinųjų sąlygų visumos, kadangi ieškinys pareikštas praleidus įstatyme numatytą vienerių metų tokiam ieškiniui pareikšti ieškinio senaties terminą, o ieškovas nepateikė objektyvių įrodymų, pagrindžiančių sužinojimo apie ginčijamos pastato pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo momentą, nuo kurio būtų galima skaičiuoti vienerių metų ieškinio senaties terminą. Nurodo, kad Kauno apskrities viršininko 2009 m. spalio 21 d. įsakymas „Dėl kadastro duomenų (registro Nr. 19/22643) patikslinimo ir kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (Kauno m.) pardavimo" Nr. 02-01-10221 priimtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės reikšmės sklypų ir nuomos" (Žin., 1999, Nr. 25-706; 2004, Nr. 167-6128) patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų ir nuomos taisyklių 7 p., kuriame nustatyta, kad jeigu gyvenamasis namas ar kitos paskirties statinys arba įrenginys (statiniai arba įrenginiai), įregistruotas Nekilnojamojo turto registre atskiru objektu (pagrindiniu daiktu), kuriam eksploatuoti suformuojamas atskiras žemės sklypas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), žemės sklypas gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčiams parduodamas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Teigia, kad administraciniams teisės aktams ginčyti galioja LR administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. nurodytas administraciniam teisės aktui apskųsti vieno mėnesio terminas, kurį ieškovas yra praleidęs. Kadangi Kauno apskrities viršininko 2009 m. spalio 21 d. įsakymas Nr. 02-01-10221 priimtas nepažeidžiant tuo metu galiojančių specialiųjų teisės aktų nuostatų, yra praleistas vieno mėnesio terminas apskųsti teismui minėtą administracinį aktą, ieškovo pareikštas ieškinys CK 6.66 str. pagrindu negali būti tenkinamas dėl praleisto vienerių metų ieškinio senaties termino, todėl mano, kad nėra pagrindo pripažinti negaliojančia 2010 m. balandžio 21 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr.2-1929 dalyje dėl atsakovui A. B. parduotos 0,0855 žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalies 0,0505 ha žemės sklypo prie jam nuosavybės teise priklausančio pastato dalies, o taip pat ir 2010 04 21 sudarytą šio žemės sklypo dalies priėmimo-perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini).
A. I. Biržienė pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nesutinka su juo, prašo jį atmesti; nesutikimo su ieškiniu motyvų nenurodė (2 tomo 3 b.l.). Atsakovė teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (4 tomo 71 b.l.).
Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti (2 tomo 131-133 b.l.). Nurodė, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų patvirtinančių ieškovo teiginį, kad apie ginčijamą 2008 12 30 pastato pirkimo-pardavimo sutartį jis sužinojo tik 2011 m. balandžio mėnesį, kai kreipėsi į antstolį dėl 2009 10 23 taikos sutarties vykdymo. Ginčijama 2008 12 30 sutartis Nr.1-8104 ir tos pačios dienos turto priėmimo-perdavimo sutartis Nr.1-8105 Nekilnojamojo turto registre įregistruotos nuo 2009 01 07, šie duomenys yra vieši, todėl mano, kad ieškovo teiginiai, neva, apie ginčijamą sandorį jis sužinojo tik kreipęsis į antstolio kontorą yra nepagrįsti. 2008 12 30 pastato pirkinio -pardavimo sutartis sudaryta iki 2009 11 10 taikos sutarties patvirtinimo, t.y. sudarant ginčijamą sutartį skolininkui nebuvo ir negalėjo būti žinomos ateityje patvirtintinos taikos sutarties sąlygos, todėl mano, kad ieškovas nepagrįstai teigia, jog atsakovai L. D. ir A. B. buvo nesąžiningi, sudarydami ginčijamą sandorį. Kadangi ieškovas yra praleidęs CK 6.66 str. numatytą vienerių metų ieškinio pateikimo senaties terminą ir neįrodė visų būtinų sąlygų tokiam ieškiniui pareikšti, o tai daro Actio Pauliana ieškinį negalimu, todėl prašo jo netenkinti. Nurodo, kad netenkinus ieškovo reikalavimo dėl 2008 12 30 sandorio pripažinimo negaliojančiu, nėra pagrindo naikinti Kauno apskrities viršininko 2009 10 21 įsakymo Nr. 02-01-10221 „Dėl kadastro duomenų (Registro Nr. 19/22643) patikslinimo ir kitos paskirties žemės sklypo Gailutės g. 47 (Kauno m.) pardavimo", o taip pat jo pagrindu sudarytos 2010 m. balandžio 21 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr.2-1929 dalyje dėl atsakovui A. B. parduotos 0,0855 žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalies 0,0505 ha žemės sklypo, kadangi minėtas Įsakymas priimtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės reikšmės sklypų ir nuomos" (Žin., 1999, Nr. 25-706; 2004, Nr. 167-6128) patvirtintomis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų ir nuomos taisyklėmis.
Trečiasis asmuo K. D. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, prašyme taip pat nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti (4 tomo 98 b.l.).
Ieškinys tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad atsakovas L. D. pasirašęs raštelius iš ieškovo V. M. 2008 04 14 gavo 200 000 Lt , o 2008 07 08 - 50 000 Lt (prijungtos civ.bylos Nr.L2-1543-527/2009 9, 86 b.l.). Pagal šiuos raštelius įsipareigojimus dėl gautų pinigų atsakovas L. D. turėjo įvykdyti ieškovui iki 2009 m. vasario 28 d. Nustatytu laiku įsipareigojimai nebuvo įvykdyti. 2009 03 31 ieškovas kreipėsi į Kauno apygardos teismą su pareiškimu priimti teismo įsakymą išieškoti skolą iš atsakovo L. D. (prijungtos civ.bylos Nr.L2-1543-527/2009 1 b.l.). Po priimto 2009 04 02 teismo įsakymo skolininkui L. D. pareiškus prieštaravimus, ieškovas pateikė ieškinį priteisti iš atsakovo L. D. 250 000 Lt skolos (prijungtos civ.bylos Nr.L2-1543-527/2009 32, 72-73 b.l.). Šioje Kauno apygardos teismo byloje 2009 04 02 nutartimi buvo taikytos skolininko L. D. turtui laikinosios apsaugos priemonės (prijungtos civ.bylos Nr.L2-1543-527/2009 30 b.l.). Bylos eigoje šalys 2009 10 23 pasirašė taikos sutartį, kurią teismas patvirtino 2009 11 10 nutartimi ir bylą nutraukė (prijungtos civ.bylos Nr.L2-1543-527/2009 103-104, 120-123 b.l.). Taikos sutartyje šalys susitarė, kad atsakovas L. D. lieka skolingas ieškovui V. M. 110 000 Lt, kuriuos įsipareigoja sumokėti iki 2011 04 01 (1 tomo 6-7 b.l.). Suėjus nustatytam terminui, atsakovas įsipareigojimo neįvykdė. Ieškovas 2011 04 07 iš Kauno apygardos teismo atsiėmė vykdomąjį raštą (prijungtos civ.bylos Nr.L2-1543-527/2009 126, 127 b.l.), kurį tą pačią dieną pateikė antstoliui R.Stanislauskui vykdymui dėl 110 000 Lt skolos priverstinio išieškojimo (prijungtos vykdomosios bylos Nr.0070/11/00458 2-6 b.l.). Atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis 2011 04 11 areštavo atsakovui L. D. priklausantį turtą: automobilį BMW valst.Nr. (duomenys neskelbtini) 1987 m. gamybos, automobilį Opel Record, valst.Nr.(duomenys neskelbtini) gamybos, automašinų remonto dirbtuves, esančias (duomenys neskelbtini), pinigines lėšas, esančias bankuose (prijungtos vykdomosios bylos Nr.0070/11/00458 19-20, 22, 25, 28, 31 b.l.). 2011 05 02 skolininkas L. D. pateikė antstoliui prašymą panaikinti areštą sąskaitai Swedbanke ir nurodė, kad visas jo turimas turtas jau yra įkeistas bankui, kito turto, į kurį būtų galima nukreipti ieškojimą kreditoriaus V. M. naudai neturi (prijungtos vykdomosios bylos Nr.0070/11/00458 36 b.l.). Antstolis 2011 05 03 iš Nekilnojamojo turto registro gavo duomenis apie L. D. turėtą turtą : 41/100 dalį gyvenamojo namo ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), kurį 2008 12 30 pirkimo-pardavimo sutartimi perleido A. B. (prijungtos vykdomosios bylos Nr.0070/11/00458 8-11 b.l.).
