Administracinio nusižengimo byla Nr. II-51-607/2020

                                                                       Teisminio proceso Nr. 4-43-3-00077-2020-2

                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos: 21.10.4.

 (S)

TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

                                      LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 17 d.

                Tauragė

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Daiva Žebelienė,

        sekretoriaujant Rasai Laurinskytei,

        dalyvaujant pareiškėjui P. J., pareiškėjo atstovams D. J., V. J.,

        žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. J. skundą dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės policijos komisariato 2020 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo administracinio nusižengimo byloje.

        Teismas

n u s t a t ė :

        P. J. (toliau – pareiškėjas) skundu prašo panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės policijos komisariato (toliau – Tauragės AVPK) 2020 m. gegužės 15 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).        

                Pareiškėjas nurodė, kad 2020-04-13, apie 11.00 val., Šilutės mieste, Cintjoniškių g., buvo sustabdytas policijos pareigūno. Priėjęs prie automobilio pareigūnas jo paklausė kodėl Cintjoniškių–Ramučių g. geležinkelio pervažą kirto degant raudonam šviesoforo signalui. Jis paaiškino pareigūnui, kad į pervažą įvažiavo degant baltam šviesoforo signalui, o raudonas – draudžiamasis šviesoforo signalas įsijungė jau įvažiavus į geležinkelio pervažą. Tačiau pareigūnas į jo paaiškinimus nekreipė dėmesio. Susipažinus su administracinio nusižengimo bylos medžiaga paaiškėjo, kad vaizdo medžiagoje yra užfiksuotas ir realiai matomas tik jo išvažiavimas iš Cintjoniškių–Ramučių g. geležinkelio pervažos degant raudonam šviesoforo signalui, bet ne įvažiavimo momentas. Be to, iš filmuotos medžiagos matyti, kad patrulių tarnybinis automobilis, kuriuo buvo fiksuotas nusižengimas, judėjo tokia trajektorija ir atstumu nuo Cintjoniškių–Ramučių g. geležinkelio pervažos, kad objektyviai nebuvo jokios realios galimybės pamatyti ar užfiksuoti jo įvažiavimo į geležinkelio pervažą momento ir ar įvažiavimo momentu jau buvo užsidegęs raudonas – draudžiamasis geležinkelio pervažos šviesoforo signalas. Pažymi, kad Cintjoniškių–Ramučių g. geležinkelio pervažoje nėra nuleidžiamo atitvaro, taip pat nėra „STOP“ ženklo, tad važiuojant per pervažą nėra reikalavimo sustoti. Pervažoje eismą reguliuoja šviesoforas, kuriame nėra įspėjamosios fazės, t. y. eismą leidžiantis baltas signalas pasikeičia draudžiamuoju akimirksniu, prieš tai vairuotojų neįspėjus, jog netrukus eismas bus draudžiamas. Taip pat pažymi, kad Cintjoniškių–Ramučių g. pervaža yra daugiau nei 20 m. pločio, todėl gali susidaryti situacija, kad įvažiavus į pervažą ir judant per ją šviesoforo signalas gali pasikeisti iš leidžiamo į draudžiamą. Konkrečiu atveju, administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų (vienintelio vaizdo įrašo) pagrindu padaryti išvadą kad jo veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 421 str. 1 d. sudėtis, nėra jokio teisinio pagrindo. Atkreipia dėmesį, kad administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas jam nedalyvaujant, jame nėra užfiksuotas jo paaiškinimas, reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareigūnas susistabdė jo vairuojamą automobilį iškart po tariamo administracinio nusižengimo padarymo, tačiau pareigūnas, paprašęs jo paaiškinimo dėl pervažiavimo per geležinkelio pervažą, tik nusirašė jo duomenis ir nurodė, kad protokolas bus surašytas ir atsiųstas paštu, kas reiškia, kad administracinio nusižengimo bylai reikšmingos aplinkybės objektyviu laiku nebuvo užfiksuotos ir įtrauktos į bylą. 2020-05-15, 09.45 val. jo atstovui nuvykus į Šilutės rajono policijos komisariatą į bylos nagrinėjimą, joks nagrinėjimas nevyko ir pralaukus daugiau nei 30 min. atstovui buvo pranešta, kad bylos nagrinėjimo nebus, nutarimas bus atsiųstas paštu. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad Institucijos pareigūnai būtų ėmęsi priemonių, kad į bylą būtų pateiktas jo paaiškinimas, nors ANK 569 str. 2 d. prasme būtent jiems tenka pareiga rinkti įrodymus, tiek kaltinančius, tiek šalinančius administracinę atsakomybę, nes tai tiesiogiai susiję su bylos išsamiu išnagrinėjimu. Institucijos pareigūnai ne tik kad nesiėmė priemonių surinkti visus įrodymus ir nustatyti visas aplinkybes, tačiau ir sudarė trukdžius juos į bylą pateikti.

