Civilinė  byla Nr. e2YT-3503-322/2018

Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00116-2018-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1; 2.5.5; 3.1.7.8; 3.2.6.1; 3.4.5.2

(S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugpjūčio 16 d.    

Kelmė

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Laima Borkovskienė,

sekretoriaujant Teresei Zakrasienei,

dalyvaujant pareiškėjai B. K., jos atstovui advokatui Genadijui Lukminui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai  dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėja B. K. pateikė teismui prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį  faktą turto paveldėjimo tikslu, kad ji, po savo motinos A. B. mirties, (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Suinteresuoti asmenys pateikė atsiliepimus, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir pareiškėjos pareiškimo patenkinimo neprieštarauja, prašo nagrinėti bylą jų atstovams nedalyvaujant.

Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas prašymą palaiko.

Pareiškimas tenkintinas.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog pareiškėjos B. K. ( ikisantuokinė pavardė – B.), motina A. B. mirė (duomenys neskelbtini),  jos paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo adresu: (duomenys neskelbtini) ( b.l.4,510). Po A. B. mirties liko jos palikimas – 4,4800 ha žemės sklypas ir pastatai, esantys  (duomenys neskelbtini) ( b.l.12). 

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir atsižvelgdamas į byloje dalyvaujančių asmenų - pareiškėjos bei liudytojos J. P. paaiškinimus nustatė, jog mirus A. B., jos dukra B. K.( pareiškėja) liko gyventi šeimos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjo valdyti ir tvarkyti palikimą, pareigingai juo rūpinosi ir rūpinasi bei naudojasi ir prižiūri iki šiol. Šią aplinkybę patvirtina ir Kelmės  rajono savivaldybės administracijos  Šaukėnų seniūnijos seniūnas, kuris nurodo, kad  po A. B. mirties  jos turtą (duomenys neskelbtini) valdo  ir tvarko B. K.( b.l.16). 

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Nagrinėjamu atveju palikimas atsirado (duomenys neskelbtini), mirus A. B.. Testamentų registro išrašas,  Šiaulių regioninio valstybės archyvo informacija patvirtina, jog po A. K. mirties paveldėjimo byla  nėra užvesta ir niekas iš įpėdinių nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo (b.l.13,14).

Pagal įstatymo nuostatą  įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėja B. K. po savo motinos A. B. mirties priėmė jos palikimą aktyviais veiksmais – gyvena šeimos name, su paveldėtu turtu elgiasi kaip savininkė, todėl laikytina, kad palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti. Šiai jos veiksmais išreikštai valiai niekas neprieštaravo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškimas yra pagrįstas, todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad B. K. priėmė motinos palikimą pradėdama faktiškai valdyti ir tvarkyti paveldimą turtą.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, jog ypatingąja teisena nagrinėjamoje byloje dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Kadangi pareiškėja nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei nėra atleista, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios šioje byloje yra 7,71 Eur, priteistinos iš pareiškėjos. 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu ir 448 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškimą  tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą palikimo priėmimo tikslu, kad B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo motinos A. B., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą iš karto po jos mirties pradėdama faktiškai valdyti ir tvarkyti paveldimą turtą.

Priteisti iš B. K. 7,71 Eur ( septynis eurus 71 centą) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių rajono apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Teisėja                                                                                                                   Laima Borkovskienė