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančia atsakovų L. D. ir A. B. 2008 m. gruodžio 30 d. sudarytą 41/100 dalies gyvenamojo namo ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį taikant CK 6.66 str. numatytą Actio Pauliana institutą.
CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir teismų praktikoje išskiriamos tokios actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-587/2008; 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-105/2009; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-339/2009; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-362/2011; 2012 m. gegužės mėn. 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012, kt.). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2011; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2012; kt.).
Ieškovas nurodo, kad jo skolininkas atsakovas L. D., 2008 12 30 sudarydamas su atsakovu A. B. skolininkui priklausančios dalies gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, pažeidė jo kaip kreditoriaus teises, kadangi po šio sandorio sudarymo atsakovas L. D. tapo nemokiu, visas jo turtas įkeistas bankui, kito turto, iš kurio galima būtų vykdyti išieškojimą, jis neturi; atsakovai L. D. ir A. B. buvo nesąžiningi, sudarydami ginčijamą sandorį, kadangi atsakovas L. D., būdamas skolingas ieškovui ir žinodamas, kad kitas jo turtas įkeistas bankui, turėjo suprasti, jog pastato pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas pažeis ieškovo teises; mano, kad sandoris sudarytas dėl akių, kadangi atsakovas A. B. niekada negyveno įsigytame name, jame visada gyveno L. D.; sandorį sudarė tuo metu, kai pačiam L. D. ir bendrovėms, į kurias jis buvo investavęs, kreditoriai ėmė reikšti pretenzijas dėl įsiskolinimų.
Atsakovai iš esmės nesutinka su visų Actio Pauliana instituto taikymo sąlygų egzistavimu, mano, kad sandorio sudarymo metu ieškovas neturėjo reikalavimo teisės, todėl ginčijamas sandoris niekaip negalėjo pažeisti ieškovo interesų; nurodo, kad atsakovo L. D. turtinei padėčiai sandorio sudarymas įtakos neturėjo, jo turtinė padėtis pablogėjo 2009 m. pradžioje, kai bendrovėms, kuriose jis turėjo akcijų, buvo iškeltos bankroto bylos; mano, kad ieškovas neįrodė L. D. ir A. B. nesąžiningumo ir kad ieškovas ieškinį pareiškė, praleidęs ieškinio senaties terminą.
Pirmoji Actio Pauliano ieškinio patenkinimo sąlyga reikalauja, kad kreditorius turėtų neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, ji taikoma, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai. Actio Pauliana taikymo atveju svarbus yra prievolės tarp kreditoriaus ir skolininko atsiradimo momentas, nes kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo būdais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad naudoti Actio Paulino ieškinį, kaip teisių gynimo būdą, kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo. Taigi, tik tie sandoriai, kurie yra sudaryti po prievolės atsiradimo momento, gali pažeisti kreditoriaus teises ir interesus, nes skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2004 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-575/2004). Sprendžiant dėl to, kada atsirado skolininko prievolė kreditoriui, taip pat būtina įvertinti tai, kad pagal CK įtvirtintą Actio Pauliana instituto reglamentavimą tokio ieškinio pareiškimo metu nereikalaujama, kad reikalavimo teisė būtų vykdytina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. sausio mėn. 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17).
Byloje nustatyta, kad L. D. pagal jo pasirašytus raštelius gavo iš ieškovo V. M. 2008 m. balandžio 14 d. 200 000 Lt , o 2008 m. liepos 8 d. - 50 000 Lt (prijungtos civ.bylos Nr.L2-1543-527/2009 9, 86 b.l.), tačiau įsipareigojimų ieškovui pagal šiuos raštelius iki 2009 m. vasario 28 d., kaip buvo numatyta, neįvykdė. 2009 03 31 ieškovui kreipusis į Kauno apygardos teismą dėl skolos iš atsakovo L. D. priteisimo 2008 m. balandžio 14 d. ir 2008 m. liepos 8 d. raštelių pagrindu, šalys Kauno apygardos teismo iškeltoje civilinėje byloje 2009 10 23 pasirašė taikos sutartį, kurią teismas patvirtino 2009 11 10 nutartimi ir bylą nutraukė (prijungtos civ.bylos Nr.L2-1543-527/2009 103-104, 120-123 b.l.). Taikos sutartyje šalys susitarė, kad ieškovas sumažina savo reikalavimus ir atsakovas L. D. lieka skolingas ieškovui V. M. 110 000 Lt, o taip pat šia sutartimi šalys nustatė naują prievolės pagal 2008 m. balandžio 14 d. ir 2008 m. liepos 8 d. raštelius įvykdymo terminą – 110 000 Lt skolą atsakovas L. D. įsipareigojo sumokėti iki 2011 04 01 (1 tomo 6-7 b.l.). Tačiau atsakovas L. D. neįvykdė ir šio įsipareigojimo. Tos pačios prievolės kito jos įvykdymo termino nustatymas nesukuria naujų prievolinių santykių. Atsakovo L. D. prievolė, atsiradusi 2008 m. balandžio 14 d. ir 2008 m. liepos 8 d. raštelių pagrindu, ieškovo atžvilgiu tęsėsi ir po Taikos sutarties patvirtinimo. Todėl teismas atmeta kaip teisiškai nepagrįstus atsakovo argumentus, kad ieškovo kaip kreditoriaus neabejotina ir galiojanti reikalavimo teisė atsakovui atsirado tik tada, kai Kauno apygardos teismas 2009 04 02 nutartimi patvirtino taikos sutartį civilinėje byloje Nr. L2-1543-527/2009, kad ginčijamo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu 2008-12-30, ieškovas nebuvo L. D. kreditoriumi ir todėl neturi reikalavimo teisės į Actio Paulina ieškinį. Taip pat teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, jog pagal 2008 04 14 ir 2008 07 08 atsakovo pasirašytus raštelius jis pinigų iš ieškovo nesiskolino, jokių įsipareigojimų ieškovui neturėjo, kad pinigai buvo skirti UAB „Daliktos statyba“ kaip avansas už ketinamą įsigyti iš šios bendrovės butą iki 2009 02 28, kadangi šie argumentai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms : 2008 04 14 ir 2008 07 08 atsakovo rašteliai nenuginčyti, jų pagrindu pasirašyta 2009 10 23 Taikos sutartis patvirtina, kad atsakovas L. D. pripažino savo skolinius įsipareigojimus ieškovui pagal minėtus raštelius; Kauno apygardos teismo 2009 11 10 nutarties civ.byloje Nr.L2-1543-527/2009, kuria buvo patvirtinta šalių pasirašyta taikos sutartis, taip pat neginčijo. Be to, atsakovas L. D. teismo posėdyje nurodė, kad gerai neatsimena, kur išleido gautus iš ieškovo V. M. pinigus pagal 2008 04 14 ir 2008 07 08 raštelius, teigė, kad galėjo juos išleisti pragyvenimui, savo poreikių tenkinimui (4 tomo 82 b.l.). Duomenų, kad šie pinigai buvo perduoti ir už pajamuoti UAB „Daliktos statyba“, byloje nėra.