                Pareiškėjas, pareiškėjo atstovai teismo posėdyje palaikė pareiškimą jame nurodytų motyvų pagrindu ir prašė jį tenkinti.

Tauragės AVPK atstovas į teismo posėdį neatvyko. Atsiliepimu prašo skundą atmesti ir palikti galioti priimtą nutarimą. Nurodo, kad iš tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus įrašo aiškiai matoma, kaip pareiškėjo vairuojamas automobilis pervažiuoja geležinkelio pervažą degant draudžiamam šviesoforo signalui.  

Liudytojas V. Š. teismo posėdyje parodė, kad 2020-04-13 su kolege L. Ž. važiavo Geležinkelio gatve ir pamatė, kad degant raudonam šviesoforo signalui pravažiavo per geležinkelio pervažą automobilis. Jie nematė kokiam šviesoforo signalui degant įvažiavo automobilis į pervažą, Praleido automobilį, nes jis važiavo pagrindine gatve, o jie šalutine, ir paskui sustabdė. automobilio vairuotoją. Priėjo, prisistatė, nurodė vairuotojui, kad jis pravažiavo pervažą degant raudonam šviesoforo signalui. Pareiškėjas jam paaiškino, kad kai pamatė raudoną signalą, nebespėjo sustoti ir pravažiavo. Dėl Covid-19 viruso ir karantino buvo viršininko nurodymas protokolus siųsti paštu ir kuo mažiau kontaktuoti su žmonėmis, todėl pažeidėjas surašant protokolą nedalyvavo. Jo kolegė negirdėjo ką pareiškėjas paaiškino dėl nusižengimo aplinkybių, jai pasakė, ką pažeidėjas paaiškino. Negali pasakyti, kodėl ji neužrašė pareiškėjo paaiškinimų į protokolą. Iš vaizdo įrašo nesimato, kaip automobilis įvažiuoja į geležinkelio pervažą, matosi tik kaip važiuoja sankryža degant raudonam šviesoforo signalui.

        Liudytoja L. Ž. teismo posėdyje parodė, kad 2020-04-13 dirbo su kolega V. Š.. Tarnybiniu automobiliu patruliavo, vykdė užduotis ir pamatė geležinkelio pervažoje degant raudonos šviesos signalui važiuojantį automobilį. Jie važiavo Geležinkelio gatve kai pastebėjo, kad degant raudonos šviesos signalui per pervažą važiuoja VW Passat automobilis. Susistabdė jo vairuotoją. Nusifotografavo jo dokumentus ir surašė nuotoliniu būdu protokolą. Ji negirdėjo jo paaiškinimo, jam kolega perdavė jo paaiškinimą. Jis, ko gero, sutiko su pažeidimu, nors neatsimena šito. Kokiam šviesoforo šviesos signalui degant automobilį įvažiavo į pervažą – ji nematė, darė prielaidą. Įvykio vietoje nesurašė protokolo, kadangi karantino metu pagal viršininko nurodymą buvo privaloma užfiksuoti pažeidimą ir protokolą surašyti nuotoliniu būdu. Prieš surašant protokolą žiūrėjo vaizdo įrašą. Sutinka, kad galėjo būti ir taip jog įvažiuojant į sankryžą degė baltas signalas, o išvažiuojant – raudonas signalas.

