Civilinė byla Nr. e2-1161-781/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00266-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.2.1.3

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 14 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „CIGAR HOUSE“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutarties, kuria atsakovei iškelta bankroto byla,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Arusba“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos atsakovei UAB „CIGAR HOUSE“ iškėlimo.

2.       Ieškovė nurodė, kad atsakovė iki šiol nėra sumokėjusi ieškovei 53 282,02 Eur patalpų nuomos mokesčio pagal 2011 m. balandžio 29 d. tarp šalių sudarytą patalpų nuomos sutartį. Pažymėjo, kad atsakovė negali laiku vykdyti turimų įsipareigojimų kreditoriams. 

3.       Atsakovė atsiliepime į pareiškimą prašė ieškovės pareiškimo netenkinti. Nurodė, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės į atsakovę, kadangi atsakovė tinkamai vykdė savo įsipareigojimus pagal nuomos sutartį ir su ieškove yra atsiskaičiusi, reikalaujama suma yra padengta.

4.       Trečiasis asmuo A. B., atsakovės akcininkas, prašė iškelti atsakovei bankroto bylą. Nurodė, kad atsakovė trečiajam asmeniui skolinga 541 604,48 Eur.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi atsakovei iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“.

6.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovės pateiktas kreditorių sąrašas pagrindžia, jog atsakovė ieškovei skolinga 59 981,45 Eur, o trečiajam asmeniui – 50 823,93 Eur.

7.       Vertindamas, ar atsakovė gali laiku vykdyti turtines prievoles, teismas nustatė, kad atsakovės 2020 m. kovo 10 d. balanso duomenimis mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 374 802 Eur, o turimo turto vertė sudarė 150 440 Eur. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal 2020 m. kovo 10 d. kreditorių sąrašą, pradelsti kreditorių reikalavimai bendrai sudarė 19 858,27 Eur, o tai pagrindžia, kad atsakovė nesugeba laiku atsiskaityti su kreditoriais.

8.       Teismas nustatė, kad atsakovės įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui 2020 m. sausio 16 d. sudarė 995,84 Eur, o 2020 m. gegužės 20 d. įsiskolinimas padidėjo iki 1 004,29 Eur.

                                    III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.       Atsakovė UAB „CIGAR HOUSE“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti kelti atsakovei bankroto bylą arba perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Ieškovė neturėjo teisės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kadangi ji neturi reikalavimo teisės atsakovei. Atsakovė atliko mokėjimus ieškovei pagal išrašytas PVM sąskaitas – faktūras, todėl ieškovės nurodyta skola nėra susidariusi.

9.2.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino bendrovės 2019 m. gruodžio 31 d. preliminarų ir rekomenduojamą balansus, kadangi šių balansų duomenys iš esmės skiriasi nuo Juridinių asmenų registrui pateikto 2019 m. balanso bei pelno (nuostolių) ataskaitos.

9.3.                      Teismas netinkamai vertino įrodymus, susijusius su įmonės kreditoriais. Bendrovės finansiniai sunkumai yra laikini, įmonė vykdo veiklą. Be to, atsakovės finansinę situaciją paveikė ir dėl COVID-19 protrūkio paskelbtas karantinas, t. y. įmonės veikla buvo ribojama.  

10.       Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:

10.1.                      Atsakovės pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai neatitinka jiems keliamų reikalavimų, kadangi jie nėra pasirašyti ir patvirtinti įmonės vyriausiojo buhalterio.

10.2.                      Atsakovė buvo įpareigota pateikti susistemintus duomenis apie atsiskaitymą su ieškove, tačiau šios pareigos neįvykdė.

10.3.                      Atsakovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų aplinkybes dėl veiklos vykdymo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai sprendė, jog atsakovė yra nemoki. 

Teismas

k o n s t a t u o j a :

  IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas, konstatavęs atsakovės nemokumą, iškėlė jai bankroto bylą. Ginčijamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas vertina laikydamasis atskirojo skundo ribų, t. y. pagal atskirajame skunde nurodytus faktinius ir teisinius argumentus. Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas ir absoliučių ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų priėmimo

12.       Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: 2019 m. gruodžio 31 d. UAB „CIGAR HOUSE“ balanso bei pelno (nuosolių) ataskaitos kopijas. Apeliantė 2020 m. birželio 16 d. taip pat pateikė duomenis apie 2020 m. birželio mėnesio atsiskaitymus su bendrovės kreditoriais. Ieškovė ir trečiasis asmuo 2020 m. liepos 13 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose prieštarauja atsakovės pateiktų naujų įrodymų prijungimui prie bylos bei juos kritiškai vertina.