Taigi, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę atsakovui L. D., kadangi ginčijamas sandoris sudarytas po prievolės atsiradimo momento. Ši reikalavimo teisė kildinama iš 2008 04 14 ir 2008 07 08 atsakovo L. D. pasirašytų raštelių, kurie patvirtina, kad atsakovas iš ieškovo gavo iš viso 250 000 Lt. Šią mokestinę prievolę atsakovas turėjo įvykdyti iki 2009 02 28, vėliau pasirašytoje taikos sutartyje abipusiu susitarimu buvo nustatytas kitas jos įvykdymo terminas - 2011 04 01. Tai, kad ginčijamo sandorio pasirašymo metu (2008 12 30), o taip pat ir iki šiol nėra ieškovui grąžinti pinigai, L. D. paimti pagal 2008 04 14 ir 2008 07 08 jo pasirašytus raštelius, pripažįsta ir pats atsakovas L. D., tai patvirtina prie bylos prijungtos vykdomosios bylos Nr.0070/11/00458 medžiaga.
A. A. Pauliano ieškinio sąlyga aiškintina taip, kad CK 6.66 str. 1 d. pateiktas pavyzdinis, bet ne baigtinis sąrašas atvejų, kaip skolininko sudarytu sandoriu galima pažeisti kreditoriaus interesus. Vertinant, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai CK 6.66 straipsnio prasme, būtina įvertinti ne tik tai, ar pažeistos atskiros skolininko ir kreditoriaus tarpusavio sutartinių santykių nuostatos, bet ir nustatyti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. sausio mėn. 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17). Tai reiškia, kad šioje byloje reikia vertinti, ar atsakovas L. D. dėl 2008 12 30 sudaryto sandorio nebeturi realios galimybės atsiskaityti su ieškovu, ar yra reali grėsmė, kad sutartiniai įsipareigojimai nebus įvykdyti.
Ieškovas nurodo, kad 2008 12 30 pastato pirkimo-pardavimo sutartis pažeidė jo teises, nes dėl šios sutarties atsakovas L. D. tapo nemokus, jis neteko turto, į kurį galėjo būti nukreiptas išieškojimas tenkinant ieškovo reikalavimus, šias aplinkybes antstoliui R.Stanislauskui nurodė pats atsakovas L. D., kad visas jo turtas yra įkeistas bankui, o kito turto, iš kurio būtų galima vykdyti išieškojimą, jis neturi.
Atsakovai teigia, kad ieškovas neįrodė atsakovo L. D. nemokumo, todėl ginčo sandorio tarp L. D. ir A. B. sudarymas negali būti vertinamas kaip kreditoriaus teisių pažeidimas CK 6.66 straipsnio 1 dalies prasme. Teismo posėdžio metu atsakovas L. D. teigė, kad jo turtinė padėtis iki 2009 m. buvo labai gera, be 2 automobilių, automašinų remonto dirbtuvių, esančių (duomenys neskelbtini), jis dar turėjo trijų uždarųjų akcinių bendrovių akcijų ir apie 300 000 Lt santaupų grynųjų pinigų. Padėtis pasikeitė, kai 2009 metais dviems bendrovėms, kurių akcininku jis buvo, iškėlė bankroto bylas. Taigi, atsakovas L. D. savo turtinės padėties pablogėjimą nuo 2009 m. sieja su nesėkmingomis investicijomis į verslą, susijusį su UAB „Daliktos statyba“ ir UAB „Timeda“ veikla. L. D. teigė, kad UAB „Daliktos statyba“ , kurios akcininku jis buvo ir kurioje dirbo direktoriaus pavaduotuju, finansinė padėtis iki 2009 metų buvo gera (4 tomo 77 b.l.), pardavęs jam priklausančią dalį namo (duomenys neskelbtini), jis 2009 m., ketino statytis gyvenamąjį namą Vičiūnuose, buvo išsirinkęs žemės sklypą, tačiau ištikus finansinei krizei po UAB „Daliktos statyba“ ir UAB „Timeda“ bankroto 2009 metų pradžioje, nuo statybų atsisakė. Atsakovas L. D. nurodė, kad po 2008 12 30 ginčijamo sandorio sudarymo jo turimas turtas, išskyrus parduotą dalį namo, išliko tokioje pat apimtyje : jo nuosavybėje yra 2 automobiliai, automašinų remonto dirbtuvės, esančios (duomenys neskelbtini), akcijos UAB „Daliktos statyba“, UAB „Timeda“ ir UAB „DST“, taip pat yra patvirtintas jo kreditorinis reikalavimas apie 150 000 Lt sumai UAB „Daliktos statyba“ bankroto byloje, iš jo gaunamos neįgalumo pensijos pagal antstolio patvarkymą daromi išskaitymai. Todėl mano, kad jis turi pakankamai turto įvykdyti ieškovo kreditorinius reikalavimus. Tačiau teismas nesutinka su tokiais atsakovo argumentais ir juos atmeta kaip prieštaraujančius bylos faktinėms aplinkybėms. Atsakovas L. D. nėra nuoseklus, jis tas pačias aplinkybes, susijusias su jo turimu turtu, vertina prieštaringai : antstoliui R.Stanislauskui 2011 05 02 rašytame prašyme L. D. nurodė, kad visas jo turimas turtas yra įkeistas bankui, o kito turto, iš kurio būtų galima vykdyti išieškojimą V. M. naudai, jis neturi (prijungtos vykdomosios bylos Nr.0070/11/00458 36 b.l.); teismo posėdyje gi atsakovas teigė, kad turi pakankamai turto įvykdyti ieškovo kreditorinius reikalavimus, nors jo turimo turto apimtis išlikusi ta pati. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovo L. D. turtinės padėties pablogėjimui sąlygos formavosi ne 2009 m. kaip jis pats teigia, o apie 2008 metų vidurį. Tokią išvadą teismas daro, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, iš kurių seka, kad nuo 2006 m. jis turi kreditorinius įsipareigojimus AB SEB bankui iš viso 1275 183,43 Lt sumai (2 tomo 51-53 b.l., 3 tomo 114-122 ), jo vardu registruotas turtas automašinų remonto dirbtuvės, esančios (duomenys neskelbtini), ir automobiliai Opel Record 1980 m. gamybos, valst.Nr.