Teismas        

k o n s t a t u o j a :

Skundas tenkintinas.

Tauragės AVPK 2020 m. gegužės 15 d. nutariu Nr. (duomenys neskelbtini)pareiškėjas buvo nubaustas pagal ANK 421 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2020 m. balandžio 13 d., apie 11 val. 15 min., Šilutės r. sav., Šilutė, Cintjoniškių-Ramučių g., vairuodamas automobilį įvažiavo į geležinkelio pervažą degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui ir ją pervažiavo.

ANK 421 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę asmenims už bent vienos iš šių alternatyvių veikų padarymą: 1) važiavimą per geležinkelį tam neskirtose vietose, 2) prieš geležinkelio pervažą praleisti traukinio sustojusių kitų transporto priemonių apvažiavimą, 3) įvažiavimą į geležinkelio pervažą esant draudžiamam šviesoforo ar pervažos budėtojo signalui arba kai užtvaras yra nuleistas ar pradeda leistis, savavališką užtvaro pakėlimą arba jo apvažiavimą, 4) įvažiavimą į geležinkelio pervažą, kai už jos yra kliūtis, kuri verstų vairuotoją sustoti pervažoje, 5) specialiai transportuoti neparengtų žemės ūkio, kelių, statybos ir kitų mašinų gabenimas per geležinkelio pervažą, 6) kelio ženklo „Stop“, kuris pastatytas prieš geležinkelio pervažą, reikalavimo nesilaikymą. Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 73.10 punkte nustatyta, kad baltas mirksintis signalas, naudojamas geležinkelio pervažose, leidžia eismą įsitikinus, kad prie geležinkelio pervažos neartėja bėginė transporto priemonė. KET 73.11 punkte nustatyta, kad raudonas šviesoforo signalas arba 2 pakaitomis mirksintys raudoni signalai draudžia eismą. KET 168 punkte nustatyta, kad prieš pradėdamas judėti per geležinkelio pervažą ir judėdamas per ją, eismo dalyvis privalo vadovautis kelio ženklais, ženklinimu, užtvaro padėtimi, šviesoforų, garso ir geležinkelio pervažos budėtojų (reguliuotojų) signalais. Prieš pradėdamas judėti per geležinkelio pervažą, eismo dalyvis visais atvejais privalo įsitikinti, kad prie geležinkelio pervažos neartėja bėginė transporto priemonė.

Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų sudėtis. Kaltu dėl administracinių nusižengimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. 

Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, jo atstovų paaiškinimus, liudytojų parodymus, daro išvadą, kad pareiškėjas buvo nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 421 str. 1 d., kadangi kaltinimas, jog pareiškėjas įvažiavo į geležinkelio pervažą degant draudžiam šviesoforo signalui, grindžiamas tik administracinį nusižengimą nustačiusių pareigūnų prielaidomis.

Administracinio nusižengimo byloje filmuota medžiaga susideda iš dviejų vaizdo įrašų: Nr. T2071-200413-111805-111920-20010400.avi ir Nr. T2071-200413-111805-111920-20010200.avi. Iš vaizdo įrašo Nr. T2071-200413-111805-111920-20010400.avi matyti, kad tarnybiniame automobilyje sumontuotu vaizdo registratoriumi yra fiksuojamas vaizdas per tarnybinio automobilio galinį langą. Šis vaizdo įrašas patvirtina, jog 2020 m. balandžio 13 d. 11 val. 18 min. pareigūnams tarnybiniu automobiliu sukant iš šalutinio kelio į pagrindinį priešais sankryžą esančioje geležinkelio pervažoje degė raudonas (draudžiamas) šviesoforo signalas. Iš vaizdo įrašo Nr. T2071-200413-111805-111920-20010200.avi matyti vaizdo registratoriumi fiksuojamas vaizdas per automobilio priekinį langą. Šis vaizdo įrašas patvirtina, kad 2020 m. balandžio 13 d. 11 val. 18 min. automobilis „Volswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pervažiavo geležinkelio pervažą, tarnybiniam automobiliui priartėjus prie sankryžos matosi, kad priešais sankryžą esančioje geležinkelio pervažoje degė raudonas šviesoforo signalas. Teismas pažymi, kad esminis momentas nagrinėjamoje byloje, tai yra automobilio „Volswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavimas į geležinkelio pervažą ir tuo metu geležinkelio pervažoje degantis šviesoforo signalas, nei vienu iš vaizdo įrašų neužfiksuotas.