13.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šis draudimas nėra absoliutus, kadangi pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017).

14.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į teismų praktikoje pripažįstamą viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, į tai, kad apeliantės pateikti nauji įrodymai gali būti aktualūs vertinant įmonės mokumą, taip pat į tai, kad naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, priima apeliantės ir ieškovės bei trečiojo asmens pateiktus naujus įrodymus bei rašytinius paaiškinimus ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl ieškovės teisės inicijuoti bankroto bylą atsakovei

15.       Nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lirtuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ), kurio normos bus taikomos nagrinėjamoje byloje.

16.       Ieškovė, teigdama turinti 53 282,02 Eur reikalavimą atsakovei, kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo. Nurodė, kad įsiskolinimas susidarė pagal ieškovės ir atsakovės 2011 m. balandžio 29 d. sudarytą patalpų nuomos sutartį, kurios pagrindu atsakovei išrašytos PVM sąskaitos – faktūros. Atsakovė nevykdė įsipareigojimų, prisiimtų pagal jų sudarytą patalpų nuomos sutartį. Ieškovė pateikė nuo 2011 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. tarpusavio įsiskolinimo suderinimo aktą, iš kurio matyti, jog 2019 m. gruodžio 31 d. duomenimis atsakovės skola ieškovei sudaro 53 282,02 Eur. Atsakovė atskirajame skunde ginčija ieškovės teisę inicijuoti bankroto bylą, kadangi, jos manymu, į teismą dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo gali kreiptis tik neįvykdytą neginčijamą prievolę turintis kreditorius, o ieškovės reikalavimas atsakovės atžvilgiu yra nepagrįstas ir neįrodytas.  

17.       JANĮ 4 straipsnis numato asmenis, turinčius teisę inicijuoti nemokumo procesą. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad prie tokių asmenų priskirtinas kreditorius, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs. Pagal JANĮ 9 straipsnio 2 dalį, pranešime, siunčiamame atsakovui su įspėjimu dėl ketinimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nurodoma juridinio asmens neįvykdyta neginčijama prievolė.

18.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas kreditoriaus reikalavimo pagrįstumą vertina tik preliminariai, pirmiausia siekdamas nustatyti ne kreditoriaus reikalavimo dydį, o kreditoriaus statusą. Jei kreditorius pateikia pakankamų jo reikalavimo pagrįstumo įrodymų, iš kurių teismas gali susidaryti nuomonę, jog yra labiau tikėtina, kad kreditorius reikalavimo teisę į skolininką turi, tokio kreditoriaus pareiškimas dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo turi būti nagrinėjamas iš esmės. Jei skolininkas ginčija kreditoriaus statusą ir pateikia tai patvirtinančius įrodymus, teismas situaciją turėtų vertinti vadovaudamasis civiliniame procese galiojančiu tikimybių pusiausvyros principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Lietuvos apeliacinio teismo suformuotoje praktikoje yra pasisakyta, kad nepripažinti kreditoriaus statuso ir jo teisės prašyti skolininkui iškelti bankroto bylą teismas turėtų tik tada, kai yra didelė tikimybė, jog atsakovas nėra skolingas ieškovui. Todėl teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, pagrįstai manantys, jog turi teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles bei įsipareigojimus, t. y. potencialūs kreditoriai gali inicijuoti įmonei restruktūrizavimo arba bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1760-381/2017).