(duomenys neskelbtini) bei BMW 316, 1987 m. gamybos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra įkeisti AB SEB bankui ir areštuoti (1 tomo 92-99, 100-101b.l.; 2 tomo 51-55, 54-55 b.l.). Nuo 2008 m. rugpjūčio mėnesio kreditoriai ėmė reikšti pratenzijas UAB „Daliktos statyba“ dėl nevykdomų piniginių prievolių, prasidėjo teisminiai procesai (3 tomo 82 b.l., 4 tomo 49-70 b.l.). 2008 09 15 Centrinėje hipotekos įstaigoje buvo įregistruotas areštas UAB „Daliktos statyba“ turtui ( 4 tomo 43-48 b.l.), o 2009 04 16 šiai bendrovei buvo iškelta bankroto byla (3 tomo 132-135), 2011 04 26 UAB „Daliktos statyba“ likviduota (4 tomo 89 b.l.). 2009 01 28 UAB „Timeda“, kurios akcininku buvo atsakovas L. D., taip pat iškelta bankroto byla (3 tomo 139-140 b.l.). Šios faktinės aplinkybės paneigia atsakovo L. D. aiškinimą, kad UAB „Daliktos statyba“, kurioje jis dirbo ir turėjo 450 paprastasiąs vardines akcijas (3 tomo 137 b.l.), veikė pelningai iki 2009 m, pavasario, o kadangi su šia bendrove atsakovas sieja savo turtinės padėties pasikeitimus, tai minėti įrodymai patvirtina, kad atsakovo L. D. turtinei padėčiai pablogėti grėsmė kilo būtent 2008 m. pabaigoje. Todėl darytina išvada, kad 2008 12 30 sudarytas ginčijamas sandoris dar labiau sumažino L. D. mokumą tiek ieškovui, tiek kitam kreditoriui (SEB banko) prisiimtų įsipareigojimų atžvilgiu. Teismas sprendžia, kad byloje pakanka įrodymų konstatuoti, kad po ginčijamo sandorio sudarymo atsakovo L. D. mokumas sumažėjo.
Taigi, nustatyta, kad po turto perleidimo sandorio sudarymo skolininkas L. D. iš esmės nebeturi turto, iš kurio galėtų atsiskaityti su kreditoriumi ieškovu V. M., todėl darytina išvada, kad būtent dėl ginčijamo sandorio sudarymo atsakovas neturi realios galimybės įvykdyti sutartinių įsipareigojimų ir atsiskaityti su ieškovu. Dėl to teismas daro išvada, kad atsakovų L. D. ir A. B. 2008 m. gruodžio 30 d. sudarytas pastato pirkimo-pardavimo sandoris neabejotinai pažeidžia ieškovo teises. Atsakovui L. D. perleidus turtą A. B., buvo apribotos ieškovo galimybės išieškoti skolą iš atsakovo.
Bylos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovas L. D. turėdamas finansinių įsipareigojimų, neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su ieškovu. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad ginčijamu sandoriu buvo pažeistos ieškovo kreditoriaus teisės. Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais arba neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012). Atsakovas L. D. iki šiol neatsiskaitė su ieškovu, skolos suma didelė, todėl ta aplinkybė, kad pagal antstolio patvarkymą iš atsakovo L. D. gaunamos neįgalumo pensijos daromos kasmėnesinės išskaitos, įvertinus didelę skolos sumą, nepatvirtina, kad atsakovas L. D. yra mokus. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas būtent dėl sudaryto sandorio, pakanka įrodyti, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdoma kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes sudarius ginčijamą sandorį likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi. Nors skolininkas, perleidęs turtą, ir lieka mokus, tačiau gerokai sumažino savo turtą ir sudarė realią grėsmę, kad jo įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti, atsiskaitymas su kreditoriu V. M. užtruks gerokai ilgiau. L. D. įkeistas turtas kitam kreditoriui (bankui SEB), kuris tampa privilegijuotas, nes jo reikalavimas visa apimtimi bus tenkinamas iš įkeisto turto pirmiau nei kitiems skolininko kreditoriams (CK 4.192 straipsnis).
Taigi, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ginčijamu sandoriu buvo pažeistos ieškovo kaip kreditoriaus teisės ir interesai, nes šis sandoris buvo sudarytas po atsakovo L. D. prievolės atsiradimo momento ieškovui turint neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę
Trečioji Actio Paulianio ieškinio patenkinimo sąlyga siejama su sutrumpintu vienerių metų ieškinio senaties terminu. Actio Pauliana senaties termino eigos pradžios momentas nustatomas taikant CK 6.66 straipsnio 3 dalį, pagal kurią šis terminas prasideda nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį.
Atsakovai prašo taikyti ieškinio senatį, nurodydami, kad ieškovas praleido Actio Pauliana ieškinio pateikimo senaties terminą, kadangi jis apie atsakovų sudarytą sutartį turėjo sužinoti nuo tos dienos, kurią sutartis buvo įregistruota viešame registre, t.y. 2009 01 07. Atsakovai nurodo, kad tai, jog apie ginčijamą sandorį ieškovui buvo žinomą 2009 m. kovo mėnesį, rodo ta aplinkybė, kad ieškovas, kreipdamasis 2009 03 31 į Kauno apygardos teismą dėl skolos išieškojimo, procesiniuose dokumentuose pats nurodė atsakovo gyvenamosios vietos adresą Gailutės g. 47-1, Kaunas. Tai reiškia, kad ieškovas visą laiką žinojo, kur gyvena atsakovas, todėl kaip rūpestingas ir apdairus kreditorius, turėjo pareigą domėtis, kam priklauso namas, kuriame gyvena atsakovas.
Ieškovas gi teigia, kad apie pažeistą savo teisę dėl 2008 12 30 sandorio jis sužinojo tik 2011 m. balandžio mėn., kai kreipėsi į anstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo iš atsakovo L. D..