Liudytojas V. Š. teismo posėdyje parodė, kad skundžiame nutarime nurodytu laiku bei vietoje matė, kaip automobilis „Volswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) degant raudonam šviesoforo signalui pravažiavo per geležinkelio pervažą, tačiau kartu pripažino, kad nematė, koks šviesoforo signalas degė pareiškėjui įvažiuojant į geležinkelio pervažą. Iš esmės analogiškus parodymus davė ir kitas byloje apklaustas įvykį matęs pareigūnas L. Ž. – ji taip pat nepastebėjo pareiškėjui įvažiuojant į geležinkelio pervažą degančio šviesoforo signalo. Be to, liudytoja L. Ž. nurodė, kad administracinio nusižengimo protokole įvardijo, jog pareiškėjas įvažiavo į pervažą degant draudžiamam šviesoforo signalui ne todėl, kad byloje esamais duomenimis, tokią aplinkybę nustatė, o todėl, kad to reikalavo ANK 421 straipsnio 1 dalies redakcija. Kaip matyti iš bylos medžiagos, administracinio nusižengimo tyrimo metu pareigūnai šio aplinkybės ir nesiaiškino, tiesiog darė prielaidą, kad pareiškėjas negalėjo įvažiuoti į geležinkelio pervažą degant leidžiančiam eismą šviesoforo signalui, kadangi automobiliui važiuojant geležinkelio pervaža jau degė draudžiamas šviesoforo signalas.

        Pabrėžtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Pabrėžtina ir tai, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (LAT nutartis Nr. 2AT-31-2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007).

Išanalizavus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog nagrinėjamoje byloje nėra nei vieno duomens, patvirtinančio kad pareiškėjas skundžiamame nutarime nurodytu laiku ir vietoje automobiliu „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į geležinkelio pervažą degant draudžiamam šviesoforo signalui. Teismo vertinimu, pareiškėjo nepagrįstą patraukimą administracinėn atsakomybėn pagal ANK 421 straipsnio 1 dalį galėjo lemti dvi priežastys: neteisinga ANK 421 straipsnio 1 dalies interpretacija, konkrečiai – administracinę atsakomybę pagal ANK 421 straipsnio 1 dalį siejant su važiavimu per geležinkelio pervažą degant draudžiamam šviesoforo signalui, o ne įvažiavimu į geležinkelio pervažą degant draudžiamam šviesoforo signalui; administracinio nusižengimo tyrimo ir administracinės nusižengimo bylos nagrinėjimo metu padaryti procesiniai pažeidimai.

Sutinkamai su ANK 577 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir duoti paaiškinimus, teikti raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis paaiškinimus nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka, pateikti bylai reikšmingus dokumentus ir daiktus, pareikšti prašymus ir nušalinimus, naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba, kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos, nustatyta tvarka skųsti priimtus procesinius sprendimus. 