19.       Ieškovė, siekdama pagrįsti savo, kaip kreditorės statusą, pirmosios instancijos teismui pateikė atsakovei išrašytas PVM sąskaitas – faktūras, pagrindžiančias ieškovės finansines pretenzijas. Be to, ieškovė pateikė nuo 2011 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. tarpusavio įsiskolinimo suderinimo aktą, iš kurio matyti, jog 2019 m. gruodžio 31 d. duomenimis atsakovės skola ieškovei sudaro 53 282,02 Eur. Priėmęs ieškovės pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, pirmosios instancijos teismas preliminariai įvertino ieškovės finansinį reikalavimą ir nenustatė pagrindo nesutikti su ieškove. Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokiai teismo pozicijai ir pažymi, kad aplinkybė, jog atsakovė nesutinka su ieškovės pretenzija, neužkerta kelio ieškovei kreiptis į teismą dėl bankroto bylos skolininkei iškėlimo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė imtųsi aktyvių veiksmų ir kreiptųsi į teismą dėl jai reiškiamų reikalavimų paneigimo. Atsakovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo įpareigota pateikti susistemintus duomenis apie atsiskaitymą su ieškove, tačiau šios pareigos neįvykdė. Pažymėtina, kad šiuo atveju faktas, ar bankroto bylą inicijavęs asmuo iš tiesų yra skolininkės kreditorius ir ar jo reiškiamas kreditorinis reikalavimas yra pagrįstas, galės būti nustatytas išnagrinėjus šios potencialios kreditorės pareikšto reikalavimo tvirtinimo klausimą bankroto bylos iškėlimo atsakovei atveju (JANĮ 42 straipsnio 1 dalis). Kadangi JANĮ numatytos kreditorių tvirtinimo principinės nuostatos, palyginus su ĮBĮ, nepasikeitė, tikslinga vadovautis kasacinio teismo praktika, suformuota šiuo klausimu. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tuomet tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011). Aplinkybė, kad teismas priėmė ir iš esmės išnagrinėjo asmens pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui, neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios vėliau sprendžiant klausimą dėl šio asmens finansinio reikalavimo tvirtinimo. Be to, yra suformuluota taisyklė, jog tuomet, kai atsakovė ginčija ieškinyje dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytą skolą, ši skola neįskaičiuojama į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę, o apie įmonės (ne)mokumą sprendžiama pagal kitus byloje esančius duomenis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-502/2013). Taigi, vadovaujantis išdėstytu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė ieškovės, kaip kreditorės, pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, ir atsakovė, civilinio proceso tvarka nesikreipusi į teismą dėl skolos nuginčijimo, turi prisiimti dėl to atsiradusias neigiamas pasekmes.  

Dėl bendrovės (ne)mokumo

20.       Įmonės nemokumas – įmonės būsena, juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi, nemokumo būsenai konstatuoti yra būtini du elementai: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

21.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). Darytina išvada, kad klausimas dėl įmonės nemokumo turi būti sprendžiamas ne formaliai, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes.

22.       Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs atsakovės nemokumą, tam nustatė du savarankiškus pagrindus – atsakovės negalėjimą laiku vykdyti turtinių prievolių ir faktą, kad juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Teismas vertino atsakovės 2020 m. kovo 10 d. balanso duomenis ir nustatė, jog įmonės turto vertė iš viso sudaro 150 440 Eur, iš jo ilgalaikis turtas sudaro 13 002 Eur (materialus turtas), trumpalaikis turtas – 137 293 Eur (atsargos – 30 798 Eur, per vienus metus gautinos sumos – 106 495 Eur, trumpalaikės investicijos – 106 495 Eur), mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudaro 374 802 Eur, iš jų po vienerių metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai sudaro 326 257 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 48 545 Eur. Įvertinęs šiuos duomenis, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovės finansiniai įsipareigojimai viršija jos turimo turto vertę. Be to, skundžiamoje nutartyje nustatyta, kad skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2020 m. sausio 16 d. sudarė 995,84 Eur, kuri 2020 m. gegužės 20 d. duomenimis padidėjo iki 1 004,29 Eur, o ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovė negali laiku vykdyti turtinių įsipareigojimų ne tik ieškovei ir trečiajam asmeniui, bet ir negali laiku atsiskaityti su valstybės biudžetu.

23.       Apeliantė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo apskaičiuotą jos turto vertę ir šio turto bei įsipareigojimų santykį, taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino 2019 m. gruodžio 31 d. preliminarų ir rekomenduojamą balansus, kadangi šių balansų duomenys iš esmės skiriasi nuo Juridinių asmenų registrui pateikto 2019 m. balanso bei pelno (nuostolių) ataskaitos.

24.       Apeliacinio procesu metu nustatyta, jog skundžiamoje nutartyje išvada dėl atsakovės nemokumo padaryta įvertinus 2020 m. kovo 10 d. balanso duomenis.

25.       Pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 25 straipsnio 1 dalį, finansines ataskaitas ir metinį pranešimą pasirašo įmonės vadovas (nurodomos jo pareigos, vardas ir pavardė). Finansines ataskaitas taip pat pasirašo įmonės vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti asmenys, galintys tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą (nurodomos pareigos, vardas ir pavardė). Šie asmenys atsako už balanse nurodytų duomenų tikrumą bei teisingumą.