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad vien viešo registro duomenų buvimas ir jų prieinamumas turtą be trukdžių naudojančiam asmeniui savaime nėra pagrindas domėtis registro duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-62/2009). Dėl nurodytų aplinkybių atmestinas atsakovų argumentas, jog ieškovas turėjo realią galimybę sužinoti apie sudarytą sutartį nuo sutarties registravimo viešajame registre. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad ieškovas apie jo teises pažeidžiantį sandorį sužinojo tik 2011 m. balandžio mėnesį, kai antstolis R.Stanislauskas, kuriam buvo pateiktas vykdyti vykdomasis raštas dėl 110 000 Lt išieškojimo, nustatė atsakovui L. D. priklausantį ir priklausiusį turtą (prijungtos vykdomosios bylos Nr.0070/11/00458 8-10, 11-16 b.l.). Todėl nuo šio momento ir skaičiuotina ieškinio senaties termino eigos pradžia turto perleidimo sutarčiai ginčyti. Ieškinys pareikštas 2011 m. gegužės 3 d (1 tomo 3 b.l.), t. y. nepraleidus CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyto ieškinio senaties termino. Teismas nenustatė, kad ieškovas galėjo anksčiau sužinoti apie savo teisių pažeidimą ginčijamu sandoriu.
Pažymėtina, kad ieškinio senatis – tai laiko tarpas, per kurį asmeniui garantuojamas jo pažeistos teisės gynimas, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą (CK 1.124 str.). Ieškinio senaties terminas prasideda ir teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.). 2009 m. kovo mėnesį ieškovas galėjo sužinoti tik apie atsakovo L. D. turimą turtą iš viešo registro (prijungtos civilinės bylos Nr.L2-1543-527/2009 b.l.). Tam, kad prasidėtų ieškinio senaties terminas, ieškovas turėjo sužinoti ne tik apie ginčijamos sutarties sudarymo faktą, bet ir apie savo teisių pažeidimo faktą, t.y. kad ginčijama sutartis pažeidžia ieškovo teises. Actio Pauliana instituto pagalba gali būti ginčijamas toks skolininko sudarytas sandoris, dėl kurio skolininkas tampa nemokus arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės (CK 6.66 str. 1 d.). Ieškinio senaties termino eiga byloje nagrinėjamu atveju prasidėjo nuo tada, kai ieškovas sužinojo ar turėjo sužinoti tiek apie patį pastato pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo faktą, tiek tai, kad šia sutartimi buvo pažeistos ieškovo teisės.
Taigi, tik gavus 2011 m. balandžio mėn. iš antstolio duomenis apie atsakovo L. D. turėtą ir turimą turtą, ieškovui paaiškėjo, kad šio turto neužtenka ieškovo reikalavimams patenkinti. Tik paaiškėjus minėtoms aplinkybėms ieškovas sužinojo apie tai, kad ginčijamas sandoris, kuriuo L. D. perleido savo turtą, iš kurio galėtų būti tenkinama ieškovo reikalavimo dalis, pažeidė ieškovo kaip kreditoriaus teises, todėl nuo šio momento prasidėjo ieškinio senaties actio Pauliana ieškiniui pareikšti terminas, kuris nėra praleistas.
Actio Pauliana instituto ypatumas tas, kad ne bet koks skolininko sandoris pažeidžia kreditoriaus interesus, o tik toks, dėl kurio sudarymo sumažėja skolininko galimybė atsiskaityti su kreditoriumi. Todėl vien kreditoriaus sužinojimas apie skolininko sudarytą sandorį, jeigu nėra pagrįstų priežasčių spręsti, kad dėl šio sandorio sumažėja skolininko galimybė atsiskaityti su kreditoriumi, dar nelaikytinas vienerių metų ieškinio senaties actio Pauliana ieškiniui pareikšti pradžia. Šie motyvai yra pakankami išvadai, kad ieškovo V. M. ieškinys šioje byloje pareikštas nepraleidus vienerių metų ieškinio senaties termino, o atsakovų prašymai taikyti ieškinio senatį atmestini kaip nepagrįsti (CK 6.66 str. 3 d.).
Ketvirtoji Actio Paulianio instituto taikymo sąlyga grindžiama su neprivalomumu skolininkui sudaryti ginčijamą sandorį. Privalėjimas sudaryti sandorį yra viena iš imperatyviųjų nuostatų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę (CK 1.2 str. 1 d., 6.156 str.). Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės. Ieškovas mano, jog atsakovas L. D. neprivalėjo sudaryti pastato pirkimo-pardavimo sutarties. Atsakovai šios Actio Pauliana instituto taikymo sąlygos neginčijo. Taigi, daryta išvada, kad šiuo atveju ginčo sutartį atsakovai sudarė nesant teisinio pagrindo atsakovams sudaryti tokį sandorį. (CK 6.66 str.1 d.).
Penktoji ir šeštoji Actio Paulianio instituto taikymo sąlyga yra skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumas. Ieškovas teigia, kad sudarant ginčo sandorį atsakovai buvo nesąžiningi. Šis teiginys grindžiamas tuo, kad atsakovas žinojo, jog sutarties sudarymo metu buvo skolingas ieškovui 250 000 Lt ir kad sutarties sudarymas pažeis ieškovo teises, todėl mano, kad atsakovas L. D., parduodamas turimą dalį gyvenamojo namo, aiškiai bandė nuslėpti turtą, vengdamas skolinių įsipareigojimų ieškovui. Teigia, kad atsakovo L. D. nesąžiningumą rodo ir tai, kad , jis iki šiol gyvena parduotame name, o tai tik pagrindžia, jog pastato pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta siekiant išvengti skolos grąžinimo. Nurodo, kad atsakovas A. B. taip pat buvo nesąžiningas, nes sudarydamas pastato pirkimo-pardavimo sutartį, jis privalėjo pasidomėti atsakovo L. D. finansine padėtimi, ar L. D. neturi kreditorių. Tokią galimybę A. B. turėjo, kadangi abu atsakovai yra geri pažįstami, draugai, atsakovo L. D. motina yra atsakovo A. B. patėvio sesuo; atsakovų draugiškus santykius įrodo tai, kad A. B. pastato pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dieną išdavė „generalinį“ įgaliojimą atsakovui L. D. tvarkyti visą jo turtą.
Atsakovai nesutinka su tokiu ieškovo tvirtinimu dėl jų nesąžiningumo, nurodo, kad iki sandorio sudarymo jie nebuvo pažįstami, draugais tapo maždaug po metų nuo ginčijamo sandorio sudarymo. Atsakovas A. B. nurodo, kad įgaliojimą L. D. jis išdavė tvarkyti žemės sklypo įsigijimo dokumentams, kadangi pats tuo metu retai buvo namuose, daugiausia laiko praleisdavo užsienyje, nes ten dirbo. Namą įsigijo, ketindamas jame apsigyventi su šeima, tačiau po kurio laiko santykiai šeimoje pašlijo, šiuo metu yra užvesta ištuokos byla, nei jis, nei žmona name negyvena. Namas priklauso jam ir L. D. motinai, kuri keli metai išvykusi į užsienį, todėl name gyvena ir jį prižiūri atsakovas L. D..