ANK 608 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baigęs administracinio nusižengimo tyrimą, jį atlikęs pareigūnas surašo administracinio nusižengimo protokolą. Administracinio nusižengimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, tyrimą atlikusio ir protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį (asmens vardas, pavardė, asmens kodas, adresas, darbo vieta, telefono numeris ir kt., užsienio valstybių piliečių gimimo metai); administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai, telefono numeriai ir kt.; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo, jei asmuo dėl to kreipėsi į protokolą rašantį pareigūną; bylos nagrinėjimo data, laikas ir vieta, jei tai žinoma administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimu – jo prašymas siųsti ir gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, jei šis reikalavimas buvo pareikštas; kiti bylai išnagrinėti būtini duomenys. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo protokolas surašomas dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išskyrus ANK 609 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais pagrindais. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualus ANK 611 straipsnis, kurio pirmoje dalyje, be kita ko, nustatyta, kad administracinio nusižengimo protokolas padarius ANK 421 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą surašomas asmeniui, įtariamam administracinio nusižengimo padarymu, nedalyvaujant, jeigu nusižengimas užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje. 

Administracinių nusižengimų bylos ne teismo tvarka paprastai nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, nekviečiant administracinių bylų teisenoje dalyvaujančių asmenų į bylos nagrinėjimą (ANK 616 straipsnio 1 dalis). Tačiau, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimu bylos nagrinėjimas vyksta žodinio proceso tvarka. Apie tai pranešama administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims. Jeigu reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nebuvo įrašytas administracinio nusižengimo protokole, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę šį reikalavimą pateikti ne vėliau kaip iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pradžios (ANK 616 straipsnio 3 dalis). 

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokolas, vadovaujantis ANK 611 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu, negalėjo būti surašytas pareiškėjui nedalyvaujant, kadangi pareigūnai ANK 421 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusižengimą nustatė ne stacionariomis priemonėmis, o pareiškėjo akivaizdoje. Byloje esančia filmuota medžiaga, liudytojų parodymais nustatyta, jog pareiškėjas pravažiavęs geležinkelio pervažą iš karto buvo sustabdytas policijos pareigūnų; liudytojas V. Š. priėjo prie pareiškėjo automobilio bei nurodė jo sustabdymo priežastis. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjui nebuvo sudarytos sąlygos dalyvauti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime, nors žodinis reikalavimas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka pareiškėjo atstovo buvo pareikštas. Taigi, pareiškėjui nebuvo sudarytos sąlygos duoti paaiškinimus apie galimai padaryto nusižengimo aplinkybes nei surašant administracinio nusižengimo protokolą, nei nagrinėjant administracinę nusižengimo bylą. Liudytojų aiškinimu tokia situacija susidarė dėl šalyje paskelbto karantino dėl Covid-19 viruso, kadangi karantino metu Tauragės AVPK Viršininko įsakymu jiems buvo nurodyta administracinio nusižengimo protokolus bei nutarimus administracinėse nusižengimo bylose surašyti nuotoliniu būdu. Sutiktina, kad šalyje įvestas karantinas galėjo paveikti įprastinę policijos pareigūnų veiklą. Tačiau negali būti pateisinama tokia administracinių nusižengimo bylų tyrimo ir nagrinėjimo tvarka, kai atimamos iš asmenų, įtariamų padarius administracinius nusižengimus, galimybės gintis nuo pareikšto įtarimo.

Be to, ANK 616 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai pažeidėjo paaiškinimai nėra pateikiami administracinio nusižengimo tyrimo metu, institucija, gavusi administracinio nusižengimo protokolą ir kitą bylos medžiagą, registruotu paštu siunčia administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir prašymą pateikti paaiškinimą dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių. Byloje nėra duomenų, kad skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas būtų įgyvendinęs šią pareigą. 

Teismas neabejoja, kad nustatyti procesiniai pažeidimai sąlygojo nepagrįstą pareiškėjo nubaudimą pagal ANK 421 straipsnio 1 dalį.

Atsižvelgiant į išdėstytą, 2020 m. gegužės 15 d. Tauragės AVPK nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjas nubaustas pagal ANK 421 straipsnio 1 dalį panaikintinas ir administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 

n u t a r i a:

Panaikinti 2020 m. gegužės 15 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės policijos komisariato 2020-05-15 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo P. J. nubaustas pagal ANK 421 straipsnio 1 dalį ir administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėja                                                              Daiva Žebelienė