26.       Kaip įrodinėjimo priemonė balansas priskiriamas prie rašytinių įrodymų, todėl turi atitikti jam keliamus reikalavimus. Balansui, kaip finansinės apskaitos dokumentui, taip pat keliami specialūs reikalavimai, vienas jų – balansas turi būti pasirašytas jį sudariusių asmenų. Šie asmenys atsako už balanse nurodytų duomenų tikrumą ir teisingumą. Jeigu balansas nepasirašytas, tai nėra pagrindo juo vadovautis kaip finansinės atskaitomybės dokumentu. Nepasirašytas balansas gali turėti tam tikrą įrodomąją reikšmę (pvz., jis patvirtina, kad finansinės apskaitos dokumentas nepasirašytas), t. y. ir balansas, ir jo projektas gali būti tinkama įrodinėjimo priemonė, esant tam tikroms aplinkybėms (CPK 177 straipsnio 2 dalis), tačiau nepasirašytas įmonės balansas (balanso projektas) neatitinka finansiniam dokumentui keliamų reikalavimų (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Nepasirašyto balanso finansiniai duomenys dėl įmonės turto, įsipareigojimų sumų ir kiti duomenys, atsižvelgiant į tai, kad jų tikrumas nepatvirtintas atsakingų asmenų, yra negalutiniai. Dėl jų įrodomosios vertės ir reikšmės sprendžia teismas pagal visų byloje esančių įrodymų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-415/2015).

27.       Nagrinėjamu atveju į bylą pateiktas 2020 m. kovo 10 d. balansas nėra pasirašytas jį sudariusių asmenų, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi šiuo įrodymu sprendžiant dėl atsakovės nemokumo. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Tai reiškia, kad į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti ir turi būti nustatyta tikroji jo vertė (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1492-241/2017). Taigi, įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1406/2011; 2013 m. spalio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-2300/2013).

28.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, neatsižvelgė į teismų praktiką ir sprendimą iškelti UAB „CIGAR HOUSE“ nemokumo bylą priėmė skubotai, neįvertinęs byloje esančių duomenų, taip pat duomenų iš kitų informacinių sistemų bei registrų (Jurdinių asmenų registro, Nekilnojamojo turto registro ir kt.), kaip tai yra numatyta CPK 179 straipsnio 3 dalyje.

29.       Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad bankroto bylos susijusios su viešuoju interesu – maksimaliai patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus. Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus; tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 179 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2014). Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad aktyvus teismo vaidmuo neatleidžia šalių nuo pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 straipsnis), o teise rinkti įrodymus teismas naudojasi tuo atveju, kai byloje pateiktų įrodymų nepakanka esminėms aplinkybėms, kad byla būtų išspręsta teisingai, nustatyti. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad UAB „CIGAR HOUSE“ nepateikė duomenų, jog įmonė vykdo veiklą, tačiau šie viešųjų registrų duomenys teismui yra prieinami ir vertinant UAB „CIGAR HOUSE“ nemokumą buvo svarbu nustatyti ar įmonė tebevykdo veiklą, ar veikla pelninga ir ar tikslinga šią veiklą tęsti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Juridinių asmenų registro duomenimis, iš 2019 m. gruodžio 31 d. atsakovės pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, jog atsakovė turėjo 20 218 Eur pelną, tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovės veiklos tęstinumo, pelningumo ir pradelstų finansinių įsipareigojimų santykio, t. y. santykio tarp atsakovės galėjimo gauti lėšas bei gaunamų lėšų iš veiklos ir galimybės atsiskaityti su kreditoriais (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Be to, akcentuotina ir tai, jog atsakovė po skundžiamos nutarties priėmimo pateikė įrodymus apie tam tikrus atsiskaitymus su kreditoriais, apeliacinės instancijos teismas šiuos įrodymus priėmė, todėl siekiant nustatyti bendrovės (ne)mokumą šie įrodymai turi būti vertinami sprendžiant dėl pradelstų finansinių įsipareigojimų ir turimo turto vertės santykio.

Dėl bylos procesinės baigties

30.       Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus spręsdamas atsakovės JANĮ prasme (ne)mokumo klausimą (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas panaikina skundžiamą nutartį ir klausimą dėl atsakovės nemokumo bylos iškėlimo grąžina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tam, kad būtų visapusiškai išsiaiškinta ir įvertinta UAB „CIGAR HOUSE“ finansinė padėtis, įmonės galimybės vykdyti įsipareigojimus (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas)

31.       Pagal apeliacine tvarka išnagrinėtos bylos procesinę baigtį, atsakovės UAB „CIGAR HOUSE“ atskirasis skundas laikomas tenkintu, todėl apeliantei grąžinamas už atskirąjį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 5 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

        Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „CIGAR HOUSE“, juridinio asmens kodas 300543312, perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

        Grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „CIGAR HOUSE“, juridinio asmens kodas 300543312, 38 Eur (trisdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį už atskirąjį skundą, sumokėtą 2020 m. birželio 1 d. mokėjimo nurodymu kredito įstaigoje Perlas Finance.

Teisėja                                                                                             Jūratė Varanauskaitė