Nesąžiningumo sąlyga reiškia, kad skolininkas buvo nesąžiningas, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad jo sudaromas sandoris pažeidžia kreditoriaus teises.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo vertinimo, ne kartą nurodė, kad skolininkas ir trečiasis asmuo laikomi nesąžiningais tik esant pagrindui konstatuoti, kad jie žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydami sandorį pažeis skolininko kreditoriaus teises. „Žinojimas“ aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. „Turėjimas žinoti” suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas taip pat vertinamas kaip nesąžiningas elgesys ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-168/2007). Sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tai daroma ir jo paties interesais, todėl iš turto įgijėjo pagal sandorį reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi. Teismų praktikoje toks elgesys pripažintinas turto įgijėjo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad iki ginčijamo sandorio sudarymo atsakovas L. D. turėjo kreditorinių įsipareigojimų tiek ieškovui, tiek ir kitam kreditoriui SEB bankui. Nors atsakovas teismo posėdyje teigė, kad iki šiol ieškovo nelaiko savo kreditoriumi, tačiau toks atsakovo aiškinimas nepaneigia jo prievolės ieškovui, kadangi prievolės pagrindas nėra nuginčytas, jis egzistavo dar prieš 2008 12 30 sandorio sudarymą. Atsakovas L. D., būdamas UAB „Daliktos statyba“ direktoriaus pavaduotoju ir šios bendrovės akcininku, turėjo žinoti ir žinojo apie nuo 2008 m. rugpjūčio mėnesio prasidėjusius teisminius procesus pagal kreditorių reikalavimus UAB „Daliktos statyba“ dėl piniginių prievolių nevykdymo. Jis pats buvo sudaręs laidavimo sutartį su AB SEB banku dėl UAB „Daliktos statyba“ suteikto 100 000 Lt kredito ir SEB bankui buvo įkeitęs savo turtą. Taigi, būdamas patyrusiu verslininku, jis gerai suprato, kokios pasekmės laukia jo įkeistam turtui, kai UAB „Daliktos statyba“ pateko į finansinę krizę ir sutriko atsiskaitymai už kreditą su banku. Todėl akivaizdu, kad atsakovas perleisdamas jam priklausantį turtą atsakovui A. B., žinojo, kad sandoris pažeidžia ieškovo kaip kreditoriaus teises, nes jis pardavė tuo metu buvusį vienintelį neapsunkintą vertingą savo turtą, į kurį galėjo būti nukreiptas išieškojimas pagal ieškovo, kaip L. D. kreditoriaus, reikalavimą. Atsakovo L. D. teiginiai, kad tuo metu jis turėjo apie 300 000 Lt santaupų, verčia abejoti, nes kodėl gi jis tada neatsiskaitė su kreditoriumi; šiam teiginiu pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Atsakovas turėjo pareigą apie savo kreditorius informuoti atsakovą A. B. prieš sutarties sudarymą, tačiau to neatliko. Tokie atsakovo veiksmai rodo jo nesąžiningumą. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad atsakovas A. B., kaip suinteresuotas civilinių teisinių santykių stabilumu asmuo, elgėsi apdairiai ir iki ginčijamo sandorio sudarymo pasidomėjo kitos sandorio šalies (L. D.) patikimumu, prašė informacijos apie šalies turtinę padėtį, turimus kreditorius, skolų mastą, atsiskaitymus su kreditoriais, ginčus teisme, daiktinių teisių suvaržymus ir pan.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vertinant įgijėjo sąžiningumą, sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tokie duomenys gali būti gaunami iš pokalbio su turtą parduodančiu asmeniu arba jo atstovu, iš registrų, kitų šaltinių (oficialių ar privačių). Kreditoriaus interesų gynimas pagal actio Pauliana apima ne tik tuos atvejus, kai yra suvaržytos skolininko daiktinės teisės, bet ir tuos, kai skolininkas turi kreditorių, o skolininko daiktinės teisės neapribotos. Svarbu įvertinti, ar sandorio sudarymu objektyviai nebus pažeistos kreditoriaus teisės. Sudarant kiekvieną sandorį turto įgijėjas yra suinteresuotas neturėti sunkumų dėl įgyjamo turto, siekia apsisaugoti, kad šis nebūtų išreikalaujamas. Tai reiškia, kad turto įgijėjas taip pat yra suinteresuotas civilinių teisinių santykių stabilumu. Vadinasi, jis, elgdamasis apdairiai, prieš sudarydamas sutartį turi pasidomėti, ar patikima kita sandorio šalis, ar ji elgiasi sąžiningai. Iš būsimos sandorio šalies pagrįsta reikalauti paaiškinimo ir kitų duomenų, ar ji neturi kreditorių, kurių interesams gali būti padaryta žalos sandorio sudarymu. Protingu ir apdairiu, t. y. sąžiningu, laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tai suponuoja reikalavimą turto įgijėjui pagal sandorį domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų. Toks elgesys pripažintinas įgijėjo pareiga, kurią sustiprina šio asmens statusas, pvz., verslininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007).
Teismų praktikoje yra suformuluota, kad sudarant kiekvieną sandorį turto įgijėjas yra suinteresuotas neturėti problemų dėl įgyjamo turto, siekia apsisaugoti, kad jis nebūtų išreikalaujamas. Tai reiškia, kad turto įgijėjas taip pat yra suinteresuotas civilinių teisinių santykių stabilumu. Protingu ir apdairiu, tai reiškia - sąžiningu, gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių ir ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tai daroma iš dalies jo paties interesais, todėl iš turto įgijėjo pagal sandorį gali būti reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sudaryti sandoriui, nepažeidžiant įstatymų. Vadinasi, tai pripažintina jo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutartyje civilinėje byloje, A. S. v. T. S. ir kt., Nr. 3K-3-898/2002).,
Nustatant skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumą užtenka, kad šis reikštųsi neatsargia forma, kai skolininkas ar turto įgijėjas žino ar turi žinoti, kad toks sudaromas sandoris gali sukelti ar sustiprinti skolininko nemokumą, t. y. nebuvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Vertinant trečiojo asmens nesąžiningumą, kuris, palyginti su skolininko nesąžiningumu, gali būti ne taip aiškiai išreikštas, nereikalaujama, kad jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad trečiasis asmuo žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006). Todėl atmestini kaip nepagrįsti atsakovo A. B. teiginiai, jog jam nebuvo pagrindo abejoti L. D. sąžiningumu, kadangi ginčijamo sandorio sudarymo metu jokių turto perleidimo ribojimų nekilnojamojo turto registre nebuvo registruota. Atsakovas A. B. teismo posėdyje patvirtino, kad jis L. D. nesiteiravo apie jo turtinę padėtį, nesidomėjo, ar jis neturi kreditorių. Taigi, šiuo atveju atsakovas A. B. elgėsi nerūpestingai, buvo neapdairus. Toks atsakovo elgesys sudaro pagrindą laikyti jį nesąžiningu Actio Pauliana taikymo sąlygų vertinimo aspektu. Sandorio šalių pareigą teisiniuose santykiuose elgtis sąžiningai numato įstatymas (CK 6.158 straipsnio 1 dalis).
Teismo posėdyje atsakovei L. D. ir A. B. teigė, kad iki ginčijamo sandorio sudarymo jie buvo nepažįstami, nebendravo, todėl atsakovas A. B. neturėjo galimybės ir nežinojo nieko apie atsakovo L. D. skolinius įsipareigojimus, jo versloą reikalus. Abu patvirtino, kad nei jų pačių, nei jų attimųjų nesieja giminystės ryšiai. Tačiau iš pateiktų į bylą duomenų iš Gyventojų registro matyti, kad atsakovo L. D. motina E. D. yra atsakovo A. B. patėvio V. A. I. sesuo ( 4 tomo 90-96 b.l.). Teismo posėdyje atsakovas A. B. nurodė, kad jo motina su V. A. I. santuokoje pragyveno apie 20 metų, 2004 metais ji mirė. Taip pat pateikti į bylą duomenys ( 4 tomo 16-19, 20-27, 28, 36, 43-48, 31-34 b.l.) iš Nekilnojamojo turto registro ir BUAB „Daliktos statyba“ bankroto administratoriaus patvirtina tą aplinkybę, kad tam tikra grupė tų pačių asmenų yra susiję tiek su L. D., tiek su A. B.. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose taip pat užfiksuota dalis tų pačių asmenų, įvardijamų draugais socialiniame tinklalapyje Facebook tiek L. D. profilyje, tiek A. B. profilyje (1 tomo 31-35 b.l., 121-122 b.l.2 tomo 56-60 b.l.). Sudarant 2008 12 30 pastato pirkimo-pardavimo sutartį, tą pačią dieną atsakovas A. B. išdavė L. D. įgaliojimą pilna apimtimi valdyti ir disponuoti visu A. B. priklausančiu turtu, atlikti plačia apimtimi veiksmus, susijusius su turto valdymu ( 3 tomo 15 b.l.). Visos šios aplinkybės sudaro pagrindo abejoti atsakovų parodymų patikimumu, kad jie iki 2008 12 30 sandorio sudarymo artimai nebendravo ir nebuvo pažįstami. Šios aplinkybės taip pat tam tikra prasme apibūdina atsakovų sąžiningumo laipsnį nagrinėjamo Actio Pauliano ieškinio taikumo sąlygų nagrinėjimo plotmėje.
Taigi, remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje ginčijamo sandorio šalys buvo nesąžiningos.
Septintoji Actio Pauliano ieškinio patenkinimo sąlyga nulemta šio instituto prasmės ir tikslo. Minėta, kad pagrindinis jo tikslas yra ne sandorio pripažinimas negaliojančiu, bet kreditoriaus teisėtų interesų patenkinimas, todėl sandorio pripažinimas negaliojančiu šiuo atveju sukelia teisinius padarinius tik actio Pauliano ieškinį pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina šio kreditoriaus teisių pažeidimams pašalinti (CK 6.66 str. 4 d.).
Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos visos Actio Pauliana instituto taikymo sąlygos. Actio Pauliano ieškinys pareikštas nepažeidžiant CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyto ieškinio senaties termino, laikytas pilnai įrodytu, todėl tenkintinas- pripažintina negaliojančia atsakovų L. D. ir A. B. sudarytą gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), 41/100 dalių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2008 12 30 sudarytą Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nekilnojamojo turto priėmimo-perdavimo nuosavybėn bei pripažinti atitinkamai negaliojančiomis šių sandorių teisines registracijas.
Pripažinus sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu taikoma restitucija (CK 6.145 str. 1 ir 2 d.).
Teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovų L. D. ir A. B. teiginius, kad šioje byloje nėra galimybės taikyti restitucijos natūra, kadangi atsakovui A. B. atremontavus namą, šiai dienai namo vertė yra ženkliai didesnė, negu buvo sandorio sudarymo metu, todėl nėra galimybės grąžinti daiktą buvusiam savininkui tokios būklės, kokios jis buvo perleistas ginčijamu sandoriu. Daikto būklės pagerinimas nesunaikino paties daikto, kuris buvo perduotas nuosavybėn teismo pripažinto negaliojančiu sandorio pagrindu. Todėl yra galimybė byloje taikyti restituciją natūra. Atsakovas A. B. turi teisę reikalauti iš L. D. atlyginti jam turėtas išlaidas dėl gyvenamojo namo pagerinimo.
Nustatyta, kad atsakovas A. B. 2008 12 30 įsigydamas 41/100 dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), atsakovui L. D. sumokėjo 70 000 Lt (1 tomo 88-90 b.l.). Todėl grąžinus turtą buvusiam savininkui, atsakovui A. B. priteistina iš atsakovo L. D. 70 000 Lt.
Pripažinus 2008 12 30 pastato pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia, yra pagrindo taip pat pripažinti negaliojančia ir 2008 12 30 Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (1 tomo 91 b.l.) dėl nekilnojamojo turto priėmimo-perdavimo nuosavybėn, kadangi ji buvo sudaryta neteisėto sandorio pagrindu, o neteisėto sandorio pagrindu sudarytas kitas sandoris negali būti teisėtas.
Atsakovas A. B., tapęs pastato dalies savininku, 2009 10 21 Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-01-10221 pagrindu sudarė 2010 04 21 su Kauno apskritimi Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-1929, pagal kurią išsipirko iš valstybės 0,0505 ha valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ((2 tomo 142 b.l.).
Pripažinus negaliojančiomis 2008 12 30 pastato dalies pirkimo-pardavimo sutartį ir 2008 12 30 Sutartį dėl nekilnojamojo turto priėmimo-perdavimo nuosavybėn Nr.1-8105, šių negaliojančiais pripažintų sandorių pagrindu sudaryti administraciniai aktai ir kiti sandoriai taip pat negali likti galioti, nes jie yra neteisėti. Todėl 2009 10 21 Kauno apskrities viršininko įsakymas Nr. 02-01-10221 naikintinas iš dalies, t.y. ta apimtimi, kuria buvo nuspręsta atsakovui A. B. parduoti 0,0505 ha valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), taip pat iš dalies pripažintini negaliojančiais, t.y. ta apimtimi, kuri liečia atsakovą A. B., 2010 04 21 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis ir 2010 04 21 Valstybinės žemės priėmimo-perdavimo aktas Nr. 97 (2 tomo 145-148 b.l.).
Pagal Žemės įstatymo 10 str. 4 d. valstybinės žemės sklypai, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus, parduodami aukciono būdu asmeniui, kuris už parduodamą žemės sklypą pasiūlo didžiausią kainą. Taip pat Žemės įstatymo 10 str. 5 d. 1-5 p įtvirtinti atvejai, kai valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, t.y. įstatyme numatyti atvejai, kai valstybinę žemę leidžiama įsigyti ne tam, kas pasiūlys didžiausią kainą, o tam, kas turi įstatyme įtvirtintą pirmumo teisę pirkti ar nuomoti valstybinę žemę.
Kaip matyti iš bylos duomenų, valstybinės žemės sklypo dalį atsakovas A. B. nupirko ne aukciono būdu. Pripažinus negaliojančiomis 2008 12 30 pastato dalies pirkimo-pardavimo sutartį ir 2008 12 30 Sutartį dėl nekilnojamojo turto priėmimo-perdavimo nuosavybėn Nr. 1-8105, darytina išvada, kad ginčo dalies žemės sklypas atsakovui A. B. 2010 04 21 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi ir 2010 04 21 Valstybinės žemės priėmimo-perdavimo aktu Nr. 97, perleistas pažeidžiant Žemės įstatymo 10 straipsnį ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimą Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos". Todėl yra pagrindo pripažinti, kad valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandoris sudarytas iš dalies pažeidus viešosios teisės principą – valstybės turtas įgytas kitaip negu nustatyta imperatyviu reguliavimu, prieštarauja šio reguliavimo principams bei tikslams ir yra iš dalies niekinis (CK 1.80 straipsnio 1 dalis; 1.96 str.). 2010 04 21 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį pripažinus iš dalies negaliojančia, kartu iš dalies negaliojančiu pripažintinas ir 2010 04 21 Valstybinės žemės priėmimo-perdavimo aktas Nr. 97. Kadangi minimi du sandoriai buvo sudaryti 2009 10 21 Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-01-10221 pagrindu, todėl šis administracinis aktas turi būti iš dalies panaikintas. Pagal CK 1.80 straipsnio 2 dalį, kai sandoris negalioja, viena sandorio šalis privalo grąžinti kitai visa, ką yra gavusi pagal sutartį (taikoma restitucija). Nustatyta, kad už parduotą valstybinės žemės sklypo dalį atsakovas A. B. mokėjo 58,54 Lt (2 tomo 145-148 b.l.). Todėl grąžinus turtą valstybei, atsakovui priteistinos iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, kaip pardavėjo - Kauno apskrities viršininko administracijos - teisių perėmėjo 58, 54 Lt (2 tomo 145-148 b.l.).
Taigi, apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas atmeta atsakovų atsikirtimus į ieškinį kaip nepagrįstus, o ieškovo reikalavimus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 6.66 str. pagrindu (Actio Paulina) ir restitucijos taikymo laiko pagrįstais įstatymu ir įrodytais, todėl tenkina pilnai- CPK 178 str.
Patenkinus ieškinį iš atsakovų L. D., A. B., I. B., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priteistina ieškovui V. M. jo turėtos bylinėjimosi išlaidos - 278 Lt sumokėto žyminio mokesčio (1 tomo 5, 16, 139 b.l., 2 tomo 19, 104-105 b.l.), t.y. iš kiekvieno atsakovo po 69,50 Lt - CPK 79 str., 93 str. 1 d. 1 p.
Valstybei iš atsakovo L. D. nepriteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kadangi Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. birželio 1 d. ir 2012 m. gegužės 29 d. sprendimais nagrinėjamoje byloje atsakovui L. D. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba parengti procesinius dokumentus ir atstovauti jį pirmosios instancijos teisme, atleidžiant atsakovą 100 proc. nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (1 tomo 102 b.l., 2 tomo 143 b.l.) – CPK 83 str. 1 d. 14 p.
Iš atsakovų A. B., I. B., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priteistina valstybei po 57,11 Lt (penkiasdešimt septynis litus 11 ct) iš kiekvieno išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 1 d., 96 str.).
2011 m. gegužės 5 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo A. B. vardu registruotam turtui : 41/100 dalims gyvenamojo namo, unikalus Nr.1996-0010-6010, esančio (duomenys neskelbtini), o taip pat 2011 m. gegužės 16 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo L. D. turtui galioja iki teismo sprendimo įvykdymo (1 tomo 17-18, 44 b.l.)- LR CPK 150 str. 3 d.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268 str., 270 str., 271 str., 279 str.,
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį tenkinti.
Pripažinti negaliojančiomis atsakovų L. D., a.k(duomenys neskelbtini) ir A. B., a.k(duomenys neskelbtini) 2008 12 30 sudarytą pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 41/100 dalių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2008 12 30 sudarytą Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nekilnojamojo turto priėmimo-perdavimo nuosavybėn bei pripažinti atitinkamai negaliojančiomis šių sandorių teisines registracijas.
Pripažinus 2008 12 30 sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2008 12 30 sudarytą Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nekilnojamojo turto priėmimo-perdavimo nuosavybėn negaliojančiomis, taikyti restituciją natūra - grąžinti atsakovui L. D., a.k(duomenys neskelbtini) 2008 12 30 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ir atitinkamai 2008 12 30 Sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nekilnojamojo turto priėmimo-perdavimo nuosavybėn perleistą turtą - 41/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio(duomenys neskelbtini), o atsakovui A. B., a.k(duomenys neskelbtini) priteisti iš L. D., a.k(duomenys neskelbtini) 70 000 Lt (septyniasdešimt tūkstančių litų) jo sumokėtus pinigus.
Panaikinti 2009 10 21 Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr.02-01-10221 dalyje, kuria nuspręsta atsakovui A. B. parduoti 0,0505 ha valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
Pripažinti iš dalies negaliojančiais atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir A. B., a.k(duomenys neskelbtini) 2010 04 21 sudarytą 0,0505 ha valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį Nr.2-1929 ir atitinkamai dėl 0,0505 ha valstybinės žemės sklypo 2010 04 21 sudarytą priėmimo-perdavimo aktą Nr.97 bei pripažinti atitinkamai iš dalies negaliojančiomis šių sandorių teisines registracijas.
Pripažinus 2010 04 21 sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį Nr.2-1929 ir 2010 04 21 sudarytą priėmimo-perdavimo aktą Nr.97 iš dalies negaliojančiais, taikyti restituciją natūra - grąžinti atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos 2010 04 21 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr.2-1929 ir atitinkamai 2010 04 21 sudarytu priėmimo-perdavimo aktu Nr.97 perleistą turtą - 0,0505 ha valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), o atsakovui A. B., a.k(duomenys neskelbtini) priteisti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 58,54 Lt (penkiasdešimt aštuonis litus 54 ct) jo sumokėtus pinigus už šią valstybinės žemės sklypo dalį.
Priteisti iš atsakovų L. D., a.k(duomenys neskelbtini) A. B., a.k(duomenys neskelbtini) I. B., a.k(duomenys neskelbtini) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, į.k.188704927, buveinės adresas Gedimino pr. 19, Vilnius, ieškovui V. M., a.k(duomenys neskelbtini) po 69,50 Lt (šešiasdešimt devynis litus 50 ct) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Priteisti iš atsakovų A. B., a.k(duomenys neskelbtini) I. B., a.k(duomenys neskelbtini) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, į.k.188704927, buveinės adresas Gedimino pr. 19, Vilnius, valstybei po 57,11 Lt (penkiasdešimt septynis litus 11 ct) iš kiekvieno išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.
Teisėja Virginija Šeškuvienė